942e750e-e45d-4817-92c2-2e87f8106eba · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2-823/2013Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00387-2012-9Procesinio sprendimo kategorijos: 50.10; 126.5. (N) (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. vasario 22 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Danutės GasiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės MilaÅ¡ienės ir Alvydo PoÅ¡kaus,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-2672-658/2012 sprendžiant dėl uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ kreditorinio reikalavimo bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Santechnikos centras“.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :I. Ginčo esmė Kauno apygardos teismas 2012 m. birželio 14 d. nutartimi iÅ¡kėlė bankroto bylÄ UAB „Santechnikos centras“, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Verslo valdymo ir restruktÅ«rizacijos centras“; 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi patvirtino BUAB „Santechnikos centras“ kreditorių ir jų reikalavimų sÄ raÅ¡Ä ; 2012 m. gruodžio 4 d. nutartimi pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.BUAB „Santechnikos centras“ administratoriaus įgaliotas asmuo perdavė teismui UAB „Swedbank lizingas“ pareiÅ¡kimÄ dėl 19 206,84 Lt kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, kurį sudaro    3 835,51 Lt įsiskolinimas pagal iÅ¡raÅ¡ytas, bet neapmokėtas sÄ skaitas, 9 549,31 Lt įsiskolinimo likutis pagal 2012 m. vasario 2 d.

įsiskolinimo mokėjimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 5 822,02 Lt netiesioginiai nuostoliai pagal 2012 m. vasario 2 d. lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2012 m. vasario 2 d. įsiskolinimo mokėjimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Administratorius neginčijo 13 384,82 Lt dalies kreditorinio reikalavimo, tačiau nesutiko su 5 822,02 Lt negautų pajamų reikalavimu, kurį prašė atmesti.Nurodė, kad kreditorius reikalauja 5 822,02 Lt netiesioginių nuostolių (nesumokėtų palÅ«kanų), tačiau lizingo davėjui nutraukus sutartį ir pareikalavus grÄ Å¾inti lizingo dalykÄ , lizingo davėjas netenka teisės reikalauti sumokėti sutartines įmokas prieÅ¡ terminÄ , bet įgyja teisę reikalauti, kad lizingo gavėjas atlygintų visÄ ar dalį perimto turto likvidacinės vertės, kurios jis, realizavęs turtÄ , negavo ir tokiu bÅ«du patyrė nuostolius.

Lizingo sutartis buvo nutraukta 2012 m. birželio 22 d., o turtas pagal Lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) lizingo davėjui perduotas 2012 m. birželio 21 d. Ä®vertinus skolos likutį, kuris yra santykinai nedidelis, ir kreditoriui perduoto turto rūšį (automobilis), tikėtina, jog patenkinus visÄ kreditoriaus reikalavimÄ , jis atsidurs ženkliai geresnėje padėtyje, nei bÅ«tų buvęs, jei skolininkas bÅ«tų tinkamai įvykdęs prievolę. Kreditorius nenurodė apie siekį realizuoti perduotÄ turtÄ , kada ir kokia kaina numato jį realizuoti.

Tai rodo, kad pats kreditorius nesiekia patenkinti savo interesų realizuoto turto verte.Kreditorius UAB „Swedbank lizingas“ nesutiko su administratoriaus prieÅ¡taravimais. Lizingo sutarties 11.2.3 punkte, kuris atitinka CK 6.574 straipsnyje įtvirtintas nuostatas, aiÅ¡kiai nurodoma, kad klientui iÅ¡ esmės pažeidus lizingo sutartį, lizingo bendrovė turi teisę nutraukti sutartį, pareikalauti nedelsiant grÄ Å¾inti lizingo bendrovei turtÄ bei tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo bendrovę grÄ Å¾intų į tokiÄ padėtį, kokia bÅ«tų buvusi, jeigu klientas bÅ«tų tinkamai įvykdęs sutartį.

Visi lizingo davėjo atlikti veiksmai atitiko lizingo sutarties sÄ lygas bei teisės normas, reglamentuojančias lizingo teisinius santykius. Negautos pajamos suprantamos kaip nauda, kuriÄ kreditorius bÅ«tų gavęs, jeigu skolininkas nebÅ«tų pažeidęs lizingo sutarties. Nagrinėjamoje byloje klientui nepažeidus esminės lizingo sutarties sÄ lygos (įmokų mokėjimo), ji bÅ«tų ir toliau vykdoma, kreditorius bÅ«tų gavęs sutartimi nustatytas palÅ«kanas. Dėl kliento kaltės nutraukus lizingo sutartį, kreditorius neteko galimybės gauti pelnÄ , todėl yra pagrindas reikalauti negautų pajamų dydžio.

Lizingo santykiuose palÅ«kanos mokamos kaip atlyginimas (pajamos) už naudojimÄ si suteikto finansavimo suma. Todėl lizingo sutarties atveju palÅ«kanų įmokos negali bÅ«ti priteisiamos tik už laikotarpį, kurį lizingo gavėjas naudojasi lizingo sutarčių objektu, kadangi palÅ«kanų įmokos pagal lizingo sutartį nėra nuomos mokestis už naudojimÄ si turtu.Kauno apygardos teismas 2012 m. lapkričio 5 d. nutartimi atnaujino UAB „Swedbank lizingas“ terminÄ praÅ¡ymui dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo paduoti bei įtraukė jį į BUAB „Santechnikos centras“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä su 13 384,82 Lt reikalavimu, o dėl ginčijamo 5 822,02 Lt reikalavimo paskyrė teismo posėdį žodinio proceso tvarka.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kauno apygardos teismas 2012 m. lapkričio 28 d. nutartimi UAB „Swedbank lizingas“ reikalavimÄ dėl 5 822,02 Lt netiesioginių nuostolių (negautų pajamų) pagal 2012 m. vasario 2 d. lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) atlyginimo atmetė. Teismas nurodė, kad pagal CK 6.574 straipsnį lizingo gavėjui nevykdant sutartinių prievolių, lizingo davėjas turi pasirinkimo teisę: reikalauti sumokėti visas pagal sutartį priklausančias įmokas prieÅ¡ terminÄ arba nutraukti sutartį, susigrÄ Å¾inti turtÄ , iÅ¡siieÅ¡koti sumas, kurias lizingo gavėjas privalėjo sumokėti iki lizingo sutarties nutraukimo dienos bei faktiÅ¡kai patirtus lizingo davėjo nuostolius, kurių jam, nors ir sÄ Å¾iningai bei protingai besielgiant, nepavyko iÅ¡vengti.

Å ios dvi pasirinkimo galimybės vertintinos kaip alternatyvios, todėl lizingo davėjui pasirinkus vienÄ iÅ¡ jų, nagrinėjamu atveju – sutarčių nutraukimÄ ir lizingo dalyko atsiėmimÄ , iÅ¡nyksta jo teisė reikalauti vykdyti kitÄ , t. y. sutartines įmokas mokėti prieÅ¡ terminÄ , bei atsiranda pareiga pretenduojant į visÄ ar dalį perimto turto likvidacinės vertės ar kitų įmokų, kurių sumokėjimo lizingo davėjas galėjo tikėtis pagal nutrauktÄ sutartį, iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ lizingo gavėjo, šį reikalavimÄ grįsti faktiÅ¡kai patirtais nuotoliais.Teismas reikÅ¡mingais laikė atsakovo administratoriaus įgalioto asmens prieÅ¡taravimuose nurodytus argumentus, jog kreditorius susigrÄ Å¾ino lizingo dalykÄ ir turi galimybę jį parduoti ir taip kompensuoti patirtus nuostolius.

Nurodė, kad kol turtas nėra realizuotas, nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog kreditoriaus patirti nuostoliai yra realÅ«s, kadangi egzistuoja galimybė, jog pardavus perimtÄ turtÄ gauta pinigų suma bus lygi ar virÅ¡ys pagal sutartį mokėtinų, tačiau kreditoriaus negautų įmokų sumÄ . CK 6.574 str. kuriamas reglamentavimas negali bÅ«ti vertinamas kaip sukuriantis galimybę lizingo davėjui reikalauti daugiau, nei lizingo gavėjas bÅ«tų privalėjęs įvykdyti tinkamai vykdydamas sutartį, kas ir sÄ lygotų situacija, jeigu į kreditorinio reikalavimo sumÄ Ä¯traukus pagal nutrauktÄ sutartį mokėtinas palÅ«kanas ir kreditoriui įgyvendinant su Å¡ia reikalavimo dalimi susijusias teises atsakovo atžvilgiu lizingo dalykas bÅ«tų realizuotas už didesnę kainÄ nei likutinė lizingo dalyko vertė, t. y. teismo procesiniu sprendimu bÅ«tų patvirtinta kreditoriaus patirtų nuostolių suma, nors faktiÅ¡kai nuostolių negautų pajamų pavidalu kreditorius nepatirtų arba jų suma bÅ«tų mažesnė.

Teismo vertinimu, pastaroji situacija ne tik nepagrįstai iÅ¡plėstų kreditoriaus teises bankroto procese, bet ir darytų neigiamÄ Ä¯takÄ visų likusių atsakovo kreditorių padėčiai. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, jog kreditorius neįvykdė jam tenkančios pareigos įrodyti patirtų nuostolių dydį. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Kreditorius UAB „Swedbank lizingas“ pateikė atskirÄ jį skundÄ , kuriuo praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutarties dalį dėl 5 822,02 Lt reikalavimo nepatvirtinimo panaikinti ir patvirtinti patikslintÄ finansinį reikalavimÄ visa apimtimi, t. y. 19 206,84 Lt sumai.

AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Teismas netinkamai aiÅ¡kino lizingo sutarties ir nuostolių atlyginimo institutus. Lizingo sutarčių 11.2.3 punkte, analogiÅ¡kai kaip ir CK 6.574 straipsnyje, nurodoma, kad klientui iÅ¡ esmės pažeidus lizingo sutartį, lizingo bendrovė turi teisę nutraukti sutartį, pareikalauti nedelsiant grÄ Å¾inti lizingo bendrovei turtÄ bei tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo bendrovę grÄ Å¾intų į tokiÄ padėtį, kokia bÅ«tų buvusi, jeigu klientas bÅ«tų tinkamai įvykdęs sutartį.

Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Taigi kreditorius turi teisę reikalauti priteisti iÅ¡ skolininko visa, kÄ jis bÅ«tų gavęs, jei skolininkas bÅ«tų tinkamai įvykdęs lizingo sutartį. Vadinasi, UAB „Swedbank lizingas“ turi teisę reikalauti palÅ«kanų įmokų nuo lizingo sutarties nutraukimo iki lizingo sutarties pabaigos, nes toks reikalavimas reiÅ¡kia kreditoriaus grÄ Å¾inimÄ Ä¯ tokiÄ padėtį, kokia bÅ«tų buvusi, jeigu UAB „Santechnikos centras“ bÅ«tų tinkamai įvykdžiusi prisiimtus sutartinius įsipareigojimus.

Reikalaujamos sumokėti palÅ«kanų įmokos nuo lizingo sutarties nutraukimo iki lizingo sutarties pabaigos yra netiesioginiai nuostoliai, t. y. negautos pajamos, kurias lizingo davėjas bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų skolininko veiksmų.PalÅ«kanų įmokų mokėjimas yra nustatytas lizingo sutartimi, vadinasi, klientas ir kreditorius dėl jų yra sutarę laisva valia. Lizingo bendrovė reikalauja palÅ«kanų įmokų ne už pavėluotus mokėjimus, o remdamasi CK 6.574 straipsnio, lizingo sutarties bendrųjų sÄ lygų 11.2.3 punkto nuostatomis, palÅ«kanų, kaip negautų pajamų, atlyginimo už tai, kad klientui suteikė teisę naudotis lizingo bendrovės teikiamu finansavimu.Dėl skolininko kaltės nutraukus lizingo sutartį kreditorius patyrė ne tik netiesioginį nuostolį – 5 822,02 Lt negautas palÅ«kanas, bet dar ir nuostolį iÅ¡ turto pardavimo, lygų 23 540,74 Lt (53 979,25 Lt likutinė neiÅ¡pirkta turto vertė be PVM – 30 578,51 Lt turto pardavimo kaina be PVM).

Todėl teismo argumentai dėl to, kad kreditorius susigrÄ Å¾inęs turtÄ turėjo galimybę jį parduoti ir taip kompensuoti patirtus nuostolius yra nepagrįsti. Kreditorius nereikalavo nuostolio iÅ¡ turto pardavimo, dėl to ir informacijos apie turto realizavimÄ neteikė. BUAB „Santechnikos centras“ praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutartį. Nurodo, kad UAB „Swedbank lizingas“, nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės, net neįrodinėjo, kiek jis yra gavęs lizingo įmokų ir kokia buvo lizingo objekto vertė jo perdavimo lizingo davėjui momentu, kurių bendra suma leistų nustatyti realius nuostolius ir įvertinti kreditoriaus reikalavimo pagrįstumÄ .

Apelianto teigimu, jis ne tik patyrė netiesioginius nuostolius (5 822,02 Lt) dėl skolininko kaltės nutraukus lizingo sutartį, bet ir 23 540,74 Lt dydžio nuostolį iÅ¡ turto pardavimo. Tokia pozicija niekuo nepagrįsta, nes praÅ¡ydamas patvirtinti kreditorinį reikalavimÄ apeliantas jį įvardijo netiesioginiais nuostoliais, o realÅ«s nuostoliai nebuvo įrodinėjami. CK 6.574 straipsnyje įtvirtinta lizingo gavėjo civilinės atsakomybės apimtis apibrėžiama aiÅ¡kiai: lizingo davėjui turi bÅ«ti atlyginta tiek nuostolių, kad jie grÄ Å¾intų jį į tokiÄ padėtį, kokia bÅ«tų buvusi tinkamai įvykdžius sutartį.

Kreditoriaus nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo sudaro skirtumas tarp lizingo gavėjo sumokėtų įmokų ir lizingo dalyko vertės kartu paėmus bei visos sumos, kuriÄ lizingo davėjas bÅ«tų gavęs lizingo gavėjui tinkamai įvykdžius sutartį. Apelianto nurodomas lizingo objekto pardavimo faktas neįrodo realių kreditoriaus nuostolių, nes iÅ¡ pateiktos pardavimo sutarties nėra aiÅ¡ku, kiek lizingo įmokų bÅ«tų gavęs apeliantas iki lizingo sutarties nutraukimo, kokia buvo lizingo dalyko vertė bendrai.

Apelianto pasirinkta skaičiavimo formuluotė nėra tinkamas skaičiavimas, įrodantis tikruosius kreditoriaus nuostolius, nes juose neatsispindi kreditoriui sumokėtos lizingo įmokos. Be to, pateikti rašytiniai įrodymai objektyviai nepatvirtina lizingo objekto pardavimo fakto, nes nėra pateikti VĮ „Regitra“ duomenys, kad turtas iš tiesų buvo perleistas. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ atskirajame skunde iÅ¡dėstytų argumentų ribose, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis (CPK 320 str., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.Bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme numatytų bankroto procedÅ«rų vykdymÄ užtikrinti, kad bÅ«tų visiÅ¡kai arba iÅ¡ dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai bei apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai.

Kreditorių reikalavimų pareiÅ¡kimo specifika ta, jog kreditoriai reikalavimus reiÅ¡kia ne tiesiogiai teismui, bet bankroto administratoriui, kuris, iÅ¡dėstęs teismui argumentuotÄ nuomonę dėl pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumo, teikia juos tvirtinti arba praÅ¡o teismo netvirtinti tokių reikalavimų. Bankroto bylÄ nagrinėjantis teismas tik tuomet tvirtina kreditoriaus pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ , jeigu iÅ¡ byloje esančių duomenų gali padaryti iÅ¡vadÄ , kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai.Bylos medžiaga nustatyta, kad 2009 m. gruodžio 4 d. tarp UAB „Swedbank lizingas“ ir UAB „Santechnikos centras“ buvo sudaryta lizingo sutartis Nr. LT085541, pagal kuriÄ lizingo gavėjui UAB „Santechnikos centras“ buvo iÅ¡simokėtinai iÅ¡nuomotas UAB „Swedbank lizingas“ nuosavybės teise priklausantis turtas – automobilis Jeep Grand Cherokee (b.l. 9-14).

Lizingo gavėjas UAB „Santechnikos centras“ įsipareigojo kas mėnesį mokėti sutartines įmokas pagal sutarties įmokų grafikÄ . Turtas turėjo bÅ«ti iÅ¡pirktas iki 2014 m. lapkričio 30 d. Tarp Å¡alių 2012 m. vasario 2 d. buvo pasiraÅ¡yta Lizingo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nauja redakcija (b.l. 15-28), pagal kuriÄ turtas turėjo bÅ«ti iÅ¡pirktas iki 2015 m. gegužės 30 d., taip pat buvo nustatytos papildomos sÄ lygos, t. y. UAB „Santechnikos centras“ prievolių pagal sutartį įvykdymas užtikrintas fizinių asmenų V.

K. ir M. K. laidavimu (b.l. 19). Tiek 2009 m. gruodžio 4 d. lizingo sutartis, tiek 2012 m. vasario 2 d. lizingo sutarties naujos redakcijos 10.2 p. numatė, jog po sutartinių įmokų sumokėjimo ir tinkamai įvykdžius kitas sutartyje numatytas sÄ lygas, turto nuosavybės teisė su visomis su juo susijusiomis prievolėmis perduodama lizingo gavėjui. Nustatyta, kad lizingo gavėjas UAB „Santechnikos centras“ prievoles vykdė netinkamai, t. y. vėlavo mokėti įmokas, todėl lizingo sutarties Å¡alys 2012 m. vasario 2 d. pasirašė įsiskolinimo mokėjimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ lizingo gavėjas įsipareigojo padengti įsiskolinimÄ dalimis, mokėdamas nustatytas palÅ«kanas (b.l. 29-32).

UAB „Santechnikos centras“ 2012 m. birželio 21 d. pateikė praÅ¡ymÄ nutraukti lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 33); UAB „Swedbank lizingas“ nuo 2012 m. birželio 22 d. vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė sutartis ir atsiėmė lizingo turtÄ (b.l. 34).Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl UAB „Swedbank lizingas“ pareikÅ¡to kreditorinio reikalavimo dalies, t. y. dėl 5 822,02 Lt netiesioginių nuostolių (negautų pajamų) pagrįstumo.

Apeliantas, remdamasis CK 6.574 straipsniu, lizingo sutarties 11.2.3 punktu (lizingo sutarties naujos redakcijos 11.3.3 p.), teigia, jog jis turi teisę reikalauti netiesioginių nuostolių, t. y. palÅ«kanų įmokų nuo lizingo sutarties nutraukimo iki lizingo sutarties pabaigos.CK 6.567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį viena Å¡alis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iÅ¡ trečiojo asmens kitos Å¡alies (lizingo gavėjo) nurodytÄ daiktÄ ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sÄ lyga, kad sumokėjus visÄ lizingo sutartyje numatytÄ kainÄ daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita.

Toje pačioje normoje nustatyta, kad lizingo santykius reglamentuojančio CK XXX skyriaus normos mutatis mutandis taikomos ir tais atvejais, kai lizingo davėjas yra nuomojamo turto savininkas.Lizingo sutarties esminio pažeidimo teisiniai padariniai įtvirtinti CK 6.574 straipsnyje. Å ioje normoje nurodyti du lizingo davėjo teisių gynimo bÅ«dai, lizingo gavėjui iÅ¡ esmės pažeidus sutartį: lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieÅ¡ terminÄ arba nutraukti sutartį. Å ie teisių gynimo bÅ«dai yra savarankiÅ¡ki ir nėra vienas kito taikymo sÄ lyga.

Kai lizingo davėjas pasirenka nutraukti sutartį, jis turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti jam sutarties dalykÄ bei iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėjÄ grÄ Å¾intų į tokiÄ padėtį, kokia bÅ«tų buvusi, jeigu lizingo gavėjas bÅ«tų tinkamai įvykdęs sutartį. Å i taisyklė reiÅ¡kia, kad lizingo gavėjas turi atlyginti lizingo davėjo iÅ¡laidas, patirtas vykdant sutartį (t. y. susijusias su lizingo dalyko įgijimu, pristatymu ir pan.), be to, sumokėti atlyginimÄ (palÅ«kanas) lizingo davėjui už suteiktÄ finansavimÄ (teisę naudotis daiktu).

Lizingo davėjo nuostoliai turi bÅ«ti apskaičiuojami atsižvelgiant į tai, kad, nutraukus lizingo sutartį, jis savo nuosavybėje pasilieka lizingo dalykÄ . Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad lizingo davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo sudaro skirtumas tarp lizingo gavėjo sumokėtų įmokų ir lizingo dalyko vertės kartu paėmus bei visos sumos, kuriÄ lizingo davėjas bÅ«tų gavęs lizingo gavėjui tinkamai įvykdžius sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2012, 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2012).Lizingo sutarties 11 punkte įtvirtintos vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo sÄ lygos ir padariniai.

Lizingo sutarties (naujos redakcijos) 11.1-11.2 punkte nurodyti atvejai, kuomet lizingo bendrovė turi teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį prieÅ¡ terminÄ . Tokiu atveju lizingo bendrovė turi teisę savo pasirinkimu (11.3 p.): (1) pareikalauti per 14 kalendorinių dienų apmokėti visÄ Ä¯siskolinimÄ pagal sutartį (t. y. pagal GrafikÄ likusias sumokėti turto iÅ¡pirkimo įmokas, palÅ«kanų įmokas, draudimo įmokas ir priežiÅ«ros mokesčio sumas už visÄ likusį turto iÅ¡pirkimo laikotarpį), taip pat visas laiku nesumokėtas įmokas, priskaičiuotas netesybas ir kitus mokėjimus (mokesčius) pagal sutartį; arba (2) nutraukti sutartį, pareikalauti nedelsiant grÄ Å¾inti bendrovei turtÄ , sumokėti visas iki sutarties nutraukimo nesumokėtas sumas, netesybas, palÅ«kanų įmokas pagal grafikÄ , draudimo įmokas ir priežiÅ«ros mokestį, o taip pat pareikalauti kompensuoti bendrovės patirtus nuostolius, atsiradusius dėl pirmalaikio sutarties nutraukimo, bei kompensuoti turto pardavimo nuostolį, kuris apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp neiÅ¡pirktos turto vertės sutarties nutraukimo dienÄ ir turto pardavimo kainos, už kuriÄ turtas gali bÅ«ti parduotas ar kitaip realizuotas; arba (3) nutraukti sutartį, pareikalauti nedelsiant grÄ Å¾inti bendrovei turtÄ bei atlyginti tokio dydžio nuostolius, kad jie bendrovę grÄ Å¾intų į tokiÄ padėtį, kokia bÅ«tų buvusi, jeigu klientas bÅ«tų tinkamai įvykdęs sutartį (CK 6.574 str.).

Lizingo sutarties 11.4 punkte nurodyta, kad jeigu sutartis nutraukiama dėl lizingo gavėjo padaryto esminio sutarties pažeidimo, įmokos, kurias lizingo gavėjas sumokėjo iki pirmalaikio sutarties nutraukimo, jam negrÄ Å¾inamos, taip pat lizingo gavėjas įsipareigoja kompensuoti lizingo bendrovės patirtus nuostolius, atsiradusius dėl pirmalaikio sutarties nutraukimo.Kaip buvo minėta, lizingo sutarties nutraukimo padarinius reglamentuojančiame CK 6.574 straipsnyje nustatytas lizingo davėjo nuostolių dydžio kriterijus: nuostolių turi bÅ«ti atlyginta tiek, kad jie grÄ Å¾intų lizingo davėjÄ Ä¯ tokiÄ padėtį, kokia bÅ«tų buvusi, jeigu lizingo gavėjas bÅ«tų tinkamai įvykdęs sutartį.

Lizingo sutartyje Å¡alys gali susitarti dėl kitokios nuostolių nustatymo tvarkos, bet jos negali susitarti dėl nuostolių dydžio, kuris gerokai virÅ¡ytų komentuojamoje normoje nustatytų nuostolių sumÄ . CK 6.574 straipsnio nuostatÄ Å¡alys perkėlė ir į lizingo sutarties 11.3.3 punktÄ . Pažymėtina, kad lizingo davėjas, pasinaudojęs teise nutraukti lizingo sutartį, negali reikalauti sumokėti periodines įmokas prieÅ¡ terminÄ , tačiau likusi nesumokėta įmokų suma reikÅ¡minga nustatant lizingo davėjo patirtų nuostolių dydį.

CK 6.249 straipsnyje įtvirtintos realaus žalos atlyginimo taisyklės leidžia teigti, kad sprendžiant dėl lizingo davėjui atlygintinos žalos dydžio svarbu nustatyti grÄ Å¾into daikto vertės santykį su patirtais nuostoliais, nes, lizingo davėjui susigrÄ Å¾inus daiktÄ , jo verte nuostoliai turi bÅ«ti mažinami. Kreditoriaus nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo sudaro skirtumas tarp lizingo gavėjo sumokėtų įmokų ir lizingo dalyko vertės kartu paėmus bei visos sumos, kuriÄ lizingo davėjas bÅ«tų gavęs lizingo gavėjui tinkamai įvykdžius sutartį.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nesiaiÅ¡kino UAB „Swedbank lizingas“ nuostolių dydžio, taip pat nebuvo nustatinėjama grÄ Å¾into lizingo dalyko vertė sutarties nutraukimo momentu, kiek lizingo įmokų buvo gavęs apeliantas iki lizingo sutarties nutraukimo. Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog tais atvejais, kai lizingo sutartyje, kurioje buvo numatytas nuosavybės teisės perėjimas lizingo gavėjui ir Å¡io mokamų įmokų dalį sudarė turto iÅ¡pirkimo įmokos, ir nutraukus lizingo sutartį sumokėtos įmokos negrÄ Å¾inamos ir reikalaujama grÄ Å¾inti daiktÄ , teismas, kilus ginčui, turi nustatyti lizingo davėjo patirtų nuostolių dydį, atsiradusį dėl sutarties nutraukimo, bei grÄ Å¾into turto vertę, buvusiÄ sutarties nutraukimo momentu.

Nustačius Å¡ias aplinkybes, lizingo davėjo nuostolių dydis mažintinas jam grÄ Å¾into turto verte bei lizingo gavėjo sumokėtų įmokų dydžiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2012).Bankrutuojančiam skolininkui pareikÅ¡tu reikalavimu lizingo davėjas reikalavo ne tik administratoriaus ginčijamų negautų pajamų, bet ir prašė padengti ateityje paaiÅ¡kėsiančius nuostolius iÅ¡ perimto lizingo turto pardavimo. Po skundžiamos nutarties priėmimo, turtÄ lizingo davėjas pardavė.

Nagrinėjamoje byloje egzistuojantis vieÅ¡asis interesas lemia teismo pareigÄ iÅ¡nagrinėti ir nustatyti viso kreditoriaus reikalavimo atlyginti nuostolius dydį, taip įgyvendinant proceso ekonomiÅ¡kumo ir koncentruotumo principus bei bankroto proceso tikslus. Nagrinėjamoje byloje nebuvo iÅ¡nagrinėtos ir nustatytos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybės dėl UAB „Swedbank lizingas“ nuostolių, patirtų dėl vienaÅ¡aliÅ¡ko lizingo sutarties nutraukimo, dydžio, lemiančio lizingo gavėjo kreditorinio reikalavimo apimtį.

Byloje nėra duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima nustatyti lizingo gavėjo sumokėtų įmokų dydį ir grÄ Å¾into turto vertę, buvusiÄ sutarties nutraukimo momentu. Dėl nurodytų priežasčių kolegija mano esant pagrindÄ konstatuoti, kad neatskleista bylos esmė ir pagal byloje esančius įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl skundžiama nutartis naikintina ir kreditoriaus reikalavimo dalies tvirtinimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 338 str.).

Dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų bylos nagrinėjimas iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme reikÅ¡tų jos nagrinėjimÄ visa apimtimi naujais aspektais, o po jos iÅ¡sprendimo bÅ«tų suvaržyta Å¡alių teisė į apeliacijÄ . Pirmiau nurodytoms aplinkybėms nustatyti, bÅ«tina nepažeidžiant rungimosi ir dispozityvumo principų pasiÅ«lyti Å¡alims pateikti duomenis apie lizingo gavėjo sumokėtas įmokas pagal lizingo sutartį ir apie lizingo davėjui grÄ Å¾into turto vertę, buvusiÄ sutarties nutraukimo momentu.

Å ie duomenys leis nustatyti lizingo davėjo nuostolius, patirtus dėl skolininko kaltės nutraukus lizingo sutartį prieÅ¡ terminÄ , bei nuspręsti dėl ginčo nuostolių reikalavimo pagrįstumo. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teisme turėtų bÅ«ti svarstoma ir dėl laiduotojų, kurių materialiosioms teisėms ir pareigoms priimta nutartis gali turėti įtakos, dalyvavimo byloje. Apeliacinės instancijos teismas neturi kompetencijos įtraukti į bylos nagrinėjimÄ naujus asmenis, todėl nagrinėjamas klausimas negali bÅ«ti iÅ¡ esmės iÅ¡spręstas apeliacinės instancijos teisme ir dėl Å¡ios priežasties.

Dėl iÅ¡dėstytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir UAB „Swedbank lizingas“ kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutartį panaikinti ir UAB „Swedbank lizingas“ 5 822,02 Lt dalies kreditorinio reikalavimo bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Santechnikos centras“ tvirtinimo klausimÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Teisėjai                                                                                                                                   Danutė Gasiūnienė                                                                                                                                                Danutė Milašienė                                                                                                                                                Alvydas Poškus