2025-11-26 Nr. AB-20472-3-64-3-02988-2023-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovų įstaigos Vyriausybės atstovo Šiaulių ir Telšių apskrityse apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovų įstaigos Vyriausybės atstovo Šiaulių ir Telšių apskrityse prašymą atsakovui Šiaulių miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2025-11-26 Nr. AB-20472-3-64-3-02988-2023-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas Vyriausybės atstovų įstaigos Vyriausybės atstovas Šiaulių ir Telšių apskrityse (toliau – ir pareiškėjas, Vyriausybės atstovas) kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir atsakovas, Taryba) 2023 m. vasario 2 d. sprendimą Nr. T-31 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos ir mero sekretoriato sudarymo“ (toliau – ir Sprendimas).
Full text
Administracinė byla Nr. eA-643-463/2025
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02988-2023-0
Procesinio sprendimo kategorija 24.6
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. lapkričio 26 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus ir Jolantos Malijauskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovų įstaigos Vyriausybės atstovo Šiaulių ir Telšių apskrityse apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovų įstaigos Vyriausybės atstovo Šiaulių ir Telšių apskrityse prašymą atsakovui Šiaulių miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. 1. Pareiškėjas Vyriausybės atstovų įstaigos Vyriausybės atstovas Šiaulių ir Telšių apskrityse (toliau – ir pareiškėjas, Vyriausybės atstovas) kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir atsakovas, Taryba) 2023 m. vasario 2 d. sprendimą Nr. T-31 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos ir mero sekretoriato sudarymo“ (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėjas nurodė tokius skundo argumentus:
2.1. Šiaulių miesto savivaldybės taryba skundžiamu Sprendimo 1 punktu nusprendė sudaryti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos darinį – Tarybos ir mero sekretoriatą (toliau – ir Sekretoriatas), o Sprendimo 2 punktu patvirtino Sekretoriato nuostatus, kurie reglamentuoja Sekretoriato uždavinius, funkcijas, teises ir veiklos organizavimo tvarką (toliau – ir Nuostatai).
2.2. Nuo 2023 m. balandžio 3 d. galiojančioje Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSĮ) redakcijoje nebeliko anksčiau galiojusių nuostatų dėl tarybos ir mero sekretoriato. Įstatymų leidėjas vietoje tarybos ir mero sekretoriato VSĮ įtvirtino tarybos posėdžio sekretoriaus (-ių) pareigybę ir specialų jo statusą bei funkcijas.
2.3. Įstatymo leidėjas nesuteikė teisės Tarybai steigti kolegialų darinį – Sekretoriatą. Vietoje šio kolegialaus darinio įstatymas nustato reikalavimą, kad tarybos posėdžius aptarnautų tarybos posėdžių sekretorius (-iai) – politinio asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojas (-ai), kurių skaičių nustato taryba, o į pareigas skiria meras (VSĮ 15 str., 27 str. 2 d. 21 ir 22 p.). Savivaldybės tarybos posėdžių sekretorius merą aptarnauja tik tiek, kiek mero veikla susijusi su savivaldybės tarybos posėdžiais, pagal Nuostatuose išdėstytą reglamentavimą, tuo tarpu Sekretoriato veikla susijusi ir su mero kaip vykdomosios institucijos įgaliojimais. T. y. Nuostatai pagal savo turinį ir pobūdį skirti ne tik tarybos, bet ir mero, kaip vykdomosios institucijos aptarnavimui nors tai, skirtingai nei anksčiau, nebenumatyta VSĮ ir jais neužtikrinamas specifinis ir išimtinis tarybos posėdžių sekretoriaus statusas bei VSĮ jam deleguotų funkcijų vykdymas.
2.4. VSĮ 15 straipsnio 2 dalies 4 punkte tarybai suteikta teisė sudaryti darinius (komisijas, tarybas, komitetus, nuolatines komisijas, kolegiją), kurių veikla vyksta posėdžio forma, dažniausiai sudaromi tam tikriems sprendimams priimti, diskusijoms ir t. t., o Sekretoriate nuolat dirba savivaldybės administracijos karjeros valstybės tarnautojai ir (ar) darbuotojai, todėl įstatymo leidėjas numato galimybę sekretoriui (-iams) pasitelkti savivaldybės administraciją, padedant atlikti jam priskirtas funkcijas.
2.5. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos interneto svetainėje yra pateiktas paaiškinimas, jog VSĮ nenumato galimybės tarybai steigti kolegialų darinį – tarybos posėdžių sekretoriatą; vietoje šio kolegialaus darinio įstatymas nustato reikalavimą, kad tarybos posėdžius aptarnautų tarybos posėdžių sekretorius (-iai) – politinio asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojai (-ai), kurių skaičių nustatys taryba, o į pareigas skiria meras. Tarybos posėdžių sekretoriaus pareigybės aprašyme turi būti įrašytos nauja redakcija išdėstyto VSĮ nustatytos ir mero priskirtos savivaldybės tarybos sekretoriaus funkcijos, o prireikus – kompetencijų paskirstymas tarp pačių tarybos sekretorių.
2.6. Tarybos sudarytas Šiaulių miesto savivaldybės tarybos darinys – Tarybos ir mero sekretoriatas – prieštarauja VSĮ 15 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatoms.
2.7. Pareiškėjas 2023 m. spalio 5 d. teikimu Nr. TR5 29-(5.5E) „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2023 m. vasario 2 d. sprendimo Nr. T-31 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos ir mero sekretoriato sudarymo“ (toliau – ir Teikimas) Šiaulių miesto savivaldybės tarybai pasiūlė svarstyti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2023 m. vasario 2 d. sprendimo Nr. T-31 panaikinimo klausimą. Artimiausias savivaldybės tarybos posėdis įvyko 2023 m. lapkričio 9 d., tačiau jame nebuvo svarstomas klausimas dėl Sprendimo pakeitimo.
2.8. Šiaulių miesto savivaldybės meras 2023 m. lapkričio 17 d. raštu Nr. S-4279 „Dėl 2023-10-05 teikimo Nr. TR5-29-(5.5E) įvykdymo termino pratęsimo“ motyvuotai paprašė Teikimo įgyvendinimo vykdymą atidėti iki 2023 m. gruodžio 7 d. vyksiančio Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdžio. Vyriausybės atstovas 2023 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. S5-148-(5.5Mr) Teikimo įgyvendinimo terminą atidėjo iki 2023 m. gruodžio 7 d., tačiau į tos dienos posėdžio darbotvarkę klausimas dėl ginčijamo Sprendimo panaikinimo nebuvo įtrauktas, nustatytais terminais nebuvo gautas pakartotinis prašymas pratęsti Teikimo įvykdymo terminą, taigi atsakovas atsisakė įvykdyti Teikimą.
3. Atsakovas Taryba su pareiškėjo pareiškimu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė tokius atsiliepimo argumentus:
3.1. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdžių sekretorius yra paskirtas Šiaulių miesto savivaldybės mero 2023 m. balandžio 11 d. potvarkiu Nr. MP-149 „Dėl pavedimo A. I. laikinai eiti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdžių sekretoriaus pareigas“ ir Šiaulių miesto savivaldybės mero 2023 m. gruodžio 22 d. potvarkiu Nr. MP-287 „Dėl A. I. perkėlimo“. Šiaulių miesto savivaldybės mero 2023 m. balandžio 11 d. potvarkio Nr. MP-141 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių aprašymų patvirtinimo“ 1.9 punktu patvirtintas sekretoriaus pareigybės aprašymas.
3.2. Sekretoriaus funkcijos visiškai nesusijusios su mero, kaip vykdomosios institucijos, aptarnavimu. Sekretoriui užtikrintas specifinis ir išimtinis statusas bei VSĮ jam deleguotų funkcijų vykdymas. Padėti sekretoriui atlikti VSĮ priskirtas funkcijas pasitelktas Šiaulių miesto savivaldybės tarybos darinys – Tarybos ir mero sekretoriatas.
3.3. VSĮ 33 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad Tarybos posėdžių sekretorius sau pagalbai bei jam priskirtų funkcijų atlikimui gali pasitelkti savivaldybės administraciją. Šiuo atveju Taryba, priimdama skundžiamą Sprendimą, kaip tik ir įgyvendino šio įstatymo nuostatą pilna apimtimi, sudarydama padalinį, susidedantį ir iš savivaldybės administracijos darbuotojų, kuriuos sekretorius pasitelkia jam nustatytoms funkcijoms atlikti.
3.4. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad taryba neturi teisės steigti kolegialų darinį – sekretoriatą, ar kad tarybai suteikta teisė tik sudaryti darinius (komisijas, tarybas, komitetus, nuolatines komisijas, kolegiją), kurių veikla vyksta posėdžio forma.
3.5. Pareiškėjas „darinius“ supranta kaip komisijas, tarybas, komitetus, nuolatines komisijas, kolegiją, tačiau VSĮ 15 straipsnio 2 dalies 4 punkte „dariniai“ įvardinti kaip atskiri viešojo administravimo subjektai, t. y. ne komisijos, tarybos, komitetai, nuolatinės komisijos ar kolegija, o kiti savivaldybės darbui organizuoti reikalingi dariniai.
3.6. Pasikeitus VSĮ, padaugėjo funkcijų, susijusių su savivaldybės tarybos ir mero veiklos administravimu, nes VSĮ atsirado naujos pareigos sekretoriui – savivaldybės tarybos sprendimų projektų rengimas, nagrinėjimas ir išvadų dėl savivaldybės tarybos sprendimų projektų rengimas, nagrinėjimas ir išvadų dėl savivaldybės tarybos sprendimų projektų rengimas. Sekretoriatas įsteigtas ne tik tam, kad padėtų sekretoriui vykdyti VSĮ 33 straipsnio 2 dalyje nustatytas funkcijas, bet ir aptarnautų merą, kiek mero veikla susijusi su savivaldybės tarybos posėdžiais, todėl ir Nuostatai pagal savo turinį ir pobūdį skirti ne tik savivaldybės tarybai, bet ir merui aptarnauti, numatant tokias funkcijas, kaip mero potvarkių rengimas, skundų, prašymų nagrinėjimas ir pan.
3.7. Sistemiškai aiškinant naujos redakcijos VSĮ nuostatas, darytina išvada, jog įstatyme nėra expressis verbis (aiškiais žodžiais) numatytas draudimas sudaryti savivaldybės darbui organizuoti (šiuo atveju – savivaldybės tarybos ir mero veiklai organizuoti) reikalingą darinį. Savivaldybės tarybai suteikta išimtinė kompetencija priimti sprendimus dėl savivaldybės tarybos darbui organizuoti reikalingų darinių. Sekretorius nebuvo savivaldybės administracijos dalimi, nebuvo pavaldus administracijos direktoriui. Su savivaldybės administracija jis yra susijęs tik tiek, kiek gali pasitelkti ją padėti atlikti priskirtas funkcijas. Sekretoriaus funkcijos susijusios išimtinai su savivaldybės tarybos veiklos organizavimu.
3.8. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta savivaldybių tarybų viršenybė joms atskaitingų vykdomųjų organų atžvilgiu, todėl Tarybos sekretorius privalo išlaikyti nepriklausomumą nuo teisės aktus įgyvendinančios institucijos – savivaldybės administracijos. 2024 m. sausio 1 d., įsigaliojus naujai VSĮ redakcijai, savivaldybės taryba neteko išimtinės kompetencijos tvirtinti savivaldybės administracijos struktūrą. Vienintelis teisėtas būdas sukurti nepriklausomą darinį, skirtą savivaldybės tarybos darbui organizuoti, yra įtvirtintas VSĮ 14 straipsnio 2 dalyje.
3.9. Vidaus reikalų ministerijos rekomendacijos parašytos dar tuomet, kai savivaldybės taryba turėjo išimtinę kompetenciją savivaldybės administracijos vidaus valdyme ir galėjo tiesiogiai priimti sprendimus dėl savivaldybės administracijos struktūros. Vadovaujantis VSĮ 15 straipsnio 2 dalies 4 punktu, viena iš išimtinių tarybos kompetencijų yra savivaldybės darbui organizuoti reikalingų darinių sudarymas. Šios išimtinės kompetencijos įgyvendinimas susijęs išimtinai su vidaus administravimu – savivaldybės tarybos vidaus darbo organizavimu, ir niekaip nėra susijęs su viešaisiais visuomenės interesais, kurių pažeidimo kontrolę atlieka Vyriausybės atstovų įstaiga.
3.10. Tam, kad būtų užtikrintas tinkamas Šiaulių miesto savivaldybės tarybos veiklos organizavimas, negali būti panaikintas skundžiamas Sprendimas. Dėl šios priežasties nei vienas Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narys, susipažinęs su Vyriausybės atstovo Teikimu, neteikė pasiūlymo dėl Teikimo reikalavimo įvykdymo.
II. 4. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2024 m. balandžio 23 d. sprendimu pareiškėjo prašymą patenkino ir įpareigojo atsakovą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 8 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Vyriausybės atstovo teikimą apsvarstyti artimiausiame Tarybos posėdyje, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, ir apie priimtą sprendimą pranešti Vyriausybės atstovui per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos.
5. Teismas nustatė tokias bylos aplinkybes:
5.1. Taryba skundžiamu Sprendimu nusprendė sudaryti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos darinį – Tarybos ir mero sekretoriatą.
5.2. Vyriausybės atstovų įstaigos Vyriausybės atstovas Šiaulių ir Telšių apskrityse 2023 m. spalio 4 d. Teikimu siūlė svarstyti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2023 m. vasario 2 d. sprendimo Nr. T-31 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos ir mero sekretoriato sudarymo“ panaikinimo klausimą. Nurodė, kad meras artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje privalo su šiuo Teikimu supažindinti savivaldybės tarybos narius.
5.3. Šiaulių miesto savivaldybės meras 2023 m. lapkričio 17 d. raštu Nr. S-4279 prašė pareiškėjo pratęsti Teikimo įvykdymo terminą iki 2023 m. gruodžio 7 d.
5.4. Vyriausybės atstovų įstaigos Vyriausybės atstovas Šiaulių ir Telšių apskrityse 2023 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. S5-148(5.5 Mr) „Dėl teikimo įvykdymo termino pratęsimo“ atsakovo prašymą tenkino ir Teikimo įvykdymo terminą atidėjo iki 2023 m. gruodžio 7 d.
6. Teismas apžvelgė Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymas 2 straipsnio 1 dalies, VSĮ 15 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas, aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir nurodė, kad minėtų įstatymo nuostatų laikymosi kontrolė yra suteikta Vyriausybės atstovui, todėl, nustatęs, jog savivaldybės tarybos įsakymas galimai prieštarauja VSĮ normos, pagrįstai kreipėsi į savivaldybę su teikimu ir toks teikimas negali būti laikomas kišimusi į Savivaldybės tarybos veiklos organizavimą bei vidaus valdymą. Teismas nesutiko su atsakovo teiginiu, kad VSĮ 15 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta išimtinė tarybos kompetencija yra susijusi tik su vidaus organizavimu ir nesusijusi su viešaisiais visuomenės interesais, kurių pažeidimo prevenciją ir kontrolę atlieka Vyriausybės atstovas.
7. Teismas įvertino Priežiūros įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktų nuostatas ir pažymėjo, kad Vyriausybės atstovas 2023 m. spalio 4 d. Teikimu atsakovui siūlė svarstyti Sprendimo panaikinimo klausimą.
8. Teismas įvertino Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas ir pažymėjo, kad Tarybos artimiausias posėdis, kurio metu buvo galima apsvarstyti Teikimą, vyko 2023 m. lapkričio 9 d. tačiau į jo darbotvarkę šis klausimas nebuvo įtrauktas. Teismas nustatė, kad Šiaulių miesto savivaldybės meras 2023 m. lapkričio 17 d. raštu Nr. S-4279 nurodė, jog iš Tarybos narių nebuvo gautas nei vienas pasiūlymas dėl Teikimo įgyvendinimo ir prašė pratęsti Teikimo įvykdymo terminą iki 2023 m. gruodžio 7 d.
9. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, vadovaudamasis Priežiūros įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatomis, 2023 m. lapkričio 24 d. raštu NR. S5-148 (5.5Mr) pratęsė Teikimo įvykdymo terminą iki 2023 m. gruodžio 7 d., tačiau ir šio posėdžio metu Teikimas nebuvo svarstomas.
10. Teismas nustatė, kad 2023 m. gruodžio 7 d. Tarybos posėdyje meras Teikimo nepristatė, Tarybos nariai Teikimo nesvarstė ir sprendimo dėl Teikimo įgyvendinimo / neįgyvendinimo nepriėmė, pranešimo pareiškėjui neparengė. Teismas pažymėjo, kad Vyriausybės atsakovas buvo nurodęs, kokiais būdais atsakovas privalo įvykdyti Teikimą, t. y. meras privalo supažindinti savivaldybės tarybą su Teikimu, o pastaroji apsvarstyti jį ir priimti sprendimą, apie priimtą sprendimą pranešti Vyriausybės atstovui. Teismas konstatavo, kad Vyriausybės atstovo Teikimas nebuvo įgyvendintas.
11. Teismas, įvertinęs Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, pažymėjo, kad teisė kreiptis į teismą dėl teisės akto pakeitimo ar panaikinimo vyriausybės atstovui atsiranda tuomet, kai savivaldybės taryba, įgyvendinusi pareigą, numatytą Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir apsvarsčiusi teikimą artimiausiame tarybos posėdyje, priima sprendimą atsisakyti įvykdyti vyriausybės atstovo teikimą. Teismas nurodė, kad šiuo atveju Taryba artimiausiame posėdyje, vykusiame 2023 m. gruodžio 7 d., Vyriausybės atstovo Teikimo nesvarstė ir jokio sprendimo, kuris galėtų būtų pagrindu Vyriausybės atstovui kreiptis į teismą su prašymu panaikinti / pakeisti priimtą teisės aktą, nepriėmė.
12. Teismas sprendė, jog Taryba neįgyvendino Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos apsvarstyti vyriausybės atstovo teikimą ir dėl jo priimti sprendimą, t. y. dėl atsakovo kaltės nėra užbaigta administracinė procedūra, kurios pagrindu Vyriausybės atstovas galėtų atlikti veiksmus, susijusius su galbūt neteisėto sprendimo panaikinimu.
13. Teismas konstatavo, kad Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje imperatyviai numatyta, jog savivaldybės taryba, gavusi vyriausybės atstovo teikimą, privalo jį apsvarstyti artimiausiame tarybos posėdyje, bet ši teisės norma nereglamentuoja atvejų, kuomet savivaldybės taryba neatlieka jai imperatyviai numatytų pareigų ir neteikia svarstymui vyriausybės atstovo teikimo. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas vadovavosi neaktualia teismų praktika, nes šiuo konkrečiu atveju buvo kreiptasi su teikimu svarstyti savivaldybės tarybos sprendimo panaikinimo / pakeitimo klausimą, todėl laikytina, kad savivaldybės taryba, neįgyvendindama įstatyme numatytos pareigos, vilkina atlikti veiksmus ir sprendimo, kaip tai numatyta įstatyme, nepriima.
14. Teismas, nustatęs, kad Taryba nesilaikė Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos ir neapsvarstė Vyriausybės atstovo Teikimo, sprendė, jog atsakovas privalo baigti administracinę procedūrą ir priimti atitinkamą sprendimą, todėl nurodė, kad pareiškėjo prašymas tenkinamas kitu būdu ir atsakovas įpareigojamas, vadovaujantis Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Vyriausybės atstovo Teikimą apsvarstyti artimiausiame posėdyje, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir apie priimtą sprendimą pranešti Vyriausybės atstovui per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos.
III. 15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 23 d. sprendimą ir grąžinti Vyriausybės atstovo 2023 m. gruodžio 20 d. prašymą Nr. S5-158-(5.11Mr.) nagrinėti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmams iš naujo arba prašymą nagrinėti iš esmės ir panaikinti Tarybos Sprendimą.
16. Pareiškėjas pakartoja faktines bylos aplinkybes ir nurodo tokius apeliacinio skundo argumentus:
16.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas nesilaikė Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos, t. y. neapsvarstė Vyriausybės atstovo Teikimo, ir nusprendė, jog atsakovas privalo baigti administracinę procedūrą ir priimti atitinkamą sprendimą.
16.2. Nagrinėjamu atveju Vyriausybės atstovas kreipėsi į teismą vadovaudamasis Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punktu, savivaldybės administravimo subjektui atsisakius patenkinti Teikimą, t. y. atsisakius ginčijamą teisės aktą pakeisti ar panaikinti, skųsdamas būtent šį aktą. Pareiškėjas teismui formulavo reikalavimą panaikinti Sprendimą, o ne įpareigoti Tarybą apsvarstyti ir priimti sprendimą dėl Vyriausybės atstovo pateikto Teikimo.
16.3. Kadangi ne teismas, o pareiškėjas formuluoja prašymo reikalavimus ir apimtį, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo daryti išvados, kad šiuo atveju yra galimas tik įpareigojimas atsakovą svarstyti pareiškėjo Teikimą posėdyje ir priimti sprendimą dėl jo įgyvendinimo.
16.4. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, jog Vyriausybės atstovo teisė kreiptis į teismą negali būti griežtai siejama tik su savivaldybės administravimo subjekto atsisakymu įvykdyti pareiškėjo teikimą ar reikalavimą, t. y. su aktyviu veiksmu, bet ši teisė gali būti realizuojama ir tada, kai savivaldybės administravimo subjektas neatlieka nurodytų veiksmų ir neinformuoja Vyriausybės atstovo apie priimtą sprendimą.
16.5. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą privalėjo išnagrinėti neperžengdamas prašyme pareikštų reikalavimo ribų bei išnagrinėti Tarybos Sprendimu sudaryto Sekretoriato įsteigimo teisėtumą bei atitikimą teisės aktams. Atsakovas buvo įpareigojamas ne svarstyti Teikimą posėdyje ir priimti spendimą dėl Teikimo vykdymo ar nevykdymo, bet atlikti Teikime nurodytus veiksmus t. y. svarstyti Sprendimo panaikinimo klausimą.
16.6. Pirmosios instancijos teismo sprendimas įpareigoti atsakovą tik apsvarstyti Teikimo vykdymo / nevykdymo klausimą artimiausiame Tarybos posėdyje ir apie priimtą sprendimą pranešti Vyriausybės atstovui, yra nesuderinamas nei su Priežiūros įstatymo nuostatomis bei su jame keliamais savivaldybių administracinės priežiūros instituto tikslais, nei su teismo proceso operatyvumo, ekonomiškumo principais, nes, Tarybai atsisakius įgyvendinti Vyriausybės atstovo pateiktą Teikimą, liktų neišspręstas / neišaiškintas Sekretoriato sudarymo teisėtumo klausimas.
16.7. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nevertino ir nepasisakė dėl Tarybos sukurto darinio – Sekretoriato – teisėtumo, bei jo atitikties VSĮ 33 straipsnio 2 daliai, imperatyviai numatančiai, kad savivaldybės tarybos posėdžius, komitetus, merą, kiek mero veikla susijusi su savivaldybės tarybos posėdžiais, aptarnauja, taip pat savivaldybės tarybos sprendimų projektus rengia, nagrinėja ir išvadas dėl savivaldybės tarybos sprendimų projektų rengia savivaldybės tarybos posėdžių sekretorius (-iai). Padėti jam (jiems) atlikti priskirtas funkcijas jis (jie) gali pasitelkti savivaldybės administraciją.
16.8. Savivaldybės tarybos posėdžių sekretorius merą aptarnauja tik tiek, kiek mero veikla susijusi su savivaldybės tarybos posėdžiais pagal Nuostatuose išdėstytą reglamentavimą, tuo tarpu Sekretoriato veikla susijusi ir su mero, kaip vykdomosios institucijos įgaliojimais, nes Nuostatai pagal savo turinį ir pobūdį skirti ne tik tarybos, bet ir mero, kaip vykdomosios institucijos aptarnavimui, nors tai nebenumatyta VSĮ, ir Nuostatais neužtikrinamas specifinis ir išimtinis tarybos posėdžių sekretoriaus statusas bei VSĮ jam deleguotų funkcijų vykdymas.
16.9. Sekretoriato sudarymas taip pat neatitinka VSĮ 15 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatų, pagal kurias tarybai suteikta teisė sudaryti darinius (komisijas, tarybas, komitetus, nuolatines komisijas, kolegiją), kurių veikla vyksta posėdžio forma, dažniausiai sudaromi tam tikriems sprendimams priimti, diskusijoms ir t. t. Nagrinėjamu atveju Sekretoriatas yra nuolat veikiantis darinys, kuriame asmenys dirba nuolat, jiems mokamas darbo užmokestis, Sekretoriate nuolat dirba Savivaldybės administracijos karjeros valstybės tarnautojai ir (ar) darbuotojai, nors įstatymų leidėjas numato galimybę sekretoriui (-iams) pasitelkti savivaldybės administraciją padedant atlikti jam priskirtas funkcijas. Tokia padėtis neatitinka Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikto išaiškinimo.
16.10. Savivaldybės institucijos ir įstaigos savo veikloje turi laikytis teisėtumo principo, jų veikla grindžiama Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais ir kitais teisės aktais (VSĮ 4 str. 5 p.), todėl viešojo administravimo subjekto atlikti viešojo administravimo veiksmai, viršijant jam suteiktus įgaliojimus, suteiktą kompetenciją, nesilaikant įstatyme nustatytų procedūrų, yra neteisėti.
17. Atsakovas pateiktame atsiliepime prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti Regionų administraciniam teismui.
18. Atsakovas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės bei materialiosios teisės normas, nepasisakė dėl pareiškėjo ir atsakovo pagrindinių argumentų ir reikalavimų, nevertino Sprendimo teisėtumo, neišnagrinėjo pareiškėjo skundo iš esmės, nenustatė teisiškai reikšmingų aplinkybių skundo reikalavimams išnagrinėti.
19. Atsakovas pažymi, kad nagrinėjamu atveju negali būti tenkinamas alternatyvus apeliacinio skundo reikalavimas pareiškėjo prašymą nagrinėti iš esmės ir panaikinti Sprendimą, nes tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas teisiškai vertintų reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista abiejų proceso šalių teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo Tarybos Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
21. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
22. Byloje nustatyta, kad Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2023 m. vasario 2 d. sprendimu Nr. T-31 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos ir mero sekretoriato sudarymo“ nusprendė sudaryti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos darinį – Tarybos ir mero Sekretoriatą (1 p.) ir patvirtino Sekretoriato nuostatus (2 p.). Vyriausybės atstovas, atsižvelgdamas į tai, kad nuo 2023 m. balandžio 3 d. galiojančioje Vietos savivaldos įstatymo redakcijoje nebeliko anksčiau galiojusių nuostatų dėl tarybos ir mero sekretoriato, 2023 m. spalio 4 d. Teikimu Tarybai siūlė svarstyti Sprendimo panaikinimo klausimą artimiausiame Tarybos posėdyje. Šiaulių miesto savivaldybės meras 2023 m. lapkričio 17 d. raštu prašė pareiškėjo pratęsti Teikimo įvykdymo terminą iki 2023 m. gruodžio 7 d. Vyriausybės atstovas 2023 m. lapkričio 24 d. raštu atsakovo prašymą tenkino ir Teikimo įvykdymo terminą atidėjo iki 2023 m. gruodžio 7 d., tačiau iš šios dienos posėdžio darbotvarkę klausimas dėl ginčijamo Sprendimo panaikinimo nebuvo įtrauktas, ir teisės aktuose nustatytais terminais nebuvo gautas pakartotinis prašymas pratęsti Teikimo įvykdymo terminą. Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Sprendimą.
23. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime konstatavo, kad atsakovas nesilaikė Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos ir neapsvarstė Vyriausybės atstovo Teikimo, todėl sprendė, kad atsakovas privalo baigti administracinę procedūrą ir priimti atitinkamą sprendimą, todėl pareiškėjo skundą tenkino kitu ABTĮ 88 straipsnio 4 punkte numatytu būdu – įpareigojo atsakovą, vadovaujantis Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Teikimą apsvarstyti artimiausiame posėdyje.
24. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad jis į teismą kreipėsi prašydamas panaikinti Sprendimą (Priežiūros įstatymo 8 str. 1 d. 2 p.), t. y. įvertinti jo teisėtumą ir pagrįstumą, o ne dėl atsakovo neveikimo, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo pareiškėjo prašymą išnagrinėti neperžengdamas prašymo reikalavimo ribų bei iš1nagrinėti Tarybos Sprendimo sudaryti Sekretoriatą teisėtumą bei atitikimą teisės aktams.
25. Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2024 m. sausio 1 d.) 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad, prižiūrėdamas, ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės nutarimus, Vyriausybės atstovas tikrina, ar savivaldybės administravimo subjektų teisės aktai neprieštarauja įstatymams, Vyriausybės nutarimams ir kitiems su įstatymų įgyvendinimu susijusiems centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtiems teisės aktams (toliau – Vyriausybės nutarimai) (1 p.). Pagal šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, nustatęs, kad savivaldybės administravimo subjekto priimtas teisės aktas galimai neatitinka įstatymų ar Vyriausybės nutarimų, Vyriausybės atstovas: motyvuotu teikimu pasiūlo atitinkamam savivaldybės administravimo subjektui pakeisti ar panaikinti teisės aktą. Vyriausybės atstovo teikimą kolegialus savivaldybės administravimo subjektas turi apsvarstyti artimiausiame posėdyje, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį, o kiti savivaldybės administravimo subjektai – per 5 darbo dienas, nuo teikimo gavimo dienos ir apie priimtą sprendimą pranešti Vyriausybės atstovui per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos (1 p.); per 10 darbo dienų nuo pranešimo apie atsisakymą patenkinti teikimą gavimo dienos, jeigu savivaldybės administravimo subjektas, apsvarstęs Vyriausybės atstovo teikimą, atsisako ginčijamą teisės aktą pakeisti ar panaikinti, šį aktą skundžia atitinkamos kompetencijos teismui (2 p.).
26. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad Vyriausybės atstovo teisė kreiptis į teismą negali būti griežtai siejama tik su savivaldybės administravimo subjekto atsisakymu įvykdyti pareiškėjo reikalavimą, t. y. su aktyviu veiksmu. Priešingu atveju, jei dėl visiškai pasyvaus atsakovo elgesio pareiškėjas neturėtų teisės kreiptis į teismą, Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 1 straipsnyje išdėstyti tikslai negalėtų būti pasiekti. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vyriausybės atstovui Įstatymas suteikia teisę kreiptis į teismą ne tik tuomet, kai savivaldybės administravimo subjektas, apsvarstęs Vyriausybės atstovo reikalavimą, atsisako jį vykdyti ir tokią informaciją jam pateikia, bet ir tuo atveju, kai Vyriausybės atstovas per Įstatymo nustatytą terminą negauna jokios informacijos apie pateikto rašytinio reikalavimo nevykdymą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio 2006 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A16-981/2006;2 008 m. birželio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556- 868/2008; 2009 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-438-29/2009).
27. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nurodytas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimas (vyriausybės atstovas į teismą gali kreiptis ne tik tuomet, kai savivaldybės administravimo subjektas, apsvarstęs vyriausybės atstovo reikalavimą, atsisako jį vykdyti ir tokią informaciją jam pateikia, bet ir tuo atveju, kai vyriausybės atstovas per Įstatymo nustatytą terminą negauna jokios informacijos apie pateikto rašytinio reikalavimo nevykdymą) yra taikomas tik tais atvejais, kai vyriausybės atstovas į savivaldybės administravimo subjektą kreipiasi dėl įpareigojimo atlikti veiksmus (8 str. 2 d.), ir tokių veiksmų neatlikimas pagrįstai laikomas atsisakymu įvykdyti pareiškėjo reikalavimą.
28. Kaip minėta, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Priežiūros įstatymo taikymą (šios nutarties 26 p.), atsižvelgdamas į įstatymo leidėjo išreikštą šio įstatymo priėmimo tikslą ir į vyriausybės atstovui juo suteikiamus įgalinimus, tarp jų – ir teisę kreiptis į teismą tais atvejais, kai savivaldybės administravimo subjektai nesutinka panaikinti ar pakeisti ginčijamą teisės aktą, atsisako įgyvendinti įstatymą ar vykdyti Vyriausybės nutarimą, pažymėjo, kad vyriausybės atstovo teisė kreiptis į teismą negali būti griežtai siejama tik su savivaldybės administravimo subjekto atsisakymu įvykdyti pareiškėjo reikalavimą, t. y. su aktyviu veiksmu. Šis teisės išaiškinimas suponuoja, kad Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 2 dalies 2 punkto nuostatos, galiojusios iki 2024 m. sausio 1 d., vyriausybės atstovo teisę kreiptis į teismą siejo ne tik su aktyviais savivaldybės administravimo subjekto veiksmais vykdant vyriausybės atstovo teikimą (8 str. 1 d. 1 p.) ar rašytinį reikalavimą (8 str. 2 d. 1 p.), t. y. kai savivaldybės administravimo subjektas, apsvarstęs teikimą ar rašytinį reikalavimą, atsisako juos įvykdyti, bet ir tada, kai savivaldybės administravimo subjektas, apsvarstęs teikimą ar rašytinį reikalavimą, atsisako juos įvykdyti, taip pat ir tada, kai vyriausybės atstovas per Priežiūros įstatymo nustatytą terminą negauna jokios informacijos apie pateikto rašytinio reikalavimo nevykdymą.
29. Taigi, šis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimas turi būti taikomas ne tik tais atvejais, kai vyriausybės atstovas atitinkamam savivaldybės administravimo subjektui pateikia rašytinį reikalavimą neatidėliojant įgyvendinti įstatymą, vykdyti Vyriausybės nutarimą (Priežiūros įstatymo 8 str. 2 d.), bet ir tais atvejais, kai vyriausybės atstovas motyvuotu teikimu pasiūlo atitinkamam savivaldybės administravimo subjektui pakeisti ar panaikinti teisės aktą (Priežiūros įstatymo 8 str. 1 d.). Pažymėtina, kad toks aiškinimas atitinka įstatymų leidėjo valią, nes 2023 m. gegužės 25 d. Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo Nr. VIII-730 2, 7, 8, 9, 11, 13, 14 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 8-1 straipsniu įstatymu Nr. XIV-2016 (toliau – ir Pakeitimo įstatymas) nuo 2024 m. sausio 1 d. Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 2 dalies 2 punktas buvo papildyti nuostata, numatančia vyriausybės atstovo teisę kreiptis į teismą ir tais atvejais, kai per nustatytą terminą negaunamas savivaldybės administravimo subjekto pranešimas (Pakeitimo įstatymo 3 str. 1 ir 2 d.).
30. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, sutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo ne dėl atsakovo neveikimo (t. y. dėl to, kad atsakovas, gavęs Teikimą, jo neapsvarstė artimiausiame Tarybos posėdyje), o dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, nes, atsakovui nepranešus Vyriausybės atstovui apie sutikimą ar atsisakymą vykdyti Teikimą, toks atsakovo elgesys vertintinas kaip atsisakymas vykdyti Teikimą dėl Sprendimo panaikinimo, todėl pareiškėjas įgijo teisę skųsti Sprendimą teismui.
31. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino kilusio ginčo pobūdį, todėl netinkamai aiškino Priežiūros įstatymo nuostatas ir nepagrįstai nevertino, ar skundžiamas Sprendimas atitinka įstatymus ar Vyriausybės nutarimus, taigi netinkamai išnagrinėjo bylą. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tik apeliacinės instancijos teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, nes nebūtų užtikrinta teisė bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka, todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
32. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, patenkinęs pareiškėjo reikalavimą kitu būdu, netinkamai taikė bei aiškino materialines teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas ir byla grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 str. 1 d. 3 p.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo Vyriausybės atstovų įstaigos Vyriausybės atstovo Šiaulių ir Telšių apskrityse apeliacinį skundą tenkinti.
Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 23 d sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Gintaras Kryževičius
Jolanta Malijauskienė