944e9c75-e752-44ca-a390-c38cda2b0621 · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr        Administracinė byla Nr. I-337-513/2010       (Proceso Nr. 3-63-3-00166-2010-1)       Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.; 2.5.;         2.7.; 74. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. rugpjūčio 26 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Irma Čuchraj, sekretoriaujant Viktorijai Budvytytei - Bedalienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A.O., atsakovių - Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės rajono savivaldybės administracijos ir Tauragės rajono savivaldybės administracijos atstovei L.M., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.O. skundÄ atsakovėms - Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės rajono savivaldybės administracijos ir Tauragės rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui R.P. dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir nustatė: 2010-04-06 teisme iÅ¡kelta administracinė byla pagal pareiÅ¡kėjo A.O. skundÄ atsakovėms - Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės rajono savivaldybės administracijos ir Tauragės rajono savivaldybės administracijai (toliau - ir atsakovės), trečiajam suinteresuotam asmeniui R.P., kuriuo praÅ¡o priteisti jam iÅ¡ atsakovės Tauragės savivaldybės administracijos 10 000 Lt neturtinę žalÄ .

Skundo reikalavimÄ pareiÅ¡kėjas grindžia tuo, kad du kartus buvo pažeista jo teisė į atvaizdÄ , kai prieÅ¡ jo valiÄ , 2009-04-28 ir 2009-04-29 operatorius V.Å . jį filmavo, o video medžiaga vėliau buvo parodyta per Tauragės rajono kabelinę televizijÄ . Teigia, jog Tauragės rajono meras R.P. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, nes tai, jis liepė V.Å . jį filmuoti. Tvirtina, kad prašė V.Å . jo nefilmuoti, tačiau Å¡is pareiÅ¡kęs, jog reikia filmuoti ir parodyti tai per televizijÄ .

PaaiÅ¡kina, kad filmuojama buvo tuo metu, kai iÅ¡ prie jo namų, adresu (duomenys neskelbtini), esančios teritorijos, Tauragės savivaldybės administracija vežė jam priklausančius daiktus – metalÄ , statybines medžiagas. Nurodo, kad: UAB „Dunokai“ iÅ¡vežė jam priklausantį metalÄ Â Ä¯ UAB „Torlina“ priklausančiÄ metalo laužo supirktuvę; dėl metalo pardavimo patyrė 2 000 Lt turtinę žalÄ , nes iÅ¡ viso buvo iÅ¡vežtos 8 tonos metalo, tonos kaina buvo 500 Lt, o iÅ¡ supirktuvės atgavo tik 2 000 Lt; jis buvo filmuojamas ir metalo laužo supirktuvėje.

Teigia, kad Å¡ioje situacijoje tarnybine padėtimi piktnaudžiavo ir pažeidė jo teisę į atvaizdÄ ne tik R.P., bet ir Tauragės seniÅ«nas V.Ž. bei jo pavaduotojas J.B., kurie taip pat dalyvavo ginčo vietoje, iÅ¡ ten iÅ¡vežant metalÄ (b.l. 1-3, 47-50, 63). Atsakovės - Lietuvos valstybė, atstovaujama Tauragės rajono savivaldybės administracijos ir Tauragės rajono savivaldybės administracija atsiliepimu su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kina, kad pareiÅ¡kėjas kildina neturtinę žalÄ iÅ¡ Tauragės savivaldybės administracijos darbuotojų veiksmų, t.y. dėl 2009-04-28 ir 2009-04-29, jų vykdyto metalo sukaupto prie pareiÅ¡kėjo namo iÅ¡vežimo ir Å¡ių veiksmų atlikimo metu jų vykdyto filmavimo.

Nurodo, kad prie pareiÅ¡kėjo namų, adresu (duomenys neskelbtini), yra laisvas valstybinės žemės sklypas. Å iame sklype pareiÅ¡kėjas laikė 8 tonas metalo laužo. Nesutinka su pareiÅ¡kėjo teiginiu, kad ginčo sklype buvo sukrautas tik jam priklausantis pavienis metalas, nes iÅ¡ nuotraukų, vaizdo medžiagos, atliekų iÅ¡vežimo protokole užfiksuota, jog ginčo vietoje buvo ir buitinės, namų Å«kio atliekos ir kitos terÅ¡iančios aplinkÄ Å¡iukÅ¡lės, kurias rÅ«Å¡iuojant rasta ir nemažai metalo laužo.

PaaiÅ¡kina, kad atliekos ginčo vietoje buvo sÄ moningai kaupiamos kelerius metus. PareiÅ¡kėjas ne kartÄ buvo ragintas susitvarkyti aplinkÄ , buvo perspėtas dėl administracinės atsakomybės prievartos priemonių taikymo, tačiau tai ignoravo, toliau teršė atliekomis valstybinę žemę, neatliko jokių aplinkos tvarkymo veiksmų. Teigia, kad Tauragės rajono savivaldybės administracijai atsakomybė Å¡iuo atveju nekyla ir tai argumentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalimi, 6.271 straipsnio nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nuostatomis.

Nurodo, kad 2009-02-02 gavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Tauragės rajono agentÅ«ros nurodymÄ skubiai paÅ¡alinti atliekas iÅ¡ Tauragės miesto (duomenys neskelbtini) kieme esančio sklypo. Vadovaudamasi minėtų teisės aktų nuostatomis, vykdydama privalomÄ jį aplinkos apsaugos kontrolės pareigÅ«no nurodymÄ , ėmėsi operatyvių veiksmų valstybinės žemės sklypo teritorijoje sukauptų ir aplinkÄ terÅ¡iančių atliekų paÅ¡alinimui: sudarė specialiÄ jÄ komisijÄ organizuoti atliekų iÅ¡vežimÄ , tai įrodo Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-04-24 įsakymas Nr. 5-406; raÅ¡tu informavo pareiÅ¡kėjÄ apie numatomus atliekų tvarkymo darbus ir pakvietė jį tame dalyvauti, tai patvirtina Tauragės miesto seniÅ«nijos 2009-04-21 praneÅ¡imas Nr. 17-243.

Nepagrįstais laiko pareiÅ¡kėjo argumentus dėl jo patirtos 2 000 Lt turtinės žalos už metalo iÅ¡vežimÄ , nes pareiÅ¡kėjas dalyvavo vykdant metalo iÅ¡vežimÄ , sveriant metalÄ , pasiraÅ¡ydamas metalo priėmimo dokumentus nereiÅ¡kė jokių pretenzijų, neprieÅ¡taravo dėl jo pasiraÅ¡ytų antrinės žaliavų pirkimo – pardavimo sutarčių, aktų ir pinigų iÅ¡mokėjimo UAB „Torlina“. Dėl filmavimo atliekant ginčo veiksmus paaiÅ¡kina, kad pagrindinis filmavimo tikslas buvo siekis iÅ¡vengti įrodinėjimo problemų ateityje.

Å iuo atveju buvo fiksuojama visa atliekų iÅ¡vežimo eiga ir kitos reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės, neturint jokių ketinimų kiÅ¡tis į privatų pareiÅ¡kėjo gyvenimÄ . Filmavo ir fotografavo Tauragės rajono savivaldybės administracijos darbuotojas V.Å ., tai darė nuo pat ginčo darbų pradžios. PareiÅ¡kėjas, pasirodė vėliau ir, stebėdamas ginčo darbus, neiÅ¡reiÅ¡kė prieÅ¡taravimo dėl daromo vaizdo įraÅ¡o ar fotografavimo. Nurodo, kad filmuojama buvo ne pareiÅ¡kėjo privačioje namų valdoje, o vieÅ¡ose vietose – valstybinės žemės, esančios prie pastato adresu (duomenys neskelbtini), teritorijoje, ir metalo laužo supirktuvėje UAB „Torlina“, todėl filmavimui pareiÅ¡kėjo sutikimo nereikėjo.

Teigia, kad video medžiaga yra saugoma Tauragės rajono savivaldybės administracijos video archyve, nevieÅ¡inama ir neplatinama visuomenės informavimo priemonėse institucijos iniciatyva. Taip pat nurodo, kad 2009-04-28 vykdant ginčo darbus dalyvavo ir atstovai iÅ¡ Tauragės rajono kabelinės televizijos. Tvirtina, kad Tauragės rajono savivaldybės administracija neturėjo jokios įtakos pareiÅ¡kėjo rodymui per kabelinę televizijÄ , todėl ir deliktinės atsakomybės subjektu negali bÅ«ti. Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas nepateikia jokių duomenų apie tai, kuo pasireiÅ¡kė jo patirta neturtinė žala, todėl galimai piktnaudžiauja teise reikalauti neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 73-78).                 Tretysis suinteresuotas asmuo R.P. atsiliepimu su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka.

Nurodo, kad ginčo darbams vadovavo tam sudarytos komisijos pirmininkas Tauragės miesto seniÅ«nas V.Ž. Teigia, kad niekam nedavė jokių nurodymų rodyti pareiÅ¡kėjÄ per televizijÄ , savivaldybės turima medžiaga televizijai nebuvo perduota, kabelinė televizija filmavo savo iniciatyva. PaaiÅ¡kina, kad pareiÅ¡kėjo sukauptos atliekos (tarp jų ir metalas) buvo iÅ¡vežtas, metalas priduotas į supirktuvę, pinigus už parduotÄ metalÄ pareiÅ¡kėjas pasiėmė pats. Ä®rodymų, kad dėl ginčo veiksmų buvo pažemintas pareiÅ¡kėjo vardas, pabloginta jo reputacija ar sumažintos bendravimo galimybės, byloje nepatekta (b.l. 18-21).

Tinkamai apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ informuotas tretysis suinteresuotas asmuo R.P. (b.l. 111) į teismo posėdį neatvyko. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos Å¡alių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai praneÅ¡ta, nėra kliÅ«tis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėtina trečiajam suinteresuotam asmeniui R.P. nedalyvaujant.Atsakovių atstovė L.M. teismo posėdžio metu palaikė atsakovių pozicijÄ iÅ¡ esmės atsiliepime į skundÄ iÅ¡dėstytų argumentų ir aplinkybių pagrindu.

PaaiÅ¡kino, kad filmuojama buvo vien dėl to, kad nebuvo nustatytas aplinkos teršėjas, filmavimo tikslas nebuvo video medžiagos parodyti per televizijÄ . Tvirtina, kad Tauragės rajono savivaldybės administracijos veiksmai ginčo situacijoje buvo teisėti. PraÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 88 straipsnio 1 punktas). PareiÅ¡kėjo ginčas dėl, jo manymu, pažeistos teisės į atvaizdÄ vyksta nuo 2009 m. gegužės mėnesio, kai pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Tauragės rajono apylinkės prokuratÅ«rÄ skųsdamas, jo manymu, neteisėtus R.P. veiksmus (b.l. 4).

ProkuratÅ«ros sprendimÄ atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ pareiÅ¡kėjas skundė Klaipėdos apygardos teismui, kuris 2009-08-07 nutartimi pareiÅ¡kėjo skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ (b.l. 8). Po to, 2009-09-17 pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Tauragės rajono apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl neturtinės žalos priteisimo, teismas 2010-03-05 nutartimi pasikreipė į specialiÄ jÄ teisėjų kolegijÄ ginčui dėl bylos rÅ«Å¡inio teismingumo iÅ¡spręsti (b.l. 54-55). 2010-03-23 nutartimi nutarta, jog ginčas nagrinėtinas administraciniame teisme, byla buvo perduota Klaipėdos apygardos administraciniam teismui (b.l. 58-59).Bylos raÅ¡ytine medžiaga ir dalyvaujančių byloje asmenų paaiÅ¡kinimais nustatyta ir įrodyta, kad Tauragės rajono savivaldybės administracija 2009-02-02 gavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Tauragės rajono agentÅ«ros 2009-01-30 raÅ¡tÄ Nr. (12.2)-LV4-27 „Dėl atliekų tvarkymo“, kuriuo nurodyta skubiai paÅ¡alinti atliekas iÅ¡ Tauragės miesto, (duomenys neskelbtini) kieme esančio sklypo (b.l. 80).

Šiame rašte nurodyta, kad tirdama nuolatinius gyventojų skundus institucija nustatė, jog prie Tauragės miesto, (duomenys neskelbtini) namo yra suverstas didelis kiekis atliekų, tarp kurių yra ir pavojingų (automobilių tepalo filtrai, tara nuo neaiškios kilmės cheminių medžiagų ir pan.), iš atliekų krūvos pastebimi naftos produktų nutekėjimai ant grunto, taip teršiama aplinka. Tauragės rajono savivaldybės administracijos Tauragės miesto seniūnija 2009-04-21 raštu Nr. 17-243 pranešė pareiškėjui A.O., jog 2009-04-28, 9.00 val. bus išvežamos atliekos nuo valstybinės žemės, esančios prie (duomenys neskelbtini) ir jis, kaip gyvenantis šiuo adresu asmuo, kviečiamas dalyvauti išvežant atliekas (b.l. 84).

Å is praneÅ¡imas pareiÅ¡kėjui iÅ¡siųstas 2009-04-21 registruotu laiÅ¡ku. Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-04-24 įsakymu Nr. 5-406 „Dėl komisijos sudarymo organizuoti atliekų iÅ¡vežimÄ iÅ¡ valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“, sudaryta komisija organizuoti atliekų iÅ¡vežimÄ iÅ¡ valstybinės žemės (duomenys neskelbtini) (b.l. 81). Minėtu įsakymu komisijos pirmininku paskirtas V.Ž. – Tauragės miesto seniÅ«nijos seniÅ«nas, komisijos nariais – J.B. (seniÅ«no pavaduotojas), I.M. (ArchitektÅ«ros ir urbanistikos vyr. specialistė), J.N. (Juridinio ir personalo skyriaus vyr. specialistė), kiti asmenys – N.B. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ meistrė), S.Å . (UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotojas), V.J. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ inžinierius).

Komisija 2009-04-29 posėdyje, įformintu 2009-05-05 protokolu Nr. 21-149, apsvarsčiusi atliekų iÅ¡vežimÄ iÅ¡ valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nutarė įpareigoti Tauragės miesto seniÅ«nijÄ kontroliuoti, kad valstybinė žemė, esanti prie namo ir Å«kinio pastato (duomenys neskelbtini), nebÅ«tų naudojama asmeninėms reikmėms (b.l. 82-83). Å iame protokole iÅ¡samiai iÅ¡dėstyta visas atliekų iÅ¡vežimo iÅ¡ ginčo žemės sklypo eiga: 2009-04-28 dalyvaujant komisijos nariams ir A.O., įvairios atliekos buvo rÅ«Å¡iuojamos, metalo laužas pakrautas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ transportÄ ; visos operacijos buvo fiksuojamos video medžiagoje; pareiÅ¡kėjas pasirašė metalo laužo priėmimo dokumentuose; kitos atliekos buvo kraunamos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ transportÄ ir vežamos į Tauragės regioninį atliekų tvarkymo centrÄ ; pareiÅ¡kėjui atsisakius vykti į metalo laužo supirktuvę, komisijos nariai ten nuvyko, dalyvavo sveriant metalÄ , visi svėrimai užfiksuoti video medžiagoje, komisijos nariai pasirašė priėmimo aktuose (krovinio važtaraščiuose); 2009-04-29 darbai buvo tęsiami toliau, nes nespėta iÅ¡vežti visų buitinių atliekų ir metalo laužo; 2009-04-29 buvo pakrautas dar vienas automobilis metalo laužo ir, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui, pristatytas į UAB „(duomenys neskelbtini)“; kai pareiÅ¡kėjas pasirašė visas antrinių žaliavų pirkimo – pardavimo sutartis ir visus pinigų iÅ¡mokėjimo kvitus, jam buvo iÅ¡mokėti pinigai už priduotas žaliavas; taip pat nurodyta, kad per dvi dienas į atliekų tvarkymo centrÄ pristatyta 21 420 kg buitinių atliekų.Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija 2009-07-27 raÅ¡tu Nr. VAA5(2.1)-1031, atsakydama į pareiÅ¡kėjo 2009-06-28 skundÄ dėl neteisėtų Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Tauragės rajono agentÅ«ros vedėjo R.J. veiksmų, pareiÅ¡kėjui nurodė, kad pareigÅ«nas, duodamas nurodymÄ paÅ¡alinti ginčo atliekas iÅ¡ valstybinės žemės sklypo, vadovavosi Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 6 straipsnio, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnio nuostatomis (b.l. 6-7).

Tauragės apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Tauragės rajono žemėtvarkos skyrius 2009-05-07 raÅ¡te Nr. 3-1064 nurodo, kad žemės sklypas prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), yra suformuotas ir tai yra valstybinė žemė (b.l. 37). Ginčo esmė - dėl neturtinės žalos, padarytos institucijos tarnautojų (Tauragės miesto savivaldybės administracijos) neteisėtais veiksmais, atlyginimo. PareiÅ¡kėjas reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžia tuo, kad atsakovės Tauragės savivaldybės administracijos tarnautojai, be jo sutikimo jį filmavo, kai buvo kraunami, vežami jam priklausantys daiktai iÅ¡ žemės sklypo, esančio Å¡alia jo namų, adresu (duomenys neskelbtini), o po to filmuota medžiaga buvo perduota Tauragės rajono kabelinei televizijai, kuri Å¡iÄ medžiagÄ parodė per televizijÄ .Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau - Konstitucija) 119 straipsnyje inter alia nustatyta, kad savivaldos institucijų organizavimo ir veiklos tvarkÄ nustato įstatymas, 120 straipsnyje - savivaldybės pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtÄ kompetencijÄ veikia laisvai ir savarankiÅ¡kai.Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau - ir VAÄ®) 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektų sistemÄ sudaro valstybinio administravimo subjektai, savivaldybių administravimo subjektai, kiti vieÅ¡ojo administravimo subjektai, 5 dalyje - savivaldybių administravimo subjektai - vieÅ¡ojo administravimo subjektai, veikiantys kaip savivaldybių institucijos ar įstaigos, jų pareigÅ«nai ar valstybės tarnautojai.Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas (toliau - ir Vietos savivaldos įstatymas) nustato savivaldybių institucijų sudarymo ir veiklos tvarkÄ Ä¯gyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Europos vietos savivaldos chartijos nuostatas, apibrėžia vietos savivaldos principus, savivaldybių institucijas ir jų kompetencijÄ , funkcijas, savivaldybės tarybos nario statusÄ , savivaldybių Å«kinės ir finansinės veiklos pagrindus.

Å io įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad savarankiÅ¡kÄ sias savivaldybės funkcijas savivaldybė atlieka pagal Konstitucijos ir įstatymų suteiktÄ kompetencijÄ , įsipareigojimus bendruomenei ir Å¡ios interesais; įgyvendindama Å¡ias funkcijas, savivaldybė turi Konstitucijos ir įstatymų nustatytÄ sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvę ir yra atsakinga už savarankiÅ¡kųjų funkcijų atlikimÄ . Viena iÅ¡ savivaldybei priskirtų savarankiÅ¡kųjų funkcijų yra ir aplinkos kokybės gerinimas ir apsauga (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 28 punktas).

Savivaldybės vykdomoji institucija - savivaldybės administracijos direktorius, kuris vadovauja savivaldybės administracijai, tiesiogiai įgyvendindamas įstatymus, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimus, gali leisti įsakymus, privalomus savivaldybės administracijos struktūriniams padaliniams, savivaldybės administracijos filialams - seniūnijoms ir į struktūrinius padalinius neįeinantiems valstybės tarnautojams, taip pat jam priskirtos kompetencijos klausimais - savivaldybės gyventojams ir kitiems savivaldybės teritorijoje esantiems subjektams (Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 1, 2 dalys, 8 dalies 2 punktas).

SeniÅ«nijai įstatymu pavesta organizuoti ir (arba) kontroliuoti savivaldybės kelių, bendrojo naudojimo teritorijų, kapinių, želdinių, gatvių, Å¡aligatvių valymÄ ir priežiÅ«rÄ , gatvių ir kitų viešų vietų apÅ¡vietimÄ , viešųjų tualetų paslaugų teikimÄ (Vietos savivaldos įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 17 punktas).Ä®gyvendinant žemės tvarkymo ir administravimo politikÄ , žemės santykiai reguliuojami taip, kad bÅ«tų sudarytos sÄ lygos tenkinti visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų poreikius racionaliai naudoti žemę, vykdyti Å«kinę veiklÄ iÅ¡saugant ir gerinant gamtinę aplinkÄ , gamtos ir kultÅ«ros paveldÄ , apsaugoti žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 1 straipsnio 2 dalis).

Žemės tvarkymas – teisės aktais reglamentuojamas žemės sklypų ribų, žemės naudmenų sudėties, žemės sklypų priklausinių vietos, pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, žemės naudojimo bÅ«do ir pobÅ«džio nustatymas ir pakeitimas derinant ekonominius, aplinkosaugos, kitus privačius ir vieÅ¡uosius interesus (Žemės įstatymo 2 straipsnio 23 dalis). Žemės valdytojas – privačios žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, įstatymų, kitų teisės aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu įgijęs teisę valdyti privačiÄ Å¾emę, taip pat valstybės ar savivaldybės nuosavybės teisę įgyvendinantis subjektas, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka valstybinė ar savivaldybės žemė perduota patikėjimo teise (Žemės įstatymo 2 straipsnio 25 dalis).

Savivaldybių institucijos savivaldybės teritorijoje, reguliuojant žemės santykius, atlieka ir kitų įstatymų joms nustatytas funkcijas žemės naudojimo ir apsaugos srityje (Žemės įstatymo 32 straipsnio 4 dalies 6 punktas).Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas (toliau – ir Atliekų tvarkymo įstatymas) nustato bendruosius atliekų prevencijos, apskaitos, surinkimo, saugojimo, vežimo, naudojimo, šalinimo reikalavimus, kad būtų išvengta atliekų neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai, bei pagrindinius atliekų tvarkymo sistemų organizavimo ir planavimo principus.

Å io įstatymo 25 straipsnyje nustatyta, kad savivaldybių institucijos organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, bÅ«tinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris nebeegzistuoja, tvarkymÄ . Komunalinių atliekų tvarkymo sistema – organizacinių, techninių ir teisinių priemonių visuma, susijusi su savivaldybių funkcijų įgyvendinimu atliekų tvarkymo srityje (Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 21 dalis).

Tauragės rajono savivaldybė yra atsakinga už valstybinėje žemėje esančių atliekų tvarkymÄ ir nustatyta tvarka privalo perduoti jas atliekų tvarkytojui (2005-11-09 Tauragės rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1254 patvirtintų Tauragės rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių 19, 52 punktai). Be to, savivaldybė savo teritorijoje privalo organizuoti atliekų ir antrinių žaliavų surinkimÄ bei tvarkymÄ taip, kad visas atliekų tvarkymo iÅ¡laidas apmokėtų atliekų turėtojas pagal principÄ â€žteršėjas moka“ (paminėtų Taisyklių 77 ir 84 punktai).SistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant ir analizuojant paminėtų teisės aktų nuostatas, vertinant faktines bylos aplinkybes, susijusias su ginčo veiksmų turiniu ir forma, konstatuotina, kad ginčo veiksmai pradėti ir atlikti kompetentingos institucijos (pareigÅ«no), įsakymu sudarius komisijÄ ginčo darbams atlikti, teisėtai ir pagrįstai, vadovaujantis minėtomis VieÅ¡ojo administravimo įstatymo, Vietos savivaldos įstatymo, Žemės įstatymo nuostatomis, objektyviai įvertinus ir patikrinus gautÄ informacijÄ apie laikomas ir (ar) kaupiamas atliekas valstybinės žemės sklype, esančiame Å¡alia pareiÅ¡kėjo gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjo skundo argumentai, jog atsakovė Tauragės rajono savivaldybės administracija pažeidė jo teisę į atvaizdÄ , nes atliko neteisėtus veiksmus – filmavo pareiÅ¡kėjÄ , nesant jo sutikimui, o po to perdavė medžiagÄ kabelinei televizijai, kuri tai parodė, atmestini kaip nepagrįsti.

Pažymėtina, kad tiek iÅ¡ video medžiagos (b.l. 98), tiek iÅ¡ fotonuotraukų (b.l. 97), matyti, kad pareiÅ¡kėjas ginčo atveju buvo nufilmuotas ir nufotografuotas vieÅ¡ose vietose, t.y. valstybinės žemė sklype, adresu (duomenys neskelbtini) bei metalo laužo supirktuvėje, o ne privačioje jo valdoje ir (ar) pan., ir tuo metu, kai atsakovė organizavo ir vykdė atliekų, tarp jų ir rasto metalo laužo iÅ¡vežimÄ iÅ¡ valstybinės žemės sklypo. Aplinkybė, jog tarp atliekų buvo rasta metalo laužo, kurį pardavus su pareiÅ¡kėju buvo atsiskaityta, patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas pripažino, jog sukauptos atliekos ir metalas priklauso bÅ«tent pareiÅ¡kėjui.

Akcentuotina, kad nė viena subjektinė teisė, kaip ir teisė į atvaizdÄ , nėra absoliuti. Todėl galimi protingi Å¡ios teisės ribojimai. Jeigu asmens fotografavimas, filmavimas ir (ar) tokios medžiagos publikavimas yra pateisinamas tam tikru virÅ¡uoju interesu, asmens sutikimo nereikia. Ä®rodyta, kad atsakovė Å¡iuo atveju veikė teisėtai, savo kompetencijos ribose, taip iÅ¡ esmės gindama visų asmenų teisę į Å¡variÄ ir saugiÄ aplinkÄ . Tai, kad ginčo veiksmų metu atsakovės darbuotojas filmavo visÄ ginčo darbų eigÄ , Å¡ių veiksmų pobÅ«džio nekeičia ir (ar) jų nedaro neteisėtų.

Duomenų, kurie patvirtintų, jog atsakovė savo iniciatyva perdavė ginčo video medžiagÄ televizijai, tikslu sukompromituoti ar kitaip pakenkti pareiÅ¡kėjui ir (ar) jo asmeniui ir pan., byloje nėra ir teismas tokių duomenų nenustatė. Be to, pareiÅ¡kėjas, teigdamas, jog yra pažeista jo teisė į atvaizdÄ , nepateikė duomenų, įrodančių, kaip bÅ«tent pasireiÅ¡kė jam padaryta neturtinė žala. Pažymėtina, kad neturtinės žalos sÄ vokÄ apibrėžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.250 straipsnio l dalis, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Pagal to paties straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. ŽalÄ atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto (LR CK 6.271 straipsnio l dalis). Pagal šį straipsnį civilinė atsakomybė atsiranda esant neteisėtiems valstybės valdžios institucijų aktams, t.y. esant neteisėtiems bet kokios valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmams (veikimui, neveikimui), kurie tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (LR CK 6.271 straipsnio 3 ir 4 dalys).

LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Taigi neturtinės žalos atlyginimo galimybė siejama su lex specialis, kurie nustato tokios žalos atlyginimo atvejus, bÅ«dus ir pan. Taikant sisteminį teisės normų analizės metodÄ darytina iÅ¡vada, kad vieÅ¡ojo administravimo institucijos padaryta neturtinė (moralinė) žala atlyginama asmeniui tais atvejais kaip ir turtinė žala, t.y. kai ji padaroma administravimo institucijos neteisėtomis veikomis (veiksmais ar neveikimu).

VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje reglamentuota, jog inter alia neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama LR CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Sisteminė LR ABTÄ® (15 straipsnio l dalies 3 punktas, 19 straipsnio 2 dalies 3 punktas), LR CK (6.271 straipsnis) normų analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog neturtinė žala pagal LR CK nustatytÄ tvarkÄ atlyginama tik tuomet, kai ji padaroma neteisėtais veiksmais arba neveikimu vieÅ¡ojo administravimo srityje.       Nagrinėjamu atveju iÅ¡dėstytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad byloje nenustatytas neteisėtų Tauragės rajono savivaldybės administracijos tarnautojų veiksmų faktas, todėl nėra ir Tauragės rajono savivaldybės administracijos prievolės atlyginti pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ ir (ar) patirtus turtinius nuostolius.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, nusprendė: PareiÅ¡kėjo A.O. skundÄ atsakovėms - Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės rajono savivaldybės administracijos ir Tauragės rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui R.P. dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstÄ .SprendimÄ per 14 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja                                                                                                   Irma Čuchraj