941694ca-56bb-47ae-b031-df2f8f5fc8f9 · Å iaulių apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-75-309/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02237-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.5.1.1; 1.1.5.1.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.6; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.2.4.4.1; 1.2.4.6.1; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.4; 2.1.7.4.6; 2.1.8; 2.1.14; 2.3.2.2.13; 2.4.6.4.1; 2.4.6.5.2; 2.4.7; 2.4.9 (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. balandžio 1 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Zigmo Kavaliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vidmanto Mylės, sekretoriaujant Dijanai Drizgienei, dalyvaujant prokurorams:

Laurynui Butvidui, Jonui Trumpuliui, iÅ¡teisintojo A. G. gynėjui advokatui Modestui Å važui, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro Jono Trumpulio apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2020 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 329 straipsnio 1 punktas).

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. A. G. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2020 m. sausio 12 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, nuo 20.00 val. iki 22.00 val., prie (duomenys neskelbtini), esančio: (duomenys neskelbtini), tyčia ranka sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ kiekį smÅ«gių nukentėjusiam E. G. į veido sritį, ko pasėkoje nukentėjusiajam buvo padarytos poodinės kraujosruvos deÅ¡inės akies vokų–nosies srityje, kairės akies vokų nosies srityje, deÅ¡inio žando–pažandės–kaklo srityje, krÅ«tinės kairėje, kairėje klubinėje srityje, deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, kairėje blauzdoje, poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai kairiame žande, deÅ¡inėje alkÅ«nėje, kraujosruva po deÅ¡inės akies jungine, odos nubrozdinimai deÅ¡inės pusės kaktos–antakio srityje, deÅ¡iniame antakyje, deÅ¡iniame smilkinyje, deÅ¡inio skruosto–žando srityje, deÅ¡inio žando srityje, kairiame skruoste, smakre, deÅ¡inės pažandės srityje, krÅ«tinės deÅ¡inėje, deÅ¡inėje klubinėje srityje, muÅ¡tinė žaizda apatinės lÅ«pos gleivinėje, bei deÅ¡inio II delnakaulio lūžis, tokiais savo veiksmais E. G. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , kadangi dėl delnakaulio lūžio sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 (deÅ¡imties) dienų laikotarpiui.

II. Apeliacinio skundo argumentai 2. Apeliaciniu skundu Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras Jonas Trumpulis praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2020 m. lapkričio 26 d. nuosprendį dėl A. G. iÅ¡teisinimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir priimti naujÄ nuosprendį: A. G. pripažinti kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir jam paskirti laisvės atėmimo bausmę 1 (vieniems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 65–66 straipsniais, A.

G. į paskirtÄ bausmę įskaityti laikÄ , iÅ¡bÅ«tÄ laikiname sulaikyme ir suėmime nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). 2.1. Skunde prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ â€“ BK 138 straipsnio 1 dalį bei padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytus pažeidimus, kurie sukliudė apylinkės teismui priimti teisingÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Dėl Å¡ių priežasčių Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2020 m. lapkričio 26 d. nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis. 2.2.

Prokuroras skunde teigia, kad apylinkės teismas, priimdamas A. G. atžvilgiu iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, neįvertino byloje surinktų įrodymų visumos, neatliko atskirų įrodymų tarpusavio analizės, kurios pagrindu bÅ«tų galima priimti pagrįstÄ sprendimÄ dėl kaltinamojo kaltės. Pirmosios instancijos teismo priimtame nuosprendyje iÅ¡dėstytos aplinkybes bei iÅ¡vados nėra motyvuojamos ir grindžiamos nustatytų faktinių aplinkybių duomenimis. Žemesnės instancijos teismas priimdamas skundžiamÄ nuosprendį apsiribojo vien tik kaltinamÄ jį teisinančių duomenų iÅ¡vardijimu, tačiau neanalizavo visų byloje esančių duomenų, neatliko nustatytų faktų ir įrodymų vertinimo, nepasisakė, kurie duomenys vertinti įrodymais, o kurie ne, kuriais remiasi, kuriais ne ir, kurie įrodymai patvirtina arba paneigia bylos aplinkybes.

Dėl Å¡ios priežasties, anot prokuroro, apylinkės teismas klydo spręsdamas dėl kaltinamojo kaltės bei priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ iÅ¡teisinti kaltinamÄ jį. 2.3. Baudžiamojoje byloje nepaneigta ir medicinos specialisto iÅ¡vada ir paaiÅ¡kinimas, kuriuose nurodoma, jog delnakaulio lūžis gali bÅ«ti padaromas tiek tiesioginės, tiek netiesioginės traumos metu, suduodant smÅ«gį į bukÄ daiktÄ , tiek ta vieta atsitrenkiant į bukÄ pavirÅ¡ių. Apylinkės teisme apklaustas teismo specialistas pažymėjo, kad teoriÅ¡kai galimas mechanizmas, kad nukentėjusysis pats trenkė kažkam į veidÄ ir dėl to lūžo ranka.

Griuvimo metu galėjo bÅ«ti padaryta keletas sužalojimų, esančių toje pačioje pusėje. Spyris į deÅ¡inį Å¡onÄ , jei jis buvo vienas, tai visų deÅ¡iniame Å¡one, esančių sužalojimų negalėjo padaryti. Teismo ekspertas taip pat pažymėjo, jog teoriÅ¡kai delnakaulio sužalojimas gali bÅ«ti padaromas tiek suduodant smÅ«gį, tiek plaÅ¡takos sritimi kažkur atsitrenkiant ir tai gali bÅ«ti bet koks kietas, bukas daiktas ar pavirÅ¡ius. Mažai tikėtina, kad toks sužalojimas bÅ«tų padaromas atsitrenkiant delnu į kietÄ , bukÄ pavirÅ¡ių.

Tai, kad tokie sužalojimai buvo padaryti pripažino ir pats kaltinamasis, kad jie atsirado nuo jo smurtinių veiksmų. 2.4. Prokuroro manymu, tokios apylinkės teismo iÅ¡vados neatitinka paties kaltinamojo parodymų, t. y. pirmosios instancijos teismui kaltinamojo atžvilgiu priimant teismo baudžiamÄ jį įsakymÄ kaltinamojo parodymai sutapo su nukentėjusiojo parodymais, tačiau baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal kaltinamojo praÅ¡ymÄ perdavus nagrinėti teisiamajame posėdyje, jis kaltu prisipažino iÅ¡ dalies, nes sudavė tik vienÄ kartÄ .

Nukentėjusysis jo atžvilgiu pirmas sudavė į veidÄ ir jo veiksmai buvo kaip gynybiniai. Vėliau kaltinamÄ jį apklausiant teismo posėdyje, jis duodamas papildomus parodymus visiÅ¡kai prisipažino kaltu dėl nukentėjusiojo E. G. atžvilgiu pavartoto fizinio smurto bei nurodė, kad pradžioje jam buvo smÅ«gis ir jis davė į veidÄ nukentėjusiajam. Tada iÅ¡ kairės rankos buvo smÅ«gis jam į veidÄ . Nukentėjusysis nukrito ant žemes, spyrė jam į deÅ¡inį Å¡onÄ , gal pataikė į rankÄ .

Vėliau koja du kartus trenkė į nugarÄ , ties petimi. Savo elgesį vertina kritiÅ¡kai, gailisi dėl savo veiksmų. Prokuroras apeliaciniame skunde teigia, kad žemesnės instancijos teismas vertindamas paties kaltinamojo A. G. parodymus kaip patikimus, neanalizavo viso konflikto eigos, nes spyris koja nugriuvusiam nukentėjusiajam negali bÅ«ti vertinamas kaip gynybinis veiksmas. Pažymi, kad liudytoja D. G. apklausta apylinkės teisme parodė, kad jie (kaltinamasis ir nukentėjusysis) vienas per kitÄ mušėsi, o esant muÅ¡tynių situacijai – nėra pagrindo kaltinamojo veiksmų vertinti kaip gynybinių.

Prokuroro manymu, tinkamai neįvertinus Å¡ių aplinkybių, apylinkės teismas įrodymus vertino pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles. 2.5. Dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo iÅ¡ BK 138 straipsnio 1 dalies į BK 140 straipsnio 1 dalį prokuroras apeliaciniame skunde pažymi, kad nuosprendyje pirmosios instancijos teismas analizavo ir kaltinamojo veiksmų kvalifikavimÄ pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, tačiau tik dėl jos pasisakydamas ir neperkvalifikuodamas veikos, prokuroro įsitikinimu, netinkamai taikė BK 140 straipsnio 1 dalį.

Prokuroro nuomone, teismas, nustatęs, kad pareikÅ¡tas kaltinimas nepasitvirtino, tačiau kaltinamojo veika gali bÅ«ti kvalifikuojama pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , numatantį lengvesnį nusikaltimÄ , privalo tai padaryti, prieÅ¡ tai iÅ¡siaiÅ¡kinęs, ar iÅ¡ esmės nesikeičia faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės, o ne vien apsiriboti samprotavimais apie kaltinamojo teisės į gynybÄ turinį. Kaltinimo turinys pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį iÅ¡ esmės nesiskiria, t. y. nusikaltimai skiriasi tik sukeltais padariniais, todėl, apylinkės teismui nebuvo jokių kliūčių kaltinamojo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje perkvalifikuoti į lengvesnę – numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje. 2.6.

Dėl kaltinamojo veikoje esančios baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinančios aplinkybės – bÅ«tinosios ginties (BK 28 straipsnio 2 dalies) buvimo, prokuroras nurodo, kad apylinkės teismui perkvalifikavus kaltinamojo veikÄ Ä¯ BK 140 straipsnio 1 dalį, remdamasis nuosprendyje iÅ¡dėstytais motyvais dėl BK 28 straipsnio 2 dalies normos taikymo (bÅ«tinosios ginties), turėjo priimti sprendimÄ nutraukti baudžiamÄ jÄ bylÄ , vadovaudamasis BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punktu (jeigu egzistuoja BPK V skyriuje numatyta baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinanti aplinkybė).

Prokuroro manymu, pirmosios instancijos teismas turėjo priimti nutartį ir A. G., kaltinamam pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti, esant BK 28 straipsnio 2 dalyje numatytai baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinančiai aplinkybei – bÅ«tinajai ginčiai. Nagrinėjamu atveju žemesnės instancijos teismas apraÅ¡ydamas bÅ«tinosios ginties sÄ lygas bei situacijÄ vertindamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir jų tiesiogiai netaikydamas pažeidė baudžiamÄ jį įstatymÄ . 2.7.

Apibendrindamas savo apeliacinį skundÄ prokuroras teigia, kad baudžiamojoje byloje surinkti duomenys patvirtina, kad tarp A. G. ir E. G. vyko muÅ¡tynės, kad prieÅ¡ nugriuvusį nukentėjusįjį A. G. naudojo smurtÄ , t. y. nukentėjusįjį spardė kojomis, todėl darytina pagrįsta iÅ¡vada, jog A. G. veika atitinka BK 138 straipsnio 1 dalies požymius, todėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡teisinamasis nuosprendis yra naikintinas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis.

3. Atsiliepimo į prokuroro apeliacinį skundÄ byloje nebuvo gauta.

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras Laurynas Butvidas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, iÅ¡teisintojo A. G. gynėjas advokatas Modestas Å važas, prašė prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai 5. Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro Jono Trumpulio apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Dėl BK 28 straipsnio nuostatų taikymo ir A. G. nusikalstamos veikos kvalifikavimo.

1. Nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, kai priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų, jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – Å¡alinti galimas žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekiant užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ar nutartys, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti jų teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , laikydamiesi apeliacinį procesÄ reglamentuojančių normų reikalavimų.

2. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, susipažinusi su Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro Jono Trumpulio apeliacinio skundo argumentais, patikrinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2020 m. lapkričio 26 d. nuosprendyje padarytos iÅ¡vados kad byloje buvo susiklosčiusi bÅ«tinosios ginties situacija yra nepagrįstos.

3. Pagal BPK 20 straipsnio nuostatas įrodymais yra tik teisėtai, įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, patvirtinantys ar paneigiantys bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti. Teisėjas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys).

4. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių. Taigi nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip ir bet kuris kitas sveikatos sutrikdymas, objektyviai gali pasireikšti ir žmogaus sužalojimu, t. y. žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio.

Å iuo atveju svarbu nustatyti ir priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. BÅ«tent kaltininko veika – atitinkamas poveikis nukentėjusiajam turi bÅ«ti jam atsiradusio nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis. Pažymėtina, kad priežastinio ryÅ¡io nustatymas yra daugiau fakto klausimas ir loginis procesas, nes, sprendžiant šį klausimÄ , iÅ¡ nustatytų faktinių aplinkybių nustatoma loginė priežasčių seka, reikalinga iÅ¡vadai padaryti – ar yra ryÅ¡ys tarp kaltininko nustatytos veikos ir padarinių ( kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-489/2018).

5. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad 2020 m. sausio 12 d., pačiame (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) tarp neblaivaus nukentėjusiojo E. G. ir neblaivaus iÅ¡teisintojo A. G., bÅ«nant kartu su liudytojais D. T. ir M. J. (nukentėjusiajam įžeidinėjant iÅ¡teisintÄ jį bei jo draugus, tuo inicijuojant konfliktÄ ) kilo žodinis konfliktas (D. G., M. J., iÅ¡ dalies nukentėjusiojo E. G. ir iÅ¡teisintojo A. G. parodymai). Minėtas konfliktas, anot apylinkės teisme apklausto liudytojo M.

J., kilo dėl to, kad nukentėjusysis E. G. kabinėjosi prie jų, D. T. „davė į galvÄ â€œ, o (duomenys neskelbtini) D. G. nustÅ«mė ant žemės, todėl asmenys išėjo į laukÄ parÅ«kyti (2 t., b. l. 69-70). Minėtas įvykio aplinkybes patvirtino tiek ikiteisminiame tyrime, tiek apylinkės teisme (BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsinus jos ikiteisminiame tyrime duotus parodymus) (1 t., b. l. 57-58, 68) apklausta liudytoja D. G., nurodydama, kad nukentėjusysis E. G. bÅ«damas girtas atsistojo ir pradėjo keikti kitus vaikinus, tame tarpe ir jos (duomenys neskelbtini) (A.

G.). Jis (nukentėjusysis) juos vadino visaip, kabinėjosi prie jų priėjęs. E. G. kažkuriam iÅ¡ tų vaikinų trenkė, atrodo D., o jos (duomenys neskelbtini) bandė stoti į tarpÄ . Ji prašė ramintis, tačiau E. jÄ pastÅ«mė, kai ji jį (nukentėjusįjį) traukė į Å¡onÄ , kad nesikabintų prie vaikinų. Jos (duomenys neskelbtini) A. susinervino, kad jÄ pastÅ«mė ir pasakė „einam į laukÄ pakalbėsim“ (2 t., b. l. 68-69). Nors liudytoju pirmosios instancijos teisme apklaustas D.

T. dėl jo girtumo neatsiminė, kad įvykio metu buvo (duomenys neskelbtini) bei nukentėjusysis jam buvo sudavęs smÅ«gį (2 t., b. l. 70), tačiau jo parodymus paneigia iÅ¡teisintasis A. G., D. G. bei M. J. nurodydami, kad jis buvo (duomenys neskelbtini) bei nukentėjusysis jam sudavė vienÄ smÅ«gį.

6. Nukentėjusįjį E. G. apklausus pirmosios instancijos teisme ir vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi pagarsinus ikiteisminiame tyrime duotus parodymus jis parodė, kad kilusio konflikto iÅ¡ viso neprisimena, nes buvo labai girtas, tik pamena, kad išėjo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į laukÄ parÅ«kyti ir jį kažkas sumušė (nežino ir neprisimena kas jį sumušė, ar tai buvo vienas, ar keli asmenys, nei kas tokie buvo (duomenys neskelbtini), ar vienas, ar keli asmenys įvykio metu išėjo į laukÄ parÅ«kyti).

Nukentėjusysis E. G. nežino nei iš kurios rankos, nei kiek smūgių jam buvo suduota. Nepamena, kada jam galėjo lūžo delnakaulis, nes „buvo išjungtas“. Jam padarytus sužalojimus matė tik veido srityje. Atsimena, kad atsipeikėjo (duomenys neskelbtini). Nukentėjusysis neneigia, kad būdamas girtas būna agresyvus, galėjo sukonfliktuoti su (duomenys neskelbtini) esančiais asmenimis (1 t., b. l. 10, 31-32, 67-68, 172-173). Liudytoja pirmosios instancijos teisme apklausus išteisintojo (duomenys neskelbtini) D.

G. Å¡i parodė, kad po (duomenys neskelbtini) kilusio konflikto visi, iÅ¡skyrus (duomenys neskelbtini) kompanijos vienÄ asmenį (tikėtina M. J.), išėjo į laukÄ parÅ«kyti. Liudytoja matė, kad jie visi „vienas per kitÄ mušėsi“, tačiau kas sumušė nukentėjusįjį ji nematė. Po kelių minučių į (duomenys neskelbtini) grįžo jos (duomenys neskelbtini), jam buvo prakirstas antakis, o taip pat ir nukentėjusysis E. G. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi ir pagrasinus liudytojos ikiteisminiame tyrime duotus parodymus, liudytoja nurodė tokias pačias aplinkybes, patikslino, kad visi (duomenys neskelbtini) esantys asmenys išėjo į laukÄ , A.

G. grįžus į (duomenys neskelbtini) vidų, nukentėjusysis į (duomenys neskelbtini) jau nebegrįžo. Liudytoju pirmosios instancijos teisme apklaustas M. J. patvirtino liudytojos D. G. parodymus tuo, kad jis pasiliko (duomenys neskelbtini) ir kalbėjosi su (duomenys neskelbtini) (D. G.), o į laukÄ išėjo E. G., D. T. ir A. G. Liudytojas muÅ¡tynių nematė. Parodė, kad į (duomenys neskelbtini) parėjo A. G. ir D. T., o vėliau jie iÅ¡siskirstė. E. G. į (duomenys neskelbtini) negrįžo. Liudytoju pirmosios instancijos teisme apklausus D.

T. jis parodė, kad neatsimena ar buvo (duomenys neskelbtini), muštynių nematė, nes buvo neblaivus ir nieko nepamena.

7. Taigi, tiek liudytojas M. J., tiek liudytoja D. G., gana nuosekliai patvirtino, kad į laukÄ išėjo trys asmenys, t. y. A. G., D. T. ir E. G., tačiau pačių muÅ¡tynių (smÅ«gių sudavimo, kas konkrečiai sumušė nukentėjusįjį) jie nematė. Patvirtino, kad po įvykio, nukentėjusysis į (duomenys neskelbtini) negrįžo. Taip pat abu liudytojai nuosekliai patvirtino, kad nukentėjusysis E. G. (duomenys neskelbtini) buvo agresyvus, pirmas savo veiksmais inicijavo konfliktÄ . Nukentėjusysis E. G. apklaustas pirmosios instancijos teisme taip pat patvirtino, kad buvo išėjęs į laukÄ parÅ«kyti, tačiau kas jį sumušė, kiek asmenų buvo lauke jis neatsimena, nes buvo girtas, neneigia, kad galėjo (duomenys neskelbtini) inicijuoti konfliktÄ , kadangi bÅ«damas neblaivus yra agresyvaus bÅ«do.

8. Ikiteisminiame tyrime įtariamuoju apklausus A. G. jis savo kaltę, padarius inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ pripažino visiÅ¡kai ir parodė, kad visi (duomenys neskelbtini) esantys asmenys išėjo į laukÄ parÅ«kyti. Lauke jis ir nukentėjusysis E. G. žodžiu sukonfliktavo, todėl nukentėjusysis jam trenkė vienÄ smÅ«gį į veido sritį, praskeldamas kairės pusės antakį. A. G. atsakydamas į tokį nukentėjusiojo veiksmÄ taip pat viena ranka trenkė nukentėjusiajam į veido sritį.

Dėl girtumo kas vyko po to, neatsimena (1 t., b. l. 102, 110). Tuo tarpu iÅ¡teisintÄ jį apklausus pirmosios instancijos teisme jis parodė, iÅ¡ dalies analogiÅ¡kas aplinkybes, iÅ¡ pradžių nepripažino, kad nukentėjusiajam sudavė nenustatytÄ kiekį smÅ«gių, neigė, kad nukentėjusiajam galėjo suduoti į kitas kÅ«no vietas (1 t., b. l. 171-172). Vėliau, pagarsinus jo ikiteisminiame tyrime duotus parodymus pripažino, kad po to, kai nukentėjusiajam buvo suduotas smÅ«gis į veido sritį bei jam nukritus ant žemės, jis su koja jam spyrė į deÅ¡inį Å¡onÄ , du kartus trenkė į nugarÄ , ties petimi.

Teigė, kad nesulaužė nukentėjusiojo delnakaulio. Patvirtino, kad lauke galėjo būti ir jo draugai, tačiau jis vienas sumušė nukentėjusįjį (2 t., b. l. 38-39). Šiuos išteisintojo duotus parodymus iš dalies patvirtina ir liudytojos vyriausiosios tyrėjos S. J. parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme bei byloje esantis tyrėjos tarnybinis pranešimas. Liudytoja apklausta S. J. parodė, kad nuvykus pas A. G. į namus jis jai paaiškino, kad sukonfliktavo su nukentėjusiuoju E. G. ir jį sumušė.

Duomenų, kad kiti asmenys galėjo sumuÅ¡ti nukentėjusįjį byloje nebuvo nustatyta (2 t., b. l. 39-40). IÅ¡ (duomenys neskelbtini) vyriausiosios tyrėjos tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad A. G. apklausiamas tyrėjos nurodė, jog nukentėjusiajam pastÅ«mus jo (duomenys neskelbtini) jis, lauke, prie (duomenys neskelbtini), sudavė E. į veido sritį, po ko jis nugriuvo ir prarado sÄ monę. Patvirtino, kad E. G. jam sudavė į veido sritį ir prakirto antakį (1 t., b. l. 68-69). Nukentėjusiajam E. G.

A. G. veiksmais padarytus sužalojimus (išskyrus delnakaulio lūžį) patvirtina (duomenys neskelbtini) Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) bei apylinkės teisme apklausto specialisto T. Š. parodymai (2 t., b. l. 41), kuriais nustatyti nukentėjusiajam padaryti sužalojimai, t. y. poodinės kraujosruvos dešinės akies vokų–nosies srityje, kairės akies vokų nosies srityje, dešinio žando–pažandės–kaklo srityje, krūtinės kairėje, kairėje klubinėje srityje, dešinėje plaštakoje, kairėje blauzdoje, poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai kairiame žande, dešinėje alkūnėje, kraujosruva po dešinės akies jungine, odos nubrozdinimai dešinės pusės kaktos–antakio srityje, dešiniame antakyje, dešiniame smilkinyje, dešinio skruosto–žando srityje, dešinio žando srityje, kairiame skruoste, smakre, dešinės pažandės srityje, krūtinės dešinėje, dešinėje klubinėje srityje, muštinė žaizda apatinės lūpos gleivinėje, bei dešinio II delnakaulio lūžis, padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir / ar paviršiais.

E. G. nustatyti kūno sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl delnakaulio lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui Dėl šonkaulių lūžių jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 (dešimties) dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 53-54).

9. BK 28 straipsnyje numatyta baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinanti aplinkybė, kai asmuo, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gręsiančio pavojingo kėsinimosi. Teisė į bÅ«tinÄ jÄ gintį gali bÅ«ti įgyvendinama neatsižvelgiant į tai, ar besiginantysis galėjo iÅ¡vengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis, ar valdžios institucijas, tačiau pažymėtina, kad tokia teisė (į bÅ«tinÄ jÄ gintį) atsiranda tuo atveju, kai yra bÅ«tinosios ginties situacija.

Taigi įstatymas, suteikdamas asmeniui teisėtÄ galimybę gintis (ar ginti kitus) nustato ir sÄ lygas, kurioms esant gintis galima, t. y. reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos bÅ«tinosios ginties teisėtumo sÄ lygos, susijusios su dviem pagrindiniais Å¡io instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba.

10. Pagal BK 28 straipsnio 1 dalį asmuo turi teisę į bÅ«tinÄ jÄ gintį. Å iÄ teisę asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo iÅ¡vengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ , be kita ko, gindamasis nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

Taigi, norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus bÅ«tinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi bÅ«ti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sÄ lygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kėsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobÅ«dį ir pavojingumÄ . Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir panaÅ¡iai.

Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-279/210, 2K-316/2012, 2K-275/2013, 2K-282/2014, 2K-364/2014, 2K-90-746/2017). Teisė į bÅ«tinÄ jÄ gintį nekyla esant specifinei konfliktinei muÅ¡tynių situacijai, kurioje besiginančiųjų nėra, nes abi pusės yra puolančiosios, tai yra fizinį smurtÄ naudoja ne gynybos, bet puolimo tikslais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-684/1999, 2K-9/2007, 2K-638/2007, 2K-428/2008, 2K-392/2012, 2K-275/2013, 2K-7-62-489/2015, 2K-520-303/2015).

11. Sutiktina su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas iÅ¡teisintojo veiksmus kaip bÅ«tinÄ jÄ gintį, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų visetÄ , todėl nepagrįstai taikė BK 28 straipsnio nuostatas ir padarė neteisingas iÅ¡vadas.

12. Kaip jau minėta anksčiau, konfliktinė situacija, kaip pati prasidėjo (duomenys neskelbtini) viduje nukentėjusiajam E. G. kabinėjantis prie A. G. grupės (jam suduodant smÅ«gį į galvÄ D. T. bei pastÅ«mus (duomenys neskelbtini) D. G.), todėl visi nusprendė iÅ¡eiti į laukÄ , ne parÅ«kyti, o aiÅ¡kintis santykių. IÅ¡teisintasis A. G. buvo nurodęs, kad jis buvo labai supykęs ant E. G., kad jis pastÅ«mė jo (duomenys neskelbtini), Å¡ios aplinkybės neneigė ir pati liudytoja apklausta D.

G., todėl jie išėjo į laukÄ , t. y. tarp jų tęsėsi konfliktinė situacija. IÅ¡teisintasis visumoje neneigė sumušęs nukentėjusįjį. Nuosekliai tvirtino, kad išėjus į laukÄ pirmas nukentėjusysis ranka jam sudavė į veido sritį ir prakirto antakį. Kitų duomenų, kad pats A. G. bÅ«tų pirmas sudavęs smÅ«gius nukentėjusiajam byloje nebuvo surinkta. Liudytoja D. G. patvirtino, kad ji matė, jog lauke jie visi vienas per kitÄ mušėsi, tačiau kas pirmas sudavė smÅ«gius liudytoja nematė.

Patvirtino, kad nukentėjusysis pirmas kabinėjosi prie A. G. grupės. Taigi, liudytoja D. G. nuosekliai parodė, kad nukentėjusysis pirmas inicijavo konfliktÄ , o lauke išėję A. G. bei nukentėjusysis E. G. (lauke tuo metu bÅ«nant ir D. T.) tarpusavyje mušėsi, t. y. abi pusės naudojo „aktyvius veiksmus“ viena kitos atžvilgiu. IÅ¡teisintasis A. G., reaguodamas į jam suduotÄ smÅ«gį sudavė nukentėjusiajam E. G. smÅ«gį į veidÄ , dėl ko Å¡is nugriuvo ir krisdamas prarado sÄ monę.

Pirmosios instancijos teisme duotais patikslintais iÅ¡teisintojo parodymais jis patvirtino, kad nukentėjusiajam nukritus, jis koja E. G. papildomai sudavė į įvairias kÅ«no vietas, t. y. „su koja jam spyrė į deÅ¡inį Å¡onÄ , du kartus trenkė į nugarÄ , ties petimi”. Taigi abiem pusėms buvo padaryti sužalojimai, tačiau A. G. dėl jam prakirsto antakio į gydymo įstaigas nesikreipė (patvirtina paties A. G. parodymai, vyriausiosios tyrėjos S. J. tarnybinis praneÅ¡imas, liudytojos D.

G. parodymai). Svarbu paminėti ir tai, kad po įvykio išteisintasis A. G. grįžo į (duomenys neskelbtini) nusiprausti veido, kartu su juo iš lauko parėjo ir D. T., o nukentėjusysis į (duomenys neskelbtini) nesugrįžo ir parėjo namo (patvirtina byloje esantis (duomenys neskelbtini) tyrėjo tarnybinis pranešimas (1 t., b. l. 5), liudytojų parodymai). Pažymėtina, kad įtakos konfliktui turėjo ir vartotas alkoholis, kadangi įvykio metu abu buvo neblaivūs.

13. Taigi, visuma byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų patvirtina, kad konfliktÄ pirmas (tiek (duomenys neskelbtini), tiek lauke) pradėjo nukentėjusysis E. G. ranka suduodamas viena smÅ«gį iÅ¡teisintajam A. G. į veidÄ , iÅ¡teisintasis A. G. taip pat ranka sudavė nukentėjusiajam smÅ«gį į veido sritį, dėl to E. G. nugriuvo ant žemės. Vadovaujantis iÅ¡teisintojo parodymais pirmosios instancijos teisme, nukentėjusiajam net nugriuvus ant žemės bei nesiprieÅ¡inant (nesant tolimesnio atsako iÅ¡ nukentėjusiojo pusės) iÅ¡teisintasis kojomis jam sudavė nemažai smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas. Kaip minėta anksčiau, remiantis kasacinio teismo praktika, muÅ¡tynių metu, kai abi pusės puola aktyviais veiksmais, bÅ«tinosios ginties nėra, todėl nėra pagrindo iÅ¡teisintojo A. G. atliktus veiksmus nukentėjusiojo E. G. atžvilgiu vertinti kaip bÅ«tinÄ jÄ gintį.

14. Kaip teisingai skundžiamame nuosprendyje nurodė pirmosios instancijos teismas, iÅ¡teisintasis A. G. pirmosios instancijos teisme nurodė, jog nukentėjusiajam nukritus ant žemės, galėjo bÅ«ti, jog nukentėjusysis delnu atsitrenkė į žemę arba delnakaulis galėjo lūžti, kai nukentėjusysis jam sudavė smÅ«gį į veidÄ . Teisiamajame posėdyje apklaustas specialistas T. Å ., remdamasis nustatytais sužalojimais, ir susipažinęs su A. G. parodymais dėl įvykio aplinkybių, parodė, jog delnakaulio lūžis gali bÅ«ti padaromas tiek tiesioginės, tiek netiesioginės traumos metu.

Tiek suduodant smÅ«gį į bukÄ daiktÄ , tiek ta vieta atsitrenkiant į bukÄ pavirÅ¡ių. Taip pat specialistas pažymėjo, jog neatmetama teorinė galimybė, jog nukentėjusysis pats trenkė kažkam į veidÄ ir dėl to jam galėjo lūžti ranka (delnakaulis). Specialistas taip pat pažymėjo, kad nukentėjusiajam padaryti sužalojimai negalėjo bÅ«ti padaryti vienu smÅ«giu, turėjo bÅ«ti suduota daugiau smÅ«gių. Griuvimo metu galėjo bÅ«ti padaryta keletas sužalojimų, esančių toje pačioje pusėje.

Spyris į deÅ¡inį Å¡onÄ , jei jis buvo vienas, tai visų deÅ¡iniame Å¡one, esančių sužalojimų negalėjo padaryti. Nurodė, jog teoriÅ¡kai delnakaulio sužalojimas gali bÅ«ti padaromas tiek suduodant smÅ«gį, tiek plaÅ¡takos sritimi kažkur atsitrenkiant ir tai gali bÅ«ti bet koks kietas, bukas daiktas ar pavirÅ¡ius. Nagrinėtinoje situacijoje specialistas padarė iÅ¡vadÄ , jog mažai tikėtina, kad toks sužalojimas bÅ«tų padaromas atsitrenkiant delnu į kietÄ , bukÄ pavirÅ¡ių.

15. Baudžiamojoje byloje įvertinus nusikalstamos veikos pasekmes – nukentėjusiojo sužalojimų pobÅ«dį ir mastÄ (nesunkų sveikatos sutrikdymÄ ) – nustatytus specialisto iÅ¡vada ir tyrimÄ atlikusio specialisto paaiÅ¡kinimais pirmosios instancijos teisme, kaip teisingai skundžiamame nuosprendyje nurodė pirmosios instancijos teismas, nėra nustatytas tiesioginis priežastinis ryÅ¡is tarp E. G. padaryto sužalojimo (delnakaulio lūžio), t. y. nesunkaus sveikatos sutrikdymo, ir A. G. veiksmų.

Dėl Å¡ių priežasčių, negalima padaryti kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, kad nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (delnakaulio lūžis) buvo padarytas bÅ«tent iÅ¡teisintojo veiksmais. Teisiamajame posėdyje apklaustas specialistas T. Å . negalėjo nei paneigti nei patvirtinti kaip nukentėjusiajam galėjo bÅ«ti padarytas delnakaulio lūžis (jam kontaktuojant su kietu / buku daiktu ar griÅ«vant). Be to, net pats nukentėjusysis apklaustas tiek ikiteisminiame tyrime, tiek pirmosios instancijos teisme taip pat negalėjo aiÅ¡kiai nurodyti kokiu metu jam lūžo delnakaulis (ar tai sÄ lygojo iÅ¡teisintojo veiksmai, ar nukentėjusysis jį susilaužė krisdamas ant žemės po A.

G. suduoto smÅ«gio į veidÄ ). Todėl visos abejonės yra traktuojamos A. G. naudai.

16. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių vienintelių iÅ¡teisintojo A. G. parodymų, bei esant abejonėms dėl iÅ¡teisintojo veiksmais nukentėjusiajam padaryto delnakaulio lūžio (nenustačius priežastinio ryÅ¡io tarp iÅ¡teisintojo veiksmų ir delnakaulio lūžio) ir nesant galimybės nustatyti Å¡io sužalojimo atsiradimo mechanizmÄ , iÅ¡ kaltinimo Å¡alinama aplinkybė, kad A. G. tyčia ranka sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ kiekį smÅ«gių nukentėjusiam E. G. į veido sritį, ko pasėkoje nukentėjusiajam buvo padarytas deÅ¡inio II delnakaulio lūžis, tokiais savo veiksmais E. G. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , kadangi dėl delnakaulio lūžio sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 (deÅ¡imties) dienų laikotarpiui.

17. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Å i tyčinė veika objektyviai pasireiÅ¡kia kito žmogaus muÅ¡imu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu įstatymo dispozicijoje nurodytus padarinius.

18. Kaip jau minėta anksčiau, byloje yra nustatyta, kad konfliktinei situacijai peraugus į aktyvius fizinius veiksmus (pykstant, kad nukentėjusysis pastÅ«mė D. G., susiformuojant tyčiai) nukentėjusiajam ir A. G. išėjus iÅ¡ (duomenys neskelbtini), nukentėjusysis, tęsiantis žodiniam konfliktui, ranka sudavė smÅ«gį į veido sritį, o A. G. atsakydamas į šį veiksmÄ jam taip pat ranka sudavė į veido sritį, dėl ko nukentėjusysis pargriuvo ant žemės. Nukentėjusiajam pargriuvus ant žemės bei bÅ«nant be sÄ monės (nenaudojant jokių smurtinių veiksmų A. G. atžvilgiu), A. G., koja nukentėjusiajam sudavė smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas.

19. Kadangi iÅ¡ kaltinimo paÅ¡alinamas delnakaulio lūžis, kuris yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo padarinys, atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, bei tai, kad A. G. veiksmuose yra BK 140 straipsnio 1 dalies nusikalstamos veikos požymių, A. G. veika iÅ¡ BK 138 straipsnio 1 dalies perkvalifikuotina į Å¡velnesnę nusikalstamÄ veikÄ , t. y. BK 140 straipsnio 1 dalį (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 punktas), kaltinimÄ iÅ¡dėstant sekančiai:

20. A. G. 2020 m. sausio 12 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, nuo 20.00 val. iki 22.00 val., prie (duomenys neskelbtini), esančio: (duomenys neskelbtini), tęsiantis žodiniam konfliktui bei nukentėjusiajam E. G. ranka jam suduodant smÅ«gį į veidÄ , tyčia, ranka sudavė nukentėjusiajam E. G. į veido sritį, o nukentėjusiajam nugriuvus ant žemės, koja sudavė smÅ«gius į deÅ¡inį Å¡onÄ , nugaros ir peties sritį, tokiais savo veiksmais padarydamas poodines kraujosruvas deÅ¡inės akies vokų–nosies srityje, kairės akies vokų nosies srityje, deÅ¡inio žando–pažandės–kaklo srityje, krÅ«tinės kairėje, kairėje klubinėje srityje, deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, kairėje blauzdoje, poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus kairiame žande, deÅ¡inėje alkÅ«nėje, kraujosruvÄ po deÅ¡inės akies jungine, odos nubrozdinimus deÅ¡inės pusės kaktos–antakio srityje, deÅ¡iniame antakyje, deÅ¡iniame smilkinyje, deÅ¡inio skruosto–žando srityje, deÅ¡inio žando srityje, kairiame skruoste, smakre, deÅ¡inės pažandės srityje, krÅ«tinės deÅ¡inėje, deÅ¡inėje klubinėje srityje, muÅ¡tinę žaizdÄ apatinės lÅ«pos gleivinėje, nežymiai sužalojo nukentėjusįjį E. G.

21. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad neįspėjus gynybos veikos perkvalifikavimas į lengvesnį nusikaltimÄ iÅ¡ esmės nepažeidžia gynybos teisių, jei perkvalifikuojant veikÄ tik paÅ¡alinami nusikaltimo sudėties požymiai, griežtinantys kaltininko baudžiamÄ jÄ atsakomybę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-175-1073/2019), be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad nepraneÅ¡imas apie nusikalstamos veikos perkvalifikavimo galimybę ne visada suvaržo kaltinamojo (iÅ¡teisintojo) teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, jo galimybę veiksmingai gintis nuo kaltinimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-162-303/2019 ).

Teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad perkvalifikuojant veikÄ bÅ«tų suvaržyta A. G. teisė į gynybÄ , kad informavus apie galimÄ veikos perkvalifikavimÄ jo gynyba nebÅ«tų buvusi kitokia. Dėl bausmės skyrimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 7. Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

A. G. yra (duomenys neskelbtini) amžiaus (1 t., b. l. 76), (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 78), (duomenys neskelbtini) kartus teistas (vyrauja nusikalstamos veikos (duomenys neskelbtini)), 2020 m. lapkričio 12 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendis (dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje) neįsiteisėjęs (baudžiamoji byla nagrinėjama apeliacine tvarka), 2021 m. kovo 16 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo baudžiamasis įsakymas (dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje) neįsiteisėjęs, papildomai pažymima, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje A.

G. kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje, veika padaryta (duomenys neskelbtini) (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys) (1 t., b. l. 83-91). Baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 81-82), (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 79), (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 80). A. G. padarė nusikaltimÄ , priskiriamÄ nesunkių nusikaltimų kategorijai, numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje. Paminėtina ir tai, kad apylinkės teisme nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡teisintajam (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nutartimis buvo skirtas atvesdinimas (1 t., b. l. 165, 184). (duomenys neskelbtini) Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų nutartimi A.

G. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti pakeista į suėmimÄ . Paskelbta A. G. paieÅ¡ka (2 t., b. l. 5-7). Parenkant bausmės dydį ir rūšį atsižvelgtina ir į tai, kad byloje yra nustatytos 1 (viena) jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y. kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas) bei 2 (dvi) jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, t. y. nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaip matyti, nagrinėjamu atveju A. G. jau ne pirmÄ kartÄ pažeidė įstatymus, jis nelinkęs laikytis visuomenės elgesio taisyklių ir normų. Minėtos aplinkybės leidžia apygardos teismui pagrįstai manyti, jog A. G. anksčiau taikytos bausmės (laisvės apribojimas, areÅ¡tas), lygtinis paleidimas nebuvo veiksmingos – pozityvaus poveikio nepadarė, tai jam nebuvo pakankamas įspėjimas ir nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. Ä®vertinęs visas Å¡ias bausmei parinkti reikÅ¡mingas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad BK 41 straipsnio nurodyti bausmės tikslai nuteistojo A.

G. atžvilgiu bus pasiekti ir įgyvendintas teisingumo principas už padarytÄ nesunkų nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, paskyrus jam griežčiausiÄ sankcijoje numatytÄ bausmę – laisvės atėmimÄ jos dydį nustatant artimÄ sankcijos vidurkiui. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, A. G. į paskirtÄ bausmę įskaitytinas jo laikino sulaikymo ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 13, 22-24, 77-78). Kitų klausimų iÅ¡sprendimas 8.

BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimÄ , nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Nuo 2020 m. liepos 15 d. įsigaliojusioje minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

9. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyrius 2021 m. vasario 22 d. Å iaulių apygardos teismui pateikė patikslintÄ pažymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 153 (vieno Å¡imto penkiasdeÅ¡imt trijų) eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo valstybės naudai, kurios susidarė dėl A. G. atstovavimo apeliacinės instancijos teisme advokatui apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal prokuroro apeliacinį skundÄ , kuris yra tenkinamas iÅ¡ dalies, kad nuteistasis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teisėjų kolegija Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas iÅ¡laidas pripažįsta proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡ nuteistojo A. G. Valstybės naudai priteisia 153 (vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt tris) eurus iÅ¡laidų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

10. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinis diskas su liudytojo D. T. nuotoline apklausa (duomenys neskelbtini) teisiamajame posėdyje, pridėtas prie baudžiamosios bylos (duomenys neskelbtini) tomo, (duomenys neskelbtini) bylos viršelio, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 303 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 1 punktu, 329 straipsnio 2 punktu, n u s p r e n d ž i a:

Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2020 m. lapkričio 26 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį: A. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, A. G. į bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikiname sulaikyme bei suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Bausmės atlikimo pradžia laikyti (duomenys neskelbtini) dienÄ .

Priteisti iÅ¡ A. G. valstybės naudai 153 (vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt tris) eurus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų, susidariusių dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: – kompaktinį diskÄ su liudytojo D. T. nuotoline apklausa (duomenys neskelbtini) teisiamajame posėdyje, pridėtÄ prie baudžiamosios bylos (duomenys neskelbtini) tomo, (duomenys neskelbtini) bylos virÅ¡elio, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dienÄ . Teisėjai Boleslovas Kalainis Zigmas Kavaliauskas Vidmantas Mylė