9435ea3f-d4e9-4fe6-84d8-5daa619f76a4 · Utenos apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-483-913/2018Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-00449-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.1.5.2; 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.11.; 1.1.8.12.; 1.1.8.13.; 1.1.9.6.; 1.1.10.1.; 1.2.4.4.2.8.; 1.2.26.2.; 2.1.4.1.1; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.3; 2.1.10.1.; 2.3.1.3;(S)                                                                                                                  UTENOS APYLINKĖS TEISMAS                                                       N U O S P R E N D I S                                            LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                         2018 m. rugsėjo 6 d.                                                               Anykščiai Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų teisėja Jolanta Gasparavičienė,sekretoriaujant Aleksandrai Gromadskai,dalyvaujant prokurorei Ritai Čepienei,nukentėjusiajam M.

M., kaltinamajam K. V.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje KAROLIS VITKEVIČIUS, gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, bedarbis, registruotas darbo biržoje, gyvenamoji ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas 2013-09-17 Anykščių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį - laisvės apribojimu 2 m., 2014-09-11 Anykščių r. apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų areÅ¡to bausmę; 2017-10-11 Anykščių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį bauda (20 MGL) 753,20 eurų, kaltinamas pagal BK 284 straipsnį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ .Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :

K. V., 2017 m. gruodžio 25 d., apie 22 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, vieÅ¡oje vietoje - kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, įžūliais veiksmais, du kartus kumščiu smogė M. M. į veidÄ , tuo padarydamas apatinio žandikaulio kairio kampo lūžį, bei tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , lauke prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“, vienÄ kartÄ ranka smÅ«giavo M. A. į nugarÄ , tuo sukeldamas jai fizinį skausmÄ , tokiais savo veiksmais nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo M.

M. sveikatÄ , demonstravo nepagarbÄ aplinkai ir aplinkiniams, sutrikdė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir rimtį.Kaltinamasis K. V. savo kaltę dėl jam pareikÅ¡to kaltinimo pripažino visiÅ¡kai ir paaiÅ¡kino, kad buvo Kalėdos. Su draugais iÅ¡gėrinėjo kavinėje „(duomenys neskelbtini)“. Trumpam išėjo prie baro nupirkti alkoholio, kai grįžo pamatė nukentėjusiuosius sėdinčius už jų stalo. Pradėjo draugiÅ¡kai bendrauti, nupirko dar alkoholio. Viskas buvo gerai iki tol, kol pradėjo kabinėtis prie jo M.

Nekreipė dėmesio, bet paskui nesusivaldė ir taip išėjo, kad sudavė porÄ smÅ«gių jam į veidÄ ir išėjo į kavinės kiemÄ . Ä® laukÄ išėjo M. su drauge. Draugė buvo pikta. Pradėjo vartoti necenzÅ«rinius žodžius jo atžvilgiu, provokuoti. JÄ pastÅ«mė. M. trenkė jam, gindamas savo draugę. Norėjo susitaikyti su nukentėjusiaisiais. Jų atsiprašė. M. paprašė 10 000 Eur žalai atlyginti. IeÅ¡kojo iÅ¡ kur gauti tiek pinigų, nes Lietuvoje tai padaryti nerealu.

M. aplankė ligoninėje. Nurodė, kad dėl visko kaltas alkoholis, pasiduoda provokacijoms. Po šio įvykio, vengia vartoti alkoholį viešoje vietoje. Nurodė, kad apie du metus dirbo Norvegijoje. Nesimokė, Lietuvoje darbo patirties praktiškai neturi, taip pat neturi jokio turto. Su civilinio ieškinio prašoma suma nesutinka, nes yra per didelė. Su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus ir Panevėžio teritorinės ligonių kasos civiliniais ieškiniais – sutinka. Gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų.Nukentėjusysis M.

M. parodė, kad buvo Kalėdos. Atvažiavo į Anykščius. Atėjo į kavinę „(duomenys neskelbtini)“. Buvo stipriai iÅ¡gėręs. Girtas nebÅ«na agresyvus. Nupirko butelį alkoholio. Kaltinamasis prašė nupirkti dar butelį, atsisakė, nes pinigų neturėjo. Paklausė kaltinamojo apie jo lūžusiÄ nosį. Jis smogė kumščiu į veidÄ , žandikaulis iÅ¡Å¡oko iÅ¡ vietos. Kaltinamasis išėjo į kavinės kiemÄ , nuėjo iÅ¡ paskos. Kaltinamasis vėl puolė. Draugė M. pradėjo Å¡aukti.

Kaltinamasis bandė suduoti jai, atstÅ«mė kaltinamÄ jį ir pradėjo jÄ ginti. Paskui pribėgo draugai ir juos atitraukė. IÅ¡ karto nuvažiavo į Anykščių ligoninę, ten jam padėti negalėjo. Paskui nuvažiavo į Panevėžį. Ten pasakė, kad lūžo žandikaulis. KitÄ dienÄ nuvažiavo į KaunÄ , ten pasakė, kad yra gan stiprus ir sudėtingas žandikaulio kairio kampo lūžis. Reikėjo daryti 3 operacijas. Dabar visam gyvenimui nejaučia kairės pusės lÅ«pos. Gydymo laikotarpiu numetė apie 14 kg.

PrieÅ¡ įvykį svėrė 81 kg. Nieko negalėjo valgyti, daugiau nei du mėnesius. Ligoninėje dėjo varžtus, pjovė lÅ«pÄ . Gydymas užtruko 4 sav. Dirbti galėjo tik po 2 mėnesių. Dirbo „(duomenys neskelbtini)“. Turi dar savo įmonę. Jo darbas - tai yra bendravimas su žmonėmis. Negalėjo ne tik valgyti, bet ir kalbėti. Policijos pareigÅ«nams savo parodymus davė raÅ¡ydamas kompiuteryje. Nuo ilgo gulėjimo skaudėjo nugara, nes turi stuburo iÅ¡varÅ¾Ä . Mažai valgė, mažai judėjo, skaudėjo galva.

Žandikaulis, kaip ne savas. Ankščiau daug sportuodavo, dabar nepavyksta į treniruotes nueiti, nejaučia kairės lūpos kampo. Mažiau motyvuotas gyvenimui, sportui. Kaltinamasis atsiprašė, kai buvo ligoninėje. Civilinio ieškinio sumos mažinti nenori.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Be kaltinamojo visiÅ¡ko prisipažinimo, jo kaltė įrodyta Å¡iais raÅ¡ytiniais įrodymais:IÅ¡ 2018-01-03 praneÅ¡imo apie pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ nustatyta, kad 2017-12-26 į Panevėžio ligoninės skyrių su trauma kreipėsi M. M., gim. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), kuriam diagnozuotas apatinio žandikaulio lūžimas. M. M. nurodė, kad Anykščių mieste, kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ jį sumušė pažįstamas asmuo (tomas 1, b. l. 1-2).IÅ¡ nukentėjusiosios M.

A. 2018-01-15 apklausos protokolo nustatyta, kad 2017-12-25, apie 22.30 val., kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ su K. K., T. T., M. M. Å¡venčiant Å v. Kalėdas, kartu buvęs K. V. pradėjo kibti prie M. M.. Jam pasiteiravus K. V. dėl jo lūžusios nosies, Å¡is supyko ir, sėdėdamas prieÅ¡ais M. M., stodamasis staiga kumščiu du kartus smogė jam į veidÄ . Po smÅ«gio M. M. skaudėjo žandikaulį, jis negalėjo sukÄ sti dantų, jam kraujavo iÅ¡ burnos. Išėjusi į laukÄ , ji ten buvusiam K.

V. papriekaiÅ¡tavo dėl M. M. sumuÅ¡imo, o jis, užsimojęs ranka, puolė prie jos ir sudavė į nugarÄ , dėl to jai buvo sukeltas fizini skausmas. Ar K. V. jai smogė ranka, ar spyrė, ji nematė, nes tuo metu buvo nusisukusi (tomas 1, b. l. 50-55).IÅ¡ liudytojos K. K. 2018-01-17 apklausos protokolo nustatyta, kad 2017-12-25, apie 22 val., su T. T., M. A. ir M. M. bÅ«nant kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, prie jų staliuko prisėdo jos pažįstamas K. V.. Visiems bendraujant ir vartojant alkoholį, K.

V.atsistojo ir smogė kumščiu du kartus M. M. į veidÄ . Dėl kokių priežasčių kilo konfliktas, ji nežino. K. K. iÅ¡vedus K. V. į laukÄ , tarp jo ir M. M. įvyko susistumdymas. Kaip buvo sužalota M. A. ji nematė, pastaroji jai sakė, kad K. V. trenkė jai į nugarÄ (tomas 1, b. l. 116-117).IÅ¡ liudytojo L. B. 2018-02-02 apklausos protokolo nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 25 d. vakare, prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“, gatvėje tarp K. V. ir M. M. buvo kilęs konfliktas. Atitraukus K.

V. į šalį, iš kavinės išėjusi mergina, kaip vėliau sužinojo, kad tai buvo M. A., įžeidinėdama K. V., ant jo šaukė. Supykęs K. V.bėgo link M. A.. Ji bėgo nuo jo, buvę jaunuoliai K. V. pastūmė į šalį, todėl pastarasis M. A. smūgių nesudavė (tomas 1, b. l. 134-136).Iš liudytojo M. V. 2018-02-07 apklausos protokolo nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 25 d. vakare kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ su K. V., K. T., K. K., M. A., M. M. sėdėdami prie vieno staliuko bendravo ir vartojo alkoholį.

Vienu metu K. V. su M. M. susiginčijo. K. V. smogė ranka du kartus sėdinčiam M. M. į veidÄ (tomas 1, b. l. 139-141).IÅ¡ liudytojos S. Å . 2018-01-19 apklausos protokolo nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 25 d. ji dirbo kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, buvo daug lankytojų, viduje jokių konfliktų tarp lankytojų nebuvo. Vienu metu pastebėjo, kad nepažįstama mergina K. V. iÅ¡sivedė į laukÄ . Ji įtarė, kad kažkas įvyko. Lankytojas, kurio pavardės ji nežino, sakė, kad buvo suduoti smÅ«giai į veidÄ , bet daugiau nieko nepasakojo.

Po kurio laiko monitoriuje pastebėjo lauke filmuojamÄ vaizdÄ , kad tas pats K. V., pribėgęs prie merginos jai spyrė. Ar pataikė ir į kuriÄ vietÄ tiksliai nematė (tomas 1, b. l. 126-128).IÅ¡ 2018-01-30 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad M. M. nustatytas apatinio žandikaulio kairio kampo lūžis. Dėl Å¡io sužalojimų nesunkiai sutrikdyta jo sveikata (tomas 1, b. l. 35).IÅ¡ 2018-01-02 savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad UAB „Šerifai“ pateikė lauke prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), filmuotÄ vaizdo įraÅ¡Ä (tomas 1, b. l. 164), kuris 2018-02-01 buvo apžiÅ«rėtas (tomas 1, b. l. 165-168).

Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir iÅ¡vados Pagal BK 284 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vieÅ¡oji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo padarymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne.

Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį buvo pavartotas fizinis skausmas, aplinkiniai pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis ar kilo sumaiÅ¡tis.Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ atsako tas, kas dėl savanaudiÅ¡kų paskatų nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių.

Nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padarytas apibrėžta tyčia, jei kaltininkas suprato, jog savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatÄ , numatė, kad gali kitam žmogui nesunkiai sutrikdyti sveikatÄ ir norėjo jam tokį sveikatos sutrikdymÄ padaryti. Esant neapibrėžtai tyčiai kaltininkas irgi suvokia, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatÄ , tačiau Å¡iuo atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo skirtingo masto (sunkaus, nesunkaus ar nežymaus) sveikatos sutrikdymui) numato bendrai, tų padarinių savo sÄ monėje nedetalizuoja.

Kai sveikatos sutrikdymas padaromas neapibrėžta tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius: kaip sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, bÅ«dÄ , sužalojimų kiekį, jų vietÄ , nusikalstamų veiksmų intensyvumÄ , kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu ir kt. (LAT 2014-11-18 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-484/2014).Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus, kurie papildo vienas kitÄ ir neprieÅ¡tarauja tarpusavyje, pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis K.

V. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Apklaustas teisme, taip pat ir ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis K. V. prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nurodė jų padarymo aplinkybes. Todėl teismas sprendžia, kad K. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti, pagal BK 284 straipsnį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , kadangi jis 2017 m. gruodžio 25 d., apie 22 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, vieÅ¡oje vietoje - kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, įžūliais veiksmais, du kartus kumščiu smogė M.

M. į veidÄ , tuo padarydamas apatinio žandikaulio kairio kampo lūžį, bei tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , lauke prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“, vienÄ kartÄ ranka smÅ«giavo M. A. į nugarÄ , tuo sukeldamas jai fizinį skausmÄ , tokiais savo veiksmais nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo M. M. sveikatÄ , demonstravo nepagarbÄ aplinkai ir aplinkiniams, sutrikdė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir rimtį. Dėl bausmių skyrimo BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui.

Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymÄ , bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Kaltinamojo K. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas, nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

K. V. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamas veikas padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).Taigi, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį ir pavojingumÄ (padarytas vienas nesunkus nusikaltimas ir vienas apysunkis nusikaltimas), į jo atsakomybę lengvinančiÄ bei sunkinančiÄ aplinkybę, kaltinamojo asmenybę, t. y. tai, kad jis praeityje teistas už analogiÅ¡kas veikas, teistumas neiÅ¡nykęs (tomas 2, b.l. 22-44), baustas administracine tvarka (tomas 2, b.l. 18-21).

Psichiatro ir priklausomybės ligų dispanserinėje įskaitoje neįraÅ¡ytas ir nesigydė (tomas 2, b.l. 47).Byloje surinkti duomenys, apibÅ«dinantys K. V. veiksmus ir jo asmenį, iÅ¡ esmės rodo polinkį nusikalsti. Kaltinamasis niekur nedirba, naujas nusikalstamas veikas padarė turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ , yra teisiamas ketvirtÄ kartÄ . Ä®vertinus Å¡ias nustatytas aplinkybes, atsižvelgus į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, į kaltės rūšį, į padarytų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, kaltinamajam skirtinos inkriminuojamų straipsnių sankcijose numatytos bausmės – terminuotas laisvės atėmimas, nustatant bausmės dydį pagal įstatymo nuostatas, paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidedant.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl BK 75 straipsnio taikymo yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad „[...] BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga.

Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimÄ humaniÅ¡kumo principo reikalavimai turi bÅ«ti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iÅ¡ baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltÄ konfliktÄ su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiÄ jÄ , bet ir bendrÄ jÄ prevencijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 30 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303-511/2017).Taigi, priimdamas sprendimÄ atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Spręsdamas klausimÄ dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingÄ dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryÅ¡ius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslÄ ar įgyti specialybę, nebus kam prižiÅ«rėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, nutrÅ«ks ryÅ¡ys su Å¡eima, ir pan.).

Todėl kaltinamojo asmenybė ir kitos reikÅ¡mingos bylos aplinkybės turi bÅ«ti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-449-942/2016, 2K-194-942/2017).Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 5 dalimis, paskirtos bausmės bendrintinos bausmių apėmimo bÅ«du, kadangi nusikalstamos veikos padarytos esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, bausmės vykdymÄ atidedant, įpareigojant per šį laikÄ be bausmę vykdančios institucijos žinios neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, bei skiriant baudžiamojo poveikio priemonę – neatlygintinai dirbti 80 val. nemokamų darbų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, nustatant įpareigojimo įvykdymo terminÄ (BK 67 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 5 punkto, 70 straipsnio pagrindu).

BÅ«tent tokios rÅ«Å¡ies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į bausmei individualizuoti reikÅ¡mingas aplinkybes, teismo požiÅ«riu, padės pasiekti BK nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati bei neprieÅ¡taraujanti teisingumo principui.Vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, kadangi byla buvo iÅ¡nagrinėta atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ .Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis Å¡iuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su 2017 m. spalio 11 d.

Anykščių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 20 MGL dydžio bauda, bausmes visiškai sudedant ir skirtina galutinė bausmė. Dėl civilinių ieškiniųVadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Baudžiamojoje byloje buvo pareikštas Panevėžio teritorinės ligonių kasos, kaip civilinio ieškovo, atstovaujančio valstybės interesus, civilinis ieškinys 920,13 Eur sumai valstybės turėtoms nukentėjusiojo M.

M. gydymo išlaidoms, apmokėtoms iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, atlyginti (tomas 1, b.l. 69-76). Kadangi žala nukentėjusiojo sveikatai buvo padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo K. V. veiksmais, Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo K. V. priteistina PSDF biudžetui padaryta 920,13 Eur turtinė žala.Byloje pareikštas ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus civilinis ieškinys 479,09 Eur sumai dėl M.

M. iÅ¡mokėtos ligos paÅ¡alpos yra pagrįstas, įrodytas ir visiÅ¡kai tenkintinas (tomas 1, b. l. 96-103). ŽalÄ , padarytÄ asmeniui, jo turtui, privalo visiÅ¡kai atlyginti už žalÄ atsakingas asmuo (CK 6.263 str.), tuo pagrindu kaltinamajam tenka pareiga atlyginti 479,09 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondui.Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis M. M. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį 10 117,54 Eur sumai nusikaltimu padarytai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti (tomas 2, b.l. 93-114). Nukentėjusysis M.

M. civiliniu ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamojo K. V. 117,54 Eur turtinės žalos atlyginimui ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui. IeÅ¡kinyje nurodė, kad dėl nagrinėjamo įvykio nukentėjusysis M. M. patyrė iÅ¡laidų medicininiams preparatams (vaistams, papildams, vitaminams ir kt.) bei automobilio kurio, nes reikėjo važiuoti pas gydytojus. Å ias nukentėjusiojo patirtas iÅ¡laidas patvirtina pridedamos kvitų kopijos. Nukentėjusiajam dėl kaltinamojo K. V. padarytos veikos buvo padaryta neturtinė žala, kuriÄ jis vertina 10 000 Eur suma.

Byloje pateikti įrodymai (specialisto iÅ¡vada, medicininiai dokumentai) patvirtina, kad M. M. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kuris pasireiÅ¡kė sulaužytu žandikauliu. Dėl to M. M. tyrė emocinį sukrėtimÄ , stresÄ , didelį skausmÄ , teko kentėti ne vienÄ operacijÄ , buvo iÅ¡rautas dantis, ilgai negalėjo valgyti įprasto maisto, nukrito kÅ«no svoris, nes negalėjo įprastai maitintis. IÅ¡ pridedamo 2018-01-05 medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡o/siuntimo matyti, kad nukentėjusiajam buvo vykdytas Å¡is gydymo planas: individualÅ«s antdantiniai įtvarkai; medikamentinis gydymas, chirurginis gydymas pagal indikacijas.

Nukentėjusiajam taikytas B grupės vitaminų kursas dėl iÅ¡liekančios hipoestezijos smakre, lÅ«poje, analgetikai pagal reikalÄ , burnos skalavimų antiseptikas. IÅ¡ pridedamų medicininių dokumentų matyti, kad nukentėjusysis M. M. po gydymo stacionare (2018-01-05) lankėsi pas gydytojÄ . Buvo nustatyta, kad sunku kalbėti, žandikauliai sukabinti vielomis ir gumytėmis, kalba per sukastus dantis, valgo skystÄ maistÄ . Dokumentuose fiksuota, kad nukentėjusysis 2018-02-12 (daugiau kaip po mėnesio nuo gydymo stacionare) vis dar jaučia skausmÄ veide, nutirpusi apatinė lÅ«pa.

Taip pat 2018-04-30 fiksuota, jog nukentėjusysis vis dar kenčia nuo žandikaulio skausmo. Kadangi neigiami padariniai kilo bÅ«tent fundamentaliausiai ir vertingiausiai asmeninei neturtinei vertybei – žmogaus sveikatai, o žala sukelta iÅ¡ esmės dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, sumenkinus kito asmens gyvybę ir sveikatÄ , tai patirta neturtinė žala vertinama 10 000 Eur suma. Nukentėjusiojo M. M. civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos;

žalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatas žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais įstatymų nustatytais atvejais, taip pat nurodyti kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl neturtinės žalos dydžio, t. y. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad dėl kaltinamojo K.

V. tyčinių nusikalstamų veiksmų atsirado žala nukentėjusiojo M. M. sveikatai, be to, kaip nurodo nukentėjusysis, jis patyrė ir kitas iÅ¡laidas – vaistams, papildams, automobilio kurui. Tarp kaltinamojo neteisėto veikimo ir atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, todėl yra visos bÅ«tinos sÄ lygos kilti kaltinamojo civilinei deliktinei atsakomybei. Teismas daro iÅ¡vadÄ , jog civilinis ieÅ¡kinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas, ginčo dėl jo dydžio nėra, todėl nukentėjusiajam M.

M. iÅ¡ kaltinamojo K. V. priteistina 117,54 Eur sumai nukentėjusiojo patirtai turtinei žalai atlyginti. CK 6.250 straipsnyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, pagal kuriuos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstama veika sukeltas pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikÅ¡mingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimÄ , bei argumentuotai pagrįsti Å¡ių kriterijų taikymÄ nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumÄ .Spręsdamas dėl neturtinės žalos, teismas įvertina tai, kad nukentėjusysis M. M. dėl sveikatos sužalojimo neabejotinai jautė fizinį skausmÄ , patyrė stresÄ , iÅ¡gÄ stį, dvasinius iÅ¡gyvenimus, neigiamas emocijas, nepilnavertiÅ¡kumo jausmÄ , baimę dėl sveikatos, nepatogumus dėl pablogėjusios gyvenimo kokybės. Tačiau nukentėjusiojo nurodyta 10 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti, teismo vertinimu, nėra adekvati nusikaltimo pavojingumui ir atsiradusiems padariniams.

Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatÄ , yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai. Vienas iÅ¡ pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, kai sužalojama sveikata, yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, bÅ«tina siekti ir nukentėjusiojo bei žalÄ padariusio asmens interesų pusiausvyros. BÅ«tina pabrėžti ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimas - ne nubaudimo funkcija, o kompensacija už patirtus iÅ¡gyvenimus, atlygintinos žalos dydis žalÄ padariusiam asmeniui negali tapti nepateisinamai didele naÅ¡ta.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam M. M. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, byloje yra duomenų apie sužalojimo liekamuosius reiÅ¡kinius (iÅ¡liekanti hipoestezija smakre, lÅ«poje). Teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo turtinę padėtį (bedarbis), taip pat į formuojamÄ teismų praktikÄ , nagrinėjant bylas, kuriose asmenys nuteisti už nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , pagal kuriÄ neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiems asmenims nustatomas nuo 289 Eur iki 2606 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-300/2014, 2K-68/2014, 2K-258-699/2015, 2K-24-895/2017, 2K-36-895/2017 ir kt).

IÅ¡dėstytų aplinkybių pagrindu ir vadovaujantis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais, siekiant nukentėjusiojo bei žalÄ padariusio kaltinamojo interesų pusiausvyros, nustatytina 5000 Eur dydžio kompensacija neturtinei žalai atlyginti, kuri priteistina iÅ¡ kaltinamojo K. V. nukentėjusiajam M. M. (CK 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalys, 6.283 straipsnio 1 dalis, 6.250 straipsnio 1, 2 dalys, BPK 109 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Likusioje dalyje civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Dėl atstovavimo iÅ¡laidų priteisimo Byloje nukentėjusysis M. M. turėjo 240 Eur iÅ¡laidų už civilinio ieÅ¡kinio parengimÄ (tomas 2, b. l. 101-103), kurias praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamojo.Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusiojo patirtos iÅ¡laidos už advokato padėjėjo suteiktas teisines paslaugas įrodytos pateiktais dokumentais – pinigų priėmimo kvitu, sÄ skaita už teisines paslaugas, teisinių paslaugų teikimo sutartimi ir advokato orderiu, iÅ¡ kurių matyti, kad nukentėjusysis už jam suteiktas teisines paslaugas sumokėjo 240 Eur. Nukentėjusiojo sumokėta suma už jam suteiktÄ teisinę pagalbÄ atstovaujant jo interesus pirmosios instancijos teisme atitinka darbo ir laiko sÄ naudų bei protingumo, teisingumo kriterijus, todėl pripažintinos proceso iÅ¡laidomis ir priteistinos iÅ¡ kaltinamojo.

Dėl kitų klausimų Kaltinamajam K. V. 2018 m. sausio 31 d. Utenos apskrities VPK Anykščių r. PK nutarimu paskirta kardomoji priemonė raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (tomas 2, b. l. 13-14), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikintina.Nustatyta, kad 2018-07-24 Utenos apylinkės teismo Anykščių rÅ«mų nutartimi laikinai (trims mėnesiams) buvo apribotos kaltinamojo K. V. nuosavybės teisės į 10 117,54 Eur vertės nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ (tomas 2, b. l. 120-121), tačiau atsižvelgiant į tai, kad per keturiolika dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos nebuvo pateikti antstolio iÅ¡samÅ«s areÅ¡tuotino turto apraÅ¡ai, Å¡is apribojimas 2018-08-13 nustojo galioti.Daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 str., 301 – 303, 307 - 308 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : K. V. pripažinti kaltu, pagal BK 284 straipsnį ir skirti jam 10 (deÅ¡imt) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.K. V. pripažinti kaltu, pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir skirti jam 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du ir skirti K.

V. galutinę subendrintÄ bausmę – 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti K. V. 1 (vienerių) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtÄ bausmę subendrinti su 2017 m. spalio 11 d. Anykščių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta 20 MGL dydžio bauda, bausmes visiÅ¡kai sudedant, ir K.

V. paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – 1 (vienerių) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę su 20 (dvideÅ¡imties) MGL dydžio bauda.Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7, 8 punktu, paskirtos 1 (vienerių) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikÄ be bausmę vykdančios institucijos žinios neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu ir 70 straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę - neatlygintinai dirbti 80 val. nemokamų darbų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant šį įpareigojimÄ Ä¯vykdyti per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.K.

V. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.Civilinio ieÅ¡kovo Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį tenkinti ir iÅ¡ kaltinamojo K. V. priteisti 920,13 Eur (devynis Å¡imtus dvideÅ¡imt eurų 13 ct) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos turtinei žalai atlyginti (Europos aikÅ¡tė 1, 03505 Vilnius, įm. kodas 191351679, sÄ sk.

Nr. LT217300010002484333 „Swedbankas“, AB, banko kodas 7300).Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš kaltinamojo K. V. civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus naudai 479,09 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt devynis eurus 09 ct) turtinei žalai atlyginti.Nukentėjusiojo M. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.Priteisti iš kaltinamojo K. V. nukentėjusiojo M.

M. naudai 117,54 Eur (vienÄ Å¡imtÄ septyniolika eurų 54 ct) turtinei žalai atlyginti bei 5000 Eur (penkis tÅ«kstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti. Vadovaujantis LR BPK 104 str. nukentėjusiojo M. M. turėtas iÅ¡laidas 240 Eur (du Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt eurų) advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti pripažinti proceso iÅ¡laidomis ir priteisti iÅ¡ kaltinamojo K. V. nukentėjusiojo M. M. naudai.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rÅ«mus.

Teisėja                                                          Jolanta Gasparavičienė