2020-07-27 Nr. CB-8426-2-55-3-00572-2018-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-3607

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00572-2018-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. liepos 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Alės Bukavinienės ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas),

susipažinusi su 2020 m. liepos 17 d. gautu ieškovo A. L. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 16 d. sprendimo peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Kasacinis skundas paduodamas dėl apeliacinės instancijos teismo sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl bendrosios dalinės nuosavybės pripažinimo ir turto dalies atidalinimo. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 16 d. sprendimu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 25 d. sprendimo dalį dėl bendrosios dalinės nuosavybės pripažinimo ir turto atidalinimo ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – ieškovo A. L. ieškinį atmetė; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Ieškovas ieškiniu prašė teismo:

1) pripažinti, kad: 0,075 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini), su jame esančiais 149,52 kv. m ploto butu (duomenys neskelbtini) ir 127,56 kv. m ploto butu (duomenys neskelbtini) bei 0,075 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini), su jame esančiu 127,92 kv. m ploto pastatu (duomenys neskelbtini) yra ieškovo ir atsakovės UAB „Leo Minor“ bendroji dalinė nuosavybė;

2) atidalinti ieškovo ir atsakovės bendrą turtą ieškovui priteisiant 0,075 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), su jame esančiais 149,52 kv. m ploto butu (duomenys neskelbtini) ir 127,56 kv. m ploto butu (duomenys neskelbtini);

3) ieškovui iš atsakovės priteisti 13 795 Eur kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį.

Kasacijos byloje galimumas grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nustatytais pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi tai, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, nustatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas toks svarbus, jog turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasaciją grindžiant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant skundžiamame teismo procesiniame sprendime išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasacinis skundas laikomas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, kai jame nurodomas kasacijos pagrindas, tačiau nepateikiama jį patvirtinančių teisinių argumentų arba pateikiami atitinkami argumentai, tačiau jų nesiejama su konkrečiu kasacijos pagrindu.

Kasaciniame skunde argumentuojama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas: 1) padarydamas išvadą, kad tarp šalių sudaryta sutartis negali būti kvalifikuojama kaip susitarimas dėl jungtinės veiklos, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.193–6.195, 6.969–6.971, 6.976 straipsnių nuostatas ir nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos jungtinės veiklos praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2013; 2019 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103- 219/2019); 2) teismo išvados dėl šalių sudarytos sutarties kvalifikavimo iš esmės prieštarauja abiejų šalių pozicijai, nes bylos nagrinėjimo metu tarp šalių nebuvo ginčo dėl sutarties kvalifikavimo jungtinės veiklos sutartimi; 3) konstatavęs, kad tarp šalių nesusiklostė jungtinės veiklos teisiniai santykiai, teismas nepateikė sutartinių teisinių santykių kvalifikacijos, t. y. netyrė, neanalizavo ir teisiškai nekvalifikavo tarp šalių galimai susiklosčiusių kitų prievolinių teisinių santykių turinio ir šių santykių padarinių. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, tačiau, spręsdamas dėl dalintino turto vertės ir proporcijų (kompensacijos dydžio), nepagrįstai prie dalintino turto (pastatų) vertės pridėjo į žemės sklypų, ant kurių yra šie pastatai, vertę.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų. Skundo argumentais dėl netinkamai taikytų materialiosios teisės normų kvestionuojamos apeliacinės instancijos teismo išvados dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo, siekiama kitokio faktinių aplinkybių vertinimo, tačiau tai nėra pagrindas kasacijai; skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė bei pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde taip pat nesuformuluota teisės problema, kuri būtų svarbi ne tik šiai konkrečiai bylai, bet turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą, kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, ieškovui grąžinamas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis), taip pat nespręstinas klausimas dėl žyminio mokesčio dalies mokėjimo atidėjimo ir dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Vadovaudamasi CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi, atrankos kolegija

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti ieškovui A. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 250 (du šimtus penkiasdešimt) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2020 m. liepos 16 d. per AB „Swedbank“.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Danguolė Bublienė

Alė Bukavinienė

Virgilijus Grabinskas