942e1c0c-c83a-4b29-89ee-cd0272371f1e · Vilniaus apygardos administracinis teismas

UŽDAROJI AKCINĖ BENDROVĖ „SENAMIESČIO ŪKIS"Administracinė byla Nr. I-1710-95-2011(Proceso Nr. 3-61-3-03828-2010-7)                                                                                                           Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 2.2; 2.7; 70.1; 73(S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. kovo 14 d.                                                                           Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Liudos Arlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Balčytienės ir Broniaus JanuÅ¡kos, sekretoriaujant Tatjanai BaÅ¡kir, dalyvaujant pareiÅ¡kėjų atstovui Antanui Naujokui, atsakovės atstovei Eglei Izokaitei, trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovams Igoriui Kuncevičiui ir Egidijui Virkučiui bei Virgilijui Gaižauskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų Mažeikių rajono savivaldybės tarybos ir Mažeikių rajono savivaldybės administracijos skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Mažeikių rajono medžiotojų ir žvejų draugijai, Mažeikių rajono ViekÅ¡nių medžiotojų bÅ«reliui, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Å iaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Mažeikių rajono agentÅ«rai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjos Mažeikių rajono savivaldybės taryba ir Mažeikių rajono savivaldybės administracija (toliau – ir pareiÅ¡kėjos, Taryba, Administracija) su skundu (b. l. 1-4) kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovė, Ministerija) 2010-11-30 raÅ¡tÄ Nr. (9-2)-D8-11181 „Dėl savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų, panaudotų pažeidžiant teisės aktus, iÅ¡ieÅ¡kojimo“ (toliau – ir skundžiamas RaÅ¡tas, Sprendimas).Skunde nurodė, kad, pareiÅ¡kėjų nuomone, RaÅ¡tas, kuriame atsakovė iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ , kad iÅ¡ Mažeikių rajono savivaldybės turi bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡komos ne pagal paskirtį panaudotos savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšos, Å¡ių lėšų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pavedant atlikti Valstybinei mokesčių inspekcijai, tuo pačiu pripažįstant, kad aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšos buvo panaudotos ne pagal paskirtį, joms sukelia teisines pasekmes ir jis gali bÅ«ti skundžiamas nustatyta tvarka.

Tvirtino, kad nesutinka, kad savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšos buvo panaudotos ne pagal paskirtį ir tuo pačiu nesutinka su atsakovės nurodymu dėl ne pagal paskirtį panaudotų aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų iÅ¡ieÅ¡kojimo. Priemonėms, numatytoms Lietuvos Respublikos medžioklės, kurios pagal Specialiosios programos įstatymÄ gali bÅ«ti finansuojamos savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšomis, 2009 m. buvo skirta 44 222 Lt.

Å iÄ pinigų sumÄ už medžiojamųjų gyvÅ«nų daromos žalos prevencinių priemonių įgyvendinimÄ skirti siÅ«lė Medžiojamų gyvÅ«nų daromos žalos miÅ¡kui prevencinių priemonių vertinimo komisija 2009-11-19 posėdyje, pritarusi svarstytoms paraiÅ¡koms. Administracijos direktoriaus 2009-12-07 įsakymu buvo skirta Mažeikių rajono medžiotojų ir žvejų draugijai (35 958 Lt), Mažeikių rajono ViekÅ¡nių medžiotojų bÅ«reliui (2 864 Lt) ir VÄ® Mažeikių miÅ¡kų urėdijai (5 400 Lt), 44,2 tÅ«kst. litų suma buvo nurodyta ir Tarybos 2010-01-29 sprendimu patvirtintos ataskaitos iÅ¡laidų III str.

Atsakovė RaÅ¡te, pavesdama trečiajam suinteresuotam asmeniui iÅ¡ieÅ¡koti ne pagal paskirtį panaudotas savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Å iaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Mažeikių rajono agentÅ«ros (toliau – ir Mažeikių rajono agentÅ«ra) 2010-11-25 patikrinimo aktu Nr. 165 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuris buvo suraÅ¡ytas atliekant patikrinimÄ kaip laikomasi Specialiosios programos įstatymo nuostatų, naudojant lėšas, gautas iÅ¡ medžioklės plotų naudojamų mokesčių už medžiojamųjų gyvÅ«nų iÅ¡teklių naudojimÄ .

Mažeikių rajono agentÅ«ros Patikrinimo akte nurodyta, kad paskirstant aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos 44,2 tÅ«kst. litų sumÄ , surinktÄ už medžiojamųjų gyvÅ«nų iÅ¡teklių naudojimÄ , netinkamai buvo panaudota 38 822 Lt suma, skirta Mažeikių medžiotojų ir žvejų draugijos medžiotojų bÅ«reliams ir klubams bei ViekÅ¡nių medžiotojų bÅ«reliui. Atkreipė dėmesį, kad Mažeikių rajono agentÅ«ra patikrinimo metu nustatė ir Patikrinimo akte nurodė, kad iÅ¡laidoms yra pateikti reikiami finansiniai dokumentai, mokėjimo nurodymai, pinigų priėmimo kvitai, PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, kasų iÅ¡laidų orderiai, nuraÅ¡ymo aktai ir kt.

Ä®diegtų prevencinių priemonių dėka, iÅ¡vengta laukinių žvėrių padarytos žalos žemės Å«kio kultÅ«roms, Å«kininkų laukuose, valstybiniams ir privatiems miÅ¡kams. Taigi, kadangi nėra ginčo dėl to, kad savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšos buvo panaudotos tinkamų prevencinių priemonių įgyvendinimui, todėl laiko, kad visa 44 222 Lt suma buvo panaudota prevencinėms priemonėms, kurios atitinka Specialiosios programos įstatymo (toliau – ir įstatymas) 4 str. 1 d. 3 p., numatantį savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų panaudojimo galimybę finansiÅ¡kai remti miÅ¡ko sklypų, kuriuose medžioklė nėra uždrausta, savininkus, valdytojus ir naudotojus, įgyvendinančius žalos prevencijos priemones, kuriomis jie siekia iÅ¡vengti medžiojamųjų gyvÅ«nų daromos žalos miÅ¡kui (želdinių apdorojimas repelentais, aptvėrimas tvoromis ar apsauginėmis juostomis, želdinių, gerinančių laukinių gyvÅ«nų natÅ«ralias mitybos sÄ lygas, veisimas ir kitos priemonės).

Tačiau Patikrinimo akte yra konstatuota ir tai, kad savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšos 38 822 Lt buvo panaudotos ne pagal paskirtį, nes pagal Specialiosios programos įstatymo 4 str. 1 d. 3 p., piniginės lėšos gali būti naudojamos finansiškai remti tik miško sklypų, kuriuose medžioklė nėra uždrausta, savininkus, valdytojus ir naudotojus. Patikrinimo akte yra nurodoma, kad medžiotojų būreliai nėra miško sklypų savininkai, valdytojai ir naudotojai.

Taigi, netinkamas savivaldybių aplinkos rėmimo specialiosios programos lėšų panaudojimas grindžiamas tuo, kad piniginės lėšos buvo skirtos netinkamiems subjektams, bet pareiÅ¡kėjos su tuo nesutinka. Patikrinimo akte Mažeikių rajono agentÅ«ra remiasi vienas kitam prieÅ¡taraujančiais teiginiais. IÅ¡ pradžių nurodoma, kad nustatyta, kad Mažeikių rajono savivaldybė nepilnai pasinaudojo Lietuvos Respublikos savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo 4 str. 1 d. 3 p. numatyta galimybe, finansiÅ¡kai remti miÅ¡ko sklypų, kuriuose medžioklė nėra uždrausta, savininkus, valdytojus ir naudotojus, įgyvendinančius žalos prevencijos priemones, kuriomis jie siekia iÅ¡vengti medžiojamųjų gyvÅ«nų daromos žalos miÅ¡kui, nes privačių miÅ¡kų savininkai, į savivaldybę nesikreipė, todėl pagal Medžioklės įstatymo 12 str. 4 p., lėšos buvo paskirtos medžioklės plotų naudotojams, kurie taip pat turi teisę gauti finansinę paramÄ , o iÅ¡vadose jau konstatuojama, kad medžiotojų bÅ«reliai nėra miÅ¡kų žemės savininkai, valdytojai ar naudotojai, tuo pagrindžiant iÅ¡vadÄ , kad lėšos panaudotos netinkamai.

Pažymėjo, kad Medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos miškui prevencinių priemonių komisijos posėdyje, kuriame buvo nuspręsta savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšas siūlyti skirti medžiotojų būreliams, dalyvavo ir Mažeikių rajono agentūros vyriausiasis specialistas, kuris nepareiškė prieštaravimų dėl lėšų skyrimo medžiotojų būreliams kaip netinkamam lėšų gavimo subjektui. Be kita ko, nurodė, kad nei Patikrinimo akte, nei Rašte nėra nurodyta, kodėl ir kokių teisės aktų nuostatomis vadovaujantis medžiotojų būreliai nėra laikomi miško sklypų savininkais, valdytojais ir naudotojais.

Specialiosios programos įstatyme nėra pateikta jokių Å¡iame įstatyme vartojamų sÄ vokų apibrėžimų, todėl skiriant pinigines lėšas medžiotojų bÅ«reliams buvo vadovautasi Medžioklės įstatymo nuostatomis. Medžioklės įstatymo 12 str. 1 d. 4 p. reglamentuojama, kad medžioklės plotų naudotojų teisė Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo ir Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nustatyta tvarka gauti finansinę pagalbÄ medžiojamųjų gyvÅ«nų gyvenamosios aplinkos sÄ lygoms gerinti, retų ir nykstančių medžiojamų gyvÅ«nų rÅ«Å¡ių populiacijoms atkurti, laukinių gyvÅ«nų užkrečiamųjų ligų židinių likvidavimo priemonėms ir kitiems Å¡iuose teisės aktuose numatytiems tikslams.

Medžiotojų bÅ«reliams skirtos lėšos atitiko Specialiosios programos įstatymo nustatytus tikslus, t. y. buvo skirtos už įstatyme numatytų prevencinių priemonių įgyvendinimÄ . Medžiotojų bÅ«reliams savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšos buvo skirtos vadovaujantis Medžioklės įstatymo 2 str. 11, 12 ir 13 d. pateiktomis medžioklės plotų, medžioklės plotų naudojimo ir medžioklės plotų naudotojo sÄ vokomis. Medžioklės plotais yra laikomi žemės, miÅ¡kų ir vandens telkinių plotai, kuriuose Medžiokės įstatymo nustatyta tvarka gali bÅ«ti medžiojama.

Saro iÅ¡vadÄ , kad medžioklės plotas apima žemės, miÅ¡kų ir vandens telkinių plotus. Medžioklės plotų naudotoju yra laikomas fizinis ar juridinis asmuo, galintis bÅ«ti laukinės gyvÅ«nijos iÅ¡teklių naudotoju pagal Laukinės gyvÅ«nijos įstatymÄ ir turintis Medžioklės įstatymo nustatyta tvarka iÅ¡duotÄ leidimÄ naudoti medžiojam gyvÅ«nų iÅ¡teklius medžioklės plotų vienete. Medžiotojų bÅ«reliai pagal Medžioklės įstatymo nuostatas yra laikomi medžioklės plotų naudotojais.

Pabrėžė, kad savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų suma buvo surinkta medžioklės plotų naudotojų, t. y. tų pačių medžiotojų būrelių, vadovaujantis Specialiosios programos įstatymo 3 str. 2 p. Medžioklės plotų naudojimas Medžioklės įstatyme apibrėžiamas kaip medžiojimas ir su juo susijusi veikla medžioklės plotuose taikant biotechnines priemones, statant ir eksploatuojant medžioklės įrenginius, įgyvendinant medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos prevencijos priemones, saugant medžiojamuosius gyvūnus nuo neteisėto naudojimo.

Kadangi medžiotojų bÅ«reliai medžioklės plotuose vykdo medžioklę, taip pat su ja susijusiÄ veiklÄ , įskaitant ir prevencinių priemonių įgyvendinimÄ , už tai medžiotojų bÅ«reliams ir buvo skirtos savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšos, todėl mano, kad medžiotojų bÅ«reliai yra medžioklės plotų, o tuo pačiu ir į medžioklės plotus, patenkančių miÅ¡ko sklypų naudotojai, kuriems, pagal Specialiosios programos įstatymo 4 str. 1 d. 3 p., gali bÅ«ti skiriamos savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšos.

Todėl savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos 38 822 Lt suma, skirta medžiotojų bÅ«reliams per Mažeikių medžiotojų ir žvejų draugijÄ bei ViekÅ¡nių medžiotojų bÅ«reliui, buvo panaudota pagal paskirtį, nes buvo skirta nepažeidžiant Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nuostatų.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjų atstovas patvirtino skunde iÅ¡dėstytus argumentus, skundÄ palaikė ir prašė jį tenkinti visiÅ¡kai (žr. teismo posėdžio protokolÄ ).Atsakovė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiÅ¡kėjų Mažeikių rajono savivaldybės tarybos ir Mažeikių rajono savivaldybės administracijos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Atsiliepime į skundÄ (b. l. 40-42) nurodė, kad atsakovė, gavusi Mažeikių rajono agentÅ«ros Patikrinimo aktÄ , įvertino nustatytus pažeidimus ir RaÅ¡tu kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekcijÄ praÅ¡ydama ne ginčo tvarka iÅ¡ieÅ¡koti į valstybės iždo sÄ skaitÄ Mažeikių rajono savivaldybės netinkamai (ne pagal įstatyme įtvirtintas nuostatas) panaudotas Specialiosios programos lėšas.

Tvirtino, kad Medžioklės įstatymo 6 str. 3 d. nustatyta, kad žemės sklypų, kuriuose medžioklė neuždrausta, savininkai, valdytojai ir naudotojai turi teisę Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo ir Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nustatyta tvarka gauti finansinę paramÄ medžiojamųjų gyvÅ«nų daromos žalos prevencijos priemonėms įgyvendinti. Pažymėjo, kad Å¡ioje nuostatoje taip pat įtvirtinta, kad prevencijos priemonėms, kuriomis miÅ¡ko savininkai, valdytojai ir naudotojai siekia iÅ¡vengti medžiojamųjų gyvÅ«nų daromos žalos miÅ¡kui (želdinių apdorojimas repelentais, aptvėrimas tvoromis ar apsauginėmis juostomis, želdinių, gerinančių laukinių gyvÅ«nų natÅ«ralias mitybos sÄ lygas, veisimas ir kitos priemonės), finansuoti turi bÅ«ti skiriama ne mažiau kaip 70 proc. lėšų, surinktų iÅ¡ mokesčių už medžiojamųjų gyvÅ«nų iÅ¡teklių naudojimÄ .

Taigi, pareiÅ¡kėjų skunde nurodomas argumentas, kad Specialiosios programos lėšos turėtų bÅ«ti skiriamos medžiotojų bÅ«reliams dar ir dėl to, kad vienas iÅ¡ Å¡ios programos lėšų Å¡altinių yra mokesčiai, surinkti už medžiojamųjų gyvÅ«nų iÅ¡teklių naudojimÄ , laikytinas nepagrįstu. Medžioklės įstatymo nuostata prieÅ¡ingai nurodytam pareiÅ¡kėjų argumentui reglamentuoja, kad Specialiosios programos lėšos skiriamos bÅ«tent sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams, kurie siekdami iÅ¡vengti medžiojamųjų gyvÅ«nų daromos žalos ėmėsi prevencinių priemonių apsaugoti savo nuosavybės, valdymo ar naudojimo teise turimÄ sklypÄ ir jos, ne mažiau 70 proc., turi bÅ«ti padengiamos bÅ«tent iÅ¡ lėšų, surinktų už medžiojamųjų gyvÅ«nų iÅ¡teklių naudojimÄ .

Ä®statymų leidėjas Specialiosios programos lėšų skiriamÄ finansinę paramÄ sieja bÅ«tent su konkretaus sklypo (t. y. teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre) savininko, valdytojo ar naudotojo tame sklype taikomomis prevencinėmis priemonėmis. Akcentavo, kad MiÅ¡kų įstatymo 2 str. 10-12 d. yra pateiktos miÅ¡ko savininko, valdytojo ir naudotojo sÄ vokos. Å iose nuostatose įtvirtinta, kad: miÅ¡ko savininkai yra valstybė, fiziniai ir juridiniai asmenys bei užsienio valstybėse įsteigtos organizacijos, neturinčios juridinio asmens statuso, tačiau turinčios civilinį teisnumÄ pagal tų valstybių įstatymus, įstatymų nustatyta tvarka įgiję nuosavybės teisę į miÅ¡kus; miÅ¡ko valdytojai yra miÅ¡ko savininkai; miÅ¡kų urėdijos, valstybinių rezervatų direkcijos, nacionalinių parkų direkcijos, savivaldybės, valstybės įmonės bei organizacijos, valdančios patikėjimo teise įstatymų nustatyta tvarka joms Vyriausybės nutarimais perduotÄ valstybinėms funkcijoms įgyvendinti valstybinę miÅ¡ko žemę; kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, užsienio valstybėse įsteigtos organizacijos, neturinčios juridinio asmens statuso, tačiau turinčios civilinį teisnumÄ pagal tų valstybių įstatymus, teisėtai įgijusios privačios miÅ¡ko žemės valdymo teisę; miÅ¡ko naudotojai yra juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie Å¡io įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgijo miÅ¡ko ir miÅ¡ko iÅ¡teklių naudojimo teisę: miÅ¡ko iÅ¡tekliai, pagal MiÅ¡kų įstatymo 2 str. 7 d., yra nenukirstas miÅ¡kas, sakai, kelmai ir dervuoliai, medžių žievė, karnos ir toÅ¡is, medžių sula, kalėdiniai medeliai, kitos dekoratyvinės miÅ¡ko medžiagos, Å¡akelės, vytelės, grybai, rieÅ¡utai, uogos, vaisiai, vaistažolės ir vaistinės žaliavos, miÅ¡ko paklotė ir lapai bei miÅ¡ko augalija.

Taigi, medžiotojų bÅ«relis nepatenka nei į vienÄ iÅ¡ jų. Medžiotojų bÅ«relis atitinka Medžioklės įstatymo 2 str. 13 d. įtvirtintÄ medžioklės plotų naudotojo (t. y. fizinis ar juridinis asmuo, galintis bÅ«ti laukinės gyvÅ«nijos iÅ¡teklių naudotoju pagal Laukinės gyvÅ«nijos įstatymÄ ir turintis nustatyta tvarka iÅ¡duotÄ leidimÄ naudoti medžiojamųjų gyvÅ«nų iÅ¡teklius medžioklės plotų vienete) sÄ vokÄ . Medžioklės plotų naudotojo ir miÅ¡ko sklypo savininko, valdytojo ar naudotojo sÄ vokos nėra tapačios, todėl medžioklės plotų naudotojai negali bÅ«ti finansiÅ¡kai remiami įstatymo 4 str. 1 d. 3 p. pagrindu.

Medžiotojų bÅ«reliai nėra miÅ¡ko sklypų savininkai, valdytojai ar naudotojai, nes bÅ«ti medžiojamųjų iÅ¡teklių naudotoju nereiÅ¡kia bÅ«ti miÅ¡ko sklypo naudotoju. Mano, kad medžiotojų bÅ«reliai neturi jokio teisinio pagrindo jiems nuosavybės ar kita teise nevaldomame sklype taikyti minėtas įstatyme nurodytas žalos prevencijos priemones (t. y. apdoroti želdinius repelentais, aptverti tvoromis ar apsauginėmis juostomis, veisti želdinius, gerinančius laukinių gyvÅ«nų natÅ«ralias mitybos sÄ lygas ir pan.).

Kadangi įstatyme aiškiai įtvirtinta, kad Specialiosios programos lėšos naudojamos finansiškai remti tik miško sklypų, kuriuose medžioklė nėra uždrausta savininkus, valdytojus ir naudotojus, o medžiotojai, turintys nustatyta tvarka išduotus leidimus naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete, yra medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudotojai, bet ne sklypų naudotojai, todėl jų vykdoma veikla negali būti finansuojama iš Specialiosios programos lėšų.

Todėl atsakovė visiÅ¡kai pagrįstai atsižvelgė į Mažeikių rajono agentÅ«ros nustatytus faktus ir pateiktas iÅ¡vadas bei teisėtai ir pagrįstai surašė RaÅ¡tÄ .Teismo posėdyje atsakovės atstovė patvirtino atsiliepime iÅ¡dėstytus motyvus, su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ (žr. teismo posėdžio protokolÄ ).Tretieji suinteresuoti asmenys Mažeikių rajono medžiotojų ir žvejų draugija bei Mažeikių rajono ViekÅ¡nių medžiotojų bÅ«relis su pateiktu skundu sutiko ir prašė pareiÅ¡kėjų Mažeikių rajono savivaldybės tarybos ir Mažeikių rajono savivaldybės administracijos skundÄ patenkinti.Atsiliepimuose į skundÄ (b. l. 24-26, 27-29) nurodė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kas aplinkybes bei argumentus kaip ir pareiÅ¡kėjos savo skunde.Teismo posėdyje trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovai patvirtino atsiliepimuose nurodytus argumentus, su skundu sutiko ir prašė jį tenkinti (žr. teismo posėdžio protokolÄ ).Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Å iaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Mažeikių rajono agentÅ«ra atsiliepime į skundÄ (b. l. 33-34) su pateiktu skundu nesutiko, prašė bylÄ nagrinėti atstovui nedalyvaujant.Ä® teismo posėdį trečiojo suinteresuoto amines atstovas neatvyko, apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ buvo praneÅ¡ta įstatymo nustatyta tvarka, todėl byla iÅ¡nagrinėta atstovui nedalyvaujant (b. l. 52, 67).Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į skundÄ (b. l.

37) nurodė, kad inspekcija nėra kompetentinga pateikti savo nuomonę dėl pareiÅ¡kėjų Mažeikių rajono savivaldybės tarybos ir Mažeikių rajono savivaldybės administracijos skunde nurodytų klausimų.Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teigė, kad su skundu nesutinka, tačiau prašė bylÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra (žr. teismo posėdžio protokolÄ ).Byla nutrauktina. Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovė, Ministerija) 2010-11-30 raÅ¡to Nr. (9-2)-D8-11181 „Dėl savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų, panaudotų pažeidžiant teisės aktus, iÅ¡ieÅ¡kojimo“ (toliau – ir skundžiamas RaÅ¡tas, Sprendimas) teisėtumo ir pagrįstumo (b. l. 5, 43).Kaip matyti iÅ¡ RaÅ¡to turinio, jį atsakovė adresavo Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, tačiau RaÅ¡to kopijÄ iÅ¡siuntė ir Mažeikių rajono savivaldybei.

RaÅ¡te buvo nurodyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo (toliau – ir įstatymas) 4 str. 4 d., informuojama, kad Å iaulių aplinkos apsaugos departamentas patikrino Mažeikių rajono savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų panaudojimo teisėtumÄ ir Patikrinimo akte nurodė, kad 38 822 Lt suma buvo panaudota įstatyme nenumatytiems tikslams. Be kita ko, atsakovė paprašė minėtas lėšas ne ginčo tvarka iÅ¡ieÅ¡koti į Valstybės iždo sÄ skaitÄ , kurioje kaupiamos Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšos.

Apie savivaldybės sumokėtas lėšas prašė informuoti raÅ¡tu (b. l. 5, 43).Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 3 str. 1 d., administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės vieÅ¡ojo administravimo srityje. ABTÄ® 5 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Vadovaujantis ABTÄ® 22 str. 1 d., skundÄ (praÅ¡ymÄ ) dėl vieÅ¡ojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti vieÅ¡ojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių vieÅ¡ojo administravimo tarnautojus, pareigÅ«nus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Sisteminė nurodytų teisės normų analizė leidžia teisėjų kolegijai daryti išvada, kad vadovaujantis ABTĮ 22 str. 1 d., ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.

Teismas imasi nagrinėti tik tokį reikalavimÄ dėl teisės akto panaikinimo, kuriame aiÅ¡kiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos.ABTÄ® 15 str. įtvirtintas bylų, kurias sprendžia administraciniai teismai, sÄ raÅ¡as. Tarp Å¡ių bylų galima ir administracinė byla dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, tik tokių teisės aktų ir veiksmų, kurie sukelia teisines pasekmes atitinkamiems asmenims.

Teisinių pasekmių nebuvimas byloja, kad ginčo iÅ¡ esmės nėra. Nesant ginčo, nėra ir bylos nagrinėjimo dalyko.Kaip minėta, pareiÅ¡kėjos nesutinka su minėtu atsakovės RaÅ¡tu, praÅ¡o jį panaikinti kaip neteisėtÄ ir nepagrįstÄ IÅ¡tyrusi ir įvertinusi byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų (b. l. 1-47) visumÄ (ABTÄ® 57 str.) bei remdamasi aptartų teisės normų sistemine analize, teisėjų kolegija sprendžia, kad RaÅ¡tas plačiÄ ja prasme yra vieÅ¡ojo administravimo subjekto atliktas veiksmas, bet atlikus šį veiksmÄ pareiÅ¡kėjų teisių apimtis nesusiaurėjo, papildomų pareigų neatsirado.

Teisėjų kolegijos nuomone, dėl tokio veiksmo negali bÅ«ti iÅ¡kelta administracinė byla. Teisminis nagrinėjimas nekeliant konkretaus materialinio pobÅ«džio reikalavimo yra teisiÅ¡kai beprasmis. Be kita ko, teisėjų kolegija pažymi, kad suformuotoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartÄ pasisakyta, kad teismas imasi nagrinėti tik tokį reikalavimÄ dėl teisės akto panaikinimo, kuriame aiÅ¡kiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos.

VieÅ¡ojo administravimo subjekto suraÅ¡ytas dokumentas, kuriame nėra vieÅ¡ojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali bÅ«ti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-03-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-483/2010, 2010-03-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-511/2010, 2010-06-11 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-822-354/2010, 2010-06-23 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-442-323/2010, 2010-06-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-875/2010 ir kt.) (Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 str., Teismų įstatymo 33 str. 4 d.).Teisėjų kolegija pastebi ir tai, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-12-28 įsakymu Nr. D1-637 patvirtintų Savivaldybių aplinkos saugos rėmimo specialiosios programos lėšų panaudojimo patikrinimo rekomendacijų 8 p. nustatyta, kad Aplinkos ministerija, gavusi lėšų panaudojimo patikrinimo aktÄ , įvertina nustatytus pažeidimus, prireikus papraÅ¡o savivaldybes papildomos informacijos ir ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo akto gavimo kreipiasi į Valstybinę mokesčių inspekcijÄ prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų, panaudotų pažeidžiant įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių tokių lėšų panaudojimÄ , nuostatas, iÅ¡ieÅ¡kojimo.

Tai reiÅ¡kia, kad Aplinkos ministerija bei Valstybinė mokesčių inspekcija, besiremdamos patikrinimo aktu gali priimti vieÅ¡ojo administravimo subjekto patvarkymÄ (įpareigojimÄ ) dėl lėšų iÅ¡ieÅ¡kojimo. Tik toks patvarkymas (įpareigojimas) bÅ«tų privalomas pareiÅ¡kėjoms, t. y. sukeliantis pareiÅ¡kėjoms atitinkamas teisines pasekmės, todėl pareiÅ¡kėjos galėtų tokį patvarkymÄ (įpareigojimÄ ) ginčyti teismine tvarka.Pagal ABTÄ® 2 str. 14 d., individualus teisės aktas – vienkartis teisės taikymo aktas skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibÅ«dintų subjektų grupei.

Taigi, individualÅ«s teisės taikymo aktai iÅ¡reiÅ¡kia ne tik valstybės valiÄ , bet ir atskirų piliečių valiÄ , jie skirti reguliuoti konkrečius gyvenimo atvejus, skirti konkrečiam asmeniui, nustatančiam konkrečiam asmeniui santykius su konkrečia institucija. Individualus teisės aktas iÅ¡reiÅ¡kia kompetentingos institucijos valiÄ administracinių teisinių santykių srityje, iÅ¡reiÅ¡kia valiÄ kito asmens atžvilgiu. Ginčo atveju, skundžiamo RaÅ¡to turinio analizė teisėjų kolegijai suponuoja iÅ¡vadÄ , kad jame pareiÅ¡kėjų atžvilgiu nėra vieÅ¡ojo administravimo subjekto valinio pobÅ«džio patvarkymų, todėl toks dokumentas negali bÅ«ti ginčijamas teisme.

Pagal Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo 4 str. 4 d., specialiosios programos lėšas, panaudotas nenumatytiems Å¡iame įstatyme tikslams, Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos teikimu Valstybinė mokesčių inspekcija pasiÅ«lo savivaldybėms per tris mėnesius pervesti į Valstybės iždo sÄ skaitÄ , kurioje kaupiamos Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšos. Jeigu savivaldybės Valstybinės mokesčių inspekcijos pasiÅ«lyme nurodytu laiku neperveda lėšų, Valstybinė mokesčių inspekcija priima sprendimÄ Å¡ias lėšas iÅ¡ieÅ¡koti ne ginčo tvarka.Ä®vertinusi paminėtÄ teisinį reglamentavimÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovės kreipimasis į Valstybinę mokesčių inspekcijÄ yra administracinės procedÅ«ros iki Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimo iÅ¡ieÅ¡koti lėšas iÅ¡ savivaldybės ne ginčo tvarka priėmimo dalis, t. y. procedÅ«rinis dokumentas, kurio apskundimo tvarkos teisės aktai nenumato.Todėl, apibendrinusi tai, kas pasakyta anksčiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad RaÅ¡tas negali bÅ«ti laikomos nei individualiu teisės aktu, nei administraciniu aktu ABTÄ® 2 str. 15 d. ir VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 str. 15 d. prasme, nes juo nėra iÅ¡reikÅ¡tas sprendimas vieÅ¡ojo administravimo srityje dėl pareiÅ¡kėjų teisių ar pareigų ir pats savaime jokių pasekmių nesukelia.

Panaikintas gali bÅ«ti tik administracinis aktas. Ginčo atveju, RaÅ¡tas pareiÅ¡kėjoms sukelia procedÅ«rinio, o ne materialaus pobÅ«džio teisines pasekmes. Taigi, ginčijamas dokumentas savaime nedaro įtakos pareiÅ¡kėjų teisėms ir pareigoms, o juo tik pradedama vykdyti procedÅ«ra dėl lėšų iÅ¡ieÅ¡kojimo. PareiÅ¡kėjų ginčijamas RaÅ¡tas nepažeidžia ir negali pažeisti tų pareiÅ¡kėjos teisių ar įstatymų saugomų interesų, kurių teisminę gynybÄ garantuoja ABTÄ® 5 str. 1 d.

RaÅ¡tas (Sprendimas) yra vienas iÅ¡ vieÅ¡ojo administravimo procedÅ«rų metu priimamų procedÅ«rinio pobÅ«džio dokumentų, kurie pagal savo pobÅ«dį nepriskirtini prie aktų, esančių ginčo administraciniame teisme dalyku. ABTÄ® 15 str. 1 d. pateiktas konkretus sÄ raÅ¡as bylų, kurias sprendžia administraciniai teismai, tačiau į jį nepatenka pareiÅ¡kėjų reikalavimas dėl RaÅ¡to (Sprendimo) panaikinimo. Administraciniai teismai nėra įstatymų leidėjo įgalinti tirti ginčų dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų procedÅ«rinio pobÅ«džio raÅ¡tų.

Kaip minėta, teismas imasi nagrinėti tik tokį reikalavimÄ dėl sprendimo panaikinimo, kuriame aiÅ¡kiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos.Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiÅ¡kėjos kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamos panaikinti RaÅ¡tÄ (SprendimÄ ), kuris joms nesukelia jokių teisinių pasekmių, todėl byla nutrauktina ABTÄ® 101 str. 1 p. pagrindu, t. y. Å¡i byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.

PareiÅ¡kėjai iÅ¡aiÅ¡kintina ABTÄ® 102 str. 3 d. nuostatos, kad bylÄ nutraukus, vėl kreiptis į teismÄ dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi ABTÄ® 101 str. 1 p., 102 str. 2 d., 105-106 str. ir 149 str.,                                                                        n u t a r ė: administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų Mažeikių rajono savivaldybės tarybos ir Mažeikių rajono savivaldybės administracijos skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Mažeikių rajono medžiotojų ir žvejų draugijai, Mažeikių rajono ViekÅ¡nių medžiotojų bÅ«reliui, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Å iaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Mažeikių rajono agentÅ«rai dėl sprendimo panaikinimo nutraukti.Å i nutartis per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiama apeliacine tvarka, paduodant atskirÄ jį skundÄ Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                                                                                                         Liuda Arlauskienė                                                                                                                                     Violeta Balčytienė                                                                                                                                   Bronius JanuÅ¡ka                                                                                        Â