2022-10-19 Nr. AB-25327-3-61-3-02598-2022-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-612-624/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02598-2022-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. spalio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. Č. skundą atsakovui Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarnybai dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja D. Č. (toliau – ir pareiškėja) 2022 m. birželio 20 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Kultūros paveldo departamentas) Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (toliau – ir Taryba) 2012 m. gruodžio 11 d. aktą Nr. KPD-RM-1861 (toliau – ir Sprendimas) toje dalyje, kuria į Kultūros vertybių registrą buvo įrašytas pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos fragmentų namas (u. k. (duomenys neskelbtini)).

Pareiškėja prašė atnaujinti terminą skundui dėl skundžiamo 2012 m. gruodžio 11 d. akto Nr. KPD-RM-1861 dalies ir nurodė, kad niekada nebuvo pasirašytinai informuota apie jai priklausančio namo įrašymą į kultūros vertybių registrą ir apie šią aplinkybę sužinojo tiktai po to, kai, atlikusi Namo remonto darbus, pradėjo gauti iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) savavališkos statybos aktus ir privalomuosius nurodymus. Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius pagrindu, šiuo metu Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2VP-13969-527/2022. Aplinkybę, kad pareiškėja D. Č. nebuvo registruotu paštu (pasirašytinai) informuota apie Namo įrašymą į Kultūros vertybių registrą patvirtina Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 25 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-966-722/2016. Nuo skundžiamo teisės akto priėmimo praėjo maždaug 9 metai ir 6 mėnesiai, taigi naikinamasis 10 metų terminas šiuo atveju nėra pažeidžiamas. Pareiškėja kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą, tačiau pastarasis, net nurodžius Tarybos akte esančius esminius prieštaravimus, 2022 m. birželio 10 d. raštu atsisakė imtis veiksmų dėl Tarybos akto pagrįstumo, pareiškėjos atžvilgiu, peržiūrėjimo. Pareiškėja tvirtino, kad ji neturi teisinio išsilavinimo ir tai buvo paskutinė galimybė kreiptis dėl savo teisių gynimo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. birželio 27 d nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir pareiškėjos skundą atsisakė priimti.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėja savo prašymą atnaujinti terminą grindė tuo, kad, priėmus Sprendimą, nebuvo tinkamai informuota apie jį. Pareiškėja taip pat nurodė, kad apie Sprendimą sužinojo pradėjusi gauti Inspekcijos privalomuosius nurodymus. Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 25 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-966-722/2016 (viešoje Liteko sprendimų paieškoje nurodoma, kad bylos numeris yra e2-966-722/2016), kurioje pareiškėja dalyvavo kaip atsakovė (toliau – ir Teismo sprendimas), konstatuota, kad pareiškėja 2016 m. birželio 30 d. gavo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos privalomąjį nurodymą dėl statybos padarinių ginčo name pašalinimo, šio akto neskundė, ir iki nustatyto termino nurodymo neįvykdė. Kaip buvo matyti iš aptarto teismo sprendimo, pareiškėja rėmėsi argumentu, kad Sprendimo negavo. Iš šių aplinkybių buvo galima spręsti, kad aptariamo teismo proceso metu pareiškėjai turėjo būti aiški priimto Sprendimo esmė. Taigi teismas laikė, kad vėliausiai 2017 m. liepos 25 d. pareiškėja žinojo apie Sprendimą ir jo esmę. Pareiškėjos nurodyta priežastis, kad Sprendimas jai nebuvo iš karto po priėmimo išsiųstas nėra šiuo atveju teisiškai reikšminga, nes tik sužinojusi apie Sprendimą, ji galėjo aktyviai ginti savo galimai pažeistas teises, tačiau to nepadarė. Teismas pažymėjo, kad iš Teismo sprendimo aprašomosios dalies buvo matyti, kad pareiškėja buvo atstovaujama advokato.

Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad skundo padavimo terminas yra praleistas ženkliai, dėl aplinkybių, kurios negali būti pripažintos svarbiomis terminui atnaujinti. Teismo vertinimu, skundo padavimo termino praleidimą nulėmė pareiškėjo ir jos atstovo nepakankamas operatyvumas, rūpestingumas ir pasirinktas elgesio variantas – toks elgesys negali būti pripažintas sąžiningu naudojimusi procesinėmis teisėmis. Jokių kitų priežasčių, kurios sudarytų pagrindą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, pareiškėja nenurodė. Todėl terminą atnaujinti teismas atsisakė ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu atsisakė priimti skundą.

III. Pareiškėja padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 27 d. nutartį ir atnaujinti praleistą terminą skundui, dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2012 m. gruodžio 11 d. akto Nr. KPD-RM-1861 panaikinimo iš dalies, paduoti.

Pareiškėjos atstovas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir papildomai paaiškina, kad pareiškėja turi tik profesinį išsilavinimą, ji visą gyvenimą gyvena provincijoje Jonavos rajone. Taigi, būdama profesinio išsilavinimo ir neturėdama teisinių žinių, pareiškėja iš tiesų negalėjo žinoti ir suprasti visų aspektų, kurie yra susiję su biurokratinėmis procedūromis viešajame administravime bei teisminio proceso taisyklėmis ir pasekmėmis. Todėl, pareiškėjos atstovo nuomone, akivaizdžia yra laikytina aplinkybė, kad dėl minėtų priežasčių teisėtų ir pagrįstų pareiškėjos interesų ir teisių apsauga, ypač kai vyksta teisminis procesas, didžiąja dalimi priklauso nuo pareiškėją atstovaujančio advokato.

Pareiškėjos atstovo nuomone, Lietuvos Respublikos piliečio, kuris neturi aukštojo išsilavinimo ir teisinių žinių, teisėtų interesų apsauga neturėtų būti siejama vien tik su tam tikra „kvaziloterija“ ar tokiam Lietuvos Respublikos piliečiui konkrečiu laiku ir konkrečiu momentu pasiseks surasti ir išsirinkti tinkamą, profesionalų ir pareigingą advokatą ir jo teisėti interesai bus tinkamai atstovaujami ir galimai todėl ir bus apginti, ar tokiam Lietuvos Respublikos piliečiui šiame kontekste nepasiseks. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad jeigu objektyviai egzistuoja labiau pažeidžiamos asmenų grupės, tai, siekiant apginti teisėtus jų interesus, tokioms asmenų grupėms gali ir turi būti sukuriamos papildomos galimybės efektyviai ginti savo pažeidžiamas teises. Tokios galimybės jokiais būdais negali būti laikomos ar pripažįstamos nesąžiningomis privilegijomis kitų asmenų atžvilgiu. Panašus atvejis, pareiškėjo atstovo teigimu, susiklostė ir šioje byloje. Pareiškėjai, atsižvelgiant į jos individualią situaciją bei pažeidžiamumą, turėtų būti sudaryta galimybė efektyviai ginti savo pažeidžiamas teises. Be to, ši galimybė neturėtų būti laikoma privilegija, bet priešingai ji turėtų būti vertinama kaip Lietuvos Respublikos Konstitucijos suteikta pagrįsta galimybė ginti savo teisėtus interesus.

Pareiškėjos atstovas, atsižvelgdamas į faktinių aplinkybių visetą šioje konkrečioje byloje, šiuo konkrečiu atveju ad hoc, prašo pripažinti svarbiomis šias aplinkybes: 1) pareiškėja turi tik profesinį išsilavinimą ir neturi teisinių žinių bei negalėjo pati atlikti Sprendimo pagrįstumo vertinimo; 2) pareiškėją 2017 m. teisminiuose procesuose atstovavę advokatai dėl nežinomų priežasčių nepasiūlė pareiškėjai ginti savo pažeidžiamas teises, apskundžiant Sprendimą ABTĮ nustatyta tvarka, o pareiškėja pati nesuprato, kad tai yra vienintelis kelias ginti savo pažeidžiamas teises; 3) pareiškėja, dėl minėtų asmeninio pobūdžio, su išsilavinimu susijusių, faktinių aplinkybių, siekdama apginti savo galimai pažeistas teises nepažeidė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų; 4) teismui yra pateikta pakankamai duomenų, kurie patvirtina mažų mažiausiai Sprendimo prieštaringumą pareiškėjos atžvilgiu (pareiškėjos skunde argumentuotai keliami ir Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, pareiškėjos atžvilgiu, klausimai); 5) dabartinis pareiškėjos atstovas nuo atstovavimo pradžios ėmėsi aktyvių veiksmų, kad užtikrintų tinkamą pareiškėjos teisėtų interesų gynybą, taigi procesas, šiame etape, tikrai nebuvo vilkinamas; 6) kreipimasis su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, o taip pat ir šis atskirasis skundas, yra absoliučiai paskutinė priemonė, kaip pareiškėja gali apginti savo galimai pažeistas teises ir pažeistus interesus; 7) pareiškėjos objektyvus negebėjimas 2017 m. tinkamai įvertinti ir aktyviais veiksmais ginti savo galimai pažeistas teises negali tapti pagrindu apriboti konstitucinę pareiškėjos teisę ginti savo pažeistas teises teisme, nes taip, pareiškėjos atžvilgiu, būtų pažeisti konstituciniai teisingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Pareiškėjos atstovo teigimu, skundo padavimo termino praleidimo priežastys gali ir turi būti pripažintos svarbiomis vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 27 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu (skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas), pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą. Jei teismas, prieš priimdamas skundą, nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą. Vienas iš pagrindų atsisakyti skundą priimti įtvirtintas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte (jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas). Pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose (ABTĮ 30 str. 1 d.). Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai. Kartu su prašymu atnaujinti terminą administraciniam teismui turi būti paduotas skundas (prašymas, pareiškimas) (ABTĮ 30 str. 2 d.).

Šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas, pareiškėjos skundą atsisakė priimti dėl to, kad skundo padavimo terminas yra praleistas ženkliai, dėl aplinkybių, kurios negali būti pripažintos svarbiomis terminui atnaujinti. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, skundo padavimo termino praleidimą nulėmė pareiškėjos ir jos atstovo nepakankamas operatyvumas, rūpestingumas ir pasirinktas elgesio variantas – toks elgesys negali būti pripažintas sąžiningu naudojimusi procesinėmis teisėmis, o jokių kitų priežasčių, kurios sudarytų pagrindą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, pareiškėja nenurodė.

Pareiškėja atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatnaujino praleisto termino skundui dėl Sprendimo panaikinimo paduoti, nes ji (pareiškėja) šį terminą praleido dėl svarbių priežasčių.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja skundžia teismui Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2012 m. gruodžio 11 d. aktą Nr. KPD-RM-1861.

Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Įstatymų leidėjas skundo padavimo termino eigos pradžią sieja ne tik su pačiu fiziniu veiksmu – akto įteikimu asmeniui, bet ir su sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie skundžiamą aktą momentu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas. Sužinojęs apie priimtą aktą, asmuo kartu sužino apie šiuo aktu pažeidžiamas jo teises (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-75-492/2015).

Nustatyta, kad pareiškėja su skundu 2022 m. birželio 20 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Sprendimą toje dalyje, kuria į Kultūros vertybių registrą buvo įrašytas pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos fragmentų namas (u. k. (duomenys neskelbtini)). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 25 d. sprendime civilinėje byloje e2-966-722/2016, kurioje pareiškėja dalyvavo kaip atsakovė, konstatuota, kad pareiškėja 2016 m. birželio 30 d. gavo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos privalomąjį nurodymą dėl statybos padarinių ginčo name pašalinimo, šio akto neskundė, ir iki nustatyto termino nurodymo neįvykdė. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad vėliausiai 2017 m. liepos 25 d. pareiškėja žinojo apie Sprendimą ir jo esmę, šio akto neskundė, ir iki nustatyto termino nurodymo neįvykdė, be to, minėtoje byloje pareiškėja buvo atstovaujama advokato.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja, pateikdama skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, praleido terminą skundui dėl Sprendimo paduoti.

Pareiškėja prašymą atnaujinti terminą skundui dėl minėto akto paduoti grindžia tuo, kad ji turi tik profesinį išsilavinimą ir neturi teisinių žinių, pareiškėją 2017 m. teisminiuose procesuose atstovavę advokatai dėl nežinomų priežasčių nepasiūlė pareiškėjai ginti savo pažeidžiamas teises, apskundžiant Sprendimą. Be to pareiškėja teigia, kad dabartinis pareiškėjos atstovas nuo atstovavimo pradžios ėmėsi aktyvių veiksmų, o ir pareiškėjos objektyvus negebėjimas 2017 m. tinkamai įvertinti ir aktyviais veiksmais ginti savo galimai pažeistas teises negali tapti pagrindu apriboti konstitucinę pareiškėjos teisę ginti savo pažeistas teises teisme.

Vertindama pareiškėjo nurodytas termino skundui paduoti praleidimo priežastis, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., 2018 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-444-662/2018, 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-111-575/2019, 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-33-492/2022). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-854-624/2018, 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo akcentuota, kad asmens išsilavinimo lygis, teisinių žinių stoka, nesugebėjimas surašyti ir suprasti reikiamus procesinius dokumentus, lėšų samdyti advokatą neturėjimas, antrinės teisinės pagalbos nesuteikimas, amžius, liga ir panašios aplinkybės pačios savaime negali būti laikomos svarbiomis terminų praleidimo priežastimis (žr., pvz., 2013 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-531/2013, 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1110-556/2015, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-641-624/2016, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-189-552/2020).

Vertinant, dėl kokių priežasčių įstatymo nustatytas terminas kreiptis į teismą praleistas, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-33-492/2022). Teisėjų kolegija pažymi, kad sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai yra siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-689-438/2019). Šis reikalavimas reiškia, kad pareiškėjas, siekdamas efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus, turi domėtis jam teisines pasekmes sukeliančiais sprendimais bei operatyviai ginčyti su jo teisių galimu pažeidimu susijusius valstybės institucijų veiksmus ar sprendimus.

Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad terminą skundui dėl Sprendimo pareiškėja praleido ne dėl svarbių ir objektyvių priežasčių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jo neatnaujino. Pareiškėjos nurodytos termino skundui dėl Sprendimo panaikinimo paduoti praleidimo priežastys – teisinio išsilavinimo neturėjimas – savaime nesudaro pagrindo praleistą terminą atnaujinti. Kaip jau buvo minėta, teisinių žinių trūkumas savaime negali būti laikoma svarbia terminų praleidimo priežastimi. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju, terminas yra praleistas ženkliai. Aplinkybė, kad 2017 m. teisminiuose procesuose atstovavę advokatai dėl nežinomų priežasčių nepasiūlė pareiškėjai ginti savo pažeidžiamas teises, apskundžiant Sprendimą ABTĮ nustatyta tvarka, taip pat savaime nesudaro pagrindo jį atnaujinti.

Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma neleidžia teigti, jog pareiškėja terminą skundui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių. Priešingas aiškinimas neatitiktų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų bei sudarytų sąlygas pareiškėjai piktnaudžiauti savo teisėmis. Pažymėtina, kad pasirinkusi nurodytą savo teisių gynimo būdą (nuo nurodytos susipažinimo su Sprendimu dienos operatyviai jo neginčydama), pareiškėja privalo prisiimti ir iš to kilusias neigiamas pasekmes. Pareiškėjos nurodytos termino praleidimo priežastys apibūdina jos subjektyvų situacijos vertinimą bei apsisprendimą elgtis tam tikru būdu ir negali būti laikomos objektyviomis aplinkybėmis.

Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėja terminą skundui paduoti praleido dėl subjektyvių, nuo jos valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos išimtinėmis ir svarbiomis.

Pirmosios instancijos teismas, neatnaujinęs skundo padavimo termino ir dėl to atsisakęs priimti pareiškėjo skundą, priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti. Atsižvelgus į tai, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 27 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos D. Č. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė