94283810-17d5-4fde-8ff2-5c19cf57a153 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-2657-342/2022 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02604-2021-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 55.1.1; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 3 d. Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų teisėja AuÅ¡relė Mažrimienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras praÅ¡ymÄ atsakovui A.Č. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teismas nustatė: PareiÅ¡kėja UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiÅ¡kėja, KRATC) kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu priteisti iÅ¡ atsakovo 20,80 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2021-01-01 iki 2021-07-31 (toliau – ir ginčo laikotarpis). PraÅ¡ymas grindžiamas tuo, kad atsakovas, bÅ«damas nekilnojamojo turto objekto, esančio (duomenys neskelbtini), naudotojas, už ginčo laikotarpį nesumokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ .

Atsakovas nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į praÅ¡ymÄ . PraÅ¡ymas tenkintinas. Rinkliavų nustatymÄ , rinkimÄ ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, kurio 12 straipsnio 1 - 2 punktai numato, jog savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavÄ ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007-03-29 sprendimu Nr. T2-80 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ nuostatus (toliau – ir Nuostatai), kurių 6 punktas (Nuostatų redakcijos su vėlesniais pakeitimais) numatė, kad vietinė rinkliava yra Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir jų tvarkymÄ nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kuriÄ kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Å¡iuose Nuostatuose nustatyta tvarka.

Nagrinėjamai bylai taip pat yra reikÅ¡minga Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, pagal kuriÄ vietinės rinkliavos objektas iÅ¡ esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t.y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamÄ teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamÄ vietinę rinkliavÄ . LVAT 2014-01-28 nutartyje, aiÅ¡kindamas teisę dėl „atliekų turėtojo” sÄ vokos, konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimÄ , kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja Å¡io asmens pareigÄ nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavÄ .

Vadovaujantis Nuostatais vietinė rinkliava skaičiuojama pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nustatytÄ vietinės rinkliavos dydį padauginus iÅ¡ metinės komunalinių atliekų susikaupimo normos, nurodytos Nuostatų 1 priede pagal nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį (Nuostatų 14 punktas). Tais atvejais, kai vietinė rinkliavos administravimo parametras yra nekilnojamojo turto bendrojo ploto kvadratinis metras, mokėtina vietinės rinkliavos už kalendorinius metus suma apskaičiuojama – metinę vietinę rinkliavÄ padauginus iÅ¡ nekilnojamojo turto bendrojo ploto (Nuostatų 15.1 punktas).

Administracinės bylos duomenys patvirtina, jog nekilnojamojo turto objektu, adresu, (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovui (iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas; įraÅ¡as galioja nuo 2021-12-28). Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visÄ palikėjo turtÄ â€“ tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (Civilinio kodekso 5.1 str. 1 d.). Teisių perėjimo universalumas, be kita ko, reiÅ¡kia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimÄ priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas.

Ä®pėdinis negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo. Jis priima visÄ palikimÄ besÄ lygiÅ¡kai, t. y. visas palikėjo teises ir pareigas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-03-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013). Tai, be kita ko, reiÅ¡kia, kad nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimÄ ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas įpėdiniui, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos.

Dėl to palikimÄ priėmusiems įpėdiniams tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Tačiau bÅ«tina pabrėžti, kad prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2014-04-14 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Aptartas teisinis reguliavimas leidžia konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas, kiek tai susiję su ginčo vietinės rinkliavos priteisimu už ginčo laikotarpį, į teismÄ kreipėsi kaip (duomenys neskelbtini) mirusios palikėjos, kurios turtÄ ir įsipareigojimus pagal įstatymÄ paveldėjo atsakovas, kreditorius. Å ių kreditoriaus reikalavimų pareiÅ¡kimo ir tenkinimo tvarkÄ reglamentuojančio Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad palikėjo kreditoriai (nagrinėjamu atveju – pareiÅ¡kėjas) turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikÅ¡ti reikalavimus priėmusiems palikimÄ Ä¯pėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikÅ¡ti teisme ieÅ¡kinį dėl paveldimo turto.

Teismas gali atnaujinti Å¡ioje nuostatoje numatytÄ terminÄ , jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (Civilinio kodekso 5.63 str. 4 d.). Pareiga įrodyti (pateikti tai patvirtinančius dokumentus ar (ir) kitus įrodymus), jog ginčo atveju yra įvykdytas Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimas pirmiausia tenka kreditoriui. LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija administracinėse bylose Nr. A-2486-602/2016 ir Nr. eA-2488-602/2016 yra konstatavusi, jog Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje yra iÅ¡vardyti kai kurie palikėjo kreditorių pretenzijų pareiÅ¡kimo bÅ«dai, kurių vienas – „pareikÅ¡ti reikalavimus priėmusiems palikimÄ Ä¯pėdiniams”.

Taigi, vietinės rinkliavos administratoriaus siunčiami mokėjimo pranešimai, kuriuose yra aiškiai nurodytas nekilnojamojo turto objektas, išskirta nesumokėtos vietinės rinkliavos suma (skola, nepriemoka), juos (pranešimus) vertinant kontekste su viešai paskelbtais Savivaldybės tarybos sprendimais (norminiais aktais), susijusiais su aptariama vietine rinkliava, paprastai (atsižvelgiant ir į kitas reikšmingas aplinkybes) gali būti pripažinti, kaip tinkami informuojant įpėdinius apie palikėjo skolines prievoles.

Bylos raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, jog pareiÅ¡kėja atsakovui reikalavimÄ , dėl vietinės rinkliavos įsiskolinimo, pareiÅ¡kė 2021-12-30 pateikdamas praÅ¡ymÄ teismui dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo, todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėja atsakovui pareiÅ¡kė reikalavimÄ praleidęs trijų mėnesinių terminÄ , numatytÄ Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje. Paminėtina, kad pareiÅ¡kėja Å¡ios aplinkybės neneigia ir praÅ¡o vadovaujantis Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 4 dalimi atnaujinti aukščiau paminėtÄ terminÄ .

Vadovaujantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėja, sužinojusi, jog atsakovas priėmė palikimÄ , veikė operatyviai bei stengėsi kuo greičiau informuoti atsakovÄ apie susidariusį vietinės rinkliavos įsiskolinimÄ . Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , konstatuojama, jog pareiÅ¡kėja Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 punkte numatytÄ terminÄ praleido dėl svarbių priežasčių, nuo palikimo atsiradimo dienos nėra praėję daugiau kaip trys metai, todėl vadovaujantis Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 4 dalimi, pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas atnaujinti reikalavimo pareiÅ¡kimo terminÄ yra tenkinamas.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuojama, kad Å¡iuo atveju atsakovui, kaip palikimÄ priėmusiam asmeniui, tenka prievolė mokėti vietinę rinkliavÄ už komunalinių atliekų surinkimÄ ginčo laikotarpiu. IÅ¡ pareiÅ¡kėjos pateiktos Pažymos, bei mokėjimo praneÅ¡imo nustatyta, kad ginčo laikotarpiu už atsakovo valdomÄ nekilnojamojo turto objekto dalį liko 20,80 Eur įsiskolinimas. Ginčo dėl apskaičiuoto rinkliavos dydžio byloje nėra. Duomenų, jog nurodyta skola sumokėta, taip pat nėra.

Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog vietinė rinkliava paskaičiuota tinkamai, yra teisėta ir pagrįsta. Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, jog byloje nustačius, kad atsakovas nesumokėjo 20,80 Eur ginčo rinkliavos sumos, todėl Å¡i suma priteistina pareiÅ¡kėjai. Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, nusprendžia: PareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras praÅ¡ymÄ tenkinti.

Priteisti iÅ¡ atsakovo A. Č. pareiÅ¡kėjai uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras 20,80 Eur (dvideÅ¡imt eurų ir 80 euro centų) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mus. Teisėja AuÅ¡relė Mažrimienė