Legislator Case Law & Legislation
944e8b95-c502-41d5-9eaa-d5514a4d2e86 AI generated

944e8b95-c502-41d5-9eaa-d5514a4d2e86 · Regionų administracinis teismas

Case Number 944e8b95-c502-41d5-9eaa-d5514a4d2e86
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Administracinė byla Nr. I-241-505/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01447-2018-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 55.1.3; 51.5; 55.1.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. liepos 4 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Daina Kukalienė, sekretoriaujant Oksanai Berezovskei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo A. G. atstovei advokato padėjėjai R. V., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

Legislator headnote

AI generated

944e8b95-c502-41d5-9eaa-d5514a4d2e86 · Regionų administracinis teismas: „VieÅ¡ojoje teisėje veikia bendrasis teisinio reguliavimo principas ,,galima tai, kas leista“, pagal kurį vieÅ¡osios teisės subjektai negali laisvai pasirinkti savo elgesio varianto, jie turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems suteikti konkrečių įstatymų, ir savo veikloje negali peržengti Å¡ių įgalinimų ribų. VieÅ¡ojo administravimo subjektų veiksmai, atlikti virÅ¡ijus įstatyminių įgalinimų (kompetencijos) ribas (ultra vires), yra pagrindas tokius veiksmus laikyti neteisėtais.

Keywords

AI generated
freedom of faith and conscience Roma asylum application statutory requirement fulfillment credibility of asylum claims right to refuse testimony lack of standing
AI generated
7b481072-ef0f-4e34-a028-0022cbe38ccf
neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, vieÅ¡ajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sÄ lygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryÅ¡io buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.
04f3546d-d366-4f61-a828-31e3a31f7482
N U T A R T I SN U T A R T I S (S) 2011 m.
e2fe7ab0-5965-4cd9-93db-427c39230241
Teikimas Nr. TS-69-416/2014Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.10.1.; 2.5.14. MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2014-07-22Marijampolė Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Laimondas Noreika raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo D. Z. skundÄ dėl lygtinio paleidimo sÄ lygų atstatymo, ir nustatė: Nuteistasis D. Z. praÅ¡o teismo nurodyti Marijampolės pataisos namams, kad jam bÅ«tų taikomos anksčiau galiojusios lygtinio paleidimo sÄ lygos. Nuteistasis skunde nurodo, kad kreipėsi į pataisos namus dėl lygtinio paleidimo, tačiau jo praÅ¡ymas atmestas, nes nuo 2012-07-01 įsigaliojęs įstatymas pakeitė lygtinio paleidimo sÄ lygas, kurios pablogino jo teisinę padėtį, nors LR BK 3 str. 3 d. nurodo, kad baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumÄ ar griežtinantis bausmę ar kitaip sunkinantis nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios.
5c1f83b4-2511-46cb-8a6c-90b74057507b
susipažino su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A.
f2735537-bc97-46a9-b370-37b3701ce168
Civ                                                                                     Civilinė byla Nr.2-5778-802/2014Proceso Nr.2-28-3-05077-2014-1Procesinio sprendimo kategorija: 106.8.2.; 94.2.2.; 117.1.(S) MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS NUTARTIS 2014 m.gruodžio 15 d.Marijampolė Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Eridana Paltanavičienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka, spręsdama ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ pagal ieÅ¡kovės UAB ,,Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovui A.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Administracinė byla Nr. I-241-505/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01447-2018-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 55.1.3; 51.5; 55.1.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. liepos 4 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Daina Kukalienė, sekretoriaujant Oksanai Berezovskei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo A. G. atstovei advokato padėjėjai R. V., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

G. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų (juridinis asmuo Kybartų pataisos namai pasibaigė po reorganizavimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. G. su patikslintu skundu (reg. Nr. DOK-25909) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Bylos nagrinėjimo ribos apibrėžtos 2018 m. lapkričio 27 d. nutartimi (1 t., b. l. 114).

Teismas pažymi, jog nuo 2019 m. balandžio 1 d. Kybartų pataisos namų reorganizavimo aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 1R-253, pagrindu Kybartų pataisos namų teises perėmė Marijampolės pataisos namai. Pareiškėjas patikslintame skunde (1 t., b. l. 99–109) nurodė bei jo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog, 2018 m. birželio 19 d. iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės po paskirtos gydytojų konsultacijos grįžęs į Kybartų pataisos namų 1 būrį, pareiškėjas buvo sumuštas kitų nuteistųjų – padaryta daugybinių kūno sužalojimų, sumušimų, nubrozdinimų, veido sužalojimų, žandikaulio lūžių, todėl jis buvo pristatytas į Vilkaviškio ligoninę.

Po medikų apžiÅ«ros 2018 m. birželio 20 d. grÄ Å¾intas į Kybartų pataisos namus, kur direktoriaus sprendimu uždarytas į 9 kamerų tipo patalpÄ , nors dėl sveikatos bÅ«klės turėjo bÅ«ti laikomas Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos stacionare. Å ioje kamerų tipo patalpoje sÄ lygos buvo nežmoniÅ¡kos: langai iÅ¡daužyti, lubų ir sienų danga atsilupusi, nebuvo jokios ventiliacijos, dviaukÅ¡tės lovos surÅ«diję, gultai aÅ¡triomis briaunomis, stalas ir suolas sulūžę, elektros instaliacija netvarkinga, sanitarinis mazgas taip pat neatitiko higienos normų reikalavimų, be to, gyvenant 9 kamerų tipo patalpoje pareiÅ¡kėjui buvo apribota judėjimo laisvė – jis negalėjo lankyti grupinių užsiėmimų, mokyklos, dalyvauti sporto užsiėmimuose, bÅ«ti gryname ore 3 valandas per dienÄ , apribotos bendravimo galimybės. Pažymėjo, jog, pareiÅ¡kėjui iÅ¡vykus skubos tvarka į ligoninę, Kybartų pataisos namuose jo gyvenamojoje patalpoje liko visi asmeniniai daiktai, kuriais pareigÅ«nai nepasirÅ«pino, todėl dingo jo drabužiai, avalynė bei higienos priemonės, todėl kalinimo įstaiga privalėjo pareiÅ¡kėjÄ aprÅ«pinti drabužiais, avalyne bei higienos priemonėmis, tačiau to nepadarė, o pareiÅ¡kėjas patyrė didelį diskomfortÄ .

Teigė, kad dėl 2018 m. birželio 19 d. įvykio Kybartų pataisos namuose atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 03-0-00020-18, kurioje pareiÅ¡kėjas pripažintas nukentėjusiuoju (konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas). Akcentavo, jog atsakovės atstovas netinkamai vykdė nuolatinę nuteistųjų elgesio kontrolę, dėl to buvo sunkiai sutrikdyta jo sveikata. Pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjas, atlikdamas bausmę Kybartų pataisos namuose nuo 2018 m. birželio 21 d. iki 2018 m. liepos 12 d. (kreipimosi į teismÄ dienos), patyrė dvasinių iÅ¡gyvenimų, depresijÄ , nepatogumų, orumo pažeminimÄ , buvo sutrikdyta sveikata, t. y. pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ vertina 50 000 Eur ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės. Atsakovės atstovas su skundu nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime į skundÄ (1 t., b. l. 119–126) nurodė, kad Kybartų pataisos namuose esančios patalpos, sanitariniai mazgai, tualetai, ventiliacijos įrenginiai įrengti pagal teisinį reglamentavimÄ . Pažymėjo, jog gyvenamųjų patalpų remontai atliekami nuolat pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ ir esamus materialinius, finansinius bei darbo resursus. Atsakovės atstovo įsitikinimu, nuteistieji neretai piktybiÅ¡kai niokoja valstybės turtÄ . 2018 m. birželio 19 d. tarp nuteistųjų įvyko konfliktas, kurio metu buvo sumuÅ¡tas pareiÅ¡kėjas.

Teigė, kad teisės aktai nereglamentuoja metalinės lovos naudojimo laiko, todėl lovos yra keičiamos pagal poreikį, atlikus metinę turto inventorizacijÄ bei pagal nuteistųjų praÅ¡ymus. Nurodė, jog pataisos namuose kamerų tipo patalpos yra visiÅ¡kai aprÅ«pintos bÅ«tinu inventoriumi, nuteistųjų sulaužytas inventorius keičiamas nauju arba sutaisomas. PaaiÅ¡kino, kad 2018 m. rugpjūčio 1 d. buvo gautas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas, kuriame teigiama, kad įstaigos administracija blogai atlieka savo pareigas, kadangi važiuojant jam į ligoninę nebuvo sudaryta galimybė pasiimti savo asmeninių daiktų, kurie buvo surinkti įstaigos atstovų, tačiau neaiÅ¡ku, ar buvo užpildyti reikiami dokumentai apie daiktų surinkimÄ ir padėjimÄ Ä¯ daiktų saugojimo sandėlį. 2018 m. rugpjūčio 24 d. buvo gautas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas neteikti jam atsakymo į jo pirminį praÅ¡ymÄ , kadangi problema iÅ¡spręsta ir jis niekam pretenzijų neturi.

Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas ginčijamu laikotarpiu buvo mokus, todėl higienos reikmenys ir drabužiai jam nebuvo iÅ¡duodami. Tvirtino, jog pareiÅ¡kėjas pateikė praÅ¡ymÄ dėl atskiro laikymo nuo kitų nuteistųjų, todėl jis buvo izoliuotas dėl jo paties saugumo. PareiÅ¡kėjui buvo suteikta teisė bendrauti laiÅ¡kais, ir Å¡ia teise pareiÅ¡kėjas naudojosi. Atsakovės atstovo nuomone, pareiÅ¡kėjas neįrodė sÄ lygų, bÅ«tinų valstybės atsakomybei kilti, todėl jo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjas iÅ¡ atsakovės atstovo reikalauja atlyginti neturtinę žalÄ , kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus (toliau – ir Kybartų PN) pareigÅ«nų veiksmais 2018 m. birželio 19 d. neužtikrinant jam saugių kalinimo sÄ lygų, todėl jis buvo sumuÅ¡tas kitų nuteistųjų, taip sukeliant fizinį skausmÄ , dvasines kančias bei iÅ¡gyvenimus. Teismas pažymi, jog nuo 2019 m. balandžio 1 d. Kybartų pataisos namų reorganizavimo apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. lapkričio 26 d.

įsakymu Nr. 1R-253, pagrindu Kybartų pataisos namų teises perėmė Marijampolės pataisos namai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį, žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiÅ¡kia, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų bÅ«ti tenkinamas nustačius neteisėtus Kybartų PN veiksmus, neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Siekiant veiksmus pripažinti neteisėtais bÅ«tina konstatuoti, kad valdžios institucijos neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba buvo pažeista bendro pobÅ«džio pareiga elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str. 1 d.).

„<...> neteisėtumas galėtų pasireikÅ¡ti tik tada, kai bÅ«tų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pavirÅ¡utiniÅ¡kai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007). Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nustatydamas neteisėtus veiksmus, bendrÄ jÄ pareigÄ elgtis rÅ«pestingai ir atidžiai aiÅ¡kina siaurai, t. y. ar vieÅ¡osios teisės subjektas elgėsi pakankamai rÅ«pestingai ir atidžiai, vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklÄ reglamentuojančių įstatymų reikalavimų:

„Viešojoje teisėje veikia bendrasis teisinio reguliavimo principas ,,galima tai, kas leista“, pagal kurį viešosios teisės subjektai negali laisvai pasirinkti savo elgesio varianto, jie turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems suteikti konkrečių įstatymų, ir savo veikloje negali peržengti šių įgalinimų ribų. Viešojo administravimo subjektų veiksmai, atlikti viršijus įstatyminių įgalinimų (kompetencijos) ribas (ultra vires), yra pagrindas tokius veiksmus laikyti neteisėtais.

VieÅ¡Ä jį administravimÄ vykdančių subjektų veikloje bendroji pareiga elgtis rÅ«pestingai ir atidžiai negali bÅ«ti prieÅ¡pastatoma pareigai laikytis Å¡iÄ veiklÄ reglamentuojančių įstatymų reikalavimų ir juos vykdyti. Ar vieÅ¡osios teisės subjektas elgėsi pakankamai rÅ«pestingai ir atidžiai, turi bÅ«ti vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklÄ reglamentuojančių įstatymų reikalavimų.“ (2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2008).

Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl vieÅ¡osios atsakomybės“ 1 principas nurodo, jog vieÅ¡osios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi bÅ«ti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad vieÅ¡oji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu bÅ«du, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 114 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pataisos įstaigų ir jose laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugÄ vykdo pataisos įstaigų pareigÅ«nai.

Pataisos įstaigų apsaugos organizavimo tvarkÄ nustato ir Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcija, patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 (toliau – ir Instrukcija). Instrukcijos 7.1 punkte numatytas vienas iÅ¡ asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, pataisos įstaigose, areÅ¡tinėse, priežiÅ«rÄ sudarančių elementų – asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, pataisos įstaigose, areÅ¡tinėse, nuolatinė elgesio kontrolė jų buvimo vietose.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) 2012 m. lapkričio 27 d. sprendime, priimtame byloje T. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 29474/09), vertindamas situacijÄ , kai pataisos namuose įvyko muÅ¡tynės tarp dviejų kalinių, kurių vienas patyrė sunkų kÅ«no sužalojimÄ , nurodė, jog, siekiant įrodyti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio „Kankinimo uždraudimas“ pažeidimÄ , asmeniui pakanka pateikti įrodymus, kad valstybė, siekdama užkirsti keliÄ realiam ir tiesioginiam pavojui asmens fizinei neliečiamybei (apie kurį valstybė žinojo ar turėjo žinoti), nesiėmė visų veiksmų, kurių iÅ¡ jos buvo galima objektyviai tikėtis.

EŽTT pažymėjo, kad bÅ«tina nustatyti, ar valstybė žinojo ar turėjo žinoti, jog asmeniui grėsė pavojus iÅ¡ kitų kalinių pusės, ir, jeigu taip, kad bÅ«tina nustatyti, ar kalėjimo administracija pagal savo įgaliojimus ėmėsi protingai prieinamų priemonių, siekdama eliminuoti grėsmę ir apsaugoti asmenį nuo smurto, kadangi kalėjimo administracija turi pareigÄ atidžiai įvertinti, ar kaliniai kalėjime kelia pavojų (sau ar kitiems kaliniams). EŽTT pripažino, kad kalėjimo administracija nėra atsakinga už aiÅ¡kiai spontaniÅ¡kų muÅ¡tynių pasekmes.

Tačiau pirmiau nurodytos teisės aktų nuostatos bei EŽTT praktikos suponuoja iÅ¡vadÄ , kad, laikant nuteistÄ jį pataisos namuose, jam turi bÅ«ti užtikrinamas saugumas. IÅ¡ bylos raÅ¡ytinių duomenų (1 t., b. l. 110, 167), teismui pateiktos vaizdo medžiagos (1 t., b. l. 176) nustatyta, kad 2018 m. birželio 19 d. apie 15.40 val. Kybartų PN 1 bÅ«rio lokalinio sektoriaus kieme pareiÅ¡kėjas buvo sužalotas 1 bÅ«rio nuteistųjų. PareiÅ¡kėjui konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 110).

Dėl Å¡io įvykio Kybartų PN 2018 m. birželio 19 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 03-0-000020-18, kuriame pareiÅ¡kėjas pripažintas nukentėjusiuoju (1 t., b. l. 167). Ginčo dėl Å¡ios aplinkybės byloje nėra. Nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjo keliamo reikalavimo pagrįstumo, svarbu nustatyti, ar Kybartų PN turėjo informacijos bei žinojo apie gresiantį pavojų pareiÅ¡kėjo fizinei neliečiamybei iÅ¡ kitų kalinių pusės, ar ėmėsi visų protingai prieinamų priemonių, kad apsaugotų pareiÅ¡kėjÄ nuo smurto, be to, ar, vykdydami jiems teisės aktais priskirtas funkcijas, neveikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pareiÅ¡kėjas į įstaigos administracijÄ su skundais dėl nesaugumo, tarpusavio nesutarimų, įtampos santykiuose tarp jo ir kitų nuteistųjų, galimos grėsmės jo sveikatai ar gyvybei iki 2018 m. birželio 19 d. įvykio nebuvo kreipęsis, todėl Kybartų PN nebuvo pagrindo numatyti pareiÅ¡kėjui kilsiančio realaus pavojaus, t. y. galimų konfliktų, įtampos tarp pareiÅ¡kėjo ir kitų (jį sumuÅ¡usių) nuteistųjų. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas nurodytu laikotarpiu, t. y. iki 2018 m. birželio 19 d.

įvykio, nebuvo parašęs praÅ¡ymo dėl jo izoliavimo pagal BVK 70 straipsnio 6 dalį. Byloje nenustatyta, kad atsakovės atstovas žinojo ar turėjo žinoti apie grėsmes pareiÅ¡kėjui iÅ¡ kitų kalinių pusės, kad turėjo informacijos apie kėsinimÄ si atlikti nusikalstamas veikas prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ , kad pagal Instrukcijos 7.10 punkto nuostatas privalėjo užtikrinti įstatymo nustatyto asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, atskiro arba izoliuoto laikymo reikalavimo vykdymÄ .

Tačiau, teismo vertinimu, į bylÄ pateikti įrodymai (b. l. 176) patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas buvo sumuÅ¡tas grupės nuteistųjų, Å¡ie nuteistieji neteisėtiems veiksmams atlikti naudojo metalinius strypus bei kitus žalojančius įrankius, dalį Å¡ių įrankių nuteistieji galimai atsinešė iÅ¡ gyvenamųjų patalpų. Grupinis nuteistųjų išėjimas konkrečiu laiku iÅ¡ gyvenamųjų patalpų, apibintuotos jų rankos, turimi žalojimo įrankiai akivaizdžiai patvirtina faktinę aplinkybę, jog Å¡iam įvykiui konflikte dalyvavę nuteistieji ruošėsi iÅ¡ anksto, todėl nėra pagrindo šį įvykį pripažinti spontaniÅ¡ku.

Teismas, vertindamas nurodytų teisės aktų nuostatas ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju Kybartų PN pareigÅ«nai, vykdydami jiems teisės aktais priskirtas funkcijas, neužtikrino laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų, konkrečiu atveju pareiÅ¡kėjo, bausmės atlikimo režimo laikymosi bei tinkamos apsaugos ir tai sudaro pagrindÄ konstatuoti neteisėtÄ Kybartų PN pareigÅ«nų neveikimÄ . Pagal Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarime suformuluotos oficialios konstitucinės teismo precedento doktrinos nuostatas, teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat Å¡ių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiÅ¡kas bylas.

Pažymėtina, kad dėl Å¡io įvykio yra įsiteisėjęs Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mų 2018 m. spalio 30 d. sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. I-6357-739/2018, kuriame teismas nustatė Kybartų PN pareigÅ«nų neteisėtÄ neveikimÄ CK 6.271 straipsnio prasme, operatyviai nesureagavus į situacijÄ , kai pareiÅ¡kėjÄ M. K. 2018 m. birželio 19 d. mušė kiti nuteistieji, ir jo neapsaugojus. Ä® bylÄ pateikta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės poskyrio 2018 m. birželio 26 d. specialisto iÅ¡vada Nr. G518/2018(09) (1 t., b. l. 168–170) patvirtina, kad po 2018 m. birželio 19 d.

įvykio pareiÅ¡kėjui klinikiniais duomenimis konstatuotas atviras apatinio žandikaulio lūžimas, deÅ¡inio skruostikaulio ir deÅ¡inio virÅ¡utinio žandikaulio lūžimas, nugaros sumuÅ¡imas, taip pat kraujosruvos abiejų akių vokuose ir pasmakrės ir kaklo srityje, nubrozdinimai deÅ¡inės alkÅ«nės, kairio dilbio ir deÅ¡inio kelio bei stuburo srityse, sumuÅ¡imai padaryti bukais ar bukabriauniais daiktais. PareiÅ¡kėjui konstatuoti kÅ«no sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , nustatyti sužalojimai nepavojingi nukentėjusiojo gyvybei.

Nustatęs neteisėtÄ neveikimÄ , įvertinęs byloje surinktus duomenis, teismas konstatuoja esant ir kitus bÅ«tinus vieÅ¡osios deliktinės atsakomybės elementus: žalÄ ir priežastinį ryšį, todėl yra teisinis pagrindas spręsti dėl pareiÅ¡kėjo patirtos žalos ir jos dydžio. PareiÅ¡kėjas taip pat reiÅ¡kė pretenzijas, kad grįžęs iÅ¡ gydymo įstaigos jis nebuvo laikomas Kybartų PN Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos stacionarioje palatoje. BVK 11 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka gauti medicinos pagalbÄ .

Pagal BVK 174 straipsnio 1 dalį, asmens sveikatos priežiūra pataisos įstaigose organizuojama ir atliekama pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos įstatymus. Iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų 2018 m. birželio 20 d. Medicinos dokumentų išrašo / siuntimo (1 t., b. l.

22) matyti, kad 2018 m. birželio 20 d. pareiÅ¡kėjas gydymo atsisakė, todėl jis buvo supažindintas su galimomis komplikacijomis, jam buvo paaiÅ¡kintas režimas, nurodyta siÅ«lus paÅ¡alinti po 10 dienų bei skyrus antibakterinį gydymÄ pareiÅ¡kėjas buvo iÅ¡leistas ambulatoriniam gydymui pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ . Kybartų PN atsiliepime į skundÄ (1 t., b. l. 122–123) nurodė, kad Kybartų PN Sveikatos priežiÅ«ros tarnyba teikia tik I lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas: Å¡eimos medicinos gydytojo, slaugos, bendruomenės slaugos ir odontologijos paslaugas. Stacionarių paslaugų Kybartų PN Sveikatos priežiÅ«ros tarnyba neteikia. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų 2018 m. birželio 20 d. Medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡as / siuntimas (b. l.

22) patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas atsisakė gydymo(duomenys neskelbtini), taip pat atsisakė gydymo (duomenys neskelbtini), todėl Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų specialistų buvo iÅ¡leistas ambulatoriniam gydymui pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ . Atsakovės atstovas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų buvo pristatytas dar ir į Laisvės atėmimo vietų ligoninę operuoti, tačiau pareiÅ¡kėjas buvimo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje atsisakė ir į Kybartų PN grįžo įprastu konvojumi (1 t., b. l. 122).

Teismas, vadovaudamasis byloje esančiais įrodymais, daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjui atsisakius gydytis sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų specialistams nenukreipus pareiÅ¡kėjo į Laisvės atėmimo vietų ligoninę stacionariam gydymui bei slaugai, nekelti specifiniai reikalavimai jo gyvenamajai aplinkai bei medicinos specialistų priežiÅ«rai, todėl pareiÅ¡kėjas buvo grÄ Å¾intas į Kybartų PN I lygio ambulatorinei Å¡eimos medicinos gydytojo bei slaugos specialisto priežiÅ«rai.

Tokiais atvejais asmuo gyvena įprastoje aplinkoje, tik jam teikiamos tam tikros rekomendacijos dėl gyvenimo režimo, apsilankymų medicinos specialistų apžiÅ«rai ir pan. (pvz., gulėti, vengti fizinio krÅ«vio, atvykti perriÅ¡imams, siÅ«lų paÅ¡alinimui, gerti vaistus ir kt.). Nurodyti duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Kybartų PN Sveikatos priežiÅ«ros tarnyba neteikia stacionaraus gydymo ir priežiÅ«ros paslaugų. PareiÅ¡kėjas, kaip pirmiau minėta, stacionaraus gydymo ir priežiÅ«ros paslaugų gydymosi įstaigose atsisakė, todėl Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų specialistai, paskyrę pareiÅ¡kėjui antibakterinį gydymÄ , nukreipė jį į Kybartų PN Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ gydymui ir stebėjimui, rekomenduojant po 10 dienų iÅ¡imti siÅ«lus.

Pažymėtina, jog Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų 2018 m. birželio 20 d. Medicinos dokumentų išraše / siuntime (1 t., b. l.

22) stacionaraus gydymo ir priežiÅ«ros paslaugų įrašų apie pareiÅ¡kėjui rekomenduotinas teikti stacionarias gydymo ir stebėjimo paslaugas Å¡iame dokumente nėra, todėl pareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl jo neuždarymo į stacionariÄ palatÄ atmestinos kaip nepagrįstos. PareiÅ¡kėjas jam padarytÄ neturtinę žalÄ siejo su techniÅ¡kai netvarkinga 9 kamerų tipo patalpa, kurioje buvo iÅ¡daužyti langai, sulūžę baldai, sienos, lubos atsilupusios, dviaukÅ¡tės lovos surÅ«dijusios, aÅ¡triomis briaunomis, netvarkinga elektros instaliacija, netinkamu sanitarinio mazgo įrengimu (plytelės atsilupusios), tinkamos ventiliacijos nebuvimu patalpose.

Bylos duomenys, t. y. Kybartų PN direktoriaus 2018 m. birželio 21 d. nutarimas Nr. 5150-687, patvirtina, kad pareiškėjas buvo izoliuotas pagal BVK 70 straipsnio 6 dalį (1 t., b. l. 134). Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2018 m. birželio 21 d. iki 2018 m. liepos 12 d. kalėjo 9 kamerų tipo patalpoje (2 t., b. l. 1–3). Ginčo metu galiojusios Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 134:2015), 12 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areÅ¡tinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi bÅ«ti techniÅ¡kai tvarkingi, įrengti ir prižiÅ«rimi taip, kad juos naudojant bÅ«tų iÅ¡vengta nelaimingų atsitikimų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra nurodęs, kad tokio pobÅ«džio bylose įrodinėjimo naÅ¡ta neteisėtų veiksmų vertinimo etape tenka laisvės atėmimo įstaigos administracijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1231-858/2017, 2017 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-34-602/2017, 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-490-525/2016 ir kt.).

Marijampolės pataisos namų Kybartų sektorius nurodė, jog pataisos įstaigoje remontai atliekami pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtų lėšų iÅ¡ valstybės biudžeto. Pažymėjo, kad nuteistieji neretai piktybiÅ¡kai niokoja valstybės turtÄ , gadina elektros instaliacijÄ , daužo apÅ¡vietimo lemputes, stiklus, klozetus, laužo langus ir pan., todėl visiÅ¡kai suremontuotose patalpose neretai tenka daryti pakartotinį remontÄ ir ne visada pavyksta atlikti tiek remontų, kiek buvo suplanuota dėl atsiradusių papildomų iÅ¡laidų.

PaaiÅ¡kino, jog 9 kameroje, kurioje bausmę atliko pareiÅ¡kėjas, langai iÅ¡daužyti nebuvo, lubų ir sienų danga buvo tvarkinga, lovos buvo tinkamos eksploatuoti, t. y. nebuvo surÅ«diję bei aÅ¡triomis briaunomis, pareiÅ¡kėjas buvo aprÅ«pinamas visu bÅ«tinu inventoriumi (stalas ir suolas nebuvo sulūžę), taip pat elektros instaliacija buvo tvarkinga, o sanitarinis mazgas įrengtas pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse numatytus reikalavimus (2 t., b. l. 1). Minėtus argumentus patvirtina atsakovės atstovo į bylÄ pateiktos 9 kameros fotonuotraukos (2 t., b. l. 11–13).

Byloje nėra duomenų, ar pareiÅ¡kėjas tuo metu, kai jautė nepatogumų dėl netinkamų gyvenimo sÄ lygų (iÅ¡daužytų langų, sulūžusių baldų, atsilupusių sienų ir lubų, dviaukščių lovų surÅ«dijusiomis aÅ¡triomis briaunomis, netvarkingos elektros instaliacijos, netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo (atsilupusių plytelių), į atsakovės atstovÄ kreipėsi su skundu. Atsakovės atstovo teigimu, visos patalpos įrengtos pagal teisės aktų reikalavimus, o Å¡iuo metu nustatyti, ar ginčui aktualiu laikotarpiu buvo pirmiau nurodytos sÄ lygos, nėra galimybės, todėl tokios aplinkybės laikytinos deklaratyviomis, yra atmestinos kaip nepagrįstos.

Pažymėtina, jog tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2019 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3193-442/2019). Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punktÄ , nuteistiesiems turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Atsakovės atstovas patvirtino aplinkybę, kad Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus drausmės grupės patalpose yra sumontuota mechaninė elektrinė iÅ¡traukiamosios ventiliacijos sistema, taip pat yra galima natÅ«rali ventiliacija per langus, o tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus.

Byloje esančiu Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamento patikrinimo aktu Nr. PA.4-417-(23.4.1.4.21) nustatyta, kad 9 kamerų tipo patalpa yra vėdinama per langus, tualete įrengta natÅ«rali ventiliacija, t. y. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta (1 t., b. l. 139–140). Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad 9 kamerų tipo patalpoje trÅ«ko oro (patikrinimo aktų, pareiÅ¡kėjo, kitų nuteistųjų skundų dėl negalėjimo iÅ¡vėdinti patalpų), Å¡ios aplinkybės pareiÅ¡kėjas neįrodinėjo jokiomis galimomis ir leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (su juo kalėjusių asmenų raÅ¡ytiniais liudijimais, neprašė Å¡ių asmenų kviesti į bylÄ apklausti kaip liudytojus).

Byloje taip pat nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjas negalėjo iÅ¡vėdinti gyvenamosios patalpos per atveriamÄ langÄ ar tualeto patalpos joje įrengtos natÅ«ralios ventiliacijos pagalba. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog atsakovės atstovas veikė netinkamai, o jo argumentai dėl netinkamo vėdinimo iÅ¡ esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami. PareiÅ¡kėjas skunde tvirtino, kad kalint 9 kamerų tipo patalpoje buvo apribota jo judėjimo laisvė: negalėjo lankyti grupinių, sporto užsiėmimų, mokyklos, kasdien tris valandas pasivaikščioti gryname ore, kreiptis į medikus, taip pat bendrauti su mama.

BVK 103 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuteistieji Å¡io Kodekso numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. Nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje laikantis Å¡io Kodekso 70 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebÅ«ti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sÄ lygų, jei su tuo sutinka nuteistasis (2 d.). Pasivaikščiojimas gali bÅ«ti nutrauktas, jei nuteistasis pažeidžia Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nustatytÄ pasivaikščiojimų tvarkÄ (3 d.).

Pagal BVK 73 straipsnio 5 punktÄ , paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti tris valandas, gauti ir siųsti neribotÄ kiekį laiÅ¡kų, taip pat gauti smulkiųjų paketų (BVK 73 str. 3 p.), du kartus per savaitę paskambinti telefonu (BVK 73 str. 4 p.). Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-85, 732 punktÄ , iÅ¡ kamerų, gyvenamųjų patalpų, palatų arba gyvenamųjų aukÅ¡tų nuteistieji iÅ¡leidžiami pagal dienotvarkėje nustatytÄ laikÄ Ä¯ darbÄ , bendrojo lavinimo mokyklÄ <...> ir laisvalaikio metu – pasivaikščioti arba užsiimti kitokia asmeninio pobÅ«džio veikla.

IÅ¡ Kybartų PN direktoriaus 2018 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 5150-687 matyti, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo priskirtas paprastajai nuteistųjų grupei (1 t., b. l. 134). Pagal BVK 144 straipsnio nuostatas, nuteistojo laikinas izoliavimas nelaikomas nuobauda, todėl akivaizdu, kad, pareiÅ¡kėjui bÅ«nant laikinai izoliuotam kamerų tipo patalpose, turėjo bÅ«ti užtikrintos Å¡iai grupei priskirtų nuteistųjų turimos teisės, t. y. teisė kasdien pasivaikščioti 3 valandas. Atsakovės atstovas nurodė, kad pareiÅ¡kėjui Å¡i teisė buvo užtikrinta (2 t., b. l. 2), tačiau jokių Å¡iÄ aplinkybę patvirtinančių objektyvių duomenų į bylÄ nepateikė, todėl, atsakovės atstovui nepateikus teismui įrodymų, paneigiančių pareiÅ¡kėjo argumentus dėl teisės pasivaikščioti ribojimo, Å¡is pažeidimas laikomas nustatytu.

Atsakovės atstovas atsiliepime teigė, kad pareiÅ¡kėjas turėjo teisę bendrauti laiÅ¡kais ir Å¡ia teise naudojosi (1 t., b. l. 122). Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2018 m. birželio 21 d. parašė sutikimÄ apie jo sveikatos bÅ«klę teikti informacijÄ mamai (1 t., b. l. 27). BVK 73 straipsnio 3 punkte numatyta, jog paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę gauti ir siųsti neribotÄ kiekį laiÅ¡kų, taip pat gauti smulkiųjų paketų. To paties straipsnio 4 punkte numatyta, jog paprastajai grupei priskirti nuteistieji taip pat turi teisę du kartus per savaitę paskambinti telefonu.

Atsakovės atstovas nurodė, kad pareiÅ¡kėjui buvo užtikrintas Å¡ių teisių įgyvendinimas (2 t., b. l. 2). IÅ¡ į bylÄ pateiktų Nuteistojo priskyrimo grupei ir telefoninių pokalbių apskaitos kortelių bei nuteistojo susiraÅ¡inėjimo apskaitos kortelių nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2018 m. birželio 21 d. iki 2018 m. liepos 12 d. (kreipimosi į teismÄ dienos), pasinaudojo jam suteikta teise du kartus per savaitę paskambinti telefonu (2 t., b. l. 4), taip pat naudojosi ir jam BVK 73 straipsnio 3 punkte numatyta teise siųsti neribotÄ kiekį laiÅ¡kų, taip pat gauti smulkiųjų paketų (2 t., b. l. 7–8), todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl teisės į laiÅ¡kų siuntimÄ ribojimo bei dėl galimybės nesuteikimo paskambinti telefonu atmestini kaip neįrodyti.

PareiÅ¡kėjas teigė, kad ginčo laikotarpiu jis negalėjo lankyti grupinių užsiėmimų, mokyklos, dalyvauti sporto užsiėmimuose, kreiptis į medicinos darbuotojus. Atsakovės atstovas nurodė, jog nuteistieji, perkelti į kamerų tipo patalpas, lieka bÅ«rio, kuriam priklausė, sudėtyje. Nuteistajam esant kamerų tipo patalpose, socialinės reabilitacijos priemonių (iÅ¡skyrus grupines priemones) įgyvendinimas tęsiamas, bei atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas skundžiamu laikotarpiu, prieÅ¡ jo izoliavimÄ , nedalyvavo jokiose socialinės reabilitacijos programose ar grupiniuose užsiėmimuose (2 t., b. l. 2).

Teismas pažymi, jog byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjo buvimo 9 kamerų tipo patalpoje metu Marijampolės pataisos namų Kybartų sektorius bÅ«tų gavęs pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dalyvauti užsiėmimuose, individualioje veikloje. PareiÅ¡kėjas Å¡ių atsakovės atstovo nurodytų aplinkybių neginčijo, juos paneigiančių įrodymų nepateikė, todėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų Å¡iame kontekste nenustatyta. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. sausio 14 d. nutarimu Nr. 30 patvirtinto Suimtųjų ir nuteistųjų bendrojo ugdymo organizavimo tvarkos apraÅ¡o 11 punkte nurodyta, jog į mokyklÄ nepriimami įkalinti asmenys (iÅ¡skyrus asmenis iki 16 metų), atliekantys drausminę nuobaudÄ , – uždaryti į drausmės (baudos) izoliatorių (karcerį) arba perkelti į drausmės grupę ar kamerų tipo patalpas, o jeigu Å¡ie asmenys buvo priimti į mokyklÄ iki nuobaudos paskyrimo, nutraukiama su jais sudaryta mokymo sutartis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. sausio 14 d. nutarimu Nr. 30 patvirtinto Nuteistųjų profesinio mokymo organizavimo tvarkos apraÅ¡o 10 punkte nurodyta, jog į profesinio mokymo įstaigas nepriimami nuteistieji, atliekantys drausminę nuobaudÄ , – uždaryti į drausmės (baudos) izoliatorių (karcerį) arba perkelti į drausmės grupę ar kamerų tipo patalpas, o jeigu Å¡ie asmenys buvo priimti į profesinio mokymo įstaigÄ iki nuobaudos paskyrimo, nutraukiama su jais sudaryta profesinio mokymo sutartis.

Marijampolės pataisos namų Kybartų sektorius pažymėjo, jog skundžiamu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas Kybartų sektoriuje lankė mokyklÄ , tačiau tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 732 punktÄ , iÅ¡ kamerų, gyvenamųjų patalpų, palatų arba gyvenamųjų aukÅ¡tų nuteistieji iÅ¡leidžiami pagal dienotvarkėje nustatytÄ laikÄ Ä¯ darbÄ , bendrojo lavinimo mokyklÄ ar profesinio mokymo įstaigÄ <...>. Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas kamerų tipo patalpoje buvo izoliuotas BVK 70 straipsnio 6 dalies pagrindu, jam turėjo bÅ«ti užtikrintos paprastajai nuteistųjų grupei taikytinos laikymo sÄ lygos, todėl teisė mokytis Kybartų suaugusiųjų vidurinėje mokykloje turėjo bÅ«ti užtikrinta.

Atsakovės atstovas pareiÅ¡kėjo pozicijos dėl negalėjimo lankyti mokyklos neargumentavo, todėl pretenzijos dėl negalėjimo tęsti mokslo lieka nepaneigtos. Nors pareiÅ¡kėjas teigė, kad ginčo laikotarpiu negalėjo kreiptis į medicinos darbuotojus, tačiau atsakovės atstovas paneigė Å¡iuos pareiÅ¡kėjo argumentus, nurodydamas, jog kamerų tipo patalpose du kartus per parÄ lankosi slaugytojos ir asmuo gali kreiptis tiesiogiai į medicinos specialistÄ arba registruotis planinei konsultacijai per poste tÄ dienÄ budintį pareigÅ«nÄ Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 42 priede nurodyta tvarka (2 t., b. l. 2).

Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog Marijampolės pataisos namų Kybartų sektorius skundžiamu laikotarpiu pareiÅ¡kėjui teikė medicinines paslaugas, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas savo praÅ¡ymu izoliuotas, galėjo kreiptis į kalinimo įstaigos medicinos darbuotojus (1 t., b. l. 28–31). PareiÅ¡kėjas skunde teigė, kad 2018 m. birželio 19 d., kai skubos tvarka jis buvo iÅ¡gabentas į ligoninę, Kybartų PN atsakingi asmenys privalėjo jo likusius asmeninius daiktus perduoti saugoti ir jam grįžus į Kybartų PN grÄ Å¾inti.

Kadangi visi jo daiktai buvo dingę, nurodė, jog Kybartų PN administracija privalėjo aprūpinti jį drabužiais ir avalyne bei higienos priemonėmis, tačiau to nepadarė. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-132 (toliau – ir Aprašas), kurio 5 punkte nurodyta, kad drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys išduodami nemokiems nuteistiesiems, esant jų rašytiniam prašymui (prašyme turi būti nurodyti tik tie drabužiai ir higienos reikmenys, kurie nurodyti Aprašo 1 priede, taip pat turi būti nurodyti drabužių dydžiai).

Pagal ApraÅ¡o 13 punktÄ laikoma, kad suimtasis (nuteistasis) yra nemokus, kai per mėnesį iki praÅ¡ymo jį aprÅ«pinti drabužiais, avalyne ir (ar) higienos reikmenimis pateikimo laisvės atėmimo vietos administracijai dienos savo asmeninėje sÄ skaitoje turėjo ir (ar) iÅ¡leido ne daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės iÅ¡mokos dydžio pinigų sumÄ . Tais atvejais, kai nuteistasis Å¡iame punkte nurodytu laikotarpiu asmeninėje sÄ skaitoje turimas lėšas naudojo tabako gaminiams ir (ar) reikmenims įsigyti, jis nelaikomas nemokiu.

Akivaizdu, kad pagal nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ drabužiai ir higienos reikmenys iÅ¡duodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų raÅ¡ytiniams praÅ¡ymams. Ä® bylÄ pateikti dokumentai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas dėl drabužių ir higienos priemonių iÅ¡davimo kreipėsi 2018 m. birželio 21 d., tačiau 2018 m. liepos 10 d. Kybartų PN Ūkio skyriaus vedėjas minėtame pareiÅ¡kėjo praÅ¡yme užrašė rezoliucijÄ : „Higienos reikmenys ir drabužiai Jums nebus iÅ¡duoti, kadangi esate mokus“, t. y. jo praÅ¡ymas nebuvo patenkintas, nustačius, kad pareiÅ¡kėjas buvo mokus (1 t., b. l. 160–161, 2 t., b. l. 9–10).

Duomenų, kad pareiÅ¡kėjas Å¡io atsisakymo pagrįstumÄ bei teisėtumÄ bÅ«tų ginčijęs Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriui, kad minėtas atsisakymas bÅ«tų pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu, byloje nėra. Ä®vertinus Å¡iÄ aplinkybę bei atsižvelgus į tai, kad minėtame raÅ¡te nurodytas atsisakymo skirti pareiÅ¡kėjui drabužius ir higienos priemones pagrindas atitinka ApraÅ¡o 5 ir 13 punktų nuostatas, atsakovės atstovo veiksmai, atsisakant iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui drabužius ir higienos priemones dėl to, kad jis buvo mokus, pripažintini pagrįstais ir teisėtais.

IÅ¡ byloje esančio pareiÅ¡kėjo 2018 m. rugpjūčio 1 d. praÅ¡ymo Nr. 5/30 B2-1272 nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Kybartų PN administracijÄ dėl dingusių jo asmeninių daiktų (b. l. 162), tačiau 2018 m. rugpjūčio 24 d. praÅ¡ymu Nr. 10/53-155 prašė į 2018 m. rugpjūčio 1 d. praÅ¡ymÄ atsakymo neteikti, kadangi problema yra iÅ¡spręsta ir jis pretenzijų niekam neturi (b. l. 163), todėl Kybartų PN 2018 m. rugpjūčio 24 d. raÅ¡tu informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad jo praÅ¡ymo nagrinėjimo procedÅ«ra nutraukta (b. l. 131).

Atsižvelgiant į tai, kad 2018 m. rugpjūčio 24 d. praÅ¡yme Nr. 10/53-155 pareiÅ¡kėjas nurodė, jog problema dėl jo dingusių asmeninių daiktų iÅ¡spręsta, todėl pareiÅ¡kėjo skundo argumentai, jog Kybartų PN atsakingi asmenys privalėjo jo likusius asmeninius daiktus perduoti saugoti ir jam grįžus į Kybartų PN grÄ Å¾inti, atmestini kaip nepagrįsti. Ä®vertinus pirmiau nurodytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visumÄ byloje pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimai nustatyti dėl to, kad jis 2018 m. birželio 19 d. neužtikrinus saugumo buvo sužalotas, taip pat laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 21 d. iki 2018 m. liepos 12 d. (kreipimosi į teismÄ dienos) kalėjo higienos reikalavimų neatitinkančioje 9 kamerų tipo patalpoje, ribojant jo teisę į pasivaikščiojimus, lankytis mokykloje.

Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, dydžio nustatymÄ lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu bÅ«du jos buvo pažeistos, į pažeidimo padarymo ypatumus, ar jis iÅ¡ esmės pakenkė pareiÅ¡kėjo sveikatai ir t. t. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio atsižvelgtina ir į tokias svarbias aplinkybes kaip pažeidimo mastÄ , pobÅ«dį, bendrÄ Å¡alies ekonominę situacijÄ , pragyvenimo lygį, bendruosius teisės principus.

Pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga kompensacija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija nuskriaustajam. Teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjo patirta neturtinė žala dėl konstatuotų neteisėtų Kybartų PN pareigÅ«nų veiksmų vertintina 500 Eur, ir Å¡i suma yra pakankama pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti.

Nustatydamas tokį neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad pareiÅ¡kėjui buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 110), tai neabejotinai sukėlė pareiÅ¡kėjui stiprų fizinį skausmÄ , dvasinių iÅ¡gyvenimų. Vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad vertinti pareiÅ¡kėjo patirtÄ neturtinę žalÄ jo praÅ¡oma didesne pinigų suma, nei teismo ginčo atveju nustatyta, pareiÅ¡kėjo patirtų nepatogumų ir dvasinių iÅ¡gyvenimų kontekste nėra pagrindo (ABTÄ® 56 str.).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė teismui patikslintÄ praÅ¡ymÄ priteisti valstybės naudai 489,74 Eur antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų (2 t., b. l. 14). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. 2.1-(NTP-2)-18-T-4081-15275 nuspręsta paskirti teikti antrinę teisinę pagalbÄ pareiÅ¡kėjui administracinėje byloje advokatÄ A. B., kuris 2018 m. rugsėjo 7 d. leidimo ir pavedimo sutartimi pavedė advokato padėjėjai R.

V. visa apimtimi pagal pirmiau nurodytÄ sprendimÄ teikti teisinę pagalbÄ pareiÅ¡kėjui (1 t., b. l. 111–112, 113). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 451 straipsnio 1 dalis nustato, kad tuo atveju, jeigu proceso Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iÅ¡ valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimÄ organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos iÅ¡laidas, iÅ¡sprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų atlyginimo valstybei klausimÄ , mutatis mutandis taikydamas Å¡io įstatymo 44 ir 45 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Pagal ABTÄ® 44 straipsnio 1 punktÄ , proceso Å¡alis, jos naudai priėmus sprendimÄ , turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ , tarp jų – atstovavimo iÅ¡laidas (ABTÄ® 44 str. 2, 6 d.). PareiÅ¡kėjo skundas buvo patenkintas iÅ¡ dalies, todėl valstybei turi bÅ«ti priteisiamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos pareiÅ¡kėjo atstovavimo iÅ¡laidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iÅ¡ ginÄÄ pralaimėjusios Å¡alies, tačiau konkrečiu atveju iÅ¡ dalies ginÄÄ pralaimėjusi Å¡alis yra valstybė, o atstovavimo iÅ¡laidas patyrė taip pat valstybė, kuri garantavo nemokamÄ atstovavimÄ pareiÅ¡kėjui byloje.

Taigi nesant Å¡alies, privalančios atlyginti atstovavimo iÅ¡laidas, praÅ¡ymas dėl iÅ¡laidų atlyginimo netenkintinas (ABTÄ® 44, 45, 451 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 2 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-261-288/2009, 2015 m. balandžio 7 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. AS-690-556/2015). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44–451 straipsniais, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo A. G. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui A. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 500 Eur (penkis Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja Daina Kukalienė