9444f2ba-8ccf-401b-8a09-4bae1a37d7be · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-1408-484/2012Proceso Nr. 3-61-3-02156-2010-0Procesinio sprendimo kategorija 16.5 (S) S P R E N D I MA SLietuvos Respublikos vardu2012 m. sausio 2 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė, sekretoriaujant Vidai Verikienei, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo N. J. skundÄ atsakovui Vilniaus pataisos namams (iki pavadinimo pakeitimo Vilniaus 2-ieji pataisos namai) dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,                                                                      n u s t a t ė :

        pareiÅ¡kėjas N. J. kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 2007 metų balandžio ir gruodžio mėnesiais bei 2008 metų vasario, birželio, spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį – 1 829,84 Lt (vienÄ tÅ«kstantį aÅ¡tuonis Å¡imtus dvideÅ¡imt devynis litus ir 84 ct).         Skunde nurodė, kad nuo 2003-11-17 dirba Vilniaus 2-uose pataisos namuose apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus vyresniuoju prižiÅ«rėtoju.

Kalėjimų departamentas, apskaičiuodamas jo 2007 metų darbo užmokestį, vadovavosi Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) ir taikė bendrÄ mokamų priedų ir priemokų dydžio (sumos) ribojimÄ , nustatantį, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Å¡iÄ ribÄ , nes dirbo virÅ¡valandinį darbÄ naktį, poilsio ir Å¡venčių dienomis, todėl 2007 metais buvo nesumokėta dalis darbo užmokesčio – 617,59 Lt.

Dėl tos pačios priežasties, taikant minėtÄ ribojimÄ pagal Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalį (2002 m. balandžio 23 d. ir 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) 2008 metais buvo neiÅ¡mokėta 1 212,25 Lt.            Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, jog minėtas teisinis reguliavimas yra neteisėtas.

Konstituciniam Teismui paskelbus minėtÄ nutarimÄ , sužinojo, kad jo konstitucinė teisė į teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ pažeista. Iki tol abejonių dėl Valstybės tarnybos įstatymo konstitucingumo neturėjo.            Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A12-219/2004 teigia, kad sprendimas, priimtas taikant Valstybės tarnybos įstatymu numatytus priemokų ir priedų ribojimus nesumokėti darbo užmokesčio dalies, nelaikomas „įvykdytu sprendimu“, kadangi jis turi teisę į savo pažeistų teisių gynimÄ teisme.           Taip pat nurodė, kad pagal Darbo kodekso 298 straipsnį, su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus.

Šioje normoje nėra imperatyviai nurodyta, kad gali būti priteisiamos tik paskutiniais trejais metais nesumokėtos sumos, vadinasi, galima pasirinkti palankų laikotarpį, kuris neturi viršyti trejų metų (b. l. 1-3).           Atsakovas Vilniaus 2-ieji pataisos namai (po pavadinimo pakeitimo – Vilniaus pataisos namai) su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol nėra konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai.

Nors Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu pripažino, kad Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriaus „Darbo užmokestis“ nuostatos, kurias, Å¡iuo atveju taikė atsakovas, apskaičiuodamas ir mokėdamas atlyginimÄ pareigÅ«nams, prieÅ¡taravo Konstitucijai, tačiau pripažintas prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai įstatymas nėra laikomas neteisėtu nuo jo priėmimo momento. Mano, kad kol nebuvo nustatyta ir pripažinta, kad Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostata, jog pareigÅ«nams mokamos priemokos negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos, prieÅ¡tarauja Konstitucijai, minėtos nuostatos buvo teisėtos ir valstybės institucijos privalėjo vykdyti įstatymo reikalavimus mokėdamos priedus ir priemokas valstybės pareigÅ«nams.

Pareiga vykdyti įstatymų nuostatas yra bendra, taikytina tiek pareigÅ«nams, tiek valstybės valdžios institucijoms. Teisėje galioja įstatymo teisėtumo prezumpcija, kuri reiÅ¡kia, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, yra laikomas teisėtu ir privalo bÅ«ti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieÅ¡taravimas Konstitucijai, todėl nėra pagrindo teigti, jog atsakovas, skaičiuodamas ir iÅ¡mokėdamas darbo užmokestį pareiÅ¡kėjui, neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.            Taip pat nurodė, kad pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi 2010-07-12 ir praÅ¡o priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį už 2007 m. balandžio ir gruodžio mėnesius bei 2008 m. vasario, birželio, spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesius, todėl vadovaujantis Darbo kodekso 27 straipsnio nuostatomis dėl dalies pareiÅ¡kėjo reikalavimų praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (b. l. 11-12).            Teismo posėdyje proceso Å¡alys nedalyvavo.

Apie teismo posėdį praneÅ¡ta įstatymo nustatyta tvarka.             Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.              Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2007-2008 metais dirbo Vilniaus 2-uose pataisos namuose apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus vyresniuoju prižiÅ«rėtoju (b. l. 5-6, 7-8).            Vilniaus 2-ųjų pataisos namų darbuotojo asmeninių uždarbio kortelių duomenimis nustatyta, kad Vilniaus 2-ieji pataisos namai dėl priedų ir priemokų sumai taikomo 70 procentų pareiginės algos ribojimo už darbÄ laikotarpiu nuo 2007 metų balandžio ir gruodžio mėnesiais bei 2008 metų vasario, spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais pareiÅ¡kėjui neiÅ¡mokėjo dalies darbo užmokesčio (b. l. 5-6, 7-8).Vidaus tarnybos pareigÅ«nų darbo užmokesčio klausimus reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTÄ®) VI skyriaus 23-26 straipsnių nuostatos, kurios, remiantis VTÄ® 4 straipsnio 2 dalimi, yra be iÅ¡lygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams.VTÄ® (2002-04-23 redakcija Nr. IX-855) 23 straipsnyje nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai ir priemokos.VTÄ® 23 straipsnio 2 dalyje (2002-04-23 redakcija Nr. IX-855) nustatytas valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų bendro dydžio (sumos) apribojimas – priedų ir priemokų suma negalėjo virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos.VTÄ® (2002-04-23 redakcija Nr. IX-855) 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojams mokami Å¡ie priedai:

1) už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä (toliau-tarnybos stažas);

2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategorijÄ ;

3) už laipsnį;

4) už diplomatinį rangÄ . VTÄ® 25 straipsnio 7 dalyje (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-855 redakcija) nustatyta, kad Å¡io straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatyti priedai negali virÅ¡yti 55 procentų pareiginės algos. VTÄ® 23 straipsnio 1 dalyje (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-855 redakcija) buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro:

1) pareiginė alga;

2) priedai;

3) priemokos, o 2 dalimi nustatyta, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Pagal VTÄ® 26 straipsnio 3 dalį (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-855 redakcija) vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams mokamų priemokų, inter alia už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ , bendras dydis (suma) negalėjo virÅ¡yti 60 procentų pareiginės algos.Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 161, 17, 23, 26, 37, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Ä®statymo papildymo 261, 431, straipsniais ir 3 priedo II skyriaus pakeitimo įstatymo, priimto 2008-12-09, 6 straipsniu (2007-06-07 įstatymo Nr. XI-53 redakcija) buvo pakeistas ir papildytas VTÄ® 23 straipsnis, kurio 2 dalis numatė, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos.

Ä® Å¡iÄ sumÄ neįskaitomas Å¡io straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimÄ bei Å¡io įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.           PareiÅ¡kėjas kelia ginÄÄ dėl Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyto darbo užmokesčio priedų ir priemokų dydžio ribojimo, dėl kurio jis negavo viso jam priklausančio darbo užmokesčio už darbÄ 2007 m. balandžio ir gruodžio mėnesiais bei 2008 metų vasario, birželio, spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais.           Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija;

Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007 m. birželio 7 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ Â vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

            Pagal Konstitucinio Teismo 2011-10-25 nutarime pateiktas oficialios konstitucinės doktrinos nuostatas, inter alia susijusias su neįvykdyto sprendimo samprata Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2011-11-14 nutartyje (a.b. Nr. A575-1831/2011) konstatavo, kad iÅ¡ Konstitucijos, inter alia jos 30 straipsnio 1 dalies, nuostatų kylantis reikalavimas asmens teises ginti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai, suteikia teisę pareiÅ¡kėjui teisme reikalauti teisingai atlyginti už tÄ darbÄ , kuris liko faktiÅ¡kai neapmokėtas dėl Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtinto apribojimo taikymo.

Atitinkamai teisingu atlyginimu už darbÄ , kuris liko neatlygintas dėl minėtos legislatyvinės omisijos, gali bÅ«ti darbo užmokesčio dalies, kuri bÅ«tų buvusi, bet dėl Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-855, 2007-06-07 įstatymo Nr. X-1175 redakcijos) nustatytos ribos taikymo nebuvo iÅ¡mokėta, sumokėjimas. Teismui nevykdant iÅ¡ Konstitucijos kylančios ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (pvz., 2006-08-08 sprendimas) pripažįstamos teismo pareigos ad hoc Å¡alinti Konstitucijai prieÅ¡taraujančio teisinio reguliavimo spragas ir nepriteisiant pareiÅ¡kėjui teisingo atlyginimo už faktiÅ¡kai atliktÄ darbÄ , įstatyminis reguliavimas, kuris buvo pripažintas prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, ir toliau bÅ«tų realiai taikomas.

Tačiau tai nebūtų suderinama su Konstitucijos 110 straipsniu ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, šiuo konstituciniu imperatyvu yra siekiama, kad nebūtų taikomas Konstitucijai prieštaraujantis teisės aktas (jo dalis); kad dėl tokio teisės akto (jo dalies) taikymo neatsirastų antikonstitucinių teisinių padarinių; kad nebūtų pažeistos asmens teisės; kad asmuo, kuriam būtų taikytas Konstitucijai ar įstatymui priešingas teisės aktas, dėl to nepagrįstai neįgytų jam nepriklausančių teisių ar atitinkamo teisinio statuso (Konstitucinio Teismo 2011-05-11 nutarimas).

             Taigi, tai, kad ne viso darbo užmokesčio mokėjimo pareiÅ¡kėjui metu dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo taikymÄ numatančių teisės aktų pripažinimo prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai, nepaneigia pareiÅ¡kėjo teisės į neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio priteisimÄ . Jeigu asmuo kreipiasi į teismÄ Ä¯statymo nustatytais terminais, jis turi teisę į tai, kad bÅ«tų atsižvelgiama ir į vėliau priimtÄ Konstitucinio Teismo nutarimÄ dėl ginčo teisiniams santykiams taikytinų teisės normų konstitucingumo. IÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2011-11-14 nutartyje (a.b.

Nr. A575-1831/2011) konstatavo, kad teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimas ir reikalavimo patenkinimas yra tiesiogiai susijęs su reikalavimui dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytinu 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminu (DK 27 str. 2 d.). DK 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad maksimalus bendrasis ieÅ¡kinio senaties terminas reikalavimams, kylantiems iÅ¡ darbo teisinių santykių, yra treji metai, jei darbo įstatymai nenustato sutrumpintų ieÅ¡kinio senaties terminų atskiriems reikalavimams. IeÅ¡kinio senatis tai laiko tarpas per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 str.).

Atitinkamais atvejais Å¡is terminas apibrėžia laiko tarpÄ , per kurį asmuo gali teismine tvarka apginti savo teises, be kita ko, kylančias iÅ¡ Konstitucijos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad bylose dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio priteisimo DK 27 str. 2 d. nustatytas bendrasis 3 metų senaties terminas skaičiuotinas nuo pareiÅ¡kėjo skundo padavimo teismui dienos (žr. LVAT 2011-11-14 nutartį a.b. Nr. A575-1839/2011).Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio, susidariusio 2007 metų balandžio ir gruodžio mėnesiais bei 2008 metų vasario, birželio, spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais dėl priedų ir priemokų sumai taikomo70 procentų pareiginės algos ribojimo.

Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi 2010-07-12, t. y. praleisdamas valstybės tarnautojų reikalavimams dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytinÄ Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ trejų metų senaties terminÄ už 2007 m. balandžio mėnesį, todėl turi teisę į dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo taikymo neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio priteisimÄ už laikotarpį nuo 2007 m. liepos mėn. iki 2010 m. liepos mėn.           Lietuvos kriminalinės policijos biuro pažymos duomenimis nustatyta, kad atsakovas dėl priedų ir priemokų sumai taikyto pareiginės algos ribojimo už darbÄ 2007 m. gruodžio mėn. pareiÅ¡kėjui neiÅ¡mokėjo 491,87 Lt (b. l. 5), 2008 m. vasario mėn. – 139,80 lt, birželio mėn. – 55,12 Lt, spalio mėn. - 58,93 Lt, lapkričio mėn. – 566,07 Lt ir gruodžio mėn. – 392,33 Lt (b. l. 7).

IÅ¡ viso pareiÅ¡kėjui už nurodytÄ laikotarpį neiÅ¡mokėta 1 704,12 Lt. Ginčo dėl pateiktoje pažymoje užfiksuotų duomenų nėra. BÅ«tent Å¡i suma ir priteistina pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Lietuvos kriminalinės policijos biuro. Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas praleido valstybės tarnautojų reikalavimams dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytino Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatyto trejų metų senaties terminÄ , pareiÅ¡kėjui nepriteistina darbo užmokesčio dalis už 2007 m. balandžio mėn. (125,72 Lt).

PareiÅ¡kėjo N. J. skundas dalyje dėl 125,72 Lt darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44-45 straipsniais, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, n u s p r e n d ė:            N. J. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.             Priteisti iÅ¡ Vilniaus pataisos namų N. J. naudai 1 704,12 (vienÄ tÅ«kstantį septynis Å¡imtus keturis litus, 12 ct) neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio.

           Kitoje dalyje N. J. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                                        Ina Kirkutienė