9425bcfb-e944-4d85-b059-11f9544e4f31 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1168-555/2022 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00763-2021-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.3; 3.1.7.6; 3.3.1.18.1 (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. spalio 27 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus TamaÅ¡auskas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V. G. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-818-528/2022 pagal ieÅ¡kovo V. G. ieÅ¡kinį atsakovams J. G., D. R. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir žalos atlyginimo, trečiasis asmuo nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, D. B.. Apeliacinės instancijos teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas V. G. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas:

1) pripažinti negaliojančia ab initio (liet. nuo sudarymo momento) 2014 m. kovo 16 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kuriÄ atsakovė D. Å . perleido transporto priemonę VOLVO FL616, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui J. G., restitucijos netaikyti;

2) priteisti ieÅ¡kovui solidariai iÅ¡ atsakovų 1 000,00 Eur piniginę kompensacijÄ ;

3) priteisti ieškovui solidariai iš atsakovų 300,00 Eur neturtinės žalos;

4) priteisti ieškovui lygiomis dalimis iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad 2008 m. ieÅ¡kovas mainų sandoriu įgijo transporto priemonę – sunkvežimį VOLVO FL616, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio nebuvo įregistravęs savo vardu, nes jį pirko detalėms. Ginčo automobilį ieÅ¡kovas laikė rakinamoje teritorijoje, priklausančioje jo sÅ«nui atsakovui J. G. ir J. S.. Pastarasis supažindino ieÅ¡kovÄ su senos technikos supirkėju trečiuoju asmeniu D. B. ir 2018 m. rugpjūčio 31 d. sutartimi ieÅ¡kovas jam pardavė ginčo automobilį už 1 000,00 Eur.

IÅ¡ interneto sužinojęs apie ginčo automobilio dalių pardavimÄ atsakovas J. G. pareiÅ¡kė D. B., jog ginčo automobilis nepriklausė ieÅ¡kovui. 2018 m. rugsėjo 3 d. atsakovo J. G. iniciatyva policija pradėjo ikiteisminį tyrimÄ , paėmė iÅ¡ D. B. ginčo automobilį. 2018 m. rugsėjo 27 d. ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nesant padarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tačiau ginčo automobilis paliktas atsakovo J. G. žinioje. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad atsakovė D.

Å ., žinodama apie savo sutuoktinio mainus, ginčo automobilį perleido atsakovui J. G., kuris taip pat žinojo, jog ginčo automobilis priklauso ieÅ¡kovui. Dėl abiejų atsakovų nesÄ Å¾iningų bendrų veiksmų ieÅ¡kovas patyrė turtinę ir neturtinę žalÄ . Atsakovė D. Å . yra buhalterė, žino kaip tvarkyti apskaitÄ , turėjo ginčo automobilio registracijos duomenis, perleidimÄ patvirtinantį dokumentÄ â€“ pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , todėl galėjo iÅ¡registruoti ginčo automobilį, nesudarydama ginčo sutarties.

Atsakovė D. Å . niekada nesikreipė į ieÅ¡kovÄ dėl ginčo automobilio pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, nors su ieÅ¡kovu yra kaimynai, jos sÅ«nus palaikė gerus santykius su ieÅ¡kovu – iÅ¡simokėtinai pirko turtÄ . 2011 m. ieÅ¡kovÄ iÅ¡tiko mokumo problemos, jis praktiÅ¡kai prarado visÄ turtÄ ir tai neigiamai paveikė jo santykius su sÅ«numi J. G.. Apie ieÅ¡kovo ir jo sÅ«naus atsakovo J. G. blogus santykius atsakovė D. Å . žinojo, todėl nebuvo protingo pagrindo manyti, kad ginčo sutartį atsakovas J.

G. sudaro ieÅ¡kovo pavedimu ar praÅ¡ymu. Pateikta teismui pirkimo–pardavimo sutartis su trečiuoju asmeniu D. B. patvirtina pinigų gavimo už ginčo automobilį faktÄ , tačiau tuos pinigus ieÅ¡kovas privalo grÄ Å¾inti R. B., nes policijos perduoto atsakovui J. G. saugoti ginčo automobilio nebėra. IeÅ¡kinio senatis dėl žalos atlyginimo nepraleista, nes ieÅ¡kovas apie savo pažeistÄ teisę sužinojo 2018 m. rugsėjo 3 d. iÅ¡ ikiteisminio tyrimo. Atsakovas J. G. niekada nepirko iÅ¡ ieÅ¡kovo ginčo automobilio, to automobilio registracijos liudijimas bei rakteliai visada buvo pas ieÅ¡kovÄ ir juos jis perdavė pirkėjui D.

B.. Atsakovas J. G. niekada ginčo automobiliu nesinaudojo, neregistravo jo savo vardu, tačiau gavęs jį iÅ¡ policijos atidavė į metalo lauÅ¾Ä .

3. Atsakovas J. G. su ieÅ¡kiniu sutiko iÅ¡ dalies, t. y. sutiko, kad bÅ«tų pripažinta negaliojančia ginčo sutartis. Atsakovas su kita ieÅ¡kinio dalimi nesutiko ir nurodė, kad ieÅ¡kovas, įgijęs ginčo automobilį 2008 m. iÅ¡ R. Å ., jo neregistravo savo vardu. R. Å . įpėdinė atsakovė D. Å . ragino ieÅ¡kovÄ savo vardu persiraÅ¡yti ginčo automobilį, nes Å¡is buvo įraÅ¡ytas kaip jos paveldėtas turtas. IeÅ¡kovas į praÅ¡ymus nereagavo. IeÅ¡kovo turtinė padėtis buvo bloga – ieÅ¡kovas ketino bankrutuoti, jo visas registruotinas turtas buvo areÅ¡tuotas, o pragyvenimui ieÅ¡kovas pardavinėjo savo neregistruotÄ turtÄ . 2014 m. atsakovės D.

Å . paragintas persiraÅ¡yti ginčo automobilį, ieÅ¡kovas pasiÅ«lė atsakovui J. G. pirkti ginčo automobilį už simbolinę kainÄ , nesudarant atskiro pirkimo–pardavimo sandorio, bet pasiraÅ¡ant tiesiai ant atsakovės D. Å . perduotos ginčo sutarties, kad turtas nebÅ«tų areÅ¡tuotas ieÅ¡kovo kreditorių naudai. Tuo metu atsakovas J. G. iÅ¡ ieÅ¡kovo (savo tėvo), kuris neturėjo lėšų, pirko daug daiktų. Už ginčo automobilį atsakovas J. G. sumokėjo ieÅ¡kovui grynais į rankas 1 000,00 Lt (289,62 Eur), o dabar ieÅ¡kovas nesÄ Å¾iningai bando praturtėti jo sÄ skaita.

Atsakovas sutiko, kad atsakovų sudaryta ginčo sutartis yra niekinė, bet nesutinka dėl nuostolių atlyginimo ir solidarios atsakomybės. Ieškovo nuostoliai nesusiję su ginčo sutartimi ir nepateikti įrodymai, kad nuostoliai buvo patirti.

4. Atsakovė D. Å . su ieÅ¡kiniu sutiko iÅ¡ dalies, t. y. sutiko, kad bÅ«tų pripažinta negaliojančia ginčo sutartis. Atsakovė su kita ieÅ¡kinio dalimi nesutiko ir nurodė, kad 2008 m. gegužės 15 d. atsakovės sutuoktinis R. Å . su ieÅ¡kovu iÅ¡mainė jiems priklausiusias transporto priemones, nesuraÅ¡ydami atskiros sutarties. IÅ¡simainytÄ priekabÄ R. Å . įsiregistravo savo vardu, o ieÅ¡kovas iÅ¡simainyto ginčo automobilio vieÅ¡ame registre neįregistravo. Apie tai atsakovė sužinojo tik tvarkydama R.

Å . palikimo priėmimo dokumentus ir gavusi iÅ¡ notaro paveldėjimo teisės ir nuosavybės teisės liudijimus. Žinodama, kad ginčo automobilio savininkas yra ieÅ¡kovas, atsakovė ragino ieÅ¡kovÄ persiraÅ¡yti tÄ automobilį, tačiau ieÅ¡kovas to nedarė, vengė bendrauti. VÄ® „Regitra“ atsakovei nurodė atvykti su turto įgijėju ir pateikti draudimo sutartį. IeÅ¡kovui nieko nedarant, atsakovė atsispausdino transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties formÄ iÅ¡ interneto, užpildė jai žinomus duomenis ir per savo sÅ«nų perdavė ieÅ¡kovo sÅ«nui – atsakovui J.

G., kuris 2013-2014 m. buvo perėmęs pardavinėjamo iÅ¡ varžytynių ieÅ¡kovo Å«kio dalį, kad Å¡is perduotų savo tėvui (ieÅ¡kovui) pabaigti užpildyti ir pasiraÅ¡yti sutartį. Atsakovas J. G. jai sakė pasitars su ieÅ¡kovu kieno vardu registruoti ginčo automobilį ir viskÄ sutvarkys. Kaime pasklidus kalboms apie ieÅ¡kovo ketinimÄ parduoti ginčo automobilį už Lietuvos ribų, o ieÅ¡kovui nebendradarbiaujant, atsakovė 2014 m. birželio 12 d. iÅ¡registravo ginčo automobilį kaip baigus jo eksploatavimÄ .

Po kurio laiko, 2014 m. vasarÄ atsakovas J. G. atnešė atsakovei užpildytÄ ginčo sutartį, kurioje pirkėju nurodytas ne ieÅ¡kovas, bet atsakovas J. G., pardavimo kaina nurodyta 1 000,00 Lt (289,62 Eur). Kadangi registracijos dokumentu disponavo ieÅ¡kovas, tai atsakovė D nesuabejojo, jog ginčo sutartis užpildyta su ieÅ¡kovo žinia ir pritarimu, o į datÄ neatkreipė dėmesio, nors iÅ¡ tiesų ji neatitinka tikrovės. Pagal ginčo sutartį atsakovė pinigų negavo, nes realus ginčo automobilio perdavimas buvo įvykęs 2008 m.

Atsakovas J. G. nėra sÄ Å¾iningas įgijėjas, nes jis žinojo, jog ginčo automobilis yra ieÅ¡kovo nuosavybė, o ikiteisminio tyrimo pradėjimas policijoje nemoralus. Esant susiklosčiusiai situacijai, kai policija ginčo automobilį grÄ Å¾ino nesÄ Å¾iningam įgijėjui, ginčo sutartis turi bÅ«ti panaikinta. Restitucija natÅ«ra ar pinigais netaikytina, nes realiai sandoris nebuvo vykdomas. Dėl 1 000,00 Eur kompensacijos priteisimo solidariai iÅ¡ abiejų atsakovų nesutiko, nes teisės normos nenumato tokios pardavėjo ir pirkėjo atsakomybės prieÅ¡ savininkÄ .

Turtinės žalos ieÅ¡kovas neįrodė, nes nėra pateikęs įrodymų, jog trečiasis asmuo R. B. ieÅ¡kovui sumokėjo pinigus, o ieÅ¡kovas sumokėtÄ sumÄ jam grÄ Å¾ino. Trečiasis asmuo R. B. savarankiÅ¡ko reikalavimo, kildinamo iÅ¡ 2018 m. rugpjūčio 31 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties, nėra pareiÅ¡kęs. TurtÄ ar jo vertę pinigais ieÅ¡kovui privalo grÄ Å¾inti pagal pripažintÄ neteisėtÄ sandorį turtÄ Ä¯gijęs atsakovas J. G.. Dėl neturtinės žalos priteisimo nesutiko, nes nėra įstatymo nustatyto atvejo tokiai žalai priteisti.

Atsakovė siekė užkirsti keliÄ galimoms pasekmėms dėl paties ieÅ¡kovo nerÅ«pestingumo, neregistruojant ginčo automobilio vieÅ¡ame registre, o piktavaliÅ¡ko susitarimo atsakovai nebuvo sudarę. Atsakovė neatsakinga dėl ieÅ¡kovo ir jo sÅ«naus atsakovo J. G. tarpusavio susitarimų ir konfliktų. Be to, reikalavimui dėl žalos atlyginimo yra praleistas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas, nes ginčo sutartis buvo pasiraÅ¡yta su ieÅ¡kovo žinia 2014 m. vasarÄ .

5. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, R. B. paaiÅ¡kino, kad atsakovas J. G. iÅ¡ interneto sužinojęs apie R. B. pirktÄ ginčo automobilį paprašė parodyti techninį pasÄ . Nusiuntus Å¡io dokumento kopijÄ atsakovas J. G. atsiuntė ginčo sutartį be transporto priemonės liudijimo numerio ir pareiÅ¡kė, jog ginčo automobilis priklauso ne ieÅ¡kovui, bet J. G.. Perkant ginčo automobilį iÅ¡ ieÅ¡kovo jis gavo ginčo automobilio techninį pasÄ ir raktus, o ieÅ¡kovui sumokėjo sutartÄ 1 000,00 Eur sumÄ , kurios ieÅ¡kovas nėra grÄ Å¾inęs. II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Kauno apylinkės teismas 2022 m. gegužės 2 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies: pripažino negaliojančia ab initio 2014 m. kovo 16 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kuriÄ atsakovė D. Å . perleido transporto priemonę VOLVO FL616, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui J. G. ir iÅ¡ atsakovo J. G. ieÅ¡kovo V. G. naudai priteisė 1 000,00 Eur piniginę kompensacijÄ , 176,34 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų; kitos ieÅ¡kinio dalies netenkino; iÅ¡ ieÅ¡kovo V.

G. atsakovės D. Š. naudai priteisė 1 134,62 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš atsakovės D. Š. ieškovo V. G. naudai priteisė 88,16 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš ieškovo V. G. valstybės naudai priteisė 9,87 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, o iš atsakovo J. G. – 6,58 Eur.

7. Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. IeÅ¡kovas nurodė, kad ginčo sutartis negalioja, nes sutarties objektas – ginčo automobilis sandorio sudarymo metu priklausė ne ginčo sutartyje nurodytai pardavėjai – atsakovei D. Å ., bet ieÅ¡kovui. Teismas pažymėjo, kad abu atsakovai neginčijo, jog ginčo sandorio sudarymo metu ginčo automobilis priklausė ieÅ¡kovui. Nors atsakovas J. G. teigė 2014 m. sumokėjęs ieÅ¡kovui 1 000,00 Lt (289,62 Eur) už ginčo automobilį, tačiau įrodymų apie pinigų sumokėjimÄ ar kitus susitarimus su ieÅ¡kovu atsakovas J. G. nepateikė, o ieÅ¡kovas pinigų gavimo iÅ¡ atsakovo J. G. ar kitų buvusių susitarimų faktus neigia. Nesant kitų įrodymų, atsakovo J. G. nurodytas aplinkybes teismas laikė neįrodytomis.

8. Å iuo atveju pagal ginčo sutartį realiai atsakovai vienas kitam nieko nepardavė – atsakovė D. Å . iÅ¡ atsakovo J. G. negavo pinigų ir neperdavė jam ginčo automobilio, jo registracijos dokumentų, raktų, o atsakovas J. G. atsakovei D. Å . nemokėjo pinigų ir negavo iÅ¡ jos ginčo automobilio, jo dokumentų bei raktų. Kadangi Å¡iuo atveju ginčo sutarties Å¡alys – atsakovai D. Å . ir J. G. vienas kitam realiai nieko neperdavė, tai atsakovų sudarytÄ sandorį teismas laikė tariamuoju sandoriu, o atsakovai vienas kitam nieko neprivalo grÄ Å¾inti.

9. Dėl piniginės kompensacijos priteisimo. IeÅ¡kovas prašė priteisti jam kompensacijÄ â€“ pinigų sumÄ , kokiÄ jis gavo iÅ¡ pirkėjo R. B. už parduotÄ ginčo automobilį, tačiau turi grÄ Å¾inti, nes ieÅ¡kovo parduotas ginčo automobilis iÅ¡ R. B. buvo paimtas ir negalės bÅ«ti Å¡iam grÄ Å¾intas, nes turtas sunaikintas. Taigi, iÅ¡ esmės praÅ¡oma 1 000,00 Eur kompensacija yra bÅ«sima žala, nes realiai gautas už parduotÄ turtÄ pajamas ieÅ¡kovo turi grÄ Å¾inti R. B. ir tų pajamų jis negalės gauti, nes turtÄ sunaikino atsakovas J.

G.. Tai, kad už ginčo automobilį ieÅ¡kovui buvo sumokėta 1 000,00 Eur suma ir Å¡ios sumos grÄ Å¾inimo trečiasis asmuo R. B. reikalauja (kol kas neteismine tvarka) iÅ¡ ieÅ¡kovo, patvirtina sutartis ir paties R. B. teismo posėdyje duoti paaiÅ¡kinimai. Nors byloje nepaneigta, kad ieÅ¡kovas grÄ Å¾ino trečiajam asmeniui R. B. 1 000,00 Eur, tačiau teismas gali įvertinti bÅ«simÄ Å¾alÄ , remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Vien tai, kad ieÅ¡kovas neiÅ¡gali grÄ Å¾inti trečiajam asmeniui gautos pinigų sumos nepaneigia, kad žala ieÅ¡kovui padaryta.

Kadangi ginčo automobilis sunaikintas, tai nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovui turi bÅ«ti kompensuojama už šį turtÄ pinigais. Teismas laikė, kad ieÅ¡kovas savo bÅ«simų nuostolių dydį negautų pajamų forma įrodė. Å iuo atveju turtinė žala ieÅ¡kovui atsirado, kai ginčo sutartį iÅ¡vieÅ¡inęs ir pateikęs jÄ kaip nuosavybės teisę patvirtinantį dokumentÄ atsakovas J. G. policijos perduotÄ jo saugojimui ginčo automobilį sunaikino, iÅ¡veždamas jį į metalo lauÅ¾Ä .

Sunaikinus ieÅ¡kovui priklausiusį turtÄ , net ir panaikinus ginčo sutartį, tuo turtu nebegalima naudotis, jo valdyti ar juo disponuoti. Teismas sprendė, kad visos sÄ lygos civilinei atsakomybei kilti dėl turtinės žalos atlyginimo yra įrodytos tik atsakovo J. G. atžvilgiu, todėl 1 000,00 Eur kompensacija ieÅ¡kovo naudai priteista tik iÅ¡ Å¡io atsakovo, o reikalavimas atsakovės D. Å . atžvilgiu atmestas kaip neįrodytas.

10. Teismas atmetė atsakovų argumentus, kad ieÅ¡kovas ir pats yra kaltas dėl žalos atsiradimo, nes nebuvo įregistravęs ginčo automobilio savo vardu, kadangi žalos atlyginimas gali bÅ«ti mažinamas arba nuo atsakomybės gali bÅ«ti atleidžiama, jei nukentėjusio asmens neatsargumas arba tyčia yra dideli. Jokių įrodymų, kad atsakovų nurodyta aplinkybė dėl ginčo automobilio neįregistravimo ieÅ¡kovo vardu, turėjo įtakos žalai atsirasti byloje nepateikta. Teismas taip pat atmetė atsakovės D. Å . argumentÄ dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo reikalavimui dėl padarytos žalos atlyginimo kaip neįrodytÄ , nes atsakovai nepateikė jokių objektyvių įrodymų, jog ieÅ¡kovui buvo žinoma apie ginčo sutartį nuo 2014 m., o ieÅ¡kovas tokį žinojimÄ neigia.

11. Dėl neturtinės žalos. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas įstatyminiu pagrindu, reglamentuojančiu neturtinės žalos priteisimÄ , nurodo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.91 straipsnio 3 dalį, kuri numato – jeigu sandoris pripažintas negaliojančiu dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo, realaus grasinimo ar dėl Å¡alies atstovo piktavaliÅ¡ko susitarimo su antrÄ ja Å¡alimi, tai nukentėjusysis turi teisę reikalauti tokios žalos atlyginimo. Tačiau nei vienos iÅ¡ Å¡ių aplinkybių ieÅ¡kovas byloje neįrodinėjo.

PrieÅ¡ingai – ieÅ¡kovas pats nurodė apie ginčo sutartį sužinojęs tik po keturių metų nuo jos sudarymo datos, jokio leidimo ar pavedimo sudaryti ginčo sutartį atsakovui J. G. nebuvo davęs, taigi, Å¡is atsakovas nebuvo jo atstovu, duomenų apie piktavaliÅ¡kÄ abiejų ginčo sutarties Å¡alių susitarimÄ taip pat nepateikta, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog yra nustatytas ir įrodytas įstatymų nustatytas atvejis, kai neturtinė žala privalo bÅ«ti atlyginama. Teismas sutiko, kad atsakovo J.

G. kreipimasis į policijÄ dėl pagrobto turto esamomis aplinkybėmis gali bÅ«ti vertinamas kaip nemoralus ir neteisėtas, tačiau atsakovė D. Å . iÅ¡ viso į policijÄ nesikreipė. Nesant prielaidų ir sÄ lygų neturtinės žalos priteisimui, ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl Å¡ios žalos priteisimo teismas atmetė kaip nepagrįstÄ ir neįrodytÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 12. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas V. G. praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 2 d. sprendimÄ pakeisti – ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. Pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi iÅ¡laidas paskirstė tokiu bÅ«du, kad ieÅ¡kovas, kurio ieÅ¡kinys iÅ¡ esmės tenkintas, sumÄ , gautÄ patirtos žalos atlyginimui, turės skirti atsakovės D. Å . bylinėjimosi iÅ¡laidos padengti, t. y. faktiÅ¡kai ieÅ¡kovas jokio žalos atlyginimo neatgaus. Bylinėjimosi iÅ¡laidos yra paskirstytos neteisinai ir neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normų bei Å¡io instituto esmės. IeÅ¡kovo pagrindiniai reikalavimai buvo pripažinti negaliojančia ginčo sutartį ir atlyginti patirtÄ Å¾alÄ .

Nors Å¡ie reikalavimai buvo tenkinti visiÅ¡kai, susidarė absurdiÅ¡ka situacija, kad ieÅ¡kovui priteista suma 1 000,00 Eur žalos atlyginimui ir 176,34 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, kai tuo tarpu vien tik atsakovei D. Å . priteista 1 134,62 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. IeÅ¡kovas negalėjo neįtraukti atsakovės į bylÄ , nes ji buvo ginčijamos sutarties dalyvė. IeÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ teismui sÄ lygojo ta aplinkybė, kad atsakovai sudarė fiktyviÄ sutartį, ko pasėkoje ieÅ¡kovas prarado nuosavybės teisę į jam priklausantį automobilį. 1.2.

Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovui žalÄ sukėlė bendri atsakovų veiksmai – fiktyvi sutartis, kuria atsakovė D. Å . perleido jai nepriklausančiÄ transporto priemonę atsakovui J. G.. Atitinkamai turėjo bÅ«ti taikoma solidarioji atsakomybė, ypač vertinant, kad abu atsakovai suprato sutarties fiktyvumÄ ir tai, kad sutartimi perleidžiama transporto priemonė priklauso ieÅ¡kovui. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pateisino atsakovės D. Å . veiksmus, esÄ ji transporto priemonės neperdavusi J.

G. ir nesikreipusi į policijÄ . 1.3. Atsakovė D. Å . perdavė transporto priemonę atsakovui J. G. valdyti, nes pasiraÅ¡ydama 2014 m. kovo 16 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, ji sudarė J. G. sÄ lygas transporto priemonę valdyti kaip savo. Savo valdymo teisę J. G. įgyvendino kreipdamasis į policijÄ ir pareikÅ¡damas, esÄ yra pavogtas jam priklausantis automobilis. Policija, remdamasi fiktyvia sutartimi, konfiskavo transporto priemonę ir jÄ perdavė J. G.. 1.4. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, neva ieÅ¡kovui žalÄ padarė ne 2014 m. kovo 16 d. transporto priemonės pirkimo­â€“pardavimo sutarties sudarymas, bet atsakovo J.

G. kreipimasis į policijÄ , vertintina kaip netinkamas priežastinio ryÅ¡io nustatymas, o iÅ¡ esmės priežasties ir pasekmės supainiojimas. Minėta, kad atsakovė D. Å . perleido transporto priemonę atsakovui J. G., sudarydama teises prielaidas valdyti ginčo transporto priemonę kaip savo, o J. G., kreipdamasis į policijÄ , tiesiog realizavo Å¡iÄ savo teisę. Nebuvus sudarytos transporto priemonės sutarties, policija nebÅ«tų iÅ¡reikalavusi transporto priemonės iÅ¡ trečiojo asmens D. B.. Policija ginčo automobilį J.

G. perdavė ne dėl jo kreipimosi į policijÄ , o dėl pateiktos ginčo sutarties, kurioje jis nurodytas kaip ginčo automobilio savininkas. D. Å ., turėdama aukÅ¡tÄ jį universitetinį iÅ¡silavinimÄ ir dirbdama buhaltere, negalėjo nesuprasti, kad, perleisdama transporto priemonę kitam asmeniui, padarys žalos ieÅ¡kovui. 1.5. Atsakovės D. Å . veiksmai buvo bÅ«tina nuostolių atsiradimo sÄ lyga ir ji turėjo atsakyti solidariai su kitu atsakovu J. G.. Pirmosios instancijos teismo sprendimas atleisti jÄ nuo atsakomybės, teisinant „noru teisingai sutvarkyti dokumentus“, ar tuo, kad ji „nesikreipė į policijÄ â€œ, yra nepagrįstas jokiomis teisės normomis ir iÅ¡vis prieÅ¡tarauja teisinės valstybės principui.

DokumentÄ suklastojęs asmuo, negali bÅ«ti atleidžiamas nuo atsakomybės, teisinant gerais ketinimais ar nesikreipimu į policijÄ . 1.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo neva nėra duomenų apie piktavaliÅ¡kÄ abiejų atsakovų ginčo sutarties Å¡alių susitarimÄ , nes teismo sprendimu konstatuota, kad abu atsakovai žinojo, jog transporto priemonė priklauso ieÅ¡kovui. Vadinasi, abu atsakovai susitarė sudaryti fiktyviÄ sutartį, kuria atsakovė D. Å . perleido svetimos transporto priemonės nuosavybės teisę.

Toks susitarimas akivaizdžiai piktavaliÅ¡kas, t. y. sukeliantis kitam asmeniui žalÄ . Dėl tokių atsakovų veiksmų, ieÅ¡kovas patyrė ne tik turtinę žalÄ , tačiau ir visÄ eilę kitų iÅ¡gyvenimų, t. y. buvo apkaltintas vagyste, kviečiamas į policijÄ , ieÅ¡kovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, jis patyrė gėdÄ ir pažeminimÄ jo gyvenamojoje vietovėje pasklidus kalboms, jog jis yra sukčius.

13. Atsakovė D. Å . pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 2.1. Atsakovė D. Å . neperdavė ginčo automobilio atsakovui J. G. valdyti, nes ginčo automobilio savo žinioje ji neturėjo. Atsakovė D. Å . neturėjo nei ginčo automobilio raktelių, nei registracijos liudijimo, nei paties ginčo automobilio.

Sandoris nebuvo realiai vykdomas. Nuo pat 2008 m. ginčo automobilis ir jo priedai (registracijos liudijimas, rakteliai) buvo ieškovo žinioje, ieškovas ginčo automobilį eksploatavo, laikė J. S. ir ieškovui, vėliau – atsakovui J. G. priklausančioje techninių dirbtuvių aikštelėje. Sudarius ginčo sutartį, faktinė situacija dėl ginčo automobilio laikymo vietos ir naudojimo ir nepasikeitė. 2.2. Kaip byloje buvo nustatyta, atsakovė D. Š. nesiekė sudaryti fiktyvaus sandorio, nesiekė padaryti žalos ieškovui, priešingai – siekė kad transporto priemonė būtų įregistruota jos savininko (ieškovo) vardu.

Apie tai, kad ginčo sutartyje pirkėju pasirašė ne ieÅ¡kovas, o atsakovas J. G., ji sužinojo tik po kelių mėnesių, kuomet J. G. grÄ Å¾ino užpildytÄ sutartį, save nurodydamas pirkėju. Tai, kad ginčo sutartyje buvo įraÅ¡ytas ginčo automobilio registracijos liudijimo numeris (šį numerį galėjo žinoti tik ieÅ¡kovas, nes jo žinioje buvo ginčo transporto priemonės registracijos liudijimas), sudarė pagrindÄ atsakovei D. Å . manyti, jog ginčo sutartis atitinka ieÅ¡kovo valiÄ ir ieÅ¡kovo bei atsakovo J.

G. susitarimÄ ginčo sutartyje pirkėju nurodyti ne ieÅ¡kovÄ , bet atsakovÄ J. G.. BÅ«tent atsakovo J. G., o ne atsakovės D. Å . iniciatyva ginčo sutartis tapo fiktyviu, tariamuoju sandoriu. 2.3. Atsakovas J. G. neturėjo teisės naudoti fiktyvaus sandorio prieÅ¡ trečiuosius asmenis, neturėjo teisės gauti savo žinion ginčo automobilio ir jo parduoti sunaikinimui (į metalo lauÅ¾Ä ). Žala ieÅ¡kovui kilo dėl nesÄ Å¾iningų atsakovo J. G. veiksmų panaudojant jo veiksmais fiktyvia tapusiÄ ginčo sutartį (jis į ginčo sutartį įrašė savo, o ne ieÅ¡kovo duomenis) ir sunaikinant ginčo automobilį taip, kad jo nebuvo galimybės grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui.

Tuo tarpu atsakovės veiksmai, užpildant ginčo sutartyje savo duomenis, ir ieÅ¡kovui kilę žalingi padariniai teisine prasme yra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Å iuo atveju neegzistuoja priežastis ryÅ¡ys tarp atsakovės ir ieÅ¡kovo praÅ¡omos atlyginti kompensacijos. 2.4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad yra nustatytas ir įrodytas įstatymų nustatytas atvejis, kai neturtinė žala privalo bÅ«ti atlyginama. Nesant prielaidų ir sÄ lygų neturtinės žalos priteisimui, ieÅ¡kovo reikalavimas dėl Å¡ios žalos priteisimo teisėtai atmestas kaip nepagrįstas ir neįrodytas, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teisėto ir pagrįsto skundžiamo sprendimo. 2.5.

Pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi iÅ¡laidas Å¡alims paskirstė teisingai, nepažeisdamas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ reglamentuojančių teisės normų. Sutinkama su apelianto nurodyta aplinkybe, kad ginčydamas sandorį, atsakovais į procesÄ privalėjo įtraukti ginčijamÄ sandorį sudariusias Å¡alis. Tačiau dėl Å¡io reikalavimo, kuris buvo patenkintas, apeliantui bylinėjimosi iÅ¡laidos yra priteistos. Nesutinkama su apelianto nurodyta aplinkybe, kad turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo apeliantas privalėjo reikalauti iÅ¡ abiejų atsakovų solidariai.

Pats ieÅ¡kovas pasirinko reikalauti solidarios atsakomybės iÅ¡ abiejų atsakovų, nors įvertindamas susiklosčiusias ieÅ¡kovui iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo žinomas faktines aplinkybes dėl ginčo automobilį pardavusio (į metalo lauÅ¾Ä ) ir jam pinigų (1 000,00 Eur) negrÄ Å¾inusio atsakovo J. G. (ieÅ¡kovo sÅ«naus) veiksmų, turėdamas byloje atstovÄ profesionalų teisininkÄ , galėjo ir turėjo numatyti, kad, neįrodžius savo reikalavimo pagrįstumo atsakovei D. Å ., jam gali tekti atlyginti jos dėl pareikÅ¡to reikalavimo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, t. y. ieÅ¡kovas veikė savo rizika.

Apeliacinės instancijos teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu praÅ¡oma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

15. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl solidariosios skolininkų atsakomybės bei neturtinės žalos atlyginimo, pripažinus sandorį negaliojančiu.

16. Analizuojamu atveju ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, pareikÅ¡damas tokius reikalavimus:

1) pripažinti negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2014 m. kovo 16 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kuriÄ atsakovė D. Å . perleido transporto priemonę VOLVO FL616, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui J. G., restitucijos netaikyti;

2) priteisti ieÅ¡kovui solidariai iÅ¡ atsakovų D. Å . ir J. G. 1 000,00 Eur piniginę kompensacijÄ ;

3) priteisti ieškovui solidariai iš atsakovų D. Š. ir J. G. 300,00 Eur neturtinės žalos.

17. Pirmosios instancijos teismas ginčo sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, pripažino ginčo 2014 m. kovo 16 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia, netaikė restitucijos, priteisdamas ieÅ¡kovui V. G. iÅ¡ atsakovo J. G. 1 000,00 Eur piniginę kompensacijÄ . Teismas kompensacijos priteisimÄ iÅ¡ esmės motyvavo tuo, jog ieÅ¡kovas buvo sudaręs ginčo sutarties objekto perleidimo sutartį, kurios pagrindu už turto įgijėjo gavo 1 000,00 Eur sumÄ , todėl nustatęs, kad atsakovas J. G. sunaikino transporto priemonę, sprendė, kad Å¡iais veiksmais ieÅ¡kovui buvo padaryta žala.

18. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius). Civilinė atsakomybė yra dviejų rÅ«Å¡ių: sutartinė ir deliktinė (CK 6.245 straipsnio 2 dalis). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytÄ Å¾alÄ , taip grÄ Å¾inant jį į padėtį, buvusiÄ iki delikto padarymo (lot. restitutio in integrum) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017; 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019).

19. Nagrinėjamoje byloje keliamas deliktinės atsakomybės klausimas. Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje. Kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). ŽalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad bet kuriai civilinės atsakomybės rÅ«Å¡iai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikia nustatyti visas bÅ«tinÄ sias civilinės atsakomybės sÄ lygas: nukentėjusios Å¡alies patirtÄ Å¾alÄ (nuostolius) (CK 6.249 straipsnis); atsakingos dėl žalos atsiradimo Å¡alies neteisėtus veiksmus (neteisėtÄ neveikimÄ ) (CK 6.246 straipsnis); kaltę, kuri preziumuojama, iÅ¡skyrus įstatymo numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnis), ir priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.247 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑467/2011).

20. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismui ginčijamu sprendimu pripažinus pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia ir priteisus iÅ¡ atsakovo J. G. (sandorio Å¡alies) sunaikinto daikto vertę, teismo sprendimÄ skundžia tik ieÅ¡kovas, nesutikdamas su teismo argumentais, kuriais nuspręsta netaikyti solidarios atsakovų atsakomybės.

21. Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, iÅ¡skyrus įstatymų nustatytas iÅ¡imtis; ji atsiranda tik įstatymų ar Å¡alių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Prievolė gali bÅ«ti solidari nepaisant to, kad vieno skolininko pareiga pagal jos įvykdymo sÄ lygas skiriasi nuo kitų skolininkų pareigos, pavyzdžiui, kai vienam skolininkui nustatytas terminas, o kitam nenustatytas, kai vienas įsipareigoja besÄ lygiÅ¡kai, o kitas – su sÄ lyga ir panaÅ¡iai (CK 6.6 straipsnio 2 dalis). Solidariosios prievolės atveju, kreditorius savo reikalavimÄ gali reikÅ¡ti tiek visiems, tiek vienam iÅ¡ bendraskolių (CK 6.6 straipsnio 5 dalis). Prievolė yra nedalomoji, jeigu jos dalykas dėl savo prigimties yra nedalus arba jeigu prievolės Å¡alys susitarė dėl tokio jos įvykdymo bÅ«do, kuriuo įvykdyti prievolę dalimis neįmanoma (CK 6.25 straipsnio 1 dalis).

22. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas solidariosios atsakomybės taikymÄ deliktiniams santykiams yra konstatavęs, kad paprastai solidarioji atsakomybė tokiems santykiams taikoma tada, kai yra bent viena iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų:

1) asmenis sieja bendri veiksmai dėl padarinių;

2) asmenis sieja bendri veiksmai dėl neteisėtų veiksmų, t. y. Å¡iuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalÄ padariusio asmens veiksmų neteisėtumÄ ;

3) asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo;

4) asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitÄ nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų;

5) pareiga atlyginti žalÄ atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais);

6) žalÄ padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už Å¡io asmens veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2008; 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑7‑144/2014).

23. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovų solidariosios atsakomybės, netinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo.

24. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovas V. G., mainų sutarties pagrindu įsigijęs transporto priemonę iš atsakovės D. Š. sutuoktinio, nebuvo pakankamai rūpestingas, neatliko įsigyto daikto teisinės registracijos veiksmų, laikė automobilį teritorijoje, kuri priklausė atsakovui J. G., kurį su ieškovu sieja artimi giminystės ryšiai. Mirus atsakovės D. Š. sutuoktiniui ir paaiškėjus, kad palikėjo vardu registruota transporto priemonė, kuria atsakovė nedisponavo, atsakovės iniciatyva buvo pradėta transporto priemonę registracijos procedūra.

Ä®sigijusiam mainų sutarties pagrindu asmeniui (apeliantui) ignoruojant raginimus atlikti teisinę transporto priemonės registracijÄ , apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo J. G., kurio teritorijoje buvo laikoma transporto priemonė, veiksmai, kuriais pastarasis pateikė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, nurodė, jame įsigyjamo daikto identifikacinius duomenis, leido susidaryti įspÅ«dį, kad ieÅ¡kovas V. G. ir atsakovas J. G., kuriuos kaip minėta siejo artimi giminystės ryÅ¡iai, sudarė susitarimÄ dėl ginčo transporto priemonės įsigijimo.

25. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės pirmosios instancijos teismo galėjo bÅ«ti įvertintos kaip įrodančios vien tik atsakovo J. G. neteisėtus veiksmus, nes atsakovas J. G., suvokdamas, jog ginčo sutartimi neteisėtai įsigijo daiktÄ , įsigytÄ daiktÄ sunaikino, tuo padarydamas tikrajam turto savininkui žalÄ . Byloje nesant pagrindo iÅ¡vadai, kad atsakovus dėl ginčo sutarties objekto sunaikinimo siejo bendri ar neteisėti, kad atsakovė D. Å . žinojo, prisidėjo prie kurstymo, inicijavimo ar provokavo atsakovo J. G. veiksmus, perduodant sunaikinti transporto priemonę, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamu sprendimu pagrįstai spręsta, kad visos sÄ lygos civilinei atsakomybei kilti dėl turtinės žalos atlyginimo yra įrodytos tik atsakovo J. G. atžvilgiu.

26. IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu taip pat prašė priteisti iÅ¡ atsakovų 300,00 Eur neturtinę žalÄ , o pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu šį reikalavimÄ atmetė nenustatęs neturtinės žalos padarymo fakto.

27. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ , CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sÄ raÅ¡as: žalos pasekmės, žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikÅ¡mę bylai aplinkybės, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad neturtinės žalos atlyginimÄ reglamentuojančiose teisės normose (CK 6.250 straipsnis) nenustatyta ribojimo priteisti neturtinę žalÄ , atsižvelgiant į tai, ar neturtinė žala padaryta sutarties, delikto ar ikisutartinių santykių pažeidimo atvejais. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas yra civilinės atsakomybės forma, todėl neturtinei žalai priteisti bÅ«tina nustatyti visas civilinės atsakomybės sÄ lygas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007/ ir kt.).

28. Pažymėtina, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2006), o nagrinėjamu atveju įstatyminio pagrindo atlyginti neturtinę žalÄ pripažinus ginčo sandorį negaliojančiu nėra pagrindo. Kadangi neteisėtais atsakovo J. G. veiksmais, kuriais pastarasis perdavė transporto priemonę sunaikinimui nepadarytas nusikaltimas, neturtinės žalos padarymas nesiejamas su žala asmens sveikatai ar gyvybės atėmimu, tai nėra nė vieno atvejo, nurodyto CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurį reikėtų taikyti ir pagal kurį bÅ«tų pagrindas priteisti neturtinę žalÄ .

29. Apeliantas taip pat kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, argumentuodamas tuo, kad skundžiamu sprendimu paskirsčius bylinėjimosi išlaidas, nors ieškinys buvo iš esmės patenkintas, gautos žalos atlyginimu turės faktiškai padengti atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

30. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Tuo tarpu to paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai.

Analizuojamu atveju nėra pagrindo sutikti, kad apelianto ieÅ¡kinys buvo patenkintas visiÅ¡kai, kadangi ieÅ¡kiniu buvo pareikÅ¡ti trys reikalavimai, iÅ¡ kurių buvo patenkintas tik vienas. Pirmosios instancijos teismas, skirstydamas tarp Å¡alių bylinėjimosi iÅ¡laidas, įvertino Å¡alių turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, ir jas paskirstė pagal tenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijÄ . Taigi apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantu, kad Å¡iuo atveju skundžiama nutartimi bylinėjimosi iÅ¡laidos buvo paskirstytos netinkamai.

31. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias turtinės ir neturtinės žalos atlyginimÄ ir pagrįstai netaikė atsakovės D. Å . atžvilgiu civilinės atsakomybės. Dėl to skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu, apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo 32. IeÅ¡kovo V. G. apeliacinio skundo netenkinus, jam jo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė į bylÄ yra pateikusi praÅ¡ymÄ priteisti 1 100,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, susidariusių už atsiliepimo į apeliacinius skundus parengimÄ , taip pat pateikė Å¡ias iÅ¡laidas pagrindžiančius įrodymus.

33. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas), sprendžia, kad atsakovės praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija nustatytų maksimalių dydžių, todėl yra priteisiamos jos naudai iÅ¡ apelianto V. G..

34. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 5,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373; TAR, 2014 m. rugsėjo 24 d., Nr. 2014-12793; 2020 m. sausio 22 d., Nr. 2020-00970), CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . IÅ¡ ieÅ¡kovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės D. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 1 100,00 Eur (vienÄ tÅ«kstantį vienÄ Å¡imtÄ eurų 00 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Egidijus Tamašauskas