9415509077bc11e5b7eba10a9b5a9c5f · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS146-386/2012

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00376-2012-5

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. liepos 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Vyriausybės atstovo Marijampolės apskrityje atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Marijampolės apskrityje pareiškimą dėl Kalvarijos savivaldybės tarybos norminio teisės akto teisėtumo ištyrimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Marijampolės apskrityje (toliau – ir pareiškėjas) 2012 m. balandžio 13 d. pateikė Kauno apygardos administraciniam teismui pareiškimą (b. l. 3-8), kuriuo prašė:

1. ištirti, ar:

1.1. Kalvarijos savivaldybės tarybos (toliau – ir atsakovas) 2012 m. vasario 2 d. sprendimo Nr. T-14-1 „Dėl intensyvios naminių paukščių ar kiaulių auginimo veiklos Kalvarijos savivaldybės teritorijoje“ (toliau – ir Sprendimas Nr. T-14-1) 1, 2 punktai neprieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 1 ir 4 punktams, 6 straipsnio 2 ir 4 dalims, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas) 4 straipsnio 6 punktui;

1.2. Sprendimo Nr. T-14-1 1, 2 punktai neprieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.75 straipsnio 1 daliai ir 2.80 straipsnio 1 daliai;

1.3. Sprendimo Nr. T-14-1 1, 2 punktai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 46 straipsnio 1 daliai.

2. Pripažinus, kad Sprendimo Nr. T-14-1 1, 2 punktuose išdėstytos nuostatos prieštarauja nurodytoms teisės aktų nuostatoms, laikyti Sprendimą Nr. T-14-1 panaikintu.

Pareiškime pareiškėjas nurodė, kad Kalvarijos savivaldybės taryba 2012 m. vasario 2 d. priėmė Sprendimą Nr. T-14-1, kurio 1 punktu nusprendė „nepritarti Kalvarijos savivaldybės teritorijoje intensyviai naminių paukščių ar kiaulių auginimo veiklai ir šios veiklos plėtros įteisinimui, dėl kurios yra galimas reikšmingas poveikis aplinkai ir turi būti atliekamas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas bei poveikio aplinkai vertinimas, t. y. jeigu yra daugiau negu 85 000 vietų broileriams ir 60 000 vietų vištoms, 3 000 vietų kiaulėms (sunkesnėms nei 30 kg) arba 900 vietų paršavedėms kiaulėms“. Taip pat Sprendimo Nr. T-14-1 2 punktu nusprendė „sustabdyti ir nevykdyti teritorinio planavimo sprendinių pakeitimus (išduoti projektavimo sąlygas, sąlygų sąvadus ir rengti detalaus, specialiojo planavimo dokumentus), kurie sąlygotų 1 punkte paminėtos veiklos įgyvendinimą ar tokios veiklos įteisinimą bei neišduoti tokiai veiklai būtinųjų leidimų, sutikimų ar derinimų“.

Dėl Sprendimo Nr. T-14-1 1, 2 punkto prieštaravimo VAĮ 3 straipsnio 1 ir 4 punktams, 6 straipsnio 2 ir 4 dalims, Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punktui pareiškėjas nurodė, jog viešojo administravimo subjekto atlikti viešojo administravimo veiksmai, viršijant jam suteiktus įgaliojimus, taip pat ir norminių administracinių aktų leidimas, viršijant suteiktą kompetenciją, yra neteisėti. Taip pat pažymėjo, kad kiti teisės aktai, reglamentuojantys ūkinės veiklos planavimą bei vykdymą, savivaldybės institucijoms nesuteikia teisės priimti poįstatyminio norminio teisės akto, ribojančio ūkinę veiklą ir numato, jog savivaldybės institucijų kompetencija apsiriboja tik konkrečių planuojamos ūkinės veiklos programų bei ataskaitų nagrinėjimu ir išvadų dėl konkrečių programų, ataskaitų ir planuojamos ūkinės veiklos galimybių, teikimu (Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 5 str. 1 d. 5 p., 6 str. 4 d.); veiksmų, susijusius su Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo atitinkamam ūkio subjektui derinimu, atlikimu (Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 80 „Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ 27, 271 p.). Vietos savivaldos institucijos gali dalyvauti planuojant ūkinę veiklą ir ją vykdant tik priimdamos individualaus pobūdžio administracinius teisės aktus ir tik teisės aktų suteiktų įgaliojimų ribose. Sistemiškai nagrinėjant išdėstytas teisinio reglamentavimo nuostatas, Kalvarijos savivaldybės taryba, priimdama Sprendimo Nr. T-14-1 1 ir 2 dalyse įtvirtintas nuostatas, kuriomis iš esmės yra ribojama ūkinė veikla, viršijo jai priskirtos kompetencijos ribas.

Dėl Sprendimo Nr. T-14-1 1, 2 punktų prieštaravimo CK 2.75 straipsnio 1 daliai ir 2.80 straipsnio 1 daliai nurodė, jog, manytina, kad Kalvarijos savivaldybės taryba patvirtindama Sprendimo T-14-1 2 punkte išdėstytas nuostatas, kuriomis siektina neišduoti, nederinti jokių dokumentų, reikalingų planuojant ir vystant intensyvią naminių paukščių ar kiaulių auginimo veiklą ir tokiu būdu riboti šias ūkines veiklas Kalvarijos savivaldybės teritorijoje bei sudaryti kliūtis veiklos vykdytojams gauti atitinkamus leidimus, pažeidė CK 2.75 straipsnio 1 dalį, kadangi nuostatos, ribojančios juridinių asmenų teisnumą, negali būti reguliuojamos žemesnės teisinės galios aktais – savivaldybės tarybos sprendimais.

Dėl Sprendimo Nr. T-14-1 1, 2 punktų prieštaravimo Konstitucijos 46 straipsnio 1 daliai nurodė, jog ūkinę veiklą ribojančios nuostatos galėtų būti sureguliuotos tik įstatyminiu lygiu. Sprendimo Nr. T-14-1 1 ir 2 punktuose išdėstytos nuostatos įtvirtina vietinės valdžios politinę valią bei reguliuoja teisinius santykius, susijusius su ūkine veikla. Šiose nuostatose išdėstytas ūkinės veiklos reguliavimo metodas nėra įtvirtintas teisės aktuose.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 23 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo Vyriausybės atstovo Marijampolės apskrityje pareiškimą.

Teismas pažymėjo, kad įstatymas suteikia teisę Vyriausybės atstovui kreiptis į teismą dėl norminio administracinio akto ištyrimo, tačiau prašymams dėl norminių aktų tyrimo yra taikomos bendrosios Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) nustatytos proceso taisyklės (ABTĮ 114 str. 1 d.), įvertinant jų specifiką, t. y. jie turi būti pagrįsti aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais, iš jų turinio turi būti aišku, kad prašomas ištirti administracinis aktas yra norminis. Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A442-2427/2011, kurioje konstatuota, jog Vyriausybės atstovas, kreipdamasis į administracinį teismą su pareiškimu ištirti savivaldybės norminio administracinio akto teisėtumą ir argumentuodamas savo nuomonę dėl atitinkamo norminio administracinio akto galimo prieštaravimo įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui, negali apsiriboti vien bendro pobūdžio teiginiais, taip pat vien tik abstrakčiu tvirtinimu, kad norminis administracinis aktas, jo manymu, prieštarauja įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui, bet formuluodamas teisinius argumentus, keliančius abejonių norminio administracinio akto teisėtumu, turi išnagrinėti tiek atitinkamo savivaldybės norminio administracinio akto (jo dalies) turinį, tiek aukštesnės galios teisės akto (įstatymo ar Vyriausybės norminio akto) turinį ir pateikti savo konkrečią nuomonę dėl prieštaravimų tarp šių aktų. Teismo vertinimu, šių reikalavimų pareiškėjo pareiškimas neatitiko.

Pagal ABTĮ 2 straipsnio 13 dalį norminis teisės aktas – įstatymas, administracinis ar kitas teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei. Analogiškai norminio administracinio akto sąvoka apibrėžta VAĮ 3 straipsnio 17 dalyje. Teismas pažymėjo, kaip yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (administracinės bylos Nr. A5-63/2003, Nr. AS438-763/2009), norminiuose teisės aktuose įtvirtinami bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, kurie orientuojami į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų. Šie aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais, ratui. Jie visada abstraktūs ir apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius, toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje.

Teismas nurodė, kad konkrečiu atveju pareiškėjas neišdėstė argumentų, kurių pagrindu jis prašomą ištirti administracinį aktą vertina kaip norminį. Iš Sprendimo Nr. T-14-1 turinio matyti, kad jo 1, 2 punktais Kalvarijos savivaldybės taryba nusprendė nepritarti savivaldybės teritorijoje intensyviai naminių paukščių ar kiaulių auginimo veiklai, dėl kurios yra galimas reikšmingas poveikis aplinkai ir šios veiklos plėtros įteisinimui, tačiau ne visais, o tik tam tikrais atvejais, t. y. Sprendimu Nr. T-14-1 minėta veikla apribojama tam tikriems ūkinės veiklos subjektams, kurie siekia užsiimti intensyvia naminių paukščių ar kiaulių auginimo veikla ir tik esant tam tikroms sąlygoms, t. y. jeigu numatoma daugiau negu 85 000 vietų broileriams, 60 000 vietų vištoms, 3 000 vietų kiaulėms (sunkesnėms nei 30 kg) arba 900 vietų paršavedėms kiaulėms, ir juo nustatoma, jog sustabdoma ir nevykdoma teritorijų planavimo procedūra būtent dėl tokios veiklos įgyvendinimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, jog norminiuose teisės aktuose, kuriems, kaip minėta, priskiriami ir norminiai administraciniai aktai, įtvirtinami bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, kurie paprastai orientuojami į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų. Šie aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais. Jie visada abstraktūs ir apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius, toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje (2003 m. kovo 24 d. plenarinės sesijos sprendimas administracinėje byloje Nr. A5‑63/2003, Administracinių teismų praktika Nr. Nr. 4, 2004). Vienas iš norminio administracinio akto požymių yra jį priėmusio subjekto statusas – tam, kad tam tikras teisės aktas galėtų būti pripažintas norminiu administraciniu aktu, jis turi būti priimtas viešojo administravimo subjekto (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2‑736/2002). Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad Kalvarijos savivaldybės taryba yra viešojo administravimo subjektas. Tačiau pažymėjo, kad ne kiekvienas viešojo administravimo subjekto priimtas teisės aktas yra norminis administracinis aktas. Tam, kad tam tikras teisės aktas būtų pripažintas norminiu, be visų kitų nurodytų norminių teisės aktų požymių, turi būti nustatyta, kad jame įtvirtintos elgesio taisyklės turi visuotinio privalomumo požymį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A444‑1406/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 19, 2010).

Pirmosios instancijos teismo nuomone, prašomame ištirti viešojo administravimo subjekto priimtame akte nėra įtvirtintos taisyklės, kurios turėtų visuotinio privalomumo požymių, jis taikomas ne neapibrėžtam subjektų ratui, o tik konkretiems atskiriems subjektams, siekiantiems užsiimti intensyvia naminių paukščių ar kiaulių auginimo veikla. Minėtame administraciniame akte nėra bendro pobūdžio nurodymų, jame įtvirtintos konkrečios tokios veiklos apribojimo sąlygos. Teismo nuomone, pagal visumą nustatytų aplinkybių prašomas ištirti Sprendimas Nr. T-14-1 atitinka ne norminio teisės akto, o individualaus teisės akto požymius. ABTĮ 110 straipsnis numato teisę pareiškėjui kreiptis į teismą su pareiškimu dėl norminio administracinio akto tyrimo. Teismas, nustatęs, jog prašomas ištirti aktas nėra norminis, pareiškimą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu atsisakė priimti.

III. Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Marijampolės apskrityje atskiruoju skundu (b. l. 56-58) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 23 d. nutartį ir perduoti klausimą nagrinėti iš naujo.

Skundą pareiškėjas iš esmės grindžia šiais argumentais:

1) Pirmosios instancijos teismas Sprendimą Nr. T-14-1 klaidingai priskyrė individualių teisės aktų rūšiai. Pagal VAĮ 2 straipsnį individualus administracinis aktas - vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei (9 d.), norminis administracinis aktas - teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei (10 d.). Pagal ABTĮ 2 straipsnį norminis teisės aktas - įstatymas, administracinis ar kitas teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei (13 d.), individualus teisės aktas - vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei (14 d.). Vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėmis bylomis Nr. A5-63/2003, Nr. AS438-763/2009.

2) Ginčijamas Sprendimas Nr. T-14-1 išreiškia Kalvarijos savivaldybės tarybos nustatytą draudimą vykdyti intensyvią naminių paukščių ar kiaulių auginimo veiklą, dėl kurio nustatymo ateityje nebus vykdomos jokios procedūros, kurios priklauso savivaldybės institucijų kompetencijai, t. y. teritorijų planavimo, leidimų derinimo procedūros, reikalingos tokios rūšies ūkinę veiklą vykdyti. Tai yra bendro pobūdžio nurodymas tam tikrų visuomeninių santykių (intensyvios paukščių ar kiaulių auginimo veiklos) dalyviams, kuris orientuojamas į ateitį ir numatytas taikyti daug kartų. Ginčijamas sprendimas adresuotas ratui subjektų, apibūdintų rūšiniais požymiais, t. y. subjektai, ketinantys verstis intensyvia naminių paukščių ar kiaulių auginimo veikla. Ginčijamo Sprendimo Nr. T-14-1 nuostatos, įtvirtinančios draudimą tam tikrai veiklai, toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje. Ginčijamo sprendimo įtvirtintas draudimas negalėtų baigtis pritaikymu konkrečiu atveju. Realizavus Sprendimo Nr. T-14-1 reikalavimus konkrečiame santykyje, jie nenustotų galios ir veiktų toliau bei turėtų būti taikomi naujai atsirandantiems kitiems tos pačios rūšies santykiams. Todėl Sprendimas Nr. T-14-1 yra norminis teisės aktas, nes atitinka norminio teisės akto kriterijus, apibrėžtus VAĮ, ABTĮ, teisės doktrinoje bei teismų praktikoje.

3) Prašomas ištirti Sprendimas Nr. T-14-1 neatitinka individualaus teisės akto požymių, įtvirtintų ABTĮ 2 straipsnio 14 dalyje - jis taikytinas ne vieną kartą, jis nėra skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei. Sprendimo Nr. T-14-1 1 punktas skirtas ne individualiais, o rūšiniais požymiais apibrėžtam subjektų ratui - subjektams, ketinantiems verstis intensyvia paukštininkyste ar kiaulininkyste Kalvarijos savivaldybės teritorijoje.

4) Pirmosios instancijos teismas neteisingai apibrėžė Sprendimo Nr. T-14-1 1 punkto adresatų ratą, iš intensyvia paukštininkyste ar kiaulininkyste besiverčiančių ar ketinančių verstis subjektų rato išskirdamas tuos, kurie numato daugiau negu 85 000 vietų broileriams ir 60 000 vietų vištoms, 3 000 vietų kiaulėms (sunkesnėms nei 30 kg) arba 900 vietų paršavedėms kiaulėms. Teismas padarė klaidą vertindamas prašomo ištirti Sprendimo Nr. T-14-1 1 dalies nuostatą. Sprendimo Nr. T-14-1 1 punkto nuostata dalyje „t. y. jeigu yra daugiau negu 85 000 vietų broileriams ir 60 000 vietų vištoms, 3 000 vietų kiaulėms (sunkesnėms nei 30 kg) arba 900 vietų paršavedėms kiaulėms“ yra tik paaiškinamoji, nes ji visiškai atitinka intensyvios naminių paukščių ar kiaulių auginimo veiklos sąvoką, įtvirtintą Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 priedo 1.1 bei 1.2 papunkčiuose. Sprendimo Nr. T-14-1 1 punkte įtvirtintas draudimas yra taikomas visiems be išimties, subjektams, planuojantiems vykdyti intensyvų kiaulių ar naminių paukščių auginimo veiklą, todėl, nepagrįsta teismo nuomonė, kad intensyviai naminių paukščių ar kiaulių auginimo veiklai atsakovas Sprendimo Nr. T-14-1 1 punkte nustatė papildomą sąlygą, apibrėžtą tam tikrais auginamų gyvūnų vietų skaičiais. Ši pirmosios instancijos teismo klaida nulėmė nepagrįstą prašomo ištirti teisės akto priskyrimą individualių teisės aktų rūšiai ir turi būti ištaisyta, nes užkerta kelią Sprendimo Nr. T-14-1 teisėtumo tyrimui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskirasis skundas tenkintinas.

Šios administracinės bylos pagal atskirąjį skundą dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo pareiškimą, teisėtumas bei pagrįstumas.

Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 4 straipsnio 5 dalis ir ABTĮ 110 straipsnio 2 dalis suteikia teisę Vyriausybės atstovui kreiptis į administracinį teismą, kad būtų ištirta, ar savivaldybės norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą.

Pagal ABTĮ 2 straipsnio 13 dalį, norminis teisės aktas – įstatymas, administracinis ar kitas teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog daugelis šioje ABTĮ nuostatoje nurodytų požymių yra vertinamieji, todėl kiekvienu atveju teismas, spręsdamas, ar teisės aktas, dėl kurio teisėtumo ištyrimo yra kreiptasi į administracinį teismą, gali būti pripažintas norminiu administraciniu aktu, būtinai turi išsiaiškinti šiame teisės akte įtvirtintų elgesio taisyklių pobūdį, subjektų ratą, kuriems taikomas aktas, aktą priėmusio subjekto statusą bei kitas akto priėmimo aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-78/2006; 2007 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I1-01/2007).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat nuosekliai pabrėžiama, jog norminiai teisės aktai – tai rašytine forma išreikšti teisėkūros subjektų sprendimai (oficialūs rašytiniai dokumentai), kuriuose yra teisės normų. Juose įtvirtinami bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, kurie orientuojami į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų. Šie aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais. Jie visada abstraktūs ir apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius, toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje. <…> Teisės aktų priskyrimas prie norminių teisės aktų grupės apibūdina jų taikymo apimtį ir privalomumą (norminiai teisės aktai turi visuotinio privalomumo pobūdį), o administracinių bylų teisenoje – jų teisėtumo tyrimo specialią procesinę tvarką, pasireiškiančią tuo, jog yra ribojamas subjektų, galinčių tiesiogiai kreiptis į teismą dėl norminių aktų teisėtumo, ratas, skirtinga kreipimosi į teismą dėl akto neteisėtumo tvarka, skiriasi akto panaikinimo teisinės pasekmės ir pan. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. kovo 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A5-63/2003; 2009 m. rugpjūčio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-464/2009).

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, sutinka su atskirąjį skundą padavusio Vyriausybės atstovo Marijampolės apskrityje argumentais, kad Kalvarijos savivaldybės tarybos 2012 m. vasario 2 d. sprendimas Nr. T-14-1 „Dėl intensyvios naminių paukščių ar kiaulių auginimo veiklos Kalvarijos savivaldybės teritorijoje“ laikytinas norminiu teisės aktu, adresuotu ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais, t. y. jis skirtas ūkio veiklos subjektams, kurie siekia užsiimti intensyvia naminių paukščių ar kiaulių auginimo veikla Kalvarijos savivaldybės teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovo Sprendimą Nr. T-14-1 vertino kaip aktą, atitinkantį individualaus teisės akto požymius, ir nepagrįstai, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir pareiškėjo pareiškimo priėmimo klausimas grąžintinas iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo Vyriausybės atstovo Marijampolės apskrityje atskirąjį skundą tenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 23 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo Vyriausybės atstovo Marijampolės apskrityje pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Laimė Baltrūnaitė

Romanas Klišauskas