9418fd89-e5da-475a-9515-72a1fc113dcc · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-931-142/2014Proceso Nr. 3-61-3-03072-2013-1Procesinio sprendimo kategorija: 1.2; 6.3.1; 74 (S) S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. balandžio 30 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Raimondo Blauzdžiaus, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiÅ¡kėjui J. V. P., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J. V. P. skundÄ atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,n u s t a t ė:PareiÅ¡kėjas J. V. P. (toliau – pareiÅ¡kėjas) padavė teismui skundÄ , kuriame praÅ¡o:

1) atnaujinti kreipimosi terminÄ ;

2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) atsisakymÄ iÅ¡mokėti senatvės pensijos nepriemokÄ ;

3) priteisti laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 1 d. neteisėtai sumažintÄ senatvės pensijos dalį – 18 835,12 Lt.PaaiÅ¡kina, kad 1998 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu Nr. 1946 neterminuotai paskirta senatvės pensija laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. pareiÅ¡kėjui buvo mokama sumažinta, perskaičiavus pareiÅ¡kėjo pensijÄ pagal Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinÄ jį įstatymÄ (toliau – Laikinasis įstatymas). Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo nuostatos, pagal kurias sumažintos pensijos dirbantiems, prieÅ¡tarauja Konstitucijai, todėl dėl Å¡ios įstatyminės nuostatos taikymo neiÅ¡mokėta senatvės pensijos dalis pareiÅ¡kėjui turi bÅ«ti grÄ Å¾inta.

Tačiau VSDFV atsisako tÄ padaryti. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o atnaujinti kreipimosi terminÄ , nes jam nebuvo praneÅ¡ta apie Konstitucinio teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimÄ , taigi apie senatvės pensijos nepriemokos neteisėtumÄ sužinojo tik 2013 m. birželio mėnesį.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas palaikė skundÄ ir prašė tenkinti.Atsakovas VSDFV atsiliepime su skundu nesutinka, praÅ¡o bylÄ nutraukti arba atmesti skundÄ kaip nepagrįstÄ (b. l. 24–27). PaaiÅ¡kina, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas vykdė individualiÄ advokato veiklÄ , todėl jo senatvės pensija buvo perskaičiuojama vadovaujantis Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostatomis.

Pirmoji pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostatas sumažinta senatvės pensija pareiÅ¡kėjui iÅ¡mokėta 2010 m. sausio mėnesį. RaÅ¡ytinių sprendimų mokėti pagal LaikinÄ jį įstatymÄ perskaičiuotas pensijas VSDFV teritoriniai skyriai nepriiminėjo, o sprendimu Å¡iuo atveju laikytinas vadovaujantis Laikinuoju įstatymu priimtas valinis aktas – pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotos senatvės pensijos iÅ¡mokėjimas 2010 m. sausio mėnesį. Todėl apie tai, kad mokama ne viso dydžio senatvės pensija, pareiÅ¡kėjas sužinojo 2010 m. sausio mėnesį.

Dėl laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. negautos senatvės pensijos dalies grÄ Å¾inimo kreipdamasis į VSDFV su 2013 m. liepos 23 d. skundu pareiÅ¡kėjas praleido iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusios Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – Pensijų įstatymas) redakcijos 45 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ VSDFV teritorinių skyrių sprendimų apskundimo VSDFV 3 metų terminÄ . Todėl VSDFV 2013 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. (6.5)I-5109, vadovaudamasi IÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų VSDFV direktoriaus 2008 m. kovo 18 d.

įsakymu Nr. V-131, 31 punktu atsisakė nagrinėti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ . PareiÅ¡kėjui buvo paaiÅ¡kinta, kad pateikus įrodymų, sudarančių pagrindÄ atnaujinti skundo padavimo terminÄ , skundo nagrinėjimo klausimas bus sprendžiamas iÅ¡ naujo. Tačiau pareiÅ¡kėjas iÅ¡ karto kreipėsi į teismÄ . Dėl sprendimų mokėti ne visÄ paskirtÄ pensijÄ (perskaičiuotÄ vadovaujantis Laikinuoju įstatymu) apskundimo terminų vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir mano, kad byla turėtų bÅ«ti nutraukta.

Atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį praneÅ¡ta tinkamai.Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime su skundu nesutinka (b. l. 35–38). AiÅ¡kina, kad teisėtai ir pagrįstai Laikinojo įstatymo galiojimo laikotarpiu taikė Å¡io įstatymo 6 straipsnio ir 8 straipsnio nuostatas. Ä®statymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo bÅ«ti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieÅ¡taravimas Konstitucijai. Konstitucinio Teismo sprendimų galia nukreipiama į ateitį. Remdamasis tuo daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ ir iÅ¡mokėti senatvės pensijos nepriemokÄ .

Taip pat aiÅ¡kina, kad kol nėra priimto sumažintų pensijų kompensavimo tvarkÄ nustatančio teisės akto, nėra teisinio pagrindo iÅ¡mokėti senatvės pensijos nepriemokÄ .Atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį praneÅ¡ta tinkamai.Skundas tenkintinas. Remiantis į bylÄ pateiktais įrodymais nustatytos faktinės aplinkybės, dėl kurių ginčo nėra, kad pareiÅ¡kėjui VSDFV Vilniaus skyriaus 1998 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu Nr. 1943 nuo 1998 m. rugpjūčio 22 d. paskirta senatvės pensija (b. l.

16) laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. buvo perskaičiuojama pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnį, o kadangi pareiškėjas tuo pačiu laikotarpiu dirbo ir turėjo draudžiamųjų pajamų, senatvės pensija buvo perskaičiuojama ir pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnį (b. l. 14–15).Valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos, mokamos ir ginčai dėl šių pensijų sprendžiami vadovaujantis Pensijų įstatymu (Žin., 1994, Nr. 59-1153; Žin., 2005, Nr. 71-2555), Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 (Žin., 1994, Nr. 91-1781; 2005, Nr. 83-3066), o ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., pensijos buvo perskaičiuojamos ir mokamos vadovaujantis ir Laikinojo įstatymo nuostatomis.

Laikinojo įstatymo (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija Nr. XI-537, Žin., 2009, Nr. 152-6820) 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija, paskirta iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo, perskaičiuojama padidinant pagrindinę senatvės pensijos dalį iki 120 procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos, kai asmuo turi bÅ«tinÄ jį senatvės pensijai valstybinio socialinio pensijų draudimo staÅ¾Ä , ir taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintÄ Å¡io įstatymo taikymui einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį.Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje (ginčo laikotarpiu galiojusi redakcija) nustatyta, kad valstybinių socialinio draudimo senatvės, iÅ¡tarnauto laiko pensijų, perskaičiuotų pagal Å¡io įstatymo 6 ir 7 straipsnius, ir kompensacijų už ypatingas darbo sÄ lygas gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, iÅ¡skyrus draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus asmenis, ir turi draudžiamųjų pajamų, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 2 priede nurodytÄ formulę, atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio draudžiamųjų pajamų dydį.

To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pensijų gavėjams, kurie privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama pagrindinė valstybinės socialinio draudimo pensijos dalis, nustatyta šio įstatymo 6 straipsnyje, ir priedas už stažo metus.Nurodytų teisės normų atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai tyrė Konstitucinis Teismas ir 2012 m. vasario 6 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas, kuriuo sudarytos prielaidos sumažinti paskirtas senatvės pensijas, buvo nustatytas valstybėje susidarius ypatingai situacijai, kai dėl sunkios ekonominės, finansinės padėties neįmanoma sukaupti tiek lėšų, kiek yra būtina senatvės pensijoms mokėti, taikytas laikinai ir nepažeidžiant iš konstitucinių proporcingumo, lygiateisiškumo principų kylančių reikalavimų, be to numačius kompensuoti dėl šių pensijų sumažinimo atsiradusius praradimus.

Konstitucinis Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalis tiek, kiek ja sudarytos prielaidos perskaičiuojant sumažinti paskirtas senatvės pensijas, neprieÅ¡taravo Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui. Tirdamas Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalių atitiktį Konstitucijai, Konstitucinis Teismas pripažino, kad Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalys tiek, kiek jose nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas Å¡iose dalyse nurodytiems asmenims, prieÅ¡taravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbÄ bei verslÄ â€œ.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad valstybėje esant itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai ir dėl to iÅ¡kilus bÅ«tinybei laikinai mažinti pensijas, siekiant užtikrinti gyvybiÅ¡kai svarbius visuomenės ir valstybės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes, negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį asmenims, kurie dirba tam tikrÄ darbÄ ar užsiima tam tikru verslu, paskirta ir mokama pensija, bÅ«tent dėl to bÅ«tų sumažinta daugiau nei tiems asmenims, kurie nedirba jokio darbo ir nesiverčia jokiu verslu.

Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d.PareiÅ¡kėjas VSDFV Vilniaus skyriui pateikė 2013 m. birželio 25 d. praÅ¡ymÄ (VSDFV Vilniaus skyriuje gautas 2013 m. birželio 25 d., reg. Nr. 11-11-11547), kuriame prašė iÅ¡duoti pažymÄ apie jam, kaip dirbančiam pensininkui, laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 1 d. pagal LaikinÄ jį įstatymÄ neiÅ¡mokėtÄ senatvės pensijos dalį (b. l. 42). VSDFV Vilniaus skyrius 2013 m. liepos 10 d. raÅ¡te Nr. (10.1)3-83865 paaiÅ¡kino apie pareiÅ¡kėjo pensijos skyrimo, mokėjimo ir perskaičiavimo ginčo laikotarpiu teisinius pagrindus.

Pateikė duomenis apie pareiÅ¡kėjo senatvės pensijos dydį ir mokėjimÄ Laikinojo įstatymo galiojimo laikotarpiu, t. y. 2010–2011 metais (b. l. 43–44).PareiÅ¡kėjas, remdamasis Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu ir VSDFV Vilniaus skyriaus iÅ¡duota 2013 m. liepos 10 d. pažyma apie neiÅ¡mokėtÄ senatvės pensijos dalį, 2013 m. liepos 23 d. praÅ¡ymu kreipėsi į VSDFV (VSDFV gautas 2013 m. liepos 24 d., reg. Nr. 6P-1301), praÅ¡ydamas sumokėti laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. neteisėtai neiÅ¡mokėtÄ senatvės pensijos dalį – 18 835,12 Lt (b. l. 28).

VSDFV sprendimu, įformintu 2013 m. liepos 26 d. raÅ¡te Nr. (6.5)I-5109, atsisakė nagrinėti pareiÅ¡kėjo 2013 m. liepos 23 d. praÅ¡ymÄ , motyvuodama tuo, kad pareiÅ¡kėjas praleido iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytÄ 3 metų terminÄ ginčyti VSDFV teritorinio skyriaus veiksmus pensijų mokėjimo klausimais, nes apie sumažintos pensijos mokėjimÄ sužinojo dar 2010 m. sausio mėnesį, kai buvo iÅ¡mokėta pirmoji sumažinta pensija. Å iame raÅ¡te VSDFV paaiÅ¡kino pareiÅ¡kėjui, kad iki 2013 m. rugpjūčio 12 d. pateikus įrodymus, sudarančius pagrindÄ atnaujinti terminÄ skundui paduoti, skundo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iÅ¡ naujo.

Taip pat VSDFV nurodė, kad Vyriausybės pavedimu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rengia Sumažintų valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijų ir dideliu mastu sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo įstatymo, kuriuo bus reglamentuojama valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo bei valstybinių pensijų, sumažintų dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo, kompensavimo tvarka, projektÄ . Kol kompensavimo tvarkÄ nustatantys teisės aktai nepriimti, VSDFV teritoriniai skyriai neturi teisinio pagrindo iÅ¡mokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintų senatvės pensijų dalies (b. l. 29–30).Gavęs nurodytÄ VSDFV sprendimÄ , pareiÅ¡kėjas su 2013 m. rugpjūčio 6 d. skundu kreipėsi į teismÄ (b. l. 1–2).Taigi pareiÅ¡kėjas siekia prisiteisti dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo 2010–2011 metais susidariusiÄ senatvės pensijos nepriemokÄ .Byloje keliami klausimai, susiję su asmens teisės į pensijÄ pažeidimu ir jos gynimu teisme.

Todėl pirmiausiai vertintina, ar pareiÅ¡kėjas tinkamai realizavo teisę kreiptis į teismÄ . Å iuo aspektu reikÅ¡mingi yra Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos iÅ¡aiÅ¡kinimai, pateikti 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014. Å iais iÅ¡aiÅ¡kinimais teismas privalo vadovautis (Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnis). LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija nurodytoje nutartyje konstatavo, kad:

1. ginčams dėl VSDFV administravimo įstaigų sprendimų pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais yra nustatyta privaloma iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, t. y. skundai dėl VSDFV teritorinio skyriaus sprendimo – valinio akto mokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotÄ senatvės pensijÄ pirmiausiai turi bÅ«ti paduodami VSDFV, kaip privalomai ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai;

2. pagal laikotarpiu, kai buvo mokama mažesnė senatvės pensija dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo, galiojusį teisinį reguliavimÄ , skundas VSDFV galėjo bÅ«ti paduodamas per 3 metus nuo pirmos sumažintos pensijos iÅ¡mokėjimo dienos. Tokias iÅ¡vadas LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija padarė sistemiÅ¡kai įvertinusi Pensijų įstatymo 45 straipsnio ir Valstybinių socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio nuostatas (galiojusias tiek iki 2013 m. sausio 1 d., tiek ir po 2013 m. sausio 1 d.).Pirmoji sumažinta pagal Laikinojo įstatymo nuostatas senatvės pensija pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡mokėta 2010 m. sausio mėnesį (VSDFV direktoriaus 2009 m. gruodžio 31 d.

įsakymu Nr. V-791 patvirtintas Pensijų ir kompensacijų pristatymo tvarkos apraÅ¡as). Å ios faktinės aplinkybės pareiÅ¡kėjas ir neginčija. Tuo tarpu pareiÅ¡kėjas dėl duomenų apie ginčo laikotarpiu neiÅ¡mokėtÄ senatvės pensijÄ Ä¯ VSDFV Vilniaus skyrių kreipėsi 2013 m. birželio 25 d., su konkrečiu praÅ¡ymu iÅ¡mokėti senatvės pensijos nepriemokÄ Ä¯ VSDFV kreipėsi 2013 m. liepos 23 d. – Å¡i data ir laikytina pareiÅ¡kėjo kreipimusi į VSDFV Pensijų įstatymo 45 straipsnio ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalies prasme.

Atsižvelgus į tai darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas praleido Å¡iuo konkrečiu byloje nagrinėjamu atveju taikytinÄ 3 metų terminÄ skundui VSDFV dėl teritorinio skyriaus sprendimo (veiksmų), mokant dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio taikymo perskaičiuotÄ (sumažintÄ ) senatvės pensijÄ . Todėl VSDFV, 2014 m. liepos 24 d. gavusi pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl ginčo laikotarpiu neiÅ¡mokėtos senatvės pensijos iÅ¡mokėjimo, iÅ¡ esmės pagrįstai 2013 m. liepos 26 d. sprendime Nr. (6.5)I-5109 konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas praleido iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ 3 metų terminÄ , ir, vadovaudamasi IÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų VSDFV direktoriaus 2008 m. kovo 18 d.

įsakymu Nr. V-131, 31 punktu, atsisakė nagrinėti pareiÅ¡kėjo pateiktÄ skundÄ .Kita vertus, Å¡iame sprendime VSDFV taip pat paaiÅ¡kino pareiÅ¡kėjui, kad kol Sumažintų valstybinių socialinio draudimo senatvės bei netekto darbingumo pensijų ir dideliu mastu sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo įstatymas nėra priimtas, VSDFV teritoriniai skyriai neturi teisinio pagrindo iÅ¡mokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintų senatvės pensijų dalies. Toks paaiÅ¡kinimas iÅ¡ esmės reiÅ¡kia ne kÄ kita, kad VSDFV neturi teisinio pagrindo įpareigoti VSDFV teritorinį skyrių iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjui dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio taikymo ginčo laikotarpiu negautÄ senatvės pensijos dalį.

Taigi nagrinėjamu atveju pastebėtina, kad nurodytame sprendime VSDFV, nors ir konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas skundÄ padavė praleidęs terminÄ , dėl ko nurodė, kad atsisako jį nagrinėti, tačiau tuo pačiu iÅ¡reiÅ¡kė savo pozicijÄ ir valiÄ dėl pareiÅ¡kėjo keliamo ginčo, t. y. kad nėra teisinio pagrindo iÅ¡mokėti neiÅ¡mokėtÄ pensijos dalį. Tai leidžia konstatuoti, kad VSDFV iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo skundÄ iÅ¡ankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad ikiteisminė ginčo nagrinėjimo procedÅ«ra buvo baigta, o tai lemia, kad kliūčių ginÄÄ nagrinėti teisme nėra, nes skundÄ teismui dėl VSDFV sprendimo pareiÅ¡kėjas padavė nepraleidęs Administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino.

Atsižvelgęs į tai teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas atnaujinti kreipimosi terminÄ Å¡iuo konkrečiu atveju yra perteklinis.VSDFV Vilniaus skyriaus pateikti duomenys apie 2010–2011 metais pareiÅ¡kėjui priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ senatvės pensijÄ patvirtina, kad pareiÅ¡kėjui paskirta senatvės pensija ginčo laikotarpiu buvo perskaičiuojama pagal Laikinojo įstatymo 6 ir 8 straipsnius (b. l. 14–15). Atsižvelgiant į minėtÄ Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimÄ , pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnį pareiÅ¡kėjui pensija sumažinta pagrįstai ir teisėtai.

Tačiau nurodytu laikotarpiu pensijos sumažinimas pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnį yra neteisėtas. Dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio taikymo nurodytu laikotarpiu susidarė 18 835,12 Lt nepriemoka (pažymoje pateiktos lentelės ketvirtos skilties ir trečios skilties skirtumas). Teismui nėra pagrindo abejoti Å¡ių duomenų teisingumu, nes duomenų teisingumÄ savo paraÅ¡ais patvirtino pensijÄ apskaičiuojančios institucijos atsakingi darbuotojai. Gavęs nurodytus duomenis pareiÅ¡kėjas neginčijo jų matematinio teisingumo, remiasi jais, praÅ¡ydamas teismo priteisti neiÅ¡mokėtos senatvės pensijos dalį.Teismas nekvestionuoja įstatymo teisėtumo prezumpcijos ar VSDFV teritorinių skyrių pareigos veikti pagal kompetencijÄ teisės aktų nustatyta tvarka.

Tačiau Konstituciniam Teismui 2012 m. vasario 6 d. priėmus nutarimÄ ir Laikinojo įstatymo 8 straipsnį pripažinus prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, negali bÅ«ti toleruojama minėtos normos pagrindu susiklosčiusi situacija. Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarime konstatuota, kad valstybė netinkamai vykdė prisiimtus įsipareigojimus dirbantiems pensijų gavėjams. Ä®statymų leidėjas, pakeitęs teisinį reguliavimÄ Konstitucijai prieÅ¡taraujančiu bÅ«du, neteisėtai apribojo pareiÅ¡kėjo teisę ginčo laikotarpiu gauti paskirto dydžio pensijÄ , o Å¡io ribojimo tiesioginė pasekmė – pensijos nepriemoka, susidariusi nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., kuri pareiÅ¡kėjui iki Å¡iol neiÅ¡mokėta.

Vien tik ginčui aktualių įstatymo nuostatų pripažinimas netekusiomis galios deramai pareiškėjo teisių pažeidimo pasekmių nepašalintų. Neapgynus pažeistos pareiškėjo teisės, būtų pažeistos Konstitucijos normos ir principai, o įstatymo dalis, kuri buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, ir toliau būtų realiai taikoma tiems teisiniams santykiams, kurie dar nėra galutinai susiklostę, t. y. būtų vykdomi Konstitucijai prieštaraujančio įstatymo pagrindu priimti sprendimai, kurie dar negali būti laikomi įvykdytais pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasmę (kol sprendimas dėl ne visos pensijos mokėjimo gali būti apskųstas, o skundo padavimo atveju – iki skundo išnagrinėjimo, jis nėra galutinis, t. y.

įvykdytas). NeatkÅ«rus pareiÅ¡kėjo turtinio praradimo, jo teisė į teisminę gynybÄ taptų fiktyvi, o teismas neatliktų jam priskirtos funkcijos vykdyti teisingumÄ . Tai nebÅ«tų suderinama su Konstitucijos 110 straipsniu ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieÅ¡tarauja Konstitucijai. Teismas privalo deramai paÅ¡alinti šį pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimÄ . LVAT formuojama praktika leidžia spręsti, kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo pažeistų teisių atkÅ«rimas reiÅ¡kia pensijos nepriemokos priteisimÄ (žr. pvz., LVAT 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. 6022-1143/2013, iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-816/2014).

Ta aplinkybė, kad tuo metu, kai pareiÅ¡kėjui buvo mokama sumažinta senatvės pensija, dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl pensijų dydžio ribojimo taikymÄ nustatančių teisės aktų pripažinimo prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai, nepaneigia pareiÅ¡kėjo teisės į nesumokėtos pensijos priteisimÄ . Todėl dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio taikymo neiÅ¡mokėta senatvės pensijos dalis 18 835,12 Lt pareiÅ¡kėjui turi bÅ«ti grÄ Å¾inta. Konstitucinis Teismas 2014 m. kovo 7 d. sprendime dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo kai kurių nuostatų iÅ¡aiÅ¡kinimo, pasisakydamas dėl minėto nutarimo nuostatų, susijusių su sumažintų senatvės pensijų kompensavimo mechanizmo nustatymu, pažymėjo, kad užtikrinant teisingÄ patirtų praradimų kompensavimÄ , praradimai, kurie atsirado senatvės pensijas sumažinus įstatymo nuostatomis, pripažintomis prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai, turi bÅ«ti kompensuoti visa apimtimi.LVAT teisėjų kolegija, analizuodama administracinę jurisprudencijÄ teisiniuose ginčuose dėl įpareigojimo pareiÅ¡kėjams iÅ¡mokėti įstatymų leidėjo neteisėtai sumažintas valstybines socialinio draudimo pensijas, 2013 m. birželio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-911/2013 konstatavo, kad Å¡ios rÅ«Å¡ies nepriemokos pagrįstai iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ savarankiÅ¡ko, t. y.

į valstybės, savivaldybių ir kitus biudžetus neįtraukto, Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų. Minėtoje nutartyje aptarti teisinio reguliavimo ypatumai lemia, kad tokio pobūdžio reikalavimų adresatais laikomi valstybines socialinio draudimo pensijas skiriantys ir mokantys subjektai – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai. Todėl pareiškėjui neišmokėta senatvės pensijos suma priteisiama iš VSDFV Vilniaus skyriaus.Ta aplinkybė, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs sumažintų pensijų kompensavimo mechanizmo, todėl VSDFV teritoriniai skyriai neturėjo ir neturi teisinio pagrindo išmokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintų pensijų dalies, teismo vertinimu, nedaro įtakos bylos baigčiai.

Atkreiptinas dėmesys, jog pagal Konstitucijos 6 straipsnį Konstitucija yra vientisas bei tiesiogiai taikomas aktas ir kiekvienas asmuo savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija. PareiÅ¡kėjo pažeistos teisės gynimas teisme nėra priklausomas nuo jokio papildomo veiksmo, t. y. specialaus, kompensavimo klausimus galimai sureguliuosiančio, įstatymo priėmimo. PareiÅ¡kėjas neprivalo susilaikyti nuo kreipimosi į teismÄ , kol bus priimtas toks jo pažeistas teises atkursiantis įstatymas. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo turtinė teisė buvo pažeista, jo pensijÄ neleistinai perskaičiavus pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnį, kuris vėliau buvo pripažintas prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai.

BÅ«tent pastaroji aplinkybė ir leidžia teismui priimti pareiÅ¡kėjui palankų sprendimÄ , o jis, manydamas, kad jam taikomas Laikinojo įstatymo 8 straipsnis pažeidžia KonstitucijÄ , dėl pensijos dalies iÅ¡mokėjimo ir į vieÅ¡ojo administravimo subjektÄ , ir į teismÄ galėjo kreiptis iÅ¡ esmės bet kada, t. y. nelaukdamas, kol bus priimtas įstatymas, įtvirtinsiantis kompensavimo mechanizmÄ . PrieÅ¡ingas situacijos vertinimas ne tik prieÅ¡tarautų tiesioginiam pažeistų konstitucinių teisių gynimo principui, bet ir sukurtų neapibrėžtumo situacijÄ pareiÅ¡kėjui, kuris nebÅ«tų tikras, kada jo pažeistos teisės bus atkurtos legislatyviniu aktu ir ar jos apskritai bus atkurtos.

Tuo labiau kad, kaip jau konstatuota, galimybė ginti pensijų mokėjimo klausimais pažeistas teises yra saistoma atitinkamų terminų. Todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo pažeistos teisės gynimas teisme nėra priklausomas nuo jokio papildomo veiksmo, t. y. specialaus, kompensavimo klausimus galimai sureguliuosiančio, įstatymo priėmimo.VSDFV 2013-07-26 sprendimas Nr. (6.5)I-5109 naikintinas dėl pirmiau paminėtų Å¡io sprendimo trÅ«kumų, nulemiančių jo neaiÅ¡kumÄ (dviprasmiÅ¡kumÄ ), kai, nepaisant to, kad suformuluojamas sprendimas atsisakyti nagrinėti praÅ¡ymÄ , tačiau tuo pačiu pasisakoma (iÅ¡reiÅ¡kiama valia) ir dėl ginčo esmės. Nors, remiantis teisės aktų ir jų padarinių konstitucingumo teisėtumo prezumpcija, priimdama ginčijamÄ sprendimÄ VSDFV iÅ¡ esmės neturėjo teisinio pagrindo elgtis kitaip, tačiau teisėtumo principui prieÅ¡tarautų tokia situacija, kai administracinis sprendimas, kurio priėmimo teisinis pagrindas yra aukščiausiajai teisei – Konstitucijai – prieÅ¡taraujanti įstatymo nuostata, ir kuris yra ginčijamas jam teisines pasekmes sukėlusio asmens, nebÅ«tų paÅ¡alintas iÅ¡ teisės sistemos.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimas kilo dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatų, pagal kurias draudžiamųjų pajamų turintiems senatvės pensijų gavėjams sumažinta valstybinė pensija, taikymo, todėl ir tai yra pagrindas panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ .Teismo priimtas sprendimas turi bÅ«ti toks, kurį bÅ«tų galima realiai įvykdyti, tuo pačiu nesukeliant neproporcingų ir reikÅ¡mingų visuomenei ar jos daliai sunkumų (Å¡iuo aspektu žr. LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, taip pat 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 851 straipsnis (2013 m. gruodžio 3 d. įstatymo Nr. XII-632 redakcija) nustato, kad teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar iÅ¡dėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Civilinio proceso kodekso normomis. Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalis (2013 m. gruodžio 3 d. įstatymo Nr. XII-633 redakcija) nustato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų Å¡alių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymÄ atidėti ar iÅ¡dėstyti, taip pat pakeisti sprendimo įvykdymo tvarkÄ ; jeigu teismo sprendimui, kuriuo iÅ¡ Lietuvos valstybės priteistinos mokėtinos sumos, įvykdyti reikalingos sumos nenumatytos patvirtintame valstybės biudžete, Å¡io sprendimo įvykdymas atsakovo praÅ¡ymu gali bÅ«ti atidėtas kitiems biudžetiniams metams.

Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, į tai, kad teismo sprendimo Å¡ioje byloje įvykdymas reikalauja papildomų piniginių lėšų, taip pat įvertinęs valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo tvarkÄ bei procedÅ«ras, teismas sprendžia, kad yra bÅ«tinybė atidėti Å¡io teismo sprendimo vykdymÄ ir nustatyti, kad teismo sprendimas turi bÅ«ti įvykdytas iki 2015 m. gruodžio 31 d.Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85?87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 851 straipsniu, 127 ir 129 straipsniais teismasn u s p r e n d ž i a:PareiÅ¡kėjo J.

V. P. skundÄ tenkinti.Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2013 m. liepos 26 d. sprendimÄ Nr. (6.5)I-5109.Ä®pareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių iÅ¡mokėti J. V. P. 18 835,12 Lt (aÅ¡tuoniolika tÅ«kstančių aÅ¡tuonis Å¡imtus trisdeÅ¡imt penkis litus 12 centų) valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos nepriemokos, susidariusios laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.Atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui nustatyti Å¡io sprendimo įvykdymo terminÄ iki 2015 m. gruodžio 31 d.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai                                                    Raimondas Blauzdžius Rasa Ragulskytė-Markovienė Halina Zaikauskaitė