2025-05-07 Nr. AB-7866-3-61-3-01424-2025-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-547-502/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01424-2025-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 28.5; 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. gegužės 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. G. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. G. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl rašto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas D. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2025 m. vasario 28 d. raštą Nr. (12.31 Mr)FS-226 „Pakartotinai dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo“ (toliau – ir Raštas).

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. kovo 26 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo D. G. skundas.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas Raštu informuojamas, jog jis turi sumokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo civilinėje byloje išlaidų atlyginimą. Teismo vertinimu, Raštas yra informacinio pobūdžio ir nesukuria pareiškėjui savarankiškų teisinių pasekmių, todėl jis negali būti savarankišku skundo teismui objektu. Šio akto teisinių pasekmių vertinimo nekeičia tai, kad Tarnyba nurodė, jog jis gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka.

III. Pareiškėjas D. G. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 26 d. nutartį.

Pareiškėjas teigia, kad Tarnyba jam nurodė, jog jis, nesutikdamas su Raštu, turi jį apskųsti teismui. Pareiškėjas mano, kad Rašte galbūt tyčia buvo nurodytas klaidingas teismo pavadinimas. Pareiškėjas prašo patikrinti teismo nutarties pagrįstumą tam, kad Tarnyba nesakytų, jog teismo nutartis nebuvo patikrinta apeliacine tvarka. Šiuo atveju gali paaiškėti neteisėti Tarnybos veiksmai, siekiant suklaidinti pareiškėją tam, kad būtų praleisti senaties terminai.

Pareiškėjas pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir iškviesti liudytojus, tam, kad į teismo posėdį būtų pakviestas jis, Tarnyba ir kiti jo nurodyti asmenys (G. T., buvęs Klaipėdos rajono savivaldybės meras V. D., akcinės bendrovės „LOTOS Geonafta“ darbuotojai A. B. ir J. M. bei G. V. projektavimo firmos vadovas G. V. ), kurie padės atkleisti bylos esmę, patvirtins atskirajame skunde nurodytas aplinkybes.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskirojo skundo objektas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kurioje atsisakyta priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija pirmiausiai atkreipia dėmesį į tai, kad teismas atskirąjį skundą paprastai nagrinėja rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 153 str. 2 d.), bet teismas gali pripažinti, kad yra būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Proceso šalys atskirajame skunde, atsiliepime į atskirąjį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma (ABTĮ 151 str., 141 str. 1 d.).

ABTĮ 56 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad nurodyti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais. Pagal ABTĮ 59 straipsnio 2 dalį, asmuo, prašantis šaukti liudytoją, privalo nurodyti jo vardą, pavardę, gyvenamąją vietą ar darbo vietą ir bylai turinčias reikšmės aplinkybes, kurias šis liudytojas gali patvirtinti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju kilo klausimas dėl to, ar egzistuoja visos procesinės prielaidos ir neegzistuoja jokių procesinių kliūčių priimti paduotą skundą, konkrečiai – ar ginčijamas aktas (Raštas) gali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Sprendžiant pastarąjį klausimą, esminės teisinės reikšmės paprastai neturi nei ginčijamą aktą priėmusios institucijos (įstaigos) ar kitų subjektų nuomonė dėl galimybės tokį aktą apskųsti teismui, nei tokiame akte ar vėliau pareiškėjui nurodyta apskundimo tvarka. Akcentuotina, kad teismas teisę žino (lot. iura novit curia). Pagal da mihi factum, dabo tibi ius (pateik faktus, pateiksiu teisę) principą, proceso šalys turi pateikti teismui faktus, o teismas pateikia teisę (atitinkamai, ir teisės aiškinimą) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-307/2013, 2024 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-362-968/2024). Teisėjų kolegija, remdamasi šiais argumentais ir atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas nenurodė, kokias konkrečias faktines aplinkybes, reikšmingas vertinant Rašto pobūdį ir sukeliamas teisines pasekmes, galėtų paaiškinti kiekvienas iš jo išvardytų asmenų, netenkina pareiškėjo prašymų iškviesti liudytojus ir nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutartį, akcentuoja, kad viešojo administravimo srityje yra priimami įvairaus pobūdžio aktai, bet ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinami administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008, 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011, 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-881-492/2016). Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1370-624/2015).

Teisėjų kolegija, susipažinusi su Rašto turiniu, nustatė, kad šis aktas nėra atsakymas į skundą, prašymą ar kitokio pobūdžio pasikreipimą. Rašte nurodyta, jog Tarnyba 2024 m. gruodžio 4 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo Nr. (8.28Mr) ATP-C-2024-05971 informavo pareiškėją, kad mokėtina antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis sudaro 87,50 Eur ir kad pareiškėjas turi sumokėti šią sumą į nurodytą sąskaitą. Raštu pareiškėjas pakartotinai informuojamas, jog jis turi sumokėti 87,50 Eur sumą į nurodytą sąskaitą, o, nesumokėjus nurodytos sumos per 30 dienų nuo šio rašto gavimo, Tarnyba kreipsis į teismą dėl šių išlaidų priteisimo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad Tarnybos 2024 m. gruodžio 4 d. sprendimas Nr. (8.28Mr) ATP-C-2024-05971 buvo teisės aktuose nustatyta tvarka panaikintas ar pripažintas netekusiu galios. Taigi, Rašte pareiškėjui buvo tik suteikta informacija apie jo nesumokėtą antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą ir buvo paprašyta tai padaryti bei paaiškinta, kokios pasekmės laukia, to laiku nepadarius.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Raštas yra informacinio pobūdžio, jis nesukuria savarankiškų teisinių pasekmių, todėl jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Tokia išvada atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo poziciją dėl analogiško pobūdžio Tarnybos aktų (žr., pvz., 2024 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-188-492/2024). Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pateiktą informaciją ir dokumentus, konstatuoja, kad šiuo atveju teisines pasekmes jam sukelia ne Raštas, o Rašte paminėtas Tarnybos 2024 m. gruodžio 4 d. sprendimas Nr. (8.28Mr) ATP-C-2024-05971, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriėmė pareiškėjo skundo su reikalavimu panaikinti Raštą.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o tikrinama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo D. G. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė