2019-03-06 Nr. AB-5825-3-62-3-00105-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1844-415/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00105-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. R. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas B. R. (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad bausmę Marijampolės pataisos namų 3 būryje atlieka nuo 2004 m. netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Anksčiau kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo negalėjo, kadangi nežinojo, kad gali ginti savo teises, nebuvo vykdomas nuteistųjų švietimo procesas. 3 būrio 1-oje gyvenamojoje patalpoje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, dėl to patyrė nepatogumų, orumo pažeminimą, dėl to trūko oro. Nuteistieji nėra aprūpinami higienos priemonėmis, nedirbantys nuteistieji aprūpinami higienos priemonėmis, o dirbantys nuteistieji minėtas priemones turi pirkti patys iš pataisos namuose esančios parduotuvėlės. Marijampolės PN nuteistieji nėra mokomi naudotis kompiuteriu, bibliotekoje galima lankytis 1 kartą per savaitę nustatytu laiku. Dušu galima naudotis tik vieną kartą per savaitę nustatytu laiku, o higienos mazge esančioje prausykloje yra tik šaltas vanduo. Duše tiekiamas šaltas vanduo. Sanitariniuose mazguose ir prausykloje trūksta inventoriaus. Penkiems būriams yra 4 sanitariniai mazgai, kuriuose yra po 3 unitazus, 3 pisuarus ir kriauklė, kurioje yra 7 čiaupai. Tualetuose tarp unitazų yra pertvaros, tačiau nėra durų, todėl sklinda nemalonūs kvapai. Penkiems būriams yra skirtos 3 virtuvėlės, kuriose kiekvienoje yra tik po 1 viryklę gaminti maistui. Pareiškėjas nurodo, kad penkiems būriams: 3, 4, 5, 6 ir 7 yra skirtas vienas mažas pasivaikščiojimo kiemas. 3 būrio gyvenamosiose patalpose ir koridoriuose beveik visi asmenys rūko, jis pats nėra rūkantis, o Marijampolės PN buvo laikomas su rūkančiais asmenimis. Gyvenamosiose patalpose yra bloga vėdinimo sistema. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų jautė nepatogumus, orumo pažeminimą, sveikatos sutrikimus.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN atsiliepime prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, taikyti ieškinio senaties terminą.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas 3 būrio 1 – oje patalpoje. Visą ginčo laikotarpį minimali gyvenamojo ploto norma gyvenamosiose patalpose pareiškėjo atžvilgiu buvo užtikrinta. Pareiškėjas didžiąją dalį bausmės laiko atlikinėjo pataisos namų bendrabučio tipo patalpose, po kurias (ir lauke esantį lokalinio sektoriaus kiemą) galėjo laisvai judėti nuo 6.30 val. iki 22.30 val. Marijampolės PN vyksta eilė socialinės reabilitacijos programų, kurias gali lankyti visi norintieji, taip pat patvirtintas sportinių užsiėmimų grafikas bei nuteistųjų dienotvarkė. Teisės aktuose nereglamentuotas pasivaikščiojimų kiemelių minimalus asmeniui tenkantis plotas. Marijampolės PN pasivaikščiojimų kiemeliai įrengti pagal visus reikalavimus. Visų būrių kiemeliuose įrengtos ir pažymėtos rūkymo vietos, o būriuose iškabinti draudžiantys patalpose rūkyti ženklai ir užrašai. Marijampolės PN administracija nėra gavusi iš pareiškėjo pranešimo, kad kiti nuteistieji rūkytų gyvenamosiose patalpose. Sanitariniuose mazguose ir prausykloje inventoriaus užtenka, klozetai yra atitverti. Nuteistiesiems kartą per savaitę sudaromos sąlygos nusiprausti po karštu dušu, kiekvienam būriui skiriama atskiras laikas. Teisės aktai nenumato karšto vandens tiekimo į būriuose esančius higienos mazgus (prausyklas). Teisės aktai karštą vandenį numato tik dušinėse, kuriose nuteistieji turi teisę nusiprausti 1 kartą per savaitę, pagal atskirą patvirtintą grafiką. Pataisos namų patalpos yra nuolatos tikrinamos Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovų, specialisto, kuris paskirtas prižiūrėti tam tikrą būrį, bei Ūkio skyriaus darbuotojų, kurie esant gedimams ar atsiradus patalpos remonto poreikiui, skubiai atlieka remonto darbus. Pataisos namai neturi duomenų apie pareiškėjo išgyvenimus bausmės atlikimo metu, galimas kančias ar pažeminimą, kurių priežastimi būtų kalinimo sąlygos pataisos namuose. Marijampolės PN veikė tinkamai, nepažeisdami teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. balandžio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad nuo 2015 m. sausio 12 d. iki 2018 m. sausio 12 d. buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo Marijampolės PN sąlygas (sanitarinių įrenginių trūkumas). Kitos skundo dalies teismas netenkino.

6. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, reglamentuojančiomis ieškinio senatį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ieškinio senaties instituto taikymo bylose bei nustatęs, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu žinojo (turėjo žinoti) apie jo atžvilgiu galimai atliekamus pažeidimus, tačiau į teismą kreipėsi tik 2018 m. sausio 12 d., pareiškėjo skundo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2004 m. iki 2015 m. sausio 12 d. taikė ieškinio senatį. Teismas vertino pareiškėjo kalinimo Marijampolės PN sąlygas nuo 2015 m. sausio 12 d. iki 2018 m. sausio 12 d.

7. Teismas, vadovaudamasis bylai aktualiu teisiniu reglamentavimu bei įvertinęs bylos medžiagą, pareiškėjo skundo dalį dėl minimalios ploto normos neužtikrinimo, higienos reikmenų neišdavimo, apriboto mokymosi ir darbo su kompiuteriu, naudojimosi biblioteka, neužtikrintos galimybės ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše, karšto vandens nebuvimo, netinkamo tualetų įrengimo, viryklių virtuvėlėse trūkumo, ventiliacijos neatitikimo teisės aktų reikalavimams, kvėpavimo tabako dūmais užterštu oru, per mažų pasivaikščiojimo kiemelių atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtinta Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi norma (toliau – ir Aprūpinimo norma) (redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) bei pažymėdamas, kad atsakovo atstovas nepateikė duomenų apie ginčo laikotarpiu 3 būryje buvusį nuteistųjų skaičių, duomenų apie prausyklose ir tualetuose įrengtų praustuvių, klozetų ar unitazų skaičių, dėl ko nėra galimybės apskaičiuoti sanitarinių įrenginių skaičiaus, tenkančio Aprūpinimo normoje nurodytam atitinkamam skaičiui nuteistųjų, pripažino pagrįstomis pareiškėjo skundo aplinkybės dėl jo neaprūpinimo kietuoju inventoriumi. Teismas pažymėjo, kad šioje skundo dalyje pareiškėjo argumentai nėra detalus, yra deklaratyvaus pobūdžio, pareiškėjas neindividualizavo dėl to kilusių subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio, todėl pareiškėjo argumentus šioje skundo dalyje teismas nevertino kaip pakankamus neturtinės žalos, kuri gali būti įvertinta pinigais, konstatavimui.

9. Teismas, įvertinęs nustatyto pažeidimo trukmę ir mastą, sprendė, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Teismas bylos duomenimis nenustatė, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Psichologinės tarnybos darbuotojus dėl sąlygų ar higienos normų, atliekant bausmę pataisos namuose. Nenustatė Europos Žmogaus teisių ir laisvių konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimo, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Pažymėjo, kad tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

10. Teismas sprendė, kad yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

III. 11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priimti naują sprendimą ir priteisti iš atsakovo jo naudai neturtinės žalos atlyginimą.

12. Pareiškėjas nurodo, kad esant teismo nustatytam pažeidimui, t. y. nuo 2015 m. sausio 12 d. iki 2018 m. sausio 12 d. neužtikrintam teisės aktais nustatytam sanitarinių įrenginių skaičiui, jis turi teisę į teisingą neturtinės žalos atlyginimą.

13. Atsakovo atstovas Marijampolės PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

14. Atsakovo atstovas atsiliepime palaiko pirmosios instancijos teismui išdėstytą poziciją. Atsakovo atstovo nuomone, teismas bylą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai ir priėmė motyvuotą ir pagrįstą sprendimą. Į bylą pateikti dokumentai yra pakankami ir tekti papildomus dokumentus nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Marijampolės PN neteisėtų veiksmų, neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, atlyginimo.

16. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju konstatavo, kad nuo 2015 m. sausio 12 d. iki 2018 m. sausio 12 d. buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo Marijampolės PN sąlygas (sanitarinių įrenginių trūkumas). Teismas sprendė, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, tačiau apsiribojo teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą, reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė. Kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįsta.

17. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo nustatytu neturtinės žalos atlyginimo būdu, pateikė apeliacinį skundą.

18. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

19. Pasisakydama dėl apeliaciniame skunde akcentuojamo neturtinės žalos atlyginimo būdo, teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes bei atsižvelgusi į nagrinėjamu atveju keliamam ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, visų pirma, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino skundo dalį dėl teisės aktais nustatyto sanitarinių įrenginių skaičiaus neužtikrinimo. Teismas, be kita ko, nurodė, kad atsakovo atstovas nepateikė duomenų apie ginčo laikotarpiu 3 būryje buvusį nuteistųjų skaičių, duomenų apie prausyklose ir tualetuose įrengtų praustuvių, klozetų ar unitazų skaičių. Pažymėjo, kad šioje skundo dalyje pareiškėjo argumentai nėra detalūs, deklaratyvaus pobūdžio. Vertino, kad nuo 2015 m. sausio 12 d. iki 2018 m. sausio 12 d. buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo Marijampolės PN sąlygas (sanitarinių įrenginių trūkumas). Su tokiu pirmosios instancijos teismo aplinkybių vertinimu teisėjų kolegija nesutinka.

20. Pareiškėjas skunde nurodė, kad sanitariniuose mazguose ir prausykloje trūksta inventoriaus. Penkiems būriams yra 4 sanitariniai mazgai, kuriuose yra po 3 unitazus, 3 pisuarus ir kriauklė, kurioje yra 7 čiaupai.

21. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintoje Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normoje (toliau – ir Aprūpinimo norma) (redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad bendrabučio gyvenamojoje patalpoje turi būti įrengta prausykla, tualetas, kuriame turi būti praustuvė (1 vnt. dešimčiai asmenų), klozetas arba unitazas (1 vnt. dvylikai asmenų).

22. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad 3-iame būryje iš viso buvo: 2015 m. I ketvirtyje – 54 nuteistieji; 2015 m. II ketvirtyje – 54 nuteistieji; 2015 metų III ketvirtyje – 49 nuteistieji; 2015 metų IV ketvirtyje – 56 nuteistieji; 2016 metų I ketvirtyje – 56 nuteistieji; 2016 metų II ketvirtyje – 54 nuteistieji; 2016 metų III ketvirtyje – 48 nuteistieji; 2016 metų IV ketvirtyje – 52 nuteistieji. Todėl 3 unitazais, 3 pisuarais 2015 metais daugiausiai naudojosi 56 nuteistieji (IV) ketvirtis) ir 2016 metais taip pat 56 nuteistieji (I ketvirtis). Kitais laikotarpiais nuteistųjų skaičius kito ir sanitariniais mazgais naudojosi mažiau nuteistųjų. Tuo remiantis, jei ir trūko sanitarinių mazgų, tačiau nežymiai. Atkreipė dėmesį, kad praustuve vienu metu galėjo naudotis 7 nuteistieji (b. l. 20–21). Šie atsakovo atstovo pateikti duomenys patvirtina, kad nuo 2015 m. sausio 12 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. buvo pažeista pareiškėjo teisė į Aprūpinimo normoje (redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) nustatytas bausmės atlikimo Marijampolės PN sąlygas (sanitarinių įrenginių trūkumas). Ginčo laikotarpiui nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 12 d. yra aktuali Aprūpinimo normos redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d. Ši normos redakcija nereglamentuoja sanitarinio mazgo įrengimo ir įrenginių skaičiaus. Todėl nagrinėjamu atveju teigti, kad atsakovo atstovas nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 12 d. neveikė pagal teisės aktų reikalavimus, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pažeidimas nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 12 d. nekonstatuotinas.

23. Atsižvelgiant į nustatyta, yra pagrindas spręsti dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą už nustatytą pažeidimą, kuris tęsėsi nuo 2015 m. sausio 12 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., pagrįstumo.

24. Dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde akcentuojamos teisės į neturtinės žalos atlyginimą pinigais pažymėtina, kad asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.

25. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika panašiose bylose, pagal kurią EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02), 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat žr. 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl aptartų aplinkybių atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Pareiškėjo laikymo sąlygų neatitikimas teisės aktų reikalavimams galėjo sukelti nepatogumų, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Bylos duomenimis nenustatyta, kad pareiškėjas dėl tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimo (sanitarinių įrenginių trūkumo) ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į Psichologinę tarnybą ir Sveikatos priežiūros tarnybos gydytojus (b. l. 32, 33), Marijampolės PN administraciją ar kitas kompetentingas įstaigas, sveikatos priežiūros specialistai būtų nustatę neigiamą netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo fizinei ar psichinei sveikatai. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą laikytinas paties pažeidimo fakto pripažinimas.

27. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 12 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo B. R. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius