9412ce7a-fd72-44cb-ac75-2b47bf03fc0f · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-2247-1019/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30088-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.1; (S) 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3.; 2.6.39.2.5.5.; 2.6.39.2.6.1.; 3.2.6.1 VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 1 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė, sekretoriaujant Jolantai Žilienei, dalyvaujant ieÅ¡kovės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Egidijui BalčiÅ«nui, atsakovo If P&C Incurance AS, Lietuvos Respublikoje veikiančio per If P&C Incurance AS filialÄ , atstovui advokato padėjėjui Vaidui Kontrimui ir įgaliotam atstovui A.

D., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu bÅ«du iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ieÅ¡kinį atsakovui If P&C Incurance AS, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per If P&C Incurance AS filialÄ , dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo. Teismas n u s t a t ė: ieÅ¡kovė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ieÅ¡kiniu prašė teismo priteisti iÅ¡ atsakovo 9771 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , 200 Eur už žalos įvertinimÄ , 6% dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Ieškovas ieškinyje nurodo, kad ieškovė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ su atsakovu If P&C Incurance AS sudarė automobilio draudimo sutartį, kuria apdraudė ieškovei priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei išduotas (duomenys neskelbtini) Automobilių draudimo polisas (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini) posūkyje, ieškovui priklausantis automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A.

Å ., atsitrenkė į P. K. vairuojamÄ automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris važiavo pagrindiniu keliu. Po Å¡io įvykio, eismo įvykio dalyviai iÅ¡kvietė policijÄ , nes neturėjo „Eismo įvykio deklaracijos“. Atvykus policijai ir gavus iÅ¡ jos „Eismo įvykio deklaracijÄ â€œ, eismo įvykio dalyviai jÄ užpildė, kurioje sutarę nurodė, kad eismo įvykio kaltininkas yra automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas A.

Å ., kuris posÅ«kyje iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , trenkėsi į prieÅ¡prieÅ¡ais atvažiuojantį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei su tuo sutiko abu įvykio dalyviai. IeÅ¡kovė (duomenys neskelbtini) informavo atsakovÄ apie įvykį, jo darbuotojai apžiÅ«rėjo po įvykio sugadintÄ automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jį nufotografavo, surašė automobilių sugadinimus bei pateikė atsakovo praÅ¡omus paaiÅ¡kinimus ir dokumentus. (duomenys neskelbtini) atsakovo (duomenys neskelbtini) A.

D. dar kartÄ apžiÅ«rėjo automobilį bei darė papildomas nuotraukas. IeÅ¡kovas gavo iÅ¡ atsakovo (duomenys neskelbtini) praneÅ¡imÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) įvykio“, kuriame atsakovas atsisakė mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovės atstovas pateikė atsakovui pretenzijÄ , kurioje nurodė, kad su atsakovo nuomone nesutinka. IeÅ¡kovės teigimu, atsakovas netinkamai aiÅ¡kina Specialisto iÅ¡vados reikÅ¡mę ir Draudimo įstatymo 96 straipsnio 3 dalies nuostatas, kurių pagrindu atsakovas atsisakė mokėti draudimo iÅ¡mokÄ .

Draudimo įstatymo 98 straipsnio 8 dalyje nustatytos sÄ lygos ir kriterijai, kuriais vadovaudamasis draudikas turi teisę atsisakyti iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ : pirma, draudikas turi atsižvelgti į draudėjo ar valdytojo draudimo sutarties sÄ lygų pažeidimo sunkumÄ (kaltę); antra, jo priežastinį ryšį su draudiminių įvykių; trečia, dėl pažeidimo atsiradusios žalos dydį. Visų pirma, Å¡iuo konkrečiu atveju nėra ir negali bÅ«ti jokių duomenų, kad eismo įvykio dalyviai žalÄ padarė tyčia arba nuslėpė įvykio priežastis, aplinkybes ir padarinius, arba kitais neteisėtais bÅ«dais siekė gauti draudimo iÅ¡mokÄ ar jÄ padidinti.

Byloje nėra duomenų, kad eismo įvykio dalyviai veikė neteisėtai siekdami gauti draudimo iÅ¡mokÄ . Pažymėtina tai, kad ieÅ¡kovės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo draudžiamas nuo (duomenys neskelbtini), net 6 metus pas atsakovÄ If P&C Incurance AS“ filialo „KASKO“ draudimu nuo visų įmanomų rizikų, draudimo laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (6 KASKO draudimo sutartys, draudimas jau galiojo 68 mėnesius iki įvykio), todėl neįmanoma logiÅ¡kai paaiÅ¡kinti, kokiais motyvais vedami ir kodėl neteisėtai bÅ«dais ieÅ¡kovė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ar eismo įvykio dalyviai galėtų siekti draudimo iÅ¡mokos, klastodami įvykio aplinkybes.

Pažymėtina, kad įvykio dalyvių tariamai pateikta neteisinga, klaidinanti informacija apie draudžiamÄ jį įvykį ir draudiminio įvykio nesieja tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Taikant nurodytas teisės normas (Draudimo taisyklių 127.2 punktÄ ) reikia atsižvelgti į tai, kad nė vieno Draudimo taisyklių 127.2 punkte nurodytas draudimo taisyklių pažeidimas su draudiminiu įvykiu nesieja tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Dėl to, A. Å . padarytas Draudimo taisyklių tariamas pažeidimas - pateikimas neteisingos, klaidingos informacijos apie draudžiamÄ jį įvykį - negalėjo bÅ«ti priežastiniu ryÅ¡iu susijęs su draudžiamuoju įvykiu, t.y. transporto priemonės apgadinimas negali bÅ«ti A.

Å . padaryto Draudimo taisyklių pažeidimo rezultatas (CK 6.247 straipsnis). IeÅ¡kovė užsakė pas Turto vertintojÄ E. L. atlikti automobiliui (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvykio metu padarytos žalos įvertinimÄ . Turto vertintojas pateikė (duomenys neskelbtini) „Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitÄ â€œ Nr. (duomenys neskelbtini) su „Transporto priemonės vertinimo santrauka Nr. (duomenys neskelbtini)“, kurioje nustatyta, kad „Transporto priemonės atstatymas iki buvusių prieÅ¡ įvykį techninės bÅ«klės bei eksploatacinių savybių ekonominiu požiÅ«riu - netikslingas“.

Taip pat Å¡ioje ataskaitoje nustatyta, kad transporto priemonės rinkos vertė iki apgadinimo buvo 14 860 Eur ir apgadintos transporto priemonės likutinė rinkos vertė po apgadinimo 4945 Eur. Nustatyta nuostolio suma – 9915 Eur. Pagal (duomenys neskelbtini) Automobilių savanoriÅ¡ko draudimo polisÄ (duomenys neskelbtini) numatyta 144 Eur franÅ¡izė (besÄ lyginė iÅ¡skaita) kitų žalų atveju, todėl draudimo iÅ¡moka yra lygi 9771 Eur (9915 Eur - 144 Eur = 9771 Eur). Už žalos įvertinimÄ UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ Turto vertintojui E. L. sumokėjo 200 Eur.

Atsakovas pateiktame atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodo, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti. IeÅ¡kovo pareikÅ¡tų reikalavimų nepagrįstumÄ pagrindžia Å¡ios aplinkybės, teisiniai argumentai ir motyvai:

1) pagal ginčo Å¡alių sutartas automobilio (duomenys neskelbtini) draudimo sÄ lygas atsakovo, kaip draudiko, klaidinimas, neteisingos ir klaidingos informacijos apie įvykį pateikimas yra pagrindas nemokėti draudimo iÅ¡mokos. Atlikto tyrimo dėl (duomenys neskelbtini) įvykio metu buvo nustatyta, kad automobilis (duomenys neskelbtini) ir automobilis (duomenys neskelbtini) susidÅ«rė kitomis, ne įvykio dalyvių nurodytomis aplinkybėmis, o atsakovas buvo bandomas suklaidinti, nurodant atsakovui klaidingas, neteisingas (duomenys neskelbtini) įvykio aplinkybes, galimai siekiant neteisėtai gauti draudimo iÅ¡mokÄ ;

2) draudimo išmokos dėl (duomenys neskelbtini) įvykio mokėjimas nagrinėjamu atveju prieštarautų pačiai draudimo sutarties esmei;

3) teismų praktika bylose, kai draudikui buvo pateikta klaidinga, neteisinga informacija apie eismo įvykį ir draudikas atsisakė iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , taip pat patvirtina, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai atsisakė mokėti draudimo iÅ¡mokÄ dėl (duomenys neskelbtini) įvykio. Pagal (duomenys neskelbtini) įvykio dalyvių atsakovui pateiktus paaiÅ¡kinimus ir informacijÄ , automobiliai turėjo susidurti tokiomis aplinkybėmis: automobiliui (duomenys neskelbtini) važiuojant 44 km/h greičiu, o automobiliui (duomenys neskelbtini) važiuojant 40 km/h greičiu, kelio (duomenys neskelbtini) važiuojamoje dalyje automobiliui (duomenys neskelbtini) iÅ¡važiavus į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , susiduriant su Å¡ioje prieÅ¡prieÅ¡inėje eismo juostoje važiavusiu automobiliu (duomenys neskelbtini).

Nustatyta, kad jei automobiliai būtu susidūrę tokiomis aplinkybėmis, kurias atsakovui nurodė (duomenys neskelbtini) įvykio dalyviai, automobilių padėtys po tokio susidūrimo būtų visiškai kitokios nei nurodė (duomenys neskelbtini) įvykio dalyviai – automobilis (duomenys neskelbtini) būtų likęs kelio važiuojamoje dalyje, o automobilis (duomenys neskelbtini) būtų nuvažiavęs už kelio ribų. Tuo tarpu, iš automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojo A. Š. atsakovui pateiktų (duomenys neskelbtini) įvykio fotonuotraukų bei automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojo P. K. atsiųstos informacijos dėl automobilių susidūrimo ir sustojimo po įvykio padėčių matyti, kad abu automobiliai po susidūrimo buvo kelkraštyje.

Taigi, Specialisto iÅ¡vada patvirtina, kad atsakovui pateikti paaiÅ¡kinimai, informacija dėl (duomenys neskelbtini) įvykio techniniu požiÅ«riu yra nepagrįsti ir klaidingi, o automobilio (duomenys neskelbtini) ir automobilio (duomenys neskelbtini) susidÅ«rimo aplinkybės buvo visai kitokios, ne tokios, kurias nurodė eismo įvykio dalyviai. Atsižvelgiant į aplinkybes, jog (a) (duomenys neskelbtini) įvykio metu automobilio (duomenys neskelbtini) Å¡oninio slydimo metu automobilio deÅ¡inys priekinis ratas nesisuko, (b) susidÅ«rimo metu neiÅ¡siskleidė automobilio (duomenys neskelbtini) saugos oro pagalvės (kurių iÅ¡siskleidimui bÅ«tina sÄ lyga, kad automobilis bÅ«tų užvestas ir judėtų didesniu nei 20 km/h greičiu), buvo padaryta iÅ¡vada, kad automobilis (duomenys neskelbtini) pirminio susidÅ«rimo metu nejudėjo/stovėjo.

Naudojantis kompiuterine eismo įvykio analizavimo ir modeliavimo programa „PC Crash 12.1“, Specialisto iÅ¡vada buvo nustatyta, kad ginčo automobiliai atsidurtų analogiÅ¡koje padėtyje, kaip automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojo darytose įvykio nuotraukose, tuo atveju, jei automobilis (duomenys neskelbtini) susidÅ«rimo metu stovi dalinai kelkraÅ¡tyje, o automobilis (duomenys neskelbtini) greitis prieÅ¡ susidÅ«rimÄ yra 49 km/h, t. y. jei automobilis (duomenys neskelbtini) trenkiasi apie 49 km/h greičiu į stovintį automobilį (duomenys neskelbtini).

Atsakovės nuomone, automobilių susidÅ«rimas buvo sÄ moningas, inscenizuotas veiksmas - ginčo automobilis (duomenys neskelbtini) yra sunkiai realizuojama/ parduodama transporto priemonė; automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. Å . ir automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas P. K. gyvena Å¡alia esančiuose namuose; A. Å . pateikė netikslius paaiÅ¡kinimus, kodėl jis vairavo ne jam, o ieÅ¡kovui (įmonei, kurioje net nedirba) priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini) (automobilis buvo pas (duomenys neskelbtini), paprašė (duomenys neskelbtini) pasinaudoti automobiliu;

įmonė yra (duomenys neskelbtini) draugo; automobilį turėjo (duomenys neskelbtini); P. K. iš karto po (duomenys neskelbtini) įvykio pardavė įvykyje dalyvavusį automobilį (duomenys neskelbtini) pirkėjui iš (duomenys neskelbtini). Automobilis (duomenys neskelbtini) privalomuoju transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudimu buvo draustas itin trumpu laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Ieškovė dublike nurodė, kad atsakovo atsiliepime į ieškinį neginčijamas faktas, kad ieškovo automobilis (duomenys neskelbtini) buvo susidūręs su P. K. vairuojamu automobiliu (duomenys neskelbtini) ir sugadintas eismo įvykio dalyvių deklaruoto (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini) posūkyje, eismo įvykio metu.

Å is faktas atitinka atsakovo Draudimo taisyklėse apibrėžtÄ draudžiamojo įvykio sÄ vokÄ (punktas 13). Draudimo sutartyje suformuluoto draudžiamojo įvykio faktas yra pakankamas pagrindas atsirasti draudiko prievolei mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. Å . suklydo teikdamas paaiÅ¡kinimÄ dėl jo važiavimo greičio tik 5 km/h (49 km/h - 44 km/h = 5 km/h). Vien transporto priemonės važiavimo greičio susidÅ«rimo metu netikslus nurodymas, kai kiti įvykio duomenys patvirtina, kad susidÅ«rimas tikrai įvyko ir transporto priemonės buvo apgadintos jo metu, nesudaro pagrindo laikyti eismo įvykį suklastotu ir tuo pagrindu vertinti jį kaip nedraudžiamÄ jį.

Å ioje žalos byloje nėra duomenų, kad eismo įvykio dalyviai veikė neteisėtai siekdami gauti draudimo iÅ¡mokÄ . Bylos duomenys įgalina pripažinti, kad tarp draudiminio įvykio ir A. Å . Draudimo taisyklių pažeidimo – pateikimo klaidingos informacijos – nėra priežastinio ryÅ¡io. Jo nėra ir tarp draudiminio įvykio bei žalos, iÅ¡ vienos pusės, bei ieÅ¡kovų veiksmų po eismo įvykio. Todėl, atsakovas pripažindamas įvykį nedraudžiamuoju, pažeidė Draudimo įstatymo 98 straipsnio 8 dalį.

Teismui pateiktame triplike atsakovas nurodė, kad dublike nurodyti teiginiai nepaneigia to, kad atsakovui nekyla pareiga mokėti ir, atitinkamai, ieÅ¡kovė neturi teisės į draudimo iÅ¡mokÄ dėl (duomenys neskelbtini) įvykio. Draudimo taisyklių 127.2 p. Å¡alys aiÅ¡kiai susitarė, kad tais atvejais, kai atsakovas yra bandomas suklaidinti, atsakovui nurodomos klaidingos, neteisingos įvykio aplinkybės, draudimo iÅ¡moka dėl tokio įvykio nėra mokama. IeÅ¡kovo dublike nurodomi teiginiai, jog automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas A.

Å ., teikdamas paaiÅ¡kinimus, suklydo dėl jo važiavimo greičio tik 5 km/h ir toks tariamas suklydimas negali bÅ«ti vertinamas kaip atsakovo klaidinimas dėl (duomenys neskelbtini) įvykio, yra nepagrįsti ir atmestini. IeÅ¡kovas sÄ moningai ignoruoja tai, kad (duomenys neskelbtini) eismo įvykio dalyviai atsakovui pateikė klaidingas, neteisingas (duomenys neskelbtini) įvykio aplinkybes. Atsakovas kategoriÅ¡kai nesutinka su ieÅ¡kovo dublike keliamomis abejonėmis, jog atsakovas neva netinkamai įvertino aplinkybes dėl (duomenys neskelbtini) įvykio.

Surinkęs informacijÄ , duomenis ir paaiÅ¡kinimus dėl (duomenys neskelbtini) įvykio bei atlikus tyrimÄ su kompiuterine eismo įvykio analizavimo ir modeliavimo programa „PC Crash 12.1“, atsakovas pateikė ieÅ¡kovei (duomenys neskelbtini) praneÅ¡imÄ , kuriame argumentuotai nurodė priežastis ir aplinkybes, dėl kurių ieÅ¡kovui dėl (duomenys neskelbtini) įvykio negali bÅ«ti mokama draudimo iÅ¡moka. IeÅ¡kovės reikalavimas priteisti 200 Eur už žalos įvertinimÄ yra nepagrįsti ir atmestini. 2021-09-09 teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės advokatas palaikė ieÅ¡kinį jame iÅ¡dėstytais argumentais.

Papildomai nurodė, kad, ieÅ¡kovės vertinimu, atsakovas pateikė savo nuomonę apie įvykį. Byloje yra įrodymai, kad įvykis buvo, įvykio aplinkybės buvo tokios, kaip nurodė eismo įvykio dalyviai. Atstovo teigimu, dėl važiavimo greičio nurodymo asmuo gali klysti. Pagal teismų praktikÄ , jei greitis neiÅ¡matuotas specialiomis priemonėmis, subjektyviai negali bÅ«ti vertinamas kaip faktas. Tame kelio ruože galima važiuoti 40 km/h. 2021-09-09 teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės (duomenys neskelbtini) L.

S. paaiÅ¡kino, kad eismo įvykio metu vairavo ne ji. Automobilį įsigijo (duomenys neskelbtini) metais, neketino parduoti. VisÄ laikÄ automobilį draudė. Geras automobilis darbui, (duomenys neskelbtini). Å is eismo įvykis yra pirmasis. PaaiÅ¡kino, kad jos vyras paprašė duoti automobilį vairuoti artimam vyro draugui Ž. Apie įvykį nieko nežino. Ä®monė turi vienÄ automobilį. Kai automobilį sugadino, nenusipirko naujo, vykdo veiklÄ su asmeniniu automobiliu. (duomenys neskelbtini) vairuodavo ji pati, jos vyras.

Nurodė, kad P. K. nepažįsta. Apie Ž. (duomenys neskelbtini) žinojo (gal bendruose renginiuose), bet nebendravo. Iki autoįvykio matomų gedimų nebuvo. Vyras įmonėje nedirbo, automobilį naudodavo, abu turi asmeninius automobilius. Ä®vykio metu turėjo du asmeninius automobilius: (duomenys neskelbtini). Ž. automobilį perdavė vyras. Kodėl skolino įmonės automobilį, o ne asmeninį – nežino. Su senu (duomenys neskelbtini) važinėjo (duomenys neskelbtini). Skolino laisvÄ automobilį. 2021-09-09 teismo posėdžio metu liudytojas P. K. nurodė, kad buvo eismo įvykio dalyvis.

PaaiÅ¡kino, kad važiavo link (duomenys neskelbtini), buvo vingiuotas kelias, prieÅ¡ posÅ«kį pradėjo stabdyti, pamatė atvažiuojančiÄ maÅ¡inÄ ir įvyko įvykis ant posÅ«kio. Mano, kad greitis prieÅ¡ stabdymÄ buvo 30 km/h. Labai vingiuotas kelias, ties posÅ«kiu greitis buvo dar mažesnis. Sužalojimų nepatyrė. Skambino į policijÄ , nes nežinojo, kÄ daryti – paaiÅ¡kino, kad reikia pildyti deklaracijÄ . Kitas dalyvis taip pat skambino. Atvažiavo du ekipažai, surašė duomenis.

Užpildė įvykio deklaracijÄ . Kito asmens nepažįsta; matė pirmÄ kartÄ tÄ Å¾mogų. SmÅ«gis buvo į kampÄ , visas Å¡onas sulankstytas. PaaiÅ¡kino, kad važinėja neseniai, automobilis buvo motinos. Kai draudimas apmokėjo, iÅ¡kart pardavė. Dėl įvykio aplinkybių patikslino, kad tÄ dienÄ buvo prie (duomenys neskelbtini), važiavo į darbÄ ((duomenys neskelbtini)). Kai iÅ¡važinėjo iÅ¡ vingio, pastebėjo kitÄ automobilį prie posÅ«kio. Jis buvo savo juostoj, dėl (duomenys neskelbtini) - neprisimena.

Smūgis buvo didelis. Oro pagalvė neišsiskleidė. Po susidūrimo buvo užtverta viena važiuojamoji juosta. Ar pilnai, nepamena; jo automobilis – dalinai kelkraštyje, dalinai kelyje. Liudytojo teigimu, važiavo 30-40 km/h. Jis važiavo vienas. Eismas nebuvo intensyvus. Įvykus įvykiui, po poros minučių pravažiavo automobilis. Tuo keliu važiuoja dažnai. Jam buvo aišku, kad atsakingas yra (duomenys neskelbtini) dėl įvykio, nes jis važiavo savo juosta. Niekas nebuvo atvykęs iš giminių ar draugų.

IÅ¡ (duomenys neskelbtini) pusės buvo, yra kaip liudytojas. Telefonu buvo nurodęs, kad neturi deklaracijos, iÅ¡ kur jÄ gavo – neprisimena. Kažkas davė – gal iÅ¡ pravažiuojančių automobilių. (duomenys neskelbtini) nugabeno tralas, nuvežė prie jo darbo ((duomenys neskelbtini)). Nurodė, kad apie (duomenys neskelbtini) metus gyvena adresu (duomenys neskelbtini), tačiau iki eismo įvykio nepažinojo A. Å . Draudikui telefonu nurodė, kad žino jį iÅ¡ matymo, nes sakė, kad galbÅ«t matytas kieme kur nors, kadangi pildant deklaracijÄ matė jo adresÄ . (duomenys neskelbtini) neturėjo defektų.

Paskutiniu metu (duomenys neskelbtini) dažnai naudojo. Turėjo kitÄ automobilį, bet jis visas surÅ«dijęs, tai mama atidavė. (duomenys neskelbtini). Paprastai draudimo sutartį sudarydavo metų laikotarpiui. (duomenys neskelbtini) – 1 mėn., nes planavo perregistruoti automobilį. (duomenys neskelbtini) norėjo sau pasilikti. Ä® klausimÄ , ar buvo (duomenys neskelbtini) oro pagalvės, atsakė, kad šį automobilį įsigijo naudotÄ ; lemputė nedegė, kad oro pagalvės nėra; nėra tikras, ar jos buvo.

SusidÅ«rimo momento neatsimena, viskas aptemę. Nurodė, kad įvykio vietoje buvo likę padangų žymės. Nurodė, kad jis važiavo, nestovėjo. 2021-09-09 teismo posėdžio metu liudytojas A. Å . nurodė, kad vairavo (duomenys neskelbtini). Automobilis priklauso ponui A. S. Važiavo nuo (duomenys neskelbtini). Ä®vykis įvyko ant. PaaiÅ¡kino, kad automobilį pasiskolino iÅ¡ savo (duomenys neskelbtini) Ž. Å ., nes neturėjo. Ž. kartais važinėdavo su tuo automobiliu. Paskolino įvykio dienÄ , po pietų.

Vairavo kelis kartus dar tÄ automobilį. Labai status posÅ«kis, važiavęs ne vienÄ kartÄ , didelis medis ant posÅ«kio, gal užsižiÅ«rėjo. Greičio didelio nebuvo, gal daugiau negu 40 km/h. Buvo du ekipažai policijos. IÅ¡Å¡ovė dvi oro pagalvės, buvo streso bÅ«senoj. Dėl įvykio paaiÅ¡kino, kad gal neapskaičiavo posÅ«kio, gal buvo iÅ¡važiavęs į kitÄ eismo juostÄ (sakė pareigÅ«nai). Policija patikrino dokumentus, blaivumÄ , žiÅ«rėjo stabdymo keliÄ , matavo. Eismo įvykio deklaracijÄ davė pravažiuojantis žmogus, pažįstamas.

Liudytojo P. K. nepažinojo, tik kalbant sužinojo, kad gyvena toje pačioje gatvėje. Su įmone UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ jokių ryÅ¡ių neturi. Pamatė kitÄ automobilį staiga, pradėjo stabdyti. Važiavo iki 50 km/h, gal 45 km/h. PrieÅ¡ tai yra „gulintis policininkas“, apie 150-200 m iki posÅ«kio ir tada tiesus kelias ir staigus posÅ«kis. (duomenys neskelbtini) stabdė. (duomenys neskelbtini) negreitai važiavo, nes keliukas siauras. SusidÅ«rimo momentu (duomenys neskelbtini) važiavo.

Automobilį pamatė ant posÅ«kio. Ä® klausimÄ , ar po susidÅ«rimo automobilis užtvėrė keliÄ , paaiÅ¡kino, kad apvažiuodavo žmonės, bet galėjo pravažiuoti. VienÄ kelio juostÄ buvo užtvėrę, tiksliai nepamena. Po susidÅ«rimo eismas buvo intensyvus. Kai atvažiavo pareigÅ«nai, apžiÅ«rėjo įvykio vietÄ , pasakė, kad liudytojas kaltas, jis pripažino. Po susidÅ«rimo skambino (duomenys neskelbtini) Ž. Po eismo įvykio iÅ¡ įmonės „(duomenys neskelbtini)“ nėra gavęs pretenzijos atlyginti žalÄ .

Nežinojo, kad automobilis priklauso įmonei. Dokumentai buvo laikomi automobilyje. Nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini). PaaiÅ¡kino, kad P. K. gal ir matęs, bet nepažinojo. 2021-09-09 teismo posėdžio metu liudytojas Ž. Å . paaiÅ¡kino, kad (duomenys neskelbtini) A. Å . paėmė automobilį iki (duomenys neskelbtini) nuvažiuoti, nuolat dalindavosi. Automobilis priklausė A. S. (jis davė automobilį), bet priklauso įmonei. Pasiskolino, nes jo buvo sugedęs. Iki įvykio apie porÄ savaičių automobilis buvo pas jį.

Ne pirmÄ kartÄ skolinosi, ne pirmÄ kartÄ ir (duomenys neskelbtini) davė automobilį vairuoti. Apie įvykį paaiÅ¡kino, kad paskambino (duomenys neskelbtini), jog papuolė į autoįvykį. Jis nuvyko į tÄ vietÄ . Buvo policija. Kvietė tralÄ . Galvojo automobilį remontuoti, nes jų kaltė. Nuvažiavo pas A, prisipažino, A. sakė, kad yra draudimas. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) nedirbo. Å iuo metu dirba (duomenys neskelbtini). Su A. S. draugai daug metų. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorę L. pažįsta seniai.

Su A. S. nebendravo dėl Å¡ios bylos, neaptarinėjo; laukė draudimo atsakymo. 2021-09-09 teismo posėdžio metu liudytojas A. S. paaiÅ¡kino, kad važiavo Ž. Å . (duomenys neskelbtini) A., posÅ«kyje susidÅ«rė su kitu automobiliu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilį paskolino Ž., nes bičiuliÅ¡ki santykiai, gyvena netoliese. Automobilis buvo apie porÄ savaičių. Ä®monėje nedirbo. Automobilis įmonėje buvo naudojamas veikloje – (duomenys neskelbtini). Tuo metu buvo laisvas automobilis.

Automobilį naudojo įmonė. Tikėjosi, kad skolina porai dienų, kol pasitaisys savo automobilį. To automobilio tuo metu nereikėjo. Atvažiavo Ž. Š. ir papasakojo apie įvykį. Sakė, kad pataisys, bet vėliau pasakė, kad netinkamas naudoti, nes remontuoti brangiau nei nurašyti. Nežino, ar ketino parduoti. Automobilis buvo geras, patikimas. Vairuoja automobilį (duomenys neskelbtini); priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Po automobilių susidūrimo, „(duomenys neskelbtini)“ neįsigijo naujo automobilio, nes tokį automobilį gali įsigyti už 20 000 Eur.

Ä®vykio metu turėjo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) draudimu, technine priežiÅ«ra rÅ«pinosi daugiausia L. Automobilis negedo. A. Å . pažįsta, bendrauja rečiau nei su Ž. Å . Ä®monėje nėra dirbę nei A. Å ., nei Ž. Å . Su A. Å . nėra kalbėjęs apie autoįvykį. Eismo įvykį registravo jie patys. Ž. Å . žadėjo sutvarkyti viskÄ ; žalos neatlygino. Ž. informavo, kad netikslinga remontuoti, taip pat apie IF draudimo sprendimÄ . Jis neturi patirties, buvo įsitikinęs, kad KASKO visada iÅ¡moka iÅ¡mokÄ . 10 metų draudžia KASKO, niekada nekildavo tokių problemų. 2021-09-09, 2021-11-11 teismo posėdžių metu atsakovo atstovas A.

D. (atsakovo (duomenys neskelbtini)) paaiškino, kad atliekant trasologinius tyrimus, apklausiami dalyviai (raštu, telefonu), apžiūrimas automobilis, įvykio vieta, kviečiami dalyviai. Šiuo atveju išvadoje nurodytos fotonuotraukos Nr. 1-4 pateiktos (duomenys neskelbtini) vairuotojo, kuriose matoma, kad automobiliai susidūrė nestabdomi. Fotografijoje Nr. 2 matyti šoninio slydimo pėdsakai. Fotografijose Nr. 5-10 – eismo įvykio apžiūra. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) automobilis apžiūrai nepateiktas, vertino pagal pateiktas nuotraukas (Nr. 11-14).

Fotografijoje Nr.11 matosi (duomenys neskelbtini) ratas po susidūrimo – tai šoninis slydimas, purvinas tik pusė rato. Paaiškino, kad oro pagalvė neišsiskleidžia, kai automobilis stovi ar trenkiasi nedideliu greičiu (iki 20 km/h). Jei automobilis stovi su išjungtu varikliu, tai neveikia oro pagalvė, o jei įjungtas automobilio degimas ir jis stovi, o kitas automobilis važiuoja ne didesniu nei 20 km/h greičiu, tai neišsiskleidžia oro pagalvės. Jei automobilių greičių skirtumas yra daugiau nei 20 km/h, turi suveikti oro pagalvės. Šiuo atveju turėjo išsiskleisti.

Leidžiama 5 km/h paklaida. ApžiÅ«rėjus (duomenys neskelbtini), kėlė įtarimų, kad tik pusė rato purve. Kelio ruože matomumas geras (fotografija Nr. 5) – medis neužstoja matomumo; fotografija Nr.7 – (duomenys neskelbtini) matomumas. PosÅ«kis apie 40 laipsnių, leidžiamu greičiu galima įvažiuoti nestabdant. Eismo įvykio dalyviai - vietiniai žmonės; ta vieta žinoma, nuoÅ¡ali. Specialistas buvo dienÄ (15-16 val.), neintensyvus kelias, pravažiavo tik keli automobiliai (per val.

– 1-2 automobiliai). Atsakovės atstovas neatsiminė, ar P. K. buvo klausiamas apie stabdymÄ . Kai vyko į įvykio vietÄ , skambino papildomai P. K. ir klausė, ar stabdė. Apie savo kvalifikacijÄ dėl darbo su programa „PC Crash“ nurodė, kad yra praėjęs mokymus, turi sertifikatÄ . Nurodė, kad automobilių sugadinimai suderinami, atitinka vienas kito sugadinimÄ . PaaiÅ¡kino, kad pagal automobilių deformacijas nustatė, kokiu laipsniu (duomenys neskelbtini) renkėsi į (duomenys neskelbtini).

Pagal atliktus papildomus matavimus smÅ«gio kampo dydis yra 28,5 laipsniai. Duomenys apie stabdymÄ svarbÅ«s įvertinant greitį susidÅ«rimo metu. SusidÅ«rimo vietÄ apžiÅ«ros metu nurodė A. Å . – iÅ¡vados fotonuotraukoje Nr.5 - atsistojo pats A. Å ., atstovas neliepė ten stoti. Jei ieÅ¡kovas matė, kad neteisingai nurodyta vieta, galėjo patikslinti. PraÅ¡o į vietÄ atvykti dalyvį, nustatant, kur vyko susidÅ«rimas. IÅ¡ fotografijos Nr. 3 nustatė, kad automobiliai buvo nestabdomi ar stabdomi silpnai.

Jei bÅ«tų stabdymas, bÅ«tų matęsi – foto nuotraukoje Nr. 2 kelio dalyje bÅ«tų stabdymo pėdsakai (V formos). Stabdymas turėjo matytis, nes (duomenys neskelbtini) matosi Å¡oninio slydimo žymės, o ne stabdymo. Kadangi nebuvo matoma stabdymo žymių ant asfalto, taip pat telefoninio pokalbio metu P. K. nurodė, kad nestabdė, tai iÅ¡ tokių duomenų, įrodymų ir sprendė, kad (duomenys neskelbtini) nestabdyta. Pirminiame vertiniame nevertino, kad (duomenys neskelbtini) buvo stabdomas prieÅ¡ susidÅ«rimÄ , nes nebuvo duomenų.

Papildomoje išvadoje modeliavo pagal liudytojų parodymus: nurodė kitus greičius, kad stabdė. Stabdymo rėžimas parinktas pagal tai, kad nebuvo stabdymo žymių. Iš fotonuotraukų Nr.2 ir Nr. 3 matyti, kad intensyvaus stabdymo žymių nebuvo. Sprendė, kad 1,5 s buvo stabdoma, neintensyviai, nes nėra stabdymo pėdsakų (būtų fotografijose Nr. 2-3). Iki šoninio slydimo pradžios būtų matęsi intensyvaus stabdymo pėdsakai. Kiek bemodeliuotų, negauna tokių padėčių, kad atitiktų pagal įvykio dalyvių nurodytas aplinkybes.

Pirminiame vertinime nenagrinėjo, kokioje vietoje yra oro pagalvių davikliai. (duomenys neskelbtini) kairys jutiklis sutraiÅ¡kytas. SmÅ«gis buvo reikÅ¡mingas, automobilis neremontuotinas, turėjo iÅ¡siskleisti oro pagalvė. Pagal automobilio priekinės dalies deformacijÄ nustatė, kad (duomenys neskelbtini) judėjo 28,5 laipsnių kampu; nustatyta pagal matomas deformacijas, plokÅ¡tumÄ ir kryptis. Pirminė iÅ¡vada yra 4 pav. – jo iÅ¡vada, kad stovėjo, o ne sustojo. PaaiÅ¡kino, kad (duomenys neskelbtini) importuotas iÅ¡ (duomenys neskelbtini), tuo metu buvo COVID-19, verslo ribojimas.

Automobilių rinka nėra aktyvi. Tokie automobiliai yra nepopuliarÅ«s. IeÅ¡kovės pateiktas turto vertinimas dėl populiarumo – abstrakti iÅ¡vada, kad (duomenys neskelbtini) populiarÅ«s. PaieÅ¡ka (duomenys neskelbtini) visų gaminimo metų, vertino bet kokius (duomenys neskelbtini) modelius ir metus. (duomenys neskelbtini) vertino taip pat bet kokių metų.. Mano, kad įvykis inscenizuotas. Papildomai nurodė, kad jo iÅ¡silavinimas – (duomenys neskelbtini). Turi nekilnojamojo turto vertinimo licencijÄ , ilgametę įvykių tyrimo patirtį (16 metų). 2021-11-11 teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokato padėjėjas su ieÅ¡kiniu nesutiko.

Papildomai paaiÅ¡kino, kad draudimo bendrovė tyrė įvykį – telefonu A. Å . nurodė, kad važiavo 43-44 km/h, P. K. nurodė, kad važiavo 40 km/h ir į jį atsitrenkė (duomenys neskelbtini). 2021-09-09 teismo posėdžio metu A. Å . nurodė, kad važiavo iki 50 km/h, apie 45 km/h, P. K. nurodė, kad važiavo 30 km/h. Pagal eismo dalyvių paaiÅ¡kinimus, (duomenys neskelbtini) važiavo 44-50 km/h, (duomenys neskelbtini) - 40 ar 30 km/h. Pagal Å¡iÄ informacijÄ su specialia programa nustatyta, kad nei vienu atveju pagal dalyvių parodymus automobiliai nebÅ«tų sustoję į tÄ vietÄ , kuriÄ užfiksavo A.

Å . savo fotonuotraukose. Atsakovė buvo klaidinama, todėl neturi pareigos mokėti iÅ¡mokos. (duomenys neskelbtini) turėjo stovėti dalinai kelkraÅ¡tyje, važiuota apie 49 km/h greičiu. Kad (duomenys neskelbtini) stovėjo, matyti iÅ¡ fotografijos – deÅ¡inėje ratas nesisuko, neiÅ¡siskleidė oro pagalvės (kad iÅ¡siskleistų, turėjo bÅ«ti užvestas). Atsakovas tikrino įvairias hipotezes. „PC Crash“ programÄ naudoja teismo ekspertai. Automobiliai susidÅ«rė ne tomis aplinkybėmis, kurias nurodė įvykio dalyviai.

Bandė suklaidinti, avarija – sÄ moningas veiksmas, inscenizuotas. Pirma, (duomenys neskelbtini) nepopuliari, sunkiai realizuojama transporto priemonė. E. L. nerado pakankamai automobilių, kad galėtų nustatyti vertę (rėmėsi automobiliais užsienyje). Taip pat skelbimai patvirtina Å¡iÄ aplinkybę. Nesutinka su E. L. atsakymu, nes jis neturėjo detalios informacijos apie gamybos metus. Vertino 2002-2021 m. laikotarpį, vertino bet kokios kubatÅ«ros automobilius, kuro, taip pat ir kito modelio. Atsakymas abstraktus.

E. L. vertino vertę, atsižvelgdamas pagal prastÄ iÅ¡vaizdÄ , 20 procentų sumažindamas vertę. Antra, P. K. ir A. Å . gyvena Å¡alia, žinojo vienas kitÄ , buvo matę. Nors posėdžio metu bandė iÅ¡sisukinėti, neigti, bet abu sakė, kad iki įvykio buvo matę. Trečia, A. Å . vairavo ne savo automobilį, o įmonės, kurioje nedirbo. Perdavimo aplinkybės yra miglotos – A. Å . paėmė iÅ¡ (duomenys neskelbtini) ne jo automobilį; P. K. iÅ¡kart po įvykio pardavė, draustas 1 mėn. laikotarpiu, nors, kaip paaiÅ¡kino, paprastai draudžia metams.

Ketvirta, įvykis nuoÅ¡alioje kelio atkarpoje, ties kelio vingiu. 2021-09-09 P. K. ir A. Å . patvirtino, kad nei ieÅ¡kovės vadovė, nei A. S. nereiÅ¡kė jokių pretenzijų. Baigiamojoje kalboje ieÅ¡kovo advokatas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kviesta policija, tÄ patvirtina liudytojų parodymai. Atsakovas neneigia, kad sugadinimas atitinka įvykį. (duomenys neskelbtini) drausta 6 metus iki įvykio, nėra nei vienos iÅ¡mokos. A. Å . ir Ž. Å . paaiÅ¡kino automobilio perdavimo aplinkybes – gyvenimiÅ¡ka situacija, parodymai nuoseklÅ«s, aiÅ¡kÅ«s. P. K. 2021-09-09 posėdžio metu (įraÅ¡o 59 min.) nurodė, kad prieÅ¡ posÅ«kį pradėjo stabdyti, prieÅ¡ stabdymÄ greitis buvo 30 km/h. (įraÅ¡o 1 val. 12 min.) – stabdė prieÅ¡ įvykį, kiek stipriai – neprisimena. (duomenys neskelbtini) m. gamybos, įsigyta (duomenys neskelbtini), oro pagalvės galėjo ir nebÅ«ti.

Padangų žymės buvo ant kelio. Tai, kad stabdė P. K., įrodo iÅ¡vados 5 l., foto Nr. 11 – intensyviai stabdomas automobilis ir klimpo į Å¡onÄ . Tyrime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) stabdomas neintensyviai – objektyvių duomenų nėra – ratas nesisuko, nes buvo stabdoma. Nuo smÅ«gio kampo gali oro pagalvė ir neiÅ¡siskleisti. IeÅ¡kovė neprivalo įrodinėti, kad įvykio nebuvo. Tai tik atsakovo prielaidos. Atsakovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pradėjo stabdyti prieÅ¡ 1,5 s, bet tokių duomenų nėra, t. y. nėra duomenų, kada pamatė, koks buvo greitis.

Galėjo bÅ«ti, kad (duomenys neskelbtini) stabdė ir galėjo sustoti prieÅ¡ susiduriant. Atsakovas vadovaujasi LAT nutartimi Nr. e3K-3-521-701/2016, tačiau aplinkybės yra kitos, buvo ekspertizė. Å ioje byloje neaiÅ¡kios kvalifikacijos asmens, dirbančio su programa „PC Crash“ programa, subjektyviu vertinimu nustatomos automobilių padėtys, kita. Atstovas dirba atsakovo įmonėje. Pagal atsakovÄ , dalyviai neva melavo dėl greičio, bet jie tiksliai net nežino, galėjo suklysti, o po avarijos galėjo tiksliai ir nenurodyti, kurioje vietoje susidÅ«rė.

Dėl A. D. iÅ¡vados nurodė, kad nėra įrodymų dėl kvalifikacijos, kad gali dirbti su programa, negalima vertinti, ar teisingai nustatė aplinkybes. IÅ¡vados prieÅ¡tarauja viena kitai – dėl kampo, dėl greičių. Gali bÅ«ti ir tokia situacija, kad (duomenys neskelbtini) stabdė ir prieÅ¡ susidÅ«rimÄ sustojo. Atsakovės atstovas advokato padėjėjas baigiamojoje kalboje nurodė, kad pagal teismų praktikÄ draudikas neprivalo įrodyti, kokiomis aplinkybėmis įvyko įvykis, draudėjas turi įrodyti, kad įvykis draudžiamasis.

Kad (duomenys neskelbtini) stovėjo, patvirtina:

1) priekinis dešinės ratas nesisuko;

2) neiÅ¡siskleidė oro pagalvės; instrukcijoje – turi bÅ«ti įjungtas degimas. Nesutinka, kad neva nebuvo oro pagalvės, nes (duomenys neskelbtini) turėjo galiojančiÄ techninę apžiÅ«rÄ , nedegė įspėjimo lemputė dėl oro pagalvių (P. K. dirba (duomenys neskelbtini)). Nesutinka, kad galėjo neiÅ¡siskleisti dėl kitų priežasčių – susidÅ«rimo metu buvo stipriai paveiktas daviklis – buvo visos sÄ lygos iÅ¡siskleisti, bet neiÅ¡siskleidė, vadinasi, stovėjo. A. Å . ir P. K. parodymais dėl greičių negalima pasitikėti, gali bÅ«ti, kad tarėsi prieÅ¡ posėdį, dėl greičių keitė parodymus.

PrieÅ¡ apklausÄ 2021-09-09 teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės advokatas ieÅ¡kovės automobilį įvardijo (duomenys neskelbtini) analogu – tÄ patį nurodė A. Å . Automobiliai susidÅ«rė kitaip nei nurodytomis aplinkybėmis. Nesutinka, kad A. Å . suklydo dėl greičio. Bandė suklaidinti dėl įvykio apskritai. Tai, kad eismo įvykis inscenizuotas, patvirtina, pirma, nuoÅ¡ali vieta, nėra gyvenamųjų namų. A. Å ., P. K. vieta yra žinoma. Eismas (duomenys neskelbtini) nebuvo intensyvus.

Antra, įvykis įvyko abiejų darbuotojų darbo metu. Trečia, gyvena Å¡alimais, nors neigė, bet prisipažino, kad buvo matę vienas kitÄ . Ketvirta, vairavo ne savo automobilį – P. K. nurodė, kad mamai nebuvo reikalinga (duomenys neskelbtini), drausta tik 1 mėnesio laikotarpiui, nors įprastai draudžiama vieniems metams. P. K. turėjo savo automobilį, bet vairavo mamos automobilį. A. S. ir Ž. Å . nurodė, kad iki susidÅ«rimo 2 savaites automobilis buvo pas Ž. Å . Trys liudytojai patvirtino, kad valdytojas buvo A.

S. Tuo metu turėjo savo automobilį (duomenys neskelbtini). A. S. (duomenys neskelbtini) buvo „atliekamas“. Direktorė nurodė, kad turėjo kitÄ automobilį. Po įvykio nepirko kito automobilio, nebuvo reikalingas automobilis. A. S. – „įprastai automobilį atsinaujina kas 3 metus“ – UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilį turėjo 7 metus. Nė vienam iÅ¡ savininkų, valdytojų nebuvo reikalo įsigyti naujesnį automobilį iki įvykio. Skelbimai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) nėra populiarus, sunku parduoti.

Nei direktorė, nei A. S. nereiÅ¡kė pretenzijų A. Å . Tai rodo, kad inscenizuota, sÄ moningai siekė gauti Kasko iÅ¡mokÄ . Labiausiai tikėtina, kad P. K. net nebuvo automobilyje. P. K. gavo iÅ¡mokÄ iÅ¡ „Ergo“ pagal fotografijas; netyrė įvykio aplinkybių. AtsakovÄ buvo bandoma suklaidinti, tai nėra draudžiamasis įvykis. Pareiga įrodyti, kad įvykis neinscenizuotas, tenka ieÅ¡kovui, o ne draudikui. IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad įvykis įvyko, kaip nurodė A. Å . ir P. K.

Nepateikė specialisto išvados, kad paneigtų atsakovo tyrimų išvadas. Teismas teiravosi, ar ieškovas neprašys ekspertizės – nereiškė pageidavimo. Ieškovas deklaratyviai teigia, kad išmokas turi būti mokama tik dėl įvykio. Baigiamųjų kalbų metu atsakovės atstovas A. D. nurodė, kad, patikrinus duomenų bazes, nustatyta, kad buvo keturi ieškovės eismo įvykiai. Patiklsino, kad deformacijos kampai nėra tapatu smūgio kampui. Jo kvalifikacija – (duomenys neskelbtini).

Per (duomenys neskelbtini) draudime registruota daugiau negu 12 000 eismo įvykių, tyrimai – tik dėl 7 įvykių, po kurių atsisakyta mokėti iÅ¡mokÄ . Draudikas nepiktnaudžiauja. IeÅ¡kinys atmestinas. IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini) posÅ«kyje įvyko eismo įvykis, kuriame dalyvavo ieÅ¡kovui priklausantis automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - ir (duomenys neskelbtini)), kurį vairavo A. Å ., ir automobilis (duomenys neskelbtini), valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)), vairuojamas P. K. Eismo įvykio deklaracijoje nurodyta, kad eismo įvykis įvyko dėl automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo A. Š. kaltės, kuris posūkyje trenkėsi į priešpriešais atvažiuojantį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas atsakovo (duomenys neskelbtini) draudimo sutarties pagrindu (draudimo liudijimas (duomenys neskelbtini)), draudimo laikotarpis buvo (duomenys neskelbtini).

Draudikas buvo informuotas apie eismo įvykį, tačiau, remdamasis (duomenys neskelbtini) vyriausiojo žalų eksperto A. D. Specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir IÅ¡vada), atsisakė iÅ¡mokėti ieÅ¡kovei draudimo iÅ¡mokÄ . IÅ¡vadoje nustatyta, kad automobiliai susidÅ«rė kitomis, ne įvykio dalyvių nurodytomis aplinkybėmis, o draudikas buvo bandomas klaidinti, dėl ko jam nekyla pareiga mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei 9771 Eur draudimo iÅ¡mokÄ .

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl įvykusio eismo įvykio ir jo metu apgadintų dviejų transporto priemonių, tačiau ginčas kilo dėl eismo įvykio aplinkybių ir dėl draudiko atsisakymo iÅ¡mokėti ieÅ¡kovei draudimo iÅ¡mokÄ pagal savanoriÅ¡ko draudimo sutartį. Atsakovas atsisakė iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ vadovaudamasis Draudimo taisyklių Nr. 001 (toliau - ir Draudimo taisyklės) 127.2 punktu, kuris nustato, kad draudimo iÅ¡moka nemokama, jeigu bandoma suklaidinti, nurodant klaidingas įvykio aplinkybes, klastojant faktus ar dokumentus, kurie turi arba gali turėti įtakos draudžiamojo įvykio priežasčių arba draudimo iÅ¡mokos dydžio nustatymui.

Pagal civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 straipsnyje pateikiamÄ draudimo sutarties sÄ vokÄ draudimo sutartimi viena Å¡alis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytÄ draudimo įmokÄ (premijÄ ) sumokėti kitai Å¡aliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytÄ draudimo iÅ¡mokÄ , apskaičiuotÄ Ä¯statyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Draudimo įstatyme (toliau – DÄ®) ir konkrečiose draudimo rÅ«Å¡ies taisyklėse nustatytos iÅ¡imtys, kai draudėjo patirta žala visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nekompensuojama, dėl to, draudėjui pasikreipus dėl draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo, draudikas turi teisę jos visiÅ¡kai arba iÅ¡ dalies nemokėti.

Pagal DĮ 98 straipsnio 3 dalies nuostatas, draudikas neturi teisės:

1) iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ ar atsisakyti jÄ iÅ¡mokėti, neįsitikinęs, kad draudžiamasis įvykis buvo;

2) atsisakyti iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teisine prasme draudžiamasis įvykis yra juridinis faktas, t. y. realaus gyvenimo reiÅ¡kinys, su kuriuo įstatymas sieja teisinius padarinius, konkrečiai – draudiko pareigÄ iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Sutartyje nustatyti draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai apibrėžia draudiko prisiimamos rizikos mastÄ , draudimo sutarties apimtis ir ribas. Nedraudžiamuoju įvykiu laikytinas atsitikimas, kai įvyksta į draudimo rizikos apibrėžtį patenkantis įvykis, tačiau Å¡alys yra susitariusios, kad dėl konkrečių aplinkybių ir savitų aiÅ¡kiai draudimo sutartyje nustatytų sÄ lygų Å¡is įvykis nelemia draudiko pareigos iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2013; 2017-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-378/2017).

Civiliniame procese vyraujantys dispozityvumo ir rungimosi principai (CPK 12 ir 13 straipsniai), be kita ko, reiÅ¡kia, jog tik Å¡alys nustato įrodinėjimo dalykÄ bei nurodo aplinkybes, kuriomis jos grindžia pareikÅ¡tus reikalavimus, teismas negali vykdyti įrodinėjimo naÅ¡tÄ už Å¡alis. Kiekviena Å¡alis turi procesinę naÅ¡tÄ Ä¯rodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Å io principo esmę sudaro tai, kad neÅ¡aliÅ¡kas teismas nagrinėja privačių Å¡alių ginÄÄ , todėl Å¡alys negali bÅ«ti tik abejingos stebėtojos.

Be to, pasitelkus aptariamÄ taisyklę užtikrinamas Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principo tinkamas įgyvendinimas, sudarant Å¡alims vienodas galimybes įgyvendinti procesines teises. Å alių pasyvumas procese, nepasinaudojimas teise, kartu ir naÅ¡ta įrodinėti, sukelia tam tikrus neigiamus procesinius padarinius – teismas laiko tam tikras aplinkybes neįrodytomis, o tai gali lemti nepalankaus teismo sprendimo priėmimÄ , Å¡alies, kuri neįrodė savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindo, atžvilgiu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad teismas turi įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir kartu įrodymų visetÄ .

Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-687/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019).

Nors byloje nustatyta, kad eismo dalyvių vairuojami automobiliai susidÅ«rė ir jiems padaryta žala, tačiau tai savaime nesuponuoja atsakovo pareigos iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , jeigu nėra nustatyta draudžiamojo įvykio fakto. Ä®rodinėjimo pareiga atsisakant mokėti draudimo iÅ¡mokÄ ar nusprendus jÄ mokėti sumažintÄ priklauso draudikui, dėl ko Å¡ioje byloje atsakovas, teigdamas, jog įvykis įvyko ne vairuotojų nurodomomis aplinkybėmis, privalėjo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias nuo draudimo iÅ¡mokos sumokėjimo.

Draudimo bendrovei remiantis ir įrodinėjant aplinkybę, kad nėra nustatyta draudžiamojo įvykio fakto, o žalÄ patyrusiam asmeniui remiantis prieÅ¡inga aplinkybe, t. y. kad draudžiamasis įvykis buvo, Å¡ios aplinkybės įrodinėjimo bei draudimo bendrovės pateiktų įrodymų paneigimo pareiga tenka žalÄ patyrusiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-701/2016). Nors teismas siÅ«lė, nei viena Å¡alis su teismo ekspertizės skyrimu nesutiko, todėl teismas, priimdamas sprendimÄ , vertina į bylÄ pateiktas iÅ¡vadas ir kitus raÅ¡ytinius įrodymus bei Å¡alių paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus (CPK 186, 189, 197 straipsniai).

Nagrinėjamoje byloje atsakovas (draudikas) savo atsisakymÄ mokėti draudimo iÅ¡mokÄ ieÅ¡kovui grindė specialisto iÅ¡vada. Atsakovės (duomenys neskelbtini) A. D., įvertinęs eismo dalyvių nurodytas įvykio aplinkybes, atlikęs automobilio (duomenys neskelbtini), įvykio vietos apžiÅ«rÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad vairuotojų pateikti (duomenys neskelbtini) eismo įvykio kilimo paaiÅ¡kinimai techniniu požiÅ«riu nėra pagrįsti. Atlikus eismo įvykio modeliavimÄ matoma, kad automobilių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) padėtys bÅ«tų visiÅ¡kai kitokios, nei nurodo eismo įvykio dalyviai.

Specialistui atlikus tyrimÄ nustatyta, kad automobilių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) padėtys bÅ«tų tokios, kaip yra užfiksuotos eismo įvykio vietoje, jei automobilis (duomenys neskelbtini) yra pastatytas dalinai kelkraÅ¡tyje, o automobilio (duomenys neskelbtini) greitis smÅ«gio metu - ~49 km/h. IÅ¡vados dėl eismo įvykio aplinkybių buvo padarytos vertinant automobilių deformacijas, jų padėtis, kampus ir plokÅ¡tumas, automobilių padėtis po susidÅ«rimo, matomas iÅ¡ fotonuotraukų, taip pat tyrimo metu buvo apžiÅ«rėtas automobilis (duomenys neskelbtini), eismo įvykio vieta.

Eismo įvykio dalyvis A. Å ., vairavęs automobilį (duomenys neskelbtini), po įvykio atsakovo žalų ekspertui nurodė važiavęs 43-44 km/h greičiu, P. K., vairavęs automobilį (duomenys neskelbtini), nurodė važiavęs apie 40 km/h greičiu (garso įraÅ¡ai (duomenys neskelbtini)), teismo posėdžio metu liudytojas A. Å . nurodė važiavęs 45-50 km/val. greičiu ir prieÅ¡ susidÅ«rimÄ stabdė, liudytojas P. K. – apie 30 km/h greičiu ir prieÅ¡ susidÅ«rimÄ stabdė. Tiek iÅ¡ byloje esančios IÅ¡vados, Papildomų eismo įvykio duomenų analizės Nr. (duomenys neskelbtini), atliktos įvertinus liudytojų teismo posėdžio metu nurodytus kitokius greičius (toliau – ir Papildoma analizė) ((duomenys neskelbtini)), tiek iÅ¡ specialisto IÅ¡vadÄ teikusio, PapildomÄ analizę atlikusio A.

D. paaiÅ¡kinimų teismo posėdžių metu matyti, kad automobilių padėtys po įvykio bÅ«tų kitokios, nei teigia ir nurodo eismo įvykio dalyviai: jei automobilio (duomenys neskelbtini) greitis prieÅ¡ susidÅ«rimÄ yra 40 km/h, o automobilio (duomenys neskelbtini) yra 44 km/h, nustatyta, kad po susidÅ«rimo (duomenys neskelbtini) automobilis (jei po smÅ«gio yra stabdomas) bÅ«tų likęs kelyje, o (duomenys neskelbtini) automobilis (jei po smÅ«gio yra stabdomas) bÅ«tų nuvažiavęs už kelio ribų (IÅ¡vados 9 psl., Pav.

Nr. 3,); jei automobilio (duomenys neskelbtini) greitis prieÅ¡ susidÅ«rimÄ yra 30 km/h, o automobilio (duomenys neskelbtini) yra 45 km/h, (duomenys neskelbtini) automobilis bÅ«tų likęs kelyje, o (duomenys neskelbtini) automobilis didžiÄ jÄ dalimi bÅ«tų už kelio ribų, be to, bÅ«tų įvykęs papildomas automobilių kontaktas – (duomenys neskelbtini) automobilio galinės dalies ir (duomenys neskelbtini) automobilio kairės pusės durelėmis kontaktas (Papildomos analizės 3-4 psl., Pav. Nr. 2); jei automobilio (duomenys neskelbtini) greitis prieÅ¡ susidÅ«rimÄ yra 30 km/h, o automobilio (duomenys neskelbtini) yra 50 km/h, (duomenys neskelbtini) automobilis bÅ«tų likęs kelyje, o (duomenys neskelbtini) automobilis bÅ«tų už kelio ribų (Papildomos analizės 4-5 psl., Pav.

Nr. 3); jei automobilio (duomenys neskelbtini) važiavimo greitis yra 40 km/h, o automobilio (duomenys neskelbtini) yra 44 km/h ir automobiliai iki susidūrimo yra stabdomi, (duomenys neskelbtini) automobilis būtų likęs kelyje, o (duomenys neskelbtini) automobilis būtų tik priekine dalimi už kelio ribų (Papildomos analizės 6 psl., Pav. Nr. 4); jei automobilio (duomenys neskelbtini) važiavimo greitis yra 30 km/h, o automobilio (duomenys neskelbtini) yra 45 km/h, kai automobiliai iki įvykio stabdomi, (duomenys neskelbtini) automobilis būtų likęs kelyje, o (duomenys neskelbtini) automobilis būtų tik priekine dalimi už kelio ribų (Papildomos analizės 7 psl., Pav.

Nr. 5); jei automobilio (duomenys neskelbtini) važiavimo greitis yra 30 km/h, o automobilio (duomenys neskelbtini) yra 50 km/h, kai automobiliai iki įvykio stabdomi, (duomenys neskelbtini) automobilis bÅ«tų likęs kelyje, o (duomenys neskelbtini) automobilis bÅ«tų tik priekine dalimi už kelio ribų (Papildomos analizės 8 psl., Pav. Nr. 6) (el. bylos priedas, b. l. 55-62). Teismo posėdžio metu liudytojai nurodė, kad prieÅ¡ susidÅ«rimÄ abu stabdė, P. K. teigė buvus padangų žymių ant kelio. Nustatyta, kad pateiktose iÅ¡ įvykio vietos fotonuotraukose stabdymo žymių nesimato, matyti tik Å¡oninio slydimo žymės (IÅ¡vados 3 psl., Nuotraukos Nr. 2 ir Nr. 3) - nuotraukoje Nr. 2 matomi (duomenys neskelbtini) automobilio Å¡oninio slydimo pėdsakai, nuotraukoje Nr. 11 (IÅ¡vados 5 psl.) matoma, kad (duomenys neskelbtini) automobilio deÅ¡inys priekinis ratas Å¡oninio slydimo metu nesisuko, tai patvirtina grunto likučiai tik ant pusės automobilio rato.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas A. D. paaiÅ¡kino, kad nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) slydo į kelkraÅ¡tyje esančiÄ sankasÄ , Å¡oninio slydimo metu deÅ¡inės pusės ratas nesisuko, buvo stabdomas grunto. Byloje nustatyta, kad susidÅ«rimo metu neiÅ¡siskleidė (duomenys neskelbtini) automobilio saugos oro pagalvė. IÅ¡vadoje nurodoma, kad saugos oro pagalvėms iÅ¡sikleisti bÅ«tina sÄ lyga, jog automobilis bÅ«tų užvestas ir judėtų >20 km/h greičiu. Remiantis byloje Å¡alių pateiktais (duomenys neskelbtini) naudotojo vadovais, oro pagalvės aktyvuojamos tik tuomet, kai užvedimo jungiklis įjungtas, oro pagalvės iÅ¡siskleidžia stipraus smÅ«gio metu, tačiau priekinės oro pagalvės, be kita ko, gali neiÅ¡siskleisti patyrus smÅ«gį į kampÄ ir kai smÅ«gio kampas yra nuotolyje nuo iÅ¡ilginės automobilio aÅ¡ies (mažesnis nei 30°) (el. bylos priedas, b. l. 51-54; (duomenys neskelbtini)).

IeÅ¡kovės teigimu, oro pagalvė galėjo neiÅ¡siskleisti dėl to, kad jos nebuvo, be to, avarijos metu automobilio (duomenys neskelbtini) kairės pusės priekinis smÅ«gio jutiklis nebuvo paliestas ar kitaip paveiktas. Teismas pažymi, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog (duomenys neskelbtini) automobilyje nebuvo oro pagalvės. Kaip teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino liudytojas P. K. ((duomenys neskelbtini)), automobilyje nedegė įspėjimo lemputė dėl oro pagalvių, automobilis turėjo galiojančiÄ techninę apžiÅ«rÄ .

Kaip matyti iš byloje pateiktų fotonuotraukų (Išvados 5 psl., Nuotrauka Nr. 12), automobilių susidūrimo metu buvo stipriai paveiktas automobilio (duomenys neskelbtini) kairės pusės priekinis smūgio jutiklis. Taigi, esant eismo įvykio dalyvių nurodytoms aplinkybėms, (duomenys neskelbtini) automobilio oro pagalvės turėjo išsiskleisti. Ieškovės atstovas procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu, pasisakydamas dėl vairuotojų nurodomų ir įvykį tyrusio specialisto nustatytų greičių skirtumo, rėmėsi kasacinio teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-462-695/2017 pateiktais išaiškinimais, kad transporto priemonių važiavimo greitis, jeigu jis nebuvo išmatuotas specialiai tam skirtomis priemonėmis (greičio matuokliais), o buvo subjektyviai vertinamas ir nurodomas transporto priemonės vairuotojo ar kito asmens, nėra pakankamai patikimas įrodymas.

Dėl šios priežasties, sprendžiant dėl to, ar eismo įvykis buvo imituotas, turi būti įvertinta subjektyviai vertinamo ir nurodomo transporto priemonės greičio reikšmė – ar dėl šios aplinkybės iš viso paneigiamas eismo įvykis, ar eismo įvykis buvo, bet jo dalyvių aiškinimai dėl šios aplinkybės nesutampa. Jeigu nurodyta subjektyvi aplinkybė eismo įvykio nepaneigia, tai gali būti vertinama, kad eismo įvykio dalyvis dėl jos klydo. Nėra pagrindo iš eismo įvykio dalyvių reikalauti tikslumo, kuris viršija asmens gebėjimus.

Faktinį klydimÄ dėl tokios eismo įvykio aplinkybės, kaip transporto priemonės važiavimo greitis susidÅ«rimo metu, dėl kurios nepaneigiamas pats eismo įvykis, nėra pagrindo pripažinti draudžiamojo įvykio klastojimu ar imitavimu. Vien transporto priemonės važiavimo greičio susidÅ«rimo metu netikslus nurodymas, kai kiti įvykio duomenys patvirtina, kad susidÅ«rimas tikrai įvyko ir transporto priemonės buvo apgadintos jo metu, nesudaro pagrindo laikyti eismo įvykį suklastotu ir tuo pagrindu vertinti jį kaip nedraudžiamÄ jį.

Teismo vertinimu, pirmiau nurodyta kasacinio teismo nutartis ir joje pateiktas iÅ¡aiÅ¡kinimas nėra pakankamas ieÅ¡kinį laikyti pagrįstu nagrinėjamoje byloje dėl kelių priežasčių. Pirma, kasacinio teismo nagrinėtoje byloje tiek eismo įvykio dalyvių nurodomas, tiek nustatytas greitis buvo labai mažas – atitinkamai 20 km/val. ir 5 km/val. Važiuojant tokiu greičiu ir nežiÅ«rint į greičio matavimo prietaisÄ , yra labai sunku įvertinti greitį ir 15 km/val. paklaida gali bÅ«ti paaiÅ¡kinama sÄ Å¾iningu asmens suklydimu.

Be to, eismo įvykis Å¡ioje kasacinio teismo nagrinėtoje byloje įvyko automobiliui iÅ¡važinėjant iÅ¡ aikÅ¡telės, kai paprastai greičiai nebÅ«na dideli. Nagrinėjamu atveju nurodomų greičių skirtumas yra apie 10 km/val., (duomenys neskelbtini) atveju atsakovas padarė iÅ¡vadÄ , kad automobilis susidÅ«rimo metu nejudėjo. Net ir darant prielaidÄ , kad net du eismo įvykio dalyviai sÄ Å¾iningai klydo dėl jų vairuojamų transporto priemonių greičių, aptariamo eismo įvykio aplinkybės lieka neaiÅ¡kios.

Pagal kasacinio teismo pateiktus įstatyme įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių iÅ¡aiÅ¡kinimus, bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas. Byloje esančius įrodymus teismas įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle, vadovaudamasis įstatymais. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi bÅ«ti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju.

Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad įrodymai neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ . Vertinant Å¡alių, trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimus ir liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi bÅ«ti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiÅ¡kinimai gali bÅ«ti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklÅ«s, iÅ¡samÅ«s, detalÅ«s, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių.

Ä®rodymų patikimumÄ patvirtina faktinių duomenų, gautų iÅ¡ keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200-219/2015).

Nors ieškovės atstovas teismo posėdžio metu teigė, kad Išvadoje atliktas eismo įvykių aplinkybių vertinimas, automobilių padėtys nustatytos subjektyviu atsakovo atstovo, kuris dirba atsakovo įmonėje, vertinimu, teismas tokius teiginius laiko deklaratyviais ir neįrodytais. Ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie leistų abejoti specialisto išvadomis, neprašė atlikti ekspertizės. Teismas pažymi, jog specialisto byloje esantis atliktas eismo įvykio aplinkybių vertinimas yra vienas iš byloje esančių įrodymų.

Aplinkybė, kad į bylÄ pateikta iÅ¡vada nėra teismo ekspertizės iÅ¡vada (CPK 212-224 straipsniai), savaime nesudaro pagrindo abejoti jos patikimumu. IÅ¡vadoje nurodyta, kad tyrimÄ atliko (duomenys neskelbtini) A. D. (byloje pateiktas (duomenys neskelbtini)), turintis ekspertinę praktinę darbo patirtį nuo (duomenys neskelbtini), į bylÄ nėra pateikta duomenų, kurie sudarytų pagrindÄ abejoti specialisto kompetencija. Tai, kad tyrimÄ atliko atsakovės darbuotojas, savaime nesudaro pagrindo abejoti specialisto iÅ¡vados objektyvumu.

Å is vertinimas yra iÅ¡samus, paaiÅ¡kinantis įvykio aplinkybes, jis nėra nuginčytas, į bylÄ nėra pateikta duomenų, kurie paneigtų Å¡iame vertinime nurodytas aplinkybes. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovės į bylÄ pateikta IÅ¡vada, Papildoma analizė yra tinkami ir patikimi raÅ¡ytiniai įrodymai, kurių pagrindu gali bÅ«ti daromos iÅ¡vados dėl fakto buvimo ar nebuvo (CPK 176 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovė, nesutikdama su atlikto vertinimo iÅ¡vadomis, turėjo teisę kreiptis į kitÄ specialistÄ ar atlikti transporto priemonės ekspertizę, tačiau to nepadarė.

Pažymėtina, kad įstatymas įpareigoja draudėjÄ , naudos gavėjÄ ir (ar) nukentėjusįjį trečiÄ jį asmenį pateikti draudikui visus turimus dokumentus ir informacijÄ apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir pasekmes, bÅ«tinus nustatant draudimo iÅ¡mokos dydį. Å i pareiga turi bÅ«ti vykdoma sÄ Å¾iningai, nes klaidinančių ir neteisingų aplinkybių nurodymas nulemia draudiko sprendimÄ dėl draudimo iÅ¡mokos (ne) mokėjimo (Draudimo įstatymo 98 straipsnio 1, 2, 4 dalys). Rungimosi principas, nustatytos įrodinėjimo pareigos taisyklės (CPK 12, 178 straipsniai), be kita ko, suteikia teisę ir kartu nustato procesinę pareigÄ Å¡alims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos Å¡alies įrodinėjamas aplinkybes.

Atsakovui remiantis ir įrodinėjant aplinkybę, kad nėra nustatyta draudžiamojo įvykio fakto, o ieÅ¡kovei remiantis prieÅ¡inga aplinkybe, t. y. kad draudžiamasis įvykis buvo, Å¡ios aplinkybės įrodinėjimo bei atsakovės pateiktų įrodymų paneigimo pareiga teko ieÅ¡kovei. Taigi, nagrinėjamos bylos atveju, ieÅ¡kovė turėjo pareigÄ paneigti draudimo bendrovės eismo įvykio tyrimo iÅ¡vadas, tačiau nėra pagrindo pripažinti, jog tokiÄ pareigÄ ieÅ¡kovė įvykdė. Ä®vertinęs aukščiau nurodytus duomenis, teismas sprendžia, kad nors abu eismo įvykio deklaracijoje nurodyti automobiliai apgadinti (to neneigė nei byloje dalyvaujantys asmenys, nei specialistas), tačiau, labiau tikėtina, kad Å¡ie apgadinimai atsirado kitomis aplinkybėmis, nei nurodė transporto priemonių vairuotojai.

Atsakovės nuomone, automobilių susidÅ«rimas buvo sÄ moningas, inscenizuotas veiksmas, kuriuo buvo siekiama neteisėtai gauti draudimo iÅ¡mokÄ , tai lemia ne tik klaidingos, neteisingos informacijos apie (duomenys neskelbtini) įvykį pateikimas bei siekis suklaidinti atsakovÄ , tačiau ir faktinės aplinkybės, jog ginčo automobilis (duomenys neskelbtini) yra sunkiai realizuojama/parduodama transporto priemonė, eismo įvykio dalyviai gyvena Å¡alia esančiuose namuose bei žino vienas kitÄ , ieÅ¡kovei priklausantį automobilį vairavo su įmone nesusijęs asmuo, P. K. iÅ¡ karto po įvykio pardavė įvykyje dalyvavusį (duomenys neskelbtini) pirkėjui iÅ¡ (duomenys neskelbtini), kuris privalomuoju transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudimu buvo draustas itin trumpu laikotarpiu (duomenys neskelbtini).

IeÅ¡kovės teigimu, byloje nėra įrodymų, kad eismo dalyviai veikė neteisėtai, siekdami gauti draudimo iÅ¡mokÄ . Teismas pažymi, kad pagal Draudimo įstatymo 96 straipsnio nuostatas, draudikas turi tik pagrįsti savo atsisakymo mokėti iÅ¡mokÄ pagrindÄ , bet ne įrodyti, kokiomis iÅ¡ tiesų aplinkybėmis įvyko įvykis ar kad asmenys padarė nusikalstamÄ veikÄ (Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 13 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-95-544/2018). Todėl aptartos teisės aktų nuostatos neįtvirtina pareigos draudikui įrodyti buvus inscenizuotÄ eismo įvykį ar kad eismo įvykio dalyviai tyčia pateikė iÅ¡galvotus duomenis apie įvykį.

Teismas, įvertinęs Å¡alių paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus, raÅ¡ytinius įrodymus sprendžia, kad atsakovo nurodomos aplinkybės sudaro papildomÄ pagrindÄ abejoti vairuotojų sÄ Å¾iningumu ir deklaruojamomis eismo įvykio aplinkybėmis, nors esminę reikÅ¡mę sprendžiant dėl eismo įvykio aplinkybių ir sugadinimų turi atsakovo pateikti duomenys, atliktas tyrimas ir jo pagrindu padaryta iÅ¡vada, paneigianti eismo įvykio dalyvių parodymus. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, įvertinęs visumÄ byloje nustatytų faktinių aplinkybių, raÅ¡ytinius įrodymus, Å¡alių atstovų paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus, sprendžia, kad Å¡iuo konkrečiu atveju atsakovas pagrįstai atsisakė iÅ¡mokėti ieÅ¡kovei draudimo iÅ¡mokÄ , todėl ieÅ¡kinys yra nepagrįstas ir atmestinas (CK 6.987 straipsnis, CPK 178 straipsnis).

IeÅ¡kovė pateikė duomenis apie patirtas iÅ¡laidas turto vertintojui dėl žalos dydžio nustatymo, tačiau nagrinėjamu atveju pripažinus pagrįstu atsakovo atsisakymÄ iÅ¡mokėti ieÅ¡kovei draudimo iÅ¡mokÄ , nėra pagrindo vertinti ieÅ¡kovės praÅ¡omų priteisti iÅ¡laidų pagrįstumo, kadangi jam nekyla pareiga atlyginti ieÅ¡kovei ir kitÄ Å¾alos dalį – iÅ¡laidas turto vertintojui. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

IeÅ¡kinį atmetus, iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui priteistinos jo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, pagrįstos raÅ¡ytiniais įrodymais. Atsakovas praÅ¡o priteisti 2993,30 Eur atstovavimo iÅ¡laidų ir 84,70 Eur bÅ«tinųjų iÅ¡laidų, iÅ¡ viso 3078 Eur ((duomenys neskelbtini)). IÅ¡ pateiktų ataskaitų matyti, kad sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ytos atsakovei už atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kitus parengtus procesinius dokumentus, konsultavimÄ , kitos Å¡alies pateiktų procesinių dokumentų analizę.

IÅ¡ teismui pateiktų bylinėjimosi iÅ¡laidas pagrindžiančių įrodymų, t. y. mokėjimo nurodymų, nustatyta, kad atsakovė už patirtas atstovavimo iÅ¡laidas yra apmokėjusi. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ar advokato darbo laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintuose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Sprendžiant klausimÄ dėl iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo, turi bÅ«ti vadovaujamasi CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, t. y. tokios iÅ¡laidos turi bÅ«ti proporcingos bylos sudėtingumui, advokato darbo ir laiko sÄ naudoms ir nevirÅ¡yti Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio.

Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į Å¡iuos kriterijus: bylos sudėtingumÄ ; teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialių žinių reikalingumÄ ; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimÄ toje byloje; bÅ«tinybę iÅ¡vykti į kitÄ vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ ; Å¡alių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sÄ naudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas). Taigi, sprendžiant klausimÄ dėl iÅ¡laidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo Å¡aliai, turi bÅ«ti atsižvelgiama tiek į bendrÄ sias bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisykles, tiek ir į konkrečios jų rÅ«Å¡ies – iÅ¡laidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-611/2019).

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas, spręsdamas dėl iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, vadovaujasi ne tik nurodytais CPK 98 straipsnyje įtvirtintais kriterijais, tačiau ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo principais bei realumo, bÅ«tinumo ir pagrįstumo kriterijais, siekiant, kad nebÅ«tų pažeistas Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

Atsižvelgiant į ginčo ir įrodinėjimo sudėtingumÄ , advokato ir advokato padėjėjo darbo laiko sÄ naudas, bylos apimtį, teismo posėdžių skaičių, jų trukmę, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovo nurodytos iÅ¡laidos už advokato/ advokato padėjėjo teisinę pagalbÄ nevirÅ¡ija 2004-05-02 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintoje rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikimÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, yra realios, bÅ«tinos bei pagrįstos, todėl atsakovo praÅ¡omos priteisti teisinės pagalbos iÅ¡laidos pripažintinos pagrįstomis.

IeÅ¡kinį atmetus, iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui priteistina 3078 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. IÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 17,30 Eur. Atmetus ieÅ¡kinį, Å¡ios iÅ¡laidos valstybei priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 265-267, 269-270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti atsakovui If P&C Incurance AS, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per If P&C Incurance AS filialÄ , j. a. k. 302279548, iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k., (duomenys neskelbtini), 3078 Eur (tris tÅ«kstančius septyniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Priteisti ieÅ¡kovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 17,30 Eur (septyniolika eurų 30 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Å i suma turi bÅ«ti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660. MokėjimÄ patvirtinantį dokumentÄ bÅ«tina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Jurgita Rimeikienė