2020-02-26 Nr. AB-4559-3-64-3-01011-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-464-442/2020

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01011-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. V. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – Šiaulių TI), 1 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas S. V. nurodė, kad Šiaulių TI, sutuoktiniams S.V. ir jo žmonai, buvo suteiktas 2017 m. gruodžio 29–30 d. leidimas ilgalaikiam pasimatymui. Pareiškėjo sutuoktinė 2017 m. gruodžio 15 d. telefonu registravosi dėl ilgalaikio pasimatymo su vyru S. V. Šiaulių TI 2017 m. gruodžio 29–30 d. Pareiškėjo žmona atvykusi iš Vilniaus į Šiaulių TI 2017 m. gruodžio 29 d. pateikė raštišką prašymą dėl ilgalaikio pasimatymo ir buvo įleista į Šiaulių TI 9.00 val. su savo vyru suimtuoju S. V. į ilgalaikio pasimatymo kambarį Nr. 1. Šiaulių TI administracija jokių pretenzijų ir perspėjimų iki sutuoktinių susitikimo dėl ilgalaikio pasimatymo ir jo tvarkos pažeidimo nepareiškė. Ilgalaikio pasimatymo metu apie 15.00 val. pareigūnas pranešė, kad pasimatymas nutraukiamas. Šiaulių TI administracija nutraukė ilgalaikį pasimatymą dėl pareiškėjui S. V. 2017 m. lapkričio 24 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – LAVL) direktoriaus nutarimu Nr. NB-550 skirtos nuobaudos dėl neteisėtai turėtų tabako gaminių, kurie buvo aptikti kratos metu, atvykus iš Šiaulių TI dėl sunkios sveikatos būklės. Šiaulių TI atsakingi už pasimatymus pareigūnai nustatė, kad suimtasis S. V. turi galiojančią nuobaudą, tuo metu, kai ilgalaikis pasimatymas jau vyko ir beveik buvo įpusėjęs jo laikas.

3. Pareiškėjas pabrėžė, kad pasimatymas suteiktas ir vyko su Šiaulių TI personalo ir direktoriaus žinia pasirašytinai, todėl jo nutraukimas vertinamas kaip kompetencijos viršijimas, nežmoniškas elgesys ir orumo bei garbės pažeminimas, todėl abu sutuoktiniai patyrė psichologines ir fizines traumas, tai atsiliepė naujagimiui, nes pareiškėjo žmona tuo metu buvo maitinanti motina. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – SVĮ) 22 straipsnio 6 ir 7 dalis, kuriose aptariamos aplinkybės, kam gali būti suteikiama teisė į pasimatymą. Pareiškėjas pažymėjo, kad tiems suimtiesiems, kurie neturi galiojančių nuobaudų, paskirtų už padarytus pasimatymų tvarkos pažeidimus, suteikiama teisė į pasimatymą. SVĮ 22 straipsnis apibrėžia suimtųjų teises pasimatyti su savo artimaisiais, todėl visas kontekstas ir nuostatuose nurodomos aplinkybės yra sietinos išskirtinai tik su reglamentuota pasimatymų tvarka. Suimtajam, baustam už kitus pažeidimus, kurie nesusiję su pasimatymų tvarkos pažeidimais, negali būti atimama teisė matytis su savo artimaisiais. Minėtą sąlygą patvirtina ir SVĮ 36 straipsnio 2 dalis, kuri numato, kad skiriant nuobaudas atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į suimtojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį. Paskirtos nuobaudos sunkumas turi atitikti suimtojo padarytą pažeidimą. Šiuo konkrečiu atveju pažeidimas dėl tabako turėjimo vietoje, kurioje draudžiamas jo vartojimas, tačiau nėra uždrausta tabako prekyba, pasiaiškinime suimtasis nurodė, kad suprato padaręs pažeidimą ir gailėjosi, negali pagal savo pobūdį daryti įtakos suimtojo pasimatymams su savo artimaisiais, nes šeimos teises gina Lietuvos Respublikos Konstitucija, todėl pagal sunkumą ir pobūdį nėra tapatūs.

4. Pareiškėjas nurodė, kad tą pačią dieną, t. y. 2017 m. gruodžio 29 d. pasimatymų kambaryje Nr. 2 kitas suimtasis D. T., kuriam tai pat buvo paskirta nuobauda, išbuvo iki galo jam suteiktame ilgalaikiame pasimatyme. Pareiškėjas vertino, kad Šiaulių TI personalas skirtingai taiko įstatymo nuostatas ir vienus suimtuosius, šiuo atveju suimtąjį S. V., išskyrė nuo kitų suimtųjų, taip pabloginant jo suėmimo sąlygas, trukdant matytis su savo artimiausiais šeimos nariais.

5. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime į skundą nurodė, kad su pareiškėjo pateiktu skundu nesutinka ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo sutuoktinei M. B.-V. registruojantis ilgalaikiam pasimatymui su Šiaulių TI laikomu suimtuoju S. V., buvo tikrinti suimtiesiems (nuteistiesiems) skirtų nuobaudų registre esantys duomenys, o neaptikus duomenų apie S. V. turimas galiojančias nuobaudas, M. B.-V. buvo užregistruota 2017 m. gruodžio 29 d. pasimatymui. 2017m. gruodžio 29 d. 9.00 val. pareiškėjo sutuoktinei atvykus į Šiaulių TI, įstaiga informacijos apie LAVL paskirtą nuobaudą Š. V. neturėjo (nuobauda nebuvo įtraukta į elektroninį nuobaudų registrą). Kadangi kitą dieną pasimatymams buvo užsiregistravę kiti asmenys, o palatų skirtų ilgalaikiams pasimatymams nėra daug, siekiant taupyti M. B.-V. ir S. V.pasimatymo laiką, sutuoktiniai buvo įleisti į ilgalaikio pasimatymo patalpas, o M. B.-V. prašymas leisti pasimatyti buvo perduotas Šiaulių TI direktoriui rezoliucijos užrašymui. Apie 14.00 val. prašymas leisti pasimatyti buvo grąžintas pasimatymus vykdantiems pareigūnams su rezoliucija „leisti pasimatyti iki 1 paros, jei neturi galiojančių nuobaudų“, o pasimatymus vykdantys pareigūnai papildomai buvo informuoti, kad S. V. turi galiojančią nuobaudą. Patikrinus šią informaciją ir papildomai peržiūrėjus S. V. asmens bylą buvo nustatyta, kad LAVL direktoriaus 2017 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. NB-550, S. V. skirta nuobauda. Atsižvelgiant į tai, M. B.-V. ir S. V. apie 14.00 val. buvo žodžiu informuoti, kad leidimas pasimatyti iki 1 paros jiems suteiktas nebus. Papildomai pažymėjo, kad į pasimatymą įleidžiami asmenys yra supažindinami su pasimatymų tvarka kiekvieną kartą prieš prasidedant pasimatymui. Šiuo atveju atsakovas darė prielaidą, kad suimtasis S. V., žinodamas apie jam paskirtą nuobaudą, piktnaudžiavo susidariusia situacija bei nutylėjo apie turimą nuobaudą, taip tikėjosi pasinaudoti jam nepriklausančia teise į ilgalaikius pasimatymus.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti 1 000 eurų neturtinę žalą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, dėl 2017 m. gruodžio 29 d. vykusio ilgalaikio pasimatymo tarp suimtojo S. V. ir sutuoktinės M. B.-V. neteisėto nutraukimo.

9. Teismas nurodė, kad ginčo teisinius santykius, susijusius su ilgalaikių pasimatymų skyrimu suimtiesiems, reglamentuoja SVĮ ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 „Dėl tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklės (toliau – Taisyklės).

10. Teismas nustatė, kad pareiškėjui S. V. 2017 m. lapkričio 24 d. LAVL direktoriaus nutarimu Nr. NB-550 „Dėl suimtojo nubaudimo“ paskirta teisės apsipirkti parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) atėmimo 2 savaitėms nuobauda. 2017 m. gruodžio 4 d. LAVL raštu Nr. S-5749 „Dėl dokumentų persiuntimo“ persiuntė LAVL direktoriaus nutarimą dėl nuobaudos skyrimo. Rašte prašoma nuteistąjį (suimtąjį) supažindinti su nutarimu, dokumentinę medžiagą pridėti prie nuteistojo (suimtojo) asmens bylos, duomenis apie nuobaudą suvesti į PRISONIS informacinę sistemą bei užtikrinti nuobaudos vykdymą teisė aktų nustatyta tvarka. Minėtas raštas Šiaulių TI gautas ir užregistruotas 2017 m. gruodžio 7 d. (Šiaulių TI 2017 m. gruodžio 7 d. gavimo žyma Nr. 11/01-22302). 2018 m. sausio 17 d. Šiaulių TI Socialinės reabilitacijos skyriaus pažymoje Nr. 61/04-116 „Dėl S. V.“ nurodyta, kad 2017 m. gruodžio 11 d., pirmadienį, suimtasis buvo supažindintas su LAVL direktoriaus skirta nuobauda ir tą pačia dieną, nepažeidžiant SVĮ 34 straipsnio 5 dalies nuostatų, pradėtas vykdyti Šiaulių TI. Pareiškėjo S.V.žmona M. B.-V. 2017 m. gruodžio 29 d. pateikė prašymą Šiaulių TI direktoriui pasimatyti su suimtuoju S. V. Prašymas vizuotas, nurodant „Jei neturi galiojančių nuobaudų“. Prašymo apačioje nurodyta, kad pareiškėjas turi galiojančią drausminę nuobaudą. Suimtojo pasimatymų, gautų pašto, perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų apskaitos kortelės 147 eilutėje nurodyta, kad 2017 m. gruodžio 29 d. įvyko pasimatymas su žmona M. B.-V. Skiltyje „Pasimatymo rūšis“ nurodyta „ilg.“, o skiltyje „Pasimatymo trukmė (paros, valandos, minutės)“ iki 23 val. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2018 m. balandžio 13 d. raštu Nr. 1S-1328 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, kad išnagrinėjo 2018 m. kovo 1 d. skundą dėl S. V. ir M. B.-V. suteikto, o vėliau nutraukto ilgalaikio pasimatymo. Nurodė, kad dėl tarnybinėje dokumentacijoje įsivėlusios klaidos, galiojančią nuobaudą turinčiam S. V., buvo suteiktas jam nepriklausantis ilgalaikis pasimatymas. Minėtu raštu Šiaulių TI buvo prašytas imtis atitinkamų priemonių, kad ateityje būtų užtikrinta tinkama pasimatymų suteikimo kontrolė ir išvengta panašių incidentų.

11. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tiek pareiškėjo S. V. skunde, tiek atsakovo atstovo atsiliepime nurodytos aplinkybės sutampa, konstatavo, kad pareiškėjo S. V.sutuoktinė M. B.-V. į Šiaulių TI atvyko 2017 m. gruodžio 29 d. 9.00 val., sutuoktiniai buvo įleisti į ilgalaikio pasimatymo patalpas, o pareiškėjo sutuoktinės M. B.-V. prašymas leisti pasimatyti buvo perduotas Šiaulių TI direktoriui rezoliucijos užrašymui. Apie 14.00 val. prašymas leisti pasimatyti buvo grąžintas pasimatymus vykdantiems pareigūnams su viza „jei neturi galiojančių nuobaudų“. SVĮ 22 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad pasimatymą tardymo izoliatoriaus direktorius ar jo įgaliotas pareigūnas gali suteikti galiojančių nuobaudų neturinčiam suimtajam. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad Šiaulių TI pasimatymus vykdantys pareigūnai, nesilaikydami SVĮ, Taisyklių nuostatų ilgalaikį pasimatymą sutuoktiniams suteikė anksčiau nei įstaigos direktorius vizavo minėtą prašymą. SVĮ 22 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad pasimatymas, kurio metu pažeidžiama pasimatymų tvarka, nedelsiant nutraukiamas, o pasimatymų tvarka yra nustatyta Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse (8 dalis). Taisyklių 66 punkte numatyta, kad asmenis, atvykusius į pasimatymą, pasimatymų biuro darbuotojas pasirašytinai rašytiniame prašyme suteikti pasimatymą informuoja apie atvejus, kada gali būti nutraukiamas pasimatymas.

12. Teismas atmetė atsakovo argumentą, jog į pasimatymą įleidžiami asmenys yra supažindinami su pasimatymų tvarka kiekvieną kartą prieš prasidedant pasimatymui, todėl padarė prielaidą, kad suimtasis S. V., žinodamas apie jam paskirtą nuobaudą, piktnaudžiavo susidariusia situacija bei nutylėjo apie turimą nuobaudą, taip tikėjosi pasinaudoti jam nepriklausančia teise į ilgalaikius pasimatymus. Į bylą pateiktame prašyme leisti pasimatyti su sutuoktiniu numatytomis pareigomis supažindinta tik pareiškėjo sutuoktinė M. B.-V.

13. Teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo teiginį, kad sprendimas nutraukti jau vykstantį ilgalaikį pasimatymą buvo neteisėtas ir nepagrįstas, nes teisės aktai nedraudžia turėti suimtajam ilgalaikį pasimatymą su savo sutuoktine, jei suimtasis nepažeidžia nustatytų pasimatymų su artimaisiais tvarkos. Teismas nurodė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog pareiškėjui S. V. 2017 m. lapkričio 24 d. LAVL direktoriaus nutarimu Nr. NB-550 „Dėl suimtojo nubaudimo“ paskyrė nuobaudą – teisės apsipirkti parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) atėmimą 2 savaitėms. Lydraštis su pareiškėjui skirta nuobauda 2017 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. S-5749 „Dėl dokumentų persiuntimo“ Šiaulių TI gautas 2017 m. gruodžio 7 d. Pareiškėjas jam paskirtą nuobaudą pradėjo vykdyti 2017 m. gruodžio 11 d., todėl įvykdė iki 2017 m. gruodžio 25 d. SVĮ 36 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad jeigu per šešis mėnesius, o nepilnamečiui – per tris mėnesius po nuobaudos atlikimo dienos (jeigu nuobauda nebuvo vykdoma – nuo jos paskyrimo dienos) nepaskiriama nauja nuobauda, laikoma, kad asmuo neturi nuobaudų. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas nusprendė, kad pareiškėjas 2017 m. gruodžio 29 d. Šiaulių TI pareigūnams nepagrįstai paskiriant ilgalaikį pasimatymą, turėjo galiojančią nuobaudą, kurios galiojimas baigėsi tik 2018 m. birželio 24 d., todėl pareiškėjas neįgijo teisės į ilgalaikį pasimatymą iki 2018 m. birželio 25 d. Teismas taip pat konstatavo, kad nepagrįstai suteiktas ilgalaikis pasimatymas galimai užtraukia pareigūno, tinkamai neatlikusio savo pareigas, tarnybinę atsakomybę, tačiau pareiškėjas dėl šios priežasties negali ir neįgyja teisės į ilgalaikį pasimatymą.

14. Pareiškėjas skunde nurodė, kad neturtinė žala jam kilo dėl to, kad Šiaulių TI pareigūnai neteisėtai ir nepagrįstai nutraukė pareiškėjo ilgalaikį pasimatymą su sutuoktine. Teismas nurodė, kad vadovaujantis SVĮ 22 straipsnio 6 dalimi, pareiškėjas neturėjo teisės į ilgalaikį pasimatymą, todėl asmuo, kuris nepagrįstai ir neteisėtai įgijo teisę, negali turėti pagrįstų ir teisėtų lūkesčių, kad jo įgyta teisė bus ginama ir saugoma. Atsižvelgdamas į nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, teismas pareiškėjo skundą dėl 1 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, dėl 2017 m. gruodžio 29 d. įvykusio ilgalaikio pasimatymo tarp suimtojo S. V.ir sutuoktinės M. B.-V.neteisėto nutraukimo atmetė.

III. 15. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo: 1) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą; 2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, pareiškėjo S. V. naudai 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

16. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė administracinio teismo nagrinėjimo ribas ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę. Be to, pareiškėjo nuomone, teismas, nagrinėdamas bylą, nepakankamai aktyviai dalyvavo įrodymų tyrime ir nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė. Pareiškėjas taip pat nesutinka su teismo argumentais, kad suimtiesiems taikomas SVĮ, o nuteistiesiems taikomas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymas – skirtingas reglamentavimas dėl pasimatymų tvarkos yra diskriminacinio pobūdžio. Pareiškėjas pažymi, kad tą pačią dieną, t. y. 2017 m. gruodžio 29 d. pasimatymų kambaryje Nr. 2 kitas suimtasis D. T., kuriam taip pat paskirta nuobauda Šiaulių TI direktoriaus nutarimu, buvo ilgalaikiame pasimatyme. Ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui buvo ribojama teisė prieš jo valią, pažeidžiant įstatymus, palaikyti ryšius su sutuoktine, todėl, kaip teigia pareiškėjas, nėra abejonių, kad jis patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, kurių nebūtų patyręs, jeigu būtų užtikrinta jo teisė į ilgalaikį pasimatymą su sutuoktine.

17. Atsakovas Šiaulių TI pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

18. Atsakovas nirodo, kad pareiškėjas iš esmės nepateikė jokių pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas paneigiančių duomenų. Pareiškėjas nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių, išgyvenimų, taip pat priežastinio ryšio tarp jo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos. Aplinkybių dėl žiaurumo laipsnio, akivaizdaus sveikatos būklės pablogėjimo, sąmoningo siekimo pažeminti pareiškėją administracinės bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, todėl nukrypti nuo jau sufomruotos praktikos bei kurti kitokį precedentą nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti 1 000 eurų neturtinę žalą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, dėl 2017 m. gruodžio 29 d. vykusio ilgalaikio pasimatymo tarp suimtojo S. V.ir jo sutuoktinės M. B.-V. nutraukimo.

20. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

21. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

22. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų matyti, jog pareiškėjas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).

23. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą ar neteisingą išvadą, kad pareiškėjo skunde nurodyti argumentai yra nepagrįsti.

24. Teisėjų kolegija, įvertindama tai, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas turėjo suimtojo statusą, daro išvadą, jog ginčui aktualus Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymas (toliau – ir SVĮ).

25. SVĮ 22 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad suimtojo pasimatymas su sutuoktiniu, sugyventiniu arba asmeniu, su kuriuo suimtasis turi bendrą vaiką, jei nei suimtasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių ir šis vaikas yra Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka registruotas kaip bendras suimtojo ir į pasimatymą atvykusio asmens vaikas, gali vykti be tardymo izoliatoriaus atstovo. Šį pasimatymą tardymo izoliatoriaus direktorius ar jo įgaliotas pareigūnas gali suteikti galiojančių nuobaudų neturinčiam suimtajam ne anksčiau kaip po dviejų savaičių nuo suimtojo uždarymo į tardymo izoliatorių dienos, vėliau toks pasimatymas gali būti suteikiamas ne dažniau kaip vieną kartą per mėnesį. Šioje dalyje nurodyti pasimatymai vyksta specialiai įrengtose uždarose patalpose ne ilgiau kaip vieną parą. Į ilgalaikius pasimatymus atvykusiems asmenims sudaromos sąlygos įsigyti maisto produktų tardymo izoliatorių parduotuvėse arba, kai yra galimybių, jiems nemokamai tiekiamas šio įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje nurodytas maistas. Į ilgalaikius pasimatymus atvykusių asmenų apsipirkimo pataisos įstaigų parduotuvėse ir maitinimo tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.

26. Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjui S. V. 2017 m. lapkričio 24 d. LAVL direktorius nutarimu Nr. NB-550 „Dėl suimtojo nubaudimo“ paskyrė nuobaudą – teisės apsipirkti parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) atėmimą 2 savaitėms (I t., b. l. 79). Lydraštis su pareiškėjui skirta nuobauda 2017 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. S-5749 „Dėl dokumentų persiuntimo“ Šiaulių TI gautas 2017 m. gruodžio 7 d. Pareiškėjas jam paskirtą nuobaudą pradėjo vykdyti 2017 m. gruodžio 11 d. (b. l. 78), todėl įvykdė iki 2017 m. gruodžio 25 d. Šiaulių TI direktoriaus 2017 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 25/04-1480, nutarta pareiškėjui skirti nuobaudą – teisės apsipirkti tardymo izoliatoriaus parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) atėmimą vienam mėnesiui (I t., b. l. 14).

27. SVĮ 36 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad jeigu per šešis mėnesius, o nepilnamečiui – per tris mėnesius po nuobaudos atlikimo dienos (jeigu nuobauda nebuvo vykdoma – nuo jos paskyrimo dienos) nepaskiriama nauja nuobauda, laikoma, kad asmuo neturi nuobaudų.

28. Taigi pareiškėjas 2017 m. gruodžio 29 d. turėjo galiojančių nuobaudą, todėl jam pagal SVĮ 22 straipsnio 6 dalies nuostatas negalėjo būti suteiktas ilgalaikis pasimatymas.

29. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1-01-310 „Dėl asmenų, norinčių pasimatyti su Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikomais suimtaisiais ir nuteistaisiais registracijos tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Asmenų, norinčių pasimatyti su Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikomais suimtaisiais ir nuteistaisiais registracijos tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašo) 18 punkte numatyta, kad pareigūnai ir darbuotojai, pažeidę šio Tvarkos aprašo nuostatas, atsako teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstą išvadą, kad dėl nepagrįstai suteikto ilgalaikio pasimatymo pareigūnui, netinkamai atlikusiam savo pareigas, gali būti taikoma tarnybinė atsakomybė, tačiau pareiškėjas dėl šios priežasties negali įgyti teisės į ilgalaikį pasimatymą.

30. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas neturėjo teisės į ilgalaikį pasimatymą, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu vertinimu, jog asmuo, kuris nepagrįstai ir neteisėtai įgijo teisę, negali turėti pagrįstų ir teisėtų lūkesčių, kad jo įgyta teisė bus ginama ir saugoma. Taigi, pareiškėjas neįgijo teisės į žalos atlyginimą dėl ilgalaikio pasimatymo nutraukimo, nes jam teisės aktų nustatyta tvarka negalėjo būti suteiktas toks pasimatymas.

31. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytų aplinkybių nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. V. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Dainius Raižys

Ramutė Ruškytė