941ca9aa-ca75-435e-a2f5-7ed80cd8aef7 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1256-643/2013Proceso Nr. 3-61-3-02764-2012-7Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU             2013 m. vasario 25 d.                                                                   Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė,dalyvaujant pareiškėjui A.

T., atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, atstovui Irmantui Markevičiui ir trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui Gintarui Motuzui, vertėjai Eleonorai Pikulik,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. T. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:               pareiÅ¡kėjas A. T. (toliau - ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 48000 Lt neturtinės žalos. Nurodo, kad nuo 2012-05-23 iki dabar yra laikomas Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir Ligoninė) kamerose - palatose, kuriose plotas yra apie 21 m2, laikomas kartu su dar 10 asmenų. PareiÅ¡kėjas mano, kad tokiu bÅ«du Ligoninė nesilaikė teisės aktų reikalavimų:

Ligoninės vidaus tvarkos taisyklių 104 punkto, 2010-05-11 Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo Nr. V-124 reikalavimo, kuriame nustatyta, kad vienam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m2. Pasak pareiÅ¡kėjo, į žodinius jo nusiskundimus Ligoninė nereagavo. Dėl per mažo palatų ploto pareiÅ¡kėjas nurodo, jog trÅ«kdavo oro, vietos pasimankÅ¡tinti, kildavo konfliktai su kitais palatoje esančiais asmenimis, tapo nervingas, irzlus, sutriko miegas. Todėl patyrė 48000 Lt neturtinę žalÄ , kuriÄ teismo praÅ¡o priteisti.

      Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas skundÄ palaikė iÅ¡ esmės jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti.    Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Laisvės atėmimo vietų ligoninės, atsiliepimu į skundÄ (b. l. 7-8) prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas į Ligoninę atvyko 2012-05-22 ir iki 2012-08-01 buvo gydomas Vidaus ligų skyriaus 24 ir 25 kamerų tipo palatose, nuo 2012-08-06 iki 2012-08-07 – Vidaus ligų skyriaus 25 kamerų tipo palatoje, nuo 2012-09-12 iki 2012-11-20 – Vidaus ligų skyriaus 25 ir 26 kamerų tipo palatose.

Kamerų plotas yra: Nr. 24 ir 25 – 21,25 m2, palatos Nr. 26 – 8,92 m2. Nurodė, jog statistikos, kiek konkrečiai palatoje atskiromis dienomis buvo gydoma nuteistųjų ir suimtųjų Ligoninėje nevedama ir galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja. Pažymi, kad nors ir yra priimtas Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymas Nr. V-124, kuriame numatytas minimalus 3,6 kv. m. kameros plotas vienam asmeniui, tačiau nustatyta ploto norma galėjo būti viršyta, nes Ligoninė negali daryti įtakos atvykstančių gydytis suimtųjų ir nuteistųjų asmenų skaičiui, kadangi Ligoninėje turi būti suteikiama stacionari sveikatos priežiūra visiems to reikalaujantiems nuteistiesiems ir suimtiesiems.

Be to, Ligoninė privalo užtikrinti ir izoliacijos reikalavimus nuteistiesiems ir suimtiesiems, nustatytus Bausmių vykdymo bei Suėmimo vykdymo įstatymuose. Pažymėjo, kad įstaigos administracija visada stengiasi pagal galimybes paskirstyti pacientus į palatas, atsižvelgdami į minėtas rekomendacijas dėl ploto normų vienam asmeniui. Ligoninės teigimu, ji pareiÅ¡kėjo atžvilgiu jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Todėl mano, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįsti.Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas su skundu nesutiko iÅ¡ esmės atsiliepime į skundÄ nurodytais argumentais ir prašė jį atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) atsiliepimu į skundÄ (b.l.27-29) prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ Â atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) VI knygos XXII skyriaus pirmo skirsnio nuostatas, pagrindas civilinei atsakomybei atsirasti yra neteisėti atsakovo ar jo pareigÅ«nų, tarnautojų, darbuotojų veiksmai ar neveikimas, žala, priežastinis ryÅ¡ys tarp veiksmų (neveikimo) ir žalos bei kaltė.

PareiÅ¡kėjas siekia žalos atlyginimo, todėl jis privalo visas Å¡ias aplinkybes įrodyti, tačiau pareiÅ¡kėjas jokių įrodymų, kuriuos bÅ«tų galima įvardinti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo jokių aplinkybių, kurios galėtų paliudyti apie jam padarytÄ neturtinę žalÄ . Pažymi, jog sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , nėra pakankama nustatyti, kad Ligoninės pareigÅ«nai, deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat bÅ«tina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ .

Nenustačius ir neįrodžius Å¡ių bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimÄ . Atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas minėtoje įstaigose buvo laikomas tokiomis pat sÄ lygomis, kaip ir visi kiti asmenys, mano, jog jokių iÅ¡imčių, kad bÅ«tų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje nebuvo. PareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, kad jam padaryta neturtinė žala, o skunde teismui nenurodo, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiÅ¡kė, remiasi tik abstrakčiais teiginiais.

Atkreipė dėmesį, kad neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das, CK 1.138 str. 8 p. numatyti ir kiti galimi ginčo iÅ¡sprendimo bÅ«dai, kaip pavyzdžiui teisės pažeidimo pripažinimas.Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens atstovas su skundu nesutiko iÅ¡ esmės atsiliepime į skundÄ nurodytais argumentais ir prašė jį atmesti. Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad: 2011 m. rugsėjo 9 d.

– 26 d. pareiškėjas hospitalizuotas Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose. Klinikinė diagnozė: aktyvi virusinė B ir C kepenų cirozė, lėtinis aktyvus virusinis hepatitas B ir C, Portinės hipertenzijos sindromas: stemplės venų varikozė F2, skrandžio varikozė GOV 1, ascitas, hipersplenizmas ir kt. (b.l.86-87)Iš 2011 m. lapkričio 16 d. Darbingumo lygio nustatymo pažymos matyti, kad pareiškėjo darbingumo lygis yra tik 25 procentai. Netekto darbingumo priežastis – liga – kepenų cirozė (b.l.85).2012 m. balandžio 16 d.

Vilniaus visuomenės sveikatos centras atliko operatyviÄ kontrolę Ligoninėje, konkrečiai palatų Nr. 19, 22 ir 26 atitikį Lietuvos higienos normos HN 76:2010 ir Lietuvos higienos normos HN 47-1:2010 reikalavimams ir surašė Patikrinimo aktÄ Nr. 13(13-3)-13.9-472. Patikrinimo iÅ¡vadoje nurodyta, kad sudužęs palatos Nr. 19 langas neatitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010, 62 punkto reikalavimų, naktinis apÅ¡vietimas toje pačioje palatoje Nr. 19 neatitiko Lietuvos higienos normos HN 76:2010, 23 punkto reikalavimų (b.l.16-19).2012 m. gegužės 22 d.

Vilniaus visuomenės sveikatos centras atliko operatyviÄ kontrolę Ligoninėje ir surašė Patikrinimo aktÄ Nr. 13(13-3)-13.16-513. Nustatyta, kad patikrinimo metu patalynė buvo Å¡vari, tvarkinga, patalynė keičiama kas 7 dienas ar dažniau, čiužiniai ir kitas inventorius dezinfekuojami po kiekvieno paciento iÅ¡raÅ¡ymo, atlikti darbai registruojami žurnale. IÅ¡vadoje nurodyta, kad Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimų pažeidimų nenustatyta (b.l.20-21). 2012 m. rugpjūčio 24 d. Vilniaus visuomenės sveikatos centras atliko operatyviÄ kontrolę Ligoninėje, konkrečiai dėl palatų Nr. 21, 23, 26 grindų bei duÅ¡o bÅ«klės ir surašė Patikrinimo aktÄ Nr. 13(13-3)-13.16-947.

Patikrinimo metu Lietuvos higienos normos HN 76:2010 ir HN 47-1:2010 pažeidimų nenustatyta(b.l.22-24). 2012 m. gegužės 22d. A. T. paguldytas į Ligoninę, Vidaus ligų skyrių, palata Nr. 24-25. Išrašytas 2012 m. rugpjūčio 1 d., diagnozė – kepenų cirozė vidutinio sunkumo laipsnio (b.l.9).2012 m. rugpjūčio 6 d. A. T. paguldytas į Ligoninę, Vidaus ligų skyrių, palata Nr.

25. IÅ¡raÅ¡ytas 2012 m. rugpjūčio 7 d., diagnozė – virusiniai B ir C hepatitai, kepenų cirozė vidutinio sunkumo laipsnio (b.l.10).2012 m rugsėjo 12 d. A. T. paguldytas į Ligoninę, Vidaus ligų skyrių, palata Nr. 25-26. IÅ¡raÅ¡ytas 2012 m. lapkričio 20 d., diagnozė - virusiniai B ir C hepatitai, kepenų cirozė vidutinio sunkumo laipsnio, ascitas II laipsnio, bÅ«klės paÅ«mėjimas (b.l.11).IÅ¡ Ligoninės pažymos matyti, kad kamerų tipo palatų Nr. 24 ir Nr. 25 plotai yra 21,25 kv.m. (b.l.12).2012 m. spalio 23 d. pareiÅ¡kėjas kreipėsi su skundu į Teisingumo ministerijÄ dėl prastų kalinimo sÄ lygų Ligoninės palatose.

PareiÅ¡kėjo skundas buvo persiųstas nagrinėti Kalėjimų departamentui. Skundo nagrinėjimo procedÅ«ra buvo nutraukta pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu (b.l.31-34)2012 m. lapkričio 2 ir 5 d. A. T. kreipėsi į Ligoninės direktorių su skundais dėl patalynės nepakeitimo. Vėliau jis nurodė, kad pretenzijų dėl patalynės nebeturi (b.l.14-15).2012 m. gruodžio 18 d. pareiÅ¡kėjas kreipėsi su skundu į Ligoninės direktorių praÅ¡ydamas atsakyti, kodėl jį taip dažnai kilnoja iÅ¡ vienos palatos į kitÄ (b.l.90-91).

Byloje kyla ginčas dėl atsakovo pareigos atlyginti neturtinę žalÄ , kuriÄ , pareiÅ¡kėjo teigimu, jis patyrė laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 22d. iki 2012 m. rugpjūčio 1 d., nuo 2012 m. rugpjūčio 6 d. iki 2012 m. rugpjūčio 7 d. ir nuo 2012 m. rugsėjo 12 d. iki 2012 m. lapkričio 20 d. kai jis buvo gydomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad buvo kalinamas nežmoniÅ¡komis, antisanitarinėmis, žiauriomis sÄ lygomis, periodiÅ¡kai kartu su dar 10 asmenų 21,25 m2 ploto kamerose - palatose.

Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jis teigė patyręs didžiulį psichologinį sukrėtimÄ , pablogėjo sveikata, savijauta, sutriko miegas. Taigi, byloje keliamas atsakovo deliktinės atsakomybės klausimas.Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, kÄ ne kartÄ yra konstatavęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-734/2009) ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (2008-11-18 sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ ). Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalimi, draudžiama kalinamÄ jį kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ arba žiauriai su juo elgtis.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas humanizmo principas reiÅ¡kia, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Kadangi analizuojamu atveju pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų kalinimo sÄ lygų, taip pat yra aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukelia Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ ).Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiÅ«ros organizavimÄ reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau - ir Higienos norma HN 76:2010), patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 201003-30 įsakymu Nr. V-241 (Žin., 2010, Nr. 41-1999), kurios bendrosiose nuostatose be kita ko nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, užtikrinta sveikatos priežiÅ«ra.

Higienos normos 5 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vieta apima ir laisvės atėmimo vietos ligoninę, kurioje gydomi suimtieji, nuteistieji. Nagrinėjamu atveju taikomas ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1. punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip – 3,6 kv. m. PareiÅ¡kėjas, reikÅ¡damas reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, nurodo, kad jis buvo laikomas Ligoninės kameros kartu su dar 10 asmenų, kuriose plotas yra apie 21 m2, todėl jam nebuvo užtikrintas minimalus 3,6 m2 plotas.

Atsakovas pripažįsta aplinkybę, kad pareiÅ¡kėjui galėjo bÅ«ti neužtikrintas 3,6 m2 plotas. Atsakovas taip pat pabrėžė, kad negali įtakoti atvykstančiųjų gydytis suimtųjų ir nuteistųjų asmenų skaičiaus, nes ligoninė privalo suteikti stacionariÄ sveikatos priežiÅ«rÄ visiems to reikalingiems nuteistiesiems ir suimtiesiems. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių dokumentų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas Ligoninėje laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 22 d. iki 2012 m. lapkričio 20 d. su pertraukomis buvo gydomas 144 dienas (b.l.9-11) kamerų tipo palatose Nr. 24, Nr. 25, Nr.

26. Palatų Nr. 24 ir Nr. 25 plotas bylos duomenimis yra po 21,25 m2, palatos Nr. 26 – 8,92 m2 (b.l. 7,14). Tai, kad atsakovas negali nurodyti, kiek buvo laikoma asmenų kartu su pareiÅ¡kėju konkrečioje palatoje, nes neveda tokios statistikos, vertintina pareiÅ¡kėjo naudai ir darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui gydantis Ligoninėje, buvo pažeista jo teisė į minimalų 3,6 m2 gyvenamÄ jį plotÄ . Nors atsakovas ir nurodo, kad tik atsiradus galimybei, ėmėsi aktyvių veiksmų perkelti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ kitÄ palatÄ , t.y. stengėsi, kad suimtieji bei nuteistieji tokiomis perpildytomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , ir pripažįsta, kad asmenų skaičius Ligoninėje nuolat virÅ¡ijamas ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytos ribos, tačiau teismo nuomone, tai nepaÅ¡alina atsakovo atsakomybės už nustatytus pažeidimus.

Atsakovo veiksmų neteisėtumas yra konstatuojamas atsižvelgus į tai, kad pareiÅ¡kėjas kalintas Ligoninėje teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis. Nagrinėjamu atveju, pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas pažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 p. ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 1.3.1. punktÄ . Faktinėmis aplinkybėmis pagrįstų argumentų dėl valstybės negalėjimo įvykdyti Å¡iÄ pareigÄ nepateikta. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas analogiÅ¡ko pobÅ«džio ginčus, savo praktikoje ne kartÄ yra pažymėjęs, jog ta aplinkybė, kad kalinimo įstaigų administracija neturėjo galimybių nuteistojo apgyvendinti patalpoje, atitinkančioje higienos normų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostata, jog žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (LVAT 2011-01-06 nutartis Nr. A502-1774/2010, 2011-01-31 nutartis Nr. A756-116/2011, 2010-10-11 nutartis Nr. A756-122/2010).Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartÄ yra pažymėjęs, kad reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme.

Todėl sprendžiant pareiÅ¡kėjo reikalavimo dėl 48000 Lt neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumo klausimÄ , nepakanka nustatyti, kad Ligoninės pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat bÅ«tina nustatyti, ar dėl to buvo padaryta žala, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma.

Todėl įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A146-39/2012; 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje A438-336/2012 ir kt.).

Vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų apie patirtÄ neturtinę žalÄ nepakanka, paaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje A438-336/2012 ir kt.). CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė.

Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (CK 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia Å¡ias kančias sukeliantys neteisėti aktai (CK 6.271 str. prasme). PareiÅ¡kėjas reikalavimÄ priteisti 48000 Lt neturtinės žalos, grindžia tuo, jog jam trÅ«kdavo oro palatose, dažnai kildavo konfliktai tarp kameroje esančių asmenų, nebÅ«davo vietos pasimankÅ¡tinti, negalėjo normaliai miegoti, tapo nervingas, irzlus.

IÅ¡ byloje esančios medžiagos (b.l.9-11, 86-87) matyti, kad pareiÅ¡kėjas dar iki patenkant į Ligoninę jau turėjo didelių sveikatos sutrikimų (kepenų cirozė, hepatitai ir kt.), o bÅ«nant LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje kalėjime jam Å¡ios ligos paÅ«mėjo, todėl buvo net keletÄ kartų gydytas Ligoninėje. Nors iÅ¡ bylos medžiagos akivaizdu, kad tarp sunkios pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klės ir kalinimo sÄ lygų (ginčo laikotarpiu) priežastinio ryÅ¡io nėra, tačiau pažymėtina, kad atsakovas turėjo pareigÄ ypatingai atsakingai parinkti jam kiek galima saugesnę gyvenamÄ jÄ aplinkÄ .

Todėl teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjui jo gydymo metu Ligoninėje (gydytas Ligoninėje net 144 dienas) nebuvo tinkamai užtikrinta imperatyviai įsakymu įtvirtinta jo teisė į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ (3,6 m2) – pareiÅ¡kėjo patirtų pažeidimų trukmė ir mastas neleidžia jų vertinti kaip vienkartinių ar trumpalaikių, t. y. tokio pobÅ«džio, iÅ¡ kurių negali bÅ«ti kildinama neturtinė žala.Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.

Tai reiÅ¡kia, jog nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi bÅ«ti taikomi kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo principai (LAVT nutartys administracinėse bylose Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009). Asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, neabejotinai patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (LAVT nutartys administracinėse bylose Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009, EŽTT 2008-11-18 sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ ).Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika analogiÅ¡kose bylose, atsižvelgia į pareiÅ¡kėjo subjektinės teisės – į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ (3,6 kv. m.) tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje, pažeidimo mastÄ , Å¡io pažeidimo trukmę, sukeltas sveikatos pasekmes bei Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas (minimali mėnesinė alga – 1000 Lt; vidutinis darbo užmokestis apie 2 138 Lt), teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, ir nusprendžia, jog nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjui priteistina 400 Lt suma neturtinei žalai atlyginti.

Pažymėtina, kad byloje duomenų, jog pareiÅ¡kėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamÄ pobÅ«dį, jų mastas bÅ«tų itin didelis, nėra nustatyta, todėl, teismo nuomone, priteistina suma yra adekvati dėl padarytų pažeidimų patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti.Teismo iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu pareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, priteisiant pareiÅ¡kėjui 400 Lt iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės.          Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,                                       n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo A. T. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjo A. T. naudai iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 400 Lt (keturis Å¡imtus litų) neturtinės žalos.Kitoje dalyje skundÄ atmesti. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ Teisėja                                                                      Margarita Stambrauskaitė                                                                                 Â