9436053c-95bd-4e9c-baca-2ca8b5dd84ff · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-2518-331/2017                                                                 Proceso Nr. 3-61-3-00496-2017-2                                                    Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 20 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, raÅ¡ytinio proceso tvarko iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo H.

Z. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas skundu (b. l. 1–2) kreipėsi į teismÄ ir praÅ¡o pripažinti Vilniaus PN administracijos veiksmus pareiÅ¡kėjo atžvilgiu kaip nepagrįstus ir priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti.PareiÅ¡kėjas teigia, kad nuo 2016 m. vasario 26 d. yra Vilniaus PN, o nuo 2016 m. rugpjūčio 3 d. bausmę atlieka Vilniaus PN drausmės grupėje.

Nuo jo patalpinimo į drausmės grupę iki 2017 m. vasario 13 d. Vilniaus PN jam nesuteikė galimybės mokytis, baigti mokyklÄ , ugdyti save, įgyti profesijos, dirbti. Atvykus į Vilniaus PN, jis buvo įtrauktas į mokinių sÄ raÅ¡us, lankė 11 klasę, užsiregistravo į Vilniaus komunalinių paslaugų mokyklÄ Ä¯gyti suvirintojo profesijÄ , bet negali to padaryti nuo 2016 m. rugpjūčio 3 d. Tiek Vilniaus PN, tiek Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) netenkino jo praÅ¡ymų dėl ugdymo galimybių.

Vilniaus PN jis buvo uždarytas ir pamirÅ¡tas, suteikiant jam tik galimybę 1 val. per parÄ pasivaikščioti. Dėl to pareiÅ¡kėjas patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus, kurie pasireiÅ¡kė depresija, savęs žalojimu, dažnu bado akcijų vykdymu. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN nesutinka su pareiÅ¡kėjo skundu, praÅ¡o skundÄ atmesti. Atsiliepimu (b. l. 18–22) paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2016 m. kovo 1 d. įvykdė tik naujai į pataisos įstaigÄ atvykusių nuteistųjų adaptacijos programoje numatytas priemones, tačiau kitų, individualiame socialinės reabilitacijos plane, numatytų priemonių nevykdė.

Sėkminga nuteistojo elgesio korekcija priklauso nuo asmens noro ir siekio keistis bei po laisvės atėmimo bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. MÄ stymo ir elgesio korekcija neįmanoma be paties nuteistojo asmens pastangų bei aktyvaus dalyvavimo. Vadovaujantis teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principu, nuteistųjų teisinė padėtis, atsižvelgiant į jų elgesį bausmės atlikimo metu, nustatytų pareigų ir draudimų laikymÄ si, požiÅ«rį į darbÄ bei mokymÄ si, reagavimÄ Ä¯ psichologinį poveikį ir socialinės reabilitacijos priemones, gali bÅ«ti Å¡velninama arba griežtinama.Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2016 m. rugpjūčio 3 d. laisvės atėmimo bausmę atlieka drausmės grupės sÄ lygomis (bei kamerų tipo patalpose), pataisos priemonių (nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas) vykdymas yra apsunkintas.

PareiÅ¡kėjÄ perkėlus į drausmės grupę jam taikomi didesni bausmių vykdymo įstatymuose numatyti apribojimai bei vykdoma sustiprinta priežiÅ«ra ir apsauga. Nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, yra numatyta galimybė siekti bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo, tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016 m. sausio 14 d. nutarimu Nr. 30 „Dėl suimtųjų ir nuteistuiu bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo organizavimo“ nustatė imperatyvÄ , kad nuteistieji perkelti į drausmės grupę ar kamerų tipo patalpas praranda teisę į bendrÄ jį ugdymÄ ir profesinį mokymÄ .

Su nubaustais perkėlimu į drausmės grupę nuteistaisiais besÄ lygiÅ¡kai turi bÅ«ti nutraukiamos su jais sudarytos mokymo (profesinio mokymo) sutartys. Jokių iÅ¡lygų teisės aktai nenumato. Ä® Vilniaus PN drausmės grupę pareiÅ¡kėjas buvo perkeltas už įstaigos rėžimo reikalavimų pažeidimus. Patekimas į drausmės grupę priklausė tik nuo pareiÅ¡kėjo valios, nes pagrindas nuteistajam bausmę atlikti pataisos įstaigos drausmės grupėje (ar kamerų tipo patalpose) atsiranda padarius nusižengimus ir pažeidus pataisos įstaigos tvarka, numatytÄ teisės aktuose.

Pareiškėjui buvo puikiai žinomos jo perkėlimo į drausmės grupę teisinės pasekmės.Pareiškėjo skundo aplinkybės pagrįstos abstrakčiais teiginiais, jis nenurodo jokių Vilniaus PN administracijos pažeidimų jo atžvilgiu, nėra pateikęs jokių objektyvių duomenų, kad Vilniaus PN administracija savo veiksmais ar neveikimu būtų pažeidusi jo teises ar teisėtus interesus. Pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo paremtas tik samprotavimais ir prielaidomis.

Vilniaus pataisos namų administracija jokiais savo veiksmais pareiÅ¡kėjo teisių nepažeidė ir jam jokios neturtinės žalos nepadarė. Teismo posėdyje proceso Å¡alys nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 77 str.). Skundas atmestinas. Å ioje byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ , kuriÄ jis patyrė, pasak pareiÅ¡kėjo, Vilniaus PN nesuteikus jam galimybės mokytis, ugdyti save, dirbti nuo 2016 m. rugpjūčio 3 d.RaÅ¡ytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas į Vilniaus PN atvyko 2016 m. vasario 26 d. (b. l. 18–22).

Nustatyta, kad psichologinio vertinimo metu psichologinės tarnybos virÅ¡ininkė 2016 m. gruodžio 22 d. pažymoje pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas priskiriamas didelės rizikos grupei, įtrauktas į „Nuteistųjų ir suimtųjų, priklausančių didelės rizikos grupei dėl savęs žalojimo ar bandymo nusižudyti apskaitos žurnalÄ â€œ. Pirminio psichologinio vertinimo metu nuteistasis elgėsi gan adekvačiai, bendravimo įgÅ«džiai socializuoti, stebina aukÅ¡ta savivertė, aukÅ¡tas pasitikėjimo savimi lygmuo siekiant sudaryti įspÅ«dį, stebimas impulsyvumas, tvirtas bei kategoriÅ¡kas savo įsitikinimų laikymasis, esant konfliktinei situacijai, galimas neadekvatus ir/ar smurtinis asmens elgesys, iÅ¡ dalies tikėtini ir adaptaciniai sunkumai, pats kaip vienÄ iÅ¡ savo „minusų“ iÅ¡sako tai, kad jis linkęs greit „užsiliepsnoti“, jei situacija pakrypsta ne jo naudai.

Bausmės atlikimo metu konkrečiam užimtumui poreikio nereiÅ¡kia. Save žalojančio elgesio tikimybė vidutinė – aukÅ¡ta, jis atvirai iÅ¡sako pritariantis manipuliatyviam save žalojančiam elgesiui (b. l. 26, 45–46). Psichologinės tarnybos virÅ¡ininkė D. Ž., atsižvelgdama į pareiÅ¡kėjo palankų požiÅ«rį į save žalojantį elgesį kaip priemonę saviems tikslams pasiekti, 2016 m. kovo 2 d. jį įtraukė į „Nuteistųjų ir suimtųjų, priklausančių didelės rizikos grupei dėl savęs žalojimo ar bandymo nusižudyti, apskaitos žurnalÄ â€œ iki laisvės atėmimo bausmės pabaigos (b. l. 44).

Laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 3 d. iki 2017 m. vasario 13 d. pareiÅ¡kėjui buvo skirtos Å¡ios nuobaudos: 2016 m. rugpjūčio 3 d. už nurodymų nevykdymÄ buvo paskirta nuobauda – 3 mėnesiai drausmės grupėje, 2016 m. rugpjūčio 4 d. už nurodymų nevykdymÄ paskirta 15 parų izoliacija, 2016 m. rugpjūčio 23 d. už nurodymų nevykdymÄ paskirta 5 parų izoliacija, 2016 m. rugpjūčio 29 d. už nurodymų nevykdymÄ paskirta 6 mėn. kamerų tipo patalpose, 2016 m. rugsėjo 1 d. už necenzÅ«rinių žodžių vartojimÄ paskirta 10 parų kamerų tipo patalpose, 2016 m. rugsėjo 26 d. už turto gadinimÄ paskirta 1 mėn. draudimas apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, 2016 m. rugsėjo 28 d. už nurodymų nevykdymÄ paskirtas papeikimas, 2016 m. spalio 7 d. už necenzÅ«rinių žodžių vartojimÄ , turto gadinimÄ , nurodymų nevykdymÄ paskirtas papeikimas; 2016 m. spalio 18 d. už turto gadinimÄ , nurodymų nevykdymÄ paskirtas draudimas apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, 2016 m. lapkričio 11 d. už turto gadinimÄ paskirta 15 parų kamerų tipo patalpose, 2017 m. sausio 18 d. už pasiprieÅ¡inimÄ pareigÅ«nams, nurodymų nevykdymÄ paskirta 12 mėn. drausmės grupėje, 2017 m. sausio 19 d. už atsisakymÄ eiti į drausmės komisijÄ paskirtas draudimas apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (b. l. 28).

Todėl pareiškėjas ginčo laikotarpiu (nuo 2016 m. rugpjūčio 3 d. iki 2017 m. vasario 3 d.) dėl padarytų drausminių nusižengimų buvo perkeliamas į drausmės grupę (laikotarpiais nuo 2016 m. rugpjūčio 3 d. iki 2016 m. lapkričio 3 d. ir nuo 2017 m. sausio 18 d. iki 2017 m. vasario 13 d.) arba buvo perkeliamas į kamerų tipo patalpas (2016 m. lapkričio 11 d. paskirta 15 parų kamerų tipo patalpose). Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – ir CK), Lietuvos Respublikos 2002 m. birželio 27 d.

įstatymu Nr. IX-994 patvirtintas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK, redakcija, galiojusi nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 21 d.), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. sausio 14 d. nutarimas Nr. 30 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo organizavimo“ ir kiti teisės aktai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246–6.249 straipsniuose: žalÄ , neteisėtÄ veikÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra nurodęs, kad CK 6.271 straipsnyje nustatytai vieÅ¡ajai atsakomybei atsirasti bÅ«tinos trys civilinės atsakomybės sÄ lygos:

1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atlikti neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.);

2) asmens patirta žala (CK 6.249 str.);

3) neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejantis priežastinis ryÅ¡ys (CK 6.247 str.). Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-578-556/2015). Akcentuotina, kad teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog nurodytas civilinės atsakomybės sÄ lygas privalo įrodyti pareiÅ¡kėjas (ieÅ¡kovas) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-669/2011).BVK 9 straipsnyje nustatyta, kad nuteistųjų teisinė padėtis, atsižvelgiant į jų elgesį bausmės atlikimo metu, nustatytų pareigų ir draudimų laikymÄ si, požiÅ«rį į darbÄ ir mokymÄ si, reagavimÄ Ä¯ psichologinį poveikį ir socialinės reabilitacijos priemones, Baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso ir Å¡io Kodekso nustatyta tvarka gali bÅ«ti Å¡velninama arba griežtinama.

BVK 142 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimÄ nuteistiesiems gali bÅ«ti skiriamos Å¡ios nuobaudos:

1) papeikimas;

2) pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės;

3) draudimas iki vieno mėnesio apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes);

4) nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki penkiolikos parų, o nepilnamečių nuteistųjų – iki deÅ¡imties parų. BVK 142 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems, sistemingai pažeidinėjantiems arba itin piktybiÅ¡kai pažeidusiems režimÄ , gali bÅ«ti skiriamos Å¡ios nuobaudos:

1) panaikinta paskirta paskatinimo priemonė – perkėlimas iÅ¡ paprastosios grupės į lengvÄ jÄ grupę;

2) pataisos namuose ir kalėjimuose paprastosios grupės sÄ lygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į drausmės grupę nuo trijų mėnesių iki vienerių metų;

3) pataisos namuose ir kalėjimuose drausmės grupės sÄ lygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas nuo penkiolikos parų iki Å¡eÅ¡ių mėnesių. Pagal BVK 75 straipsnio 2 dalį, drausmės grupei priskirti nuteistieji laikomi užrakinti gyvenamosiose patalpose, įrengtose pagal kamerų įrengimo reikalavimus.BVK 111 straipsnyje nustatyta, kad nuteistųjų, kuriems paskirtas laisvės atėmimas, pataisos priemonės yra Å¡ios: laisvės atėmimo režimas, nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas.

BVK 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vyresnių negu Å¡eÅ¡iolikos metų nuteistųjų bendrasis ugdymas organizuojamas raÅ¡ytiniu jų pageidavimu. Pagal BVK 147 straipsnio 3 dalį, nuteistųjų bendrojo ugdymo pataisos įstaigose tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. BVK 148 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pataisos įstaigose ir valstybės įmonėse prie pataisos įstaigų gali bÅ«ti organizuojamas nuteistųjų profesinis mokymas. Nuteistieji turi teisę pasirinkti profesijÄ , kurios mokysis pagal pataisos įstaigos administracijos pateiktÄ sÄ raÅ¡Ä ir turimÄ mokymo bazę.

Pagal BVK 148 straipsnio 4 dalį, nuteistųjų profesinio mokymo tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. sausio 14 d. nutarimu Nr. 30 patvirtinto Suimtųjų ir nuteistųjų bendrojo ugdymo organizavimo tvarkos apraÅ¡o (toliau – ir Ugdymo apraÅ¡as) 11 punktÄ , į mokyklÄ nepriimami įkalinti asmenys (iÅ¡skyrus asmenis iki 16 metų), atliekantys drausminę nuobaudÄ , – uždaryti į drausmės (baudos) izoliatorių (karcerį) arba perkelti į drausmės grupę ar kamerų tipo patalpas, o jeigu Å¡ie asmenys buvo priimti į mokyklÄ iki nuobaudos paskyrimo, nutraukiama su jais sudaryta mokymo sutartis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. sausio 14 d. nutarimu Nr. 30 patvirtino Nuteistųjų profesinio mokymo organizavimo tvarkos apraÅ¡as (toliau – ir Profesinio mokymo apraÅ¡as) 10 punkte nustatyta, kad į profesinio mokymo įstaigas nepriimami nuteistieji, atliekantys drausminę nuobaudÄ , – uždaryti į drausmės (baudos) izoliatorių (karcerį) arba perkelti į drausmės grupę ar kamerų tipo patalpas, o jeigu Å¡ie asmenys buvo priimti į profesinio mokymo įstaigÄ iki nuobaudos paskyrimo, nutraukiama su jais sudaryta profesinio mokymo sutartis.Ä®vertinęs nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimÄ teismas sprendžia, kad pagal aukščiau iÅ¡dėstytas teisės normas pareiÅ¡kėjui, ginčui aktualiu laiku paskyrus nuobaudas perkėlimÄ Ä¯ drausmės grupę ir kamerų tipo patalpas, pareiÅ¡kėjas prarado teisę į ugdymÄ ir profesinį mokymÄ , kaip tai numato Ugdymo apraÅ¡o 11 punktas ir Profesinio mokymo apraÅ¡o 10 punktas.

RaÅ¡ytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas Vilniaus komunalinių paslaugų mokyklos direktoriaus 2017 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. M-32 (b. l. 110) buvo iÅ¡brauktas iÅ¡ mokyklos avalynės gamintojo specialybės sÄ rašų dėl nelankymo. 2016 m. kovo 18 d. pareiÅ¡kėjo socialinės reabilitacijos plane (b. l. 38–43) buvo numatytos Å¡ios socialinės reabilitacijos priemonės: įgyti vidurinį iÅ¡silavinimÄ (3 punktas); esant galimybei įsidarbinti, atlikti visuomenėje naudingus darbus (7 punktas).

Dėl socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimo SRS bÅ«rio virÅ¡ininkas 2017 m. sausio 19 d. padarė įraÅ¡Ä , kad pareiÅ¡kėjas socialinės reabilitacijos pataisos programoje nedalyvauja, daro pažeidimus (b. l. 42, 38–43). Taigi Å¡ios nustatytos faktinės aplinkybės paneigia pareiÅ¡kėjo teiginius apie jo norÄ ir siekį mokytis ir ugdyti save. PareiÅ¡kėjo teiginiai dėl sÄ lygų dirbti nesudarymo taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Pagal BVK 125 straipsnio 1 dalį, kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbÄ siÅ«lo pataisos įstaigos administracija.

Pagal BVK nuostatas, norėdamas dirbti darbÄ savo iniciatyva nuteistasis turi apie tai informuoti pataisos įstaigos administracijÄ . Pirminio psichologinio vertinimo metu psichologinės tarnybos virÅ¡ininkė pateikė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas bausmės atlikimo metu konkrečiam užimtumui poreikio nereiÅ¡kia (b. l. 45–46). Vilniaus PN Ūkio skyriaus 2017 m. kovo 2 d. pažymoje Nr. 14-920 (b. l.

47) pažymėta, kad pareiÅ¡kėjas atlikdamas bausmę Vilniaus PN nedirbo, dėl įdarbinimo į administracijÄ nesikreipė. Ä®vertinęs Å¡ias nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui neiÅ¡reiÅ¡kus pageidavimo dirbti, nenustatyta Vilniaus PN neteisėtų veiksmų nesudarant jam sÄ lygų dirbti.Atmestini kaip nepagrįsti pareiÅ¡kėjo skundo argumentai, kad nuo 2016 m. rugpjūčio 3 d. Vilniaus PN jis buvo uždarytas ir pamirÅ¡tas, suteikiant jam tik galimybę 1 val. per parÄ pasivaikščioti.

RaÅ¡ytiniai bylos įrodymai (b. l. 7–8, 9–10, 45–46) patvirtina, kad paskyrus pareiÅ¡kėjui nuobaudas (perkėlimÄ Ä¯ drausmės grupę, kamerų tipo patalpas) jis buvo konsultuojamas Vilniaus PN psichologų individualiai: 2016 m. rugpjūčio 24 d., 2016 m. spalio 5 d., 2016 m. spalio 24 d., 2016 m. spalio 26 d., 2016 m. gruodžio 20 d., 2016 m. gruodžio 21 d. Konsultacijų turinys dažniausiai sietinas su bausmės atlikimo (adaptacijos laisvės atėmimo vietoje) sunkumais. 2016 m. gruodžio 22 d. pažymoje pažymėta, kad pareiÅ¡kėjas ir toliau bus konsultuojamas individualiai, siekiant motyvuoti jį „pamatyti“ bei įžvelgti adekvačias problemas, siekiant jo atžvilgiu taikyti programÄ â€žElgesys-pokalbis-pasikeitimas“.

Be to, pareiÅ¡kėjas Vilniaus PN 2016 m. lapkričio 29 d. raÅ¡tu buvo informuotas, kad atlikus paskirtas nuobaudas, jis galės tęsti dalyvavimÄ programose, numatytose kaip socialinės reabilitacijos priemonės. Taigi minėti įrodymai patvirtina, kad dėl paskirtų nuobaudų pareiÅ¡kėjui apribojus dalyvavimÄ grupinėje programų veikoje, jam buvo pritaikytas individualus darbas psichologinių konsultacijų forma. Teismas vertina, kad tokiais Vilniaus PN veiksmais nebuvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, pareiÅ¡kėjo teisės ir teisėti interesai.

Atsižvelgęs į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas nenustatė neteisėtų Vilniaus PN veiksmų, kaip vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, nesudarius sÄ lygų pareiÅ¡kėjo ugdymui ir profesiniam mokymui, darbui. Kaip minėta, remiantis ginčui aktualiu teisiniu reglamentavimu, LVAT praktika, neįrodžius bent vienos iÅ¡ trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas. Nagrinėjamu atveju teismui nenustačius pareiÅ¡kėjo nurodytų valdžios institucijų neteisėtų veiksmų fakto, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo skundas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir dėl to atmestinas.Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. d.

H. v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. v. Finland; LVAT administracinėse bylose: Nr. A261-3555/2011, Nr. A-556-1995/2013). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjo H. Z. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                                   Henrikas Sadauskas