2023-08-16 Nr. AB-14869-3-61-3-02022-2023-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2108-629/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02022-2023-6

Procesinio sprendimo kategorija 8.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugpjūčio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2023 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. 23S14559 (toliau – ir Sprendimas); 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos argumentus:

2.1. Pareiškėjas 2023 m. vasario 13 d. gavo Departamento pranešimą dėl priimto Sprendimo. Pranešime nurodyta kad Departamento Kontrolės skyrius 2023 m. vasario 9 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nuspręsta pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2023 m. vasario 9 d. iki 2026 m. vasario 8 d. vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 133 straipsnio 1 dalimi, kartu nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo 2023 m. vasario 9 d. iki 2026 m. vasario 8 d.

2.2. Atsakovas jokio sprendimo pareiškėjui nepridėjo, iki šiol Sprendimas nėra gautas. Pareiškėjas manė, kad Sprendimas priimtas vadovaujantis 2023 m. sausio 19 d. sprendimu, kuris buvo apskųstas, kadangi tai vienintelis prašymas, kuris susijęs su Lietuvos Respublika. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui 2023 m. sausio 19 d. Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Kaliningrade (toliau – ir Konsulatas) sprendimu „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo ar atšaukimo (duomenys neskelbtini) piliečiui A. K.“, Nr. 11 (toliau – Sprendimas dėl vizos neišdavimo) buvo atsisakyta išduoti nacionalinę vizą. Sprendimas dėl vizos neišdavimo buvo apskųstas ir skundas priimtas 2023 m. vasario 2 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI2-4054-331/2023, todėl akivaizdu, kad nesant įsiteisėjusiam Sprendimui dėl vizos neišdavimo atsakovas neturėjo teisės taikyti UTPĮ 133 straipsnio 1 dalies. Sprendimas priimtas nesulaukus atsisakymo išduoti vizą sprendimo įsiteisėjimo dienos, todėl Sprendimas apskritai negalėjo būti priimtas, kadangi atsakovas neturėjo materialinio pagrindo.

2.3. Atsakovas visiškai nevertino Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtinto Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – Vertinimo tvarka) 8 punkte nurodytų kriterijų, nenagrinėjo Vertinimo tvarkos 8 punkte nustatytų kriterijų įtakos Sprendimui priimti, nemotyvavo nustatyto draudimo atvykti termino, nenustatė, ar nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą nustatyti kitokį draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą ar jo nenustatyti. Taip pat atsakovas neįvertino, ar Sprendimas bus proporcingas ir adekvatus siekiamam tikslui, nepažeis pareiškėjo teisės dirbti Lietuvos Respublikoje ar verslo tikslais vykti į kitas Šengeno valstybes. Byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje ar padaręs kokių nors teisės pažeidimų. Sprendime nėra pateikta argumentų, kad siekis užkirsti nelegalią migraciją nebus pasiektas be papildomos pakankamai reikšmingai pareiškėjo judėjimo laisvę ribojančios priemonės, t. y. draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką, įtraukimo į Užsieniečių registrą ir perspėjimo įvedimo į C. SIS.

3. Atsiliepime į skundą atsakovas prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Departamentas atsiliepime į skundą nurodė šiuos argumentus:

3.1. Pagal UTPĮ 133 straipsnio 9 dalį, pareiškėjas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka raštu informuojamas apie priimtą sprendimą uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą tvarką, vadovaujantis Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (toliau – ir Taisyklės) 20 punktu, užsienietis apie priimtą sprendimą uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką informuojamas Departamento raštišku pranešimu, kuris ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo užsieniečiui išsiunčiamas paštu arba elektroninėmis priemonėmis, jeigu yra žinoma užsieniečio gyvenamoji vieta ar jo elektroninio pašto adresas ir nėra UTPĮ 133 straipsnio 10 dalyje nurodytų priežasčių, dėl kurių informacija užsieniečiui neteikiama. Raštiškame pranešime užsieniečiui nurodoma sprendimo uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką priėmimo data, numeris, uždraudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindas, sprendimą priėmęs subjektas, draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas ir sprendimo apskundimo tvarka. Departamentas vadovaudamasis Taisyklėse nustatyta tvarka pareiškėjo nurodytu elektroninio pašto adresu išsiuntė pranešimą dėl priimto Sprendimo bei jame pateikė Taisyklėse nurodytą informaciją. Atsižvelgiant į tai, Departamentas, vadovaudamasis teisės aktais, tinkamai informavo pareiškėją apie Sprendimo priėmimą. Pareiškėjo atstovas 2023 m. vasario 15 d. kreipėsi į Departamentą dėl Sprendimo pateikimo ir Departamentas 2023 m. vasario 28 d. raštu Nr. 23SD4781 Sprendimo nuorašą pateikė el. p. (duomenys neskelbtini).

3.2. UTPĮ 133 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad Departamentas 2023 m. sausio 27 d. gavo Konsulato prašymą Nr. (70.5.51.6)SK70-51 įtraukti pareiškėją į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą dėl to, kad jam buvo atsisakyta išduoti nacionalinę vizą, Departamentas turėjo UTPĮ jam suteikiamą teisę priimti Sprendimą ir veikė savo kompetencijos ribose. Pareiškėjas pranešimu apie Sprendimo priėmimą buvo informuotas, kad gali Departamentui pateikti aplinkybes, kurios, jo manymu, turėjo būti įvertintos priimant Sprendimą, tačiau Departamentui nepateikė jokios informacijos apie tai, kad yra apskundęs Sprendimą dėl vizos neišdavimo. Pareiškėjas teismui nepateikė prašymo sustabdyti šios administracinės bylos nagrinėjimą, iki bus išspręsta administracinė byla dėl apskųsto Sprendimo dėl vizos neišdavimo.

3.3. Iš Sprendimo turinio matyti, kad Departamentas įvertino Sprendimą dėl vizos neišdavimo bei atliko savarankišką pareiškėjo vertinimą. Departamentas, priimdamas Sprendimą, tinkamai įvertino visas šiam sprendimui priimti reikšmingas aplinkybes, t. y. tai, kad pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti nacionalinę vizą, atsisakymo išduoti vizą pagrindą – pareiškėjas nepagrindė savo kelionės į Lietuvos Respubliką buvimo tikslo ir sąlygų, taip pat kilus pagrįstoms abejonėms dėl pareiškėjo pateiktų dokumentų autentiškumo, rimto pagrindo manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, nepateikta įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų ir (arba) negauna reguliarių pajamų tiek numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiui, tiek grįžti į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį, Konsulato siūlymą dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, tai, kad pareiškėjas neturi ilgalaikių socialinių, ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika bei šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (pareiškėjas vedęs, tačiau nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad sutuoktinė yra Lietuvos Respublikos ar vienos iš Europos Sąjungos šalių pilietė, nėra deklaravęs gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, leidimo laikinai gyventi ar vizų neturėjo, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenimis, nebuvo įdarbintas ir nevykdė jokios savarankiškos veiklos Lietuvos Respublikoje). Konsulatas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą dėl vizos neišdavimo papildomai įvertino pareiškėjo kelionių į trečiąsias valstybes įstoriją, tai, kad jis priklauso socialinei grupei, kuri regione kelia didžiausią nelegalios migracijos riziką, atsižvelgė į bendras iš Vidurio Azijos valstybių užsieniečių pateiktų prašymų išduoti vizas tendencijas.

3.4. Sprendime įvertintas draudimo atvykti terminas atsižvelgiant į individualią pareiškėjo situaciją, nustatytų aplinkybių visumą ir kita. Sprendime nustatytas terminas yra proporcingas. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su Departamento išvada, nedaro Sprendimo nemotyvuotu ar formaliu. Pareiškėjui kylančios neigiamos pasekmės negali nusverti visuomenės ir valstybės intereso, kad Lietuvos Respublika suteiktų teisę atvykti į Lietuvos Respubliką tik tiems užsieniečiams, kurie pateikia tikrovę atitinkančius duomenis, nekelia nelegalios migracijos grėsmės, nepiktnaudžiauja imigracijos taisyklėmis. Sprendimas priimtas atsižvelgiant į aplinkybių visumą, kurios suponuoja, kad yra pagrindas manyti, jog pareiškėjas kelia nelegalios migracijos grėsmę, ateityje gali neteisėtais būdais siekti atvykti į Lietuvos Respubliką ar Šengeno erdvę nepagrindžiant numatomo buvimo tikslo ir sąlygų. Sprendime pagrįstai konstatuota, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę, kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi į Šengeno informacinę sistemą, jo duomenys, vadovaujantis Taisyklių 15 punktu, iš nacionalinio sąrašo teiktini Šengeno informacinei sistemai. Sprendime buvo įvertintos visos su pareiškėju susijusios aplinkybės bei nustatyta, kad uždraudimas atvykti yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui – užtikrinti visuomenės saugumą, nelegalios migracijos grėsmę. Departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. birželio 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

5. Teismas nustatė, kad 2022 m. gruodžio 22 d. pareiškėjas Konsulatui pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą. 2023 m. sausio 19 d. Konsulatas priėmė Sprendimą dėl vizos neišdavimo, kuriuo neišdavė vizos. 2023 m. sausio 27 d. Konsulatas, remdamasis UTPĮ 133 straipsnio 1 dalimi, pateikė Departamentui prašymą Nr. (70.5.51.6)SK70-51 įtraukti pareiškėją į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą. Departamentas įvertinęs UTPĮ 133 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą maksimalų draudimo atvykti laikotarpį (5 metai), tai, kad pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti vizą, priežastis, dėl kurių jam atsisakyta išduoti vizą, kad pareiškėjo ilgalaikių socialinių, ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika bei šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nenustatyta, nėra deklaravęs gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, leidimo laikinai gyventi ar vizų neturėjo, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenimis, nebuvo įdarbintas ir nevykdė jokios savarankiškos veiklos Lietuvos Respublikoje, taip pat nurodė, jog vien tai, kad ketino dirbti uždarojoje akcinėje bendrovėje „VEJUSTA“, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas turi ilgalaikių ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika ir vadovaujantis Vertinimo tvarkos 9.1 punktu nustatė 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį.

6. Sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti nacionalinę vizą. Pareiškėjas pranešimu apie Sprendimo priėmimą buvo informuotas, kad gali Departamentui pateikti aplinkybes, kurios, jo manymu, turėjo būti įvertintos priimant Sprendimą, tačiau Departamentui nepateikė jokios informacijos apie tai, kad yra apskundęs Sprendimą dėl vizos neišdavimo, pareiškėjas taip pat teismui nepateikė prašymo sustabdyti šios administracinės bylos nagrinėjimą, iki bus išspręsta administracinė byla dėl apskųsto Sprendimo dėl vizos neišdavimo, todėl teismas padarė išvadą, jog Sprendimas buvo priimtas esant UTPĮ 133 straipsnio 1 dalyje nustatytam pagrindui, remiantis galiojančiu Sprendimu dėl vizos neišdavimo. Departamentui teisės aktuose nėra nustatyta pareigos kvestionuoti Sprendimo dėl vizos neišdavimo teisėtumo ir pagrįstumo, iš naujo vertinti ir (ar) įrodinėti Sprendime dėl vizos neišdavimo nurodytas aplinkybes.

7. Departamentas vadovaudamasis Taisyklėse nustatyta tvarka pareiškėjo nurodytu elektroninio pašto adresu išsiuntė pranešimą dėl priimto Sprendimo bei jame pateikė Taisyklėse nurodytą informaciją. Departamentas, vadovaudamasis teisės aktais, tinkamai informavo pareiškėją apie Sprendimo priėmimą. Pareiškėjo atstovas 2023 m. vasario 15 d. kreipėsi į Departamentą dėl Sprendimo pateikimo ir Departamentas 2023 m. vasario 28 d. raštu Nr. 23SD4781 Sprendimo nuorašą pateikė pareiškėjo atstovui el. p. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pranešimu apie Sprendimo priėmimą buvo informuotas, kad gali Departamentui pateikti aplinkybes, kurios, jo manymu, turėjo būti įvertintos priimant Sprendimą, tačiau Departamentui nepateikė jokios informacijos apie tai, kad yra apskundęs Sprendimą dėl vizos neišdavimo, taip pat teismui nepateikė prašymo sustabdyti šios administracinės bylos nagrinėjimą, iki bus išspręsta administracinė byla dėl apskųsto Sprendimo dėl vizos neišdavimo.

8. Teismas vertino, kad 3 metų draudimo atvykti terminas nustatytas pagrįstai, laikantis teisės aktų reikalavimų, įvertinus individualią pareiškėjo situaciją: pareiškėjas siekdamas gauti vizą pateikė galimai suklastotus dokumentus, tikrovės neatitinkančius duomenis, šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis pareiškėjas neturi. Departamentas, priimdamas Sprendimą, tinkamai įvertino visas šiam sprendimui priimti reikšmingas aplinkybes, t. y. tai, kad pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti nacionalinę vizą, atsisakymo išduoti vizą pagrindą – pareiškėjas nepagrindė savo kelionės į Lietuvos Respubliką buvimo tikslo ir sąlygų, taip pat kilus pagrįstoms abejonėms dėl pareiškėjo pateiktų dokumentų autentiškumo, rimto pagrindo manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, nepateikė įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų ir (arba) negauna reguliarių pajamų tiek numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiui, tiek grįžti į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį, Konsulato siūlymą dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, tai, kad pareiškėjas neturi ilgalaikių socialinių, ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika bei šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis.

9. Teismas padarė išvadą, kad Departamentas laikėsi teisės aktų nustatytos tvarkos, t. y. priėmė Sprendimą savo kompetencijos ribose, jame aiškiai nurodė uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir sprendimo įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi priežastis, kurių pareiškėjas niekaip teismui nepaneigė. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Sprendimas yra pakankamai motyvuotas, jo turinys visiškai atitinka įstatymų nuostatas. Sprendimas priimtas atsižvelgiant į aplinkybių visumą, kurios suponuoja, kad yra pagrindas manyti, kad pareiškėjas kelia nelegalios migracijos grėsmę, ateityje gali neteisėtais būdais siekti atvykti į Lietuvos Respubliką ar Šengeno erdvę, nepagrindžiant numatomo buvimo tikslo ir sąlygų. Sprendime pagrįstai konstatuota, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę, kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi į Šengeno informacinę sistemą, jo duomenys, vadovaujantis Taisyklių 15 punktu, iš nacionalinio sąrašo teiktini Šengeno informacinei sistemai. Sprendime buvo įvertintos visos su pareiškėju susijusios aplinkybės bei nustatyta, kad uždraudimas atvykti yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui – užtikrinti visuomenės saugumą, nelegalios migracijos grėsmę. Departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

10. Teismas nurodė, kad Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nustatytus reikalavimus. Sprendimas atitinka bendruosius įforminimo reikalavimus, jame nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas, administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai; administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką.

11. Teismas padarė išvadą, kad Departamentas, priimdamas Sprendimą, vadovavosi teisės aktų reikalavimais, veikė pagal jam teisės aktų suteiktą kompetenciją bei priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, kuriuo uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2023 m. vasario 9 d. iki 2026 m. vasario 8 d. vadovaujantis UTPĮ 133 straipsnio 1 dalimi, kartu nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo 2023 m. vasario 9 d. iki 2026 m. vasario 8 d.

12. Pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas, jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, netenkintas.

III. 13. Apeliaciniame skunde pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti į skundą.

14. Pareiškėjas nurodo, jog formalus Konsulato pranešimas, kuriame nėra nurodoma jokių aplinkybių, kurių pagrindu buvo priimtas Sprendimo dėl vizos neišdavimo, nėra teisėtas pagrindas taikyti poveikio priemones. Sprendimas dėl vizos neišdavimo yra neteisėtas, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. balandžio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr.eI-5-662/2023, kadangi būtent šiuo sprendimu pripažinta, kaip neteisėta, tvarka, kurią formaliai taikė atsakovas priimdamas Sprendimą dėl vizos neišdavimo. Šiuo atveju Departamentas pažeidė teismų praktiką ir taikė poveikio priemones.

15. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Departamentas nustatė visas Vertinimo tvarkos 9.1. punkte nurodytas sąlygas, tačiau teismas šios dalies nemotyvavo, t. y. nėra aišku, kodėl pirmosios instancijos teismas laikė Sprendimą pagrįstu šiuo pagrindu. Departamentas privalėjo nustatyti, kad pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti vizą, nes jis pateikė tikrovės neatitinkantį ar suklastotą dokumentą ir tai buvo atsisakymo pagrindas. Nagrinėjamu atveju Departamentas netinkamai aiškindamas UTPĮ bei Vertinimo tvarkos sąlygas priėmė neteisėtą sprendimą, kadangi Konsulatas nenustatė UTPĮ 19 straipsnio 1 dalies 2 punkto sąlygų, kaip atsisakymo pagrindo.

16. Pažymi, jog pareiškėjas nėra pažeidęs jokių atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygų, tačiau teismo sprendime nėra aišku, kodėl teismas laikė Sprendimą motyvuotu. Departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, savo veikloje, priimdamas sprendimus, be kita ko, privalo vadovautis ir VAĮ. Departamentas nenagrinėjo Vertinimo tvarkos 11 punkte nustatytų kriterijų įtakos sprendimui priimti, nemotyvavo nustatyto draudimo atvykti termino, nenustatė, ar nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą nustatyti kitokį draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą ar jo nenustatyti. Taip pat Departamentas neįverto, ar Sprendimas bus proporcingas ir adekvatus siekiamam tikslui, nepažeis pareiškėjo teisės verstis ūkine komercine veikla Lietuvos Respublikoje ar verslo tikslais vykti į kitas Šengeno valstybes. Byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje ar padaręs kokių nors teisės pažeidimų. Sprendime nėra pateikta argumentų, kad siekis užkirsti nelegalią migraciją nebus pasiektas be papildomos pakankamai reikšmingai pareiškėjo judėjimo laisvę ribojančios priemonės

17. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

18. Atsakovas pažymi, jog sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Departamentas turėjo pagrindą priimti Sprendimą, kadangi buvo gautas raštas iš Konsulato dėl pareiškėjo įtraukimo į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą, todėl Departamentas turėjo pagrindą, vadovaudamasis UTPĮ 133 straipsnio 1 dalimi, priimti Sprendimą. Pareiškėjas pranešimu apie Sprendimo priėmimą buvo informuotas, kad gali pateikti aplinkybes, kurios, jo manymu, turėjo būti įvertintos priimant Sprendimą, tačiau Departamentui nepateikė jokios informacijos apie tai, kad yra apskundęs Sprendimą dėl vizos neišdavimo, taip pat teismui nepateikė prašymo sustabdyti šios administracinės bylos nagrinėjimą, iki bus išspręsta administracinė byla dėl apskųsto Sprendimo dėl vizos neišdavimo. Byloje nėra jokių duomenų, kad Sprendimo dėl vizos neišdavimo vykdymas yra sustabdytas. Be to, Sprendimo dėl vizos neišdavimo apskundimas teismui nesustabdo šio sprendimo vykdymo. Nenustatyta, kad Departamentas atliko neteisėtus veiksmus ar neturėjo pagrindo priimti Sprendimą.

19. Tiek Sprendimo turinyje, tiek atsiliepime į skundą yra aiškiai nurodyta, kad Sprendimas priimtas atsižvelgiant į Sprendimą dėl vizos neišdavimo, 2023 m. sausio 27 d. Konsulato raštą / prašymą, įvertinus Sprendimo dėl vizos neišdavimo nurodytas priežastis, dėl kurių jam atsisakyta išduoti vizą, įvertinus pareiškėjo socialinius, ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika bei šeiminius ryšius su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, taigi apeliacinio skundo teiginiai ne tik deklaratyvūs, bet ir nepatvirtinti faktinėmis byloje esančiomis aplinkybėmis. Teismui taip pat buvo pateikti pareiškėjo bylos dokumentai, iš kurių matyti, kad, priešingai nei nurodo pareiškėjas, buvo vertinamas ne tik Konsulato prašymas įtraukti pareiškėją į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą.

20. Sprendime dėl vizos neišdavimo yra nagrinėjama ne skunde minimo asmens A. R., o pareiškėjo situacija. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad Konsulatas nenustatė UTPĮ 19 straipsnio 1 dalies 2 punkto sąlygų kaip atsisakymo išduoti vizą pagrindo, tačiau faktinės bylos aplinkybės bei Sprendimo dėl vizos neišdavimo turinys patvirtina, jog vizą pareiškėjui atsisakyta išduoti UTPĮ 19 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 10 punkto ir 13 punkto pagrindais, taigi, pareiškėjo argumentai nepagrįsti. Nepagrįsti ir pareiškėjo argumentai, kad Departamentas netinkamai aiškino UTPĮ bei Vertinimo tvarkos sąlygas, kadangi Konsulatas nenustatė UTPĮ 19 straipsnio 1 dalies 2 punkto sąlygų kaip atsisakymo pagrindo. Priešingai, nei teigia pareiškėjas, šis atsisakymo išduoti vizą pagrindas Konsulato buvo nustatytas ir nurodytas Sprendime.

21. Iš Sprendimo turinio matyti, kad Departamentas įvertino Sprendimą dėl vizos neišdavimo bei atliko savarankišką pareiškėjo situacijos vertinimą. Departamentas, priimdamas Sprendimą, tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, t. y. tai, kad pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti nacionalinę vizą, atsisakymo išduoti vizą pagrindą – pareiškėjas nepagrindė savo kelionės į Lietuvos Respubliką buvimo tikslo ir sąlygų, taip pat kilus pagrįstoms abejonėms dėl pareiškėjo pateiktų dokumentų autentiškumo, rimto pagrindo manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, nepateikta įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų ir (arba) negauna reguliarių pajamų tiek numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiui, tiek grįžti į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį, Konsulato siūlymą dėl uždraudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, tai, kad pareiškėjas neturi ilgalaikių socialinių, ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika bei šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis. Konsulatas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą dėl vizos neišdavimo papildomai įvertino pareiškėjo kelionių į trečiąsias valstybes įstoriją, tai, kad jis priklauso socialinei grupei, kuri regione kelia didžiausią nelegalios migracijos riziką, atsižvelgė į bendras iš Vidurio Azijos valstybių užsieniečių pateiktų prašymų išduoti vizas tendencijas.

22. Sprendimas priimtas atsižvelgiant į aplinkybių visumą, kurios suponuoja, kad yra pagrindas manyti, kad pareiškėjas kelia nelegalios migracijos grėsmę, ateityje gali neteisėtais būdais siekti atvykti į Lietuvos Respubliką ar Šengeno erdvę nepagrindžiant numatomo buvimo tikslo ir sąlygų. Sprendime pagrįstai konstatuojama, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę, kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi į Šengeno informacinę sistemą, jo duomenys, vadovaujantis Taisyklių 15 punktu, iš nacionalinio sąrašo teikiami Šengeno informacinei sistemai. Sprendime buvo įvertintos visos su pareiškėju susijusios aplinkybės bei nustatyta, kad uždraudimas atvykti yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui – užtikrinti visuomenės saugumą, nelegalios migracijos grėsmę.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) ir į Šengeno informacinę sistemą įtrauktas perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija) teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus), teisėtumo ir pagrįstumo.

24. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų, būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, todėl bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą patikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

25. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, įvertinusi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, atsakovo atsiliepimą į apeliacinį skundą, byloje esančius įrodymus konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas teisiškai reikšmingas aplinkybes pareiškėjo šioje byloje inicijuotam ginčui išspręsti, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė bylos faktais ir ginčui išspręsti aktualiomis teisės normomis pagrįstas išvadas, su kuriomis apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka. Atsižvelgiant į bylai reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaujantis ABTĮ įtvirtintomis įrodinėjimo taisyklėmis, proceso ekonomiškumo principu, teisingumo ir protingumo kriterijais, apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo atmestini. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas (ABTĮ 56 str.). Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nenurodė naujų aplinkybių, nepateikė naujų duomenų ar argumentų, kurie galėtų pagrįsti, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje atsakovo nustatytas aplinkybes, netinkamai taikė įrodymų vertinimą ar įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir dėl to padarė nepagrįstas išvadas. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, jų nebekartoja, tačiau, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.

26. Nustatyta, kad skundžiamas Departamento Sprendimas priimtas, vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui Sprendimu dėl vizos neišdavimo atsisakius išduoti nacionalinę vizą.

27. Įstatymo 133 straipsnio 1 dalis, be kita ko, nustato, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Įstatymo 133 straipsnio 7 ir 8 dalyse nustatyta, kad užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia, taip pat sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Migracijos departamentas. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes.

28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad atsižvelgiant į tai, kad Sprendimas dėl vizos neišdavimo ginčijamo Sprendimo priėmimo dieną buvo apskųstas teismui, Departamentas, nesant įsiteisėjusiam Sprendimui dėl vizos neišdavimo, neturėjo teisės taikyti Įstatymo 133 straipsnio 1 dalies. Su tokia pareiškėjo pozicija nesutiktina. Pirmosios instancijos teismas teisingai akcentavo, kad ginčijamo Sprendimo priėmimo momentu pareiškėjo atžvilgiu priimtas Sprendimas dėl vizos neišdavimo galiojo, kas atitiko Įstatymo 133 straipsnio 1 dalies sąlygą, taigi atsakovas turėjo teisę spręsti dėl draudimo atvykti pareiškėjui į Lietuvos Respubliką.

29. Nors pareiškėjas teigia, kad ginčijamas Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis vien tik Konsulato Departamentui pateiktu formaliu pranešimu apie priimtą Sprendimą dėl vizos neišdavimo, nebuvo vertinamos Sprendime dėl vizos neišdavimo nustatytos aplinkybės, tačiau iš skundžiamo Sprendimo matyti, kad Departamentas pakankamai išsamiai apžvelgė Konsulato nustatytas faktines aplinkybes, priimto atsisakymo išduoti vizą teisinį pagrindą (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktas (užsienietis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo), 3 punktas (kyla pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo arba pateikiami dokumentai, kuriuose yra klastojimo požymių, arba pateikiami neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai), 10 punktas (yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė), 13 punktas (nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų ir (arba) negauna reguliarių pajamų tiek numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiui, tiek grįžti į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį), atsižvelgė į tai, kad Konsulatas nagrinėdamas pareiškėjo prašymą dėl vizos neišdavimo Lietuvos Respublikoje įvertino: pareiškėjo kelionių į trečiąsias valstybes įstoriją; tai, kad pareiškėjas priklauso socialinei grupei, kuri regione kelia didžiausią nelegalios migracijos riziką; tai, kad nagrinėjant užsieniečių iš Vidurio Azijos valstybių (pavyzdžiui: (duomenys neskelbtini) ir kt.) pateiktus prašymus išduoti vizą yra nustatoma daug atvejų, kai pateikiama nepatikima, melaginga informacija, pateikiami galimai padirbti ar suklastoti patvirtinamieji dokumentai, taip pat tai, kad siekiant įsitikinti pareiškėjo padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu, pateiktų dokumentų autentiškumu ir, kad nekyla nelegalios migracijos grėsmė, pareiškėjas buvo paprašytas pateikti papildomus prašymui išspręsti reikalingus dokumentus. Sprendime pažymima, kad Sprendime dėl vizos neišdavimo nurodytus duomenis jis gavo raštu su prašymu uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką.

30. Nustatyta, kad Departamento Sprendimas priimtas ir Kriterijų vertinimo tvarkos 9.1 papunkčio pagrindu, kuriame nustatyta, kad 3 metų draudimo atvykti laikotarpis nustatomas šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuriam buvo priimtas sprendimas atsisakyti išduoti ar panaikinti vizą dėl to, kad užsienietis, norėdamas gauti vizą, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis arba pateikė netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą ar dokumentus, kuriuose yra klastojimo požymių.

31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad Konsulatui nenustačius Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindo, t. y. nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti nacionalinę vizą, neatitinka tikrovės, pagrindo Departamentui taikyti Kriterijų vertinimo tvarkos 9.1 papunkčio nebuvo. Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo teiginiais, kad Sprendime dėl vizos neišdavimo, kuriuo vadovavosi Departamentas priimdamas Sprendimą, nėra tiesiogiai konstatuota aplinkybė, jog pareiškėjas prašymui dėl nacionalinės vizos išdavimo išspręsti pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis arba pateikė netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą ar dokumentus, kuriuose yra klastojimo požymių, tačiau ši aplinkybė nedaro skundžiamo Sprendimo neteisėtu, nes kaip matyti iš Sprendimo turinio, sprendžiant dėl vizos pareiškėjui išdavimo buvo suabejota pateiktų dokumentų autentiškumu, pareiškimų ir jo paties patikimumu bei sąžiningumu, kas atitinka Kriterijų vertinimo tvarkos 9.2 papunktyje nustatytą draudimo atvykti sąlygą – kilo pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimo dėl ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo.

32. Atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad Departamentas netinkamai aiškino Įstatymą bei Kriterijų vertinimo tvarkos sąlygas, kadangi Konsulatas nenustatė Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punkto sąlygų kaip atsisakymo pagrindo. Priešingai, nei teigia pareiškėjas, šis atsisakymo išduoti vizą pagrindas Konsulato buvo nustatytas ir nurodytas Departamento Sprendime.

33. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su Departamento nustatytu 3 metų draudimo atvykti laikotarpio proporcingumu ir adekvatumu. Pagal Įstatymo 133 straipsnio 1 dalį užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką iki 5 metų. Nagrinėjamu atveju 3 metų draudimo atvykti laikotarpis pareiškėjui nustatytas Departamentui įvertinus priežastis, dėl kurių jam atsisakyta išduoti vizą, nustačius, kad pareiškėjas neturi ilgalaikių socialinių, ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika bei šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis. Be to 3 metų draudimo atvykti laikotarpis nustatytas ir Kriterijų vertinimo tvarkos 9 punkte užsieniečiams, neturintiems šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis.

34. Draudimą atvykti bei perspėjimo dėl draudimo atvykti perspėjimo įvedimą į Šengeno informacinę sistemą Departamentas susiejo su Konsulato nustatytais pagrindais, suabejojus pareiškėjo patikimumu bei esant pagrindui manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Departamentas pabrėžė, kad nustatytos faktinės aplinkybės pagrindžia, jog pareiškėjas ir ateityje gali neteisėtais būdais siekti gauti Lietuvos Respublikos ar kitos Šengeno erdvės valstybės išduodamą vizą ir siekti vykti į Šengeno erdvę nepagrindžiant numatomo buvimo tikslo ir sąlygų.

35. Teisėjų kolegija nenustatė ir pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui nustatytas 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis būtų neproporcingas ir turėtų būti dar labiau sutrumpinamas arba ši Sprendimo dalis keičiama ar naikinama.

36. Skundžiamas Departamento Sprendimas yra pakankamai motyvuotas ir neturi esminių trūkumų, dėl kurių galėtų būti panaikintas.

37. Teisėjų kolegija taip pat vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1946-1188/2023, nes paminėtoje byloje ir nagrinėjamu atveju bylos faktinės aplinkybės yra labai panašios.

38. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

39. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 20 d.. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ričardas Piličiauskas

Milda Vainienė