2018-10-08 Nr. AB-17770-3-64-3-00556-2017-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2437-1062/2018

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00556-2017-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. Ž. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. Ž. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas D. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 2–17), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau ‒ ir Šiaulių TI), 9 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2016 m. rugsėjo 25 d. iki skundo padavimo dienos (2017 m. balandžio 25 d.), pažeidžiant kalinimo sąlygas. Teigė, kad leistina kamerose laikomų asmenų norma buvo viršyta daugelį kartų, Šiaulių TI nebuvo pakankamai užtikrinamas suimtųjų (nuteistųjų) reabilitacijos programų įgyvendinimas, socialinių poreikių tenkinimas, nebuvo galima tinkamai sportuoti lauke ir patalpose, nebuvo užtikrinta galimybė nuošaliai pasinaudoti tualetu, kamerų plotas buvo užstatytas baldais ir kitais įrenginiais, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas buvo itin mažas, kamerose nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku, pasivaikščioti kiemelyje buvo galima tik vieną valandą, pasivaikščiojimo kiemeliai neatitiko higienos normų reikalavimų, jie nebuvo valomi ir laistomi, kamerose neveikė ventiliacija, vėdinti patalpas buvo galima tik per langus, kamerose buvo drėgna ir tamsu, oro judėjimo greitis neatitiko higienos normų reikalavimų, nebuvo užtikrinamas tinkamas patalpos apšvietimas bei tinkama temperatūra, kameros neremontuotos, lubos ir sienos pasidengusios pelėsiu, drėgnos, dažai atsilupę, sienos nepritaikytos valymui, be to, Šiaulių TI stogas dengtas šiferiu, kuriame yra asbesto. Pareiškėjas taip pat teigė, kad nebuvo tinkamai aprūpintas patalyne, jam nebuvo išduodamas užvalkalas užklotui, rankšluosčiai, čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, įstaiga neplaudavo apatinių asmeninių rūbų, todėl juos teko skalbti pačiam, o sąlygų džiovinti nebuvo, per mėnesį gaudavo tik vieną rulonėlį tualetinio popieriaus, kurio neužtekdavo, kamerose nebuvo veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės, dažnai nebūdavo šilto vandens ir nebuvo sudaryta galimybė prausti visą kūną po dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę. Kamerose buvo pilna tarakonų, pelių, vorų, utėlių, blakių, tačiau įstaigos administracija nevykdė jokios deratizacijos, dezinfekcijos. Dienos maisto davinio energetinė vertė buvo nuo 1 300 iki 1 500 kcal, kol išdalindavo maistą, jis atšaldavo. Šiaulių TI taip pat nebuvo užtikrinti ilgalaikiai pasimatymai. Pareiškėjas tvirtino, kad dėl nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų jis patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė dvasiniais išgyvenimais, emocine depresija, jam dažnai skaudėdavo galvą ir gerklę, sukildavo temperatūra.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime į skundą (b. l. 161–173) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindė šiais argumentais:

3.1. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124) 1.3 punktą vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, todėl, skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą, visas kameros plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus. Atitinkamai pareiškėjas nuo 2016 m. rugsėjo 25 d. iki 2017 m. balandžio 25 d. buvo laikomas kamerose, kuriose vienam asmeniui teko nuo 3,74 kv. m iki 17,5 kv. m kameros ploto. Šiaulių TI nurodė, kad įstaigoje kasdieniai vardiniai kamerose kalinamų suimtųjų (nuteistųjų) sąrašai nedaromi, todėl pateikti tikslius kamerose laikomų kartu su pareiškėju asmenų sąrašus nėra galimybės.

3.2. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) Šiaulių departamento 2016 m. spalio 6 d. ir 2017 m. kovo 13 d. kamerų Nr. 59 ir Nr. 98 patikrinimo aktai bei aplinkybė, kad pareiškėjo kalinimo laikotarpiu nebuvo gauta skundų dėl kamerų neatitikimo higienos normų reikalavimams, patvirtina, jog pareiškėjas Šaulių TI buvo laikomas užtikrinant tinkamas gyvenimo sąlygas.

3.3. Šiaulių TI pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 76:2010) įsigaliojimo, todėl, vadovaujantis Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2, 13 punktais, Higienos normos HN 76:2010 2 punktu, analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas, taikytinos tik tos Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių nuostatos ir tie Higienos normos HN 76:2010 reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Taigi, šiuo atveju negalima konstatuoti Šiaulių TI neteisėto veikimo, kiek tai susiję su pareiškėjo argumentais dėl nepakankamo šviesos patekimo į patalpas, drėgmės ar šalčio, ventiliacijos nebuvimo, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Šiaulių TI gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris) ir tai atitinka Higienos normos HN 76:2010 24 punkte nustatytus reikalavimus.

3.4. Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 punktas nenustato imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgą. Tuo tarpu visose Šiaulių TI kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele, o praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia užuolaida. Taigi, sanitarinių mazgų įrengimas Šiaulių TI kamerose atitinka teisės aktų reikalavimus.

3.5. Šiaulių TI režiminio korpuso gyvenamosios kameros įrengtos vadovaujantis Higienos normos HN 76:2010 ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimais. Kamerose yra reikalingi baldai ir inventorius. Šiaulių TI laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose, šiam reikalui skiriamas inventorius ir valymo priemonės.

3.6. Ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį atliekamas gyvenamųjų patalpų pagrindinis valymas. Esant poreikiui, laisvės atėmimo vietų administracija taip pat organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją). Nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų stebėjimą ir naikinimą vykdo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Profilaktinė dezinfekcija“.

3.7. Vadovaujantis Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktu, reikalavimas įrengti vidinio ryšio sistemą kameroje yra taikomas tik naujai statomiems, rekonstruojamiems ir kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, todėl pagalbos mygtuko įrengimas Šiaulių TI kamerose negalimas dėl įstaigos statuso. Jokie kiti teisės aktai pagalbos mygtuko įrengimo tardymo izoliatoriaus kamerose nereglamentuoja.

3.8. Pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVĮ) 42 straipsnį ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 98 punktą į užimtumo renginius suimtieji (nuteistieji) įtraukiami esant jų prašymui.

3.9. Šiaulių TI laikomų asmenų vienos valandos trukmės pasivaikščiojimą gryname ore nustato SVĮ 29 straipsnis, Šiaulių TI direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 16 d. įsakymas Nr. 1/01-186 „Dėl pasivaikščiojimų gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“. Pasivaikščiojimo kiemelių įrengimas reglamentuotas Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 21, 22 punktuose. Šiaulių TI ant režiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis. Jų dydis yra skirtingas – nuo 17,31 kv. m iki 22,44 kv. m. Tačiau teisinis reglamentavimas nenustato pasivaikščiojimo kiemelių dydžio ribų. Pagal Vidaus tvarkos taisyklių 92 punktą pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. NVSC Šiaulių departamento 2016 m. gegužės 30 d. patikrinimo aktas patvirtina, jog pasivaikščiojimo kiemeliai yra valomi, tvarkingi, asbesto pastato konstrukcijoje nėra.

3.10. Šiaulių TI laikomų asmenų aprūpinimą apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis nustato Higienos normos HN 76:2010 63 punktas, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintų Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų (toliau – ir Buitinio aprūpinimo normos) 1.2 punktas, SVĮ 44 straipsnio 2 dalis, Vidaus tvarkos taisyklių 83 punktas. Patalynė yra nuolat skalbiama, dezinfekuojama, o teisės aktai nereglamentuoja įstaigoje laikomiems asmenims išduodamų čiužinių, pagalvių, antklodžių kvapnumo. Be to, teisės aktai nenumato, kad Šiaulių TI būtų sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti rūbus gyvenamosiose patalpose. Tuo tarpu prašymo dėl galimybės nemokamai išsiskalbti ar socialinės paramos skyrimo pareiškėjas įstaigai nėra pateikęs. Aplinkybę, kad Šiaulių TI yra sudarytos sąlygos skalbti drabužius, patvirtina NVSC Šiaulių departamento 2016 m. spalio 6 d. patikrinimo aktas. Pareiškėjui buvimo Šiaulių TI metu buvo išduodamos higienos priemonės pagal Higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Vadovaujantis SVĮ 28 straipsniu ir Vidaus tvarkos taisyklėmis, būtinus reikmenis taip pat galima įsigyti Šiaulių TI parduotuvėje ne rečiau kaip per 10 dienų.

3.11. Šiaulių TI laikomų asmenų prausimąsi po dušu vieną kartą per savaitę įtvirtina SVĮ 44 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 258 punktas, Higienos normos HN 76:2010 68 punktas. Šiaulių TI yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 dušo ragelius, suimtieji (nuteistieji) į pirtį vedami ne rečiau kaip kartą per savaitę. Šiaulių TI tinkamai įgyvendinamos suimtųjų ir nuteistųjų teisę naudotis dušu reglamentuojančios teisės normos, o galimybės pateikti duomenis, kada pareiškėjas naudojosi tokia teise, nėra, nes tokie duomenys neregistruojami.

3.12. Nuteistųjų maitinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 173 straipsnio 4, 7 dalys, SVĮ 28 straipsnis, 44 straipsnio 5, 6 dalys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintos Fiziologinės mitybos normos nedirbantiems vyrams, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose (toliau – ir Mitybos normos), Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 patvirtintos Skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose (toliau – ir Maitinimo išlaidų normos), Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. V-138 patvirtinti valgiaraščiai, Vidaus tvarkos taisyklių XV skyrius. Visi Šiaulių TI laikomi asmenys yra maitinami visaverčiu maistu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Šis maistas yra subalansuotas iš pagrindinių maisto medžiagų, kurių bendra energetinė vertė atitinka žmogaus fiziologinės mitybos paros normą. Duomenų apie tai, jog būtent pareiškėjui Šiaulių TI buvo tiekiamas teisės aktų reikalavimų neatitinkančios energetinės vertės maitinimas, įstaiga neturi. Pareiškėjas tokių duomenų taip pat nepateikė. Tuo tarpu pareiškėjo reikalavimas, grįstas tik samprotavimais, nesudaro pagrindo konstatuoti teisės aktų reikalavimų netinkamą vykdymą.

3.13. Šiaulių TI laikomiems asmenims suteikiant pasimatymus vadovaujamasi šiuo teisiniu reglamentavimu: SVĮ 12 straipsnio 2 dalimi, BVK 98 straipsnio 4 dalimi, Vidaus tvarkos taisyklių 65 punktu. Pagal šias teisės normas ilgalaikių pasimatymų suteikimas nuteistiesiems, patalpintiems tardymo izoliatoriuose, nėra numatytas. Be to, pagal Europos Tarybos Ministrų komiteto 2006 m. sausio 11 d. priimtų Europos kalinimo įstaigų taisyklių 22.4 punktą pasimatymai gali būti apribojami, jei to reikia tinkamai įstaigos tvarkai, saugumui ir apsaugai palaikyti. Pareiškėjo pretenzijos dėl ilgalaikių pasimatymų draudimo nepagrįstos, nes Šiaulių TI ilgalaikiai pasimatymai dėl įstaigos specifikos nebuvo teikiami iki 2017 m. sausio 1 d.

3.14. Pareiškėjas neįrodė, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, kurią būtų galima susieti su jo laikymo Šiaulių TI sąlygomis. Šiaulių TI administracija veikė teisės aktų nustatyta tvarka. Tai, kad pareiškėjas patyrė stresą ir nepatogumus, kai buvo patalpintas į Šiaulių TI kamerą, yra natūralu, nes kiekvienam sulaikytam asmeniui tai daugiau ar mažiau sukelia diskomfortą ir stresą. Pareiškėjas nedetalizavo aplinkybių, dėl kurių patyrė neturtinę žalą, skundą grindžia abstrakčiais teiginiais, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip jis apskaičiuotas, o į teismą kreipėsi galbūt tik siekdamas sau turtinės naudos. Atsakovas kartu pabrėžė, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio svarbu atsižvelgti į tai, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.

II. 4. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 29 d. sprendimu (b. l. 180–191) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam iš atsakovo 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

5. Dėl pareiškėjui tenkančio kameros ploto teismas nurodė, kad Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punktas nustato, jog suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Šiaulių TI, turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m gyvenamojo ploto. Pažymėjo, kad šiame įsakyme nėra nurodyta, jog, apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotą, iš bendro ploto turėtų būti atimtas sanitarinio mazgo ar baldų užimamas plotas. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką taip pat į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, užstatytas baldais, tačiau baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Atitinkamai teismas nustatė, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2016 m. rugsėjo 25 d. iki 2017 m. balandžio 25 d., iš viso 184 dienas, skirtingose gyvenamosiose kamerose (Nr. 98, Nr. 88, Nr. 9, Nr. 61, Nr. 25, Nr. 27, Nr. 20, Nr. 100, Nr. 59 ir Nr. 67) bei drausmės izoliatoriaus kameroje Nr. DI-1, vienas arba su dar 1–5 asmenimis ir jam teko nuo 3,73 kv. m iki 17,98 kv. m, taigi visas 184 dienas pareiškėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus. Išanalizavęs bylos duomenis apie kamerų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, dydžius ir kartu su pareiškėju jose buvusių asmenų skaičių, teismas nenustatė, kad pareiškėjo galimybė judėti tarp baldų buvo itin suvaržyta ir pareiškėjas dėl to galėjo patirti neturtinę žalą.

6. Dėl kamerų ventiliacijos, apšvietimo, temperatūros, kamerų būklės teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas atsiliepime pasisakė tik dėl kamerų Nr. 98 ir Nr. 59 patikrinimo rezultatų, į bylą pateikė NVSC Šiaulių departamento kamerų Nr. 25, Nr. 27, Nr. 59, Nr. 61, Nr. 98 patikrinimo aktus. Vadovaudamasis šių aktų turiniu bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, pagal kurią pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai, teismas sprendė, kad atsakovas nepaneigė pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių dėl visų kamerų, kuriose jis buvo laikomas, būklės, ir konstatavo, jog pareiškėjas kamerose Nr. 9, Nr. 20, Nr. 67, Nr. 88 ir Nr. 100 buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 14 punkto, reglamentuojančio patalpų dirbtinį apšvietimą, 16 punkto, reglamentuojančio oro temperatūrą ir santykinę oro drėgmę, 39 punkto, kuriame nurodyta, kad gyvenamosiose patalpose ant sienų ir lubų neturi būti vizualiai matomo pelėsio, reikalavimų, o kamerose Nr. 61, Nr. 98 ir Nr. DI-1 buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis Higienos normos HN 134:2015 39 punkto reikalavimų, todėl yra pagrindas šiuo aspektu konstatuoti Šiaulių TI neteisėtus veiksmus.

7. Teismas, atsižvelgdamas į Šiaulių TI socialinės reabilitacijos skyriaus 2017 m. gegužės 3 d. pažymą, kurioje, be kita ko, nurodyta, jog pareiškėjui buvo suteikta galimybė išeiti į treniruoklių salę, krepšinio aikštelę bei dalyvauti įvairiuose sportiniuose, kultūriniuose renginiuose, Suimtųjų bei nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programą bei Šiaulių TI direktoriaus patvirtintus Suimtųjų (nuteistųjų) laisvalaikio užimtumo grafikus, iš kurių matyti, kad suimtieji (nuteistieji) kiekvieną savaitę vedami į užimtumo renginius (treniruoklių salę, krepšinio aikštelę, užimtumo kambarį-skaityklą), tame tarpe ir tų kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, arba tų kamerų suimtieji (nuteistieji) į užimtumo renginius eiti atsisakė, bei į tai, kad pareiškėjas skunde nenurodė, jog jis prašė, bet jam nebuvo leista dalyvauti konkrečiuose renginiuose, varžybose, užimtumo programose, kada tai buvo padaryta, nepripažino, kad Šiaulių TI buvo pažeista pareiškėjo teisė į užimtumą.

8. Dėl kamerose esančių sanitarinių mazgų netinkamo įrengimo, privatumo neužtikrinimo teismas, vadovaudamasis Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte nurodytais sanitarinio mazgo įrengimui keliamais reikalavimais, pažymėjo, jog atsakovas nepateikė pakankamai duomenų, įrodančių, kad sanitariniai mazgai konkrečiose pareiškėjo laikymo kamerose jo laikymo metu buvo tinkamai izoliuoti nuo likusios kameros erdvės. Teismas akcentavo, kad pagal EŽTT praktiką gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo. Įvertinęs tai, kad pareiškėjo laikymo kameros buvo nedidelės, o lovos paprastai būna sustatytos šalia sanitarinio mazgo, teismas pripažino, kad toks sanitarinio mazgo atitvėrimas, kai jį nuo gyvenamosios patalpos skyrė tik 1,5 m aukščio pertvara ir užuolaida, neužtikrino privatumo, kamerose galėjo laikytis nemalonus kvapas, taigi, teismo vertinimu, sanitarinio mazgo įrengimas neatitiko teisės aktų reikalavimų, o pareiškėjas galėjo patirti su tuo susijusius nepatogumus.

9. Pareiškėjo pretenzijas dėl šilto vandens kamerose nebuvimo teismas, vadovaudamasis Higienos normos HN 134:2015 18 punktu, kuris nenumato karšto vandens į kameras tiekimo, atmetė kaip nepagrįstas.

10. Dėl pagalbos mygtuko kameroje nebuvimo teismas nurodė, kad pagal Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4 punktą tardymo izoliatoriaus gyvenamosiose kamerose turi būti vidinio ryšio sistema, tačiau šių taisyklių 2 punktas nustato, kad jos taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, o veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Teismas pažymėjo, jog atsakovas nurodė, kad pagalbos mygtuko įrengimas Šiaulių TI kamerose negalimas dėl įstaigos statuso, todėl pareiškėjo pretenzijas dėl pagalbos mygtuko nebuvimo atmetė kaip nepagrįstas.

11. Teismas taip pat nurodė, kad dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės, kiemelių įrengimo, jų atitikimo higienos normų reikalavimams yra aktualus SVĮ 29 straipsnio 1 dalyje, Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 21 punkte, Vidaus tvarkos taisyklių 92 punkte, Šiaulių TI direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 16 d. įsakyme Nr. 1/01-186 „Dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“ įtvirtintas teisinis reglamentavimas. Nurodytas teisinis reglamentavimas nustato kasdien vienos valandos pasivaikščiojimo gryname ore laiką. Atitinkamai teismas nustatė, kad Šiaulių TI įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis, bendras jų plotas 422,35 kv. m, pasivaikščiojimo kiemelių dydis skirtingas (nuo 17,31 kv. m iki 23,43 kv. m). Pasivaikščioti vienu metu vedami visi kameroje esantys suimtieji (nuteistieji), pasivaikščiojimas kasdien trunka ne mažiau kaip vieną valandą. NVSC Šiaulių departamentas 2016 m. gegužės 24 d. patikrinimo metu higienos normos pažeidimų pasivaikščiojimo kiemeliuose nenustatė. Šiame kontekste teismas atkreipė dėmesį, kad pats pareiškėjas skunde nurodė, jog turėjo galimybę vieną valandą per dieną pasivaikščioti gryname ore, o pareiškėjo teiginiai dėl asbesto buvimo deklaratyvūs, todėl sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti Šiaulių TI pareigūnų neteisėtus veiksmus ir laikyti, kad dėl pasivaikščiojimo kiemelių būklės ir pasivaikščiojimo trukmės pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą.

12. Dėl aprūpinimo patalyne, užvalkalo užklotui, rankšluosčių, tualetinio popieriaus išdavimo, čiužinių dezinfekavimo teismas akcentavo Higienos normos HN 134:2015 41–43 punktus, Buitinio aprūpinimo normų nuostatas, galiojusias iki 2017 m. sausio 1 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtinto Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Buitinio aprūpinimo tvarkos aprašas), galiojančio nuo 2017 m. sausio 1 d., nuostatas, SVĮ 44 straipsnio 2, 4 dalis. Nurodytų nuostatų kontekste, atsižvelgęs į NVSC Šiaulių departamento 2016 m. gegužės 24 d. ir 2016 m. liepos 15 d. atliktų patikrinimų rezultatus, į įrašus dėl pareiškėjo aprūpinimo drabužiais, avalyne ir patalyne, teismas sprendė, kad patalyne ir tualetiniu popieriumi Šiaulių TI pareiškėjas buvo aprūpintas tinkamai.

13. Pasisakydamas dėl apatinių asmeninių rūbų skalbimo, jų džiovinimo, teismas nurodė šiai skundo daliai aktualų teisinį reglamentavimą, t. y. SVĮ 44 straipsnio 4 dalį, Vidaus tvarkos taisyklių 107 punktą, Higienos normos HN 134:2015 40 punktą, Šiaulių TI direktoriaus 2012 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1/10-210 patvirtintą Šiaulių TI skalbinių bei suimtųjų (nuteistųjų) apatinių drabužių ir asmeninės patalynės skalbimo tvarkos aprašą, Šiaulių TI direktoriaus 2012 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 1/01-236 patvirtintą Šiaulių TI suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos aprašą bei 2015 m. lapkričio 2 d. šio tvarkos aprašo papildymą. Teismas pažymėjo, kad atsakovas atsiliepime nurodė, jog suteikia visas galimybes suimtiesiems skalbtis tiek apatinius, tiek viršutinius asmeninius drabužius ir patalynę, o iš byloje esančio pareiškėjo pinigų apskaitos žiniaraščio teismas nustatė, kad pinigų pareiškėjas savo sąskaitoje turėjo. Be to, NVSC Šiaulių departamentas atliktų patikrinimų metu konstatavo, kad sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius sudarytos, Šiaulių TI skalbykloje įrengta ir naudojama pagal nustatytą tvarką skalbimo ir džiovinimo įranga (2 skalbimo mašinos ir 1 džiovyklė), vedamas Skalbimo ir cheminio valymo paslaugų užsakymų lapų apskaitos žurnalas. Taigi, teismas nenustatė, kad dėl asmeninių drabužių ar asmeninės patalynės skalbimo pareiškėjas kreipėsi į įstaigos administraciją, kad Šiaulių TI buvo atsisakyta skalbti jo asmeninius drabužius ar patalynę, todėl pareiškėjo skundą šioje dalyje atmetė kaip nepagrįstą.

14. Spręsdamas dėl veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės kamerose nebuvimo, teismas vadovavosi Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.6–14.9 punktais ir iš Šiaulių TI kamerų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi lentelės nustatė, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, yra tik stalas, taburetės arba suoliukas, lovos, sieninės lentynos maistui laikyti, jokių duomenų, kad kamerose buvo veidrodžiai ir tualeto reikmenų spintelės, atsakovas nepateikė. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, jog kameros nebuvo tinkamai aprūpintos teisės aktuose numatytu inventoriumi.

15. Dėl naudojimosi dušu teismas nurodė aktualų reglamentavimą, t. y. SVĮ 44 straipsnio 4 dalį, Higienos normos HN 134:2015 44 punktą, pagal kurį laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Pažymėjo, kad NVSC Šiaulių departamentas 2016 m. liepos 15 d. patikrinimo metu nustatė, jog prausimosi patalpos išvalytos, švarios, dezinfekuojamos po kiekvieno prausimosi. Tuo tarpu pats pareiškėjas patvirtino, kad kartą per savaitę jam buvo sudaryta galimybė išsimaudyti duše. Todėl, teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, kad Šiaulių TI administracija pažeidė teisės aktus, reglamentuojančius suimtųjų ir nuteistųjų prausimąsi po šiltu dušu.

16. Dėl parazitų kamerose buvimo teismas atkreipė dėmesį į Higienos normos HN 134:2015 20 punktą, į atsakovo nurodytą aplinkybę, jog profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinsekciją, deratizaciją) įstaiga organizuoja esant poreikiui, nariuotakojų, graužikų ir kitų buitinių kenkėjų stebėjimą ir naikinimą vykdo šiai veiklai licencijuota įmonė UAB „Profilaktinė dezinfekcija“, į NVSC Šiaulių departamento 2016 m. liepos 15 d., 2016 m. spalio 5 d., 2016 m. lapkričio 24 d. ir 2017 m. kovo 7 d. patikrinimų rezultatus ir sprendė, kad pareiškėjo teiginiai, jog įstaigos administracija nesiėmė priemonių parazitų ir graužikų naikinimui, yra nepagrįsti. Teismas akcentavo, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl papildomos deratizacijos ar dezinsekcijos jo laikymo kamerose atlikimo buvo kreipęsis į Šiaulių TI administraciją, kad papildoma deratizacija ir dezinsekcija jo prašymu nebuvo atlikta, todėl sprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti Šiaulių TI pareigūnų neveikimą.

17. Dėl maisto energetinės vertės teismas nurodė šiai skundo daliai aktualų teisinį reglamentavimą, t. y. SVĮ 44 straipsnio 5 dalį, Mitybos normas, Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintas Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisykles. Teismas akcentavo, kad duomenų apie tai, jog būtent pareiškėjui Šiaulių TI buvo tiekiamas teisės aktų reikalavimų neatitinkantis maitinimas, nėra, pareiškėjas tokių duomenų taip pat nepateikė, dėl netinkamo maitinimo nesiskundė. Taigi, atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra duomenų dėl per mažos maisto energetinės vertės ar netinkamos temperatūros, teismas pažymėjo, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad Šiaulių TI neužtikrino, jog būtų laikomasi nacionaliniais teisės aktais nustatytų vidutinių fiziologinių maisto energetinių normų ir maitinimo tvarkos.

18. Dėl ilgalaikių pasimatymų nesuteikimo teismas nurodė, kad atsakovas atsiliepime pažymėjo, jog pareiškėjas prašymų dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo neteikė. Atitinkamai skunde teismui pareiškėjas dėl ilgalaikių pasimatymų nesuteikimo skundžiasi abstrakčiai, nenurodo, su kuo jis pageidavo ilgalaikio pasimatymo ir prašė Šiaulių TI administracijos jam tokį pasimatymą suteikti, kad Šiaulių TI administracija atsisakė tai padaryti, kada tai buvo, todėl pareiškėjo teiginys dėl ilgalaikių pasimatymų nesuteikimo yra nepagrįstas.

19. Dėl skunde akcentuojamų sveikatos sutrikimų teismas pažymėjo, kad pareiškėjo asmens sveikatos istorijos išrašai patvirtina, jog pareiškėjas buvimo Šiaulių TI laikotarpiu sveikatos priežiūros tarnybai skundėsi tik dantų skausmu ir vieną kartą odos bėrimu, jokių įrašų apie pareiškėjo nusiskundimus galvos ir gerklės skausmais, temperatūros pakilimu sveikatos istorijoje nėra, todėl nėra pagrindo vertinti, kad dėl kalinimo sąlygų Šiaulių TI pablogėjo pareiškėjo sveikata.

20. Atsižvelgęs į pareiškėjo dėl byloje nustatytų pažeidimų patirtus nepatogumus, kurie sukelia dvasinius išgyvenimus, į teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri negali būti kompensuojama vien tik jo teisių pažeidimo pripažinimu, o kalėdamas pas atsakovą pareiškėjas patyrė pinigine išraiška apskaičiuotiną neturtinę žalą. Teismo vertinimu, pareiškėjo laikymas kamerose pažeidžiant higienos normų reikalavimus, kiti nustatyti pažeidimai sukėlė pareiškėjui dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus. Tačiau teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą bei priteisti jam visą jo reikalaujamą sumą. Šiuo aspektu akcentavo, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas kalinimo laikotarpiu skundėsi Šiaulių TI administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl kamerų būklės ir nepatogumų, susijusių su šiuo faktu, ar kitų jo laikymo sąlygų, jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė, nenurodė, kodėl patirtą neturtinę žalą vertina būtent tokia suma. Todėl teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendė, jog kitos pareiškėjo laikymo sąlygos atitiko teisės aktų reikalavimus. Teismas nenustatė, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Taip pat atkreipė dėmesį, kad tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Taigi, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendė, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 200 Eur.

III. 21. Pareiškėjas D. Ž. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 195), kuriame prašo tenkinti jo pirmosios instancijos teismui pateiktą skundą ir priteisti jam iš atsakovo 9 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas taip pat prašo iškviesti į teismo posėdį kartu su juo Šiaulių TI kalėjusius asmenis, kurie patvirtintų šiai bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes.

22. Pareiškėjas nurodo, kad teismas skundą išnagrinėjo neobjektyviai, teismo priimtas sprendimas yra šališkas, priteista neturtinės žalos suma neadekvati. Pareiškėjo teigimu, teismas neįvertino aplinkybės, kad Šiaulių TI nesilaiko teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygoms keliamų reikalavimų. Pareiškėjas tvirtina, kad bylos medžiaga neatitinka tikrovės. Akcentuoja, kad dėl nežmoniškų kalinimo sąlygų Šiaulių TI jis į teismą kreipėsi ne pirmą kartą – administracinėje byloje Nr. I-56-394/2017 už netinkamas kalinimo sąlygas Šiaulių TI nuo 2012 m. gruodžio 20 d. iki 2016 m. rugsėjo 6 d. pareiškėjui buvo priteista 3 200 Eur neturtinės žalos dydžio kompensacija. Tuo tarpu už pakartotinus pažeidimus įstatymai nustato griežtesnės bausmės taikymą, todėl šiuo konkrečiu atveju turi būti priteista 9 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma. Be to, pareiškėjas pabrėžia, kad sprendimus administracinėje byloje Nr. I-56-394/2017 ir šioje byloje priėmė ta pati teisėja, todėl ji turėjo vadovautis vienodų teismų sprendimų priėmimo praktika bei už pakartotinį teisės pažeidimą priteisti didesnę neturtinės žalos atlyginimo sumą.

23. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 198–200) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

24. Atsakovas nurodo, kad apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių subjektyviu interpretavimu, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais. Pažymi, kad tiek gyvenimo sąlygos, tiek apelianto teisė į užimtumą, pasivaikščiojimus, tinkamą maitinimą, tiek suteikiamas inventorius ir higienos palaikymui reikalingos paslaugos, procedūros buvo suteikiamos vadovaujantis teisės aktais, nepažeidžiant pareiškėjo teisių, garbės ir orumo. Akcentuoja, kad pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų į Šiaulių TI direktorių nesikreipė bei nesiskundė kitoms institucijoms, todėl preziumuojama, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas užtikrinant jam tinkamas gyvenimo sąlygas. Be to, NVSC Šiaulių departamento patikrinimo aktai paneigia pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl per žemos oro temperatūros, per didelės oro drėgmės, dirbtinės apšvietos, vėdinimo. Byloje taip pat nėra duomenų, kad Šiaulių TI būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir vykdymu. Pareiškėjas nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių, išgyvenimų, taip pat priežastinio ryšio tarp jo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos, nepateikė duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines bei psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ir laipsnio. Aplinkybės dėl minimalaus žiaurumo laipsnio, akivaizdaus pareiškėjo sveikatos būklės pablogėjimo, sąmoningo siekimo pažeminti pareiškėją byloje nenustatytos, todėl nukrypti nuo jau suformuotos teismų praktikos bei kurti kitokį precedentą nėra jokio pagrindo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad nuo 2016 m. rugsėjo 25 d. iki 2017 m. balandžio 25 d. jis buvo kalinamas Šiaulių TI teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, atlyginimo priteisimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį.

26. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde prašė priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 9 200 Eur neturtinei žalai atlyginti. Tačiau pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu, konstatavęs tik Higienos normos HN 134:2015 14, 16 ir 39 punktų pažeidimus (dėl apšvietimo, oro temperatūros, santykinės oro drėgmės ir pelėsio), taip pat pažeidimus dėl netinkamo sanitarinių mazgų kamerose įrengimo ir veidrodžių bei tualeto reikmenų spintelių nebuvimo kamerose, pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam iš atsakovo 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

27. Apeliaciniame skunde pareiškėjas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir teigia, kad teismas jo skundą išnagrinėjo neobjektyviai, teismo priimtas sprendimas yra šališkas, bylos medžiaga neatitinka tikrovės, o teismo jam priteista neturtinės žalos suma neadekvati.

28. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalis įtvirtina, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

29. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Šiuo aspektu taip pat akcentuotina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

30. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl pareiškėjo laikymo sąlygų Šiaulių TI (išskyrus dėl sanitarinių mazgų įrengimo), todėl jiems pritaria ir plačiau dėl jų nepasisako. Juolab, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai, nei apeliaciniame skunde teigia pareiškėjas, išsamiai pasisakė dėl visų esminių pareiškėjo nurodytų pažeidimų, juos detaliai išanalizavo, visapusiškai ir objektyviai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė iš esmės pagrįstas išvadas, kurias patvirtina byloje esantys objektyvūs rašytiniai įrodymai, kuriais abejoti nėra jokio pagrindo. Tuo tarpu pareiškėjas nagrinėjamu atveju pateikė tik bendro pobūdžio apeliacinį skundą, kuriame nenurodo konkrečių nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir jų pagrindu padarytomis išvadomis motyvų. Pareiškėjas apeliaciniame skunde neįvardija aspektų, kurių nebūtų nustatęs ar būtų netinkamai įvertinęs pirmosios instancijos teismas, o tik deklaratyviai nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad bylos medžiaga neatitinka tikrovės, jis visiškai nedetalizuoja, kurie byloje esantys duomenys, jo manymu, yra neteisingi, taip pat nepateikia jokių byloje esančią medžiagą ir jos pagrindu pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas paneigiančių įrodymų. Tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė pirmosios instancijos teismo šališkumo požymių. Todėl apelianto teiginiai šiuo aspektu atmestini.

31. Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje nustatytas aplinkybes dėl nepakankamo privatumo užtikrinimo pareiškėjui naudojantis kamerose įrengtu sanitariniu mazgu. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal naujausią ir vyraujančią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiško pobūdžio bylose tardymo izoliatoriaus kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, kuris nuo bendros kameros erdvės yra atskirtas ne tik mūrine sienele, bet ir durimis ar užuolaidomis, paprastai laikomas įrengtu tinkamai, todėl pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimas, naudojantis taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, nėra konstatuojamas (žr., pvz., LVAT 2016 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2345-442/2016, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-379-822/2017, 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017, 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-509-822/2017, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018 ir kt.). Atitinkamai atsakovo atstovas nurodė, kad Šiaulių TI kamerų sanitarinio mazgo patalpos nuo bendros erdvės atskirtos mūrine sienele, o praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia užuolaida (b. l. 164), pareiškėjas šių aplinkybių neginčijo. Taigi, įvertinusi minėtas aplinkybes ir nurodytą teismų praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo pareiškėjo teisių pažeidimą šiuo aspektu.

32. Tačiau nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pateikė tik pareiškėjas, t. y. asmuo, kuriam buvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Tuo tarpu kiti suinteresuoti asmenys apeliacinio skundo teisės aktų nustatyta tvarka nepateikė. Todėl, vadovaujantis non reformatio in peius (draudimo bloginti skundą padavusio asmens padėtį) principu, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas nurodytu aspektu paliktinas nepakeistas.

33. Pasisakydama dėl pareiškėjui priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio, teisėjų kolegija pabrėžia, kad CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013, 2013 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas kiekvienu atveju turėtų spręsti, ar pakanka pažeistos teisės pripažinimo, ar turi būti priteisiama materiali kompensacija (žr., pvz., LVAT 2013 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

34. Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančią medžiagą ir visumą nustatytų aplinkybių, atsižvelgusi į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui jo prašomo dydžio neturtinės žalos atlyginimą, t. y. 9 200 Eur, o pirmosios instancijos teismo pareiškėjui dėl nustatytų pažeidimų priteista suma laikytina adekvačia jo patirtai neturtinei žalai atlyginti, ji atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

35. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde, be kita ko, prašė iškviesti į teismo posėdį kartu su juo Šiaulių TI kalėjusius asmenis, pabrėžtina, kad ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas aiškaus prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, taip pat nenustatė būtinumo šiuo atveju skirti žodinį bylos nagrinėjimą, kadangi bylos proceso šalių pozicija ir iš esmės visos nagrinėjamai bylai reikšmingos aplinkybės yra aiškiai išdėstyti raštu pateiktuose į bylą procesiniuose dokumentuose, o pareiškėjas nenurodė, kokias konkrečiai šiai bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, kurių nebūtų įmanoma nustatyti iš byloje jau esančios medžiagos, galėtų papildomai nurodyti į teismo posėdį jo prašomi kviesti asmenys. Atsižvelgiant į tai, ši byla pagal pareiškėjo apeliacinį skundą išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

36. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 29 d. sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo D. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Stasys Gagys

Ramutė Ruškytė