9447235e-a932-4bf6-97ce-b87afe846de3 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr                                                                                                        Civilinė byla Nr. 2A-749-516/2011                                                                                 Teisminio proceso Nr. 2-01-3-02398-2010-1                                                                       Procesinio sprendimo kategorija: 122.2; 122.3; 122.4  (S)   VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. rugsėjo 7 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡Â teisėjų Rasos GudžiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Andžej Maciejevski,sekretoriaujant Aurelijai Drevnickaiteidalyvaujant ieÅ¡kovės atstovui advokatui E.Å riupai atsakovui P. M. vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo P. M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 16 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės E. S. ieÅ¡kinį atsakovui P. M. dėl neturinės žalos atlyginimo.Teisėjų kolegija                                                                     n u s t a t ė:

                                                                  I.Ginčo esmė ieÅ¡kovė E. S. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo P. M. nusikaltimu padarytÄ 20000 Lt neturtinę žalÄ .IeÅ¡kinyje nurodė, kad 2007-08-27 .(duomenys neskelbtini) atsakovas, vairuodamas automobilį „Audi 80”, v.n.(duomenys neskelbtini) jÄ partrenkęs sužalojo ir padarė nusikaltimÄ , numatytÄ Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje.

Dėl atsakovo kaltės jai buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas – lūžo dubens kaulas, suardytas dubens žiedo vientisumas, lūžusi V-o juosmens slankstelio skersinės atauga, sumušta galva, nubrozdintas veidas. Dėl patirtų sužalojimų turėjo 3 savaites gulėti lovoje, buvo taikyta imobilizacija, vėliau teko gydytis ambulatoriškai. Patirtų traumų padarinius jaučia iki šiol, nes nuolat svaigsta galva, dažnai blogai jaučiasi, darosi silpna, pykina, greitai pajaučia nuovargį, negali susikaupti, sukoncentruoti dėmesio ir gyventi visaverčio gyvenimo.

Patyrė didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, didelį stresÄ . Remiantis CK 6.250 straipsnyje įtvirtintais kriterijais, ieÅ¡kovės teigimu, iÅ¡ atsakovo turi bÅ«ti priteista 20000 Lt. Be to, dėl įvykio ligoninėje gydėsi 2 mėn., iÅ¡raÅ¡yta kreipėsi į Å½Ä slių miestelio poliklinikÄ . Po įvykio įsidarbino parduotuvėje salės darbuotoja, bet buvo per sunku, tada perkėlė į kasininkės pareigas, bet taip pat buvo per sunku, svaigo galva, pablogėjo regėjimas. II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. liepos 16 d. sprendimu ieÅ¡kovės E. S. ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies.Teismas priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo P. M. 8000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

LikusiÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė.Teismas nustatė, kad atsakovas, vairuodamas automobilį, nesilaikė elgesio standarto, taikomo eismo dalyviams, pažeidė KET, tai nulėmė eismo įvykio pasekmes. Atsakovo neteisėti veiksmai ir tai, kad bÅ«tent jie nulėmė kilusias neigiamas pasekmes, konstatuota įsiteisėjusiu KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2008-07-30 baudžiamuoju įsakymu. Teismo teigimu, atsakovo neteisėti veiksmai konkrečiai pasireiÅ¡kė tuo, kad jis, važiuodamas atbuline eiga, nesiėmė bÅ«tinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų ieÅ¡kovei, pagal KET reikalavimus privalėjo duoti, tačiau nedavė jai kelio, be to, neatsižvelgė į važiavimo sÄ lygas, pasirinko per didelį važiavimo greitį, dėl to nesugebėjo iÅ¡vengti susidÅ«rimo su ieÅ¡kove.

Ä®vertinęs visas nustatytas eismo įvykio aplinkybes, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad aplinkybė, jog ieÅ¡kovė, eidama per gatvę, nukrypo nuo pėsčiųjų perėjos, neprisidėjo prie kilusių pasekmių ir negali bÅ«ti vertinama kaip ieÅ¡kovės didelis neatsargumas. IeÅ¡kovė negalėjo protingai numanyti, kad jai einant Å¡alia pėsčiųjų perėjos, prieÅ¡inga nei įprasta automobilių važiavimo kryptimi, pakankamai dideliu greičiu, priartės atbula eiga važiuojantis automobilis ir jÄ kliudys.

BÅ«tent atsakovo padaryti neteisėti veiksmai buvo pagrindine ir tiesiogine kilusių pasekmių priežastimi (CK 6.247 straipsnis), nes bÅ«tent dėl jo atlikto manevro (važiavimo nesaugiu greičiu atbuline eiga) įvyko eismo įvykis. Teismas pažymėjo, kad KET imperatyviai reikalauja, jog vairuotojas, važiuodamas atbulas, visais atvejais duotų keliÄ pėsčiajam (galiojusios redakcijos KET 72 punktas). Dar daugiau, susidÅ«rimas įvyko apie 10 m. nuo pėsčiųjų perėjos. KET 75 punktas numatė, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį.

Yra įprasta, kad esant intensyviam eismui, pėstieji dažnai nukrypsta nuo pėsčiųjų perėjų ribų, dėl to vairuotojas, artėdamas prie pėsčiųjų perėjos, turi bÅ«ti itin atidus, tuo labiau, važiuodamas atbuline eiga. Nagrinėjamu atveju žala kilo didesnio pavojaus Å¡altinio poveikyje, teismas nenustatė, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos ar nukentėjusio asmens tyčios. Esant Å¡ioms aplinkybėms, už dėl eismo įvykio metu atsiradusiÄ Å¾alÄ atsakingu asmeniu laikytinas didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas – atsakovas, kuris privalo visiÅ¡kai atlyginti nukentėjusio asmens patirtus nuostolius (CK 6.251 straipsnis).

Kadangi dėl atsakovo padarytos nusikalstamos veikos sutriko ieÅ¡kovės sveikata, pagal CK 6.250 straipsnį atsakovas privalo atlyginti ieÅ¡kovės patirtÄ neturtinę žalÄ .Teismas nustatė, kad dėl įvykio ieÅ¡kovė patyrė neturtinės žalos, nes patyrė ne tik fizinį skausmÄ , bet ir dvasinį sukrėtimÄ , turėjo gydytis, dėl ko sumažėjo bendravimo galimybių. Pagal medicininius dokumentus, specialisto iÅ¡vadÄ teismas nustatytė, kad sunkus sveikatos sužalojimas pasireiÅ¡kė dubens kaulų lūžimu, galvos sumuÅ¡imu su odos nubrozdinimais veide, muÅ¡tinėmis žaizdelėmis galvos plaukuotoje dalyje su lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu, odos nubrozdinimu kairės alkÅ«nės srityje, poodine kraujosruva kairio klubo srityje.

IeÅ¡kovė gydėsi ligoninėje apie 1 mėn., 3 savaites buvo taikyta imobilizacija. Gydymas buvo sėkmingas, ieÅ¡kovė iÅ¡raÅ¡yta iÅ¡ ligoninės geroje bÅ«klėje, prognozė visais atžvilgiais teigiama. IÅ¡raÅ¡ant iÅ¡ ligoninės patarta 1,5 mėn. riboti fizinį krÅ«vį, konstatuota, kad ambulatorinis gydymas reikalingas pusę metų. Byloje duomenų apie tai, kad ieÅ¡kovė, iÅ¡raÅ¡yta iÅ¡ ligoninės, kreipėsi į bendrosios praktikos gydytojÄ ir duomenų, kokia buvo tolesnė gydymo eiga, nėra.

IeÅ¡kovė 2009-02-24 prisirašė prie VÅ¡Ä® Centro poliklinikos Naujamiesčio filialo, iÅ¡ Å¡ios gydymo įstaigos iÅ¡reikalauta ligos istorija, kurioje matyti, kad 2009-02-02 ieÅ¡kovė kreipėsi į gydytojÄ , skundėsi galvos svaigimu, bloga atmintimi, diagnozuoti liekamieji reiÅ¡kiniai po galvos smegenų, stuburo traumos, dubens kaulų lūžio, ieÅ¡kovė siųsta specialistų konsultacijoms, tačiau duomenų, kad ji bÅ«tų kreipusis į specialistus, nėra.Remdamasis tuo, kad gydymas iÅ¡ esmės buvo sėkmingas, ieÅ¡kovės judėjimo funkcija atsistatė, duomenų, kad sumažėjo darbingumas, nėra, ieÅ¡kovė po įvykio tik epizodiÅ¡kai lankėsi pas medikus, nukreipta pas atskirų sričių medicinos specialistus, pas juos neapsilankė, atsižvelgęs į tai, kad ieÅ¡kovė prieÅ¡ įvykį nedirbo, tačiau 2008 m.

įsidarbino, vertėsi individualia veikla, duomenų, kad Å¡iuo metu nedirba dėl sveikatos bÅ«klės, nėra; į tai, kad ieÅ¡kovei žalÄ padarė jauno amžiaus asmuo, žala padaryta dėl neatsargumo, atsakovas pripažino kaltę, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės praÅ¡omas priteisti iÅ¡ atsakovo 20000 Lt neturtinės žalos dydis, nėra teisingas, neatitinka teisės pažeidimo pobÅ«džio, sužalojimų padarinių įtakos ieÅ¡kovės tolesniam gyvenimui, atsakovo finansinių galimybių, teismas sprendė, jog priteistinas 8000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentaiApeliaciniu skundu atsakovas P. M. praÅ¡o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-07-16 sprendimÄ pakeisti – sumažinti priteistÄ iÅ¡ atsakovo neturtinei žalai atlyginti sumÄ iki 3000 Lt. Apeliantas nurodo, jog sutinka, kad dėl autoįvykio yra kaltas, bet tai įvyko ir dėl nukentėjusiosios didelio neatsargumo. Baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais buvo nustatyta, kad ieÅ¡kovė ėjo per gatvę ne pėsčiųjų perėjos vietoje.

Tokiu bÅ«du tokie jos netinkami veiksmai taip pat lėmė Å¡io autoįvykio kilimÄ . Apeliantas taip pat pažymi, kad nukentėjusiajai žalÄ atsakovas padarė dėl neatsargumo, t.y. apeliantas sÄ moningai nesiekė sukelti ieÅ¡kovei dvasinių iÅ¡gyvenimų, todėl neatsargios kaltės atveju neturtinės žalos dydis yra atitinkamai mažesnis nei esant tyčiai. Pažymi, kad jis neturi jokio nekilnojamojo/nekilnojamojo turto, yra bedarbis, Byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovei buvo padaryta turtinė žala ir kad trauma turėjo jai itin neigiamų pasekmių.

Tokiu bÅ«du neturtinei žalai atlyginti suma turi bÅ«ti sumažinta.              Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė E. S. praÅ¡o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-07-16 sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .              Teigia, kad teismas vertino visas eismo įvykio aplinkybes ir padarė pagrįstas iÅ¡vadas, kad atsakovas vairuodamas automobilį nesilaikė elgesio standarto, taikomo eismo įvykio dalyviams, pažeidė KET ir kad tai nulėmė eismo įvykio pasekmes.

             IeÅ¡kovė taip pat pažymi, kad teismas žalos atlyginimÄ iÅ¡ atsakovo jai priteisė pagrįstai, atsižvelgdamas į ieÅ¡kovės sveikatos bÅ«klę bei jos patirtų sužalojimų laipsnį. Be to, nors byloje ir nustatyta, kad atsakovas neturi turto, pajamų, Å¡iuo metu yra bedarbis, tačiau iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad atsakovas yra visiÅ¡kai darbingas, galintis susirasti darbÄ asmuo. Taigi įvertinus ieÅ¡kovės patirtų sužalojimų laipsnį, bei patirtų traumų pasekmes, įvertinant Lietuvos teismų praktikÄ analogiÅ¡kose bylose dėl priteistos žalos atlyginimo dydžio, ieÅ¡kovė mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė iÅ¡ atsakovo jai priteisti 8000 Lt neturtinę žalÄ .

Apeliacinis skundas netenkintinas. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvaiBylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (LR CPK 320 str. 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).IÅ¡nagrinėjusi Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys), taip pat byloje nėra ginamas vieÅ¡asis interesas, todėl bylÄ kolegija nagrinėja apeliacinio skundo ribose.             Apeliaciniame skunde keliamas ieÅ¡kovės didelio neatsargumo klausimas kaip pagrindas mažinti pirmosios instancijos teismo priteistÄ neturtinės žalos atlyginimÄ .

Å is apelianto argumentas grindžiamas tuo, kad ieÅ¡kovė per gatvę ėjo ne pėsčiųjų perėja, todėl jos veiksmai taip pat lėmė eismo įvykio kilimÄ . Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pripažino pagrįsta atsakovo nurodytÄ aplinkybę, kad ieÅ¡kovė gatvę kirto ne pėsčiųjų perėjoje, tačiau konstatavo, jog ji nuo pėsčiųjų perėjos nukrypo maždaug 10 metrų, t.y. ėjo greta perėjos. Ar tokie ieÅ¡kovės veiksmai vertintini kaip didelis jos neatsargumas, spręstina pagal konkrečias įvykio aplinkybes, kadangi ne bet koks kelių eismo taisyklių pažeidimas, sudarantis pagrindÄ administracinei asmens atsakomybei, yra didelis neatsargumas civilinės teisės prasme.

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje vertindamas žalos padarymo aplinkybes, pagrįstai vertino, ar ieÅ¡kovė toje situacijoje buvo pakankamai apdairi, ar ji galėjo numatyti, kad vietoje, kur ji buvo partrenkta atsakovo vairuojamo automobilio, gali atsirasti automobilis, važiuojantis tokia kryptimi, kaip kad važiavo atsakovas (t.y. atbuline eiga, prieÅ¡inga toje gatvės dalyje vykstančio eismo krypčiai). Nukentėjusiojo didelis neatsargumas galėtų bÅ«ti pagrindu atleisti nuo didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojo padarytos žalos (tame tarpe ir neturtinės) atlyginimo ar jÄ mažinti (Civilinio kodekso 6.270 str. 1 d., 6.282 str.) tik tokiu atveju, jeigu bÅ«tų pagrindas konstatuoti, kad asmuo (Å¡iuo atveju- ieÅ¡kovė) turėjo galimybę protingai numatyti automobilio važiavimo galimybę bei, elgdamasi apdariai, iÅ¡vengti susidÅ«rimo.

Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių konstatavimui nėra pagrindo: eismas Lietuvoje vyksta deÅ¡iniÄ ja kelio puse, todėl eidama per gatvę, nors ir nukrypdama nuo pėsčiųjų perėjos, ieÅ¡kovė pagrįstai galėjo tikėtis atvažiuojančio automobilio tik ta kryptimi, kuria vyksta eismas, todėl, apdairiai elgdamasi, ji turėjo pareigÄ Ä¯sitikinti, ar gatvėje nėra automobilių, važiuojančių leistina kryptimi į vienÄ ir kitÄ pusę, kuriems ji galėtų sudaryti kliÅ«tį.

Ä®prastas atidumo bei rÅ«pestingumo standartas negalėjo sudaryti pagrindo ieÅ¡kovei tikėtis, jog prieÅ¡inga toje eismo juostoje važiavimo kryptimi, pakankami dideliu greičiu, atbuline eiga atvažiuos automobilis, galintis jÄ kliudyti. Tai yra, pirmosios instancijos teismas pakankamai iÅ¡samiai argumentavo, kodėl nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovės ėjimas ne pėsčiųjų perėja, o nuo jos nukrypstant, nevertintinas kaip jos didelis neatsargumas, sudarantis pagrindÄ mažinti žalos atlyginimÄ . Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstais Å¡iuos teismo argumentus ir apeliaciniame skunde keliamÄ ieÅ¡kovės didelio neatsargumo argumentÄ atmeta kaip nepagrįstÄ .             Aplinkybę, kad žala ieÅ¡kovei buvo padaryta ne tyčia, o dėl neatsargumo, atsakovo turtinę padėtį, pirmosios instancijos teismas įvertino, ieÅ¡kinį patenkindamas iÅ¡ dalies ir sumažindamas priteistinos neturtinės žalos dydį.

Skundžiamame teismo sprendime, remiantis teismų praktika, detaliai argumentuojama, kodėl priteisiamas konkretaus dydžio neturtinės žalos atlyginimas: bÅ«tent, priteisiant Å¡iÄ Å¾alÄ , reikÅ¡mingos ne tik atsakovo nurodomos aplinkybės (jo kaltės forma, turtinė padėtis ir pan.), bet ir ieÅ¡kovei padarytų sužalojimų pobÅ«dis (Å¡iuo atveju- sunkus kÅ«no sužalojimas), iÅ¡ to kylančios pasekmės. Ä®vertinęs visų reikÅ¡mingų aplinkybių visetÄ , teismas, atsižvelgdamas į atsakovo kaltės formÄ , kitas aplinkybes bÅ«tent ir priteisė 8000 Lt žalos atlyginimÄ , kuris yra ženkliai mažesnis už įprastai teismų priteisiamas sumas, esant analogiÅ¡kam tyčiniam nusikaltimui.               IÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė pagrindų panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , todėl atsakovo apeliacinis skundas netenkinamas, o Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 16 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

             Atsižvelgdama į apelianto pareikÅ¡tÄ praÅ¡ymÄ , jo nurodytas aplinkybes, susijusias su jo turtine padėtimi bei galimybe sumokėti priteistÄ Å¾alos atlyginimo sumÄ , teisėjų kolegija iÅ¡ dalies tenkina atsakovo praÅ¡ymÄ iÅ¡dėstyti sprendimo vykdymÄ (Civilinio proceso kodekso 284 str. 1 d.), iÅ¡dėstydama sprendimo vykdymÄ vieneriems metams. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str., teismas                                                                  n u t a r i a :

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 16 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .IÅ¡dėstyti teismo sprendimo vykdymÄ vieneriems metams, nustatant, kad nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atsakovas privalo mokėti ieÅ¡kovei kas mėnesį po 666,67 Lt iki einamojo mėnesio 15 dienos. Priteisti iÅ¡ atsakovo P. M. į valstybės biudžetÄ 500 Lt antrinės teisinės pagalbos, teiktos ieÅ¡kovei E. S., iÅ¡laidų. Å ios iÅ¡laidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (kodas .(duomenys neskelbtini)) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ â€žSwedbank“ AB, nurodant įmokos kodÄ .(duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtį- įmoka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ .             Priteisti iÅ¡ apelianto P. M.

į valstybės biudžetÄ 7,05 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų. Å i suma turi bÅ«ti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas .(duomenys neskelbtini)) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ â€žSwedbank“ AB, įmokos kodas 5660. Teisėjai                                                                                                 Rasa GudžiÅ«nienė                                                                                                         Romualda Janovičienė                                                                                                                                                                                                                                Andžej Maciejevski