943fe1c8-a433-4cfc-b336-dde0cb9cc6da · Lietuvos apeliacinis teismas

Byla Nr                                                                            Byla Nr. 1S-274-398/2016                                                                            Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00029-2014-2                                                                             Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2                                                                            (S)                         LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugpjūčio 5 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš                                                                                                                       kolegijos pirmininko Svajūno Knizlerio,teisėjų Algimanto Valantino ir Virginijos Čekanauskaitės,sekretoriaujant Rasai Maldanytei,   dalyvaujant prokurorui Zdzislavui Tuliševskiui,kaltinamojo gynėjui advokatui L.

B.,teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo                              2016 m. liepos 22 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. P. kardomoji priemonė – suėmimas pakeista į 30 000 eurų piniginį užstatÄ , dokumentų paėmimÄ ir intensyviÄ priežiÅ«rÄ Å¡eÅ¡iems mėnesiams, įpareigojant kaltinamÄ jį dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisÄ ir neiÅ¡eiti iÅ¡ namų, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, jei tai nesusiję su dalyvavimu teismo posėdžiuose.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir iÅ¡nagrinėjusi skundÄ , n u s t a t ė : A. P. Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 249 straipsnio 3 dalį, 7 straipsnio 12 punktÄ , 25 straipsnio 4 dalį ir 266 straipsnio 1 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija), 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 12 punktÄ , 260 straipsnio 3 dalį, 7 straipsnio 12 punktÄ , 25 straipsnio 4 dalį ir 266 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 12 punktÄ , 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo:- jog veikdamas organizuota grupe su S. V. ir tyrimo metu nenustatytais asmenimis, panaudodamas fizinį smurtÄ ir peilį, neteisėtai atėmė R.

M. laisvę, panaudodamas fizinį smurtÄ ir peilį apiplėšė nukentėjusįjį, pagrobė ir laikė Å¡io dokumentus, įsibrovęs į butÄ pagrobė R. M. didelės vertės turtÄ ,- jog 2005 metais, dėl savanaudiÅ¡kų paskatų, siekdamas nusikalstamai praturtėti ir įgyti didelę įtakÄ Lietuvos ir Kauno nusikalstamo pasaulio atstovams, iÅ¡ anksto susitaręs su S. V., N. T. ir D. P. bendrai neteisėtai disponuoti labai dideliais narkotinių, psichotropinių medžiagų ir jų pirmtakų kiekiais, užsiimti jų kontrabanda, bendrai daryti kitus labai sunkius ir sunkius nusikaltimus, organizavo (įkÅ«rė) Å¡aunamaisiais ginklais ir Å¡audmenimis ginkluotÄ nusikalstamÄ susivienijimÄ („(duomenys neskelbtini)“), kurio vadovu nuo 2005 m. iki 2014 m. buvo S. V., įtraukė į Å¡io nusikalstamo susivienijimo veiklÄ K.

L., A. R., T. P., D. Č. (kuriam ikiteisminis tyrimas nepradėtas dėl mirties), L. P., Ž. L. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas LR BK 39¹ str. tvarka), V. Š. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas LR BK 39¹ str. tvarka), A. P. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas LR BK 39¹ str. tvarka), V. V. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas LR BK 39¹ str. tvarka), S. P. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), Č. S., G. C., R. V., M. P. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), N. P. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), T.

V., S. V., D. R., pasitelkė bendrai nusikalstamai veikai – atskiriems nusikaltimams daryti – nusikalstamam susivienijimui nepriklausiusius N. R., A. K., E. P., A. P., V. F. (kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), D. K. (kuriam ikiteisminis tyrimas nepradėtas dėl mirties), G. V. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), A. S. (kuris už apraÅ¡omus nusikalstamus veiksmus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn Rusijos Federacijoje), R. B. (kuris už apraÅ¡ytÄ veikÄ 2010-04-28 nuteistas Liverpulio m. teismo ir kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), D.

P., E. R., S. E., N. M., Š. J., R. J., M. M., V. V., P. Č., V. M., S. R., V. N., R. M., V. S., L. P., S. S., E. Š. (kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), V. A. (kuris už aprašomus nusikalstamus veiksmus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir paieškomas Ispanijos Karalystėje), V. D. (kuris už aprašomus nusikalstamus veiksmus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn Ispanijos Karalystėje), D. K. (kuris už aprašomus nusikalstamus veiksmus patrauktas atsakomybėn Ispanijos Karalystėje), T.

K. (kuri už apraÅ¡omus nusikalstamus veiksmus patraukta baudžiamojon atsakomybėn Ispanijos Karalystėje), D. P. (kuris už apraÅ¡omus nusikalstamus veiksmus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn Ispanijos Karalystėje), J. L. (L.) (kuri už apraÅ¡omus nusikalstamus veiksmus patraukta baudžiamojon atsakomybėn Ispanijos Karalystėje). Nuo 2005 metų iki 2014 metų dalyvaudamas Å¡io susivienijimo veikloje, A. P. su S. V., D. P., N. T., A. R., T. P., D. Č., K. L., V. V., V. Å ., A. P., R. V., D. R., neturėdamas leidimo įgijo, gabeno, neÅ¡iojo, laikė didelį kiekį Å¡aunamųjų ginklų, Å¡audmenų, kuriuos panaudojo ir planavo panaudoti nusikalstamo susivienijimo daromuose nusikaltimuose, - jog neteisėtai disponavo labai dideliu – 495,207 litrų BMK kiekiu, pasikėsino gabenti šį BMK iÅ¡ Rusijos Federacijos į Lietuvos RespublikÄ kontrabandos bÅ«du per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ ,- jog neteisėtai disponavo labai dideliu – 16-20 kg kokaino kiekiu, gabeno šį kokainÄ iÅ¡ Ispanijos Karalystės į Jungtinę Karalystę ir neteisėtai kokainÄ platino Jungtinėje Karalystėje,- jog neteisėtai įgijo, laikė labai didelį – ne mažiau kaip 600 litrų BMK kiekį, neteisėtai gabeno šį BMK iÅ¡ Ukrainos Respublikos į Nyderlandų Karalystę kontrabandos bÅ«du per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ , taip pat šį BMK realizavo Nyderlandų Karalystėje, neteisėtai įgijo labai didelį – ne mažiau kaip 566,1 litrų BMK kiekį, šį BMK gabeno iÅ¡ Ukrainos Respublikos į Nyderlandų Karalystę kontrabandos bÅ«du per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ tikslu realizuoti Nyderlandų Karalystėje,- jog neteisėtai įgijo, laikė labai didelį – ne mažiau kaip 290 litrų BMK kiekį, šį BMK gabeno iÅ¡ Ukrainos Respublikos į Nyderlandų Karalystę kontrabandos bÅ«du per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ ir realizavo Nyderlandų Karalystėje,- jog neteisėtai įgijo labai didelį – ne mažiau kaip 174 kg kokaino kiekį, jį gabeno ir laikė Ispanijos Karalystėje, neteisėtai kokainÄ gabeno iÅ¡ Ispanijos Karalystės į Nyderlandų Karalystę ir iÅ¡ Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę bei Rusijos FederacijÄ bei neteisėti kokainÄ platino Jungtinėje Karalystėje ir Rusijos Federacijoje,- jog neteisėtai įgijo labai didelį – 45,85 kg kokaino kiekį Brazilijos Federacinėje Respublikoje, šį kokainÄ gabeno iÅ¡ Pietų Amerikos į Ispanijos Karalystę, kokainÄ laikė Ispanijos Karalystėje su tikslu neteisėtai pergabenti iÅ¡ Ispanijos Karalystės į Nyderlandų Karalystę, iÅ¡ Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę ir ten neteisėtai kokainÄ platinti.A.

P. sulaikytas 2013 m. sausio 22 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nutartimi A. P. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas vėlesnėmis teismų nutartimis buvo tęsiamas iki 2016 m. liepos 22 d.Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. liepos 22 d. nutartimi A. P. kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ pakeitė į 30 000 eurų piniginį užstatÄ , dokumentų paėmimÄ ir intensyviÄ priežiÅ«rÄ Å¡eÅ¡iems mėnesiams, įpareigojant kaltinamÄ jį dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisÄ ir neiÅ¡eiti iÅ¡ namų, adresu Baltupio g. 44, Kaunas, jei tai nesusiję su dalyvavimu teismo posėdžiuose.

Tokį sprendimÄ teismas motyvavo tuo, kad nors ankstesnėmis nutartimis A. P. suėmimo terminas buvo tęsiamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, tačiau yra pagrindas manyti, kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai, įvertinus suėmimo A. P. taikymo trukmę bei kitas bylos aplinkybes, tame tarpe tai, kad 2014 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi baudžiamoji byla perduota nagrinėti teismui ir nagrinėjama pagal iÅ¡ anksto suderintÄ ir nustatytÄ teisiamųjų posėdžių grafikÄ , tačiau 2016 m. dėl objektyvių priežasčių Klaipėdos apygardos teisme įvyko tik trys posėdžiai, kiti posėdžiai numatyti tik spalio-gruodžio mėnesiais, bylos nagrinėjimas dėl objektyvių priežasčių gali tęstis ir 2017 m., gali bÅ«ti pasiekti Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.

Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartį, kuria kaltinamajam A. P. suėmimas pakeistas į Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones, panaikinti kaip neteisėtÄ ir nepagrįstÄ . Prokuroras praÅ¡o kaltinamajam A. P. paskirti suėmimÄ trims mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo sulaikymo dienos. Nurodo, kad A. P. tokį ilgÄ laikÄ buvo pagrįstai taikoma pati griežčiausia kardomoji priemonė.

Skunde cituojamos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – KT) 2000-05-08 nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 2 straipsnio 12 dalies, 7 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 11 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 1981 straipsnio 1 bei 2 dalių atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ ir 2004-12-29 nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo <...> atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ iÅ¡vados, kuriuose ne tik apibrėžtos asmens atsakomybės ribos, bet ir valstybės pareiga užkardyti organizuotÄ nusikalstamumÄ bet kokiomis priemonėmis.

KT nuomone, „jeigu nebūtų užkertamas kelias organizuotam nusikalstamumui, jeigu organizuotos nusikalstamos grupės (susivienijimai) nebūtų persekiojamos, iškiltų grėsmė konstitucinėms vertybėms, inter alia asmens teisėms ir laisvėms, Konstitucijoje įtvirtintiems visuomenės gyvenimo teisiniams pagrindams, valstybei, kaip visos visuomenės organizacijai, visai visuomenei. Šiuolaikiniame pasaulyje organizuotas nusikalstamumas dažnai peržengia valstybių sienas, kelia grėsmę ir tarptautinei bendruomenei.

Nepersekiojant organizuotų nusikalstamų grupių (susivienijimų) veiklos, kai ji plinta iÅ¡ vienos Å¡alies į kitÄ , kiltų grėsmė ir demokratinių valstybių bendruomenių, ir tarptautinės bendruomenės svarbiausioms vertybėms. Todėl Å¡iuolaikinės valstybės nustato ir taiko įvairias organizuoto nusikalstamumo ribojimo ir mažinimo priemones - tiek represines, tiek prevencines. Lietuva, kaip demokratinė teisinė valstybė ir tarptautinės bendruomenės narė, taip pat turi priedermę nustatyti ir taikyti tiek represines, tiek prevencines priemones, adekvačias organizuoto nusikalstamumo keliamai grėsmei. <...> valstybei, kaip visos visuomenės organizacijai, tenkanti priedermė apsaugoti asmenį ir visuomenę nuo nusikaltimų keliamos grėsmės įpareigoja jÄ nustatyti ir ryžtingai taikyti veiksmingas nusikalstamumo, taigi ir organizuoto nusikalstamumo, ribojimo ir mažinimo priemones. <...> Kitaip nebÅ«tų įgyvendinta pagal KonstitucijÄ valstybei tenkanti pareiga užtikrinti kiekvieno žmogaus ir visos visuomenės saugumÄ , konstitucinėmis vertybėmis grindžiamÄ teisinę tvarkÄ â€œ.

Å ios Lietuvos Konstitucinio Teismo iÅ¡vados taikytinos ir sprendžiant procesinių prievartos priemonių taikymo nusikalstamų susivienijimų dalyviams klausimÄ .Klaipėdos apygardos teismas nutartyje vadovavosi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika ir pabrėžė, kad spręsdamas asmeniui taikomo ilgalaikio suėmimo teisėtumo klausimus, EŽTT yra ne kartÄ kategoriÅ¡kai pabrėžęs, jog ilgainiui net ir pagristo įtarimo ar kaltinimo, kaip kardomosios priemonės skyrimo (termino pratęsimo) pagrindo, paties savaime nebeužtenka tam, kad tęsti suėmimo terminÄ (sprendimas byloje Ilijkov prieÅ¡ Bulgarija), o inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumas negali bÅ«ti laikomas pakankamu suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindu (sprendimai bylose Letellier prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ ;

Clooth prieÅ¡ BelgijÄ ; Miuler prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ ; Jėčius prieÅ¡ LietuvÄ , Ilijkov prieÅ¡ BulgarijÄ ; Bykov prieÅ¡ RusijÄ bei kt.). Tiek bendrosios kompetencijos teismai, tiek KT pripažįsta galimybę baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu remtis precedentiniu teisės aiÅ¡kinimo metodu. Tai reiÅ¡kia, kad siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti tikrÄ jÄ teisės normos prasmę, yra naudojami teismo sprendimai, kuriuose jau yra pateiktas tos pačios normos iÅ¡aiÅ¡kinimas. Tačiau Å¡iais sprendimais galima vadovautis tik tokioje byloje, kuri iÅ¡ esmės panaÅ¡i į ankstesnę, tai yra į tÄ , kurioje iÅ¡aiÅ¡kinta ta pati teisės norma, taikoma panaÅ¡iomis faktinėmis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-19 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-109/2013).

KT konstatavo, jog teismams sprendžiant bylas, precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose. Tai reiÅ¡kia, kad precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panaÅ¡ios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi bÅ«ti laikoma ta pati teisė kaip ir toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (KT 2007-10-24 nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4, 165 straipsnių (2002 m. vasario 28 d.

Ä®statymo redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai).IÅ¡analizavus skundžiamoje nutartyje nurodytus EŽTT sprendimus, kuriais teismas besÄ lygiÅ¡kai rėmėsi, konstatuotina, kad Å¡ie sprendimai negali bÅ«ti vertinami precedentiniais Å¡ioje baudžiamojoje byloje. Nors byloje Jėčius prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 34578/97) buvo sprendžiamas paskirto suėmimo trukmės teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, tačiau jis buvo analizuojamas visiÅ¡kai kitokių faktinių aplinkybių kontekste.

Å ioje byloje buvo keliamas asmens baudžiamosios atsakomybės klausimas dėl galimai padaryto nužudymo. Tai reiÅ¡kia, kad įtarimai dėl nusikaltimo padarymo buvo pareikÅ¡ti savarankiÅ¡kai veikusiam asmeniui, kuris, nors galimai padarė ir labai pavojingÄ , tačiau tik vienÄ nusikaltimÄ . Minimoje byloje buvo keliamas klausimas ir dėl baudžiamojo proceso vilkinimo dėl teisėsaugos institucijų per lėtai atliekamų procesinių veiksmų. Tačiau baudžiamojo proceso vilkinimo klausimas nacionalinių teismų nagrinėtinose organizuoto nusikalstamumo baudžiamosiose bylose nėra dažnas.

Visų baudžiamųjų bylų nagrinėjimas yra sÄ lygotas BPK 44 straipsnio 5 dalies bei 2421 straipsnio nuostatomis, įpareigojančiomis baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėti per kuo trumpiausius terminus. Tam tikrose baudžiamosiose bylose ikiteisminis tyrimas, vadovaujantis BPK 176 straipsnio 2 dalimi, gali bÅ«ti atliekamas ilgesnį laiko tarpÄ negu dėl paprastų, procesinių veiksmų atlikimo gausos nereikalaujančių nusikalstamų veikų. Tokia ikiteisminio tyrimo trukmė yra sÄ lygota baudžiamųjų bylų sudėtingumo ir didelės apimties kategorijomis.

Didelis kiekis įtariamųjų ar kaltinamųjų, liudytojų, taip pat baudžiamajai bylai nagrinėti reikÅ¡mingų duomenų, bÅ«tinybė kreiptis į specialiomis žiniomis disponuojančius specialistus, taip pat, nors ir ilgÄ laikÄ trunkantis, tačiau bÅ«tinas visapusiÅ¡kam iÅ¡tyrimui tarptautinio bendradarbiavimo procesas - procesinių veiksmų atlikimas ir užsienio valstybių teritorijoje - prailgina ikiteisminio tyrimo atlikimo terminÄ . 2015 m. liepos 11 d. įsigaliojus BPK pakeitimams, susijusiems su suėmimo institutu, BPK 127 straipsnio 11 dalyje buvo įtvirtinta nuostata apibrėžianti maksimaliÄ suėmimo trukmę.

Pagal dabartinį baudžiamojo proceso reguliavimÄ , baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės. Pažymi, jog organizuoto nusikalstamumo bylose įtariamiesiems ar kaltinamiesiems gresiančios bausmės neretai yra siejamos su pačiomis ilgiausiomis terminuotomis laisvės atėmimo bausmėmis ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme. Todėl ilgÄ laiko tarpÄ trunkantis suėmimas tokiu atveju negali bÅ«ti vertinamas kaip netinkamas ir nepagrįstai suimtojo teises varžantis.

Labai svarbu yra žinoti, kad tokio konkretaus trukmės apribojimo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau - Konvencija) iÅ¡vis nenumato. Visais atvejais jis yra vertinamas bylos faktinių aplinkybių kontekste, taip pat atsižvelgiant ir į vieÅ¡ojo intereso gynybos aspektÄ .Kitoje byloje Letellier prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 12369/86) byloje buvo tiriamas dviejų asmenų įvykdytas vienas nužudymas. Tai reiÅ¡kia, kad pats baudžiamosios bylos pobÅ«dis nebuvo sÄ lygojamas bÅ«tinybės atlikti labai didelį kiekį procesinių veiksmų, užkardyti ypač pavojingas, ilgÄ laikÄ trunkančias, aukÅ¡to organizuotumo lygiu pasižyminčias, nusikalstamas veikas.

Byloje Clooth prieÅ¡ BelgijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 49/1990/240/311) baudžiamasis procesas vyko dėl nužudymo bei padegimo. Nors Å¡ioje byloje taikyto suėmimo terminas - 3 metai ir 2 mėnesiai buvo pripažintas nepagrįstu bei Konvencijos nuostatas neatitinkančiu, tačiau Å¡is sprendimas buvo nulemtas visiÅ¡kai skirtingų ir organizuoto nusikalstamumo bylose įtariamųjų ar kaltinamųjų teisinę padėtį neatitinkančių faktinių aplinkybių, t. y. nors suimtasis buvo įtariamas padaręs ypač pavojingÄ nusikalstamÄ veikÄ , tačiau pavienį nusikaltimÄ .

Juo labiau ir pats asmuo buvo pripažintas psichiÅ¡kai nesveiku, kas sÄ lygojo reikalingumÄ jo atžvilgiu taikyti tokias jo teises ir laisves ribojančias priemones, kurios sudarytų tinkamas sÄ lygas jo bÅ«tinam ir didesnio dėmesio reikalaujančiam gydymui garantuoti. Byloje Ilijkov prieÅ¡ BulgarijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 4378/02) suėmimo teisėtumo klausimas buvo sprendžiamas baudžiamojoje byloje dėl dokumentų klastojimo ir sukčiavimo, be to taikytino suėmimo trukmė buvo sietina ir su nepagrįstai ilgai teisėsaugos ir teisėtvarkos institucijų atliekamais procesiniais veiksmais.

Nepagrįstam asmens teisių ir laisvių apribojimui konstatuoti įtakÄ turėjo ir paties suimtojo asmenybė, nes jis nebuvo teistas, turėjo tvirtus socialinius ryÅ¡ius. Ekonominių nusikaltimų pobÅ«dis, ypač teigiamai apibÅ«dinama suimtojo asmenybė neatitiko organizuoto nusikalstamumo atstovo teisinę padėtį apibÅ«dinančius faktinių aplinkybių visumos. Byloje Bykov prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 4378/02) nepagrįstu suėmimo terminu buvo pripažintas 1 metų bei 8 mėnesių laikotarpis.

Šioje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl pasikėsinimo nužudyti, nebuvo nustatyti jokie organizuoto nusikalstamumo požymiai, buvo realizuota vienos nusikalstamos veikos sudėtis, baudžiamasis procesas buvo atliekamas tiesiogiai dalyvaujant teisėsaugos institucijoms, o paties suimtojo asmenybė nepasižymėjo itin pavojingo, amoralaus ir teisinės valstybės nuostatų negerbiančio asmens požymiais.Priešingai aukščiau aptartiems EŽTT sprendimams, organizuoto nusikalstamumo bylose suėmimo teisėtumo taikymo klausimo aspektu svarbi ir kita EŽTT formuojama praktika, pateikianti ne tik bendro pobūdžio suėmimo klausimams reikšmingus teiginius, bet ir suimtojo teisinės padėties precedentines taisykles.

Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje pripažįstama, kad suėmimas yra išskirtinė, labiausiai žmogaus teises ribojanti poveikio priemonė, kurios taikymas yra galimas tik esant išimtinėms aplinkybėms. Konkrečioje byloje besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tik esant aiškioms viešojo intereso apraiškoms, kurį įvertinus nekaltumo prezumpcijos aspektu, nusveriama teisė į laisvę. Būtent tokios apraiškos ir išskirtinės aplinkybės pripažintinos tose baudžiamosiose bylose, kuriose sprendžiami baudžiamosios atsakomybės klausimai dėl pačių pavojingiausių, organizuoto nusikalstamumo požymiais pasižyminčių, nusikalstamų veikų.

EŽTT praktikoje pripažinta, kad organizuoto nusikalstamumo pobÅ«džio nusikaltimų realizavimas gali bÅ«ti vertinamas ne tik kaip tinkamas pagrindas taikyti suėmimÄ , bet ir jį tęsti. Asmens priklausymas organizuotoms grupėms suėmimo kontekste tampa viena iÅ¡ pagrindinių sÄ lygų paskirtÄ , ilgÄ laikÄ trunkantį, suėmimÄ pripažinti teisėtu. Todėl ne vienos, bet kelių ar keliasdeÅ¡imties nusikalstamų veikų realizavimas organizuotos grupės sudėtyje EŽTT teismo jurisprudencijoje pripažįstamas pateisinamu pagrindu suėmimo taikymÄ vykdyti ilgiau nei įprasta.Pažymi, jog esminė sÄ lyga, pateisinanti suėmimo trukmę yra inkriminuotų nusikalstamų veikų realizavimas apjungiant kelių, gerai organizuotų asmenų pastangas.

Pavojingos bendrininkavimo formos užkardymas ir atskleidimas suponuoja bÅ«tinybę imtis iÅ¡skirtinių procesinių veiksmų, tokiu bÅ«du iÅ¡tęsiant paskirto suėmimo terminÄ . BÅ«tent proporcionalus, neretai kitose bylose pripažįstamas nepateisinamai ilgai užsitęsusiu, suėmimo terminas tampa vienu iÅ¡ esminių baudžiamajame organizuoto nusikalstamumo procese iÅ¡keltų tikslų sėkmės garantų, nesuteikiančiu pagrindo pripažinti suimtajam tenkančių teisių ir laisvių pažeidimo.

EŽTT vienareikÅ¡miÅ¡kai yra pripažinęs, kad ilgesnis, net kelis metus trunkantis suėmimas yra svarbus vien dėl to, kad tokio pobÅ«džio tyrimuose privalu nustatyti įtariamųjų bendravimo kontrolę, tokį bendravimÄ apriboti, taip pat apriboti Å¡ių asmenų ryÅ¡ius su kitais, bylos nagrinėjimui reikÅ¡mingais asmenimis. BÅ«tent tik Å¡ios procesinės priemonės taikymo metu galima iÅ¡vengti organizuotam nusikalstamumui priklausančių asmenų slapstymosi, įrodymų sugadinimo, neigiamos įtakos darymo tiek kitiems įtariamiesiems, liek procesui apskritai.

Todėl skirtingai nei kitų nusikalstamų veikų atveju, toks suėmime išbūtas laikas gali būti pripažintinas pagrįstu.Baudžiamosiose bylose tiriant veikas, turinčias organizuoto nusikalstamumo požymių, sprendžiant suėmimo skyrimo ar tęsimo klausimus, vertinamas ankstesnis asmens teistumas, anksčiau padarytų nusikalstamų veikų pobūdis, intensyvumas, kartotinumas atskleidžiantis asmens polinkį nusikalsti, nesilaikyti visuotinai pripažintų moralės normų ir būtinybė jo teises riboti griežtesnėmis nei įprasta procesinėmis prievartos priemonėmis.

Prokuroro teigimu, teistumas (tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienio valstybėse), sietinas ne su pavienėmis, atsitiktinėmis, dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių padarytomis veikomis, gali bÅ«ti viena iÅ¡ sÄ lygų, lemiančių asmens laisvės ribojimÄ BPK 119 straipsnyje iÅ¡keltų tikslų kontekste. Sunkiausios kardomosios priemonės parinkimui įtakos turi ir įtariamojo ar kaltinamojo darbo, pastovaus pragyvenimo Å¡altinio neturėjimo faktas, taip pat disponavimas teisėtomis pajamomis nepagrįstomis piniginėmis lėšomis.

Net ir teigiamai suimtÄ jį apibÅ«dinančios aplinkybės negali bÅ«ti besÄ lygiÅ¡kai vertinamos kaip BPK 122 straipsnyje numatytos kardomosios priemonės paskyrimÄ ribojančios. Todėl santuokos sudarymo faktas, turimi iÅ¡laikytiniai ir nuolatinė gyvenamoji vieta, galimybė įsidarbinti, pareiga rÅ«pintis artimaisiais, kuriems reikalinga pagalba dėl jų sveikatos bÅ«klės, taip pat pozityvi darbdavių pateikta charakteristika, nors ir teigiamai apibÅ«dina suimtÄ jį, tačiau Å¡ios kardomosios priemonės taikymo bÅ«tinumo nepaneigia.

Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (2015 m. kovo 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-76-150/2015).Atsižvelgiant į aukščiau aptartÄ EŽTT praktikÄ ir Å¡ioje byloje nustatytas aplinkybes, jog nagrinėjamos nusikalstamų veikų, kurios yra siejamos su 2005-2014 m. ginkluoto „(duomenys neskelbtini)“ nusikalstamo susivienijimo veikla, padarymo aplinkybės, o pats A. P. buvo aktyvus jo dalyvis, darytina iÅ¡vada, jog tolesnis pačios griežčiausios kardomosios priemonės - suėmimo termino tęsimas kaltinamajam A.

P. negali bÅ«ti vertinamas kaip Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimas.Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatyti suėmimo taikymo pagrindai nėra iÅ¡nykę. Bylos duomenys patvirtina, jog A. P. kaltinamas galimai padaręs 11 tyčinių nusikalstamų veikų, kurios priskiriamos sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms. Už Å¡ių nusikaltimų padarymÄ baudžiamasis įstatymas yra numatęs tik griežtas laisvės atėmimo bausmes (taip pat ir laisvės atėmimÄ iki gyvos galvos).

Å ios nusikalstamos veikos patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sÄ raÅ¡Ä . Nusikaltimai, kurių padarymu A. P. yra kaltinamas, buvo ne atsitiktiniai, o iÅ¡ anksto suplanuoti, gerai organizuoti, galimai padaryti veikiant pavojingiausia bendrininkavimo forma - nusikalstamame susivienijime. Be to, A. P. turi ryÅ¡ių užsienyje (inkriminuojamas nusikalstamas veikas A. P. galimai padarė ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir užsienio valstybėse). Visos Å¡ios aplinkybės leidžia manyti, kad siekdamas iÅ¡vengti ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės, kaltinamasis gali bandyti bėgti (slėptis) nuo teismo, taip pat bÅ«damas laisvėje daryti naujus nusikaltimus.BPK 119 straipsnyje nurodyta, kad kardomosios priemonės yra skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimÄ procese, netrukdomÄ ikiteisminį tyrimÄ , bylos nagrinėjimÄ teisme ir nuosprendžio įvykdymÄ , taip pat siekiant užkirsti keliÄ naujoms nusikalstamoms veikoms.

BÅ«tent Å¡ių tikslų pasiekimo galimybė tiesiogiai įtakoja kardomųjų priemonių diferencijavimÄ . Esant faktinių aplinkybių visumai, bylojančiai apie itin pavojingų nusikalstamų veikų realizavimÄ , kyla pateisinama grėsmė, kad Å¡velnesnėmis poveikio priemonėmis BPK numatyti tikslai nebus pasiekti. Todėl, vadovaujantis proporcingumo principu, pripažintina, kad suėmimo taikymas yra laikomas pateisinamu tuo atveju, kai objektyvioje tikrovėje vykdomi patys pavojingiausi ir labiausiai baudžiamojo įstatymo saugomas vertybės pažeidžiantys nusikaltimai.

Akivaizdu, kad Å¡ioje byloje užstato, ypač tokio neženklaus dydžio lyginant su tyrimo metu nustatytomis faktinėmis pajamomis, gautomis iÅ¡ padarytų nusikaltimų, taikymas negali paÅ¡alinti visos vykstančiam baudžiamajam procesui ir visuomenės, valstybės ar asmenų interesams keliamos grėsmės. Tai reiÅ¡kia, kad Å¡iuo atveju vieÅ¡ojo intereso keliami reikalavimai turėjo prioritetÄ prieÅ¡ asmens laisvės gerbimo taisyklę. EŽTT byloje MorkÅ«nas prieÅ¡ Lietuva (pareiÅ¡kimo Nr. 29798/02), kurioje taip pat buvo sprendžiamas suėmimo skyrimo bei užstato atsisakymo taikyti teisėtumo klausimai, susiję su asmens baudžiamÄ ja atsakomybe, atsiradusia dėl jo dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje, taip pat įvykdyto pasikėsinimo nužudyti bei turto prievartavimo, buvo akcentuotos pamatinės užstato atsisakymo taikyti taisyklės, kurių privalu vadovautis ir nagrinėjamu atveju.

Tai yra, užstato taikymo galimybė gali bÅ«ti paneigta tuo atveju, jeigu yra pavojus, jog suimtasis bėgs ir neatvyks į teisminį bylos nagrinėjimÄ , imsis veiksmų, siekdamas sukliudyti teisingumo įvykdymui, darys naujus nusikaltimus (kas taip pat pripažinta) arba sukels vieÅ¡uosius neramumus. Akivaizdu, kad netgi dvi iÅ¡ anksčiau paminėtų alternatyvų A. P. atžvilgiu buvo nustatytos. Be to, apie bÅ«tinybę taikyti suėmimÄ patvirtino ir nagrinėtinos bylos sudėtingumas, suimtojo galimi ryÅ¡iai su užsienio valstybėmis, Å¡io asmens asmenybė, jo moralinės savybės, pavojingumo laipsnis, nuo jam inkriminuotų nusikalstamų veikų nukentėjusių asmenų skaičius, patirta žala.

Visuma Å¡ių aplinkybių paneigia, bet nepatvirtina, užstato taikymo bÅ«tinybę.Pažymi, jog Klaipėdos apygardos teismas 2016-07-11 nutartimi kaltinamajam A. P. pratęsė kardomosios priemonės suėmimo terminÄ trims mėnesiams, konstatuodamas, kad Å¡ioje byloje kaltinamojo ir jo gynėjo praÅ¡omos taikyti Å¡velnesnės kardomosios priemonės – piniginis užstatas ir intensyvi priežiÅ«ra, negali paÅ¡alinti visos vykstančiam baudžiamajam procesui ir visuomenės, valstybės ar asmenų interesams keliamos grėsmės. Tačiau praėjus tik 11 dienų po minėtos nutarties priėmimo, to pačios sudėties teismas, iÅ¡nagrinėjęs gynėjo praÅ¡ymÄ dėl kardomosios priemonės pakeitimo, priėmė prieÅ¡ingÄ sprendimÄ ir kaltinamÄ jį A.

P. paleido iÅ¡ suėmimo. Ä®vertinus nusikaltimų, kurių padarymu kaltinamas A. P., pobÅ«dį ir sunkumÄ , baudžiamosios bylos apimtį, kaltinamųjų skaičių, tyrimo sudėtingumÄ , skundžiamos nutarties esminis argumentas dėl jau minėtos Konvencijos bei BPK reikalavimų pažeidimų, prokuroro nuomone, yra nepagrįstas. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė jo skundÄ tenkinti, kaltinamojo A. P. gynėjas prašė prokuroro skundÄ atmesti.Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro skundas tenkinamas.Suėmimas gali bÅ«ti skiriamas ar jo terminas pratęsiamas tik esant BPK 122 straipsnio               7 dalyje ir 8 dalyje numatytoms sÄ lygoms ir bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui.

Tokios sÄ lygos taikyti kaltinamajam A. P. suėmimÄ Å¡ioje byloje yra, nes jis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtesnes negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmes. Kaip ir kitų kardomųjų priemonių, suėmimo bÅ«tina sÄ lyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė nusikalstamÄ veikÄ , pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Svarstant kardomosios priemonės skyrimo (jos termino pratęsimo) teisėtumÄ bei pagrįstumÄ , suimtojo kaltės klausimas iÅ¡ esmės nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami.

Å iuo atveju svarbu, kad byloje bÅ«tų duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Patikrinus teismui pateiktÄ baudžiamosios bylos medžiagÄ , kiek tai susiję su suėmimo termino pratęsimo pagrįstumu, darytina iÅ¡vada, kad byloje esantys duomenys, t. y. kitų kaltinamųjų D. R. (D. R.) ir L. P., liudytojų A. R., G. N., M. K., V. V. ir kt. parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukÄ , kratų, įvykio vietos, daiktų apžiÅ«rų, parodymų patikrinimo vietoje protokoluose, tarnybiniuose praneÅ¡imuose, slapto sekimo protokoluose esantys duomenys, specialistų iÅ¡vados, telefoninių pokalbių iÅ¡klotinės, užsienio teisėsaugos institucijų pateikta bei kita baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis A.

P. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tuo pačiu pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant (skiriant) kardomÄ jÄ priemonę nebÅ«tina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamÄ jį (iÅ¡teisinamÄ jį) nuosprendį. Skundžiamoje nutartyje Klaipėdos apygardos teismas, nepratęsdamas suėmimo termino kaltinamajam A. P., nepasisakė dėl baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintų suėmimo taikymo pagrindų ir sÄ lygų buvimo ar jų iÅ¡nykimo.

IÅ¡ nutarties motyvuojamosios dalies turinio galima spręsti, jog teismas iÅ¡ esmės pripažįsta esant neiÅ¡nykusius suėmimo taikymo pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, t. y. kad A. P. bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys naujus, BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus. Tačiau skundžiamoje nutartyje iÅ¡ esmės visi motyvai skirti argumentuoti Konvencijos 5 straipsnio 3 dalyje numatyto reikalavimo, bÅ«ti paleistam proceso metu, laikymÄ si. Teismas konstatavo, kad suėmimo terminas kaltinamajam A.

P. nepratęstinas, kadangi kaltinamasis yra laikomas suimtas labai ilgÄ laikÄ (3 metus 6 mėnesius), dėl ko tolesnis pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymas gali bÅ«ti vertinamas kaip jau minėtos Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatų, numatančių teisę į bylos nagrinėjimÄ per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ bei teisę bÅ«ti paleistam proceso metu, pažeidimas.Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tai, kad A. P. buvo taikomas suėmimas ilgiau kaip 3 metus 6 mėnesius, neužkerta kelio jam taikyti suėmimÄ Å¡ioje baudžiamojoje byloje ir toliau, esant tam BPK numatytiems pagrindams bei sÄ lygoms.PrieÅ¡ingai nei skundžiamojoje nutartyje nurodė apygardos teismas, ankstesnėmis teismo nutartimis suėmimo terminas kaltinamajam A.

P. (galiausiai) buvo tęsiamas tik vienu BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu.BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali bÅ«ti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jei yra duomenų, kad asmuo, (įtariamas) kaltinamas padaręs vienÄ ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar Å¡ioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų.

Vadovaujantis teismų praktika, pagrįstÄ manymÄ , kad asmuo gali padaryti bent vienÄ iÅ¡ BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumÄ , jo vaidmuo padarant nusikaltimus, (įtarimas) kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iÅ¡ nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad A. P. kaltinamas organizavęs ir dalyvavęs Å¡aunamaisiais ginklais ir Å¡audmenimis ginkluoto nusikalstamo susivienijimo, t. y. pačios pavojingiausios bendrininkavimo formos, veikloje, dalyvaudamas jame kelerių metų laikotarpyje padaręs labai sunkius ir sunkius nusikaltimus, susijusius su neteisėtu labai didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako (BMK), įvairių kitų narkotinių medžiagų įgijimu ir gabenimu kontrabandos bÅ«du iÅ¡ vienos valstybės į kitÄ bei jų platinimo organizavimu.

Kaltinamajam inkriminuotos veikos (sunkÅ«s ir labai sunkÅ«s nusikaltimai) pagal savo pobÅ«dį patenka ir į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sÄ raÅ¡Ä . IÅ¡ teismui pateiktų duomenų matyti, kad veikos nebuvo atsitiktinės, o padarytos iÅ¡ anksto gerai suplanavus ir vykdomos ne tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet ir tarptautiniu mastu (apėmė kelių Europos SÄ jungos valstybių ir trečiųjų Å¡alių teritorijas). Bylos aplinkybės taip pat suteikia pagrindÄ manymui, kad vykdant Å¡iuos nusikaltimus, buvo siekiama naudos sau (gauti lėšų pragyvenimui).

A. P. kaltinamas nusikalstamo susivienijimo veikoje dalyvavęs itin ilgÄ laiko tarpÄ . Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad bÅ«damas laisvėje ir siekdamas iÅ¡vengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, A. P. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.Nors bylos medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų, jog kaltinamasis planuoja daryti naujas konkrečias nusikalstamas veikas, tačiau BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytam suėmimo pagrindui konstatuoti užtenka pagrįsto manymo, kad kaltinamasis, bÅ«damas nesuimtas, darys naujus nusikaltimus, ir nėra bÅ«tina nustatyti, kad asmuo rengiasi daryti naujus nusikaltimus.Nustatyto kardomosios priemonės – suėmimo taikymo pagrindo, teisėjų kolegijos nuomone, nepaÅ¡alina tokios kaltinamÄ jį A.

P. teigiamai charakterizuojančios aplinkybės kaip tai, jog jis yra vedęs, turi Å¡eimÄ , mažamečius vaikus, iki sulaikymo dirbo, nesislėpė ir nepabėgo nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ar teismo, neatliko kitų veiksmų, kurie kokiu nors bÅ«du trukdytų procesui. Nors Å¡ios aplinkybės yra svarbios, tačiau jos nėra pakankamos paneigti aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių visumos, aukÅ¡tesniojo teismo motyvų dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte pagrindu.Lietuvos apeliacinis teismas sutinka su tuo, jog suėmimas A.

P. taikomas labai ilgÄ laikÄ - daugiau nei trejus su puse metų. Savaime suprantama, kad griežčiausia kardomoji priemonė suvaržo kaltinamojo judėjimo laisvę, teisę į darbÄ ir kitas teises, tačiau Å¡iuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų –užkirsti keliÄ naujoms nusikalstamoms veikoms. BPK 127 straipsnio 11 dalyje nustatytas maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas viso baudžiamojo proceso metu. A. P. suėmimas buvo paskirtas                                                        2013 m. sausio 24 d.

Klaipėdos apygardos teismui Å¡i byla perduota 2014 m. liepos mėn. Suėmimo terminas A. P. Klaipėdos apygardos teismo nutartimis teisminio nagrinėjimo metu buvo nuolat tęsiamas. Kaltinamajam inkriminuojamas labai sunkus nusikaltimas (BK 249 straipsnio 3 dalis), už kurio padarymÄ baudžiamasis įstatymas numato itin griežtÄ bausmę - laisvės atėmimÄ nuo 10 iki 20 metų arba laisvės atėmimÄ iki gyvos galvos. Tuo tarpu už kitÄ kaltinamajam inkriminuojamÄ labai sunkų nusikaltimÄ (BK 260 straipsnio 3 dalis) baudžiamajame įstatyme numatytas laisvės atėmimas nuo 10 iki 15 metų.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog aptariamu atveju suėmimo trukmė nevirÅ¡ija BPK 127 straipsnio 11 dalyje nustatytos 2/3 didžiausios laisvės atėmimo bausmės, nustatytos už sunkiausiÄ nusikaltimÄ , dėl kurio nagrinėjama Å¡i byla. Taigi suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų.Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ vieÅ¡ojo intereso apsauga nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę.

Nagrinėjamu atveju, įvertinus nusikaltimų, kurių padarymu kaltinamas A. P., pobÅ«dį ir sunkumÄ , darytina pagrįsta iÅ¡vada, jog A. P. yra pavojingas visuomenei. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, jog vieÅ¡ojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sÄ lygų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai). VieÅ¡uoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir iÅ¡reiÅ¡kia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).

Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iame baudžiamajame procese vieÅ¡Ä jį interesÄ sudaro ne tik siekis izoliuoti nuo visuomenės linkusį nusikalsti pavojingÄ asmenį, bet ir netrukdomai iÅ¡tirti teisme bei teisiÅ¡kai įvertinti visuomenei labai pavojingas nusikalstamo susivienijimo, ginkluoto Å¡aunamaisiais ginklais ir Å¡audmenimis, padarytas nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu labai didelio kiekio narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, jų kontrabanda iÅ¡ vienos valstybės į kitÄ .

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju ilgesnis kardomosios priemonės - suėmimo taikymas yra pateisinamas, kadangi Å¡ios procesinės prievartos taikymÄ sÄ lygoja siekis apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ . Pažymėtina, kad Å¡i apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vada atitinka EŽTT formuojamÄ praktikÄ (Kudla prieÅ¡ Poland, pareiÅ¡kimo Nr. 30210/96) bei rekomendacijose dėl Konvencijos 5 straipsnio taikymo pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus, kuriose teigiama, jog nepertraukiamas suėmimo taikymas gali bÅ«ti pateisinamas tik tuo atveju, jei yra bÅ«tinumas apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , kuris nepaisant nekaltumo prezumpcijos, nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę.EŽTT ne kartÄ yra pabrėžęs, kad baudžiamosios bylos dėl organizuotos nusikalstamos grupuotės padarytų nusikalstamų veikų savaime yra sudėtingesnės, nes dažniausiai tiriamos (nagrinėjamos) tokių veikų padarymo aplinkybės, kurios savo mastu ir dalyvių skaičiumi negali lygintis su pavienių nusikaltimų nagrinėjimo ypatumais.

Tokios veikos dažniausiai bÅ«na gerai suplanuotos, trunka ilgÄ laiko trapÄ , įtariamieji bÅ«na pasiskirstę vaidmenimis. Tokio pobÅ«džio nusikalstamų veikų tyrimas paprastai užtrunka ilgiau, kadangi tiek ikiteisminio tyrimo institucijoms, tiek teismui reikia nustatyti visas faktines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, surinkti bei iÅ¡tirti įrodymus ir nustatyti kiekvieno nusikalstamos grupuotės nario atsakomybės ribas. Kadangi tokiÄ bylÄ nagrinėjančiam teismui reikia iÅ¡tirti daug įrodymų, iÅ¡klausyti daug liudytojų, akivaizdu, kad bylos nagrinėjimas gali užsitęsti.

Todėl tokio pobÅ«džio bylose, ilgesnis kaltininkų izoliavimas vienas nuo kito, siekiant iÅ¡vengti jų slėpimosi nuo tyrimo, dažniau nei kitais atvejais, gali bÅ«ti pripažintas pateisinamu Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies prasme (sprendimas BÄ k prieÅ¡ Lenkija, pareiÅ¡kimo Nr. 7870/04, 2007-01-16; sprendimas Wrona prieÅ¡ LenkijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 29345/09). Be to, nepaisant to, jog asmuo yra suimtas, teismas turi tinkamai iÅ¡tirti byloje surinktus įrodymus, nustatyti nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes tam, kad bÅ«tų tinkamai iÅ¡spręstas kaltinamų asmenų kaltės klausimas (sprendimas BÄ k prieÅ¡ Lenkija, pareiÅ¡kimo Nr. 7870/04)TokiÄ iÅ¡vadÄ suponuoja ir nacionaliniai Lietuvos baudžiamieji įstatymai, o bÅ«tent BPK nuostata, jog suėmimas negali virÅ¡yti 2/3 didžiausios laisvės atėmimo bausmės, nustatytos už sunkiausiÄ nusikaltimÄ , dėl kurio nagrinėjama byla.

Taigi kuo sunkesnė ir sudėtingesnė nusikalstama veika tiriama, tuo griežtų prievartos priemonių panaudojimas gali bÅ«ti pateisintas ir ilgo tokios procesinės prievartos priemonės taikymo prasme.Å i baudžiamoji byla yra ypatingai sudėtinga (kaltinimai pareikÅ¡ti 13 kaltinamųjų, labai daug liudytojų, tiriama ginkluoto nusikalstamo susivienijimo ilgametė veikla, daug nusikalstamos veikos epizodų, nusikalstamos veikos buvo padarytos ne tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet ir keliose Europos SÄ jungos valstybėse, taip pat ir už Europos SÄ jungos ribų), byla didelės apimties (jÄ sudaro 139 tomai).

Kolegijos nuomone, teismas deda visas pastangas, kad bylos nagrinėjimas vyktų sklandžiai ir kuo sparčiau ir nors bylos nagrinėjimas užsitęsė, tačiau nėra pagrindo pripažinti, jog procesas yra vilkinamas. Negalima neatkreipti dėmesio, jog iš tiesų po paskutinio teisiamojo posėdžio                2016 m. vasario 29 d. bylos nagrinėjimas nebuvo tęsiamas, o šiuo metu byloje paskelbta pertrauka iki 2016 m. spalio 25 d. Tačiau bylos duomenys patvirtina, jog iš anksto numatytas 2016 m. birželio 16 d. teisiamasis posėdis neįvyko dėl kaltinamųjų L.

P. ir K. L. kaltės, pastariesiems neatvykus į bylos nagrinėjimÄ , o anksčiau tęsti bylos nagrinėjimÄ nebuvo galimybės dėl objektyvių priežasčių – kaltinamųjų K. L. ir R. V. sveikatos bÅ«klės ir jų atžvilgiu paskirtų daug laiko reikalaujančių specialių tyrimų - stacionarinės teismo psichiatrinės ekspertizės atlikimo. Pažymėtina, jog 2015 metais pagal iÅ¡ anksto suderintÄ bylos nagrinėjimÄ grafikÄ Ä¯vyko 24 numatyti teisiamieji posėdžiai. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes bei tai, kad siekiant iÅ¡nagrinėti bylÄ kiek įmanoma greičiau, numatytos kitos teismo posėdžių datos iki pat 2016 m. gruodžio 22 d., leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog bylos nagrinėjimas vyksta gana intensyviai.Akivaizdu, jog ilgai besitęsiantis teisminis bylos nagrinėjimas lėmė ilgalaikę A.

P. kalinimo trukmę, kuria remdamasis apygardos teismas iÅ¡ esmės ir motyvavo skundžiamos nutarties priėmimÄ .Pažymėtina, jog kiek ilgai kardomoji priemonė turi bÅ«ti taikoma, kada jos taikymas tampa nebereikalingas, bÅ«tina vertinti konkrečiu atveju pagal byloje nustatytas aplinkybes. Ä®vertinus Å¡ios bylos ypatingai didelę apimtį, inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobÅ«dį, sunkumÄ bei kiekį, kaltinamųjų, liudytojų skaičių, tyrimo sudėtingumÄ , bylos nagrinėjimas iki Å¡io laiko, t. y. dvejus metus, nėra nepateisinamai ilgas, kaltinamajam A.

P. griežčiausios kardomosios priemonės taikymas ilgÄ laikÄ neprieÅ¡tarauja nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio, nei Konvencijos 5 straipsnio, nei BPK 121, 122 straipsnių nuostatoms. Kolegijos nuomone, apygardos teismas nepakankamai įvertino kitÄ EŽTT praktikÄ . Skundžiamojoje nutartyje teismas vadovavosi EŽTT sprendimais bylose Letellier prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ ; Clooth prieÅ¡ BelgijÄ ; Miuler prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ ; Jėčius prieÅ¡ LietuvÄ , Ilijkov prieÅ¡ BulgarijÄ ; Bykov prieÅ¡ RusijÄ bei kt. sprendimais, kuriuose pateikta Konvencijoje nustatytų pamatinių suimtojo teisių analizė, tačiau neatsižvelgė į tai, kad minėtų bylų faktinės aplinkybės yra iÅ¡ esmės skirtingos nuo paties teismo nagrinėjamos bylos aplinkybių.

Skundžiamoje nutartyje cituojamose EŽTT bylose paskirto suėmimo trukmės teisėtumo ir pagrįstumo klausimas buvo sprendžiamas visiÅ¡kai kitokių faktinių aplinkybių kontekste, t. y. tiriant pavienių asmenų padarytas pavienes veikas. Nagrinėjamu atveju tiriamos nusikalstamo susivienijimo narių padarytos sunkios ir labai sunkios nusikalstamos veikos, apimančios kelių valstybių teritorijas, susijusios su itin dideliu kiekiu narkotikų kontrabanda bei jų platinimu. Todėl iÅ¡ esmės nurodydamas tik dalį EŽTT sprendimų, apygardos teismas neteisingai iÅ¡sprendė suėmimo pratęsimo klausimÄ , jog visi suimtieji turėjo teisę bÅ«ti paleisti bylos nagrinėjimo metu.Dėl iÅ¡dėstytų aplinkybių daroma iÅ¡vada, kad skundžiama teismo nutartis yra nepagrįsta, todėl turi bÅ«ti panaikinta.Teisėjų kolegija, vadovaudamasis BPK 131 straipsniu, n u t a r i a :

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartį, kuria kaltinamajam A. P. nuo 2016 m. liepos 22 d. nepratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas.Kaltinamajam A. P., a. k. (duomenys neskelbtini), paskirti kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ trims mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo jo sulaikymo dienos.Nutartis galutinė ir neskundžiama. Kolegijos pirmininkas                                                                                SvajÅ«nas Knizleris Teisėjai                                                                                                       Algimantas Valantinas                                                                                                                     Virginija Čekanauskaitė