941dccae-fa91-4bf8-a889-92211b92bbd3 · Kauno apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2YT-21112-435/2021 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13291-2021-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.3; 2.5.5; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S) Kauno apyLINKĖs teismas SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 23 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėja RÅ«ta Jankauskaitė-Jocė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos G. Z. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – valstybės įmonė Turto bankas. Teismas n u s t a t ė :

1. PareiÅ¡kėja pareiÅ¡kimu praÅ¡o teismo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji po savo mamos N. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdama paveldimÄ turtÄ valdyti. 1.1. PareiÅ¡kėja nurodė, jog pareiÅ¡kėjos mama iÅ¡vyko į AirijÄ 2009 m., 2010 m. balandžio 21 d. iÅ¡sideklaravo iÅ¡ Lietuvos ir iki mirties gyveno ir dirbo Airijoje. Iki iÅ¡vykimo pareiÅ¡kėjos mama su pareiÅ¡kėjos tėvu A. Z., kuris mirė (duomenys neskelbtini), ir pareiÅ¡kėja gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini).

Kartu su mama į AirijÄ iÅ¡vyko gyventi ir pareiÅ¡kėja. 2016 m. sausio 8 d. pareiÅ¡kėja kartu su mama iÅ¡sinuomojo Airijoje namÄ , kuriame pareiÅ¡kėja su mama gyveno iki jos mirties. Mamos mirtis pareiÅ¡kėjai buvo netikėta, o dėl Covid-19 pareiÅ¡kėja mamos kÅ«nÄ kremavo ir Lietuvoje Å¡eimos kape turėjo galimybę palaidoti tik 2021 m. rugpjūčio mėn. Dėl tos pačios priežasties – Covid-19 pandemijos, pareiÅ¡kėja neturėjo galimybės grįžti į LietuvÄ po mamos mirties ir kreiptis į notarÄ dėl palikimo priėmimo.

Mamos mirties liudijimas pareiÅ¡kėjai buvo iÅ¡duotas tik 2020 m. spalio 2 d. PareiÅ¡kėjos mama testamento nepaliko, po jos mirties liko nekilnojamasis turtas – nurodytas butas (duomenys neskelbtini). Nors pareiÅ¡kėja su mama gyveno ne Lietuvoje, nurodytu turtu jos rÅ«pinosi, mokėjo mokesčius, kai grįždavo į LietuvÄ â€“ Å¡iame bute apsistodavo. Mama mirus pareiÅ¡kėja Å¡iuo turtu rÅ«pinosi viena, mokėjo mokesčius, grįžusi į LietuvÄ Å¡iame bute gyvena. 1.2. PareiÅ¡kėja nustatyti juridinį faktÄ praÅ¡o paveldėjimo tikslu.

2. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į pareiÅ¡kimÄ nepateikė, apie teisme iÅ¡keltÄ bylÄ suinteresuotas asmuo informuotas tinkamai. Teismas k o n s t a t u o j a : pareiÅ¡kimas tenkintinas.

3. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Airijoje mirė pareiÅ¡kėjos motina N. Z.. PareiÅ¡kėjos tėvas A. Z. miręs (duomenys neskelbtini). Tiek pareiÅ¡kėjos, tiek jos mamos deklaruota gyvenamoji vieta iki 2010 m. balandžio mėn. buvo (duomenys neskelbtini). 2010 m. balandžio 21 d. pareiÅ¡kėja ir jos mama deklaravo iÅ¡vykimÄ Ä¯ AirijÄ . 2016 m. sausio 8 d. pareiÅ¡kėja kartu su mama iÅ¡sinuomojo bÅ«stÄ Airijoje. Nurodytas butas Lietuvoje buvo registruotas pareiÅ¡kėjos mamos N. Z. mamos vardu. N. Z. testamento nebuvo suraÅ¡iusi, po jos mirties dėl palikimo priėmimo į notarÄ niekas nesikreipė. 2021 m. rugpjūčio 9 d. (duomenys neskelbtini) iÅ¡duotas raÅ¡tas patvirtina, kad už komunalinius patarnavimus (butui (duomenys neskelbtini)) atsiskaityta, bendrijai buto savininkė įsiskolinimų neturi. PareiÅ¡kėja teismui taip pat pateikė kvitus už komunalinius mokesčius (2020 m. rugsėjo–gruodžio mėn.).

4. Ä®statymas numato du savarankiÅ¡kus paveldėjimo priėmimo bÅ«dus, vienas iÅ¡ kurių – palikimo priėmimas, faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiÅ«ri, moka mokesčius, kreipėsi į teismÄ iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ .

5. Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatÄ Ä¯pėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimÄ , palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis juo laikomas palikimo priėmimu. Paprastai palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiÅ¡kų, nuotraukų, Å¡eimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2008; kt.).

Tačiau jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikÅ¡mingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali bÅ«ti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiÅ¡kai valdyti turtÄ , konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

6. Po pareiÅ¡kėjos motinos, mirusios (duomenys neskelbtini), mirties atsirado palikimas. PareiÅ¡kėja po motinos mirties į notarÄ dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau, kaip nurodė pareiÅ¡kime, priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai valdydama. Po palikėjos mirties pareiÅ¡kėja toliau rÅ«pinosi likusiu nekilnojamuoju turtu, iÅ¡ karto po mamos mirties mokėjo už butÄ skaičiuojamus komunalinius mokesčius, liko gyventi namų valdoje, kurioje gyveno kartu su mama, perėmė jos asmeninius daiktus.

7. Teismo nuomone, byloje įrodyta, kad pareiÅ¡kėja po palikėjos mirties priėmė jos palikimÄ faktiniu valdymu, rÅ«pindamasi likusiu nekilnojamuoju turtu, elgdamasi su juo kaip savininkė. Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ . Kadangi pareiÅ¡kėja negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktÄ , kad ji priėmė po motinos mirties atsiradusį palikimÄ , todėl praÅ¡omas faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

8. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ tenkina ir nustato juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu (CK 5.66 straipsnis).

9. Atsižvelgiant į tai, kad valstybei priteistina iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma yra mažesnė už valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra iÅ¡ieÅ¡koma (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ pakeitimo, Nr. 1R-19/1K-2). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 442–448 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kimÄ tenkinti.

Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po N. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties palikimÄ priėmė jos dukra pareiÅ¡kėja G. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiÅ¡kai pradėdama paveldimÄ turtÄ valdyti. Juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ nustatyti paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu. Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėja Rūta Jankauskaitė-Jocė