9439a817-e89a-41eb-ac63-8895a07c3eb3 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?BaudžBaudžiamoji byla Nr. 1-514-1013/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39396-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. liepos 17 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Šėlienė, sekretoriaujant Valentinai Solovejienei, dalyvaujant prokurorui Å arÅ«nui Å imoniui, kaltinamajam I. D. (I. D.), nukentėjusiajam E. G., jo atstovui advokatui Mariui Zabitai, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis, pagrindinio (9 klasių) iÅ¡silavinimo, teistas:

1) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – 20 MGL dydžio bauda;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 30 MGL dydžio bauda; vadovaujantis BK 641 straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta – 20 MGL bauda;

3) Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, paskirta 15 MGL dydžio bauda; vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 10 MGL dydžio bauda;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, paskirta 15 MGL dydžio bauda; vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 10 MGL dydžio bauda. Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrinta su Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 16 MGL dydžio bauda;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, paskirta subendrinta bausmė – 1 metų 8 mėnesių laisvės apribojimas, įpareigojant visÄ bausmės vykdymo laikotarpį bÅ«ti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigose bei pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, skirta 15 MGL (750 Eur) dydžio bauda; vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 10 MGL dydžio bauda, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu, n u s t a t ė : I. D. nežymiai sutrikdė kito žmogaus sveikatÄ , o bÅ«tent: jis 2019 m. rugpjūčio 24 d., 22.05 val., (duomenys neskelbtini), tyčia suduodamas nukentėjusiajam E. G. vienÄ kartÄ kumščiu į veidÄ padarė nukentėjusiajam veido kairės pusės sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį poodine kraujosruva kairės akies vokuose ir minkÅ¡tųjų audinių patinimu kairio skruosto ir kairio žando srityse, dėl ko nukentėjusiojo sveikata sutriko nežymiai.

I. D. kaltinamas vieno nesunkaus nusikaltimo padarymu, savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, pripažino pilnai, pageidavo tuoj pat duoti parodymus, sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, su tuo sutiko ir kiti proceso dalyviai, todėl baudžiamoji byla iÅ¡nagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ . Bylos duomenys Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis I. D. parodė, kad rugpjūčio 24 d. jis atvyko į įvykio vietÄ , kur buvo jo buvusi sugyventinė su vaiku vestuvėse, kuri dvi dienas nebuvo namie.

Jis nuvyko pas Å¡eimininkę K., į (duomenys neskelbtini), ten, kur buvo vestuvės. PrieÅ¡ tai jis skambino sugyventinei, jam ji pasakė, kad ten bus daug vaikų, tačiau atvykęs pamatė, kad ten vaikų nebuvo ir buvo tik trys girti vyrai, tada jis užėjo į kiemÄ , jis žinojo kur eiti, nes yra iÅ¡ anksčiau ėjęs pasiimti dukrÄ . Jis paklausė kur yra jo dukra, jam atsakė, kad nėra, tada jis supykęs iÅ¡eidamas trenkė durimis ir visa sena tvora subyrėjo, bet jis nuėjo toliau. Po to, už penkiasdeÅ¡imt metrų, atbėgo trys vyrai, Å¡eimininkė K. ir dar viena moteriÅ¡kė, kurie liepė jam sustoti.

Jis sustojo, pribėgo E., jis sakė, kad nelystų prie jo ir traukėsi, bet stovėjo tie vyrai ir moterys. Jam E. sakė sustoti, jis sustojo ir tada pamatė, kad jam ruoÅ¡iasi trenkti, o tada jis iÅ¡ reakcijos trenkė E., tuo ir baigėsi visos tos muÅ¡tynes. Tada E. atsisėdo, nes visi buvo girti, jis dar padėjo pastarajam nueiti namo su dar vienu vaikinu, atnešė ledo ir pradėjo Å¡aukti, kad kviestų policijÄ . Jis buvo Å¡iek tiek iÅ¡gėręs, nors žinojo, kad negali gerti ir tiesiog pasiÅ¡alino, o po to jį sugavo policija.

Jis tikrai įvykio metu nesielgė agresyviai, pripažįsta, kad sudavė nukentėjusiajam. Jis vienÄ kartÄ ranka sudavė nukentėjusiajam, bet tai buvo iÅ¡ reakcijos, nes Å¡alia buvo daug žmonių, taip maÅ¡inaliai gavosi. Pagarsinus specialisto iÅ¡vadÄ , jis paaiÅ¡kino, kad nukentėjusiajam sužalojimai galėjo atsirasti nuo jo veiksmų, nes jis sudavė, jis to neginčija. Jis sutinka, kad 2019 m. rugpjūčio 24 d. nežymiai sutrikdė E. G. sveikatÄ trenkdamas, tačiau tai nebuvo tyčia. Jis trenkė, nes jį pasigavo, kai jis iÅ¡eidinėjo ir nuėjo apie penkiasdeÅ¡imt metrų nuo namo.

Tada, be E. G., dar buvo du vaikinai, K. bei kita moteris. Jam sakė sustoti, jis ir sustojo, tada pamatė, kad pareina smÅ«gis, bet Å¡is E. G. smÅ«gis praslydo ir pataikė jam į kaklÄ , o jis tada maÅ¡inaliai mostelėdamas trenkė E. G.. Jis tyčia netrenkė, jis turi problemų su policija ir jeigu bÅ«tų trenkęs tyčia, tai sėstų į kalėjimÄ . Jis tiesiog gynėsi ir tyčia tikrai netrenkė, bet kaltę pripažįsta. Jis pripažįsta, kad sudavė E. G. į veidÄ , bet specialiai jis netrenkė.

Papildomai apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis I. D. parodė, kad jis pripažįsta kaltę ir gailisi, bet viskas įvyko, nes jis buvo susijaudinęs dėl vaiko ir sugyventinės, tiesiog taip gavosi. Visų įvykių 2019 m. rugpjūčio 24 d. tiksliai nepamena, bet prisimena, jog jis susinervino ir sudavė smÅ«gį nukentėjusiajam. Ä®vykio dienÄ jis atvyko pas K., kur buvo vestuvės, nors jo niekas nekvietė, bet jis atvažiavo, nes ten buvo jo sugyventinė ir jo vaikas, tačiau atvykus jis jų nerado, jam pasakė, kad sugyventinė ir vaikas iÅ¡vyko.

Jis susinervino, kaip ir iÅ¡ pykčio netyčia sulaužė tvorÄ . Tada išėjo E. G., pradėjo aiÅ¡kintis dėl tvoros, o jis buvo iÅ¡gėręs ir taip gavosi, kad sudavė E. G., dėl ko gailisi. Tiesiog buvo „ant emocijų“ ir taip išėjo. Jis pripažįsta savo kaltę, nors per praėjusį teisiamÄ jį posėdį sakė, jog gynėsi, bet tiesiog taip išėjo, kad tiesiog per arti prisiartino nukentėjusysis ir jis trenkė. Jis vienÄ kartÄ ranka trenkė nukentėjusiajam į žandÄ .

Jis kaltę pripažįsta pilnai, kad tyčia vienÄ kartÄ kumščiu trenkė į veidÄ nukentėjusiajam ir taip nežymiai sužalojo E. G. sveikatÄ . Jis pilnai atlygino nukentėjusiajam padarytÄ turtinę žalÄ , visiÅ¡kai atsiskaitė bei atsiprašė nukentėjusiojo. Jis pats geranoriÅ¡kai pasiÅ«lė susitaikyti su nukentėjusiuoju. Jis labai gailisi dėl visų įvykių. Å iuo metu jis dirba, turi dukrÄ , kuriÄ prižiÅ«ri. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis E. G. patvirtino, kad su kaltinamuoju I.

D. susitaikė. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas I. D. kaltės nepripažino ir parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 24 d. apie 18.00 val. bÅ«damas savo namuose iÅ¡gėrė 3 skardines alaus (apie 1,5 l). Tuo metu jo sugyventinė A. L. su mažamete dukra N. (5 m.) buvo vestuvėse (duomenys neskelbtini). Kadangi A. L. su dukra buvo ten jau antrÄ dienÄ , paskambinęs jai paprašė grįžti namo. Po to paprašė pažįstamÄ jį pavežti iki sodybos, nes norėjo pasiimti žmonÄ su dukrÄ . Atvažiavęs į sodybÄ (duomenys neskelbtini), įėjo į kiemÄ , paklausė, kur A.

L.. Pažįstama vardu K. atsakė, kad A. L. su dukra jau išvažiavo su taksi. Išeidamas iš kiemo jis trenkė uždarinėdamas vartelius, per stipriai trenkė, iškrito tvoros pora elementų. Eidamas link automobilio išgirdo, kaip nepažįstamas vaikinas šaukia jį. Dar išėjo du jam nepažįstami vaikinai, viena mergina ir K.. Minėtas vaikinas, įtarime nurodytas E. G., ėjo jam iš paskos, pasivijo jį jau gatvėje. Jis priėjo prie pastarojo norėdamas pasikalbėti. Kalbant su E. G.

Å¡is priekaiÅ¡tavo, kad jis sulaužė tvorÄ . Pokalbio metu E. G. puolė jį, traukėsi vis arčiau, nors jis traukėsi nuo E. G.. Pastarasis staigiai ranka trenkė jam į smakrÄ . Pajutęs smÅ«gį jis automatiÅ¡kai trenkė E. G. atgal, galimai delnu, pataikė E. G. į žandÄ , tada E. G. pasitraukė nuo jo. Teigia neturėjęs tikslo sukelti fizinį skausmÄ E. G., tai įvyko nes Å¡is pirmas jam sudavė. Dėl įvykdyto labai gailisi. Atlygins padarytÄ Å¾alÄ (b. l. 109). Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklaustas I.

D. iÅ¡ dalies pripažino savo kaltę. IÅ¡ esmės lieka prie savo ankstesnių parodymų: pirmasis smÅ«gio nesudavė; jo suduotas smÅ«gis buvo atsakas ir gynyba į jam sudavusio vyro smÅ«gį, kuris, priėjęs prie jo, pirmasis sudavė delnu į veido, tiksliau smakro, sritį (b. l. 59). Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklaustas I. D. visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir parodė, jog dėl įvykio labai apgailestauja, nori už viskÄ atsipraÅ¡yti E. G., patvirtina, kad sumokėjo pastarajam žalÄ , kuri buvo padaryta.

PraÅ¡o leisti susitaikyti (b. l. 47). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis E. G. parodė, kad jis 2019 m. rugpjūčio 24 d. apie 22.05 val. su savo žmona J. G. lankėsi (duomenys neskelbtini), pas J. B.. Ä® nuosavo namo kiemÄ atėjo, kaip vėliau sužinojo, I. D., kuris ieÅ¡kojo savo dukros ir pastarosios motinos, buvo labai agresyviai nusiteikęs, neradęs ieÅ¡komų moterų, supyko, sulaužė vartelius. Jis su kitais asmenimis ėjo pažiÅ«rėti, kas atsitiko. J. G. paklausė I. D., kÄ Å¡is čia daro.

Tada I. D., nieko nesakydamas, vienÄ kartÄ kumščiu sudavė jam į veidÄ . Jis nuo smÅ«gio pajuto stiprų fizinį skausmÄ . I. D. pabėgo. J. G. iÅ¡kvietė policijÄ (b. l. 11). Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis E. G. parodė, jog incidento dienÄ apie 22 val. jis sėdėjo žmonos draugės J. B. namo kieme ant suoliuko, tuo metu J. B. su jo žmona stovėjo Å¡alia. Ä® kiemÄ Ä¯bėgo jam nepažįstamas vyras, vėliau sužinojo I. D.. Kada tiksliai Å¡is įbėgo, nepastebėjo, tik iÅ¡girdo konfliktÄ tarp pastarojo, žmonos ir J.

B.. Konfliktas vyko prie sulaužytų vartelių. Jis nusprendė eiti pažiÅ«rėti, kas vyksta. Nuėjęs paklausė, „kas čia darosi“, ir tuo metu netikėtai gavo smÅ«gį, kurio metu jo rankos buvo laikomos kiÅ¡enėje, todėl gintis galimybių jis neturėjo. Daugiau detalių pasakyti negali, galimai buvo praradęs sÄ monę, buvo sunku orientuotis aplinkoje. Praėjus Å¡eÅ¡iolikai dienų vis dar jaučia nutirpusiÄ lÅ«pÄ , skausmÄ dantų ir dantenų srityje, skausmÄ kairės akies kraÅ¡te (jaučiamas guziukas).

PirmÄ jÄ savaitę po smÅ«gio skaudėjo galvÄ , jautė pykinimÄ . Nepraėjus minėtiems nusiskundimams ketina kreiptis į gydytojÄ . Dėl civilinio ieÅ¡kinio byloje pareiÅ¡kimo informuos ikiteisminio tyrimo eigoje (b. l. 12). Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklaustas E. G. parodė, kad jis priima atsipraÅ¡ymus, jokių pretenzijų dėl įvykio I. D. neturi, patvirtina, kad žala jam buvo sumokėta. PraÅ¡o leisti susitaikyti (b. l. 18). IÅ¡ byloje esančio akistatos protokolo matyti, kad I. D. paklausė, ar E. G. sutiktų susitaikyti (b. l. 67).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. B. parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 24 d. jos namuose (duomenys neskelbtini) viešėjo draugai J. G. ir E. G. Å¡ventė vestuvių antrÄ dienÄ . Sėdėjo kieme prie stalo, draugai ruošėsi važiuoti namo, laukė kol jų atvažiuos paimti. Apie 22 val. į kiemÄ netikėtai įbėgo iÅ¡ matymo pažįstamas I. D.. Svečiams I. D. nebuvo žinomas. Ä®bėgęs pro vartelius bėgo link jų ir garsiai Å¡aukė „kur mano A., aÅ¡ jai nepriskambinu“.

Ji jam atsakė, kad A. iÅ¡važiavo namo, lai skambina pastarajai ir ieÅ¡ko. Ä®siaudrinęs I. D. bėgo iÅ¡ kiemo. Bėgdamas du kartus spyrė į tvorÄ , jÄ sulaužė. Ji iÅ¡kart nuėjo su J. pažiÅ«rėti, kÄ tiksliai padarė I. D.. Jis stovėjo Å¡alia sulaužytų vartelių nejudėdamas, toliau vartojo keiksmažodžius ir nesuprantamai kažkÄ kalbėjo, atrodė apsvaigęs nuo alkoholio, elgėsi neadekvačiai. Pamačiusi iÅ¡kritusius vartelius, pasakė I. D., kÄ jis čia daro, lai apsiramina, kvies policijÄ , nėra čia A., lai eina iÅ¡ jos namų.

IÅ¡girdęs konfliktÄ atėjo J. vyras E., kuris I. D. taip pat sakė apsiraminti. E. kalbėjo ramiu tonu, nevartojo keiksmažodžių, rankas laikė Å¡ortų kiÅ¡enėse, dar kelis kartus pakartojo: raminkis. Staiga I. D. deÅ¡inės rankos kumščiu trenkė E. ir Å¡is iÅ¡kart pargriuvo ant žemės, atrodė, kad laikinai prarado sÄ monę. Po smÅ«gio su J. nuvedė E. pasodinti ant suoliuko, o I. D. atbėgo paskui juos bei toliau rėkdamas grasino jai sakydamas, kad jei ji iÅ¡kvies policijÄ , jis sudegins jos namus.

J. pradėjo skambinti policijai. I. D. vėl bandė prieiti prie E., jam kažkÄ mėgindamas paaiÅ¡kinti, bet ji su J. jį sulaikė. IÅ¡girdęs, kad J. skambina policijai, I. D. iÅ¡kart bėgo iÅ¡ kiemo ir atsisukęs į juos rodė vidurinį rankos pirÅ¡tÄ . Incidento metu liudytojos mažamečiai vaikai miegojo antrame aukÅ¡te su vyru D. B. ir Å¡io įvykio nematė. Jai žinomas agresyvus I. D. bÅ«das, labai jo bijo, nenori, kad jis artintųsi prie jos namų ir Å¡eimos. Atlyginti žalos nepraÅ¡o, civilinio ieÅ¡kinio dėl patirtos žalos reikÅ¡ti neketina (b. l. 30).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. G. parodė, kad ji 2019 m. rugpjūčio 24 d. su vyru E. G. buvo pas jos draugę J. B. (duomenys neskelbtini). Buvo vakaras, apie 22 val. ruošėsi važiuoti namo, laukė, kol paimti atvažiuos draugai. Su J. B. sėdėjo prie stalo lauke, Å¡nekučiavosi. Tuo metu į kiemÄ Ä¯bėgo agresyviai nusiteikęs I. D. (matė jį pirmÄ kartÄ , vardÄ ir pavardę sužinojo iÅ¡ J. B.). I. D. garsiai Å¡aukė, keikėsi ir kelis kartus klausė, kur jo dukra, kur jo A..

J. B. atsakė, kad A. iÅ¡važiavo namo, kad jis eitų iÅ¡ čia. I. D., neradęs dukros ir A., supyko dar labiau, apsisuko ir pradėjo eiti link vartelių. Jam nuėjus iÅ¡girdo didelį garsÄ sklindantį iÅ¡ tos pusės, kur nuėjo I. D.. Nusprendė eiti pasižiÅ«rėti, kas įvyko. Su J. B. nuėjo prie vartelių, esančių Å¡alia namo, pamatė juos sulaužytus. Å alia stovėjo I. D.. Jie paklausė jo, kÄ jis čia daro, kokiÄ teisę turi laužyti vartelius. I. D. nuolatos keikėsi ir atsakė, kad slepia jo dukrÄ ir A..

Kalbant su I. D. ji atsisuko į kiemo pusę, pamatė ateinantį savo vyrÄ E. G.. A. E. G. dar kartÄ paklausė I. D., kÄ Å¡is čia daro. Ir staiga I. D. deÅ¡inės rankos kumščiu sudavė smÅ«gį E. G. į veidÄ , akies zonÄ . E. G. iÅ¡kart griuvo ant žemės, prarado sÄ monę. Po smÅ«gio ji su J. B. pribėgo prie E. G., parvedė jį į kiemÄ , pasodino ant suoliuko. Kai vedė E. G., paskui juos ėjo I. D. ir mėgino teisintis, kad E. G. pirmas bandė jam trenkti. Tačiau atėjęs prie vartelių E. G. visÄ laikÄ rankas laikė kiÅ¡enėse, tad tokių jo ketinimų pirmam trenkti I.

D. nebuvo galima interpretuoti. Pasodino E. G. ant suoliuko. J. B. liepė I. D. iÅ¡eiti iÅ¡ jos kiemo. I. D. neketino iÅ¡eiti, todėl liudytoja paprašė J. B. atneÅ¡ti telefonÄ (ji krovėsi namo viduje) ir pasakė, kad kvies policijÄ . I. D. atsakė, jei ji kvies policijÄ , jis sudegins J. B. namÄ . Paėmusi J. B. atneÅ¡tÄ telefonÄ ji pradėjo skambinti policijai. IÅ¡girdęs skambutį I. D. iÅ¡bėgo iÅ¡ kiemo. Nuėjusi prie vartelių pažiÅ«rėjo, kur I. D. bėga. IÅ¡kart po to atvyko policijos pareigÅ«nai (b. l. 27).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas policijos pareigÅ«nas V. Å . (V. Å .) parodė, kad jis 2019 m. rugpjūčio 24 d. dirbo su vyr. patrule K. Å .. Apie 22.10 val. iÅ¡ VPK OVS gavo praneÅ¡imÄ , kad (duomenys neskelbtini) namuose pažįstamas vyras sumušė pranešėjos vyrÄ . Atvykus į įvykio vietÄ ten jau buvo policijos pareigÅ«nai V1942, vienas pareigÅ«nas iÅ¡ nukentėjusios priiminėjo pareiÅ¡kimÄ , kiti du dirbo pagal požymius, jie irgi prisijungė dirbti pagal požymius, pradėjo ieÅ¡koti įtariamojo vyrÄ , nes Å¡is pabėgo iÅ¡ įvykio vietos.

ApieÅ¡kojus visus aplinkinius adresus, nieko nerado, tačiau važiuojant link nukentėjusios moters namų, žmones iÅ¡ aplinkinių namų pradėjo mojuoti rankomis ir pasakė, jog kažkÄ girdėjo ir matė vaikÅ¡tant miÅ¡kelyje Å¡alia (duomenys neskelbtini) namo. Pradėjo apžiÅ«rinėti vietovę ir rado vyriÅ¡kį, gulintį ant žemės, Å¡is atitiko visus požymius. Vyras tiesiog pasislėpė miÅ¡kelyje ir galvojo, kad Å¡io nesuras. Vyras į užduotus klausimus neatsakinėjo, neprisistatė.

Jį sulaikė, pristatė į OVS. Naudotos spec. priemonės antrankiai (b. l. 32). IÅ¡ esmės tokios pačios aplinkybės nurodytos policijos pareigÅ«nės K. Å . 2019 m. rugpjūčio 24 d. tarnybiniame praneÅ¡ime (b. l. 6). BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės duomenimis, J. G. telefonu pranešė policijai, kad prieÅ¡ kelias minutes namuose pažįstamas vyras sumušė pranešėjos vyrÄ (b. l. 5). E. G. protokole-pareiÅ¡kime nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 24 d., apie 22.05 val., (duomenys neskelbtini), jam nepažįstamas vyras sudavė vienÄ kartÄ kumščiu į veidÄ sukeldamas jam fizinį skausmÄ .

Prašo nubausti šį asmenį įstatymo nustatyta tvarka (b. l. 10). Iš byloje esančios 2019 m. rugpjūčio 27 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 2978/2019 (01) matyti, kad E. G. padaryta kairės veido pusės sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva kairės akies vokuose ir minkštųjų audinių patinimu kairio skruosto, kairio žando srityse, kietu buku daiktu (daiktais), prieš 1-3 paras iki apžiūros. Sužalojimui padaryti pakako vieno trauminio poveikio.

Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 35). Iš byloje esančio 2019 m. spalio 10 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro užfiksuotas pranešimas apie įvykį (b. l. 36). Iš byloje esančio alkotesterio „Alcotest 6810“ kvito matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 24 d. 23.15 val. I. D. buvo nustatytas 1,57 promilių neblaivumas (b. l. 7). J. G. pareiškime nurodyta, kad 2019 m. rugpjūčio 24 d. apie 22.10 val. jiems su vyru E. G. būnant adresu (duomenys neskelbtini) pas draugę J.

B., sėdint lauke, į privatų kiemÄ atėjo J. B. iÅ¡ matymo pažįstamas I. D., kuris bÅ«damas agresyviai nusiteikęs su koja spyrė į vartelius, juos sulaužė. Jos vyras atsistojęs paklausė, kodėl taip darė. I. D. su ranka trenkė į veidÄ ir pradėjo grasinti namo Å¡eimininkei, jei iÅ¡kvies policijÄ , sudegins namÄ . Jai pradėjus skambinti policijai I. D. pabėgo. PraÅ¡o imtis priemonių ir nubausti įstatymo numatyta tvarka. TriukÅ¡mÄ matė vaikai, kurie labai iÅ¡sigando (b. l. 24).

IÅ¡ byloje esančio 2019 m. lapkričio 20 d. susitaikymo protokolo matyti, jog I. D. ir E. G. susitaikė, jie sutarė dėl 600 Eur neturtinės žalos, kuri atlyginta I. D., turtinė žala E. G. nepadaryta (b. l. 20). Duomenų vertinimas bei veikos kvalifikavimas Byloje sprendžiamas klausimas dėl kaltinamojo I. D. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Už tokių veiksmų atlikimÄ baudžiamasis įstatymas numato viešųjų darbų, laisvės apribojimo, areÅ¡to arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmes. Å i nusikalstama veika apima smurtavimÄ tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmÄ , tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatÄ . Å is nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veikÄ asmuo suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo arba nors jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti.

Kaip matyti iÅ¡ kaltinamojo I. D. parodymų, nors pirmojoje apklausoje teisiamojo posėdžio metu jis teigė, kad nukentėjusiajam trenkė, nes gynėsi, tačiau papildomos apklausos metu jis patikslino įvykio aplinkybes, pripažindamas, kad tyčia vienÄ kartÄ kumščiu trenkė į veidÄ nukentėjusiajam ir taip nežymiai sužalojo E. G. sveikatÄ , t. y. pilnai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Tai, kad kaltinamasis I. D. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , be jo paties prisipažinimo patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklausto nukentėjusiojo E. G. ir liudytojų J.

B., J. G., V. Å . parodymai, BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės duomenys, E. G. protokole-pareiÅ¡kime nurodytos aplinkybės, J. G. pareiÅ¡kimas, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G 2978/2019 (01) bei kiti byloje esantys duomenys. Pirmojo teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis I. D. parodė, kad rugpjūčio 24 d. jis atvyko į įvykio vietÄ , kadangi ten buvo jo buvusi sugyventinė su vaiku vestuvėse, jis užėjo į kiemÄ , paklausė kur yra jo dukra, jam atsakė, kad nėra, tada jis supykęs iÅ¡eidamas trenkė durimis ir visa sena tvora subyrėjo, bet jis nuėjo toliau; jam E. (G.) sakė sustoti, jis sustojo ir tada pamatė, kad jam ruoÅ¡iasi trenkti, o jis iÅ¡ reakcijos trenkė E. (G.) – vienÄ kartÄ ranka sudavė nukentėjusiajam, bet tai buvo iÅ¡ reakcijos, tyčia jis netrenkė, tiesiog gynėsi ir tyčia tikrai netrenkė.

Tuo tarpu apklaustas papildomai kaltinamasis I. D. paaiÅ¡kino, kad įvykio dienÄ atvyko pas K., kur buvo vestuvės, nes ten buvo jo sugyventinė ir jo vaikas, tačiau atvykus jis jų nerado, jam pasakė, kad sugyventinė ir vaikas iÅ¡vyko, jis susinervino ir iÅ¡ pykčio netyčia sulaužė tvorÄ , tada išėjo E. G., pradėjo aiÅ¡kintis dėl tvoros, o jis buvo iÅ¡gėręs ir taip gavosi, kad sudavė E. G., dėl ko gailisi; jis tyčia vienÄ kartÄ kumščiu trenkė į veidÄ nukentėjusiajam.

Taigi nors kaltinamasis I. D. nesilaikė visiÅ¡kai nuoseklios pozicijos dėl pareikÅ¡to kaltinimo, bet pagal jo duotus parodymus ir kitus byloje esančius duomenis, pagrįstai galima spręsti, jog kaltinamasis pilnai pripažįsta savo kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl savo veiksmų. Teismo vertinimu, kaltinamasis neturėdamas teisinio iÅ¡silavinimo bei pakankamai teisinių žinių netinkamai iÅ¡sakė savo pozicijÄ dėl savo veiksmų kaltės kryptingumo per pirmÄ jį teisiamÄ jį posėdį, nes jis visiÅ¡kai neginčijo aplinkybės, kad trenkė nukentėjusiajam ir davė gana iÅ¡samius parodymus.

Pažymėtina, kad papildomos apklausos metu jis pilnai pripažino kaltę ir taip pat davė parodymus, kurie iÅ¡ esmės neprieÅ¡taravo nustatytoms faktinėms aplinkybėms bei kitiems byloje esantiems įrodymams. Svarbu ir tai, kad kaltinamasis I. D. teisiamojo posėdžio metu nuoÅ¡irdžiai atsiprašė nukentėjusiojo E. G. dėl savo veiksmų. Be kita ko, tai, kad kaltinamasis pirmas trenkė nukentėjusiajam patvirtino apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. G. parodydama, kad A. E. G. dar kartÄ paklausė I.

D., kÄ Å¡is čia daro ir staiga I. D. deÅ¡inės rankos kumščiu sudavė smÅ«gį E. G. į veidÄ , akies zonÄ ; atėjęs prie vartelių E. G. visÄ laikÄ rankas laikė kiÅ¡enėse, tad jo ketinimų pirmam trenkti I. D. nebuvo galima interpretuoti (b. l. 27). Tokias pačias faktines aplinkybes nurodė ir apklausta liudytoja J. B. parodydama, kad iÅ¡girdęs konfliktÄ atėjo J. vyras E. (G.), kuris I. D. sakė apsiraminti, E. (G.) kalbėjo ramiu tonu, nevartojo keiksmažodžių, rankas laikė Å¡ortų kiÅ¡enėse, dar kelis kartus pakartojo: raminkis; staiga I.

D. deÅ¡inės rankos kumščiu trenkė E. (G.) ir Å¡is iÅ¡kart pargriuvo ant žemės (b. l. 30). Be kita ko, aplinkybes, jog prieÅ¡ E. G. kaltinamasis 2019 m. rugpjūčio 24 d., 22.05 val., (duomenys neskelbtini) naudojo smurtÄ patvirtina ir BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės duomenys, kuriuose matyti, kad J. G. telefonu pranešė apie sumuÅ¡tÄ asmenį (b. l. 5). Sužalojimų, padarytų E. G. pobÅ«dį ir mastÄ patvirtina byloje esanti 2019 m. rugpjūčio 27 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G 2978/2019 (01), kurioje konstatuota, kad E. G. padaryta kairės veido pusės sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kęs poodine kraujosruva kairės akies vokuose ir minkÅ¡tųjų audinių patinimu kairio skruosto, kairio žando srityse, kietu buku daiktu (daiktais), prieÅ¡ 1-3 paras iki apžiÅ«ros.

Sužalojimui padaryti pakako vieno trauminio poveikio. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 35). Visumos minėtų įrodymų pagrindu teismas sprendžia, kad byloje įrodyta, jog I. D. 2019 m. rugpjūčio 24 d., 22.05 val., (duomenys neskelbtini), tyčia suduodamas nukentėjusiajam E. G. vienÄ kartÄ kumščiu į veidÄ padarė nukentėjusiajam veido kairės pusės sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį poodine kraujosruva kairės akies vokuose ir minkÅ¡tųjų audinių patinimu kairio skruosto ir kairio žando srityse, dėl ko nukentėjusiojo sveikata sutriko nežymiai.

Tokia I. D. tyčinė veika atitinka BK 140 straipsnio 1 dalies sudėtį. Dėl bausmės skyrimo Kaip minėta, baudžiamasis įstatymas už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ numato keletÄ alternatyvių bausmių – vieÅ¡uosius darbus, laisvės apribojimÄ , areÅ¡tÄ , laisvės atėmimÄ iki vienerių metų. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka bausmės paskirtį, numatytÄ BK 41 straipsnio 2 dalyje, kurioje nuoseklia tvarka yra iÅ¡dėstyti bausmės skyrimo tikslai, kurių visuma sudaro vieningÄ bausmės paskirtį.

BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, jog bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Tai viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, kadangi paskiriant bausmę įvertinamas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, ir nusikaltimo požymiai, jų turinys, pobūdis, taip pat kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam I.

D., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį ir kaltės formÄ (įvykdytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas žmogaus sveikatai), nusikaltimo įvykdymo aplinkybes, į nustatytÄ kaltinamojo baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, jog jis prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ (BK 59 str. 1 d. 2 p.) bei savo noru atlygino padarytÄ Å¾alÄ (BK 59 str. 1 d. 3 p.), taip pat į jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistu (BK 60 str. 1 d. 13 p., 27 str. 1 d.).

Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – jauno amžiaus, nevedęs, turi mažametį vaikÄ , Sodros duomenimis, dirbantis, anksčiau teistas, iki veikos padarymo buvo teistas ir už analogiÅ¡kÄ nusikalstamÄ veikÄ (b. l. 88-90), baustas administracine tvarka, jam paskirtų baudų nemoka (b. l. 91-94), duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymÄ nėra. Ä®vertinus paminėtas bausmės individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta kaltinamajam I.

D. už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ skiriant bausmės rūšį, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu – laisvės apribojimo bausmę. BK 48 straipsnio 2 dalis numato, kad laisvės apribojimo bausmė gali bÅ«ti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Teismas, atsižvelgęs į bausmės individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes, sprendžia, kad I. D. už nusikalstamos veikos padarymÄ skirtina laisvės apribojimo trukmė nustatytina mažesnė negu Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies vidurkis, t. y. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ skirtina 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla iÅ¡nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 641 straipsniu, kaltinamajam I. D. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, gali nustatyti vienÄ ar kelis draudimus bei įpareigojimus (BK 48 str. 4 d., 48 str. 5 d.). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju kaltinamajam I. D. paskyrus laisvės apribojimo bausmę, skirtinas įpareigojimas visÄ bausmės vykdymo laikotarpį tęsti darbÄ arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Kaltinamasis I. D. nusikalstamÄ veikÄ padarė 2019 m. rugpjūčio 24 d., tai yra po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 30 d. nuosprendžio priėmimo, todėl vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, Å¡iuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiÅ¡ko bausmių sudėjimo bÅ«du bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu I. D. paskirta subendrinta bausme ir I. D. skirtina galutinė subendrinta bausmė – 2 metų laisvės apribojimas. Kaltinamajam I.

D. nustatomi Å¡iuo nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu paskirti įpareigojimai, t. y. visÄ bausmės vykdymo laikotarpį bÅ«ti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigose bei tęsti darbÄ arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Ä® paskirtÄ bausmę įskaityti bausmės dalį, atliktÄ pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 30 d. nuosprendį.

Bylos duomenimis, kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. rugpjūčio 24 d. 22.55 val. iki 2019 m. rugpjūčio 25 d. 13.49 val. (vienÄ dienÄ ) (b. l. 39, 53), todėl, vadovaujantis BK 66 straipsniu, Å¡is laikas įskaitytinas į bausmės laikÄ . Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes bei duomenis charakterizuojančius kaltinamÄ jį I. D., teismas sprendžia, kad yra tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ .

Pagal BK 71 straipsnio 1 dalį, teismas asmeniui gali paskirti nuo 5 iki 125 MGL dydžio įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ . Atsižvelgiant į aukščiau minėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad I. D. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ . Å iÄ Ä¯mokÄ kaltinamasis privalo sumokėti per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 71 str. 3 d.). Dėl civilinio ieÅ¡kinio Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį.

Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.). Pagal BPK 107 straipsnį įtariamasis ar kaltinamasis arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo gali bet kuriuo proceso metu savanoriÅ¡kai atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ ; kai gaunamas pareiÅ¡kimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieÅ¡kinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas.

Å ioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis E. G. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 1200 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 21-22). Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų bei 2019 m. lapkričio 20 d. susitaikymo protokolo, kaltinamasis I. D. atlygino padarytÄ neturtinę žalÄ , turinė žala nukentėjusiajam nebuvo padaryta, nukentėjusysis atsisako pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio; tai, kad žala atlyginta, patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis E. G.. Atsižvelgiant į tai, kad padaryta žala buvo savanoriÅ¡kai atlyginta, bylos dalis dėl pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio nutrauktina (BPK 107 str.).

Dėl kitų klausimų I. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 51), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Procesinių išlaidų nėra. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu, 313 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

Pripažinti I. D. (I. D.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir I. D. paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, įpareigoti I.

D. bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbÄ arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę visiÅ¡ko bausmių sudėjimo bÅ«du subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu I. D. paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme ir I.

D. skirti galutinę subendrintÄ 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę, paskiriant Å¡iuo nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu nustatytus įpareigojimus:

1) visÄ bausmės vykdymo laikotarpį tęsti darbÄ arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

2) visÄ bausmės vykdymo laikotarpį bÅ«ti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigose. Ä® paskirtÄ bausmę įskaityti bausmės dalį, atliktÄ pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 30 d. nuosprendį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į I. D. skirtÄ laisvės apribojimo bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2019 m. rugpjūčio 24 d. 22.55 val. iki 2019 m. rugpjūčio 25 d. 13.49 val. (vienÄ dienÄ ), vienÄ kardomojo kalinimo dienÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsnio 1, 3 dalimis, skirti I. D. baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (penkių), t. y. 250 Eur (dviejų Å¡imtų penkiasdeÅ¡imties eurų) dydžio įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , Å¡iÄ Ä¯mokÄ sumokant per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bylos dalį dėl nukentėjusiojo E. G. civilinio ieÅ¡kinio nutraukti.

I. D. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti. IÅ¡aiÅ¡kinti I. D., kad:

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

4. Ä®moka į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ turi bÅ«ti sumokėta į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sÄ skaitÄ LT88 4010 0510 0467 0332 (Luminor bankas), juridinio asmens kodas 188604955, nurodant vardÄ , pavardę ir asmens kodÄ . Jei įmokÄ moka kitas asmuo, bÅ«tina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardÄ , pavardę ir asmens kodÄ . Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Jurgita Šėlienė