94296d7b-554e-4ed7-a670-e17c87efec25 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

NUOSPRENDIS   Baudžiamoji byla Nr. 1-335-873/2016 Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00085-2015-6Procesinio sprendimo kategorija 1.2.26.2.1. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 29 d.Vilnius             Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Nijolė Žimkienė,sekretoriaujant Joanai Krivaitei,dalyvaujant prokurorei Valentinai Strokinienei, nukentėjusiajam V. K.,kaltinamajam A. R.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjus baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje          A.

R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį iÅ¡silavinimÄ , vedęs, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2013 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 227 str. 2 d. 5 MGL (650 Lt) bauda, teistumas neiÅ¡nykęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., padarymu,         n u s t a t ė :              A.

R., bÅ«damas neblaivus, 2014 m. spalio 31 d., apie 07.40 val., vieÅ¡oje vietoje, Subačiaus g., Vilniuje, įžeidinėjo nukentėjusįjį V. K., keikėsi necenzÅ«riniais žodžiais, grasino fiziniu ir psichologiniu susidorojimu, tokiu bÅ«du vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasindamas demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .          Kaltinamasis A. R. kaltu prisipažino visiÅ¡kai, parodė, kad įvykio dienÄ buvo iÅ¡gėręs gal butelį degtinės, vairavo neblaivus, atsitrenkė į kitÄ automobilį, bandė susitarti su žmonėmis.

Mergina, kuri ten buvo, nelabai kÄ sakė. Kaip jÄ pavadino, neprisimena, bet galėjo bÅ«ti, kaip nurodyta parodymuose. Nukentėjusiojo V. K. nepažįsta. Jis, t. y. A. R., visus vadino visokiais žodžiais, keiksmažodžiai tikrai galėjo bÅ«ti. A. R. atsitrenkė į kitÄ automobilį, turbÅ«t buvo Å¡oko bÅ«senoje, elgėsi netinkamai. Atvažiavo policija, jį surakino, automobilį nuvežė. Jis, t. y. A. R., elgėsi atitinkamai. Suprato, kad sutrikdė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , asmeninio prieÅ¡iÅ¡kumo V.

K. neturėjo, paskui jam skambino, atsipraÅ¡inėjo. IÅ¡klausęs nukentėjusiojo V. K., A. R. patvirtino, kad gali ir sakė, jog „kals tuoj į galvÄ â€œ (b. l. 160). Nukentėjusysis V. K. paaiÅ¡kino, kad prieÅ¡ įvykį A. R. nepažinojo. Jis važiavo į (duomenys neskelbtini), kur skaito paskaitas studentams. Kilo į Subačiaus kalnÄ , kur yra Subačiaus g., ten buvo grÅ«stis. Jis suprato, kad įvyko eismo įvykis. Nuvažiavo iki įvykio vietos. Stovėjo automobilis „Citroen“, už jo automobilis „Mercedes“, taip pat stovėjo bendradarbė E. B., ji buvo iÅ¡balusi, iÅ¡sigandusi, taip pat stovėjo A.

R. ir jo draugas. Jis, t. y. V. K., sustojo, nes norėjo padėti, ten buvo jo kolegė. Priėjęs prie E. B. paklausė, kas atsitiko. IÅ¡ karto priėjo A. R. keleivis, pasakė „Pasakyk tu tai kvailai viÅ¡tai, kad nieko neatsitiko, nuvažiuosime į servisÄ , viskÄ sutvarkysime“, nuo jo jautėsi alkoholio kvapas, jis, V. K., tai pasakė tam žmogui. Jis pradėjo atsikalbinėti, kad reikia važiuoti į servisÄ . Jis, t. y. V. K., paskambino tiesioginiam virÅ¡ininkui, pranešė apie situacijÄ , Å¡alia stovėjo liudytojas R.

L., kuris tuo metu bandė skambinti į policijÄ , kaltinamasis, ar abu su draugu, neleido paskambinti į BPC. A. R. vaikščiojo po važiuojamÄ jÄ kelio dalį, matėsi, kad yra neblaivus, automobiliai pristabdydavo, kad jo nenutrenktų. Policija atvažiavo gal po 10 minučių, tuo metu jie iÅ¡gyveno tikrÄ pragarÄ , A. R. kalbėjo įvairiais necenzÅ«riniais žodžiais, kabinėjosi prie E. B., jis, t. y. V. K., bandė jÄ užstoti. PrieÅ¡ atvažiuojant policijai įtampa kilo. Pradėjo stumdytis, tampyti už rankovės. A.

R. keleivis pridėjo pirÅ¡tÄ prie akies, jį, t. y. V. K., iÅ¡vadino visokiais necenzÅ«riniais žodžiais. Kaltinamasis sėdėjo automobilyje, paskui iÅ¡lipo į laukÄ , pasakė, kad jis, V. K., eitų čia, nes „jis tuoj jam“. Jis, t. y. V. K., pasakė, kad stotų, A. R. draugui pasakė jį pasodinti į automobilį, nes prieÅ¡ingai negalės bÅ«ti jokių tarimųsi. Tada jie pakluso, kaltinamasis atsisėdo į automobilį. Priėjo A. R. keleivis, tęsė diskusijÄ toliau grasinimais, patyčiomis.

Kaltinamojo automobilis užsivedė, bandė aplenkti automobilių kolonÄ , jÄ apvažiuoti. Jis, t. y. V. K., priÅ¡oko prie automobilio, griebė už masyvaus veidrodėlio, už valytuvo, pasakė, kad užmes kojas ant variklio gaubto. Taip norėjo atkreipti žmonių dėmesį, galvojo, gal taip dar kas nors padės. Atvažiavo policija su sirenomis, jis, V. K., suÅ¡uko, kad laikytų A. R.. PareigÅ«nas iÅ¡traukė raktelį. Kas vyko toliau, jis nematė, matė, kad buvo uždedami antrankiai. E. B. buvo labai iÅ¡sigandusi.

Žodžius, kurie nurodyti kaltinime, „iÅ¡ po žemių iÅ¡kas“, pasakė A. R. draugas, A. R. pasakė „Ateik čia, aÅ¡ tuoj tave“, turbÅ«t turėjo omenyje, kad sumuÅ¡. A. R. keikėsi necenzÅ«riniais žodžiais, grasino fiziniu ir psichologiniu smurtu (b. l. 160-161). Liudytojas G. V. paaiÅ¡kino, kad kai vyko įvykis, jis dirbo Vilniaus apskrities VPK KPV KPR 1 kuopos 3 bÅ«rio vyr. patruliu. Buvo gautas praneÅ¡imas, kad Subačiaus g. neblaivus vairuotojas atsitrenkė į kitÄ automobilį.

Jie, t. y. pareigūnai, privažiavo po poros minučių. Buvo susidūręs pilkas automobilis „Mercedes“ ir raudonas automobilis. Automobilio „Mercedes“ vairuotojas norėjo pasišalinti, vienas liudytojas kabinosi už automobilio. Porininkas priėjo prie vairuotojo, matėsi, kad jis akivaizdžiai neblaivus, jį išlaipino, pasodino į automobilį. Vairuotojas buvo neadekvatus, keikėsi, forminant įvykį grasino prišlapinti į automobilį, jam buvo uždėti antrankiai, išlaipintas iš automobilio.

Buvo iÅ¡kviesta pagalba, kad nuvežtų A. R. į policijos komisariatÄ , jis darė „cirkus“, rėkė, buvo neadekvatus. Ä®vykio vietoje buvo ir kiti asmenys, teko su jais bendrauti. Nukentėjusysis sakė, kad bandė A. R. sulaikyti. A. R. grasino aplinkiniams, įžeidinėjo, todėl žmonėms buvo pasiÅ«lyta paraÅ¡yti komisariate pareiÅ¡kimÄ . Kiek iÅ¡ viso ten buvo asmenų, neprisimena.Liudytojas A. V. paaiÅ¡kino, kad jis yra Vilniaus apskrities VPK KPV KPR vyr. patrulis. A. R. yra matęs įvykio metu.

Buvo gautas iÅ¡kvietimas, kad Subačiaus g. įvyko įvykis, vairuotojas neblaivus. Atvažiavo su porininku G. V.. VienÄ automobilį vairavo mergina, kitÄ â€“ A. R., kiek prisimena, jis buvo atsitrenkęs į merginos automobilio galÄ . Tarp įvykio vietoje buvusių asmenų įvyko kažkoks konfliktas, A. R. buvo labai girtas, agresyvus, teko panaudoti antrankius. Ä®vykio vietoje buvę žmonės pasakojo, kad A. R. norėjo važiuoti, vienas žmogus bandė laikyti už veidrodžio. Tam žmogui buvo pasakyta, kad to geriau nedaryti, nesaugu.

Mano, kad A. R. nesuvokė nei kam, nei kÄ sakė, jam buvo „balti arkliai“. Liudytoja E. B. paaiÅ¡kino, kad A. R. matė per eismo įvykį, jis atsitrenkė į jos automobilio galÄ . IÅ¡ automobilio iÅ¡lipo keleivis, paskui A. R.. Jis buvo iÅ¡gėręs, siÅ«lė „kitaip susitarti“, neleido iÅ¡kviesti policijos. R. L. padėjo iÅ¡kviesti pareigÅ«nus, vėliau dar prisijungė kolega V. K.. Kol vyko incidentas, ji stovėjo nuoÅ¡aliau, galvojo tik, kad greičiau atvažiuotų pareigÅ«nai.

Ji matė, kad su vairuotoju nesusitars, jis siÅ«lė važiuoti pataisyti automobilį. Kai buvo kviečiama policija, kaltinamasis pasidarė dar agresyvesnis. Ji įžeidimų negirdėjo, tik laukė pareigÅ«nų. A. R. jai neleido iÅ¡sikviesti pareigÅ«nų, laikė telefonÄ , bandė įtikinti, kad susitartų. Ji pasakė, kad kvies policijÄ . Tada kaltinamasis bandė tartis su kolega R. L.. IÅ¡ A. R. didelės agresijos nebuvo, nes ji pasakė, kad skambina vyrui, nesakė, kad skambina policijai. V. K. prisijungė vėliau, ji stovėjo atokiau.

Kai atvažiavo pareigÅ«nai, A. R. keleivis iÅ¡sidirbinėjo, rodė įvairius gestus. V. K. ir R. L. bandė raminti keleivį, o vairuotojas sėdėjo automobilyje, kai pamatė Å¡vyturėlius, bandė sprukti. Kaip elgėsi A. R. atvažiavus pareigÅ«nams, ji nematė. Ji buvo stresinėje situacijoje, nes A. R. buvo neblaivus, ji niekada nebuvo susidÅ«rusi su tokia situacija.Liudytojas R. L. paaiÅ¡kino, kad A. R. nepažįsta, matė tik įvykio metu. Jis važiavo į darbÄ , pamatė, kad įvyko eismo įvykis, pamatė bendradarbę.

Sustojo, norėjo jai padėti užpildyti deklaracijÄ , pamatė dar du piliečius, jie buvo akivaizdžiai neblaivÅ«s. Jis, t. y. R. L., paėmė telefonÄ , surinko policijos numerį. Kaltinamasis reikalavo, prašė neskambinti, tiesė rankÄ Ä¯ telefonÄ . Tada jis, t. y. R. L., paėjo kiek toliau ir iÅ¡kvietė pareigÅ«nus. A. R. ir jo draugas suprato, kad jis kažkam skambino, palaipsniui tonas augo, buvo bandoma viskÄ užglaistyti. IÅ¡ A. R. pusės gal buvo agresija, jo rankos buvo kiÅ¡enėje. Atvyko V.

K., jis irgi sustojo, įsijungė į diskusijÄ . V. K. Å¡nekėjosi su A. R. ir jo draugu, jie ginčijosi, galimai nukentėjusiojo atžvilgiu buvo vartojami necenzÅ«riniai žodžiai. Atvykus pareigÅ«nams A. R. bandė sprukti, V. K. fiziniu bÅ«du bandė sulaikyti automobilį, pareigÅ«nai iÅ¡traukė automobilio raktelius. Ä®vykio metu A. R. ir jo draugas vartojo daug necenzÅ«rinių žodžių, kai atvyko pareigÅ«nai A. R. nurimo, kad jis bÅ«tų paguldytas ant žemės, neprisimena. A. B. buvo Å¡oke.

Buvo kalbama pakeltu tonu, todėl ji graudinosi. ApžiÅ«ros 2015-06-04 protokolo duomenimis, nustatyta įvykio vieta – Subačiaus g., Vilniuje. važiuojamoji dalis, prie reguliuojamos pėsčiųjų perėjos. Å alia yra keleivinio vieÅ¡ojo transporto stotelė (b. l. 39-42). Kaltinamasis A. R. kaltę pripažino visiÅ¡kai, paaiÅ¡kino, kad jis visus vadino visokiais žodžiais, keiksmažodžiai tikrai galėjo bÅ«ti, elgėsi netinkamai, suprato, kad sutrikdė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Kaltinamojo parodymus apie įvykio aplinkybes patvirtina nukentėjusiojo V.

K., liudytojų G. V., A. V., E. B., R. L. parodymų, apžiūros protokolo duomenys. Viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje veikimo padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Laikoma, kad veikimas padarytas viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos, joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Dėl to įstatymai ir numato, kad asmenys viešoje vietoje turi elgtis taip, kad nesudarytų nepatogumų kitiems žmonėms.

Vienas iš alternatyvių BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos – nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimo – būdų yra įžūlus elgesys. Įžūlus elgesys – tai agresyvus, moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Byloje nustatyti faktiniai duomenys patvirtina, kad viešoje vietoje, gatvėje, kur buvo nukentėjusysis, liudytojai E. B., R. L., pašaliniai asmenys, A.

R. elgėsi įžūliai: keikėsi necenzÅ«riniais žodžiais, grasino fiziniu ir psichologiniu susidorojimu, tokiu bÅ«du demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai. Nukentėjusiojo V. K., liudytojų E. B., R. L. parodymais, žmonių rimtis ir vieÅ¡oji tvarka buvo pažeisti – liudytoja E. B. buvo iÅ¡sigandusi, Å¡oke, V. K., jo paties žodžiais, iÅ¡gyveno tikrÄ pragarÄ . Liudytojai, policijos pareigÅ«nai A. V. ir G. V., atitinkamai apibÅ«dino situacija jiems atvykus - A. R. buvo neadekvatus, keikėsi, forminant įvykį grasino priÅ¡lapinti į automobilį, jam buvo uždėti antrankiai, darė „cirkus“, rėkė (G.

V. parodymai), jam buvo „balti arkliai“, nesuvokė nei kam, nei kÄ sakė (A. V. parodymai). Minėtais duomenimis nustatyta, kad A. R. savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Teismų praktikoje pripažįstama, kad vieÅ¡osios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis byloje Nr. 2K-426/2008, 2009 m. gegužės 12 d. nutartis byloje Nr. 2K-159/2009).

Sprendžiant klausimÄ , ar vieÅ¡oje vietoje atlikti įžūlÅ«s veiksmai ir jų padariniai atitinka vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo požymius atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Aptartais įrodymais teismas laiko nustatytu, kad A. R. veikė be asmeninės motyvacijos, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamojo veika buvo nukreipta vieÅ¡ajai tvarkai pažeisti. A. R. kaltė dėl Å¡ios nusikalstamos veikos įrodyta, veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.

        Kaltinime, apraÅ¡ant kaltinamojo nusikalstamÄ veikÄ , nurodyta, kad A. R. žadėjo surasti nukentėjusįjį iÅ¡ „po žemių“. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis V. K. nurodė, jog Å¡iuos žodžius pasakė ne A. R., o jo draugas, todėl Å¡i aplinkybė iÅ¡ kaltinimo Å¡alintina, įtakos veikos kvalifikavimui ir kaltinamojo atsakomybei neturi. Kaltinamajam inkriminuotas ir vandaliÅ¡kų veiksmų atlikimas. Teismas vertina, kad Å¡is požymis nepasitvirtino, yra perteklinis, iÅ¡ kaltinimo Å¡alintinas.Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ jis pripažįsta ir gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių neinkriminuota.Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41, 54, 61 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamojo padaryta veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3 d.). Kaltinamasis teistas (b. l. 90-91), administracine tvarka baustas (b. l. 93-100), VÅ¡Ä® Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VÅ¡Ä® Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (b. l. 102, 104), Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitÄ neįraÅ¡ytas (b. l. 103).Kaltinamasis teisiamas už nusikalstamos veikos, priskiriamos prie nesunkų nusikaltimų, padarymÄ , pripažino savo kaltę.

Teismas vertina, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti skiriant piniginio pobÅ«džio bausmę. Baudos dydis nustatytinas atsižvelgus į MGL dydį, galiojusį veikos padarymo metu. A. R. paskirta kardomoji priemonė - raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (b. l. 83-84), paliktina.           Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas n u s p r e n d ž i a :        A. R. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., skirti bausmę – 10 MGL (376 Eur) baudÄ .

Nustatyti 2 mėnesių terminÄ nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudai savanoriÅ¡kai sumokėti. A. R. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.           Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .              Teisėja                                                                                                                              Nijolė Žimkienė