2020-12-02 Nr. AB-23785-3-62-3-00145-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2035-438/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00145-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. balandžio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. Š. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI), priteisti 200 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Kauno TI, atlyginti už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 8 d. iki 2019 sausio 11 d.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad buvo kalinamas Kauno TI kamerose, kuriose jam nebuvo suteiktas gydytojo paskirtas dietinis maitinimas. Teigė, kad kamerose nebuvo atskiro, nuo gyvenamosios patalpos dalies atskirto sanitarinio mazgo, todėl buvo pažeidžiamas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais. Sanitariniame mazge nebuvo atskiros nuo gyvenamosios patalpos mechaninės oro šalinimo sistemos, todėl jautė nemalonų kvapą, buvo įrengtas tupimas sanitarinis įrenginys, kas sukeldavo daug nepatogumų. Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Dėl nurodytų veiksnių pareiškėjas teigė patyręs dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, diskomfortą.

3. Atsakovas Lietuvos valstybei atstovaujantis Kauno TI su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Nurodė, kad pareiškėjas prašymą dėl dietinio maitinimo suteikimo Kauno TI pateikė tik 2019 m. sausio 9 d. Peržiūrėjęs pareiškėjo prašymą bei patikrinęs jo bylos duomenis Kauno TI sveikatos priežiūros skyriaus vedėjas 2019 m. sausio 10 paskyrė pareiškėjui dietinį maitinimą. Pareiškėjui dietinis maitinimas buvo suteiktas nuo 2019 m. sausio 11 d. Nurodė, kad visose kamerose bei laikino sulaikymo patalpose yra įrengti sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti metaline sienele, kurios aukštis 2,1 metro, juose yra įrengtos durys, ventiliacija. Pareiškėjas nekonkrečiai argumentuoja savo patirtą neturtinę žalą, nurodo nepagrįstas aplinkybes, neįrodo kalinimo sąlygų sukeltos neturtinės žalos fakto. Atsakovo atstovas teigė, kad pareiškėjo prašymas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno TI, neturtinės žalos atlyginimą, yra nepagrįstas.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. balandžio 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalį suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtiesiems, kuriems dėl medicininių priežasčių paskirtas racionalus maitinimas, – racionalaus maitinimo normas. To paties straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad suimtųjų mitybos ir materialinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Suimtieji ir nuteistieji maitinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 41 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis mitybos normomis. Iš atsakovo atstovo pateikto pareiškėjo 2019 m. sausio 9 d. prašymo kopijos bei 2019 m. sausio 14 d. rašto dėl dietinio maitinimo, teismas nustatė, kad pareiškėjui išreiškus pageidavimą gauti dietinį maitinimą, toks jo prašymas buvo nedelsiant patenkintas. Jokių šiuos duomenis paneigiančių įrodymų pareiškėjas į bylą nepateikė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas pareiškėjo argumentus dėl netinkamo maitinimo (dietinio maitinimo nesuteikimo) laikė nepagristais.

7. Teismas nurodė, kad nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – Higienos norma HN 134:2015), kuri nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau ir Eksploatavimo taisyklės) 14.5 punktą kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa; ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto; kameroje įrengiamas praustuvas. Pareiškėjas neginčijo aplinkybės, kad sanitariniai mazgai kamerose yra atitverti sienelėmis, o pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, sanitarinių mazgų izoliuoti nuo gyvenamosios patalpos neprivaloma. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi praktikos, kad sanitarinių mazgų atskyrimas nuo likusio kameros ploto vizualiai aukštesne nei 1,5 metro sienele ir durimis pareiškėjui užtikrina pakankamą privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais (žr. pvz., LVAT 2017 m. lapkričio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2467-525/2017, 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2323-602/2017).

8. Kauno TI teismui pateikė nuotraukas, iš kurių teismas nustatė, kad Kauno TI sanitariniai mazgai atitinka minėtus reikalavimus, jie yra atskirti gana aukštais atitvarais, įrengtos durys, juose įrengta atskira sanitarinio mazgo mechaninė ventiliacija. Teismas priėjo išvadą, kad toks sanitarinio mazgo atskyrimas užtikrina higienos normų laikymąsi. Higienos norma HN 134:2015 sanitarinio mazgo įrengimui nekėlė jokių reikalavimų, t. y. nebuvo išskirti specialūs reikalavimai unitazo (klozeto) tipui. Teismas atkreipė dėmesį, jog pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas (įsigaliojusias nuo 2017 m. birželio 8 d.) numatyta, kad bendrabučio gyvenamosios patalpos prausykloje, tualete turi būti įrengtas klozetas (gali būti ir tupimas) arba pisuaras (tik vyrams) 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų, praustuvė 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų. Taigi, kaip nurodė teismas, nėra nustatyta, jog tualetas turi būti sukonstruotas naudotis sėdint. Pareiškėjas nusiskundimų dėl sanitarinio mazgo įrengimo ginčo laikotarpiu Kauno TI administracijai nereiškė. Atsižvelgiant į tai, teismas priėjo išvadą, jog teisės aktuose nėra nustatyti konkretūs reikalavimai kalinimo įstaigose įrengiamų tualetų konstrukcijai.

9. Teismas, nenustatęs atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimą dėl žalos atlyginimo atmetė.

III. 10. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pareiškėjo skundą tenkinti pilnai ir priteisti 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

11. Pareiškėjas teigia, kad perkėlus jį į Kauno TI atsakovas laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 8 d. iki 2018 m. sausio 11 d. nesuteikė priklausančio dietinio maitinimo. Pareiškėjas paaiškino, kad dietinis maitinimas jam yra paskirtas nuo 2018 m. vasario mėn. Nesuteikus pareiškėjui dietinio matinimo, turėjo badauti, patyrė psichologinius išgyvenimus. Paaiškina, kad atsakovas nesilaikė mitybos normų dėl šilto maisto patiekimo.

12. Pareiškėjas taip pat teigia, kad sanitariniai mazgai nėra tinkamai įrengti ir neužtikrina privatumo, yra stebimas kitų asmenų.

13. Atsakovo atstovas Kauno TI pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

14. Teigia, kad pareiškėjas kelia naujus argumentus (kurių nenurodė pirmosios instancijos teisme) – maisto temperatūrą. Nurodo, jog pareiškėjas nesiskųstų maisto temperatūra, jei maisto būtų nevalgęs. Paaiškina, kad Kauno TI kamerose sanitariniai mazgai atitverti 2,1 m aukščio metalinėmis sienelėmis, kurios yra nudažytos, todėl lengvai valomos, atsparios drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms. Kauno TI sanitariniai mazgai taip pat turi duris. Sanitariniai mazgai nėra visiškai izoliuoti, nes jų viršus yra atviras, tačiau, atsakovo nuomone, nepaisant to, pareiškėjui buvo užtikrintas pakankamas privatumas sanitariniuose mazguose.

15. Nurodo, kad Kauno TI kameros vėdinamos dviem būdais: per atidaromus langus (arba orlaides) ir mechaninės ventiliacijos būdu. Sanitariniai mazgai turi atskirą mechaninės ištraukiamosios ventiliacijos sistemą, todėl pareiškėjo nurodyti argumentai apie sklindančius kvapus neatitinka realybės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina dėl to, kad Kauno TI neužtikrina tinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 8 d. iki 2019 m. sausio 11 d.

17. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė naujas aplinkybes, su kuriomis sieja neturtinės žalos atsiradimą, – netinkamos maisto temperatūros. Šios aplinkybės nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teismui ir, atitinkamai, pirmosios instancijos teismas neatliko jų vertinimo. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepaaiškina, kodėl šios aplinkybės teismui nenurodė ir negalėjo nurodyti anksčiau. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo bylą nagrinėjant apeliacine tvarka tirti pareiškėjo pretenzijas netinkamos maisto temperatūros, todėl dėl šių aplinkybių nepasisako.

19. Dėl sanitarinio mazgo įrengimo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog, pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 papunktį, sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto; kameroje įrengiamas praustuvas. Be to, akcentuotina, jog Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, o veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais (2 p.). Taigi, sanitarinio mazgo neįrengimas atskiroje patalpoje nėra nesuderinamas su Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimais.

20. Nagrinėjamu atveju iš esmės nėra ginčo, jog kameroje, kurioje ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, esantis sanitarinis mazgas nuo bendros erdvės buvo atskirtas sienele ir durimis. Atsakovo teigimu, sienelės aukštis – 2,1 m. Iš byloje esančių nuotraukų (b. l. 20–22), matyti, jog kameroje įrengta atskira kabina, kurios sienelės yra aukštesnės už vidutinio asmens akių lygį, įėjimas į sanitarinį mazgą užtvertas durimis. Kartu matyti, kad sanitariniame mazge yra įrengta ir ištraukiamoji ventiliacija (b. l. 21–22). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad nagrinėjamu atveju sanitarinio mazgo atskyrimas užtikrina higienos normų laikymąsi.

21. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalis numato, kad suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus. Maistu suimtieji aprūpinami nemokamai. To paties straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad suimtųjų mitybos ir materialinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių (toliau – Maitinimo organizavimo taisyklės) 5 ir 6 punktus, maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija. Sudaromi valgiaraščiai: Valgiaraštis dirbantiems vyrams, Valgiaraštis nedirbantiems vyrams, Valgiaraštis dirbančioms moterims ir kt., kuriuos tvirtina Kalėjimų departamento direktorius.

22. Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas 2019 m. sausio 9 d. Kauno TI pateikė prašymą dėl dietinio maitinimo skyrimo (b. l. 16). Kauno TI išnagrinėjo pareiškėjo prašymą ir pareiškėjui skyrė dietinį maitinimą nuo 2019 m. sausio 11 d. (b. l. 17). Taigi, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui pateikus prašymą dėl dietinio maitinimo, atsakovas pareiškėjo prašymą tenkino, atsakovo atstovo neteisėti veiksmai dėl dietinio maitinimo skyrimo nenustatyti.

23. Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, byloje neįrodyti atsakovo atstovo neteisėti veiksmai. Nenustačius vienos iš būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą buvo pagrįstai atmestas.

24. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. balandžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys