9420ea9e-df6a-4db5-afff-1f5b3e04794f · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-902-642/2022 Teisminio proceso Nr. 2-46-3-00448-2022-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.16.9; 2.6.29.3; 3.3.1.18.4; 3.3.1.20 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. lapkričio 17 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka vienasmeniÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundÄ dėl Tauragės apylinkės teismo 2022 m. liepos 22 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieÅ¡kinį atsakovui A.

S. dėl skolos priteisimo. Teisėja n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė prašė teismo priteisti iÅ¡ atsakovo 1 195,77 Eur nesumokėtų nuomos įmokų, 1 076,40 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 2. Tauragės apylinkės teismas 2022 m. birželio 22 d. sprendimu už akių tenkino dalį ieÅ¡kinio: priteisė ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡ atsakovo A.

S. 1 195,77 Eur nesumokėtų nuomos įmokų, 107,62 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 1 303,39 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2022 m. kovo 31 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 167 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas; kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių motyvai, susiję su skundžiama sprendimo dalimi: 2.1. Teismas nurodė, jog ieÅ¡kovė taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 1 076,40 Eur delspinigių, apskaičiuotų už 180 dienų laikotarpį, taikant 0,5 procentų normÄ . 2.2.

Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė prašė priteisti delspinigius ne už visÄ (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), bet už sutrumpintÄ laikÄ , t. y. už 180 dienų, tačiau nesilaikė Vartojimo kredito įstatyme (toliau – VKÄ®) vartotojÄ ginančio orientacinio kriterijaus – minėtoje normoje įtvirtinto reikalavimo dėl maksimalaus jų dydžio – 0,05 procentų už kiekvienÄ vėlavimo atsiskaityti dienÄ . Teismas nurodė, kad nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo Å¡alims principų, ginÄÄ nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiÅ¡kiai per didelės arba prievolė yra iÅ¡ dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).

Teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigÄ kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali bÅ«ti mažinamos tiek esant skolininko praÅ¡ymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). 2.3. Teismas akcentavo, kad Å¡alių sudarytoje sutartyje nustatytas 0,5 procentų delspinigių dydis yra aiÅ¡kiai per didelis, pažeidžiantis vartotojo, silpnesnės Å¡alies interesus ir pernelyg neproporcingai užtikrinantis juridinio asmens, užsiimančio Å«kine–komercine veikla interesus.

PraÅ¡omų priteisti delspinigių dydis 1 076,40 Eur beveik siekia skolos sumÄ 1 195,77 Eur. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas iÅ¡ dalies savo prievolę vykdė ir dalį iÅ¡perkamosios nuomos įmokų sumokėjo. Dėl Å¡ių priežasčių teismas nusprendė delspinigių dydį sumažinti iki 0,05 procentų už ieÅ¡kovės praÅ¡omas 180 dienas ir ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisti 107,62 Eur delspinigių (1195,77 x 0,05 proc. x 180 d.). Toks netesybų sumažinimas, teismo vertinimu, nepažeis ieÅ¡kovės interesų, kadangi jokių duomenų, kad bÅ«tų patyrusi daugiau nuostolių nei priteistini delspinigiai, byloje nepateikta.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinyje nurodyto dydžio delspinigiai bÅ«tų neadekvati sankcija skolininko padarytam sutarties pažeidimui ieÅ¡kovės nuostoliams. 2.4. Teismas nurodė, kad atsakovas praleido terminÄ Ä¯vykdyti prievolę, todėl iÅ¡ jo ieÅ¡kovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ 1 303,39 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2022 m. kovo 31 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis). 2.5. Patenkinus ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo teismas priteisė raÅ¡ytiniais įrodymais pagrįstas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsižvelgiant į tai, jog teismas tenkino 57 procentus (1303,39 Eur/2272,17 Eur x 100 procentų) ieÅ¡kovės reikalavimų, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo teismas priteisė 167 Eur (293 Eur x 57 procentai) bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 2 dalis). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 3. IeÅ¡kovė pateikė apeliacinį skundÄ , praÅ¡o pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2022 m. liepos 22 d. sprendimo už akių dalį dėl delspinigių priteisimo ir priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 1 076,40 Eur delspinigių; perskirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ ; kitÄ sprendimo už akių dalį palikti nepakeistÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovo 22 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundÄ .

Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai: 3.1. Apeliantė nurodo, jog Å¡alių sudarytoje iÅ¡perkamosios nuomos sutartyje aiÅ¡kiai įtvirtinta nuostata, kad nuomininkas, tinkamai vykdęs sutartį per visÄ jos galiojimo laikotarpį ir sumokėjęs visas nuomos mokesčio mėnesio įmokas, turi teisę įsigyti daiktÄ . Taigi pradinė kreditorė ir atsakovas susitarė, jog atsakovas turi teisę, bet ne pareigÄ iÅ¡sipirkti nuomojamÄ daiktÄ . 3.2. IÅ¡perkamosios nuomos teisiniai santykiai buvo kvalifikuojami kaip vartojimo kredito teisiniai santykiai iki 2011 m. balandžio 1 d., t. y. iki tol, kol įsigaliojo Vartojimo kredito įstatymas ir 2011 m. balandžio 1 d.

Civilinio kodekso XLIII skyriaus trečiojo skirsnio pakeitimai. 3.3. Apeliantė sutinka, jog tarp pradinės kreditorės ir atsakovo buvo sudaryta vartojimo sutartis, tačiau sutartis negali bÅ«ti laikoma vartojimo kredito sutartimi ir joje numatytų netesybų skaičiavimo dydžiui, trukmei ar mažinimui negali bÅ«ti taikomas Vartojimo kredito įstatymo normos. 3.4. Pažymi, jog teismas nukrypo nuo įstatymo nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principÄ , apimantį ir sutarties sÄ lygų (taip pat ir dėl netesybų) nustatymÄ .

Nagrinėjamu atveju teismas mokėtinų netesybų dydį sumažino 10 kartų, taip iÅ¡ esmės paneigė Å¡alių valiÄ dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymÄ . 3.5. Teismas, įvertindamas praÅ¡omų priteisti netesybų dydį, vadovavosi tik vartotojo kaip silpnesniosios sandorio Å¡alies interesų apsaugos doktrina, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais, tačiau visiÅ¡kai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, neatsižvelgė ir į tai, jog apeliantė prašė priteisti delspinigius ne už visÄ , bet už sutrumpintÄ laikÄ , t. y. už 180 dienų.

Atsakovas, sudarydamas sutartį, prisiėmė sutartyje nustatytus įsipareigojimus, žinodamas, kad yra atsakingas už sutarties įvykdymÄ , laiku negrÄ Å¾ino skolos ar nuomojamo daikto ir nesiėmė jokių veiksmų, kad skola ar nuomojamas daiktas bÅ«tų grÄ Å¾inti arba mokėjimų ar nuomojamo daikto grÄ Å¾inimas bÅ«tų atidėtas vėlesniems terminams. Teismas privalėjo įvertinti ir tai, jog apeliantė po Reikalavimo perleidimo sutarties elektroniniu paÅ¡tu iÅ¡siuntė atsakovui praneÅ¡imus dėl kreditoriaus pasikeitimo ir pareikalavo įvykdyti prievolę, o į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo kreipėsi po protingo termino. 3.6.

Apeliantės pateiktas delspinigių skaičiavimas neprieÅ¡tarauja Å¡alių sutarčių bendrųjų sÄ lygų nuostatoms, todėl nėra pagrindo sumažinti iÅ¡ atsakovo praÅ¡omų priteisti delspinigių dydžio. Tokia delspinigių norma užtikrina Å¡alių interesų pusiausvyrÄ ir nelaikytina neprotingai didele. Atsakovas nuo pat sutarties sudarymo nevykdė prisiimto įsipareigojimo mokėti nuomos mokestį, pažeidė prievolę grÄ Å¾inti gautÄ daiktÄ pirminei kreditorei, į gautas pretenzijas vykdyti sutartį nereagavo, pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį teisme su ieÅ¡kove nebendradarbiavo, teisminiame procese nedalyvavo.

Atsakovas ieškovei ir teismui nepateikė jokių įrodymų, kad dėl sunkios finansinės padėties negalėjo vykdyti sutartinių įsipareigojimų ir negalės sumokėti sutartyje numatytų netesybų. Teismas k o n s t a t u o j a : Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai 4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas pasisakys kitoje sprendimo dalyje (CPK 329 straipsnis).

5. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis.

6. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, jog atsakovas su pradine kreditore uždarÄ ja akcine bendrove „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. lapkričio 18 d. sudarė iÅ¡perkamÄ jÄ nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal jÄ atsakovui buvo iÅ¡nuomotas kilnojamasis daiktas – telefonas „(duomenys neskelbtini)“ 24 mėnesių terminui, atsakovas įsipareigojo visÄ sutarties laikotarpį mokėti 51,99 Eur mėnesinį nuomos mokestį sutarties specialiosiose sÄ lygose nustatyta tvarka bei terminais. Atsakovui tinkamai nevykdant prisiimtų įsipareigojimų, sutartis buvo nutraukta, o atsakovas pradinei kreditorei liko skolingas 1 195,77 Eur. 2021 m. birželio 11 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) pradinė kreditorė perleido ieÅ¡kovei reikalavimo teisę į atsakovo prievolę.

7. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo 1 195,77 Eur nesumokėtų nuomos įmokų, 1076,40 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

8. Atsakovas skolos fakto ir jos dydžio neginčijo (savo pozicijos byloje neiÅ¡reiÅ¡kė), ieÅ¡kovė teismo sprendimo už akių dalies, kuria priteista skolos suma, taip pat neskundžia, todėl teismas skolos dydžio klausimu nepasisakys. Apeliantė ginčija tik teismo sprendimo už akių dalį, kuria teismas sumažino priteistinÄ delspinigių sumÄ .

9. Apeliantė argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai taikė Vartojimo kredito įstatymo nuostatas, nes Å¡io įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad įstatymas netaikomas nuomos ar iÅ¡perkamosios nuomos sutartims. Apeliantės nuomone, pradinės kreditorės ir atsakovo sudarytoje sutartyje nustatytas 0,5 procento delspinigių dydis atitinka sutarties Å¡alių valiÄ . Be to, teismas, įvertindamas praÅ¡omų priteisti netesybų dydį, vadovavosi tik atsakovo (vartotojos) kaip silpnesniosios sandorio Å¡alies interesų apsaugos principu, tačiau visiÅ¡kai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, kad apeliantė prašė priteisti delspinigius ne už visÄ , bet už sutrumpintÄ laikÄ â€“ tik už 180 dienų.

10. Vartojimo kredito įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šis įstatymas taikomas vartojimo kredito sutartims. Vadovaujantis Vartojimo kredito įstatymo 1 straipsnio 2 dalimi, šio įstatymo nuostatos taip pat taikomos sutartims, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo. Taigi Vartojimo kredito įstatymo turi būti taikomas toms sutartims, kurios pagal savo esmę yra vartojimo kredito santykius nustatančios sutartys ir dėl to patenka į šio įstatymo reguliavimo sritį, todėl vien aplinkybė, kad pačioje sutartyje ji įvardyta kaip nuomos, o ne vartojimo kredito sutartis, pati savaime nėra pakankamas pagrindas netaikyti tokiai sutarčiai imperatyvių reikalavimų, reglamentuojančių vartojimo kredito ar jiems prilyginamus teisinius santykius.

11. Vertinimas, ar konkreti sutartis, kurioje susitarta dėl daikto valdymo ir naudojimo su galimybe jį įsigyti, mokant periodines įmokas, patenka į Vartojimo kredito įstatymo reglamentavimo sritį, priklauso nuo sutarties sudarymo tikslo ir jos sÄ lygų aiÅ¡kinimo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovas 2020 m. lapkričio 18 d. sudarytoje sutartyje susitarė, jog nuomotoja (UAB „(duomenys neskelbtini)“) perduoda nuomininkui (atsakovui) laikinai valdyti ir naudotis už sutartyje nurodytÄ nuomos mokestį nuomotojai nuosavybės teise priklausantį kilnojamÄ jį daiktÄ , o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomotojai nuomos mokestį.

Sutarties Å¡alys taip pat susitarė, kad, nuomininkui tinkamai vykdžius sutartį visÄ jos galiojimo laikotarpį, nurodytÄ sutarties specialiojoje dalyje, ir sumokėjus visas reikiamas įmokas pagal sutartį, pasibaigus sutarčiai, nuomininkui suteikiama teisė įsigyti turtÄ už 1 Eur. Tokį Å¡alių susitarimÄ ieÅ¡kovė reikalauja įvertinti kaip atitinkantį Vartojimo kredito įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintÄ iÅ¡lygÄ , kad įstatymas netaikomas nuomos ar iÅ¡perkamosios nuomos sutartims, kai Å¡iose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto.

Kaip minėta, ne formalus tam tikrų nuostatų, atitinkančių teisinio reglamentavimo iÅ¡imtis, įtvirtinimas sutartyje, bet sutartimi sukuriamų prievolių pobÅ«dis ir tikrieji Å¡alių ketinimai sudarant sandorį lemia tokio sandorio kvalifikavimÄ , o vadovaujantis Civilinio kodekso 1.87 straipsnio 1 dalimi, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį Å¡alys iÅ¡ tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės.

12. Nusprendžiant, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovo 2020 m. lapkričio 18 d. sudaryta sutartis galėtų bÅ«ti pripažinta vartojimo kredito sutartimi, svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar sutartimi siekta iÅ¡sinuomoti daiktÄ ir naudotis juo pagal sutarties sÄ lygas, ar atidėto mokėjimo forma gauti (suteikti) finansavimÄ sutarties objektui (daiktui) įsigyti. Tam bÅ«tina įvertinti aplinkybes, susijusias su daiktų, dėl kurių sudaromi sandoriai, pobÅ«džiu (ar tokio pobÅ«džio sandorius pradinė kreditorė įprastai sudaro ir dėl naudotų daiktų, kuriuos pakartotinai naudoja kaip nuomos sutarčių dalykÄ , ar tik dėl naujų daiktų), nuomininko galimybėmis pasirinkti daikto nuomos terminÄ , sumokėti daikto kainÄ nepasibaigus nuomos terminui, santykiu tarp turto kainos ir per sutarties vykdymo laikotarpį mokėtinų įmokų, neapmokėta daikto verte nuomos termino pabaigoje, taip pat tinkamo pareigos atlikti sutartinius mokėjimus nevykdymo pasekmėmis ir pan.

Situacija, kai verslo subjektas siÅ«lo vartotojui įsigyti naujus (nenaudotus) daiktus, iÅ¡dėstant visos daikto kainos mokėjimÄ per tam tikrÄ laikotarpį, o įmokas nustatant taip, kad papildomai bÅ«tų uždirbama iÅ¡ atidėto kainos mokėjimo (nepriklausomai nuo to, ar toks uždarbis įvardijamas kaip nuomos mokestis už naudojimÄ si daiktu, ar kaip palÅ«kanos už naudojimÄ si neapmokėtÄ daikto kainos dalį sudarančiomis pinigų sumomis), verslininkas sutartyje nusimato galimybę iÅ¡ sutartį pažeidusio vartotojo po sutarties nutraukimo reikalauti visų sutartinių įmokų iki pat sutarties termino pabaigos sumokėjimo, o vartotojo diskrecija apsispręsti, ar jis pasibaigus sutarties terminui ketina įsigyti daiktÄ siejama iÅ¡ esmės tik su tuo, ar pasilikti sau daiktÄ , už kurį visa kaina iÅ¡ esmės jau yra sumokėta, pagal esmę gali bÅ«ti vertinama kaip dirbtinai, siekiant iÅ¡vengti Vartojimo kredito įstatymo taikymo, kuriama teisinė konstrukcija, slepianti tikrÄ jį vartotojo tikslÄ Ä¯sigyti daiktÄ nuosavybės teise ir verslininko siekį ne tik vykdyti prekybinę veiklÄ , bet ir užsiimti vartojimo kredito veikla, finansuojant vartotojui perduodamos prekės įsigijimÄ ir papildomai taikant užmokestį už naudojimÄ si pinigais (nesumokėta daikto kainos dalimi), į mokėtinas įmokas įtraukiant daikto kainÄ virÅ¡ijančias sumas (prilygintinas sutartinėms palÅ«kanoms).

13. Visos nutarties 12 punkte aptartos aplinkybės turi bÅ«ti detaliai iÅ¡analizuotos ir, konstatavus, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovo susiklostė vartojimo kredito teisiniai santykiai, neturėtų bÅ«ti apsiribojama vien sutarties sÄ lygos dėl netesybų dydžio teisėtumo įvertinimu (Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis), bet įgyvendinama ir teismo pareiga savo iniciatyva iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar tinkamai įvykdytos vartojimo kredito davėjo pareigos ikisutartinių vartojimo kredito santykių stadijoje įvertinti vartotojo kreditingumÄ (Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnis), pateikti jam visÄ reikalingÄ informacijÄ , kad jis galėtų apsispręsti dėl sutarties sudarymo (Vartojimo kredito įstatymo 5 straipsnis).

Pareigos įvertinti vartotojo kreditingumÄ nevykdymas lemia bet kokių kredito davėjo teisių, kylančių iÅ¡ sutarties, iÅ¡skyrus teisę susigrÄ Å¾inti kredito sumÄ , praradimÄ (Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje). Taigi kredito davėjas galėtų pretenduoti tik į negrÄ Å¾intÄ kredito sumÄ (kuri nagrinėjamu atveju atitiktų skirtumÄ tarp daikto kainos ir visų pagal sutartį atliktų įmokų), o tai kelia abejonių ir dėl skundžiamo teismo sprendimo už akių dalies, kuria ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistas visas pagal sutartį mokėtinas nuomos mokestis, teisėtumo ir pagrįstumo.

Netinkamas informavimo pareigos įgyvendinimas gali sukelti tokias pasekmes:

a) vartotojui suteikiama galimybė atsisakyti sutarties;

b) kreditoriui gali kilti civilinė atsakomybė, t. y. pareiga atlyginti dėl to patirtus vartotojo nuostolius;

c) Å¡ios pareigos netinkamas įgyvendinimas gali turėti įtakos vertinant sutarties sÄ lygų sÄ Å¾iningumÄ skaidrumo aspektu.

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme nutarties 12–13 punktuose aptartos aplinkybės nebuvo įvertintos. Pažymėtina, kad 2020 m. lapkričio 18 d. sutartis buvo sudaryta tarp atsakovo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2021 m. birželio 11 d. pradinė kreditorė UAB „(duomenys neskelbtini)“ Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu perleido reikalavimÄ ieÅ¡kovei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ä® pirmosios instancijos teismÄ dėl skolos priteisimo kreipėsi naujoji kreditorė.

Byloje nedalyvaujant UAB „(duomenys neskelbtini)“, gali bÅ«ti ne tik apribotos galimybės iÅ¡siaiÅ¡kinti bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, bet ir priimtas su pradinės kreditorės teisėmis ir pareigomis susijęs sprendimas. TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina 2021 m. birželio 11 d. reikalavimo perleidimo sutarties 5.3, 5.5 punktuose įtvirtintos nuostatos, kad nuomos sandorio pripažinimo negaliojančiu atveju pradinis kreditorius privalo naujajam kreditoriui ne tik grÄ Å¾inti pagal reikalavimo perleidimo sutartį gautas sumas, bet ir atlyginti visas su iÅ¡ieÅ¡kojimu susijusias iÅ¡laidas.

Dėl nurodytos priežasties turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ įtraukimo dalyvauti byloje trečiojo asmens procesiniu statusu.

15. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pastebi, kad jis nagrinėjamu atveju nesivadovauja ankstesne apygardos teismų praktika, nes ji Å¡iuo metu iÅ¡ esmės keičiasi (pvz., Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje e2A-1043-945/2022; Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje e2A-669-826/2022; Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-775-777/2022). Be to, priimamu procesiniu sprendimu teismas siekia vieÅ¡ojo intereso tikslų – užtikrinti įstatymais garantuojamas vartotojų teises. Akcentuotina, jog teismas privalo ex officio (pagal pareigas) kvalifikuoti vartojimo sutarčių sÄ lygas ir vertinti jų (taip pat ir sÄ lygos dėl delspinigių dydžio) sÄ Å¾iningumÄ .

16. Pirmosios instancijos teismas neiÅ¡siaiÅ¡kino visų Å¡iai bylai iÅ¡nagrinėti reikÅ¡mingų aplinkybių, dėl to galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡nagrinėta byla. Å ie pažeidimai negali bÅ«ti paÅ¡alinti bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, jie sudaro pagrindÄ panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ už akių ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teismas n u t a r i a : panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2022 m. liepos 22 d. sprendimÄ už akių ir perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teisėja Danutė Žvinklytė