942df6c2-b413-4887-ba2a-1f2f22bdac7b · KupiÅ¡kio rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr                                                                                               Civilinė byla Nr.2-25-100/2011                                                                                        Proceso Nr. 2-26-3-00801-2010-5,                                                                                                 Nr. 2-26-3-00040-2011-1, Nr. Procesinio sprendimo kategorija 75.4.3, 75.8,  78.2.1,77.4.2, 116.4 (S) KUPIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011m. birželio 1 d.Kupiškis,              Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėja Irena Pocevičienė, sekretoriaujant Vidai Suslikienei, dalyvaujant ieškovei A.

T., jos atstovei advokatei Zinaidai Å evčenko, atsakovui S. T., jo atstovui advokatui Kęstučiui Galvičiui, KupiÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybos skyriaus vedėjai Nijolei Urbonavičienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės A. T. ieÅ¡kininį atsakovui S. T. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir turto priteisimo, ir atsakovo S. T. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei A.

T. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir santuokos metu įgyto buto padalijimo, nustatė:              IeÅ¡kovė praÅ¡o nutraukti santuokÄ su atsakovu, pripažinti atsakovÄ kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, nepilnamečiams vaikams: L. T., g. (duomenys neskelbtini), ir M. T., g. (duomenys neskelbtini), priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ 200 litų periodinėmis iÅ¡mokomis, mokamomis kas mėnesį  kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, nepilnamečių vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su ja, ieÅ¡kove, nustatyti, kad atsakovas su vaikais gali bendrauti bet kada be jokių apribojimų, po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę.

IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad jos ir atsakovo santuoka iÅ¡iro dėl netinkamo atsakovo elgesio Å¡eimoje ir nesirÅ«pinimo Å¡eima. Ji ir atsakovas nesutardavo dėl vaikų auklėjimo, tėvų elgesio su jais. Atsakovas, kai vaikai buvo maži, jų nemuÅ¡davo, tik aprėkdavo. Kai vaikai sÅ«nus G. ir dukra L. paaugo, atsakovas prieÅ¡ juos pradėjo smurtauti. Ji, ieÅ¡kovė, dėl tokio elgesio su vaikais, su atsakovu pykdavosi ir bardavosi, užstodavo vaikus prieÅ¡ tėvÄ .

Kai sÅ«nui G. T. sukako 18 metų, ir nors sÅ«nus dar tebebuvo moksleivis, atsakovas jį iÅ¡varė iÅ¡ namų. SÅ«nus G. apsigyveno pas atsakovo motinÄ â€“ Z. T.. Nuo 2010m. liepos mėn. atsakovas išėjo gyventi pas savo motinÄ , o sÅ«nus G. grįžo į namus. Atsakovas, iÅ¡eidamas gyventi pas motinÄ , iÅ¡sinešė iÅ¡ namų vaikų kompiuterį, vaikų raÅ¡omÄ jį stalÄ bei kėdę. Nors atsakovas praÅ¡o, kad sÅ«naus M. T. gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su juo, tačiau ji mano, kad visiems vaikams geriau gyventi kartu, t.y. su ja ieÅ¡kove.

Ji sutinka, kad atsakovas nepilnamečiams vaikams L. ir M. mokėtų minimalų iÅ¡laikymÄ po 150 litų kas mėnesį. Santuokos metu įgytÄ trijų kambarių butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 55,01 kv.m., 42800 Lt rinkos vertės, esantį (duomenys neskelbtini), praÅ¡o priteisti jai, kadangi Å¡is butas pirktas tik už jos ir jos motinos investicinius čekius ir už motinos jai duotus pinigus.              IeÅ¡kovė su atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kiniame pareiÅ¡kime nurodytais reikalavimais: nutraukti santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatyti sÅ«naus M.

T., g. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ su atsakovu ir dėl iÅ¡laikymo sÅ«nui M. iÅ¡ jos priteisimo ir santuokos metu įgyto buto pripažinimo bendrÄ ja jungtine nuosavybe, nesutiko. Nurodė, kad sÅ«naus M. T. gyvenamoji vieta neturėtų bÅ«ti nustatyta su atsakovu, nes jis netinkamai elgiasi su vaikais, naudoja prieÅ¡ juos psichologinį ir fizinį smurtÄ . Atsakovo reikalavimas priteisti iÅ¡ jos sÅ«nui M. T. iÅ¡laikymÄ â€“ nepagrįstas, nes atsakovas neprisideda prie dukters L. T. iÅ¡laikymo.

Prie buto įsigijimo atsakovas visiÅ¡kai nėra prisidėjęs nei investiciniais čekiais, nei grynais pinigais. Nors atsakovas nurodo, kad jis pagerino butÄ ir tai jam kainavo 19650 Lt, tačiau bute atlikta darbų žymiai mažiau nei nurodo atsakovas ir už žymiai mažesnę kainÄ . Butas buvo remontuojamas jos, ieÅ¡kovės, tėvo pinigais ir medžiagomis. Be to, atsakovas, iÅ¡sikeldamas gyventi pas savo motinÄ pasiėmė įvairių baldų, buitinės technikos už 14300 Lt. Taip pat maždaug per 10 metų atsakovas į motinos butÄ iÅ¡vežė jos, ieÅ¡kovės, iki santuokos įsigytus i daiktus ir baldus, iÅ¡ viso už 3100 litų              Atsakovas atsiliepime, prieÅ¡ieÅ¡kiniame pareiÅ¡kime (b.l.60,61) ir teismo posėdžio metu ieÅ¡kinį pripažino iÅ¡Â dalies.

PaaiÅ¡kino, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Jis pripažįsta, kad jis pažeidė sutuoktinio pareigas – gerbti vienas kitÄ , remti moraliai bei materialiai, prisidėti prie bendrų Å¡eimos poreikių tenkinimo, rÅ«pintis Å¡eima. Tam įtakos turėjo tai, kad į jų Å¡eimos gyvenimÄ pastoviai kiÅ¡osi ieÅ¡kovės motina, kuri nurodinėjo kaip jie turi gyventi, nustatinėjo ieÅ¡kovę ir vaikus prieÅ¡ jį, nenorėjo jo įleisti į butÄ , kreipėsi į žiniasklaidÄ , kuriai jį, atsakovÄ , nors ir nenurodydama jo pavardės, apibÅ«dino, kaip didžiausiÄ smurtautojÄ .

Juo nuomone smurto panaudojimas bÅ«na tada, kai byra dantys ir bėga kraujas, o ne tada, kai vaikui sušėrus jis pajunta skausmÄ .  SÅ«naus G. T. iÅ¡ namų jis nevarė, tačiau jam pasiÅ«lė pasiieÅ¡koti vietos kitus, jei jam nepatinka namų taisyklės. SÅ«nus G. iÅ¡eiti iÅ¡ namų apsisprendė pats. Jis nori, kad sÅ«nus M. T. gyventų su juo, o su motina bendrautų be jokių apribojimų; sutinka, kad dukra L. T. gyventų su atsakove. IÅ¡ atsakovės praÅ¡o priteisti sÅ«naus M. iÅ¡laikymÄ , mokamÄ po 150 litų kas mėnesį.

Santuokos metu įgytas turtÄ â€“ butÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 55,01 kv.m., 42800 Lt rinkos vertės, esantį (duomenys neskelbtini), praÅ¡o padalinti po ½ dalį kiekvienam sutuoktiniui. Butas įgytas santuokos metu pagal Butų privatizavimo įstatymÄ , todėl jis sutinkamai su teismų praktika yra bendroji jungtinė nuosavybė. Be to, butas yra iÅ¡ esmės pagerintas, jis butÄ pats remontavo, darė baldus, mokėjo komunalinius patarnavimus, buto pagerinimui buvo panaudotos piniginės lėšos – 19650 litų.

Kad prie buto įsigijimo prisidėjo ieÅ¡kovės tėvai, jis pripažįsta. Jo motina savo lėšomis taip pat prisidėjo prie buto pagerinimo. Tačiau tiek ieÅ¡kovės tėvų, tiek jo motinos parama buvo skiriama Å¡eimai i, o ne konkrečiai ieÅ¡kovei, ar jam. IÅ¡eidamas gyventi pas motinÄ jis pasiėmė savo asmeninius daiktus, sÅ«nui M. reikalingus baldus ir daiktus bei kai kuriuos savo rankomis darytus baldus, nes nenori, kad kitas vyras jais naudotųsi.              IeÅ¡kinys ir prieÅ¡ieÅ¡kinis tenkintini  iÅ¡ dalies.             IÅ¡irtais įrodymais nustatytos aplinkybės, padarytos Å¡ios iÅ¡vados Dėl santuokos iÅ¡irimo priežasčių, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, sutuoktinių pavardžių       S. T., g. (duomenys neskelbtini) ir A.

T. (V.), g. (duomenys neskelbtini), santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini), įraÅ¡o  Nr. (duomenys neskelbtini) KupiÅ¡kio rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (b.l.16). Šalių nepilnamečiai vaikai: L. T., a.k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), ir M. T., a.k (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) (b.l.7,8). IÅ¡ 2009-08-18 pažymų apie asmens deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ Â matyti, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), deklaravę gyvenamÄ jÄ vietÄ Â A. T., L.

T., M. T. ir S. T. (b.l.6,9). IeÅ¡kovės nurodytas aplinkybes, kad Å¡eimoje kildavo nesutariamai dėl atsakovo prieÅ¡Â vaikus naudojamo psichologinio ir fizinio smurto, patvirtina liudytojų parodymai, raÅ¡ytiniai įrodymai.       Liudytojas G. T. parodė, kad prieÅ¡ jį, mažametį vaikÄ ir paauglį, tėvas (atsakovas) fizinį ir psichologinį smurtÄ Â naudojo pastoviai. Tėvas prieÅ¡ jį smurtaudavo dėl įvairiausių smulkmenų, mėtydavo į jį daiktus, kartais visiÅ¡kai be pagrindo ant jo iÅ¡liedavo savo apmaudÄ . Dėl tokio tėvo elgesio jis, bÅ«damas vaikas, turėjo sveikatos problemų, konfliktuodavo su klasės draugais.

Kai jam sukako 16 metų, tėvas pradėjo jį varyti iÅ¡ namų, todėl jam tekdavo dažnai bÅ«ti pas močiutę, tėvo motinÄ . Vėliau jis iÅ¡ namų išėjo ir metus pragyveno pas tėvo motinÄ . Å eimos artimieji bandė  padėti iÅ¡siaiÅ¡kinti jo ir tėvo santykius, tačiau tėvas atsisakė aiÅ¡kintis, pasakęs, kad jis, liudytojas, ir dukra L., jam ne vaikai, ir tÄ kart juos su L. iÅ¡varė iÅ¡ namų. Å iuo metu jis su tėvu nebendrauja ir nenori bendrauti.    Liudytoja E. M. parodė, kad atsakovo sunkus charakteris paaiÅ¡kėjo, kai atsakovas ir jos dukra – ieÅ¡kovė, susituokė.

Atsakovas prieÅ¡ sutuoktinę fizinio smurto nenaudojo, tačiau smurtauti prieÅ¡ sÅ«nų G. pradėjo, kai Å¡is dar buvo mažas. Atsakovo vaikai G. ir L. dėl atsakovo su jais elgesio bÅ«davo priversti iÅ¡eiti iÅ¡ namų pas atsakovo motinÄ . Vaikai stengėsi kuo mažiau bÅ«ti namuose. Kai sÅ«nui G. sukako 18 metų, atsakovas jį iÅ¡varė iÅ¡ namų. Atsakovas vaikų L. ir G. neauklėdavo, bet juos muÅ¡truodavo, bausdavo už įvairius menkniekius, už vaikų nevalingus judesius, varydavo juos iÅ¡ namų.

 Ji bandė pakalbėti su atsakovu dėl jo netinkamo elgesio su vaikais, siÅ«lė jam kreiptis pas psichologÄ , domėtis, kaip jo draugai elgiasi su vaikais, tačiau atsakovas buvo įsitikinęs, kad jis yra teisus. Ji, matydama, kad dukters Å¡eimoje traumuojami vaikai, dukra pasimetusi, o atsakovas savo elgesio nežada keisti, kreipėsi į policijÄ , televizijÄ , tačiau atsakovui iÅ¡sikėlus gyventi pas savo motinÄ , tam nebeliko bÅ«tinybės.  Ji mano, kad atsakovas netinkamai auklėja ir sÅ«nų M.

Vaikas lepinamas, jam viskas leidžiama, jis visÄ dienÄ praleidžia prie televizoriaus, negražiai kalba su sese L.    Liudytojas D. V., ieÅ¡kovės brolis, parodė, kad maždaug prieÅ¡ dvejus metus jis matė, kaip sesers vaikus G. ir L. po kilusio konflikto, tėvas – S. T. iÅ¡varė iÅ¡ namų. Apie nesutarimus sesers Å¡eimoje prieÅ¡ vaikus tėvo naudojamÄ smurtÄ jis daugiausia žino iÅ¡ sesers vaikų pasakojimų, sesuo apie tai nekalbėdavo, bet yra sakiusi, kad ir ji nenori bÅ«ti namuose.

    IÅ¡Â 2010-10-15 A. T. ir E. M. paaiÅ¡kinimų, 2010-10-18 atvejo apraÅ¡ymo aktų matyti, kad jos dėl atsakovo S. T. smurtavimo prieÅ¡ vaikus kreipėsi į KupiÅ¡kio rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos tarnybÄ , kurių darbuotojams nepilnametė L. T. paaiÅ¡kino, kad tėtis gyvena atskirai, todėl namuose ramu, ji ryÅ¡ių su tėčiu nepalaiko, tėtis su broliu M. elgiasi gerai; S. T. paaiÅ¡kino, kad jis gyvena atkirai, vaikus auklėja tokiais metodais, kuriuos jis žino (b.l.89-92).     IÅ¡tirti įrodymai patvirtina, kad santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės, nes jis pažeidė sutuoktinio ir tėvo pareigas sudaryti šeimos nariams saugias gyvenimo sÄ lygas Å¡eimoje, gerbti sutuoktinės ir vaikų nuomonę, jų teises, užtikrinti vaikų teises į asmeninį gyvenimÄ , jų asmens neliečiamybę (CK 3.26-3.30 str.).

Todėl ieÅ¡kovės reikalavimas nutraukti santuokÄ dėl sutuoktinio kaltės pagrįstas ir tenkintinas. Sutuoktiniams paliktinos santuokinės pavardės; priteisti iÅ¡laikymÄ Â po santuokos nutraukimo sutuoktiniai nepraÅ¡o. Atsakovas reikalavimo pripažinti, kad dėl santuokos iÅ¡irimo kalti abu sutuoktiniai, nepagrindė. Jis nenurodė kuo pasireiÅ¡kė ieÅ¡kovės kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo. Atsakovo argumentai, kad dėl santuokos nutraukimo kalta liudytoja E. M., ieÅ¡kovės motina, kuri jo nuomone per daug kiÅ¡osi į jų Å¡eimos gyvenimÄ , vaikus ir žmonÄ nuteikinėdama prieÅ¡ jį, nepagrįsti. Aukščiau apraÅ¡ytos aplinkybės patvirtina, kad liudytoja E. M. pagrįstai stengėsi apsaugoti savo anÅ«kus ir dukrÄ nuo netinkamo atsakovo elgesio Å¡eimoje.         Nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ Â Â Â atsižvelgiama į aukščiau nurodytas aplinkybes – atsakovo netinkamÄ bendravimÄ su vyresniais vaikais, nevienodÄ Â vaikų vertinimÄ Â ir remiasi Å¡alių paaiÅ¡kinimais, liudytojų parodymais ir raÅ¡ytiniais įrodymais.

Nepilnametė L. T. paaiÅ¡kinime nurodė kad ji nori gyventi su motina, nes motina su ja nesielgia nepagarbiai, nemėto į jÄ daiktų, neÅ¡aukia; (b.l.93). KupiÅ¡kio rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos tarnybos iÅ¡vadose nurodyta, kad M. T. ir L. T. patikrinimų metu gyveno su motina A. T., jiems pas motinÄ sudarytos tinkamos sÄ lygos; M. T. nurodė, kad nori gyventi su motina, tačiau, kartais norėtų pagyventi ir nakvoti pas tėvÄ (b.l.24, 87,134 ); buities tyrimo aktuose nurodyta, kad nepilnamečiui M.

T. sudarytos tinkamo gyvenimo sÄ lygos tiek pas motinÄ , tiek pas tėvÄ , kuris gyvena pas savo motinÄ Z. T. (b.l. 94-97, 134,135): mokyklų, kuriuose mokosi nepilnamečiai M. T. ir L. T. raÅ¡tais, iÅ¡ kurių matyti, kad M. T. mokslu ir elgesiu rÅ«pinasi abu tėvai, L. T. – tik motina A. T. (b.l.138,139). S. T. teismui nepateikė duomenų, kad jis pakeitė savo požiÅ«rį į vaikų auklėjimÄ , bendravimÄ ne tik su mažamečiu M., bet ir kitais vaikais. Atsakovas ir teismo posėdžio metu savo veiksmų – suÅ¡eriant vaikui, jei dėl to nelieka žymių, nelaikė smurtavimu.

Liudytoja Z. T. parodė, kad anÅ«kas M. T. kartais bÅ«na jos namuose, kartais pareina pas motinÄ , atsakovas M. rÅ«pinasi, su juo labai bendrauja. Remdamasis iÅ¡tirtais įrodymais teismas laiko, kad, geriausiai, ne tik nepilnametės L. T. , dėl kurios gyvenamosios vietos nustatymo ginčo nėra, interesus bei jos norÄ , bet ir mažamečio M. T. interesus atitinka jo gyvenimas kartu su motina – ieÅ¡kove A. T.. A. T. tinkamai atlieka motinos pareigas auklėdama ir prižiÅ«rėdama vaikus ir su jais bendraudama, yra sudariusi vaikams tinkamas gyvenimo sÄ lygas.

        IÅ¡ ieÅ¡kovės darbo užmokesčio pažymų KupiÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pažymų matyti, kad ieÅ¡kovės pajamos per mėnesį sudaro apie 1300 litų (b.l.10, 11,38,49,67,68), iÅ¡ kurių beveik pusę sudaro socialinės paÅ¡alpos. Atsakovas nuo 2010m. liepos mėn. nedirbo (b.l.40). Nagrinėjant bylÄ teisme atsakovas pateikė darbo sutartį, iÅ¡ kurios matyti, kad nuo 2011-05-02 su atsakovu sudaryta neterminuota darbo sutartis, jam bus mokamas 1200 Lt darbo užmokestis per mėnesį (b.l.141).

CK 3.192 str.1d.,2d. numatyta tėvų pareiga materialiai iÅ¡laikyti savo vaikus ir iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Ä®rodymai apie Å¡alių darbo užmokestį  patvirtina, kad jų turtinės padėtys panaÅ¡ios,  todėl abu tėvai turi vienodas galimybes prisidėti prie nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo. Teismas laiko, kad ieÅ¡kovės reikalavimas, nurodytas ieÅ¡kinyje (b.l.3,4) priteisti iÅ¡ atsakovo nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymÄ Â 200 litų periodinėmis iÅ¡mokomis, mokamomis kas mėnesį kiekvienam vaikui, yra teisėtas ir pagrįstas.

Todėl,  nors teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė, savo reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo sumažino iki 150 Lt, teismas mano, kad iÅ¡ atsakovo priteisus vaikams iÅ¡laikymÄ 150 Lt periodinėmis iÅ¡mokomis, mokamomis kas mėnesį kiekvienam vaikui, nebus užtikrintas augančių vaikų bÅ«tiniausių poreikių patenkinimas. Atsakovas, gaudamas 1200 Lt darbo užmokestį turi galimybę dviejų vaikų iÅ¡laikymui teikti 400 litų per mėnesį, teismas, turėdamas teisę virÅ¡yti pareikÅ¡tus reikalavimus, (CPK 376 str.3d.), laiko tikslinga iÅ¡ atsakovo nepilnamečių vaikų L.

T. ir M. T. iÅ¡laikymui nuo 2010-10-05 priteisti  200 litų periodines iÅ¡mokas kiekvienam vaikui, mokamas kas mėnesį, iki jų pilnametystės, iÅ¡laikymo dydį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ (CK 3.208 str.).   Remiantis LR CK 3.185 str. 1 d. ir CK 3.190 str., ieÅ¡kovei pavestina uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečiams vaikams priteistÄ iÅ¡laikymÄ . Dėl turto padalijimo             IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡rašų matyti, kad buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkė A.

T.; nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas pirkimo-pardavimo sutartis pagal LR 1991-05-28 įstatymÄ Nr.I-1374, 1992-03-04, buto vidutinė rinkos vertė 42800 litų (b.l.15,35,36,74).        IeÅ¡kovė įrodymų jos nurodytoms aplinkybėms, kad butas priklausė jos tėvams ir jie davė sutikimÄ jai privatizuoti butÄ savo vardu, pagrįsti nepateikė. IÅ¡ ieÅ¡kovės taupomosios knygelės I-10174 ir iÅ¡Â E. M. sÄ skaitos I-12946 matyti, kad 1992-01-29   E. M. A. T. pervedė 8000 inv.

čekių ir 1 L; už buto pirkimÄ nuo A. T. sÄ skaitos nuraÅ¡yta 16891,67 inv. čekių ( b.l.70-72). Liudytoja E. M. parodė, kad dukrai be pervestų investicinių čekių, ji buto remontui nupirko tapetus, davė 1000 litų, plyteles vonioje ir tualete prieÅ¡ 19 metų suklijavo jos vyras, tačiau įrodymų, kad liudytojos, jos vyro lėšos buvo skirtos dukrai įsigyti butÄ asmeninės nuosavybės teise, nepateikė. Liudytojos E. M. nurodytas aplinkybes paneigia ir atsakovo, kuris pripažino, kad liudytoja ir  ieÅ¡kovės tėvas prisidėjo prie jų buto įsigijimo, jo pagerinimo, tačiau jų lėšos buvo skirtos Å¡eimai, o nekonkrečiai ieÅ¡kovei, parodymai, taip pat  liudytojos Z.

T., atsakovo motinos, parodymai, kad ji, norėdama anÅ«kams sudaryti geresnes gyvenimo sÄ lygas, taip pat prisidėjo prie buto remonto. Liudytojų Z. T., S. G. parodymai, kad atsakovas savo rankomis atremontavo visÄ butÄ , padarė butui duris, baldus, medžiagas remontui pirkosi iÅ¡ Å¡eimos lėšų bei liudytojo D. V., ieÅ¡kovės brolio, parodymai, kad butas buvo remontuojamas atsakovo, butas pasikeitė,  patvirtina, kad atsakovas savo darbu, lėšomis gerino šeimai, o ne ieÅ¡kovei priklausantį butÄ . Nors atsakovo sudaryta ir teismui pateikta 19650 litų buto remonto sÄ mata (b.l.121) nėra pakankamas įrodymas, patvirtinantis buto remontui, pagerinimui iÅ¡leistas lėšas, tačiau Å¡ioje sÄ matoje nurodytų darbų ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės neginčijo.

     IeÅ¡kovės pateiktos iÅ¡skirtinai buto balkono, tualeto nuotraukos, iÅ¡ kurių matyti, kad šioms buto vietoms reikalingas remontas (b.l.140), nepaneigia atsakovo, liudytojų Z. T., S. G. ir D. V. nurodytų aplinkybių, kad bute atsakovas darė remontÄ , keitė durs, grindis, padarė kai kuriuos baldus, t.y. žymiai pagerino butÄ . Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių įrodymų buto pirkimo - pardavimo sutartis sudaryta, kai buvo santuokoje (b.l. 16). Pagal tuo metu galiojusio SÅ K 21 str. 1d.,3d. buvo laikoma, kad turtas įgytas santuokos metu yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nors įformintas vieno iÅ¡Â jų vardu.

A.S. T. butas įgytas pagal tuo metu galiojusį LR Butų privatizavimo įstatymÄ , o Å¡io įstatymo 5 str. nurodyta, kad sutuoktinių nuosavybės teisė į privatizuotÄ butÄ nustatoma pagal Å¡eimos įstatymus, neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio vardu buvo pirktas butas. Todėl butas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) yra sutuoktinių A. S. T. bendroji jungtinė nuosavybė, įgyta santuokos metu (CK 3.88 str.1d.,1p.). Kadangi pagal CK 3.117 str. 1d. preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios, todėl atsakovo reikalavimas priteisti jam ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tenkintinas.

IeÅ¡kovės reikalavimas pripažinti butÄ asmeninine jos nuosavybe atmestinas.        IeÅ¡kovės nurodyti argumentai, kad atsakovas, iÅ¡eidamas gyventi pas motinÄ , pasiėmė turto už 14300 litų ir 10 metų laikotarpyje į motinos butÄ iÅ¡vežė ieÅ¡kovei priklausiusius daiktus už 3100 litų atmestini, kaip nesusiję su buto padalijimo klausimu. Å alys nepateikė praÅ¡ymo  padalinti santuokos metu įgytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , nesudarė santuokos metu įgyto turto balanso, buto vertės neginčijo, ieÅ¡kovė nepateikė duomenų, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklausantys daiktai buvo iÅ¡vežti be jos sutikimo.

Bylinėjimosi iÅ¡laidos.        IeÅ¡kovei suteikta 50 procentų valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų dalyje dėl buto priteisimo ji atleista iÅ¡ dalies, dėl kitų reikalavimų ieÅ¡kovė nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų atleista įstatymu; atsakovui suteikta 100 procentų valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų jis atleistas visiÅ¡kai. IeÅ¡kovės reikalavimai, susiję dėl santuokos nutraukimu, vaikų gyvenamosios vietos nustatymu ir nepilnamečiams vaikams iÅ¡laikymo priteisimu patenkinti, o už turtinį reikalavimÄ ji yra sumokėjusi 50 proc.

žyminio mokesčio (b.l.83), todėl patenkinus dalį ieÅ¡kovės reikalavimų ir atsakovo turtinį reikalavimÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ Å¡alių nepriteisiamos. (CPK 96 str.1d., 99 str.).       Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos KupiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2010-10-06 nutartimi, panaikintinos.   Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 263-265 str., 268 str., 270 str. 385 str., n u s p r e n d ž i a:              IeÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.

       S. T., g. (duomenys neskelbtini) ir A. T. (V.), g. (duomenys neskelbtini), santuokÄ Ä¯registruotÄ (duomenys neskelbtini), įraÅ¡o  Nr. (duomenys neskelbtini) KupiÅ¡kio rajono Civilinės metrikacijos skyriuje,  nutraukti dėl S. T. kaltės.        Nutraukus santuokÄ buvusiems sutuoktiniams palikti pavardes: S. T. – T., A. T. – T.             Nepilnamečių vaikų: L. T., a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. T., a.k (duomenys neskelbtini) gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su motina A.

T. jos gyvenamojoje vietoje.         IÅ¡ S. T. nuo 2010-10-05  priteisti iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams L. T., a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. T., a.k(duomenys neskelbtini) 200 (dviejų Å¡imtų) litų periodinėmis iÅ¡mokomis, mokamomis kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka. PriteistÄ nepilnamečiams vaikams iÅ¡laikymÄ uzufrukto teise pavesti tvarkyti jų motinai A. T..        SprendimÄ Å¡ioje dalyje vykdyti skubiai.

        Padalinti bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), po ½ dalį buto A. T. ir S. T..              Likusiose dalyse ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti.                           LaikinÄ sias apsaugos priemones – laikino iÅ¡laikymo priteisimÄ iÅ¡ S. T., taikytas KupiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2010-10-06 nutartimi, panaikinti.

             Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos per šį teismÄ , paduodant apeliacinį skundÄ , gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui.              Teisėja                                                             Irena Pocevičienė