941b3e61-e7a2-404e-8f7d-fef5d78e5efc · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas D. Jocys                                         Baudžiamoji byla Nr. 1A-260-361/2014Teisėjas J. Špelveris                                    Teisminio proceso Nr. 1-30-2-00291-2011-2              Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.4.2.;1.1.7.2.7.;          1.1.8.1.1.; 1.1.8.10.1.;1.2.14.5.1.;1.2.14.5.2.;         2.4.1. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gegužės 5 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio, teisėjų Savinijaus Katausko ir Remigijaus Preikšaičio,sekretoriaujant Jolantai Kližentytei,dalyvaujant prokurorei R.

U.,nukentėjusiųjų T. D. ir T. D.-S. atstovei advokatei A. K., gynėjai advokatei Natalijai Fočenkovai,vertėjai Livijai MartiÅ¡auskienei,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios S. Z. ir jos gynėjos advokatės Natalijos Fočenkovos apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo S. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d. 182 str. 1 d. (T.

D.-S. epizodas) ir nuteista laisvės atėmimu 6 mėnesiams, pagal BK 22 str. 1 d. 182 str. 2 d. (T. D. epizodas) laisvės atėmimu 1 metams, pagal BK 182 str. 1 d. (N. U. epizodas) laisvės atėmimu 7 mėnesiams, pagal BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d. (R. S. epizodas) laisvės atėmimu 6 mėnesiams, pagal BK 182 str. 1 d. (A. T. epizodas) laisvės atėmimu 7 mėnesiams, pagal BK 182 str. 1 d. (N. I. epizodas) laisvės atėmimu 7 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du, ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, paskiriant jÄ atlikti pataisos namuose.

Pagal BK 302 str. 1 d. S. Z. iÅ¡teisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nuosprendžiu iÅ¡ S. Z. N. U. priteisti 4120 Lt turtinės žalos atlyginimo, R. S. priteisti 500 Lt turtinės ir 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo, A. T. priteisti 3600 Lt turtinės žalos atlyginimo, T. D.-S. priteisti 2000 Lt advokato iÅ¡laidoms padengti, T. D. priteisti 4000 Lt advokato iÅ¡laidoms padengti.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: S. Z. nuteista už tai, kad pasikėsino apgaule savo naudai įgyti svetimÄ turtÄ : 2006 m. liepos 11 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje nukentėjusiajai T.

D.-S. neterminuotam laikotarpiui su 5 proc. mėnesinių palÅ«kanų paskolino 4700 Lt bei iÅ¡ nukentėjusiosios gavo tai patvirtinantį pakvitavimÄ . 2006 m. lapkričio mėnesį bare „Kubas“, esančiame adresu, (duomenys neskelbtini), T. D.-S. grÄ Å¾inus 4700 Lt paskolÄ ir 1038 Lt palÅ«kanų, S. Z., gavusi pinigus, pakvitavimo nukentėjusiajai negrÄ Å¾ino melagingai nurodydama, kad pakvitavimÄ ji sunaikino, nors jį iÅ¡saugojo. Tačiau tyčia apgaule 2011-05-11 Klaipėdos m. apylinkės teismui, esančiam S. Daukanto g. 8, Klaipėdoje, pateikė ieÅ¡kinį dėl neva negrÄ Å¾intos 4700 Lt paskolos ir 1038 Lt palÅ«kanų už visÄ naudojimosi paskolinėmis lėšomis laikÄ nuo 2006-07-11, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi bylos nagrinėjimas yra sustabdytas.

Taigi S. Z. pasikėsino apgaule įgyti svetimÄ T. D.-S. priklausantį 5738 Lt turtÄ .Be to, nuteista už tai, kad pasikėsino apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimÄ turtÄ : laikotarpiu nuo 1998 iki 2003 metų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje įvairiomis sumomis nukentėjusiajai T. D. neterminuotam laikotarpiui su 5 proc. mėnesinių palÅ«kanų iÅ¡ viso paskolino 28000 Lt bei 2003 m. liepos 15 d. iÅ¡ nukentėjusiosios gavo Å¡iuos sandorius patvirtinantį paskolos raÅ¡telį. 2003 m. rugsėjo mėn. S. Z. nukentėjusiajai melagingai nurodė, kad paskolos raÅ¡telį iÅ¡metė, nors jį iÅ¡saugojo, pareikalavo nukentėjusiosios pasiraÅ¡yti 28000 Lt negrÄ Å¾intos sumos vekselį.

Nukentėjusioji nuo 2003 m. spalio mėnesio iki 2008 m. gegužės 28 d. įvairiomis sumomis ir įvairiose vietose grÄ Å¾ino 28000 Lt, o nuo 2008 m. spalio 15 d. iki 2009 m. rugsėjo mėnesio įvairiomis sumomis ir įvairiose vietose sumokėjo 12500 Lt palÅ«kanų, S. Z., gavusi pinigus, pakvitavimÄ ir vekselį atsisakė grÄ Å¾inti bei atsisakė raÅ¡tiÅ¡kai patvirtinti skolos grÄ Å¾inimÄ . Po to 2011-07-27 nukentėjusioji T. D. gavo S. Z. priminimÄ pagal 2003-07-15 paskolos raÅ¡telį ir 2003-09-16 vekselį dėl neva negrÄ Å¾intos 56000 Lt paskolos iki 2011 m. rugpjūčio 10 d. susimokėti 56000 Lt, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi nukentėjusioji kreipėsi į policijÄ .

Taigi S. Z. pasikėsino apgaule įgyti didelės vertės svetimÄ T. D. priklausantį 56000 Lt turtÄ .Taip pat nuteista už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimÄ turtÄ : 2000 m. balandžio 26 d. Klaipėdos miesto 6-ajame notarų biure, adresu Klaipėda, S. Daukanto g. 2, suraÅ¡ius paskolos sutartį, pagal kuriÄ nukentėjusiajai N. U. metams su 100 litų mėnesinių palÅ«kanų paskolino 4000 litų bei paskolos sutartį pasiliko sau. 2006 m. birželio 6 d. nukentėjusiajai N. U. grÄ Å¾inus 4000 litų paskolÄ ir palÅ«kanas per mėnesį 100 Lt, S. Z. gavusi pinigus notaro sutarties nukentėjusiajai negrÄ Å¾ino, melagingai parodydama, kad sutartį ji seniai sunaikino, nors jÄ iÅ¡saugojo.

Tačiau tyčia apgaule 2009 m. pabaigoje Klaipėdos miesto apylinkės teismui, esančiam S. Daukanto g. 8, Klaipėdoje, pateikė ieÅ¡kinį dėl neva negrÄ Å¾intos 4000 Lt paskolos. Klaipėdos miesto apylinkės teismas priėmė sprendimÄ iÅ¡ieÅ¡koti 4000 Lt skolos ir 120 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų S. Z. naudai, jo pagrindu N. U. sumokėjo S. Z. priteistÄ 4000 Lt sumÄ . Taigi S. Z. apgaule įgijo svetimÄ N. U. priklausantį 4000 Lt turtÄ .Be to, nuteista už tai, kad pasikėsino apgaule savo naudai įgyti svetimÄ turtÄ : 2003 m. liepos 11 d. pareikalavo jos individualioje įmonėje marÅ¡rutinio mikroautobuso vairuotoju dirbusio R.

S. paraÅ¡yti 550 Lt paskolos sutartį, o 2003 m. rugpjūčio 3 d. pareikalavo paraÅ¡yti dar vienÄ 590 Lt paskolos sutartį dėl R. S. įsiskolinimo jai už mikroautobuso eksploatacijÄ . Po to S. Z. pareikalavo R. S. paraÅ¡yti dar vienÄ paskolos sutartį, kad jis skolingas jai iÅ¡ viso 1140 Lt be palÅ«kanų, S. Z. gavusi pinigus nukentėjusiajam grÄ Å¾ino paskutinę bendros sumos paskolos sutartį, o dvi pirmÄ sias paskolos sutartis iÅ¡saugojo. 2007-04-26 tyčia apgaule Klaipėdos miesto apylinkės teismui, esančiam S. Daukanto g. 8, Klaipėdoje, pateikė ieÅ¡kinį dėl neva negrÄ Å¾intos 1140 Lt paskolos, tačiau Klaipėdos m. apylinkės teismas ieÅ¡kinį atmetė.

Po to 2009-02-23 S. Z. pakartotinai dėl tos pačios 1140 Lt skolos pateikė Klaipėdos miesto apylinkės teismui ieÅ¡kinį, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi Klaipėdos miesto apylinkės teismas ieÅ¡kinį paliko nenagrinėtÄ . Taigi S. Z. pasikėsino apgaule įgyti svetimÄ R. S. priklausantį 1140 Lt turtÄ .Nuteista ir už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimÄ turtÄ : 2000 m. vasario 6 d. bute (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai A.

T. neterminuotam laikotarpiui su 200 litų mėnesinių palÅ«kanų paskolino 3600 litų bei iÅ¡ nukentėjusiosios gavo tai patvirtinantį pakvitavimÄ . Nukentėjusioji kiekvienÄ mėnesį mokėjo 200 litų palÅ«kanų, o 2004 metais S. Z. pasiÅ«lė nukentėjusiajai už negrÄ Å¾intos skolos sumÄ lizingo bÅ«du įsigyti jos naudai daiktus ir juos perduoti jai. Nukentėjusioji A. T. vykdydama susitarimÄ 2004-10-14 su UAB Ūkio banko lizingu sudarė sutartį, nurodydama S. Z. adresÄ , kad prekės bÅ«tų nuvežtos jai.

Nukentėjusiajai sumokėjus už prekes su palÅ«kanomis 3164,86 Lt, S. Z. patvirtino, kad A. T. jai nieko neskolinga, tačiau pakvitavimo nukentėjusiajai negrÄ Å¾ino melagingai nurodydama, kad pakvitavimÄ Â ji sunaikino, nors jį iÅ¡saugojo. Tačiau tyčia apgaule Klaipėdos miesto apylinkės teismui, esančiam S. Daukanto g. 8, Klaipėdoje, pateikė ieÅ¡kinį dėl neva negrÄ Å¾intos 3600 Lt paskolos ir 900 Lt palÅ«kanų už visÄ naudojimosi paskolinėmis lėšomis laikÄ nuo 2000-09-15 ir 135 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas priėmė sprendimÄ iÅ¡ieÅ¡koti S. Z. jo pagrindu A. T. sumokėjo S. Z. priteistÄ 3600 Lt sumÄ , 673,48 Lt palÅ«kanų. Taigi S. Z. apgaule įgijo svetimÄ A. T. priklausantį 4273,48 Lt turtÄ .Be to, nuteista ir už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimÄ turtÄ : 2000 m. vasario 5 d. bute (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai N. I. su 5 proc. mėnesinių palÅ«kanų neterminuotam laikotarpiui paskolino 4000 litų bei iÅ¡ nukentėjusiosios gavo tai patvirtinantį pakvitavimÄ .

Po to praėjus kuriam laikui bute Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) N. I. paskolino dar 1200 litų su 5 proc. mėnesinių palÅ«kanų, dviejų savaičių laikotarpiui ir iÅ¡ nukentėjusiosios gavo tai patvirtinantį pakvitavimÄ . Nukentėjusioji N. I. už 4000 litų paskolÄ kiekvienÄ mėnesį mokėjo 200 Lt palÅ«kanų ir paskolÄ grÄ Å¾ino nuo pasiskolinimo praėjus apie dvejiems metams laiko. S. Z., gavusi pinigus, raÅ¡tiÅ¡kai patvirtino apie 4000 Lt paskolos grÄ Å¾inimÄ , o gavusi 1200 Lt sumÄ pakvitavimo nukentėjusiajai negrÄ Å¾ino ir jį iÅ¡saugojo.

Po to tyčia apgaule Klaipėdos miesto apylinkės teismui, esančiam S. Daukanto g. 8, Klaipėdoje, pateikė ieÅ¡kinį dėl neva negrÄ Å¾intos 1200 Lt paskolos ir 540 Lt palÅ«kanų už visÄ naudojimosi paskolinėmis lėšomis laikÄ . 2009-05-04 Klaipėdos m. apylinkės teismas priėmė sprendimÄ iÅ¡ieÅ¡koti 1200 Lt skolÄ ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2009-03-02 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 223,50 Lt, 52,50 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų S. Z. naudai.

Taigi S. Z. apgaule įgijo svetimÄ N. I. priklausantį 1476 Lt turtÄ .Apeliaciniu skundu S. Z. atstovė advokatė Natalija Fočenkova praÅ¡o pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-12-19 nuosprendį ir S. Z. iÅ¡teisinti. Mano, kad nuosprendis nepagrįstas, juo paskirta bausmė aiÅ¡kiai per griežta ir jÄ skiriant buvo netinkamai pritaikytos Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normos. Be to, teismo iÅ¡tirti įrodymai neleidžia daryti iÅ¡vados, kad buvo nustatytos ir tinkamai įvertintos baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės, susijusios su nuteistosios S. Z. ir visų nukentėjusiųjų veiksmais, taip pat kritiÅ¡kai neįvertinti liudytojų parodymai bei neatsižvelgta į aplinkybes, kurios galėjo iÅ¡ esmės pakeisti teismo iÅ¡vadÄ .

Teismas suteikė didesnę įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymams, nesuabejodamas jų parodymų teisingumu ir remdamasis kita esama byloje medžiaga padarė iÅ¡vadÄ dėl nusikaltimų padarymo ir S. Z. kaltumo. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu visos bylos aplinkybės nebuvo nustatytos ir iÅ¡tirtos, į daugelį aplinkybių nebuvo atsižvelgta, dėl to buvo priimtas nuosprendis, kuris prieÅ¡tarauja materialinių ir procesinių teisės normų reikalavimams.

Šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo stadijoje ir teisme de fakto buvo aiškinamasi visų pirma konfliktiški paskoliniai civiliniai santykiai, kurie susiklostė tarp S. Z. ir T. D.-S., N. U., N. I., K. E., A. T., T. D. ir R. S.. Liudytojai, teikiantys kaltinamojo pobūdžio parodymus, taip pat turėjo su S. Z. konfliktinių materialinio charakterio santykių. Toks aiškinimasis buvo paviršutiniškas ir neatskleidė konfliktinių santykių esmės, konflikto dalyvių veiksmų motyvų, jų mokumo galimybės, jų asmeninių savybių, bendravimo rato ir bendravimo specifikos.

S. Z. veiksmai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės ir juose nėra nusikaltimo sudėties. Objektyviai nustatyta, kad konfliktas tarp S. Z. ir kitų anksčiau minėtų asmenų kilo iÅ¡ teisėtai sudarytų paskolos sutarčių, kurios nors ne visada buvo įformintos raÅ¡tiÅ¡kai, tačiau paskolos raÅ¡teliai yra pakankamas raÅ¡ytinis dokumentas, įrodantis paskolų suteikimÄ . Todėl įrodyta, kad visi Å¡ie asmenys buvo kreditorės S. Z. skolininkai, bÅ«tent jiems reikėjo pinigų. Galima daryti prielaidÄ , kad S. Z., suteikdama paskolas, turėjo pagristus ir teisėtus lÅ«kesčius gauti savo materialinę naudÄ â€“ iÅ¡ anksto aptartus procentus už suteiktas skolininkams paslaugas.

Tačiau byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad S. Z. iÅ¡davė kreditus, turėdama tikslÄ vėliau negrÄ Å¾inti paskolos raÅ¡telių ir apgaule reikalauti dvigubai grÄ Å¾inti suteiktos paskolos sumÄ , t. y. turėjo tyčiÄ sukčiauti ir tokiu bÅ«du neteisėtai praturtėti. Todėl mano, kad nesurinkta įrodymų, jog S. Z. veiksmus apjungė bendra nusikalstama tyčia veikti apgaulingai, sukčiaujant, iÅ¡ anksto turint tikslÄ neteisėtai įgyti svetimÄ turtÄ savo naudai.

Be to, S. Z. teikė tokias paslaugas įvairiems asmenims daugiau nei penkiolika metų, todėl turėjo žymiai platesnį skolininkų ratÄ ir nebuvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kaip vystėsi santykiai su kitais asmenimis, kurie nefigÅ«ruoja Å¡ioje baudžiamojoje byloje, nei civilinėse bylose, ar S. Z. elgėsi analogiÅ¡kai, negrÄ Å¾indama paskolos raÅ¡telių, ar tik su nukentėjusiaisiais Å¡ioje byloje. Todėl reikalaudama iÅ¡ nukentėjusiųjų grÄ Å¾inti pinigus ir teikdama ieÅ¡kinius teismui turėdama paskolos raÅ¡telius ir vekselius – S. Z. nepadarė jokių neleistinų pavojingų kriminalinių veiksmų prieÅ¡ nukentėjusiuosius-skolininkus.

Teikdama ieÅ¡kinius teismui S. Z. veikė įstatymų nustatyta tvarka ir niekaip neatėmė iÅ¡ skolininkų galimybės gintis nuo jos nepagrįstų neteisingų reikalavimų, kurie neva rėmėsi melagingais faktais. Teisme nebuvo aiÅ¡kinamasi ir kaltinamajame akte bei nuosprendyje nepasisakyta, kodėl nukentėjusieji-skolininkai, turėdami galimybę gintis nuo S. Z. neva nepagristai jiems pateiktų ieÅ¡kininių reikalavimų, galėdami civilinio proceso tvarka teikti įrodymus apie visus S. Z. skolininkus ir civilines bylas, kviesti juos liudyti ir tokiu bÅ«du, tinkamai organizuojant gynybÄ , prieÅ¡tarauti S. Z. ieÅ¡kinio reikalavimams bei pasiekti savo tikslÄ , taip nepadarė, o bandė civilinius santykius iÅ¡spręsti baudžiamojo proceso priemonėmis, o tai pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nusistovėjusiÄ praktikÄ yra neleistina.

Å ioje byloje nesurinkta jokių įrodymų, kurie galėjo bÅ«ti surinkti tik naudojant baudžiamÄ sias procesines prievartos priemones. Savo ruožtu, be objektyvių tiesioginių įrodymų egzistavimo, teismas konstatavo, kad skolininkai, grÄ Å¾indami S. Z. skolintus pinigus, visiÅ¡kai su ja atsiskaitė. Tačiau kiekviename epizode paskolos grÄ Å¾inimo ar negrÄ Å¾inimo faktas nebuvo atidžiai tiriamas, nors Å¡is faktas tiesiogiai įeina į įrodinėjimo dalykÄ ne tik civilinėje, bet ir Å¡ioje baudžiamojoje byloje, kadangi apgaulė pirmiausiai pasireiÅ¡kia veiksmuose, kai iÅ¡kreipiamas pats pinigų grÄ Å¾inimo faktas, o ne veiksmuose, susietuose tik su pakvitavimo negrÄ Å¾inimu.

Dar ikiteisminio tyrimo metu tinkamai neiÅ¡tyrus pinigų grÄ Å¾inimo S. Z. fakto, skolininkams, kurie pripažinti nukentėjusiaisiais, buvo sudarytos sÄ lygos piktnaudžiauti savo teisėmis pasinaudojant prokuratÅ«ra ir ikiteisminio tyrimo įstaiga kaip instrumentu, savo ruožtu pažeidžiant S. Z. teises, nes byloje nepaÅ¡alinti prieÅ¡taravimai, kuriuos minėjo ikiteisminio tyrimo teisėja D. ValoÅ¡inaitė. Teismo proceso metu neiÅ¡nagrinėtos ir nuosprendyje neapraÅ¡ytos aplinkybės, kurios yra reikÅ¡mingos sprendžiant klausimÄ dėl S. Z. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Pavyzdžiui, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo iÅ¡tirta, o ir teismas nenagrinėjo ir nesiaiÅ¡kino, kokie santykiai sieja visus dalyvaujančius procese asmenis.

S. Z. teigė, kad visi asmenys vienas kitÄ pažįsta, įeina į vienÄ bendravimo ratÄ , juos sieja daugiausiai prekybiniai ir kito pobÅ«džio verslo santykiai, kai kurie iÅ¡ jų yra giminaičiai ir akivaizdu, kad jie iÅ¡mano pinigų apskaičiavimo tvarkÄ . Tačiau byloje nebuvo tiriamos ir aiÅ¡kinamos aplinkybės, susijusios su Å¡ių asmenų, kurie kartu, solidariai ir agresyviai liudijo prieÅ¡ S. Z., nerÅ«pestingumo motyvais. Asmenys, liudijantys prieÅ¡ S. Z., teigė, kad atiduodavo skolas, bet nebuvo iÅ¡aiÅ¡kinta jų mokumo galimybė ir kodėl jie po paskolos atidavimo neatgavę skolos raÅ¡telių nereikalavo iÅ¡ S. Z. raÅ¡tiÅ¡kai užfiksuoti paskolos ir palÅ«kanų grÄ Å¾inimo fakto.

Liko nepaÅ¡alintos kilusios pagrįstos abejonės dėl nukentėjusiųjų-skolininkų parodymų teisingumo. RÅ«pestingas ir atidus asmuo, pats duodamas raÅ¡tiÅ¡kus įsipareigojimus dėl paskolos paėmimo, atiduodamas tÄ paskolÄ ir nereikalaudamas iÅ¡ kreditorės raÅ¡tiÅ¡ko pakvitavimo dėl įsipareigojimo įvykdymo, elgėsi neteisingai ir keistai. Å is elgesys liudija, kad jie nebuvo suinteresuoti reikalauti iÅ¡ S. Z. tokių pakvitavimų arba negalėjo jų reikalauti, nes visiÅ¡kai su S. Z. neatsiskaitė.

Byloje neiÅ¡tirta ir visiÅ¡kai ignoruota minėta aplinkybė ir neatsakyta į klausimÄ , kokie konfliktai tarp Å¡alių kilo dėl paskolos raÅ¡telių negrÄ Å¾inimo ir pakvitavimų nesuraÅ¡ymo, neiÅ¡siaiÅ¡kinta, kodėl kiekvienas nukentėjusysis kiekvienu atveju, kai S. Z. atsisakė grÄ Å¾inti paskolos raÅ¡telį ar raÅ¡tiÅ¡kai patvirtinti paskolos grÄ Å¾inimo faktÄ , laiku nesikreipė dėl Å¡ių neva apgaulingų S. Z. veiksmų į prokuratÅ«rÄ . Todėl negalima pripažinti, kad nukentėjusiųjų ir kitų asmenų parodymai yra logiÅ¡ki, tarpusavyje neprieÅ¡taraujantys ir patikimesni nei S. Z. parodymai.

Taip pat nuosprendyje pažymėta, kad iÅ¡nagrinėtos civilinės bylos neturi prejudicinės galios nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Tačiau teismas nepakankamai pagrindė tokį nuosprendžio teiginį ir nepateikė dėl to jokių teisinių argumentų. Todėl su tokia teismo iÅ¡vada negalima sutikti. Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, mano, kad baudžiamojoje byloje nenustatytos ir neiÅ¡tirtos reikÅ¡mingos aplinkybės, duodančios pagrindÄ patraukti S. Z. baudžiamojon atsakomybėn ir kvalifikuoti jos veiksmus pagal BK 182 str. 1 d., 2 d., nes visi surinkti duomenys liudija apie nesureguliuotus ir ginčytinus civilinius santykius, kurie turi bÅ«ti sprendžiami civilinio proceso tvarka ir visi neva nukentėję asmenys gali gerai organizuodami įrodymų įformavimÄ civilinėse bylose siekti savo tikslų.

Pastebėtina nelogiÅ¡ka ir nenuosekli prokuratÅ«ros pareigÅ«nų pozicija, kurie vienÄ kartÄ nutraukę ikiteisminį tyrimÄ S. Z., atnaujintame tyrime faktiÅ¡kai nesurinkę papildomų naujų objektyvių įrodymų ir tinkamai neiÅ¡analizavę surinktos medžiagos visumos surašė Å¡ioje byloje kaltinamÄ jį aktÄ , kuris grindžiamas tais pačiais nukentėjusiųjų parodymais, pateiktais nutrauktame ikiteisminiame tyrime, ir daugelis faktų, iÅ¡dėstytų jų parodymuose ikiteisminio tyrimo metu, nebuvo tikrinami ir tikslinami, kuo buvo pažeistos S. Z. teisės į gynybÄ bei ateityje į teisingumÄ ir teisėtÄ nuosprendį.

Dėl Å¡ios priežasties teisminiam nagrinėjimui buvo perduota tinkamai neparuoÅ¡ta byla. Teismui neatitenka naÅ¡ta paÅ¡alinti ikiteisminio tyrimo trÅ«kumus, todėl suraÅ¡ius kaltinamÄ jį aktÄ buvo užprogramuotas apkaltinamasis nuosprendis, kuris neatitinka teisingumo reikalavimų. Atsižvelgiant į byloje surinktÄ medžiagÄ galima pastebėti, kad tarp S. Z. ir T. D.-S. buvo sudėtingi ir konfliktiÅ¡ki santykiai dėl paskolos negrÄ Å¾inimo, tačiau teismas visiÅ¡kai jų neanalizavo. Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu, teismo posėdžio metu T.

D.-S. patvirtino, kad iÅ¡ S. Z. skolinosi pinigus tris kartus ir du kartus JAV doleriais be jokių raÅ¡tiÅ¡kų sutarčių ir atiduodavo su procentais, bet su S. Z. niekada artimai nebendravo. Å is teiginys vertintinas kritiÅ¡kai, o kiti duomenys, esantys byloje, duoda pagrindÄ suabejoti apskritai dėl visų kitų T. D.-S. parodymų, duotų prieÅ¡ S. Z. Å¡ioje baudžiamojoje byloje. O bÅ«tent T. D.-S. nutylėjo, kad bÅ«dama nuolat skolinga S. Z. ir kaltindama jÄ dėl sukčiavimo, T. D.-S. 2002-01-29 iÅ¡davė S. Z. notariÅ¡kai partvirtintÄ Ä¯galiojimÄ , kuriuo suteikė S. Z. teisę atstovauti jos „T.

D. prekybinę firmÄ â€œ visose įmonėse, įstaigose tvarkant visus reikalus, susijusius su jai (T. D.) priklausančios individualios įmonės veikla, daryti jos vardu pareiÅ¡kimus, mokėti mokesčius, pasiraÅ¡yti už jÄ , ir t. t. Be to, T. D.-S. teigdama, kad 2006-07-11 pagal pakvitavimÄ pasiskolino iÅ¡ S. Z. 4700 Lt ir 2006 m. lapkričio mėn. pinigus atidavė, faktiÅ¡kai davė parodymus du kartus – policijoje apklausos metu, ir teismo posėdyje – ir jų negalima pripažinti teisingais, nuosekliais ir logiÅ¡kais.

Yra dar dvi aplinkybės dėl T. D.-S. epizodo, neištirtos bylos nagrinėjimo metu ir neaptartos nuosprendyje, susijusios su S. Z. prašymais:

1) patikrinti aplinkybes dėl T. D.-S. už skolas užstatyto turto (buto, garažo) bei 2) kviesti į teismo posėdi ir apklausti kaip liudytojas V. K. ir V. B.. O būtent dar ikiteisminio tyrimo metu S. Z. 2012-01-25 įtariamojo apklausos protokole ir 2012-09-12 prašyme tyrėjai S. K. nurodė, kad T. D.-S. pagal paskolos raštelį pasiskolino 5700 Lt ir tai buvo apytiksliai 1998 metais, ir ji kategoriškai ir griežtai nereikalavo iš T. D.-S. pinigų gražinimo, žinodama, kad pastaroji pinigų neturi, už skolas yra užstatytas jos butas ir garažas dviem asmenims – P. K. ir A.

K., o vėliau G. S.. Tačiau ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai atsisakė tikrinti minėtÄ aplinkybę ir nesirÅ«pino tinkamai formuoti objektyvius įrodymus. Apeliacinio skundo suraÅ¡ymo metu gautas atsakymas iÅ¡ Hipotekos registro patvirtina, kad A. K. ir G. S. suteikė paskolÄ T. D.-S.. Nustatyta, kad T. D.-S. turtas iÅ¡ tikrųjų buvo užstatytas A. K. ir G. S.. T. D.-S. įsiskolinimas 2012 m. gegužės 6 d. sudarė 96000 litų ir Å¡iuo metu hipoteka neiÅ¡registruota. Pastebėtina, kad apklausta Å¡iuo klausimu A.

K. faktiÅ¡kai davė melagingus parodymus, nors buvo įspėta dėl melagingų parodymų davimo. Taip pat 2006-07-11 bare „Kubas“ T. D.-S. grÄ Å¾ino S. Z. 1000 litų iÅ¡ anksčiau paskolintos 5700 litų sumos ir, atsiėmusi senÄ paskolos raÅ¡telį 5700 Lt, T. D.-S. surašė naujÄ paskolos raÅ¡telį 4700 Lt, bei tai buvo V. K. ir V. B. akivaizdoje. Tokiu bÅ«du S. Z. ketino paneigti melagingus T. D.-S. parodymus, tačiau Å¡ie anksčiau paminėti asmenys (V. K. ir V. B.) ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklausti.

Buvo ignoruotas S. Z. pareiÅ¡kimas ir nebuvo tikrinamos turto užstatymo aplinkybės, o 2013-09-19 teismo posėdžio metu S. Z. praÅ¡ymas dėl V. B. kvietimo į teismÄ ir apklausimo teisme buvo nemotyvuotai atmestas. Taip pat visiÅ¡kai neatsižvelgta į S. Z. praÅ¡ymÄ dėl V. K. iÅ¡kvietimo, nors pastarasis, negalėdamas atvykti paskirtÄ dienÄ Ä¯ teismo posėdi, nes buvo jÅ«roje, 2012-01-30 raÅ¡tiÅ¡kai pateikė teismui pareiÅ¡kimÄ , kuriame patvirtino, kad 2006 m. liepos mėnesį jo akivaizdoje bare „Kubas“ T.

D.-S. atidavė S. Z. 1000 litų, paėmė senÄ pakvitavimÄ ir surašė naujÄ . Visa tai liudija, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai ir teismas buvo Å¡aliÅ¡ki ir akivaizdžiai buvo pažeista nuteistosios S. Z. teisė į gynybÄ bei iÅ¡samų baudžiamosios bylos nagrinėjimÄ ir teisingÄ neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ . Nors akivaizdu, kad tinkamai, iÅ¡samiai iÅ¡tyrus ir teisme įvertinus Å¡ias aplinkybes galėjo bÅ«ti padaryta visiÅ¡kai kitokia teismo iÅ¡vada dėl nukentėjusiosios T. D.-S. parodymų teisingumo ir patikimumo.

Mano, kad tokios neiÅ¡tirtos aplinkybės tiesiogiai padarė įtakÄ nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui, nes savo ruožtu 2013-02-14 teismo posėdžio metu pati T. D.-S. į teisėjo klausimÄ tvirtai atsakė, kad neturi nei įrodymų, nei liudininkų, kad grÄ Å¾ino skolÄ . Pažymi, kad T. D.-S. raÅ¡ydama skundÄ Ä¯ prokuratÅ«rÄ dėl neva S. Z. sukčiavimo ir duodama parodymus ikiteisminiame tyrime, tuo pačiu metu dalyvavo dar viename civiliniame ginče, apie kurį T. D.-S. nutylėjo.

Nuo 2011-08-10 iki 2011-11-28 bylinėdamasi teisme su atsakove S. Z. ieÅ¡kovė T. D.-S. civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) prisiteisė iÅ¡ atsakovės S. Z. 2900 Lt sumÄ . Savo ieÅ¡kinyje T. D.-S. nurodė, kad pagal paskolos raÅ¡telį 2001-11-09 paskolino atsakovei S. Z. 2000 litų iki 2002 m. liepos mėn. ir pastaroji laiku skolos negrÄ Å¾ino. Atsakovė S. Z. prieÅ¡inosi tokiems reikalavimams ir nurodė, kad ieÅ¡kovė jos pažįstama, nuolat ateidavo skolintis pinigų. Kai ieÅ¡kovė už skolas užstatė savo butÄ ir garaÅ¾Ä , paprašė jos suraÅ¡yti skolos raÅ¡telį, kad galėtų pasiteisinti savo vyrui dėl skolų.

S. Z. pasirašė skolos raštelį ieškovei kaip draugei, bet pinigų iš ieškovės nepaėmė. Pastebėtina, kad pati T. D.-S. asmeniškai posėdžiuose nedalyvavo, o S. Z. atkakliai kovojo šioje byloje ir apeliaciniame procese dėl 2000 litų ginčijamos sumos. Jos apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai irgi turi tiesioginį ryšį su šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamu įvykiu, tačiau į civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančius duomenis taip pat nebuvo atsižvelgta priimant nuosprendį.

Taip pat sprendžiant klausimÄ dėl S. Z. kaltės ir dėl bausmės paskyrimo neatsižvelgta, kad realiai nukentėjusiajai T. D.-S. žala nepadaryta, kadangi S. Z. nors ir pateikė T. D.-S. ieÅ¡kinį dėl 4700 litų priteisimo, tačiau Å¡ios civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini)nagrinėjimas yra 2011-11-22 sustabdytas. AnalogiÅ¡kai susiklostė situacija epizode dėl T. D.. Nuteistosios S. Z. duomenimis, T. D., T. D.- S., N. U., V. J., R. T. yra draugės ir bendrauja su kitais asmenimis, kaip A.

K., t. y. jie visi kartu draugauja, kartu prekiauja, poilsiauja, dalijasi informacija, nuolat skolinosi pinigus iÅ¡ jos ir sunkiai tas skolas atidavinėjo. S. Z. pastebėjusi teisme, kad proceso dalyvių pozicija yra gerai surežisuota ir suderinta, iÅ¡girdusi jų duodamus agresyvius ir neteisingus parodymus, padarė pagristÄ prielaidÄ apie jų susitarimÄ klaidinti teismÄ , juk kiekvienas nukentėjusysis ir liudytojas turėjo savo materialinį suinteresuotumÄ . Tuo labiau, jau akivaizdu, kad A. K. Å¡ioje baudžiamojoje byloje davė melagingus parodymus.

Taigi teismas, pripažinęs S. Z. kalta pagal BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d. nuosprendyje nurodė, kad S. Z. tyčia pasikėsino apgaule įgyti T. D. priklausantį 56000 Lt turtÄ , t. y. nukentėjusiajai T. D. grÄ Å¾inus 28000 Lt paskolÄ ir 12500 Lt palÅ«kanų, S. Z., gavusi pinigus, pakvitavimÄ ir vekselį atsisakė grÄ Å¾inti bei atsisakė raÅ¡tiÅ¡kai patvirtinti skolos grÄ Å¾inimÄ , o po to 2011-07-27 T. D. gavo S. Z. priminimÄ pagal 2003-07-15 paskolos raÅ¡telį ir 2003-09-16 vekselį dėl neva negrÄ Å¾intos 56000 Lt paskolos, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, kadangi T.

D. kreipėsi į policijÄ . Teismas konstatavo, kad nustatyta, jog S. Z. paskolino T. D. 28000 Lt, kuriuos T. D. grÄ Å¾ino per kelis kartus su 12500 Lt palÅ«kanomis. Å iÄ aplinkybę patvirtina pateikta nukentėjusiosios T. D. ranka raÅ¡yta skolos ir procentų mokėjimo suvestinė bei liudytojai J. L. ir V. J.. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 28000 paskolÄ S. Z. suteikė T. D. ne per vienÄ dienÄ . Abi patvirtino, kad skolindamasi dalimis nuo 1998 metų, T. D. sukaupė 28000 Lt skolos ir dėl minėtos sumos gerokai vėliau t. y. 2003-07-15, T.

D. savo ranka surašė ir iÅ¡davė S. Z. paskolos raÅ¡telį, taigi dėl Å¡ios dalies jų parodymai sutampa, bet toliau 2012-01-25 įtariamojo apklausos protokole ir dabar S. Z. logiÅ¡kai teigia, kad pareikalavo minėto paskolos raÅ¡telio, nes 2003 m. liepos mėn. T. D., neatsiskaičiusi už minėtÄ dalimis prisiskolintÄ sumÄ (28000 Lt), paprašė paskolinti dar 10000 JAV dolerių, t. y. paėmė naujÄ paskolÄ . Todėl S. Z., suteikusi T. D. po dviejų mėnesių, t. y. 2003-09-16, dar 10000 JAV dolerių (kas tuo metu sudarė 28000 litų) paskolÄ vienu kartu, įformino Å¡iÄ paskolÄ vekseliu.

Savo ruožtu T. D. net neminėjo apie skolintÄ 10000 JAV dolerių sumÄ ir neabejotinai ji Å¡io fakto nepripažįsta, ketindama įrodyti, kad skolinosi iÅ¡ S. Z. tik 28000 litų ir teigė, kad po dviejų mėnesių, t. y. rugsėjo mėnesį, tik perrašė į vekselio blankÄ 28000 Lt, neatgavusi iÅ¡ S. Z. paskolos raÅ¡telio, suraÅ¡yto prieÅ¡ du mėnesius. 2013-02-14 teismo posėdyje T. D. parodė, kad per 5 metus nuo 1998 iki 2003 metų iÅ¡ viso pasiskolino 28000 Lt nedidelėmis sumomis. Paskolos raÅ¡telis buvo raÅ¡ytas tik tada, kai ji mokėjo skolÄ .

Po dviejų mėnesių S. Z. jai pasakė, kad tai tik raÅ¡telis ir jis neturi jokios juridinės galios ir davė jai blankÄ (vekselio), jame įraÅ¡yta 28000 litų suma ir ji (T. D.) patikėjo, kad tas pirmas raÅ¡telis panaikintas. O išėjo, kad buvo suraÅ¡ytas antras skolos raÅ¡tas. Atsižvelgiant į tokius naivius T. D. parodymus, pažymėtina, kad teisme vienÄ kartÄ ji parodė, kad „raÅ¡telis paskolos buvo raÅ¡ytas tik tada, kai mokėjau skolÄ â€œ, tai galima suprasti, kad T. D. sumokėjo skolÄ 2003-07-15, kitÄ kartÄ ji teigė, kad „nuo 2003 m. iki 2008 m. jai grÄ Å¾indavau sumas“, todėl visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kokiÄ skolÄ T.

D. grÄ Å¾indavo per nurodytÄ laikotarpį. Atsižvelgiant į pridėtÄ 2003-07-15 raÅ¡telio kopijÄ su T. D. ranka padarytais įraÅ¡ais apie neva atiduodamas sumas visai neįtikinėtina, kad suaugęs, raÅ¡tingas, sveiko proto asmuo elgėsi taip neprotingai, nereikalaudamas iÅ¡ S. Z. paraÅ¡o už kiekvienÄ grÄ Å¾intÄ sumÄ . Be to, teigdama apklausos protokole, kad praÅ¡ydama iÅ¡ S. Z. paskolos raÅ¡telio arba paraÅ¡o dėl visiÅ¡ko atsiskaitymo, T. D. nenurodė, dėl kokių priežasčių S. Z. atsisakė.

Nesuprantama, kodėl 2009 m. rugsėjo mėnesį kilus konfliktui T. D. nesikreipė į policijÄ ar prokuratÅ«rÄ dėl tokių S. Z. veiksmų, kodėl nepateikė jokių objektyvių įrodymų dėl skolos grÄ Å¾inimo bei nepagrindė, iÅ¡ kokių lėšų atiduodavo skolas, kokiems tikslams ir dėl kokios priežasties praÅ¡ydavo paskolos. Visa tai nebuvo aiÅ¡kinamasi ir turėjo neigiamÄ Ä¯takÄ , nes iÅ¡samus tyrimas neatliktas ir nuosprendis grindžiamas tik prielaidomis ir prieÅ¡taringais parodymais.

S. Z. tvirtai nuo pat pradžių teigė, kad skolos T. D. negrÄ Å¾ino, nes jos materialinė padėtis neleidžia grÄ Å¾inti visos 56000 litų sumos ir S. Z. neneigia, kad iÅ¡ 56000 litų skolos jai grÄ Å¾inta tik 5000 litų. Dėl Å¡io fakto jau baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu teisme S. Z. 2013-07-15 pateikė T. D. ieÅ¡kinį Klaipėdos miesto apylinkės teisme dėl 51000 litų skolos priteisimo, tačiau Å¡ios civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimas 2013-10-18 yra sustabdytas.

Nors pirmosios instancijos teismas mano, kad nustatytas pinigų gražinimo faktas, tačiau teismas nuosprendyje nepakankamai argumentavo ir pagrindė tokiÄ savo nuomonę, nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų ir abejonių. Be to, T. D. dukros J. L. parodymai neturi jokios įrodomosios reikÅ¡mės, vertintini kritiÅ¡kai ir Å¡ios liudytojos parodymai nagrinėjamoje situacijoje negali bÅ«ti pripažinti įrodymais. Taip pat teismas nurodė liudytojos V. J. parodymus, pripažindamas juos patikimais. Tačiau minėta liudytoja turi suinteresuotumÄ Å¡ioje byloje ir stengiasi padėti apkaltinti S. Z..

V. J. pati yra S. Z. skolininkė ir negrÄ Å¾ina 1500 litų, be to, V. J. 2010-02-24 teismo posėdyje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalyvavo S. Z. pusėje prieÅ¡ N. U. ir davė parodymus ieÅ¡kovės S. Z. naudai. Å ioje baudžiamojoje byloje V. J. faktiÅ¡kai beveik atsisakė nuo 2010 metais duotų parodymų ir visiÅ¡kai nesuprantama, kada ji klaidino teismÄ : ar 2010 metais civilinėje byloje ar Å¡ioje baudžiamojoje byloje. Pažymėtina, kad S. Z. duomenimis, V. J. yra teista ir atliko bausmę už sunkų nusikaltimÄ .

Galima daryti prielaidÄ apie liudytojos V. J. žemÄ teisinės sÄ monės lygį ir dar dėl vieno fakto, kurio dėl neefektyvios gynybos nebuvo praÅ¡oma iÅ¡tirti, kad bÅ«tų apibÅ«dinta liudytoja ir parodytas jos suinteresuotumas duoti prieÅ¡ S. Z. klaidinančius parodymus. O bÅ«tent V. J. yra iÅ¡ to paties bendro draugių rato ir jų santykiai pablogėjo po to, kai S. Z., norėdama iÅ¡vykti į AnglijÄ pas sÅ«nų, paprašė V. J. pasaugoti savo bute aukso papuoÅ¡alus, kuriuos V. J. paėmė saugoti, bet S. Z. negrÄ Å¾ino.

Ä®traukti į apeliacini skundÄ minėtÄ faktÄ paprašė S. Z., nors ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apie tai neminėjo. Tačiau vis dėl to minėti duomenys galėjo figÅ«ruoti ikiteisminio tyrimo metu, jei S. Z. gynyba bÅ«tų tinkamai organizuota ir visi duomenys bÅ«tų turėję reikÅ¡mę vertinant Å¡ioje byloje surinktų įrodymų visumÄ . Apskritai mano, kad V. J. parodymai nėra vertingi, nes tiesiogiai nepatvirtino tiriamų aplinkybių ir nepaÅ¡alino abejonių dėl jų. Analizuojant 2013-09-19 teismo posėdžio protokole pateiktus nuteistosios S. Z. parodymus T.

D. epizode, pastebėtina, kad S. Z. parodymai iÅ¡kreipti, nes juose neužfiksuoti duomenys apie 10000 JAV dolerių paskolos suteikimÄ T. D. pagal 2003-09-16 vekselį. Apeliantė S. Z. teigia, kad posėdyje davė parodymus apie Å¡iÄ sumÄ , vienodai kaip ir ikiteisminio tyrimo metu. S. Z. parodymai apie paskolintÄ 10000 JAV dolerių sumÄ , kuri į vekselį įraÅ¡yta litais, taip pat neapraÅ¡yti nuosprendžio 3 lape. Kadangi teismo posėdžių raÅ¡ytiniai protokolai yra bylos sudedamoji dalis, teismo posėdžių protokolų dalis, kurioje buvo iÅ¡kreipti S. Z. parodymai, nelaikytina įrodymu.

Taigi spręsdamas klausimÄ dėl S. Z. kaltės ir bausmės paskyrimo epizode dėl T. D. teismas buvo suklaidintas, dėl to neteisingai įvertino tiriamas aplinkybes ir nedisponavo pakankamai duomenų pagristam nuosprendžiui priimti. Dėl N. U., A. T., R. S. N. I. epizoduose pateiktų kaltinimų S. Z. davė iÅ¡samius parodymus ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme. Su visais Å¡iais asmenimis S. Z. bylinėjosi teisme civilinėse bylose, kuriose priimti įsiteisėję teismo sprendimai. Pažymėtina, kad N. U. epizode jos naudai liudija tik vienintelė liudytoja – N. U. sesuo A.

D., kuri akivaizdžiai turėjo suinteresuotumÄ bylos baigtimi, bet jos parodymų teismas kritiÅ¡kai nevertino, nors dėl Å¡ių parodymų kyla abejonių. N. U. paskolos sutartį sudarė notarine tvarka ir abejotina, kad notaras, tvirtindamas sandorį, neiÅ¡aiÅ¡kino sutarties nutraukimo tvarkos arba atsiskaitymo tvarkos. Todėl S. Z. parodymai patikimesni už N. U. parodymus ir dėl sprendimo civilinėje byloje teisėtumo nebuvo pagrindo suabejoti. Taip pat visiÅ¡kai nebuvo aiÅ¡kintasi, kodėl N. U. nesikreipė j policijÄ dar 2010 metais iÅ¡ karto, kai S. Z. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu.

Pastebėtina, kad iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-02-24 sprendimu iÅ¡ atsakovės N. U. ieÅ¡kovei S. Z. priteista 4000 litų skola, liudijo ir Å¡ios baudžiamosios bylos dalyvė V. J.. Å ioje nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje V. J. nepaneigė, bet ir nepatvirtino N. U. parodymų. Todėl Å¡ioje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas, kai yra neperžiÅ«rėtas ir nepanaikintas sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), tiesiog ignoravo įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytus faktus, niekuo nepagrįsdamas, kodėl Å¡ių faktų nevertina, tiesiog nekonkrečiai nurodydamas, kad S. Z. pinigus prisiteisė apgaule ir patenkino N. U. 4120 Lt turtinės žalos civilinį ieÅ¡kinį ir Å¡iÄ sumÄ priteisė iÅ¡ S. Z..

Analogiškai, neturėdamas teisinių argumentų, niekaip nepasisakydamas nuosprendyje ir nepagrįsdamas savo pozicijos pirmosios instancijos teismas nusprendė ir A. T., R. S., N. I. epizoduose. Nuosprendžio dalis dėl R. S. epizodo yra visiškai neteisėta, nes R. S. nepagrįstai buvo pripažintas nukentėjusiuoju baudžiamojoje byloje ir jo civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkintas neteisingai, priteisus iš kaltinamosios S. Z. 500 Lt turtinės ir 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo R.

S.. Atsižvelgiant į Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 26 dienos sprendimÄ civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), R. S. dalyvavo civilinėje byloje atsakovu. Civilinėje byloje įrodyta, kad jis, dirbdamas S. Z. įmonėje mikroautobuso vairuotoju, dėl pravaikÅ¡tų be pateisinamos priežasties padarė įmonės savininkei, t. y. ieÅ¡kovei S. Z., nuostolį, dėl to įsipareigojo atsiskaityti ir pasirašė skolos raÅ¡telius 550 Lt ir 590 Lt sumoms. S. Z. jokių apgaulingų veiksmų dėl R.

S. nepadarė ir civilinėje byloje sÄ Å¾iningai patvirtino nurodytų sumų atsiradimo priežastį. Teismas civilinėje byloje padarė iÅ¡vadÄ , kad tarp ieÅ¡kovės S. Z. ir atsakovo R. S. nebuvo paskolos teisinių santykių ir nepriteisė 1140 litų iÅ¡ R. S., atmesdamas S. Z. ieÅ¡kinį. Pažymėtina, kad R. S. minėtoje civilinėje byloje neneigė, kad dirbdamas ieÅ¡kovės S. Z. individualioje įmonėje padarė pravaikÅ¡tÄ ir taip neuždirbo ir neperdavė ieÅ¡kovei už kiekvienÄ darbo dienÄ nustatytos pinigų sumos.

R. S. civilinėje byloje turėjo teisę praÅ¡yti iÅ¡ ieÅ¡kovės atlyginti patirtas iÅ¡laidas civilinėje byloje, tačiau tokio praÅ¡ymo neteikė, pripažindamas, kad vis dėlto nuostolį įmonei jis padarė. Nors 2009 m. spalio 29 d. S. Z. vėl kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), jos ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtas, nes teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė teikė ieÅ¡kinį, analogiÅ¡kÄ tam, dėl kurio 2007-04-26 jau buvo priimtas sprendimas, tačiau R.

S. vėl jokių veiksmų nesiėmė, t. y. nepateikė prieÅ¡ieÅ¡kinio, nepareiÅ¡kė apie jam padarytÄ Å¾alÄ ir neiÅ¡dėstė jokių pretenzijų, kurias pateikė Å¡ioje baudžiamojoje byloje. Mano, kad S. Z. parodymai Å¡ioje baudžiamojoje byloje R. S. epizode yra žymiai logiÅ¡kesni ir patikimesni, nes jo, kaip darbininko, veiksmai buvo nuostolingi: per visÄ darbo laikÄ jis sugadino du variklius, liko skolingas už mikroautobuso remontÄ 1140 litų. Vėlgi visi nurodyti S. Z. veiksmai nesudaro baudžiamosios atsakomybės pagrindo, nes akivaizdu, kad tarp jų buvo darbiniai santykiai ir pretenzijos dėl nuostolių padarymo.

S. Z. dėl teisinio neiÅ¡prusimo negalėjo žinoti, kokiu bÅ«du ji gali iÅ¡reikalauti iÅ¡ R. S. padarytos jai žalos atlyginimÄ , todėl ir buvo pasiraÅ¡omi skolos raÅ¡teliai. Tokiu bÅ«du S. Z. neraÅ¡tingas elgesys turėjo neigiamas pasekmes, nes ji negalėjo nieko prisiteisti iÅ¡ R. S. ir jai faktiÅ¡kai padaryta žala liko neatlyginta. Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino aplinkybes R. S. epizode ir nepagristai pripažino S. Z. kalta bei tenkino R. S. civilinį ieÅ¡kinį. Nuosprendyje dėl A.

T. epizodo teismas pripažino S. Z. kalta pagal BK 182 str. 1 d. ir nurodė, kad paskolintÄ pinigų sumÄ (1000 JAV dolerių) ji (A. T.) grÄ Å¾ino dalimis, iÅ¡ pradžių mokėdama tik palÅ«kanas, o vėliau mokėdama už kaltinamosios lizingu paimtus daiktus ir taip buvo grÄ Å¾inta visa pasiskolinta pinigų suma. VienareikÅ¡miÅ¡kai galima teigti, kad tokia visiÅ¡kai neįrodyta teismo iÅ¡vada grindžiama tik nukentėjusiosios parodymais, o raÅ¡ytiniais įrodymais pagrįsti tik S. Z. parodymai, kad 2004-10-14 iÅ¡perkamosios nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), nors ir sudaryta A.

T. vardu, tačiau tik dėl to, kad įmonės savininkams bankas nurodydavo kitas lizingo sÄ lygas, tačiau už pirktas prekes pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) visÄ sumÄ â€“ 3164,84 Lt – S. Z. sumokėjo asmeniÅ¡kai iÅ¡ asmeninių lėšų grynaisiais pinigais ir iÅ¡ savo sÄ skaitos pavedimu. Prie bylos yra pridėti mokėjimo dokumentai su S. Z. paraÅ¡ais bei banko iÅ¡klotinės. Visi nukentėjusiosios A. T. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, neva ji dvejus metus mokėjo banko „Snoras“ kioske, bet kvitų neiÅ¡saugojo, yra, S. Z. teigimu, grynas melas.

Be to, teisme A. T. koregavo savo parodymus, neva eidavo mokėti ir kartu eidavo S. Z.. Be to, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) A. T. paaiškinimai ne visais atvejais sutampa su jos parodymais baudžiamojoje byloje. A. T. interesams civilinėje byloje atstovavo advokatė, kuri turėjo galimybę daryti užklausimus apie atliktus mokėjimus pagal išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), todėl A. T. parodymai dėl neva neišsaugotų dokumentų nėra patikimi. Nurodytoje civilinėje byloje 2010-12-17 iš atsakovės A.

T. ieÅ¡kovei S. Z. priteista 3600 Lt skolos ir 900 Lt palÅ«kanų, bet sprendime nurodyta, kad teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog atsakovė, kuriai pagal įstatymÄ tenka pareiga įrodyti paskolos grÄ Å¾inimo faktÄ , Å¡io fakto jokiais raÅ¡ytiniais, kitais tiesioginiais ir netiesioginiais įrodymais neįrodė. Sprendimas įsiteisėjo ir yra įvykdytas. Todėl Å¡ioje baudžiamojoje byloje S. Z. nesuprantama, kodėl grupei agresyvių žmonių, kurie jai yra prasiskolinę, susitarus ir duodant melagingus parodymus teismas jais patikėjo, o į jos argumentus nekreipė dėmesio.

Nuosprendžiu dėl N. I. epizodo S. Z. pripažinta kalta pagal LR BK 182 str. 1 d. remiantis analogiÅ¡ku pagrindu kaip ir kituose epizoduose ir kaltinimas grindžiamas tik žodiniais nukentėjusiosios N. I. parodymais. Tačiau iÅ¡analizavus sprendimÄ civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo iÅ¡ atsakovės N. I. ieÅ¡kovei S. Z. priteista 1200 litų skola, pastebėta, kad faktinės aplinkybės, kurias N. I. iÅ¡dėstė baudžiamojoje byloje, ne visais atvejais sutampa su faktinėmis aplinkybėmis, iÅ¡tirtomis civilinio proceso metu.

Tokiam apkaltinamajam nuosprendžiui priimti nepakanka tik žodinių nukentėjusiosios N. I. parodymų, nes buvo bÅ«tina iÅ¡reikalauti visÄ civilinės bylos medžiagÄ net su garso įraÅ¡u ir atlikti iÅ¡samų visų įrodymų tyrimÄ . Bet koks nepagrįstas nuosprendis dėl nusikaltimų, iÅ¡plaukiančių iÅ¡ civilinių santykių, gali paveikti civilinių santykių stabilumÄ ir sumenkina teismo vaidmenį vykdant teisingumÄ . Akivaizdu, kad Å¡ioje baudžiamojoje byloje nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, liudijančių nukentėjusiųjų naudai, t. y. kaltinančių įrodymų, ir tai buvo prokuroro, organizuojančio ikiteismini tyrimÄ , darbo trÅ«kumai.

Taigi teisėjo apsisprendimui didžiausiÄ Ä¯takÄ turėjo didelis kiekis asmenų, kuriems teko bylinėtis civilinėse bylose dėl skolų priteisimo. Tačiau jei tokio pobÅ«džio paslaugų teikimas buvo bÅ«dingas S. Z., ir ji ginčijosi su nukentėjusiaisiais, tai Å¡is faktas nereiÅ¡kia, kad visi nukentėjusieji ir jų liudytojai yra didelio teisinio sÄ moningumo lygio ir jų parodymai atitinka tikrovę. Akivaizdu, kad nei materialioji, nei tuo labiau objektyvioji tiesa Å¡ioje byloje nebuvo nustatyta.

Nukentėjusiųjų agresyvumas ir solidarumas liudija jų suinteresuotumÄ negrÄ Å¾inti pasiskolintų pinigų arba dabar prisiteisti anksčiau sumokėtas su didelėmis palÅ«kanomis sumas. Gynybos nuomone, atlikus tokį pavirÅ¡utiniÅ¡kÄ ir nekokybiÅ¡kÄ ikiteisminį tyrimÄ labai sunku įvykdyti teisingumÄ , o teisėsaugos institucijų įsikiÅ¡imas į civilinius santykius neiÅ¡tyrus kiekviename epizode ir nukentėjusiųjų asmenybės, jų gyvenimo bÅ«do, bendravimo vienas su kitu, veiksmų motyvų, materialinės padėties, ne tik daro žalÄ civilinių santykių stabilumui, bet ir sukelia konfliktÄ tarp civilinio proceso doktrinoje ir baudžiamojo proceso doktrinoje suformuotų įrodinėjimo proceso pagrindų.

Taip pat mano, kad nuosprendis neteisėtas ir dėl S. Z. paskirtos aiÅ¡kiai neproporcingos bausmės. Teismas neatsižvelgė į tai, kad proceso metu S. Z. susirgo plaučių uždegimu ir jai diagnozuota atvira plaučių tuberkuliozės forma. Be abejo, tokios ligos atsiradimas yra pasekmė didelio iÅ¡gyvenimo bei streso sukelto nukentėjusiųjų nesÄ Å¾iningo elgesio. Akivaizdu, kad pati S. Z. neturi tiek teisinių žinių, kad organizuotų savo gynybÄ ir formuotų įrodymus, o jai paskirtas gynėjas, jos nuomone, buvo pasyvus ir nesugebėjo organizuoti įrodymų rinkimo ir pateikimo.Apeliaciniu skundu nuteistoji S. Z. praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-12-19 nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir jÄ iÅ¡teisinti.

Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, rėmėsi tik T. D.-S. parodymais, kad neva ji grÄ Å¾inusi 4700 litų skolÄ ir 1038 litų palÅ«kanų S. Z., iÅ¡ viso 5738 litų, o Å¡i jai negrÄ Å¾ino paskolos lapelio. Nuo pat pradžių jos interesai buvo ignoruojami ir policijoje, ir teisme. Visi jos praÅ¡ymai buvo atmesti. Taip pat teisme teisėjas neatkreipė dėmesio į jos duotus parodymus, kad T. D.-S. buvo pasiskolinusi 5700 litų, suraÅ¡ydama paskolos lapelį. 2006-07-11 bare „Kubas“ ji grÄ Å¾ino tik 1000 litų ir pati surašė paskolos lapelį, kad liko skolinga 4700 litų, šį faktÄ galėjo patvirtinti liudytojai, tačiau jie neiÅ¡kviesti nei į policijÄ , nei į teismÄ .

Taip pat teismas neatkreipė dėmesio, kad tuo metu, kai dėl jos buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, T. D.-S. kreipėsi į teismÄ civilinio proceso tvarka, turėdama jos ranka raÅ¡ytÄ paskolos lapelį, kad iÅ¡ jos bÅ«tų iÅ¡ieÅ¡kota 2000 litų skola. Paskolos raÅ¡telį dėl 2000 litų ji T. D.-S. parašė pačios T. D.-S. praÅ¡ymu, kad ji galėtų parodyti savo vyrui, jog neva ji jai skolinga. IÅ¡ tikrųjų niekada T. D.-S. jai 2000 litų nedavė. Minėtas faktas parodo nesÄ Å¾iningus veiksmus, kuriuos T.

D.-S. daro gyvenime ir kaip ji organizuoja tokias aferas. NelogiÅ¡ka, kad ji, S. Z., pradėjo reikalauti gražinti 4700 litų skolos, tai tuo metu T. D.-S. dėl kažkokios priežasties visiÅ¡kai nekalbėjo, kad ir ji jai neva skolinga ir reikia padaryti užskaitymus. Toks jos elgesys tik patvirtina, jog T. D.-S. parodymais tikėti negalima, kad ji visokiais bÅ«dais bando jÄ apgauti bei apkalbėti. Pavyzdžiui, T. D.-S. iÅ¡davė įgaliojimÄ veikti jos individualios įmonės vardu, kad ji, S. Z., galėtų užsiimti prekyba, tačiau ji net neužsiminė, jog jos įmonė yra įsiskolinusi ir fiziniams asmenims, ir valstybei, vien tik Socialinio draudimo fondas reikalavo sumokėti apie 5000 litų įsiskolinimÄ .

Taigi ne jos, o T. D.-S. elgesys buvo nukreiptas įgyti iÅ¡ jos pinigų. T. D.-S. skolinosi ir iÅ¡ kitų asmenų, įkeisdama savo turtÄ â€“ butÄ , adresu (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina tÄ faktÄ , kad ji neturėjo pajamų grÄ Å¾inti skolÄ ir buvo visiÅ¡kai susipainiojusi savo gyvenimiÅ¡kose problemose. Teismas rėmėsi tik pačios nukentėjusiosios parodymais, ir konstatavo, kad ji skolÄ grÄ Å¾ino, nors nėra nė vieno liudytojo, kuris matė ar girdėjo, kad nukentėjusioji jÄ grÄ Å¾ino.

Byloje yra tik vienas raÅ¡ytinis įrodymas – paskolos lapelis, raÅ¡ytas jos ranka, kuris patvirtina, kad Å¡iÄ dienÄ ji yra skolinga. Nukentėjusieji, jei bÅ«tų iÅ¡ tiesų jai atidavę skolas, bÅ«tų reikalavę grÄ Å¾inti ir skolos raÅ¡telius. T. D.-S. ir T. D. yra taip prasiskolinusios ir turėjo tiek daug asmeninių problemų, kad, naudodamosios jos geranoriÅ¡kumu, pastoviai praÅ¡ydavo atidėti skolos grÄ Å¾inimÄ , surasdamos įvairias priežastis vilkinti pinigų atidavimÄ , ir galų gale, ieÅ¡kodamos bÅ«dų, kaip iÅ¡sisukti iÅ¡ padėties, susitarusios nusprendė vienodai melagingai sakyti, kad skolÄ jai grÄ Å¾ino, todėl mano, jog bÅ«tent jų veiksmai yra apgaulingi.

Ji skolų grÄ Å¾inimo laukė labai ilgai ir tik supratusi, kad T. D.-S. ir T. D. skolų jai grÄ Å¾inti nesiruoÅ¡ia, ėmėsi teisinių veiksmų. Nurodo, jog jei iÅ¡ anksto bÅ«tų planavusi imtis apgaulės, jai nebÅ«tų nereikėję tiek laukti. T. D. nutylėjo, jog vienÄ kartÄ ji su savo vyru buvo atėjusi pas jÄ Ä¯ namus aptarti skolos ir T. D. vyras tada aiÅ¡kiai pasakė, kad Å¡eima pinigų neturi. T. D. dukra ir sÅ«nus paėmė kreditus iÅ¡ banko ir abu pirko sau butus, o T. D. remontavo savo butÄ .

T. D. dažnai girtauja, dėl skolos konfliktuoja su ja, S. Z., susitikusi elgiasi agresyviai. Toks jos elgesys netiesiogiai rodo, kad jos parodymai nėra patikimi, o siekdama iÅ¡vengti tokios didelės sumos grÄ Å¾inimo, T. D. galėjo susitarti su kitais pažįstamais (nukentėjusiaisiais), kuriuos pažinojo. Teismas netikrino, ar T. D. turėjo pinigų grÄ Å¾inti skolai, o tik besÄ lygiÅ¡kai tikėjo jos parodymais. Taip pat nori atkreipti dėmesį į N. U. sesers A. D. parodymus. Mano, kad sesuo negalėjo žinoti visų aplinkybių, apie kurias liudijo, nes pati N. U. slėpė nuo sesers savo skolas.

N. U. klaidino teismÄ ir nuslėpė tikrÄ sias aplinkybes, kad skolinosi iÅ¡ jos pinigus du kartus – vienÄ kartÄ notarine sutartimi 4000 litų, antrÄ kartÄ pasiraÅ¡ydama skolos raÅ¡telį 3500 litų, o grÄ Å¾ino tik vienÄ skolÄ (3500 litų) ir tÄ raÅ¡telį ji jai grÄ Å¾ino. Dėl kitos skolos grÄ Å¾inimo N. U. paprašė palaukti, sakė, kad turi didelių bėdų su sÅ«numi, kuris sumuÅ¡tas guli ligoninėje užsienyje ir pinigų reikia jam parvežti. Jeigu, kaip teigia pirmosios instancijos teismas, ji apgaule įgijo N. U. turtÄ , tai kodėl N. U. iÅ¡ karto po apygardos teismo nutarties, kuri buvo priimta ne jos naudai, nesikreipė į teisėsaugos organus gindama savo pažeistas dėl jos apgaulės teises.

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, dėl baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimo pirmosios kreipėsi T. D., T. D.-S. bei jų atstovė advokatė A. K.. Pagal jų pareiÅ¡kimus 2012-02-24 prokurorė V. Ž. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimÄ . 2012-04-04 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratÅ«ros antrojo skyriaus vyr. prokuroras A. N. paliko galioti 2012-02-24 prokurorės V. Ž. nutarimÄ . Todėl mano, kad T. D.-S. surado savo pažįstamÄ N. U. ir R. S., kad Å¡ių tariamai nukentėjusiųjų pareiÅ¡kimai dėl baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimo jam taptų svaresni.

Teismas visiÅ¡kai neatkreipė dėmesio į tai, kad N. I. teigė, jog grÄ Å¾ino skolÄ , nors jos tuo metu net nebuvo Lietuvoje. Be to, N. I. skolinosi iÅ¡ jos du kartus – 1500 litų ir 1200 litų, tačiau nuosprendyje kalbama apie 4000 litų ir 1200 litų. 1500 litų skolÄ jai grÄ Å¾ino N. I. vyras, o ji jam grÄ Å¾ino skolos raÅ¡telį. 2009 metų pradžioje ji, S. Z., kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ dėl 1200 litų skolos priteisimo iÅ¡ N. I.. Teismo posėdyje dalyvavo pati N. I. bei jos vyras, kuris teismo metu sumokėjo teismo priteistÄ sumÄ .

Å io sprendimo N. I. aukÅ¡tesniajam teismui neskundė. Kaip ir pagal visus kitus epizodus, Å¡iame epizode nėra nė vieno liudytojo, kuris galėtų patvirtinti skolos grÄ Å¾inimo faktÄ . A. T. nuolat painiojosi ir keitė parodymus, melavo teismui. A. T. teisme nurodė, kad iÅ¡ jos skolinosi 2004 metais, nes mirus jos vyrui 2003 m liepos mėnesį susidarė sunki materialinė padėtis. Å ie jos parodymai neatitinka tikrovės, nes jos vyras mirė 1993 m. Be to, A. T. klaidingai nurodė, kad už iÅ¡simokėtinai nupirktus daiktus mokėjusi ji, nors už jos vardu nupirktus daiktus mokėjo ji, S. Z., klaidingai nurodo ir lizingo mokėjimo vietÄ bei sumas, kurias iÅ¡ jos skolinosi. Nurodo, jog iÅ¡ tiesų ji A.

T. 2000 metais, mėnesio neprisimena, paskolino 1200 litų, tų pačių metų rugsėjo mėn. paskolino 2400 litų, iÅ¡ viso 3600 litų, be jokių procentų. Be to, teismas nuosprendyje klaidingai pažymėjo, kad nukentėjusieji nėra susiję draugystės ryÅ¡iais. Nukentėjusieji glaudžiai bendravo nuo 2006 metų, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). R. S., T. D., N. U. liudijo T. D.-S. naudai apie tai, kad ji neva grÄ Å¾ino S. Z. skolÄ 2006 metų lapkričio mėnesį. Tam pačiam draugų ratui priklauso ir V.

J., kurios parodymais, duotais nukentėjusiųjų naudai, rėmėsi teismas priimdamas nuosprendį. V. J. parodymus reikia vertinti kritiÅ¡kai, nes Å¡i konfliktuoja su ja, kadangi anksčiau yra davusi pasaugoti auksinius papuoÅ¡alus, pastaroji jų negrÄ Å¾ina. Be to, V. J. taip pat yra prasiskolinusi, Å¡iuo metu yra už skolas parduotas jos butas ir ji dar yra skolinga 71254 Lt. Taigi visus kaltinimus Å¡ioje byloje suorganizavo grupė asmenų, kuriuos sutelkė ir tokiems veiksmams paskatino T. D.-S. ir T. D., kadangi jos jai nuolat bÅ«davo skolingos ir laiku negrÄ Å¾indavo skolų.

Atsikirtimuose į apeliacinius skundus nukentėjusiųjų T. D. ir T. D.- S. atstovė advokatė A. K. praÅ¡o apeliacinius skundus atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-12-19 nuosprendį. Mano, kad S. Z. kaltė visiÅ¡kai įrodyta ir nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Nurodo, jog nuosprendyje yra iÅ¡samiai iÅ¡analizuotos kiekvieno sukčiavimo epizodo padarymo aplinkybės. Mano, jog teismas, įvertinęs visų nukentėjusiųjų parodymus ir raÅ¡ytinę bylos medžiagÄ , nustatė kelis bendrus požymius, kurie patvirtino, kad visais atvejais, praėjus nemažam laiko tarpui po paskolinių santykių pasibaigimo ir skolininkėms visiÅ¡kai atsiskaičius su S. Z., ji panaudodama negrÄ Å¾intus paskolinius dokumentus ir neiÅ¡davusi paskolos grÄ Å¾inimÄ patvirtinančio pakvitavimo, pakartotinai reikalavo grÄ Å¾inti jau atiduotas skolas.

Nuosprendyje iÅ¡analizuotos nukentėjusiųjų T. D. ir T. D.-S., N. U., N. I., R. S., A. T. parodymai, kuriuose jie nurodė, kad tikrai buvo suraÅ¡yti paskoliniai dokumentai, kad su S. Z. buvo atsiskaityta, kad praėjus ilgam laiko tarpui ji pradėjo reikalauti sumokėti skolas, nepaisant to, jog skolos jau buvo sumokėtos. Visos nukentėjusiosios davė nuoseklius, logiÅ¡kus ir iÅ¡samius parodymus, atskleisdamos S. Z. apgaulės mechanizmÄ . Be to, S. Z. nepaaiÅ¡kino, kodėl ji taip ilgai nereikalavo pinigų grÄ Å¾inimo iÅ¡ skolininkų.

Nukentėjusiųjų parodymai yra objektyvÅ«s, jos nėra draugės ar giminės, apie bendrÄ problemÄ sužinojo iÅ¡ kitų analogiÅ¡kai nukentėjusių asmenų. S. Z. nesugebėjo paaiÅ¡kinti, iÅ¡ kur ji turėjo tokias dideles pinigines sumas skolinimui, jei nebuvo grÄ Å¾intos Å¡ios skolos, iÅ¡ kokių pajamų gyveno ir skolino kitiems skolininkams. Ikiteisminio tyrimo metu S. Z. davė nenuoseklius ir nelogiÅ¡kus parodymus, atsisakė dalyvauti akistatoje. Teisminio nagrinėjimo metu ji atsisakė paaiÅ¡kinti apie savo turimas pajamas ar turtÄ , iÅ¡ kur ji galėjo turėti tokias nemažas pinigų sumas skolinimui, jeigu skolininkės ilgai su ja neatsiskaitydavo.

Byloje buvo apklausti ne tik nukentėjusieji, bet ir visiÅ¡kai bylos baigtimi nesuinteresuoti asmenys – liudytojai A. L., A. D., V. J., kuriai, beje, buvo daromas poveikis iÅ¡ S. Z. pusės dėl melagingų parodymų davimo jos naudai. Visi liudytojai patvirtino, kad S. Z. buvo nesÄ Å¾ininga kreditorė, apgaudinėjo žmonės ir iÅ¡ to gyveno. Nuosprendžio teisėtumui neturi įtakos tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, kadangi byloje buvo atlikti papildomi ikiteisminio tyrimo veiksmai ir sukčiavimo versija pasitvirtino.

IÅ¡ tiesų, tarp nuteistosios ir nukentėjusiųjų egzistavo paskoliniai santykiai, bet S. Z. pasinaudodama minėtų santykių metu suraÅ¡ytais dokumentais sukÅ«rė nusikalstamos veikos mechanizmÄ , kurį naudojo siekdama neteisėtai gauti turtinės naudos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika baudžiamosiose bylose dėl sukčiavimo ir nutartyse Nr. 2K-293/2002, 2K-151/2001, 2K-549/2003, 2K-23/2004 pažymėta, kad sukčiavimÄ rodo tokie kaltininko veiksmai, kurie apsunkina asmens identifikavimÄ ar paties sandorio įrodinėjimÄ , taip pat iÅ¡ esmės apsunkina civilinių sutarčių vykdymÄ ir pažeistos teisės atkÅ«rimÄ civilinio proceso tvarka, daro problemiÅ¡kÄ civilinės atsakomybės priemonių įgyvendinimÄ be teisėsaugos institucijų įsikiÅ¡imo arba net ir esant teismo sprendimui, kuriuo vienai Å¡aliai pripažįstama teisė į turtÄ , sutarčių (ir teismo sprendimų) vykdymas yra neįmanomas.

Tokia praktika taikytina ir Å¡ioje situacijoje, nes civilinėmis priemonėmis, esant nesÄ Å¾iningam kreditoriaus elgesiui, neįmanoma įrodyti, kad pažeidžiamos sÄ Å¾iningų skolininkų teisėti interesai. S. Z. veiksmų neteisėtumas pasireiÅ¡kė tuo, kad ji negrÄ Å¾ino apmokėtus paskolinius dokumentus, o skolininkų pažeistų teisių apsauga civilinio proceso numatytomis priemonėmis yra neįmanoma dėl įrodinėjimo principų skirtumo civiliniame ir baudžiamajame procesuose. Civilinėse bylose dėl paskolinių santykių įstatymų leidėjas yra nustatęs griežtesnius reikalavimus piniginių mokėjimų patvirtinimui, t. y. bÅ«tinas raÅ¡ytinis įrodymas.

Baudžiamojo proceso įstatyme nėra griežtai nustatyta, kad bet kokie piniginiai atsiskaitymai turi bÅ«ti patvirtinti raÅ¡ytiniais įrodymais, todėl yra pagrindo teigti, kad byloje nustatyta S. Z. padaryta apgaulė – neteisėtai įgyta teisė pakartotinai reikalauti sumokėti skolas, nes ji negrÄ Å¾ino paskolinių dokumentų. Nurodo, jog byloje yra ne tik žodiniai parodymai, bet ir raÅ¡ytiniai įrodymai, kurie patvirtina, kad S. Z. kėsinosi padaryti apgaulę. Byloje yra įrodyta dokumentais – teismo sprendimas atmesti ieÅ¡kinį, po to teismo nutartis, kuria ieÅ¡kinys dėl tos pačios skolos priteisimo buvo paliktas nenagrinėtas, o tai rodo, kad ji du kartus kreipėsi į teismÄ , siekdama priteisti iÅ¡ R.

S. tÄ pačiÄ skolÄ . IÅ¡ T. D. S. Z. reikalavo sumokėti ir pagal paskolos raÅ¡telį, ir pagal vekselį. Vekselio apmokėjimo laikas pasibaigęs, vekselis yra taisytas (data). Vertinant tai, kad paskolos raÅ¡telio ir vekselio suma – 28000 Lt – sutampa, tai taip pat patvirtina T. D. parodymus ir paneigia S. Z. parodymus. Be to, pati S. Z. teigia, kad T. D. grÄ Å¾ino jai 5000 Lt, bet ji Å¡itos sumos neminusavo. Be to, S. Z. nepateikė jokių duomenų apie tai, kad ji turėjo finansinę galimybę paskolinti 56 000 Lt.

Ji parodė, kad paskolino tokiÄ nemaÅ¾Ä pinigų sumÄ be procentų, bet T. D. paneigė jos parodymus ir parodė, kad iÅ¡ viso iÅ¡ S. Z. skolinosi 28 000 Lt, kuriuos grÄ Å¾ino keliais mokėjimais ir sumokėjo 12 000 Lt procentų, t. y. iÅ¡ viso sumokėjo 40 000 Lt, ir pateikė savo ranka raÅ¡ytÄ skolos ir procentų mokėjimo suvestinę. Apeliaciniame skunde teigiama, kad T. D. neturėjo pajamų skolos grÄ Å¾inimui, tačiau tai netiesa, nes T. D. sutuoktinis 2004–2005 metais turėjo dideles darbo pajamas (dirba jÅ«reiviu) ir 2004–2005 metais su S. Z. buvo visiÅ¡kai atsiskaityta.

Jokių įrodymų, kad T. D. pirko savo suaugusiems vaikams butus iÅ¡ paskolintų pinigų, nėra. Mano, jog pats faktas, kad S. Z. naudojo paskolos dokumentus, siekdama du kartus atgauti skolas, patvirtina jo tyčios iÅ¡raiÅ¡kÄ , t. y. ji to norėjo ir atliko veiksmus, realizuodama tÄ ketinimÄ . S. Z. bandė paneigti T. D.-S. parodymus, teigė, kad yra liudytojai, kurie gali patvirtinti, jog T. D.- S. jai grÄ Å¾ino tik dalį skolos, bet Å¡ių savo parodymų nesugebėjo patvirtinti. PrieÅ¡ingai, jos ikiteisminio tyrimo metu nurodyta liudytoja V.

J. patvirtino, kad S. Z. prašė jos duoti melagingus parodymus N. U. civilinėje byloje, tai ji ir padarė. Be to, prašė melagingai paliudyti Å¡ioje byloje, bet V. J. atsisakė tai daryti. V. J. teisme patvirtino, kad S. Z. rodė jai T. D. iÅ¡raÅ¡ytÄ vekselį, klausdama, ar labai matosi pataisymai – vekselio iÅ¡raÅ¡ymo data. Bylos nagrinėjimo pabaigoje S. Z. pateikė teismui dokumentus, patvirtinančius, kad mokėjo už A. T. pagal lizingo sutartį, įvertinus visus Å¡iame epizode surinktus įrodymus, matyti, kad civilinės bylos nagrinėjimo metu A.

T. nuosekliai aiÅ¡kino, kad skolÄ grÄ Å¾ino, nurodydama, kad buvo pasirinktas skolos grÄ Å¾inimo bÅ«das ne mokėjimas pinigais, o A. T. savo vardu nupirko pagal lizingo sutartį prekes, kurias pasiėmė S. Z.. A. T. negalėjo detalizuoti mokėjimų, bet teigė, kad kas mėnesį mokėjo S. Z. piniginius įnaÅ¡us. S. Z. teismui pateikti mokėjimo dokumentai patvirtina A. T. parodymus, kad ji duodavo pinigus S. Z., o Å¡i mokėjo už A. T. lizingo sutartis. Civilinėje byloje buvo surinkti įrodymai apie skolos grÄ Å¾inimÄ , kad N. U. su S. Z. nuvyko iki bankomato, kur N. U. paėmė pinigus ir atsiskaitė, tai patvirtino liudytojos A.

D. ir V. J., bet S. Z. iÅ¡kėlė kitÄ versijÄ , kad buvo dar viena paskola, kuriÄ ir grÄ Å¾ino tÄ dienÄ N. U., o paskolos raÅ¡telis pas jÄ buvo dėl kitos paskolos. Civilinio proceso tvarka N. U. nepavyko paneigti S. Z. pateikto raÅ¡ytinio įrodymo – paskolos sutarties – dėl įrodinėjimo principų skirtumo civiliniame ir baudžiamajame procesuose. Tačiau net Å¡eÅ¡i nukentėjusieji byloje patvirtino, kad grÄ Å¾ino skolas S. Z., bet neatgavo paskolinių dokumentų, o S. Z., panaudojusi vienodÄ sukčiavimo schemÄ , negrÄ Å¾inusi paskolos dokumentų po skolos grÄ Å¾inimo, apgaule įgydavo teisę reikalauti skolos grÄ Å¾inimo antrÄ kartÄ , tai ir padarė.

Tokie veiksmai teismo pagrįstai pripažinti apgaule ir teisingai kvalifikuoti pagal BK 182 str. 1 ar 2 d. ir paskirta adekvati ir įstatymo numatyta bausmė. Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėja prašė apeliacinius skundus patenkinti, o nukentėjusiųjų gynėja bei prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.Apeliaciniai skundai atmestini.Kadangi tiek nuteistoji S. Z., tiek jos gynėja N. Fočenkova ginčija S. Z. nuteisimÄ pagal BK 22 str. 182 str. 1 d. (du epizodai), BK 22 str. 182 str. 2 d., BK 182 str. 1 d. (trys epizodai), ir praÅ¡o jÄ dėl Å¡ių kaltinimų iÅ¡teisinti, siekiant iÅ¡vengti pasikartojimų jų apeliaciniai skundai nagrinėjami kartu.

Apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, į bylÄ surinkti ir su bylos nagrinėjimo dalyku susiję duomenys teisiamajame posėdyje patikrinti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, padarytos iÅ¡vados yra teisingos, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo priimtÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį pagrindo nėra.BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už apgaule savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimÄ , turtinės prievolės iÅ¡vengimÄ arba jos panaikinimÄ .

BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už apgaule savo ar kitų naudai didelės vertės svetimo turto ar turtinės teisės arba didelės mokslinės, istorinės ar kultÅ«rinės reikÅ¡mės turinčių vertybių įgijimÄ , didelės vertės turtinės prievolė iÅ¡vengimÄ ar jos panaikinimÄ arba sukčiavimÄ dalyvaujant organizuotoje grupėje. Sukčiavimas pagal BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalis objektyviai reiÅ¡kiasi Å¡ių alternatyvių veikų padarymu:

1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule;

2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule;

3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule;

4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Taigi sukčiavimo esmė – tai neteisėtos turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo bÅ«das. Apgaulė, kaip objektyvusis sukčiavimo požymis, reiÅ¡kiasi turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, praneÅ¡ant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtÄ perleidimo aplinkybes ir pan.

Teismų praktikoje nustatyta, kad sukčiavimo bylose kaltininko panaudotai apgaulei įvertinti taikomas esmingumo kriterijus,   t. y. nukentėjusiojo suklaidinimas turi turėti lemiamÄ Ä¯takÄ Å¡io asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2009, 2K-538/2010, 2K-7-255/2012, 2K-161/2013, 2K-179/2013, 2K-55/2014, 2K-84/2014). Tik esminė apgaulė gali bÅ«ti laikoma nusikalstama. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog esminės apgaulės požymis yra ne tik pagrindinis apgaulės sÄ vokos turinio elementas, bet ir kriterijus, kuriuo remiantis galima atskirti sukčiavimÄ nuo civilinės teisės pažeidimo.

Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtÄ ar reikalauti prievolės, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-851–2001, 2K-387–2009, 2K-538–2010, 2K-587/2013). PrieÅ¡ingai, Å¡ioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad S. Z. neteisėtais veiksmais buvo pažeistos nukentėjusiųjų teisės, kurių atkÅ«rimas tapo problemiÅ¡ku. Å ioje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, jog S. Z., pavartodama apgaulę prieÅ¡ nukentėjusiuosius, t. y. turto savininkus, nuslėpdama faktÄ , jog kiekvienu atveju jai atidavus skolÄ ji iÅ¡saugojo paskolos dokumentus (raÅ¡telius, pakvitavimus, sutartis), o vėliau kreipdamasi į teismÄ su civiliniais ieÅ¡kiniais dėl skolos priteisimo ir nutylėdama bei iÅ¡kraipydama esmines aplinkybes ir faktus – teigdama, jog skolos pagal Å¡iuos raÅ¡telius negrÄ Å¾intos, numatė, kad taip veikdama suklaidins nukentėjusiuosius bei teismÄ , ir taip norėjo apgaule įgyti svetimÄ turtÄ ar teisę į jį.

Sukčiavimo atvejais teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, turi nustatyti du Å¡ios nusikalstamos veikos bÅ«tinus elementus: apgaulę ir svetimo turto pasisavinimÄ . S. Z. ir jos gynėja neigia sukčiavusi visų nukentėjusiųjų atžvilgiu, tačiau byloje surinkti duomenys kaip tik patvirtina, jog S. Z. už sukčiavimÄ yra nuteista pagrįstai. IÅ¡ byloje esančių duomenų ir tirtų aplinkybių matyti, kad S. Z., turėdama iÅ¡ankstinę tyčiÄ , pasikėsino apgaule įgyti svetimÄ T.

D.-S. priklausantį 5738 Lt turtÄ , pasikėsino apgaule įgyti didelės vertės svetimÄ T. D. priklausantį 56000 Lt turtÄ , apgaule įgijo svetimÄ N. U. priklausantį 4000 Lt turtÄ , apgaule įgijo svetimÄ A. T. priklausantį 4273,48 Lt turtÄ , pasikėsino apgaule įgyti svetimÄ R. S. priklausantį 1140 Lt turtÄ ir apgaule įgijo svetimÄ N. I. priklausantį 1476 Lt turtÄ .Apeliacinės instancijos teismo manymu, Å¡ioje byloje visuose epizoduose yra neabejotinai nustatyta S. Z. veiksmų subjektyvioji pusė – iÅ¡ anksto susiformavusi tyčia neatlygintinai užvaldyti svetimÄ turtÄ .

IÅ¡ byloje esančių duomenų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog S. Z. kiekvienu atveju skolindama pinigus nukentėjusiosioms arba R. S. atveju – už menamÄ Ä¯siskolinimÄ , duodavo pasiraÅ¡yti paskolos raÅ¡telius ar sutartis, kurių, nukentėjusiesiems grÄ Å¾inus skolas ir net palÅ«kanas, nebegrÄ Å¾indavo, teigdama, jog Å¡iuos paskolos dokumentus ji seniai sunaikino, todėl nebeturi galimybės jų grÄ Å¾inti, o praėjus kažkuriam laikui kreipdavosi į Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniais dėl skolos priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismo manymu, S. Z. aktyvÅ«s veiksmai – paskolos raÅ¡telių ar sutarčių suraÅ¡ymas prieÅ¡ arba po pinigų paskolinimo – ir rodo jos iÅ¡ankstinį sumanymÄ tolimoje ateityje apgaulės bÅ«du, teisme nutylint esmines aplinkybes – kad skolos jau yra grÄ Å¾intos, vėl jas prisiteisti ir taip neatlygintinai užvaldyti nukentėjusiesiems priklausantį turtÄ . Apeliaciniame skunde nuteistoji S. Z. ir jos gynėja teigia, kad be iÅ¡imties visų nukentėjusiųjų parodymais nebuvo galima vadovautis dėl jų nenuoseklumo.

Tačiau, apeliacinės instancijos teismo manymu, patikimais pripažinti tie nukentėjusiųjų parodymai, kurie atitinka kitus bylos duomenis, ir jais netikėti nėra pagrindo. Be to, visi nukentėjusieji savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, todėl laikyti juos nenuosekliais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Atmestini kaip nepagrįsti ir apeliacinių skundų argumentai, jog visi nukentėjusieji vieni su kitais susiję draugystės ar giminystės ryÅ¡iais, kartu leidžia laisvalaikį ir t. t., todėl yra susimokę prieÅ¡ jÄ , S. Z..

Pažymėtina, jog iš byloje esančių duomenų, nukentėjusiųjų parodymų matyti, jog kai kurie iš nukentėjusiųjų pažįsta vieni kitus, tačiau artimai nebendrauja, todėl galima teigti, jog juos suvienijo neteisėti S. Z. veiksmai, kadangi jie būdavo kviečiami į civilines bylas, taip vieni apie kitus ir sužinojo. Tai patvirtina nukentėjusiojo R. S. teisme duoti parodymai, kad jį 2011 m. susirado kita nukentėjusioji T. D.-S. (b. l. 152, t. 2), T. D. teisme duoti parodymai, kad ji susisiekė su T.

D.-S. tik tada, kai iÅ¡ jų abiejų bendrų pažįstamų sužinojo, jog S. Z. dažnai sukčiauja savo skolininkų atžvilgiu (b. l. 120–121, t. 2), bei T. D.-S. parodymai, jog po atsitiktinio susitikimo su N. U., kuri papasakojo apie savo situacijÄ su S. Z., tik po 2 metų ji gavo teismo dokumentus civilinėje byloje ir tik tada prisiminė pokalbį su N. U. (b. l. 119–120, t. 2). Todėl apeliacinės instancijos teismo nuomone, nukentėjusiųjų tarpusavio ryÅ¡iai nėra tokie artimi, jog bÅ«tų galima įtarti, jog jie susimokė prieÅ¡ nuteistÄ jÄ , siekdami kažkokios bendros naudos sau.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, jog visų nukentėjusiųjų parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, yra nuoseklÅ«s, aiÅ¡kÅ«s ir iÅ¡samÅ«s, todėl teismas neturi pagrindo jais abejoti ir nesiremti kaip įrodymais. Be to, pažymėtina, jog teismas rėmėsi ne tik nukentėjusiųjų parodymais, bet ir bylos baigtimi visiÅ¡kai nesuinteresuotų asmenų parodymais. Antai liudytoja V. J. parodė, kad parodė, kad S. Z. yra nesÄ Å¾ininga ir sukčiauja asmenų pasiskolinusių iÅ¡ jos pinigų atžvilgiu, atidavus skolÄ sÄ moningai pasilieka su skolininku suraÅ¡ytas raÅ¡tiÅ¡kas sutartis ir vėliau praÅ¡o antrÄ kartÄ tų pinigų, be tom Å¡iÄ liudytojÄ S. Z. spaudė duoti teisme jai S. Z. naudingus parodymus (b. l. 158–159, t. 1, b. l. 153–154, t. 2).Apeliaciniuose skunduose taip pat nurodoma, jog patys nukentėjusieji nereikalavo iÅ¡ S. Z. paskolos raÅ¡telių grÄ Å¾inimo, laiku nesikreipė į teisėsaugos institucijas dėl galbÅ«t neteisėtų jos veiksmų, be to, patys nuo teismo nuslėpė tam tikrus faktus dėl įsiskolinimų bankams, sunkios savo finansinės padėties ir pan., todėl S. Z. ir jos gynėjos manymu, visų nukentėjusiųjų parodymai yra nepatikimi ir jais negalima remtis jai priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį.

Pažymėtina, jog apklausiami ikiteisminio tyrimo metu ir savo parodymus patvirtindami teisiamojo posėdžio metu visi nukentėjusieji teigė, jog prašė grÄ Å¾inti jiems skolos lapelius, kai kurie iÅ¡ jų (T. D., A. T.) ėjo pas S. Z. ne kartÄ Ä¯ namus, skambino (T. D., T. D.-S.) ir prašė juos grÄ Å¾inti, tačiau visais atvejais S. Z., melagingai teigdama, jog paskolos raÅ¡telius suplėšė, iÅ¡metė ar kitaip sunaikino, apgaulės bÅ«du suklaidindavo nukentėjusiuosius. Tai, jog nukentėjusieji pasitikėjo S. Z. kaip skolintoja ir tikėjo jos teiginiais dėl skolos dokumentų sunaikinimo, nepaneigia pačios S. Z. tyčios sukčiauti.

Å iuo atveju labai reikÅ¡mingas yra laiko faktorius: juk S. Z. ne iÅ¡ karto kreipėsi į teismÄ . Tik praėjus nemažam laiko tarpui po paskolinių santykių pasibaigimo ir skolininkėms visiÅ¡kai atsiskaičius su S. Z. ir nusiraminus, jog viskas gerai, ji panaudodama negrÄ Å¾intus paskolinius dokumentus ir neiÅ¡davusi paskolos grÄ Å¾inimÄ patvirtinančio pakvitavimo, netikėtai per teismÄ pakartotinai reikalavo grÄ Å¾inti jau atiduotas skolas. Todėl apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, atsižvelgė į papildomus kreditoriaus padėties pasunkinimo ir atidaus bei rÅ«pestingo nukentėjusiųjų elgesio kriterijus.Atmestinas kaip nepagrįstas ir S. Z. gynėjos apeliacinio skundo argumentas, jog ikiteisminis tyrimas byloje buvo vienÄ kartÄ nutrauktas, o paskui, atnaujinus jį ir nesurinkus jokių naujų duomenų, suraÅ¡ytas kaltinamasis aktas ir byla perduota pirmosios instancijos teismui.

Pažymėtina, jog iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog atnaujinus ikiteisminį tyrimÄ , buvo atlikta akistata tarp T. D.-S. ir S. Z. (b. l. 67, t. 1), papildomai apklausta nukentėjusioji N. U. (b. l. 82–84), iÅ¡reikalautos iÅ¡ Klaipėdos miesto apylinkės teismo visos civilinėse bylose priimtos nutartys ir bylose esančių paskolos dokumentų (raÅ¡telių, sutarčių) kopijos (b. l. 108–111, t. 1), apklaustas nukentėjusysis K. E. (b. l. 120–121, t. 1), apklausta nukentėjusioji N. I. (b. l. 129–130, t. 1), apklausta nukentėjusioji A.

T. (b. l. 138–139), apklaustas liudytojas V. Z. (b. l. 156, t. 1), apklausta liudytoja A. K. (b. l. 164, t. 1), 2012-11-16 S. Z. gyvenamojoje vietoje atlikta krata (b. l. 167–168, t. 1), papildomai apklausta S. Z. (b. l. 181, 186, 192–193, t.

1) ir kiti procesiniai veiksmai, kurių metu buvo gauta daug Å¡iai bylai reikÅ¡mingų duomenų.Apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas vertino tik kaltinimÄ patvirtinančius įrodymus, o nuteistosios versija, jog nukentėjusieji, siekdami iÅ¡vengti skolos grÄ Å¾inimo pačiai nuteistajai, kreipėsi į teisėsaugos institucijas, nebuvo iÅ¡samiai patikrinta, prieÅ¡tarauja teismo nuosprendžio turiniui, kuriame konkrečiais bylos duomenimis pagrįstos faktinės aplinkybės, patvirtinančios S. Z. veiksmus ir jos suvokimÄ sukčiavus kreipiantis į Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ su civiliniais ieÅ¡kiniais dėl skolos priteisimo pagal skolos dokumentus, pagal kuriuos minėtos skolos jau buvo grÄ Å¾intos.

Pažymėtina, jog svetimas, t. y. kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis, turtas gali bÅ«ti įgyjamas taip pat ir civilinių sutarčių, iÅ¡ kurių viena yra paskolos sutartis, pagrindu. Tačiau civilinių sutarčių pagrindu turtas įgyjamas teisėtai, t. y. sutarties sudarymo metu Å¡alims iÅ¡reiÅ¡kus savo tikrÄ jÄ valiÄ . Vien tik turtinės prievolės nevykdymas ar kitokių civilinės sutarties sÄ lygų nesilaikymas neatitinka sukčiavimo požymių ir neturi užtraukti baudžiamosios atsakomybės. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tais atvejais, kai vertinama veika susijusi su tam tikros sutarties sÄ lygos pažeidimu, turtinės prievolės nevykdymu, apie baudžiamÄ jį teisinį pažeidimo pobÅ«dį turi bÅ«ti sprendžiama vertinant tai, ar kaltinamo asmens naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui dalyvauti jam žalingame sandoryje, ar kaltinamas asmuo sÄ moningai sudarė situacijÄ , kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo bÅ«das bÅ«tų apsunkintas, pvz.: sandoris sÄ moningai sudarytas taip, kad vėliau bÅ«tų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio.

Apgaulei taikomas esmingumo kriterijus, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamÄ Ä¯takÄ asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2009, 2K-538/2010, 2K-7–255/2012, 2K-161/2013, 2K-179/2013). Byloje nustatyta, kad S. Z. ir nukentėjusiuosius T. D.- S., T. D., N. U., R. S., A. T., N. I. siejo paskoliniai teisiniai santykiai. S. Z., siekdama minėtus nukentėjusiuosius iÅ¡ esmės suklaidinti, nuslėpė faktÄ , jog nesunaikino ir tebeturi paskolos dokumentus (pakvitavimus ir sutartis), pagal kuriuos nukentėjusieji atidavė skolas, o vėliau tuos raÅ¡telius pateikė teismui, siekdama civiline tvarka dar kartÄ prisiteisti skolas.

Apeliacinio teismo manymu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įvairių Å¡altinių duomenis kaip visumÄ â€“ tiek asmenų parodymus, tiek raÅ¡ytinius įrodymus, byloje pagrįstai nustatė apgaulės esmingumo kriterijų.Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, iÅ¡vadÄ dėl S. Z. kaltės grindė įrodymų vertinimu, atliktu nepažeidžiant BK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu bÅ«du, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmestini. Turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ Ä¯rodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiÅ¡kia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi bÅ«ti iÅ¡naudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. TeisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir motyvuotai pasisakė dėl nuteistosios ir nukentėjusiųjų parodymų vertinimo. Nukentėjusiųjų T. D.-S., T. D., N. U., R. S., A. T. ir N. I. parodymai viso proceso metu buvo nuoseklÅ«s, jais remdamasis pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė S. Z. parodymus dėl jos nekaltumo. Todėl, apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtų ir nuosprendyje aptartų vienas kitÄ patvirtinančių įrodymų visetas neginčijamai patvirtina nuteistosios S. Z. kaltę sukčiavus.Apeliaciniuose skunduose S. Z. ir jos gynėja nurodo, jog Å¡ioje byloje yra įsiteisėję teismo sprendimai civilinėse bylose, todėl pirmosios instancijos teismas, nuosprendyje nurodydamas, jog Å¡ie sprendimai neturi prejudicinės galios baudžiamojoje teisėje, buvo neteisÅ«s. Tačiau tokie apeliacinių skundų argumentai atmestini kaip nepagrįsti, kadangi pagal formuojamÄ teismų praktikÄ civilinio proceso tvarka nustatytos faktinės aplinkybės ir padarytos iÅ¡vados neturi prejudicinės (iÅ¡ankstinės) galios baudžiamajame procese.

Sukčiavimo nusikalstamos veikos požymiai negali bÅ«ti prilyginami ar tapatinami su sandorio, sudaryto dėl apgaulės, požymiais, nors iÅ¡oriÅ¡kai apgaulės veiksmai savo turiniu ir vienu, ir kitu atveju yra panaÅ¡Å«s, tačiau baudžiamajame procese ypatingÄ reikÅ¡mę Å¡ios veikos kvalifikavimui turi subjektyviosios pusės elementai, tyčios susiformavimo momentas, apibrėžtumas, sukčiavimo veiksmais padarytos žalos dydis, kuris Å¡iuo atveju negali bÅ«ti prilyginamas dėl sandorio negaliojimo atsiradusios žalos dydžiui, o turi bÅ«ti apskaičiuojamas remiantis anksčiau iÅ¡vardytais kriterijais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-401/2001, Nr. 2K-187/2004, Nr. 2K-7-544/2005).

Skirtingai nei civilinėse bylose, baudžiamojoje byloje, buvo nagrinėjamas ne vienas atskiras epizodas, o visi ir tik tada akivaizdžiai atsiskleidė visas jau aptartas S. Z. sukčiavimo mechanizmas (paskolos davimas, patvirtinant raÅ¡teliais, pakvitavimais, sutartimis, jų negrÄ Å¾inimas nukentėjusiesiems, kai tuo tarpu skolos buvo sumokėtos, iÅ¡laukus ilgÄ laiko tarpÄ ir nukentėjusiesiems nusiraminus, netikėtas kreipimasis į teismÄ , reikalaujant priteisti tÄ pačiÄ skolÄ ).Be to, civiliniame procese svaresnę įrodomÄ jÄ galiÄ turi raÅ¡ytiniai įrodymai, o tuo tarpu baudžiamajame procese visi įrodymai laikomi lygiaverčiais, vertinami kiekvienas atskirai ir visa jų visuma (BPK 20 straipsnio 5 dalis).

Be to, iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog nukentėjusiojo K. E. atveju teismas civilinėje byloje sprendimÄ priėmė už akių, t. y. nukentėjusiajam teismo posėdyje net nedalyvaujant, vadinasi, vien vertindamas nuteistosios S. Z. pateiktus teismui raÅ¡ytinius įrodymus (b. l. 127, t. 1). Todėl akivaizdu, jog sprendimai civilinėse bylose buvo priimti, S. Z. pateikus paskolos dokumentus, kurie nebuvo suklastoti ir teismui įtarimų nesukėlė, tačiau S. Z. nuslėpus nuo teismo esminius faktus, jog skolos pagal pateiktus paskolos dokumentus (raÅ¡telius ir sutartis) jau yra sumokėtos.Gynėjos N. Fočenkovos apeliaciniame skunde nurodoma, jog S. Z. paskirta neproporcinga bausmė, tačiau daugiau jokių motyvų ar teisinių argumentų, kurie patvirtintų šį teiginį, nenurodė.

Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, kuriÄ paskirti yra iÅ¡imtinė teismo kompetencija. Pagal bendrÄ taisyklę teismas skiria bausmę vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais pagrindais, t. y. pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, stadijÄ , kaltininko asmenybę, jo kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

IÅ¡imtys iÅ¡ BK 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos taisyklės numatytos BK 62 straipsnio ir 54 straipsnio 3 dalies nuostatose.BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę. Pagal teismų praktikÄ BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos tuo atveju, jeigu nustatomos iÅ¡imtinės aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas Å¡iam asmeniui už nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-588/2010, 2K-625/2010).BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos kelios bausmės rÅ«Å¡ys: vieÅ¡ieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areÅ¡tas ir laisvės atėmimas iki trejų metų, tačiau BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta tik viena bausmės rÅ«Å¡is – laisvės atėmimas iki aÅ¡tuonerių metų.

Pirmosios instancijos teismas S. Z. pagal BK 22 straipsnį ir BK 182 straipsnio 2 dalį paskyrė laisvės atėmimÄ vieneriems metams, o pagal kitus epizodus – Å¡iek tiek Å¡velnesnes bausmes, kurias subendrinus įstatyme nustatytu bÅ«du, paskirta galutinė subendrinta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Apeliacinės instancijos teismo manymu, paskirta bausmė nėra per griežta, o taikyti S. Z. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nėra pagrindo. Spręsdamas dėl bausmės rÅ«Å¡ies ir jos dydžio parinkimo, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nuteistosios S. Z. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobÅ«dį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, veikos stadijÄ , t. y. kad S. Z. pasikėsino įvykdyti du nesunkius ir vienÄ sunkų nusikaltimus bei padarė tris nesunkius baigtus nusikaltimus nuosavybei, atsižvelgė į jos asmenybę – į tai, kad S. Z. savo kaltės nepripažino, dirba, anksčiau neteista, į tai, kad byloje nenustatyta nuteistosios atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių.

Atsižvelgdamas į Å¡ių aplinkybių visumÄ , teismas parinko laisvės atėmimo bausmę, kuri yra gerokai mažesnė nei BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalies sankcijose nustatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Atsižvelgtina ir į tai, kad buvo apgauta daug nukentėjusiųjų, todėl paskirtos bausmės už atskirus Å¡velnesnius nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje nėra per griežtos. Atsižvelgdama į Å¡ias teismų įvertintas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad S. Z. paskirta bausmė neproporcinga padarytiems nusikaltimams ar paskirta pažeidžiant baudžiamojo įstatymo reikalavimus.

Todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, padarė teisingÄ ir motyvuotÄ iÅ¡vadÄ , jog kaltinamosios veikoje buvo tyčinė nukentėjusiųjų T. D.-S., T. D., N. U., R. S., A. T. ir N. I. apgaulė. Paneigti Å¡iÄ iÅ¡vadÄ arba jÄ kitaip vertinti apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo, to neleidžia daryti bylos proceso metu iÅ¡tirti, iÅ¡nagrinėti ir kaip įrodymai įvertinti duomenys. Esant tokiai aplinkybių visumai, priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį pagrindų nėra.Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalimi, n u t a r i a: nuteistosios S. Z. ir jos gynėjos Natalijos Fočenkovos apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                            Dalius Jocys Teisėjai                                                         Savinijus Katauskas                                                                                                    Remigijus PreikÅ¡aitis            Â