940d73c7-d234-4fea-a5fa-4daba3563b01 · Å iaulių apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-218-368/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-38420-2019-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.6.1; 2.3.2.7; 2.3.2.8; 2.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.4.4; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20; 3.4.1.2

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Â

2023 m. rugsėjo 27 d.

Å iauliai

Â

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus (pirmininko ir pranešėjo) ir Linos Muchtarovienės,

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo ir atsakovės R. R. apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Å irvintų rÅ«mų 2021 m. spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A. R. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei R. R. dėl santuokos nutraukimo ir susijusių teisinių pasekmių bei pagal atsakovės R. R. patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui A. R. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kęs savarankiÅ¡kų reikalavimų (duomenys neskelbtini).

Â

Teismas

Â

n u s t a t ė :Â

I. Ginčo esmė

            Â

1. Ieškovas A. R. patikslintu ieškiniu prašė:

1.1. nutraukti ieÅ¡kovo ir atsakovės (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) sudarytÄ santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

1.2. padalyti ieÅ¡kovo ir atsakovės bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe valdomÄ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ bei bendrÄ sias solidariÄ sias prievoles kreditoriui „(duomenys neskelbtini)“ tokia tvarka:

1.2.1. ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti:

1.2.1.1. visÄ santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ :

1.2.1.1.1. butÄ , esantį (duomenys neskelbtini);

1.2.1.1.2. negyvenamÄ jÄ patalpÄ -sandėliukÄ , esantį (duomenys neskelbtini);

1.2.1.1.3. negyvenamÄ jÄ patalpÄ -sandėliukÄ , esantį (duomenys neskelbtini);

1.2.1.1.4. 1/16 dalį negyvenamosios patalpos-automobilių stovėjimo patalpos, esančios (duomenys neskelbtini);

1.2.1.1.5. 1/2 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini);

1.2.1.2. solidariÄ jÄ ieÅ¡kovo ir atsakovės 419 465,52 Eur prievolę kreditoriui „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2017 m. vasario 27 d. ir 2018 m. sausio 15 d. paskolos sutartis pripažinti asmenine ieÅ¡kovo prievole, kuriÄ ieÅ¡kovas vykdys asmeniÅ¡kai;

1.2.1.3. bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise visas valdomas (25 vnt.) uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ paprastÄ sias vardines akcijas asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovei;

1.2.1.4. 1/2 dalį atsakovės turimo 7939,59 Eur pirmos eilės kreditorinio reikalavimo į įmonę BUAB „(duomenys neskelbtini)“, kurio suma yra 3969,80 Eur ir 1/2 dalį atsakovės turimo 3323,14 Eur trečios eilės kreditorinio reikalavimo į įmonę BUAB „(duomenys neskelbtini)“, kurio suma yra 1 661,57 Eur.

1.3. Priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo naudai bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

2. Nurodė, kad sutuoktiniai faktiÅ¡kai kartu negyvena nuo 2018 m. kovo mėnesio: ieÅ¡kovas gyvena (duomenys neskelbtini), kur dirba (duomenys neskelbtini), o atsakovė – Lietuvoje. Santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės. IeÅ¡kovas po santuokos pasilieka savo pavardę ir prašė teismo įpareigoti atsakovę pasikeisti santuokinę pavardę „R.“. Iki santuokos sudarymo Å¡alys įsigijo nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/2 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir NT 1 (duomenys neskelbtini)), pagal 2011 m. kovo 18 d. pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje kaip pirkėjai yra nurodyti abu sutuoktiniai, nurodytÄ turtÄ Ä¯sigiję lygiomis dalimis.

NT 1 (duomenys neskelbtini) įsigytas iki santuokos sudarymo ir yra įregistruotas kaip Å¡alių bendroji dalinė nuosavybė, klausimas dėl Å¡io turto padalijimo nutraukiant santuokÄ nėra keliamas. Po santuokos sudarymo sutuoktiniai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo nekilnojamÄ jį turtÄ adresu (duomenys neskelbtini), (toliau ir – NT (duomenys neskelbtini).) ir nekilnojamÄ jį turtÄ adresu (duomenys neskelbtini), (toliau – ir NT 2 (duomenys neskelbtini)). Atsakovės vardu po santuokos sudarymo yra registruota 25 vnt. (100 proc.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių akcijų, kurių vertė pagal yra 2 500 Eur.

NT (duomenys neskelbtini), kurio bendra vertė 74 703,50 Eur, sudaro: butas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 66 800 Eur); negyvenamoji patalpa-sandėliukas, adresu, (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 608 Eur); negyvenamoji patalpa-sandėliukas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (vertė 608 Eur); 1/16 negyvenamosios patalpos-automobilių stovėjimo patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (vertė 6687,50 Eur).

Nurodytas turtas įgytas 2017 m. kovo 21 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini); NT 2 (duomenys neskelbtini), kurio bendra vertė 298 750 Eur, sudaro: 1/2 dalis žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 19 750 Eur); butas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 279 000 Eur). Nurodytas turtas įgytas 2018 m. vasario 12 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamasis turtas buvo įsigytas ir jo būklė pagerinta iš ieškovo šeimos poreikiams tenkinti pasiskolintų pinigų pagal 2017 m. vasario 27 d. ir 2018 m. sausio 15 d. su (duomenys neskelbtini) sudarytas paskolos sutartis.

Transporto priemonių ieÅ¡kovo vardu nėra registruota. Atsakovės vardu 2013 m. gegužės 13 d. įregistruotas lengvasis automobilis Volkswagen Tiguan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau turtas registruotas iki santuokos sudarymo su ieÅ¡kovu, todėl nutraukiant santuokÄ nėra dalintinas.

3. Pagal su (duomenys neskelbtini) 2017 m. vasario 27 d. sudarytÄ paskolos sutartį gavo 150 000 GBP (177 508 Eur pagal tuometinį valiutos kursÄ ), lėšos buvo panaudotos NT (duomenys neskelbtini). įsigyti. Bendras įsiskolinimas, įskaitant palÅ«kanas, iki ieÅ¡kinio pateikimo dienos sudaro 156 000 Eur. Pagal 2018 m. sausio 15 d. paskolos sutartį ieÅ¡kovas gavo 230 000 GBP paskolÄ (258 476 Eur pagal tuometinį valiutos kursÄ ). Pagal sutartį, į ieÅ¡kovo (duomenys neskelbtini) sÄ skaitÄ , atskirais pavedimais laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 19 d. iki 2018 m. vasario 8 d. buvo pervesta iÅ¡ viso 270 164,73 Eur, kurių dalį (260 810,62 Eur) ieÅ¡kovas pervedė į (duomenys neskelbtini) sÄ skaitÄ 2018 m. vasario 1 d., 2 d., 12 d. pavedimais, o gautos lėšos buvo panaudotos NT 2 (duomenys neskelbtini) įsigyti ir įrengti. Bendras įsiskolinimas ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienÄ , įskaitant palÅ«kanas, yra 263 645,52 Eur. Kreditoriniai įsipareigojimai (duomenys neskelbtini) pagal paskolos sutartis ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienai yra 419 465,52 Eur.

4. NT (duomenys neskelbtini). pirkimo-pardavimo sutartyje pirkėja yra nurodyta atsakovė, tačiau sutarties 2.1 papunktyje įtvirtinta, kad pirkėja nekilnojamÄ jį turtÄ perka savo ir sutuoktinio bendra jungtine nuosavybe. Pagal 2017 m. vasario 27 d. paskolos sutartį pasiskolintos lėšos per ieÅ¡kovo (duomenys neskelbtini) sÄ skaitÄ patekdavo į atsakovės banko sÄ skaitÄ , todėl laikytina, kad NT (duomenys neskelbtini). pirktas ne iÅ¡ atsakovės asmeninių ar kitokių lėšų, o iÅ¡ pagal paskolos sutartį pasiskolintų lėšų. NT 2 (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartyje kaip pirkėjai yra nurodyti abu sutuoktiniai, perkamų nekilnojamųjų daiktų bendra kaina 229 000 Eur. IeÅ¡kovas pagal 2018 m. sausio 15 d. paskolos sutartį beveik visas gautas lėšas (260 810,62 Eur) iÅ¡ (duomenys neskelbtini) sÄ skaitos į (duomenys neskelbtini) sÄ skaitÄ pervedė 2018 m. vasario mėn. trimis atskirais pavedimais. IeÅ¡kovas 2018 m. vasario 12 d. atliko 122 712,69 Eur pavedimÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) banko sÄ skaitos, 2018 m. vasario 12 d. atliko du pavedimus po 53 143,65 Eur iÅ¡ (duomenys neskelbtini) banko sÄ skaitos. Už nekilnojamuosius daiktus, įsigytus pagal Å¡iÄ sutartį ir daiktų pagerinimÄ , atsakovė nemokėjo. Paskolos yra bendra ieÅ¡kovo ir atsakovės solidari prievolė prieÅ¡ kreditorių (duomenys neskelbtini).

5. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 3 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. eB2-1335-779/2020, patvirtino bankrutavusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorinių reikalavimų sÄ raÅ¡Ä , kuriame atsakovės bendras atsakovės kreditorinis reikalavimas bankrutavusiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra 11 262,73 Eur, kuris yra dalintinas tarp sutuoktinių. Bendra dalintino sutuoktinių turto vertė yra 387 216,23 Eur. Bendras sutuoktinių dalintinų solidarių prievolių dydis pagal paskolos sutartis (duomenys neskelbtini) yra 419 465,52 Eur. Kreditorius sutinka, kad prievolė bÅ«tų modifikuota iÅ¡ solidariosios sutuoktinių prievolės į asmeninę ieÅ¡kovo prievolę.

6. Atsakovė R. R. atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį ir patikslintu prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė:

6.1. Nutraukti Å¡alių santuokÄ dėl ieÅ¡kovo kaltės;

6.2. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ ;

6.3. Priteisti atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo tenkančiÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“ vertės padidėjimo dalį (252 783,28 Eur);

6.4. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei tenkančiÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“ dividendų dalį, t. y. 90 441 Eur;

6.5. Atsakovei ir ieškovui priteisti po 1/2 dalį:

6.5.1. buto, esančio (duomenys neskelbtini);

6.5.2. negyvenamosios patalpos–sandėliuko, esančio (duomenys neskelbtini);

6.5.3. negyvenamosios patalpos–sandėliuko, esančio (duomenys neskelbtini);

6.5.4. 1/16 dalį negyvenamosios patalpos-automobilio stovėjimo patalpos, esančios (duomenys neskelbtini);

6.5.5. 1/2 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini);

6.5.6. kotedžo, esančio (duomenys neskelbtini)-2;

6.5.7. priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei 19 570 Eur kompensacijÄ už 1/2 dalį automobilio Toyota C-HR Hybrid Orange Edition;

6.6. palikti sutuoktiniams santuokines pavardes;

6.7. priteisti atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

7. Nurodė, kad nesutinka su ieÅ¡kinyje nurodomu turto padalijimu. Su ieÅ¡kovu bendrÄ Å«kį vedė nuo 2009 m. Kurį laikÄ ieÅ¡kovas buvo pilnai iÅ¡laikomas atsakovės, ji duodavo jam pinigų, apmokėdavo jo įsipareigojimus, mokėdavo vaiko iÅ¡laikymÄ , priteistÄ ieÅ¡kovo dukrai iÅ¡ pirmos santuokos. Santuokos nutrÅ«ko ieÅ¡kovo nusikalstamo elgesio. IeÅ¡kovui buvo pateikti kaltinimai dėl 8 nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 145 straipsnio 2 dalyje, atsakovės ir jos dukters atžvilgiu. IeÅ¡kovas netiksliai sudarė dalintino Å¡eimos turto balansÄ , neįtraukė viso Å¡eimos turto, nepasisakė dėl įmonės (duomenys neskelbtini) padalinimo, kuri buvo įsteigta Å¡alims gyvenant kartu, ir prie kurios pelno padidėjimo prisidėjo atsakovė. IeÅ¡kovas yra (duomenys neskelbtini) vadovas ir pats su savimi sudarinėjo paskolų sutartis, kurių grÄ Å¾inimas nebuvo nieko garantuojamas, o atsakovei apie paskolas ir tai, kad Å¡eimos turtas buvo perkamas iÅ¡ paskolų pagrindu gautų lėšų, nebuvo žinoma, todėl Å¡alys neturi solidarių prievolių. Atsakovė praÅ¡o jai palikti santuokinę pavardę bei atmesti reikalavimÄ dėl 1/2 dalies atsakovės turimo kreditorinio reikalavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisimo ieÅ¡kovui.

8. Atsakovė tiek iki santuokos sudarymo, tiek po jos padėjo ieÅ¡kovui plėtoti (duomenys neskelbtini) verslÄ . IeÅ¡kovui dirbant (duomenys neskelbtini) ir prasidėjus nemalonumams dėl jo gydomų ir prižiÅ«rimų pacientų mirčių, jo atžvilgiu vykdomų tarnybinių patikrinimų, atsakovė stengėsi moraliÅ¡kai palaikyti savo sutuoktinį. IeÅ¡kovui grįžus į LietuvÄ , prasidėdavo konfliktai: atsakovė ir jos dukra iÅ¡ pradžių tapo psichologinio ir ekonominio ieÅ¡kovo smurto aukomis, vėliau atsakovės atžvilgiu buvo naudojamas ir fizinis smurtas. IeÅ¡kovas Lietuvoje gyvena su kita moterimi. Santuokos iÅ¡irimo priežastimi tapo iÅ¡imtinai ieÅ¡kovo veiksmai, todėl praÅ¡o nutraukti santuokÄ dėl ieÅ¡kovo kaltės ir priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ . Nėra pagrindų, kurie pateisintų nukrypimÄ nuo turto padalinimo natÅ«ra principo, todėl turtas dalintinas laikantis lygių dalių principo. Pagal (duomenys neskelbtini) finansines atskaitas už laikotarpį nuo 2011 m. iki 2018 m., įmonės vertė nuo 2015 m. (117 523 GBP, t. y. 134 398,55 Eur) iki 2018 m. (559 601 GBP, t. y. 639 956,11 Eur) padidėjo 505 566,56 Eur suma, atitinkamai atsakovei nutraukiant santuokÄ priklauso 252 783,28 Eur. Pagal 2018 m. įmonės finansinę ataskaitÄ , ieÅ¡kovui buvo iÅ¡mokėta dividendų: 2016 m. – 85 805 GBP, 2017 m. – 42 001 GBP, 2018 m. – 30 364 GBP, t. y. vien per trejus metus ieÅ¡kovas gavo 158 170 GBP (180 882,20 Eur) dividendų, todėl nutraukiant santuokÄ atsakovei priklauso 90 441 Eur dividendų. (duomenys neskelbtini) 2018 m. finansinėje ataskaitoje yra užfiksuota tik vienintelė paskola UAB „(duomenys neskelbtini)“, jokių kitų paskolų įmonė nebuvo suteikusi, kas kelia abejones dėl ieÅ¡kinyje nurodomų paskolos sutarčių teisėtumo. Pagal įmonės finansinę ataskaitÄ , ieÅ¡kovas įmonei skolingas 197,043 GBP ir tai beprocentinė paskola, kuriai nėra nustatytas grÄ Å¾inimo terminas. IeÅ¡kovas (duomenys neskelbtini) įsigijo naujÄ automobilį Toyota C-HR Hybrid Orange Edition, kurio vertė 33 220 GBP (39 140, 83 Eur), taigi automobilis įgytas santuokos metu ir nutraukiant santuokÄ yra dalintinas, atsakovei priteisiant 19 570 Eur kompensacijÄ už jai priklausančiÄ 1/2 dalį automobilio vertės.

9. IeÅ¡kovas A. R. atsiliepime į patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį prašė atmesti atsakovės R. R. prieÅ¡ieÅ¡kinį ir patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ priteisti pusę automobilio Toyota C-HR Hybrid Orange Edition vertės 19 570 EUR kaip kompensacijÄ atsakovei ir pilnai tenkinti ieÅ¡kovo A. R. ieÅ¡kinį; priteisti iÅ¡ atsakovės R. R. ieÅ¡kovui A. R. visas ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

10. Nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinės lėšos per veiklos laikotarpį buvo gautos kaip paskolos iÅ¡ (duomenys neskelbtini). Aplinkybę, kad ieÅ¡kovas nebuvo iÅ¡laikomas atsakovės patvirtina tai, kad jis 2005 m. gyveno ir dirbo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), gaudavo stabilias ir respektabilias pajamas. Atsakovė jos vardu iÅ¡duota banko kortele naudojosi ieÅ¡kovo banko sÄ skaitoje esančiomis lėšomis, ieÅ¡kovas sumokėjo už atsakovės mokslus. IeÅ¡kovas nesutiko su atsakovės nurodyta aplinkybe dėl neiÅ¡tikimybės, kadangi Facebook paskyros nuotraukose ieÅ¡kovas užfiksuotas su savo dukra ir atsakovė tai žino.

PrieÅ¡tarauja atsakovės reikalavimams padalinti nekilnojamÄ jį turtÄ taip, kaip praÅ¡o atsakovė ir, kad (duomenys neskelbtini) iÅ¡mokėti dividendai ir įmonės galimas vertės padidėjimas taip pat dalintini. Ä®vertinus konfliktiÅ¡kus Å¡alių santykius, padalinus (duomenys neskelbtini). NT ir (duomenys neskelbtini) NT natÅ«ra lygiomis dalimis, ateityje kiltų nuolatiniai konfliktai dėl Å¡io turto valdymo, naudojimo, disponavimo. Atsakovė nepripažįsta ir nepraÅ¡o padalinti bendrų sutuoktinių prievolių pagal paskolos sutartis, kurios sudarytos laikantis tiek Lietuvos, tiek (duomenys neskelbtini) įstatymų. (duomenys neskelbtini) dividendai nėra dalintini, nes visi dividendai buvo panaudoti bendro Å¡eimos turto įsigijimui, jo pagerinimui, prie kurio atsakovė savo asmeninėmis lėšomis neprisidėjo.

Ä®monės nuosavybės teise valdomas turtas nedalintinas nutraukiant Å¡alių santuokÄ , o prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡oma priteisti laikotarpiu nuo 2016 m. iki 2018 m. įmonės vertės padidėjimo dalis yra neparemta jokiais įrodymais, todėl Å¡is reikalavimas nepagrįstas. Buhalteriniai dokumentai nėra verslo vertės pokyčio vertinimas. Nesutiko su atsakovės reikalavimais nutraukti santuokÄ dėl ieÅ¡kovo kaltės bei palikti jai santuokinę pavardę. Automobilis Toyota C-HR Hybrid Orange Edition, santuokos nutraukimo byloje nėra dalintinas, nes ieÅ¡kovas 2020 m. kovo 3 d., t. y. po santuokos nutraukimo bylos iÅ¡kėlimo, sudarė automobilio nuomos sutartį su galimybe automobilį iÅ¡pirkti ir laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 30 d. iki 2021 m. liepos 2 d. ieÅ¡kovas reguliariai kiekvienÄ mėnesį mokėjo 473,66 GBP dydžio įmokas, viso 8 050,46 GBP (9 380,11 Eur).

Ši suma pradėta mokėti po santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, todėl atsakovė neturi reikalavimo teisės net į dalį šios sumos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Â

11. Vilniaus regiono apylinkės teismo Å irvintų rÅ«mų 2021 m. spalio 26 d. sprendimu teismas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį ir atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, nutraukė ieÅ¡kovo ir atsakovės santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės, priteisė ieÅ¡kovui ir atsakovei lygiomis dalimis (po 1/2 dalį) buto, esančio (duomenys neskelbtini), negyvenamosios patalpos–sandėliuko, esančio (duomenys neskelbtini), negyvenamosios patalpos–sandėliuko, esančio (duomenys neskelbtini), 1/16 dalį negyvenamosios patalpos–automobilio stovėjimo patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kotedžo, esančio (duomenys neskelbtini)-2, taip pat priteisė ieÅ¡kovui ir atsakovei po 1/2 dalį iÅ¡mokėtos finansinių BUAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimų sumos (9 995,73 Eur), pripažino, kad įsipareigojimai trečiajam asmeniui „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2017 m. vasario 27 d. ir 2018 m. sausio 15 d. paskolos sutartis po santuokos nutraukimo yra solidari ieÅ¡kovo ir atsakovės prievolė, santuokÄ nutraukus, atsakovei paliko iki santuokos sudarymo turėtÄ Z. pavardę, o ieÅ¡kovui paliko R. pavardę, priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 8 000 Eur, o atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo 1 000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybės naudai 2020 Eur žyminio mokesčio, o iÅ¡ atsakovės valstybės naudai 4 714 Eur atidėto sumokėti žyminio mokesčio dalį. Kitoje dalyje ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė.

12. Teismas byloje nustatė, kad Å¡alys iki santuokos sudarymo pagal 2011 m. kovo 18 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį dalinės nuosavybės teise įgijo nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ 1/2 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)-1, ir butÄ , esantį (duomenys neskelbtini)-1. Teismas, nustatęs, kad Å¡is turtas Å¡alių buvo įgytas dar iki santuokos sudarymo ir įregistruotas kaip dalinė Å¡alių nuosavybė, nesant dėl to ginčo tarp Å¡alių, konstatavo, kad Å¡ioje byloje Å¡io nekilnojamojo turto padalijimo klausimas nesprendžiamas.

13. Nustatęs, kad ieÅ¡kovas savo vardu nėra įregistravęs transporto priemonių, o atsakovės vardu yra registruota transporto priemonė – lengvasis automobilis VW Tiguan, kuris atsakovės vardu registruotas dar iki santuokos su ieÅ¡kovu sudarymo, teismas nusprendė, jog Å¡is turtas nutraukiant santuokÄ taip pat nėra dalytinas.

14. Pasisakydamas dėl automobilio Toyota C-HR Hybrid Orange Edition padalijimo, teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas pateikė į bylÄ Ä¯rodymus (minėto automobilio nuomos sutartį su vertimu į lietuvių k.), patvirtinančius, kad 2020 m. kovo 3 d. (po santuokos nutraukimo bylos iÅ¡kėlimo) sudarė Å¡io automobilio nuomos sutartį su galimybe automobilį iÅ¡pirkti. Atsižvelgęs į tai, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iÅ¡kėlimo teismas konstatavo, kad Å¡is automobilis taip pat neįtrauktinas į dalytino turto sÄ raÅ¡Ä .

15. Teismas nustatė, kad po santuokos sudarymo sutuoktiniai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kurio bendra vertė 74 703,50 Eur ir kurį sudaro: i) butas (66 800 Eur vertės); ii) negyvenamoji patalpa–sandėliukas (608 Eur vertės); iii) negyvenamoji patalpa–sandėliukas, (608 Eur vertės); 1/16 negyvenamosios patalpos–automobilių stovėjimo patalpos (6687,50 Eur vertės), ir nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini)-2, kurio bendra vertė 298 750 Eur ir kurį sudaro: i) 1/2 dalis žemės sklypo (19 750 Eur vertės); ii) butas (279 000 Eur vertės). Teismo nustatyta bendra sutuoktinių dalytino nekilnojamojo turto vertė – 373 453,50 Eur.

16. Vertindamas ieÅ¡kovo, kad sutuoktinių dalytinas nekilnojamasis turtas įgytas iÅ¡ ieÅ¡kovo skolintų lėšų pagal su trečiuoju asmeniu „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. vasario 27 d. ir 2018 m. sausio 15 d. sudarytas paskolos sutartis, teismas nustatė, kad pagal 2017 m. vasario 27 d. paskolos sutartį trečiasis asmuo „(duomenys neskelbtini)“ ieÅ¡kovui suteikė 150 000 GBP (apie 177 508 Eur) paskolÄ iki 2022 m. kovo 2 d., nustatant 2 proc. dydžio metines palÅ«kanas, o pagal 2018 m. sausio 15 d. paskolos sutartį ieÅ¡kovas iÅ¡ trečiojo asmens „(duomenys neskelbtini)“ gavo 230 000 GBP (apie 258 476 Eur) paskolÄ . Teismo vertinimu, byloje ieÅ¡kovo pateikti banko pavedimai patvirtina, kad pagal 2017 m. vasario 27 d. paskolos sutartį į ieÅ¡kovo (duomenys neskelbtini) sÄ skaitÄ , atskirais pavedimais nuo 2017 m. kovo 2 d. iki 2017 m. balandžio 8 d. buvo pervesta iÅ¡ viso 150 000 Eur, o minėtuose pavedimuose gavėju nurodyta atsakovė ir jos banko sÄ skaitos numeris, o nuo 2018 m. sausio 19 d. iki 2018 m. vasario 8 d. į ieÅ¡kovo (duomenys neskelbtini) sÄ skaitÄ atskirais pavedimais buvo pervesta iÅ¡ viso 270 164,73 Eur, tai yra paskolos suma pagal 2018 m. sausio 15 d. paskolos sutartį ir papildomos lėšos iÅ¡ paskolos davėjo sÄ skaitos. Teismas nustatė, kad 260 810,62 Eur lėšas, gautas pagal 2018 m. sausio 15 d. paskolos sutartį ieÅ¡kovas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) sÄ skaitos pervedė į (duomenys neskelbtini) banko sÄ skaitÄ . Teismas konstatavo, kad finansiniai įsipareigojimai trečiajam asmeniui „(duomenys neskelbtini)“ pagal minėtas paskolos sutartis sudaro 419 465,52 Eur.

17. Teismas laikė byloje įrodytas aplinkybes, kad nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) g., pirktas iÅ¡ pagal 2017 m. vasario 28 d. paskolos sutartį pasiskolintų 150 000 Eur lėšų, kurios buvo pervestos į atsakovės banko sÄ skaitÄ , o nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo pirktas iÅ¡ pagal 2018 m. sausio 15 d. paskolos sutartį pasiskolintų lėšų.

18. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas byloje laikosi pozicijos, jog prievolė trečiajam asmeniui „(duomenys neskelbtini)“ yra abiejų sutuoktinių solidari prievolė, tačiau prašė jÄ pripažinti asmenine ieÅ¡kovo prievole, atsižvelgiant į kreditoriaus pateiktÄ sutikimÄ , ir ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ padalyti visÄ sutuoktinių turtÄ ir prievoles taip, jog po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise atitektų nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini), ir prievolė trečiajam asmeniui „(duomenys neskelbtini)“, kuriÄ asmeniÅ¡kai įvykdys ieÅ¡kovas. Anot teismo, atsakovė su ieÅ¡kovo siÅ«lomu turto padalijimo bÅ«du nesutinka ir mano, kad aptartas sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe įgytas turtas turėtų bÅ«ti padalytas natÅ«ra, lygiomis dalimis, o ieÅ¡kovo prievolė trečiajam asmeniui nelaikytina solidaria, kadangi apie paskolų buvimÄ iki ieÅ¡kinio pateikimo jai nebuvo žinoma.

19. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, nusprendė, kad šioje byloje nėra objektyvaus ir subjektyvaus pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių turto padalijimo natūra principo, todėl konstatavo, kad turtas dalytinas laikantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.127 straipsnyje nustatytos prezumpcijos, t. y. lygiomis dalimis tarp sutuoktinių.

20. Ä®vertinęs trečiojo asmens 2019 m. gruodžio 18 d. praneÅ¡imÄ , kuriame nurodyta, kad jis sutinka, jog paskolos, gautos pagal 2017 m. paskolos sutartį ir 2018 m. paskolos sutartį, bÅ«tų pripažintos asmenine ieÅ¡kovo prievole ir atsižvelgęs į tai, kad abi paskolos sutartys buvo panaudotos bendriems sutuoktinių Å¡eimos poreikiams – nekilnojamojo turto ((duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini)) įsigijimui ir pagerinimui, teismas laikė, kad Å¡alių įsipareigojimai pagal minėtas paskolos sutartis yra solidarÅ«s.

21. Teismas pažymėjo, kad perkant minėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ lėšos už šį nekilnojamÄ jį turtÄ buvo pervestos arba tiesiogiai į atsakovės, arba turto pardavėjų banko sÄ skaitÄ , todėl Å¡iuo atveju nėra pagrindo teigti, kad atsakovei apie tai nebuvo žinoma. Teismo vertinimu, iÅ¡ byloje pateikto susiraÅ¡inėjimo elektroniniais laiÅ¡kais su nekilnojamojo turto agentu matyti, kad atsakovė žinojo, kad turtas bus perkamas be banko paskolos. Taip pat įvertinęs atsakovės teiginius teismo posėdyje teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ji, turinti patirties kaip įmonės savininkė, suvokė, jog savininkui įmonės turtas yra svetimas, t. y. jis negali jo pasiimti ir naudoti be atitinkamos paskolos sutarties. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad trečiajame asmenyje „(duomenys neskelbtini)“ buvo pinigų pervirÅ¡is ir kad nekilnojamasis turtas buvo pirktas iÅ¡ dividendų, o paskolos sutartys – suklastotos, nes toki atsakovės teiginiai byloje nebuvo įrodyti. Teismo vertinimu, gautos dividendų sumos, atsižvelgiant į ieÅ¡kovo atlyginimo dydį bei iÅ¡laidas dviejų namų Å«kių skirtingose valstybėse iÅ¡laikymui, Å¡eimos poreikių, tarp jų ir keliavimo iÅ¡laidų padengimui, atitiko Å¡eimos iÅ¡laidas ir nebuvo pakankamos nekilnojamajam turtui įsigyti.

22. Pasisakydamas dėl trečiojo asmens „(duomenys neskelbtini)“ gautų pajamų ir Å¡ios įmonės vertės padidėjimo padalijimo, teismas nurodė, kad įmonės vertė, jos padidėjimas nustatomi tik atlikus iÅ¡samų vertinimÄ . Kadangi tai Å¡iuo atveju nebuvo padaryta, teismas konstatavo, kad byloje nebuvo įrodyta, jog trečiojo asmens „(duomenys neskelbtini)“ vertė padidėjo ir kiek, todėl konstatavo nesant pagrindo spręsti ir dėl jos padalijimo tarp sutuoktinių.

23. Taip pat teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatė, kad iÅ¡ BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje (kuri užbaigta Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimu) atsakovės patvirtinto 11 292,73 Eur finansinio reikalavimo, likusi nepatenkinta dalis yra 1267 Eur. Todėl teismas atsakovei grÄ Å¾intÄ dalį finansinio reikalavimo (9995,73 Eur) iÅ¡ santuokoje įkurtos BUAB „(duomenys neskelbtini)“, pripažino dalytina sutuoktiniams lygiomis dalimis.

24. Pasisakydamas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo teismas, atsižvelgdamas į Å¡alių patenkintų reikalavimų dalis, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, ieÅ¡kovui priteisė iÅ¡ atsakovės 8 000 Eur, o atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo – 1 000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo. Taip pat teismas, atsižvelgdamas į patenkintų prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų dalį, priteisė valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovo dalį atsakovei tenkančio sumokėti atidėto žyminio mokesčio, t. y. – 2020 Eur, o iÅ¡ atsakovės valstybei priteisė likusiÄ atidėto žyminio mokesčio dalį, t. y. – 4 714 Eur.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundÄ argumentaiÂ

25. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas A. R. praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. spalio 26 d. sprendimÄ dalyje dėl santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto ir atsiradusių bendrųjų sutuoktinių prievolių padalinimo ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ tenkinti ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl nekilnojamojo turto priteisimo bei solidariosios prievolės modifikavimo ir ieÅ¡kovui po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti santuokos metu įgytÄ nekilojamÄ jį turtÄ : 1) butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini); 2) negyvenamÄ jÄ patalpÄ â€“ sandėliukÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini); 3) negyvenamÄ jÄ patalpÄ â€“ sandėliukÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini); 4) 1/16 negyvenamosios patalpos – automobilių stovėjimo patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini); 5) 1/2 dalį žemės sklypo, esantį adresu (duomenys neskelbtini); 6) butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini) ir kartu solidariÄ jÄ ieÅ¡kovo ir atsakovės 419 465,52 Eur prievolę kreditoriui (duomenys neskelbtini) pagal 2017 m. vasario 27 d. ir 2018 m. sausio 15 d. paskolos sutartis pripažinti asmenine ieÅ¡kovo prievole, kuriÄ ieÅ¡kovas vykdys asmeniÅ¡kai. Likusioje dalyje praÅ¡o sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais esminiais argumentais:

25.1. Pagal kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, sprendžiant klausimÄ dėl sutuoktinių turto padalinimo bÅ«do ir ar turtÄ galima dalinti ne natÅ«ra lygiomis dalimis ir dėl solidariosios prievolės modifikavimo teismas turi: 1) nustatyti, ar yra svarbios aplinkybės, kurios leistų pasirinkti kitÄ turto dalinimo bÅ«dÄ ne natÅ«ra ir kad viena iÅ¡ tokių aplinkybių gali bÅ«ti labai konfliktiÅ¡ki sutuoktinių santykiai; 2) atsižvelgti į sutuoktinių nepilnamečių vaikų interesus (Å¡iuo atveju Å¡alys neturi nepilnamečių vaikų); 3) nustatyti, ar padalinus turtÄ natÅ«ra lygiomis dalimis netrukdys turto racionaliai naudoti pagal jo tikslinę paskirtį ir neribos galimybių iÅ¡gauti didžiausiÄ naudÄ iÅ¡ Å¡io turto; 4) atsižvelgti į dalijamo turto vienetų ypatumus ir padalinant turtÄ taip, kad galima bÅ«tų ateityje iÅ¡vengti su tokio turto nuosavybės teisės įgyvendinimu susijusių ginčų; 5) sprendžiant klausimÄ dėl solidariosios sutuoktinių prievolės kreditoriui modifikavimo nustatyti, ar byloje yra gautas aiÅ¡kus ir nedviprasmiÅ¡kas kreditoriaus sutikimas. Byloje buvo nustatytos visos aplinkybės, atitinkančios kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, todėl ieÅ¡kinio reikalavimas po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise priteisti (duomenys neskelbtini) NT ir (duomenys neskelbtini) NT bei modifikuoti paskolų prievolę iÅ¡ solidariosios į ieÅ¡kovo asmeninę, turėtų bÅ«ti tenkinamas. Å alių santykiai yra konfliktiÅ¡ki, kas apsunkina galimybes ateityje turtÄ naudoti gaunant didžiausiÄ naudÄ iÅ¡ jo bei iÅ¡vengiant ginčų dėl nuosavybės teisės įgyvendinimo ateityje.

25.2. Atsakovė posėdžio metu iÅ¡sakė Å¡meižikiÅ¡ko ir žeminančio pobÅ«džio teiginius, siekdama paniekinti apeliantÄ , jo gyvenimo bÅ«dÄ , giminę ir jo atstovus, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nė vienas atsakovės teiginys dėl santuokos iÅ¡irimo dėl apelianto kaltės yra nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais, atitinkamai teismas nekonstatavo, kad kokie nors apelianto teiginiai yra nepagrįsti ir atmestini.

25.3. Apelianto įsitikinimu, palikus galioti skundžiamÄ sprendimo dalį, atsakovė, kaip bendraturtė, dėl savo komplikuotos materialinės padėties nesugebės prisidėti prie turto iÅ¡laikymo. Teismas byloje atidėjo žyminio mokesčio sumÄ už atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį, nes pati atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodė, kad yra bedarbė ir pateikė savo banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡us, kuriuose matyti mažas lėšų likutis. Apeliaciniame skunde atsakovė vėl prašė atidėti žyminio mokesčio sumokėjimÄ ir pateikia 2021 m. lapkričio 22 d. pažymÄ apie registracijÄ užimtumo tarnyboje, kuri patvirtina, kad atsakovė yra bedarbė.

25.4. Dėl solidariosios sutuoktinės prievolės padalijimo akcentuoja, kad pati paskolÄ suteikusi kreditorė (duomenys neskelbtini) sutiko, jog prievolė bÅ«tų modifikuota į apelianto asmeninę prievolę, apeliantas papildomai nurodo, kad tokiu prievolės modifikavimu bus užtikrinti kreditorės interesai. Pažymi, kad tenkinus ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl nekilnojamojo turto padalijimo ir prievolės priteisimo, nebÅ«tų nukrypta nuo lygių dalių principo ir niekaip nebÅ«tų pažeisti turtiniai atsakovės interesai, nes dalintino nekilnojamojo turto vertė yra 375 953,50 Eur (po 187 976,75 Eur kiekvienam sutuoktiniui), o prievolės dydis yra 419 465,52 Eur (po 209 732,76 Eur kiekvienam sutuoktiniui).

26. Apeliaciniu skundu atsakovė R. R. praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. spalio 26 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ : ieÅ¡kovo A. R. ieÅ¡kinį atmesti, atsakovės R. R. prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti bei priteisti iÅ¡ A. R. R. R. bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais esminiais argumentais:

26.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas prieÅ¡tarauja logikai, sÄ Å¾iningumo principui bei pažeidžia moterų, nukentėjusių nuo smurto artimoje aplinkoje, teises, teismas netinkamai taikė santuokos nutraukimo pagrindÄ bei su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių iÅ¡sprendimÄ reglamentuojančias teisės normas, pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles. Nesutinka su teismo iÅ¡vadomis, kurių pagrindu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismo samprotavimai apie abipusių pareigų vykdymÄ , lojalumo demonstravimÄ ir kiti, esant nenuginčijamai įrodytam smurto faktui prieÅ¡tarauja logikai, teisės normoms ir moralei.

Teismas ignoravo tai, jog ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė tik tada, tai baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjęs teismas turėjo skelbti nuosprendį, be to, paraleliai iÅ¡kėlė atsakovei bylÄ dėl nepagrįsto praturtėjimo. Apeliantė ieÅ¡kojo pagalbos teisėsaugos institucijose, lankėsi pas psichologę, o ieÅ¡kovui buvo pritaikyta kardomoji priemonė, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, be to, esant iÅ¡keltoms civilinėms byloms, apeliantė buvo priversta vykdyti procesines pareigas jose.

Nagrinėjamu atveju egzistuoja trys iÅ¡ įstatyme numatytų alternatyvių prezumpcijų, kurių pagrindu pripažintinas santuokos nutraukimas dėl vieno iÅ¡ sutuoktinių kaltės: ieÅ¡kovas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nuteistas dėl tyčinio nusikaltimo, santuokinė neiÅ¡tikimybė, kuriÄ pagrindžia ieÅ¡kovo raÅ¡ytas atsipraÅ¡ymas atsakovei, psichologinis ir finansinis apeliantės žlugdymas inicijuojant nepagrįstas civilines bylas. Teismas pateisino smurtinius ieÅ¡kovo veiksmus prieÅ¡ atsakovę, o priekaiÅ¡tus dėl lojalumo ir pagarbos stokos iÅ¡sakė tik apeliantei.

Apeliantė bylos nagrinėjimo metu nuosekliai laikėsi pozicijos, jos santuokos nutraukimo priežastimi buvo ieÅ¡kovo smurtiniai veiksmai ir elgesys, tuo tarpu teismas nevertino ieÅ¡kovo pozicijos, jog jis nori nutraukti santuokÄ , kadangi jaučiasi atskirtas nuo turto. Apeliantės vertinimu, turint omenyje ieÅ¡kovo gyvenimÄ užsienyje, atskyrimas nuo turto yra natÅ«ralus ir paties ieÅ¡kovo pasirinktas. Abipusę Å¡alių kaltę teismas grindė teismo posėdžių metu duotais Å¡alių paaiÅ¡kinimais, tačiau posėdžiai vyko praėjus pakankamai daug laiko nuo ieÅ¡kovo smurtinių veiksmų, todėl Å¡alių paaiÅ¡kinimai negali bÅ«ti vertinamuoju kriterijumi, retrospektyviai nustatant Å¡alių elgesį santuokos metu.

26.2. Teismas nemotyvavo sprendimo dėl santuokinės pavardės atėmimo iš apeliantės ir atėmė iš jos santuokinę pavardę, nepaisant to, jog santuoka nebuvo nutraukiama išimtinai dėl apeliantės kaltės. Pavardės atėmimas sukels neigiamas finansines pasekmes, nes teiks keisti daug įvairių dokumentų, be to, byloje neįrodyta, jog apeliantė tyčiojosi iš ieškovo šeimos.

26.3. Sutinka, kad santuokoje įgytas turtas bÅ«tų dalinamas lygiomis dalimis tarp buvusių sutuoktinų. Nebuvo sudarytas tikslus dalintino turto balansas, teismas neiÅ¡reikalavo duomenų apie ieÅ¡kovo turimÄ turtÄ užsienyje. Be to, spręsdamas dėl paskolų, kaip solidarios sutuoktinių prievolės, teismas neįvertinto, jog ieÅ¡kovas pripažino, kad paskolos paimtos kaip asmeninės, o ne Å¡eimos interesams. Teismas nevertino aplinkybės, kad paskolos nėra garantuotos jokiu turtu, o tai prieÅ¡tarauja verslo logikai ir protingai rizikai. Apsimestinį paskolų pobÅ«dį patvirtina tai, jog joks juridinis asmuo negalėtų teikti tokių paskolų (230 000 GBP ir 150 000 GBP) fiziniam asmeniui be jokio laidavimo, 2017 m. vasario 27 d. ir 2018 m. sausio 15 d. paskolų paėmimo laikotarpiu dar nebuvo pradėta grÄ Å¾inti ankstesnė, 2014 m. lapkričio 29 d. paskola. Paskolos suma yra pervedama visa iÅ¡ karto, o ne dalimis, kaip 2018 m. paskola. Paskolų sumos yra didesnės nei įgyjamo turto kaina: NT (duomenys neskelbtini). įsigijimo kaina 94 175 Eur (papildomai 50 000 Eur įrengimui), tačiau paskolos suma 177 508 Eur, NT (duomenys neskelbtini) 2 kaina 229 000 Eur, o paskolos suma 260 810,62 Eur. IeÅ¡kovas įrodinėjo, kad jo finansinė padėtis gera, todėl tai paneigia bÅ«tinybę imti paskolas.

26.4. Aplinkybę, kad paskolos nebuvo realios, patvirtino ieškovo rašytinė pozicija, teigiant, kad įmonės (duomenys neskelbtini) dividendai nėra dalintini, nes visi 2016–2018 m. laikotarpiu išmokėti dividendai panaudoti šeimos turto įgijimui, pagerinimui. Jei dividendų pakako turto įsigijimui, paskolų ėmimas buvo betikslis.

26.5. IeÅ¡kovui teigiant, kad bendras įsiskolinimas pagal 2018 m. sausio 15 d. paskolos sutartį yra 263 645,52 Eur, tai pateiktoje (duomenys neskelbtini) finansinėje ataskaitoje 2019 m. minima tik paskola UAB „(duomenys neskelbtini)“, o jei laikyti, kad balanse nurodyta 193 969 GBP paskola yra tariamos paskolos, tuomet nesutampa paskolų sumos, o 2017 m. vasario 27 d. paskola apskritai neįtraukta į balansÄ . Tokia situacija, esant profesionaliai tvarkomai buhalteriniai apskaitai, negalima. Be to, (duomenys neskelbtini) balanse nurodoma paskola yra suteikta be palÅ«kanų ir neterminuotai, tuo tarpu ginčo paskolos yra terminuotos ir su 2 proc. dydžio palÅ«kanomis. Teismas neįvertino, jog ieÅ¡kovo ir buhalterinę apskaitÄ teikiančios įmonės susiraÅ¡inėjimai atskleidžia, kad buhalterijai yra žinoma apie įmonės vadovo asmenines paskolas ir, kad jos įtrauktos į ataskaitas, nors apeliantė pabrėžia, kad įmonės balansas rodo prieÅ¡ingai. Buhalterės el. laiÅ¡kai yra prieÅ¡taringi: 2020 m. rugsėjo mėn. teigiama, kad buhalterė nežino apie paskolas, vėlesniame laiÅ¡ke nurodoma, kad žino.

26.6. IeÅ¡kovas teikdamas duomenis notarui dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ieÅ¡kovas nepasisakė, kad turtui įsigyti imamos paskolos. Pripažindamas paskolų realumÄ teismas nurodė, kad dividendų sumos, atsižvelgiant į Å¡eimos poreikius, nebuvo pakankamos nekilnojamam turtui įsigyti, nors apeliantė pabrėžia, kad Å¡eimos poreikių dydis byloje apskritai nebuvo tiriamas ir nustatinėjamas. Be to, vertindamas paskolų realumÄ , teismas rėmėsi 2017 m. balansu, kuriame 2018 m. sausio 15 d. paskola negali atsispindėti.

26.7. Teismui nurodant, kad paskolos sutartys nebuvo užginčytos, apeliantė teigia nesuprantanti, kaip ji galėjo užginčyti neegzistuojančius sandorius, apie kuriuos nieko nežinojo. Teismas sudarė sÄ lygas ieÅ¡kovui nepagrįstai praturtėti apeliantės sÄ skaita, nes jam, kaip įmonės vadovui, panaikinus paskolas, apeliantė apie tai nežinotų ir bÅ«tų priversta mokėti tai, ko nėra, be to, nuo 2017 m. nėra skaičiuojamos palÅ«kanos, nėra duomenų, kad paskolos bÅ«tų pradėtos grÄ Å¾inti, todėl apeliantei užkraunama didesnė naÅ¡ta, kuri bÅ«tų mažesnė, jei paskolos bÅ«tų pradėtos grÄ Å¾inti nuo sudarymo momento. Paskolų buvimÄ paneigia ir automobilio iÅ¡perkamosios nuomos sutarties pagrindu įsigijimas, nes esant ieÅ¡kovo nurodomai prastai jo materialinei padėčiai, asmuo neįsigytų prabangaus automobilio lizingu.

27. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas A. R. praÅ¡o atmesti atsakovės R. R. apeliacinį skundÄ civilinėje byloje Nr. e2-5687-1143/2021 ir tenkinti ieÅ¡kovo A. R. apeliacinį skundÄ civilinėje byloje Nr. e2-5687-1143/2021; priteisti iÅ¡ atsakovės R. R. ieÅ¡kovui A. R. visas ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:

27.1. Nesutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, susijusių su santuokos nutraukimu dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Santuokos nutraukimo kontekste dėl kaltės turi bÅ«ti nagrinėjamas ne tik ieÅ¡kovo, bet ir atsakovės elgesys gyvenant santuokoje. Atsakovė nesieja santuokos iÅ¡irimo fakto su ieÅ¡kovo smurtu. Nesutinka, kad atsakovė dėl smurto buvo emociÅ¡kai sužlugdyta. Atsakovė nuolatos keldavo konfliktus dėl menkiausių dalykų, nebuvo linkusi ginčų spręsti taikiai ir kalbėtis, nuolatinis tyčiojimasis iÅ¡ ieÅ¡kovo ir jo artimųjų giminaičių bei ieÅ¡kovo pavardės, kÄ patvirtina atsakovės teismui duoti paaiÅ¡kinimai, ir nepagrįsti kaltinimai neiÅ¡tikimybe.

27.2. Atsakovė pateikė daugybę ieÅ¡kovo laiÅ¡kų ir žinučių, kuriose jis kalba apie meilę atsakovei, tačiau byloje nėra nei vienos žinutės ar laiÅ¡ko, kad atsakovė jaučia Å¡iltus jausmus ieÅ¡kovui. Byloje nustatyta, kad tik ieÅ¡kovo dėka buvo įgytas ir pagerintas Å¡eimos turtas, tačiau nėra įrodymų dėl atsakovės indėlio, todėl manytina, kad atsakovė buvo pasyvi sutuoktinė, kuri, tikėtina, susituokė tik iÅ¡ materialių iÅ¡skaičiavimų, nes visi praneÅ¡imai policijai prasidėjo įsigijus antrÄ Å¡eimos kotedÅ¾Ä , adresu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė ir jos dukra po santuokos sudarymo buvo pilnai iÅ¡laikomos ieÅ¡kovo, ieÅ¡kovas net teoriÅ¡kai negalėjo finansiÅ¡kai sužlugdyti atsakovės.

27.3. Nesutinka su atsakovės skundo argumentais dėl pavardės. Teismui konstatavus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, bei kad atsakovė net nepagrindė, kodėl jai reikalinga santuokinė pavardė, teismo sprendimas po santuokos nutraukimo palikti atsakovei pavardę „Z.“ yra teisėtas.

27.4. Nesutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentais dėl sutuoktinių turto ir prievolių padalijimo. PrieÅ¡ingai nei teigia atsakovė, ieÅ¡kovas niekuomet neteigė, kad paskolos yra skirtos asmeniniams, o ne Å¡eimos poreikiams. Pagal (duomenys neskelbtini) įstatymus, direktorius arba akcininkas iÅ¡ įmonės gali skolintis pinigines lėšas ir nėra reikalaujama Å¡ių paskolų garantuoti jokiu turtu. Tai yra vadinamoji direktoriaus paskola – pinigai, kuriuos įmonės vadovas ar jo Å¡eimos narys gauna iÅ¡ savo bendrovės, iÅ¡skyrus darbo užmokestį, dividendus ar iÅ¡laidų kompensacijÄ . Be to, (duomenys neskelbtini) buhalterė 2020 m. spalio 7 d. el. laiÅ¡ku paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovo paimtos paskolos yra registruotos įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose ir yra įtrauktos į direktoriaus paskolos sÄ skaitÄ , bei tai, jog pagal 2019 m. vasario 28 d. užsibaigusių finansinių metų duomenis, ieÅ¡kovo skola bendrovei buvo 380 000 GBP, papildomai priskaičiuotas 32,5 proc. mokestis (63 039,92 GBP), kurį ieÅ¡kovas turėjo sumokėti į (duomenys neskelbtini) biudžetÄ . Atsakovės nurodoma aplinkybė dėl paskolos sumos (150 000 GBP) pervedimo į atsakovės sÄ skaitÄ atskirais pavedimais po 10 000 Eur teisiÅ¡kai nereikÅ¡minga ir nepaneigia 2017 m. vasario 27 d. paskolos sutarties egzistavimo, juolab, kad atsakovė neginčija to fakto, kad nurodytÄ paskolos sumÄ gavo. Nekilnojamojo turto įsigijimui buvo panaudota mažesnė pinigų suma nei pasiskolinta, todėl tiek ieÅ¡kovas, tiek teismas nurodė, jog įskaitant paskolos sutartyse numatytas palÅ«kanas bei panaudotas lėšas nekilnojamojo turto įsigijimui ir įrengimui, solidarioji ieÅ¡kovo ir atsakovės prievolė yra ne visa 438 318,62 Eur paimtų paskolų suma, o mažesnė 419 465,52 Eur suma. IeÅ¡kovo gautų pajamų dydis iki 2010 m. niekaip nepaneigia paskolos sutarčių realumo, nes jos sudarytos 2017 ir 2018 m.

27.5. IeÅ¡kovui per 5 metus iÅ¡mokėta atlyginimų ir dividendų suma (159 512 GBP) yra žymiai mažesnė nei nekilnojamojo turto įsigijimo ir įrengimo suma, todėl prieÅ¡ingai atsakovės teiginiams, nekilnojamojo turto įsigijimui ieÅ¡kovo atlyginimo ir dividendų nepakako, todėl buvo poreikis imti paskolas. Pagal byloje pateiktÄ pažymÄ apie dividendus ir darbo užmokestį matyti, jog nuo 2016 m. iki 2020 m. ieÅ¡kovui iÅ¡mokėta 24 283 GBP darbo užmokesčio ir 135 229 GBP dividendų, iÅ¡ viso iÅ¡mokėta 159 512 GBP per 5 metus arba po 31 902 GBP vidutiniÅ¡kai per kalendorinius metus. Ä®vertinus, kad atsakovė buvo ieÅ¡kovo iÅ¡laikoma bei tai, kad pačiam ieÅ¡kovui reikėjo lėšų pragyvenimui, akivaizdu, kad 31 902 GBP suma per metus yra pateisinamai iÅ¡leistina suma Å¡eimos ir asmeniniams poreikiams patenkinti, turtui, nebÅ«tinai nekilnojamam, įsigyti ir iÅ¡laikyti.

27.6. Atsakovei teigiant, kad ji nebuvo informuota apie paskolas, ieÅ¡kovas pažymi, jog 2017 m. birželio 17 d. ieÅ¡kovo el. laiÅ¡ko turinys atskleidžia, jog: „<...> Labukas R., <...> negalėjau tavęs paklausti – kaip einasi su S. projektu ir kaip panaudojami tie 150 000 Eur, kuriuos pervedžiau tau tam projektui vystyti, <...> už tai, kad tokiÄ sumÄ pasiskolinau iÅ¡ savo įmonės asmeninėms reikmėms, man reikės susimokėti 8 000 GBP papildomai pajamų mokesčių (duomenys neskelbtini) mokesčių administratoriams. Todėl bÅ«tų gerai man žinoti, kaip ta suma panaudojama ir kur <...>“. PaaiÅ¡kina, kad S. yra gyvenamųjų namų kvartalas (duomenys neskelbtini), o J. (duomenys neskelbtini) g. yra (duomenys neskelbtini).

27.7. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad paskolos neįtrauktos į bendrovės balansÄ , nes byloje pateiktose (duomenys neskelbtini) finansinėse ataskaitose nuo 2016 m. iki 2020 m. yra užfiksuotos tiek paskolos, suteiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek paimtos ieÅ¡kovo: ataskaitoje už finansinius metus, kurių pabaiga buvo 2016 m. vasario 28 d., skolininkų įsipareigojimai įmonei yra 14 600 GBP, o 2020 m. – 464 771 GBP. Paskolos buvo įtraukiamos į įmonės balansÄ , be to, pagal byloje pateiktÄ oficialiÄ (duomenys neskelbtini) Vyriausybės tinklapio informacijÄ nurodoma, kad „<...> JÅ«s (direktorius) privalote registruoti visas sumas, kurias pasiskolinote iÅ¡ bendrovės arba jai sumokėjote – Å¡iam tikslui naudojama sÄ skaita vadinama „direktoriaus paskolos sÄ skaita <...>“. Tai nėra reikalavimas direktoriaus paimtas paskolas iÅ¡ įmonės registruoti finansinėse ataskaitose, juolab, tai, kokias sumas reikia įtraukti į finansines ataskaitas yra (duomenys neskelbtini) dirbančių buhalterių kompetencija, o ne atsakovės pamÄ stymai.

27.8. Atsakovei abejojant paskolos sutarčių tikrumu, nes paskolos nepradėtos grÄ Å¾inti, ieÅ¡kovas pažymi, kad paskolų grÄ Å¾inimo terminai yra 2022 m. kovo 2 d. ir 2023 m. sausio 19 d., todėl paskolos nėra pradėtos grÄ Å¾inti. IÅ¡perkamoji automobilio nuoma ir paskolos sutarčių galiojimo klausimai nesusiję, o automobilio įsigijimas lizingu nedaro paskolos sutarčių negaliojančiomis.

27.9. Nesutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentais dėl (duomenys neskelbtini) gautų pajamų ir įmonės vertės padalinimo. Atsakovei nesutinkant su teismo sprendimu dalyje dėl atsakovės reikalavimų priteisti (duomenys neskelbtini) ieškovui išmokėtų ½ dividendų dalį ir ½ įmonės vertės padidėjimo, ieškovas akcentuoja, jog nepateikiama nei vieno argumento, kodėl sprendimas šioje dalyje yra nemotyvuotas ir neteisėtas. Dėl atsakovės argumento, jog ji negalėjo pateikti tinkamus įrodymus dėl įmonės vertės padidėjimo, kuomet įmonė veikia (duomenys neskelbtini), pažymi, kad pirmosios instancijos teismas 2021 m. vasario 5 d. vykusio posėdžio metu atsakovės klausė, ar pageidaus skirti ekspertizę dėl įmonės vertės padidėjimo nustatymo, tačiau atsakovė atsisakė.

28. Atsiliepime į ieÅ¡kovės ir atsakovo apeliacinius skundus trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) praÅ¡o atmesti atsakovės R. R. apeliacinį skundÄ ir tenkinti ieÅ¡kovo A. R. apeliacinį skundÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovės R. R. įmonei (duomenys neskelbtini) įmonės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:

28.1. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad paskolos sutartys apskritai nebuvo sudarytos ir yra fiktyvios. Sutartys yra sudarytos, pagal pas jas paimtos paskolos sumos iÅ¡ bendrovės banko sÄ skaitos bankiniais pavedimai su prieraÅ¡u „(duomenys neskelbtini)“ (liet. paskola) buvo pervestos į sutartyse nurodyto paskolos gavėjo sÄ skaitÄ . Atsakovė iÅ¡kraipė įmonės finansinėse ataskaitose įtrauktas įmonei grÄ Å¾intinas skolas, nežinodama (duomenys neskelbtini) įmonių finansinei apskaitai keliamų reikalavimų, akivaizdžiai neskirdama sÄ vokų „direktoriaus paskolos sÄ skaita“ nuo „įmonės finansinė ataskaita“.

28.2. Sutinka su ieÅ¡kovo apeliaciniu skundu ir iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad tarp sutuoktinių susiklostė itin konfliktiÅ¡ki santykiai, todėl padalinus sutuoktinių nekilnojamÄ jį turtÄ po santuokos kiekvienam po ½ ir palikus pagal paskolos sutartis atsiradusias prievoles solidariomis, konfliktiÅ¡ki santykiai tarp sutuoktinių tęsis ir toliau, o trečiajam asmeniui bus apsunkinta reali galimybė atgauti paskolintas sumas (jų dalis) iÅ¡ atsakovės. Atsakovė nepripažįsta paskolos sutarčių egzistavimo, vadinasi, suėjus paskolų grÄ Å¾inimo terminui atsakovė nepripažins savo solidarios prievolės įmonei bei stengsis įvairiais bÅ«dais iÅ¡vengti įmonės reikalavimo, o tai gali užprogramuoti teisminius ginčus. IeÅ¡kovas neginčija paskolos sutarčių ir ketina jas vykdyti laiku, be to, bÅ«damas įmonės vadovu, pagal (duomenys neskelbtini) įstatymus už negrÄ Å¾intas paskolas turės mokėti didelius mokesčius.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovo apeliacinis skundas netenkintinas. Atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

29. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

30. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 15 d. nutartimi ieÅ¡kovo A. R. ir atsakovės R. R. apeliacinius skundus tenkino iÅ¡ dalies. Vilniaus regiono apylinkės teismo Å irvintų rÅ«mų 2021 m. spalio 26 d. sprendimÄ pakeitė, teismo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstė sekančiai: „IeÅ¡kovo A. R. ieÅ¡kinį ir atsakovės R. R. prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Nutraukti ieÅ¡kovo A. R. ir atsakovės R. R. (santuokÄ , sudarytÄ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Priteisti A.

R. ir R. R. po 1/2 dalį: buto, adresu (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); negyvenamosios patalpos – sandėliuko, adresu (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane (duomenys neskelbtini); negyvenamosios patalpos – sandėliuko, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane (duomenys neskelbtini); 1/16 negyvenamosios patalpos – automobilio stovėjimo patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtos plane (duomenys neskelbtini); 1/2 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); kotedžo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Priteisti A. R. ir R. R. po 1/2 dalį iÅ¡mokėtos kreditorinių reikalavimų BUAB „(duomenys neskelbtini)“ sumos – 9 995,73 Eur. Pripažinti, kad kreditoriniai įsipareigojimai kreditoriui (duomenys neskelbtini) pagal 2017 m. sausio 27 d. ir 2018 m. sausio 15 d. paskolos sutartis po santuokos nutraukimo yra asmeninė A. R. prievolė. SantuokÄ nutraukus, R. R. palikti santuokos sudarymo metu įgytÄ R. pavardę, A. R. palikti R. pavardę. Priteisti A. R. iÅ¡ R. R. 8 000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas. Priteisti R.

R. iÅ¡ A. R. 1 000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ A. R. valstybei, atsižvelgiant į patenkintų prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų dalį, dalį R. R. tenkančio sumokėti atidėto žyminio mokesčio – 2 020 Eur. Priteisti iÅ¡ R. R. valstybei likusiÄ atidėto žyminio mokesčio dalį – 4 714 Eur. Kitoje dalyje ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti.“ Likusioje dalyje apeliacinių skundų netenkino.

31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. gruodžio 21 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 15 d. nutartį panaikino ir perdavė bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

32. Kasacinis teismas konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir pripažindamas, jog prievolė trečiajam asmeniui „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2017 m. sausio 27 d. ir 2018 m. sausio 15 d. paskolos sutartis po santuokos nutraukimo yra asmeninė ieÅ¡kovo prievolė, Å¡iuo atveju netinkamai kvalifikavo ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimus priteisti natÅ«ra nekilnojamÄ jį turtÄ ir pripažinti prievoles trečiajam asmeniui pagal dvi paskolos sutartis kaip savarankiÅ¡kus reikalavimus. IeÅ¡kovas reikalavimÄ dėl prievolės pripažinimo asmenine ieÅ¡kovo prievole, ieÅ¡kovas siejo iÅ¡imtinai tik su reikalavimu visÄ dalytinÄ nekilnojamÄ jį turtÄ priteisti ieÅ¡kovui. Todėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje suformuluotas dalykas (reikalavimas) dėl prievolės pripažinimo asmenine ieÅ¡kovo prievole Å¡io ginčo kontekste kvalifikuotinas kaip iÅ¡vestinis reikalavimas iÅ¡ pagrindinio reikalavimo padalyti dalytinÄ nekilnojamÄ jį turtÄ ieÅ¡kinyje nurodyta tvarka. Nagrinėjamu atveju teismams netenkinus pagrindinio patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimo – padalyti visÄ dalytinÄ turtÄ , jį priteisiant ieÅ¡kovui, byloje nebuvo pagrindo spręsti klausimo dėl iÅ¡vestinio ieÅ¡kinio reikalavimo – pripažinti prievoles trečiajam asmeniui asmeninėmis ieÅ¡kovo prievolėmis – patenkinimo.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

33. Atsakovė apeliaciniame skunde iÅ¡reiÅ¡kė praÅ¡ymÄ bylÄ apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. PraÅ¡ymas grindžiamas argumentais, jog pirmosios instancijos teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo pavirÅ¡utiniÅ¡kai, nebuvo sudarytas tikslus dalintinas Å¡alių (sutuoktinų) turto balansas, todėl atsakovė prašė įpareigoti ieÅ¡kovÄ pateikti pažymas apie jo turimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ ir transporto priemones, sÄ skaitas, esančias (duomenys neskelbtini). Atliepdamas į atsakovės praÅ¡ymÄ dėl žodinio bylos nagrinėjimo, ieÅ¡kovas nurodė, kad toks atsakovės praÅ¡ymas yra nemotyvuotas ir užtęstų bylos nagrinėjimÄ , kadangi byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama 2 metus, kas pareikalavo didelės ieÅ¡kovo emocinės stiprybės, itin daug finansinių iÅ¡laidų. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas sudarė tikslų Å¡alių dalintino turto balansÄ , o visi motyvuoti atsakovės praÅ¡ymai teismui dėl įrodymų iÅ¡reikalavimo buvo patenkinti: ieÅ¡kovas pateikė banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡us, darbo sutartis, pažymas apie ieÅ¡kovui iÅ¡mokėtus dividendus ir atlyginimÄ bei kitus.

34. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinis skundas gali bÅ«ti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundÄ arba pareiÅ¡kime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas (CPK 322 straipsnis).

35. Teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡alys, teikdamos praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos iÅ¡imtines aplinkybes, dėl kurių bÅ«tinas žodinis bylos nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė nepagrindė savo praÅ¡ymo dėl skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka bÅ«tinumo, tik nurodė, jog bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo sudarytas tikslus turto balansas, kadangi, atsakovės nuomone, byloje nėra tikslių duomenų apie ieÅ¡kovo turimÄ turtÄ (duomenys neskelbtini).

36. Nagrinėjamoje byloje nėra bÅ«tinybės apklausti liudytojus, o sprendžiami faktinio ir teisinio pobÅ«džio klausimai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo pagal apeliaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į juos iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegijos vertinimu, gali bÅ«ti sprendžiami raÅ¡ytinio proceso tvarka. Dėl minėtų priežasčių, atsakovės praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka yra netenkinamas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

37. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad Å¡alys santuokÄ sudarė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini)). Å alys santuokoje vaikų nesusilaukė.

38. Å alys iki santuokos sudarymo dalinės nuosavybės teise įgijo nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ 1/2 žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2011 m. kovo 18 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, kuris yra įregistruotas kaip sutuoktinių dalinė nuosavybė.

39. VĮ Regitra duomenys patvirtina, kad Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenimis, ieškovas savo vardu nėra įregistravęs transporto priemonių, o atsakovės vardu iki santuokos sudarymo, t. y. 2013 m. gegužės 13 d. yra registruota transporto priemonė – lengvasis automobilis VW Tiguan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovas (duomenys neskelbtini) 2020 m. kovo 3 d. (po santuokos nutraukimo bylos iškėlimo įsigijo automobilį Toyota C-HR Hybrid Orange Edition, 39 140, 83 Eur vertės.

40. Po santuokos sudarymo sutuoktiniai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo nekilnojamÄ jį turtÄ adresu, (duomenys neskelbtini), kurio bendra vertė 74 703,50 Eur, ir nekilnojamÄ jį turtÄ adresu (duomenys neskelbtini) 13-2, kurio bendra vertė 298 750 Eur. Bendra sutuoktinių nekilnojamojo turto vertė – 373 453,50 Eur.

41. Pagal 2017 m. vasario 27 d. su įmone (duomenys neskelbtini), įsteigta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), sudarytÄ paskolos sutartį (toliau – Paskolos sutartis Nr. 1) nustatyta, kad ieÅ¡kovui įmonė (duomenys neskelbtini) suteikė 150 000 GBP paskolÄ (apie 177 508 Eur (pagal Lietuvos banko 2017 m. vasario 27 d. Didžiosios Britanijos svaro sterlingo ir euro kursÄ ), iki 2022 m. kovo 2 d., numatant 2 proc. dydžio metines palÅ«kanas. Bendras įsiskolinimas pagal Paskolos sutartį Nr. 1, įskaitant 2 proc. metines palÅ«kanas, iki ieÅ¡kinio pateikimo dienos sudarė 156 000 Eur.

42. Pagal 2018 m. sausio 15 d. su įmone (duomenys neskelbtini), įsteigta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), sudarytÄ paskolos sutartį (toliau – Paskolos sutartis Nr. 2), ieÅ¡kovas iÅ¡ įmonės (duomenys neskelbtini) gavo 230 000 GBP paskolÄ , t. y. apie 258 476 Eur (pagal Lietuvos banko 2018 m. sausio 15 d. Didžiosios Britanijos svaro sterlingo ir euro kursÄ ). Bendras įsiskolinimas pagal Paskolos sutartį Nr. 2 ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienÄ , įskaitant palÅ«kanas, buvo 263 645,52 Eur. Kreditoriniai įsipareigojimai kreditoriui (duomenys neskelbtini) pagal Paskolos sutartį Nr. 1 ir Paskolos sutartį Nr. 2 sudaro 419 465,52 Eur sumÄ .

Dėl santuokos nutraukimo kaltės klausimo

43. Atsakovė savo apeliaciniame skunde teigia nesutinkanti, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir nurodo, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro iÅ¡imtinai dėl ieÅ¡kovo kaltės, kadangi egzistuoja trys iÅ¡ CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų alternatyvių prezumpcijų (ieÅ¡kovas nuteistas dėl tyčinio nusikaltimo, santuokinė neiÅ¡tikimybė, psichologinis ir finansinis atsakovės žlugdymas), be to, pasisakydamas dėl santuokos iÅ¡irimo priežasčių, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė vien tik dėl atsakovės dėl lojalumo ir pagarbos stokos. IeÅ¡kovas atsiliepime į ieÅ¡kovės skundÄ teigia, kad atsakovė santuokos nutraukimo bÅ«tinybės nesiejo su ieÅ¡kovo smurtu, santuokinė neiÅ¡tikimybė neįrodyta, o argumentai dėl atsakovės materialinio žlugdymo, turint omenyje, kad iÅ¡ ieÅ¡kovo darbinės veiklos generuojamomis pajamomis buvo aprÅ«pinama ir atsakovė, yra nepagrįsti.

44. Santuoka yra vienas iš pagrindų asmenims abipusiu susitarimu sukurti šeimos teisinius santykius CK 3.7 straipsnis), kuriuose preziumuojamos sutuoktinių tarpusavio teisės ir pareigos, sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.26 straipsnis), turto (CK 3.87 straipsnis) ir vaikų (CK 3.140 straipsnio 1–2 dalys) bendrumas. Santuoka baigiasi, kai vienas iš sutuoktinių miršta ar ji įstatymų nustatyta tvarka nutraukiama. Santuoka gali būti nutraukta arba bendru sutuoktinių sutikimu, arba dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, arba, esant tam tikroms įstatymo nustatytoms objektyvioms priežastims, vieno iš sutuoktinių prašymu (CK 3.49 straipsnis). Priklausomai nuo santuokos nutraukimo būdo, šalims kyla atitinkami padariniai.

45. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo bÅ«ti vienas kitam lojalÅ«s ir vienas kitÄ gerbti, taip pat vienas kitÄ remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų Å¡eimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje iÅ¡dėstytos sutuoktinių pareigos iÅ¡laikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje iÅ¡vardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iÅ¡iro dėl sutuoktinio kaltės. Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimÄ arba yra neiÅ¡tikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar Å¡eimos nariais, arba paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus visiÅ¡kai ja nesirÅ«pina. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiÅ«riu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

46. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktikÄ , laikosi pozicijos, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iÅ¡ sutuoktinių kaltės galimas tik įrodžius vienÄ iÅ¡ įstatymo preziumuojamų sutuoktinio kaltų veiksmų arba nustačius esminį pareigų nevykdymÄ . Vis dėlto sutuoktinių ryÅ¡iai grindžiami pirmiausia asmeniniais tarpusavio santykiais: lojalumu ir pagarba, Å¡iltais jausmais vienas kitam (CK 3.27 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014), todėl tais atvejais, kai nenustatytas preziumuojamas kaltas sutuoktinio elgesys, byloje turi bÅ«ti įvertinta, kokie buvo sutuoktinių tarpusavio santykiai jiems gyvenant Å¡eimoje, koks buvo jų susitarimas dėl tarpusavio pareigų ir teisių, ar Å¡is susitarimas nebuvo visiÅ¡kai prieÅ¡ingas gerai moralei ir teisei, dėl kokių priežasčių vienas iÅ¡ sutuoktinių pradėjo piktnaudžiauti turima padėtimi ir nevykdyti savo kaip sutuoktinio pareigų ar jas vykdyti netinkamai, kokių veiksmų ėmėsi antrasis sutuoktinis, ar sutuoktiniai ar vienas jų dėjo pastangas iÅ¡saugoti santuokÄ ir kaip buvo priimtas galutinis sprendimas jÄ nutraukti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

47. Lojalumo pareiga reiÅ¡kia, kad sutuoktinis visada tiek Å¡eimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos Å¡eimos interesais, negali suprieÅ¡inti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar Å¡eimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, bÅ«ti vienas kitam iÅ¡tikimi, visus Å¡eimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai privalo rÅ«pintis vienas kitu: tiek materialiÄ ja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017, 36 punktas).

48. Teisėjų kolegija pažymi, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iÅ¡ sutuoktinių kaltės yra pakankamai griežta atsakomybės forma, todėl ji taikoma tik tinkamai nustačius jos taikymo sÄ lygas – kaltus sutuoktinio veiksmus ar neveikimÄ ir jų priežastinį ryšį su kilusiais žalingais padariniais – santuokos nutraukimu. Tačiau tarpusavio asmeniniams santykiams bÅ«dinga tai, kad vieno asmens elgesys dažniausiai sÄ lygoja kito asmens elgesį. Todėl tais atvejais, kai vienas sutuoktinis elgiasi netinkamai, santuokoje kylančių problemų sprendimas didele dalimi priklauso ir nuo kito sutuoktinio. Abejiems sutuoktiniams nesugebėjus rasti sprendimo, jų tarpusavio ryÅ¡iai gali nutrÅ«kti ne dėl vieno sutuoktinio kaltės.

49. IÅ¡ Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtos baudžiamosios bylos Nr. 1-55-1015/2020, Vilniaus apygardos teismo nagrinėtos baudžiamosios Nr. 1A-331-898/2020 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtos baudžiamosios bylos Nr. 2K-95-648/2021 medžiagos nustatyta, jog įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu ieÅ¡kovas pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui) už tai, kad smurtaudamas nežymiai sužalojo savo Å¡eimos nares (atsakovę ir jos dukrÄ ). Esant nustatytam ieÅ¡kovo smurto prieÅ¡ atsakovę faktui, kuris baudžiamojoje byloje pripažintas kaip veikimas tiesiogine tyčia, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, vertindama nurodytÄ aplinkybę, kiek tai susiję su santuokos nutraukimo pagrindų nustatymu, pažymi, kad neabejoja atsakovės patirtais bei ieÅ¡kovo smurto sukeltais dvasiniais iÅ¡gyvenimais ir sukrėtimu. Tačiau pažymėtina, kad sprendžiant dėl sutuoktinių kaltės, sÄ lygojusios santuokos nutraukimÄ , svarbus ne atskirų pavienių epizodų, bet kompleksiÅ¡kas sutuoktinių tarpusavio santykių, elgesio, įvertinimas viso santuokinio gyvenimo metu.

50. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad nors dėl santuokos iÅ¡irimo didesnė yra ieÅ¡kovo kaltė, kadangi smurtiniai veiksmai yra absoliučiai nesuderinamas tiek teisės, tiek moralės požiÅ«riu, elgesys, dėl kurio, be kita ko, negalima kaltinti atsakovės, tačiau, vertinant byloje nustatytas aplinkybes dėl Å¡alių tarpusavio santykių nuo pat santuokos pradžios iki kreipimosi į teismÄ dėl jos nutraukimo, matyti akivaizdÅ«s Å¡alių nesutarimai, konfliktai, prie kurių atsiradimo neabejotinai prisidėjo tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovė. Byloje nustatyta, kad abu sutuoktiniai nedėjo pastangų Å¡eimai iÅ¡saugoti, iÅ¡ Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių ir teismo posėdžiuose duotų paaiÅ¡kinimų matyti tarpusavio pagarbos stoka, o tarp sutuoktinių atsiradus nesutarimų, Å¡ie nepasinaudojo galimybėmis susitaikyti, rasti abiem priimtinas iÅ¡eitis, trÅ«ko abipusės tolerancijos.

51. Nors tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovė kaip vienÄ esminių Å¡eimos iÅ¡irimo priežasčių akcentuoja Å¡alių nesutarimus dėl turto, teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡i priežastis savaime negali bÅ«ti vienintelė sukelianti Å¡eimos iÅ¡irimÄ , nes jį nulemia asmeniniai sutuoktinių santykiai. Nesutarimai dėl bendro santuokinio turto tvarkymo, persikėlę į asmeninių sutuoktinių santykių lygmenį, gali bÅ«ti faktinė santuokos iÅ¡irimo priežastis, tačiau reikÅ¡minga pažymėti, jog sutuoktinių ryÅ¡iai grindžiami pirmiausia asmeniniais tarpusavio santykiais: lojalumu ir pagarba, Å¡iltais jausmais vienas kitam (CK 3.27 straipsnis).

52. Atsakovė nurodo, kad konfliktai santuokoje kildavo dėl ieÅ¡kovo patiriamos įtampos ir streso profesinėje veikloje. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovas dar iki santuokos sudarymo gyveno ir dirbo (duomenys neskelbtini). Sudarius santuokÄ , atsakovė nepersikėlė gyventi į sutuoktinio gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), kur ieÅ¡kovas dirbo, gaudavo Å¡eimai pajamų. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada todėl nėra pagrindo spręsti apie atsakovės teiktÄ visapusiÅ¡kÄ palaikymÄ , paramÄ savo sutuoktiniui, o atsakovės gyvenimas atskirai nuo sutuoktinio, nesant tam jokių objektyviai bÅ«tinų priežasčių, taip pat turėjo įtakos santuokos iÅ¡irimui, dėl ko galiausiai, nesant bendrų interesų, iÅ¡skyrus finansinius, nelikus pagarbos ir lojalumo vienas kitam, bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, kadangi žodiniai konfliktai peraugo ir į smurtinį stumdymÄ si, dėl ko ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Nors atsakovė teigė siekusi sukurti tokį gyvenimÄ , kokio ir sutuoktinis norėtų, Lietuvoje, tačiau įvertinus tai, kad ieÅ¡kovas jau ilgÄ laikÄ gyveno ir dirbo (duomenys neskelbtini), tokie atsakovės teiginiai neįrodo jÄ buvus lojaliÄ savo sutuoktiniui.

53. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad santuokos iÅ¡irimÄ gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiÅ«ris į Å¡eimÄ , nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad Å¡eima bÅ«tų iÅ¡saugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl Å¡eimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobÅ«džio aplinkybės gali sudaryti pagrindÄ konstatuoti, kad dėl santuokos nutrÅ«kimo kalti abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbÅ«t vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos iÅ¡vadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 18 punktas).

54. Nagrinėjamoje byloje nustatytas ieÅ¡kovo kaltės laipsnis dėl santuokos iÅ¡irimo, teisėjų kolegijos vertinimu, yra didesnis dėl tyčinių smurtinio pobÅ«džio veiksmų, tačiau, teismo vertinimu, atsižvelgiant į visas aptartas aplinkybes, neturi lemiamos reikÅ¡mės iÅ¡vadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo pažeidžiant sutuoktinių pareigas, kas galiausiai ir lėmė santuokos iÅ¡irimÄ . Sprendžiant dėl kaltės klausimo dėl santuokos iÅ¡irimo, svarbi aplinkybė yra ta, kad po to, kai ieÅ¡kovas smurtavo, atsakovė nesikreipė į teismÄ dėl santuokos nutraukimo, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo padaryti iÅ¡vadÄ , kad ne įvykęs konfliktas, kurio metu ieÅ¡kovas smurtavo prieÅ¡ ieÅ¡kovę buvo santuokos iÅ¡irimo priežastimi. Byloje nustatytos aplinkybės nepatvirtina, jog vien ieÅ¡kovo elgesys buvo santuokos iÅ¡irimo priežastimi.

55. Nors atsakovė apeliaciniame skunde teigia, jog ieÅ¡kovas buvo neiÅ¡tikimas, tačiau byloje nėra neginčijamų duomenų, patvirtinančių ieÅ¡kovo neiÅ¡tikimybę. Apeliaciniame skunde neiÅ¡tikimybės faktÄ siekiama pagrįsti ieÅ¡kovo praneÅ¡imu atsakovei Messenger aplikacijoje, iÅ¡ kurios turinio galima spręsti apie tam tikrÄ ieÅ¡kovo apgailestavimÄ : „<...>Mano mintys į pasikeitimÄ , mintys į santarvę. Mintys į ateitį. Visada tokios mintys gilumoje buvo. Buvo ir blÅ«das apsėdęs. BlÅ«das iÅ¡gyvendinamas. Dėl tikslo. Dėl meilės. Dėl ateities <...>“. Å iuo atveju teisėjų kolegija sutinka su ieÅ¡kovu, jog iÅ¡ nurodyto praneÅ¡imo turinio negalima suprasti situacijos konteksto, dėl ko ieÅ¡kovas apskritai apgailestauja ir kokius savo veiksmus siekia pateisinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinės bylos nagrinėjamos, laikantis rungimosi principo. Kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis). Å alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, aplinkybės, kad ieÅ¡kovas buvo neiÅ¡tikimas savo sutuoktinei, nepagrindžia byloje esantys įrodymai, todėl pripažintina, kad aplinkybė dėl santuokinio neiÅ¡tikimybės neįrodyta (CPK 178 straipsnis).

56. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės skundo argumentais dėl psichologinio ir finansinio jos žlugdymo santuokos metu dėl nepagrįstai keliamų civilinių bylų. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog kiekvienam asmeniui yra įstatymu užtikrinama teisė ginti savo galimai pažeistas teises, sprendžiant civilinius ginčus teismuose. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad naudojimasis teise į teisminę gynybÄ nepatenka į CK 3.60 straipsnyje nurodytas sÄ lygas, kurioms esant pripažįstama sutuoktinio kaltė dėl santuokos nutraukimo. Atsižvelgiant į tai, atsakovės argumentai dėl jos žlugdymo laikytini nepagrįstais, sprendžiant dėl sutuoktinio kaltės dėl iÅ¡irusios santuokos.

57. Sutuoktiniams stokojant abipusės pagarbos kildavo nesusipratimų, o Å¡alims nesugebant rasti kompromiso ir iÅ¡eities iÅ¡ konfliktinių situacijų, Å¡eimoje ilgainiui įsivyravo nesantarvė, abu sutuoktiniai pažeidė savo pareigÄ siekti kompromiso, rÅ«pinimosi Å¡eima, lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės paramos pareigas (CK 3.61 straipsnio 2 dalis), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl abiejų sutuoktinių kaltės pripažinimo paliktina nepakeista.

58. Atsakovė, santuokos iÅ¡irimo priežastimi laikydama iÅ¡imtinai ieÅ¡kovo veiksmus (fizinį smurtÄ , santuokinę neiÅ¡tikimybę), prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 8 000 Eur neturtinę žalÄ . CK 3.70 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iÅ¡ kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalÄ , susijusiÄ su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalÄ , padarytÄ dėl santuokos nutraukimo. Å i nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pirmosios instancijos teismas pripažinęs, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pagrįstai atmetė atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo.

59. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimo pagrindus, tinkamai vertino įrodymus, atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotus teisės iÅ¡aiÅ¡kinimus ir priėjo prie pagrįstos iÅ¡vados, jog tiek apeliantas, tiek ieÅ¡kovė yra kalti dėl iÅ¡irusios santuokos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , todėl sprendimas Å¡ioje dalyje paliktinas nepakeistas.

Dėl santuokinės atsakovės pavardės

60. Atsakovė apeliaciniame skunde nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl buvusių sutuoktinių pavardžių ir teigia, kad santuokinės pavardės atėmimas sukels atsakovei neigiamas finansines pasekmes, nes teks keisti daug įvairių dokumentų, taip pat byloje neįrodyta, jog apeliantė tyčiojosi iš ieškovo šeimos.

61. IeÅ¡kovas atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundÄ nurodė, kad teismo posėdžių metu atsakovė žemino ieÅ¡kovÄ ir jo giminę, be to ieÅ¡kovė nepagrindė santuokinės pavardės reikalingumo, nes ieÅ¡kovė ilgÄ laikÄ yra bedarbė, buvo ieÅ¡kovo iÅ¡laikytinė, pavardė jai nesuteikė žinomumo.

62. CK 3.69 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad po santuokos nutraukimo sutuoktinis gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtÄ pavardę. CK 3.69 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iÅ¡irimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, iÅ¡skyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų.Â

63. CK 3.69 straipsnio 2 dalyje numatyta sutuoktinio teisė pareikÅ¡ti reikalavimÄ dėl uždraudimo pasilikti santuokinę pavardę kitam sutuoktiniui, kaltam dėl santuokos iÅ¡irimo, siejama su aplinkybe, kad santuoka yra nutraukiama dėl kito sutuoktinio kaltės. Nagrinėjamu atveju byloje pripažinta, kad Å¡alių santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, Å¡alys bendrų vaikų neturi. IeÅ¡kovo argumentai, jog atsakovei nepaliktina santuokinė pavardė, kadangi ji nepagarbiai atsiliepė apie ieÅ¡kovo giminaičius, tyčiojosi, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikÅ¡mės, kadangi Å¡alių santuoka nutraukta ne dėl vieno sutuoktinio kaltės, be to, ieÅ¡kovas nepagrindė, kaip pasireiÅ¡kė nepagarbÅ«s atsakovės iÅ¡sireiÅ¡kimai bÅ«tent dėl santuokinės pavardės. Teisėjų kolegijos vertinimu, jei atsakovė nejaustų pagarbos santuokinei pavardei, tai tikėtinai, ji santuokos nutraukimo byloje ji nereikÅ¡tų reikalavimo palikti jai santuokinę pavardę. Teisėjų kolegija sprendžia, jog teismas nepagrįstai iÅ¡plėtė CK 3.69 straipsnio 2 dalies taikymÄ ir nepagrįstai tenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ po santuokos nutraukimo palikti atsakovei jos ikisantuokinę pavardę (Z.), todėl yra pagrindas atsakovės apeliacinį skundÄ dalyje dėl santuokinės pavardės atsakovei palikimo tenkinti, o skundžiamÄ teismo sprendimo dalį panaikinti, Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ , po santuokos nutraukimo paliekant atsakovei santuokinę pavardę – R. (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo ir prievolių vykdymo

64. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertinęs bylos aplinkybes bei pateiktus įrodymus, santuokos metu įgytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), (NT (duomenys neskelbtini).), ir adresu (duomenys neskelbtini), (NT 2 (duomenys neskelbtini)), padalijo sutuoktiniams lygiomis dalimis bei pripažino, jog kreditoriniai įsipareigojimai kreditoriui (duomenys neskelbtini) pagal 2017 m. vasario 27 d. ir 2018 m. sausio 15 d. paskolos sutartis, kurių pagrindu gautos lėšos buvo panaudotos NT (duomenys neskelbtini). ir NT 2 (duomenys neskelbtini) įsigijimui, po santuokos nutraukimo yra solidari ieÅ¡kovo ir atsakovės prievolė.

65. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde nurodė argumentus, dėl kurių visas Å¡ioje byloje dalytinas nekilnojamasis turtas turėtų bÅ«ti priteistas jam, nes konfliktiÅ¡ki Å¡alių santykiai apsunkins galimybes naudoti nekilnojamÄ jį turtÄ ir juo disponuoti, užprogramuos ginčus dėl nuosavybės teisės įgyvendinimo. Pasisakydamas dėl prievolių trečiajam asmeniui „(duomenys neskelbtini)“ solidarumo, ieÅ¡kovas teigė, kad, tenkinus ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl nekilnojamojo turto padalijimo ir prievolių priteisimo jam, nebÅ«tų nukrypta nuo lygių dalių principo ir niekaip nebÅ«tų pažeisti turtiniai atsakovės interesai, nes dalytino nekilnojamojo turto vertė yra 375 953,50 Eur (po 187 976,75 Eur kiekvienam sutuoktiniui), o prievolių dydis – 419 465,52 Eur (po 209 732,76 Eur kiekvienam sutuoktiniui), be to sudėtinga atsakovės finansinė padėtis komplikuoja tinkamÄ prievolės kreditorei vykdymÄ .

66. Atsakovė apeliaciniame skunde nors ir sutinka dėl nekilnojamojo turto padalijimo lygiomis dalimis, nurodė, kad nebuvo sudarytas tikslus dalytino sutuoktinių turto balansas, neiÅ¡sireikalauti duomenys apie užsienyje ieÅ¡kovo turimÄ turtÄ , dėl įmonės vertės padidėjimo vertinimo ir dėl paskolų pripažinimo solidariosiomis sutuoktinių prievolėmis. Pasisakydama dėl solidariosios sutuoktinių atsakomybės pagal prievoles trečiajam asmeniui „(duomenys neskelbtini)“ atsakovė teigė, kad Å¡ios paskolos ieÅ¡kovo buvo paimtos kaip asmeninės, o ne Å¡eimos interesams tenkinti. Taip pat atsakovė ginčijo Å¡ių paskolų realumÄ .

67. CK 3.118 straipsnyje nustatyta bendro turto padalijimo tvarka. Dalijant sutuoktinių bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančiÄ medžiagÄ sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje iÅ¡dėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrÄ sutuoktinių turtÄ ir kiekvieno iÅ¡ jų asmeninį turtÄ (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Spręsdamas šį klausimÄ teismas vadovaujasi CK 3.87–3.91 straipsniais. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog jis yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė. Turto sÄ voka apima tiek aktyvÄ (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvÄ (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

68. Teisėjų kolegija nurodo, kad pagal kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiÅ¡kia teismo pareigos bÅ«ti aktyviam visose Å¡eimos bylose ar visų byloje pareikÅ¡tų reikalavimų apimtimi. Å i teismo pareiga turi bÅ«ti derinama su asmenų procesinio lygiateisiÅ¡kumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindÄ teismui aktyviai veikti tam, kad Å¡i iÅ¡imtinė taisyklė bÅ«tų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikÅ¡tų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams Å¡eimos bylose. Nesant pagrindo teismui bÅ«ti aktyviam ir taikyti dispozityvumo ir rungimosi principų iÅ¡imtį, teismas neprivalo abejoti turto verte bei pagrindu įtraukti jį į dalijamo turto balansÄ ir savo iniciatyva rinkti bei tirti įrodymus, pagrindžiančius Å¡io turto vertę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398-421/2015).

69. Atsakovė, nors ir teigia, kad nebuvo sudarytas tikslus dalintino turto balansas, dėl to, kad teismas neiÅ¡sireikalavo iÅ¡ atsakovo oficialiai patvirtintų duomenų apie jo turimÄ turtÄ užsienyje, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų atsakovės argumentus dėl galimai nuslėpto ieÅ¡kovo turto (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, prieÅ¡ingai nei teigia atsakovė, neturėjo pareigos bÅ«ti aktyvus ir savo iniciatyva rinkti įrodymus apie ieÅ¡kovo turtÄ ar jo vertę. Nesant kitokių apeliaciniame skunde nurodytų argumentų dėl sutuoktinių turto balanso, teisėjų kolegija atmeta atsakovės argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nustatė netikslų sutuoktinių turto balansÄ .

70. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį, preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis).

71. Nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo sÄ lygos yra nustatytos CK 3.123 straipsnyje. Pagal Å¡io straipsnio 1 dalį, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos bÅ«klę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

72. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normÄ neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra bÅ«tinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi bÅ«ti pakankamai aiÅ¡kÅ«s kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; 2017 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017 51 punktÄ ).

73. Kasacinis teismas, formuodamas vienodÄ CK 3.123 straipsnio taikymo praktikÄ , yra nurodęs, kad Å¡iame straipsnyje pateikiamas kriterijų sÄ raÅ¡as, leidžiantis nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nėra baigtinis. Teismas gali pripažinti svarbiais ir kitus kriterijus, priklausomai nuo byloje konstatuotų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktų. Ä®statymų leidėjui nurodžius CK 3.123 straipsnyje iÅ¡ esmės pagrindinius kriterijus, kuriems esant galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, remiantis kitais kriterijais nuo Å¡io principo galima nukrypti tik nustačius tam realų poreikį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007; 2009 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2009). Kadangi Å¡is sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, galimybė kitas aplinkybes pripažinti reikÅ¡mingomis ir dėl jų nukrypti nuo minėto principo palikta teismo diskrecijai, įvertinus kiekvienos konkrečios bylos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-687/2020 26 punktÄ ).

74. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nenustatyta, kokia dalimi gali bÅ«ti nukrypstama nuo lygių dalių principo, įtvirtinto CK 3.117 straipsnio 1 dalyje. Nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo mastas ir turto padalijimo bÅ«das priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; 2018 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-969/2018 43 punktÄ ). Teismas nustato kiekvienam sutuoktiniui tenkančio bendro turto dalis atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytus teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus ir toks padalijimas turi atitikti sÄ Å¾iningumo, teisingumo, protingumo principus, nustatytus CK 1.5 straipsnio 4 dalyje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-387/2022 75 punktÄ ).

75. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natÅ«ra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natÅ«ra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natÅ«ra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo bÅ«dÄ ir padalijant turtÄ natÅ«ra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos bÅ«klę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

76. Kasacinio teismo praktika dėl turto padalijimo sutuoktiniams bÅ«do parinkimo yra pakankamai gausi ir iÅ¡plėtota, joje nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natÅ«ra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo bÅ«das labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.). Tačiau Å¡is prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natÅ«ra) turto padalijimo bÅ«dai gali bÅ«ti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natÅ«ra nepriimtinumÄ ar negalimumÄ . Negalimumas yra objektyvus – techniÅ¡kai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sÄ lygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobÅ«džio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektÄ bendrai valdyti ir naudoti. Ä®vertinant pastarÄ jÄ aplinkybę gali turėti reikÅ¡mės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.). Be to, teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo bÅ«do, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006).

77. Nurodyta kasacinio teismo praktika suponuoja iÅ¡vadÄ , kad santuokoje įgytas turtas nedalijamas natÅ«ra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo bÅ«das nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugÄ . Be to, teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo bÅ«do, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, o kai sutuoktiniai nesutaria – įvertinti visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir parinkti santuokinio turto padalijimo bÅ«dÄ , atsižvelgdamas į konkrečios bylos svarbias nustatytas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006; 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018, 28 punktas).

78. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių tarpusavio santykių pobÅ«džio, yra pažymėjęs, kad vien tik buvusių sutuoktinių konfliktiÅ¡ki tarpusavio santykiai, nesant kitų jau minėtoje kasacinio teismo praktikoje iÅ¡vardytų veiksnių, neturėtų nulemti Å¡io turto padalijimo bÅ«do. Å eimos santykių esmė ir kuriamo turto Å¡eimos poreikiams tenkinti paskirtis lemia tokio turto individualių savybių specifikÄ , kartu ir objektyviai suvokiamus kaip neiÅ¡vengiamus tokio turto valdymo bei naudojimo įgyvendinimo ypatumus Å¡eimos teisinių santykių nutraukimo atvejais. Dėl to santuokos nutraukimo atveju, nesant teisinių pagrindų netaikyti turto padalijimo natÅ«ra bÅ«do, buvę sutuoktiniai turi lygiomis dalimis prisiimti ir turto specifiÅ¡kumų nulemtÄ valdymo ir ypač naudojimosi juo nepatogumų naÅ¡tÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2012; 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

79. Po santuokos sudarymo sutuoktiniai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo nekilnojamÄ jį turtÄ adresu (duomenys neskelbtini), ir nekilnojamÄ jį turtÄ adresu (duomenys neskelbtini). NT (duomenys neskelbtini)., kurio bendra vertė 74 703,50 Eur, sudaro: butas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas 2017 m. kovo 21 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), 66 800 Eur vertės; negyvenamoji patalpa – sandėliukas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas 2017 m. kovo 21 d. pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), 608 Eur vertės; negyvenamoji patalpa – sandėliukas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas 2017 m. kovo 21 d. pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), 608 Eur vertės; 1/16 negyvenamosios patalpos – automobilių stovėjimo patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane (duomenys neskelbtini), įsigijimo pagrindas 2017 m. kovo 21 d. pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), 6 687,50 Eur vertės. NT 2 (duomenys neskelbtini), kurio bendra vertė 298 750 Eur, sudaro: 1/2 dalis žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas 2018-02-12 pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), 19 750 Eur vertės; butas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas 2018 m. vasario 12 d. pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), 279 000 Eur vertės. Nagrinėjamoje byloje, paminėto turto vertinimas nebuvo atliktas, turto verte laikoma Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡uose nurodyta turto rinkos vertė (ginčo dėl to byloje nėra). Taigi, bendra sutuoktinių nekilnojamojo turto vertė Å¡iuo atveju yra 373 453,50 Eur.

80. Byloje nustatyta, kad nekilnojamo turto objektuose – bute, adresu (duomenys neskelbtini) ir bute, adresu (duomenys neskelbtini), Å¡alys realiai negyvena. Atsakovė patvirtino, kad, gyvena, bute, adresu (duomenys neskelbtini), kuris, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, yra Å¡alių įsigytas iki santuokos sudarymo ir yra įregistruotas kaip bendroji dalinė ieÅ¡kovo ir atsakovės nuosavybė, todėl nutraukiant Å¡alių santuokÄ nedalintinas. Å ios aplinkybės Å¡alys neginčijo. Taip pat byloje nėra duomenų, jog konkrečiai dėl Å¡io turto tarp Å¡alių bÅ«tų nesutarimai, iÅ¡ esmės trukdantys turtu disponuoti bei naudotis. Byloje taip pat nustatyta, kad ieÅ¡kovas yra deklaravęs iÅ¡vykimÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini), Å¡ioje valstybėje gyvena ir dirba, o apeliaciniame skunde nurodė, kad nesieja savo gyvenimo su Lietuva.

81. Ieškovas prieštarauja dėl nekilnojamojo turto priteisimo natūra nurodydamas, kad šalių santykiai itin konfliktiški, tačiau kaip nustatyta iš šalių paaiškinimų, nė vienai iš šalių dalintini butai nereikalingi nuolat gyventi. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovu dėl konfliktiško šalių tarpusavio santykių pobūdžio, tačiau kaip jau minėta, šio nutarties 78 punkte, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog konfliktiški santykiai savaime nėra pakankamas pagrindas nukrypti nuo turto padalijimo natūra principo. Atsižvelgiant į tai, kad šalys nesutaria dėl santuokinio nekilnojamojo turto padalijimo, kad realiai šalys dalintiname nekilnojamajame turte negyvena ir neketina gyventi, spręstina, kad vien sutuoktinių nesutarimai negali lemti sprendimo nukrypti nuo prioritetinio bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo būdo – natūra.

82. Taip pat ieÅ¡kovas apeliaciniame skunde taip pat įrodinėja, kad bÅ«tinybę nukrypti nuo turto padalijimo natÅ«ra sÄ lygoja tai, kad atsakovė, bÅ«dama bedarbė, nesugebės niekaip prisidėti prie turto iÅ¡laikymo, mokėti už jį komunalinių ir kitų mokesčių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tik aplinkybė, kad atsakovė yra bedarbė, savaime nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad atsakovė jokia apimtimi negalės prisidėti prie turto iÅ¡laikymo, juo labiau, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovė dėl kokių nors priežasčių apskritai ateityje negalės gauti pajamų iÅ¡ dirbamo darbo. Teisėjų kolegija pažymi, kad net ir esant rizikai, jog atsakovė neprisidės prie jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto iÅ¡laikymo, tai gali bÅ«ti pagrindas kitam bendraturčiui (Å¡iuo atveju ieÅ¡kovui) reikalauti iÅ¡ atsakovės atitinkamų prievolių vykdymo, tačiau vien nurodytų argumentų dėl sunkios atsakovės materialinės padėties pagrindu netikslinga nukrypti nuo turto padalijimo natÅ«ra ir apriboti atsakovės nuosavybės teises į dalį santuokoje įgyto turto.

83. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas prašė nutraukus Å¡alių santuokÄ padalyti ieÅ¡kovo ir atsakovės bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomÄ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ bei bendrÄ sias solidariÄ sias prievoles trečiajam asmeniui tokia tvarka:

i) ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise priteisti visÄ santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ ; ii) solidariÄ sias ieÅ¡kovo ir atsakovės prievoles trečiajam asmeniui pagal 2017 m. vasario 27 d. ir 2018 m. sausio 15 d. paskolų sutartis pripažinti asmeninėmis ieÅ¡kovo prievolėmis, kurias ieÅ¡kovas vykdys asmeniÅ¡kai. IeÅ¡kinio 63 punkte ieÅ¡kovas nurodė, kad po santuokos nutraukimo ieÅ¡kiniu praÅ¡o teismo pripažinti sutuoktinių solidariÄ jÄ prievolę kreditoriui „(duomenys neskelbtini)“ asmenine ieÅ¡kovo prievole ir padalyti visa sutuoktinių turtÄ ir prievoles tokia tvarka: po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise atitenka nekilnojamasis turtas (esantis J. (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini)), prievolė kreditoriui „(duomenys neskelbtini)“ 419 465,52 Eur sumai, kuriÄ asmeniÅ¡kai įvykdys ieÅ¡kovas, o 25 vnt.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių akcijų atitenka atsakovei. Tai gi, reikalavimÄ dėl prievolės pripažinimo asmenine ieÅ¡kovo prievole ieÅ¡kovas siejo iÅ¡imtinai tik su reikalavimu visÄ dalytinÄ nekilnojamÄ jį turtÄ priteisti ieÅ¡kovui. Todėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje suformuluotas dalykas (reikalavimas) dėl prievolės pripažinimo asmenine ieÅ¡kovo prievole Å¡io ginčo kontekste kvalifikuotinas kaip iÅ¡vestinis reikalavimas iÅ¡ pagrindinio reikalavimo padalyti dalytinÄ nekilnojamÄ jį turtÄ ieÅ¡kinyje nurodyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju netenkinus pagrindinio patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimo – padalyti visÄ dalytinÄ turtÄ , jį priteisiant ieÅ¡kovui, byloje nėra pagrindo spręsti klausimo dėl iÅ¡vestinio ieÅ¡kinio reikalavimo – pripažinti prievoles trečiajam asmeniui asmeninėmis ieÅ¡kovo prievolėmis – patenkinimo. Tačiau atsižvelgiant, kad atsakovė taip pat skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimÄ dalyje dėl prievolės trečiajam asmeniui pripažinimo solidaria sutuoktinių prievole, teisėjų kolegija pasisako dėl Å¡ios skundžiamo sprendimo dalies pagrįstumo, atsižvelgiant į atsakovės apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.

84. Teisėjų kolegija kritiÅ¡kai vertina atsakovės pozicijÄ dėl paskolų sutarčių fiktyvumo. Pažymėtina, kad atsakovė nei pradiniu, nei patikslintu prieÅ¡ieÅ¡kiniu neginčijo paskolos sutarčių teisėtumo bendraisiais ar specialiaisiais sandorių negaliojimo pagrindais, taip pat nepateikė duomenų, kad bÅ«tų ginčijusi ieÅ¡kovo sudarytas paskolos sutartis atskiroje byloje ir teismas bÅ«tų priėmęs sprendimÄ , kuriame bÅ«tų įvertintos minėtų paskolos sutarčių sudarymo aplinkybės ir jų galiojimas. Nagrinėjamu atveju, nesant byloje įrodymų, jog Paskolos sutartis Nr. 1 ir Paskolos sutartis Nr. 2 bÅ«tų teismo sprendimu pripažintos negaliojančiomis, atmestini atsakovės argumentai dėl Å¡ių paskolos sutarčių fiktyvumo.

85. Taip atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad šios paskolos ieškovo buvo paimtos kaip asmeninės, o ne šeimos interesams tenkinti, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė dėl solidariosios sutuoktinių atsakomybės pagal prievoles trečiajam asmeniui „(duomenys neskelbtini)“.

86. Byloje nustatyta, kad bÅ«dami santuokoje sutuoktiniai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo nekilnojamÄ jį turtÄ adresu, (duomenys neskelbtini), kurio bendra vertė 74 703,50 Eur, ir nekilnojamÄ jį turtÄ adresu (duomenys neskelbtini), kurio bendra vertė 298 750 Eur. Bendra sutuoktinių nekilnojamojo turto vertė – 373 453,50 Eur. Atsakovė ginčija pirmosios instancijos teismo nustatytÄ aplinkybę, kad minėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ Å¡alys įsigijo iÅ¡ ieÅ¡kovo pasiskolintų lėšų pagal sudarytÄ Paskolos sutartį Nr. 1 ir Paskolos sutartį Nr. 2.

87. IÅ¡ Paskolos sutarties Nr. 1 nustatyta, kad ieÅ¡kovui įmonė (duomenys neskelbtini) suteikė 150 000 GBP paskolÄ (apie 177 508 Eur (pagal Lietuvos banko 2017 m. vasario 27 d. Didžiosios Britanijos svaro sterlingo ir euro kursÄ ), iki 2022 m. kovo 2 d., numatant 2 proc. dydžio metines palÅ«kanas. IÅ¡ byloje esančių 2017 m. kovo 2 d., 2017 m. kovo 3 d., 2017 m. kovo 4 d. 2017 m. kovo 7 d., 2017 m. kovo 8 d., 2017 m. kovo 9 d., 2017 m. kovo 10 d., 2017 m. kovo 11 d., 2017 m. kovo 13 d., 2017 m. kovo 15 d., 2017 m. balandžio 5 d., 2017 m. balandžio 6 d., 2017 m. balandžio 6 d., 2017 m. balandžio 7 d., 2017 m. balandžio 8 d. banko pavedimų nustatyta, kad pagal Paskolos sutartį Nr. 1 į ieÅ¡kovo (duomenys neskelbtini) sÄ skaitÄ , atskirais pavedimais nuo 2017 m. kovo 2 d. iki 2017 m. balandžio 8 d. buvo pervesta iÅ¡ viso 150 000 Eur, be to, minėtuose pavedimuose gavėju nurodyta atsakovė (sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini)). Bendras įsiskolinimas pagal Paskolos sutartį Nr. 1, įskaitant 2 proc. metines palÅ«kanas, iki ieÅ¡kinio pateikimo dienos sudaro 156 000 Eur.

88. Pagal Paskolos sutartį Nr. 2 ieÅ¡kovas iÅ¡ įmonės (duomenys neskelbtini) gavo 230 000 GBP paskolÄ , t. y. apie 258 476 Eur (pagal Lietuvos banko 2018 m. sausio 15 d. Didžiosios Britanijos svaro sterlingo ir euro kursÄ ). IÅ¡ byloje esančių 2018 m. sausio 19 d., 2018 m. sausio 24 d., 2018 m. vasario 1 d., 2018 m. vasario 2 d., 2018 m. vasario 5 d., 2018 m. vasario 6 d., 2018 m. vasario 7 d., 2018 m. vasario 8 d. banko pavedimų nustatyta, kad pagal Paskolos sutartį Nr. 2 į ieÅ¡kovo (duomenys neskelbtini) sÄ skaitÄ , atskirais pavedimais nuo 2018 m. sausio 19 d. iki 2018 m. vasario 8 d. buvo pervesta iÅ¡ viso 270 164,73 Eur paskolos suma ir papildomos lėšos iÅ¡ paskolos davėjo sÄ skaitos. IÅ¡ banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o nustatyta 260 810,62 Eur lėšas, gautas pagal Paskolos sutartį Nr. 2 į (duomenys neskelbtini) sÄ skaitÄ , ieÅ¡kovas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) sÄ skaitos pervedė į (duomenys neskelbtini) sÄ skaitÄ 2018 m. vasario 1 d. (20 000 Eur), 2018 m. vasario 2 d. (20 000 Eur) ir 2018 m. vasario 12 d. (220 810,62 Eur) pavedimais. Bendras įsiskolinimas pagal Paskolos sutartį Nr. 2 Å¡io ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienÄ , įskaitant palÅ«kanas, buvo 263 645,52 Eur. Minėti duomenys patvirtina, kad kreditoriniai įsipareigojimai kreditoriui (duomenys neskelbtini) pagal Paskolos sutartį Nr. 1 ir Paskolos sutartį Nr. 2 sudaro 419 465,52 Eur.

89. NT (duomenys neskelbtini). buvo įsigytas pagal 2017 m. kovo 21 d. pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje numatyta, kad bendra perkamo turto kaina yra 94 175 Eur, bei kad pardavėjui Å¡iÄ sumÄ pirkėjas sumokėjo iki sutarties pasiraÅ¡ymo. Kaip minėtÄ 94 175 Eur sumÄ ir papildomai 5 825 Eur atsakovė į savo sÄ skaitÄ per ieÅ¡kovo (duomenys neskelbtini) sÄ skaitÄ iÅ¡ pasiskolintų lėšų pagal Paskolos sutartį Nr. 1 gavo atskirais pavedimais po 10 000 Eur nuo 2017 m. kovo 2 d. iki 2017 m. kovo 15 d. Likusi suma 50 000 Eur (150 000 Eur atėmus NT (duomenys neskelbtini) g. įsigijimo kainÄ 94 175 Eur ir papildomai pervestus 5 825 Eur), gauta pagal Paskolos sutartį Nr. 1, taip pat buvo pervesta atsakovei į banko sÄ skaitÄ , todėl tikėtina, kaip teigia ieÅ¡kovas, buvo iÅ¡leista NT (duomenys neskelbtini) g. įrengimui ir jo bÅ«klės pagerinimui. Å ias aplinkybes patvirtina byloje pateikti ieÅ¡kovo sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ai ir elektroniniai laiÅ¡kai su atsakove. MinėtÄ 50 000 Eur sumÄ atsakovė į savo banko sÄ skaitÄ gavo atskirais pavedimais 2017 m. balandžio 5 d. – 2017 m. balandžio 8 d. po 10 000 Eur. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad NT (duomenys neskelbtini) g. pirktas iÅ¡ pagal Paskolos sutartį Nr. 1 pasiskolintų lėšų – 150 000 Eur.

90. NT 2 (duomenys neskelbtini) Å¡alys įsigijo pagal 2018 m. vasario 12 d. buto ir žemės sklypo dalies pirkimo ir pardavimo sutartį, kurioje numatyta perkamų nekilnojamųjų daiktų bendra kaina – 229 000 Eur. IeÅ¡kovas pagal Paskolos sutartį Nr. 2 beveik visas gautas lėšas (260 810,62 Eur), kaip minėta Å¡ios nutarties 89 punkte, iÅ¡ (duomenys neskelbtini) sÄ skaitos į (duomenys neskelbtini) sÄ skaitÄ pervedė 2018 m. vasario mėnesį trimis atskirais pavedimais. Minėtos 2018 m. vasario 12 d. pirkimo-pardavimo sutarties 2.1.1 punkte nurodyta, kad kainos dalį – 122 712,69 Eur pirkėjas įsipareigoja per 2 darbo dienas nuo Å¡ios sutarties pasiraÅ¡ymo sumokėti pardavėjui. IÅ¡ banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o nustatyta, kad ieÅ¡kovas 2018 m. vasario 12 d. sumokėjo nurodytÄ sumÄ pavedimÄ pardavėjui iÅ¡ (duomenys neskelbtini) sÄ skaitos bei mokėjimo paskirtyje nurodė atitinkamÄ mokėjimo paskirtį, kaip nurodyta sutartyje. Minėtos pirkimo-pardavimo sutarties 2.1.2 papunktyje nurodyta, kad likusiÄ kainos dalį – 106 287,31 Eur pirkėjas įsipareigoja per 2 darbo dienas nuo Å¡ios sutarties pasiraÅ¡ymo sumokėti pardavėjui banko piniginių lėšų pavedimu į turto pardavėjų banko sÄ skaitas lygiomis dalimis po 53 143,65 Eur ir 53 143,66 Eur. IeÅ¡kovas 2018 m. vasario 12 d. dviem bankiniais pavedimais po 53 143,65 Eur ir 53 143,66 Eur iÅ¡ (duomenys neskelbtini) sÄ skaitos pervedė į NT 2 (duomenys neskelbtini) turto pardavėjų sÄ skaitÄ . Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad NT 2 (duomenys neskelbtini) pirktas iÅ¡ pagal Paskolos sutartį Nr. 2 pasiskolintų lėšų – 150 000 Eur.

91. Nors apeliantė skunde ginčija, kad išmokėtos pagal Paskolos sutartis Nr. 1 ir Nr. 2 sumos buvo panaudotos minėto nekilnojamojo turto įsigijimui ir pagerinimui, ir šias aplinkybes įrodinėja, remdamasi paskolas suteikusios įmonės buhalteriniais dokumentais, tačiau šios nutarties 87–88 punktuose nurodyti rašytiniai įrodymai, paneigia atsakovės nurodytus argumentus, jog sumos gautos pagal Paskolos sutartis Nr. 1 ir Nr. 2 nebuvo panaudotos nekilnojamojo turto – NT (duomenys neskelbtini) g. ir NT 2 (duomenys neskelbtini) – įsigijimui ir pagerinimui.

92. Kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vienÄ arba du skolininkus net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iÅ¡ sutuoktinių. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iÅ¡ vieno iÅ¡ sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau Å¡io sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos Å¡eimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys).

93. Nors atsakovė teigi, kad jai nebuvo žinoma apie sudarytas Paskolos sutartis Nr. 1 ir Nr. 2 ir, kad perkant NT (duomenys neskelbtini). ir NT 2 (duomenys neskelbtini) lėšos už šį nekilnojamÄ jį turtÄ buvo pervestos arba tiesiogiai į atsakovės, arba turto pardavėjų banko sÄ skaitÄ , tačiau iÅ¡ byloje pateikto susiraÅ¡inėjimo elektroniniais laiÅ¡kais su nekilnojamojo turto agentu matyti, kad atsakovė žino, kad turtas bus perkamas be banko paskolos. Nors atsakovė tvirtina, kad (duomenys neskelbtini) buvo pinigų pervirÅ¡is ir bÅ«tent iÅ¡ dividendų buvo pirktas nekilnojamasis turtas, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tokių atsakovės teiginių nepatvirtina byloje esantys duomenys.

94. 2018 m. įmonės (duomenys neskelbtini) balanse užfiksuota 52 050 svarų sterlingų suma ties su prekyba susijusiais skolininkais ir 391 257 svarų sterlingų suma ties su įmonės veikla nesusijusiais skolininkais. Ä®monės balanse taip pat nurodoma, kad balanso pateikimo dienÄ direktorius (ieÅ¡kovas) buvo skolingas įmonei 197 043 svarų sterlingų, taip pat, kad buvo suteikta paskola direktoriaus sutuoktinės bendrovei, kurios likutis – 197 214 svarų sterlingų. Atsižvelgiant į Å¡iuos duomenis teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad gautos dividendų sumos, atsižvelgiant į ieÅ¡kovo atlyginimo dydį bei iÅ¡laidas dviejų namų Å«kių skirtingose valstybėse iÅ¡laikymui, Å¡eimos poreikių, tarp jų ir keliavimo iÅ¡laidų padengimui, atitiko Å¡eimos iÅ¡laidas ir nebuvo pakankamos nekilnojamajam turtui įsigyti.

95. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustačius, kad lėšos gautos tiek Paskolos sutartį Nr. 1, tiek Paskolos sutartį Nr. 2 iÅ¡ esmės buvo panaudotos bendriems sutuoktinių Å¡eimos poreikiams – nekilnojamojo turto – NT (duomenys neskelbtini) g. ir NT 2 (duomenys neskelbtini) – įsigijimui ir pagerinimui, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ , Å¡alių paaiÅ¡kinimus tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžių metu, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡alių įsipareigojimai pagal Paskolos sutartis Nr. 1 ir Nr. 2 yra solidarÅ«s. Taip pat pažymėtina, kad nors trečiasis asmuo neprieÅ¡taravo, jog prievolės pagal Paskolos sutartis Nr. 1 ir Nr. 2 bÅ«tų pripažintos ieÅ¡kovo asmeninėmis prievolėmis ir jas ieÅ¡kovas vykdytų asmeniÅ¡kai, tačiau įvertinus tai, kad ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti dalintinÄ nekilnojamÄ jį turtÄ jam asmenine nuosavybės teise nebuvo tenkintas, ir teismui pripažinus, kad lėšos gautos pagal minėtas paskolos sutartis buvo iÅ¡ esmės panaudotos Å¡eimos poreikių tenkinimui, pripažinus prievolę pagal minėtas paskolos sutartis ieÅ¡kovo asmenine prievole bÅ«tų ieÅ¡kovui nepagrįstai uždėta naÅ¡ta iÅ¡imtinai vienam vykdyti įsipareigojimus trečiajam asmeniui, nors paskola iÅ¡ esmės buvo panaudota Å¡eimos poreikių tenkinimui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo pripažinti prievolę trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini) pagal Paskolos sutartis Nr. 1 ir Nr. 2 asmenine ieÅ¡kovo prievole.

Dėl (duomenys neskelbtini) dividendų ir įmonės vertės padidėjimo padalinimo bei sprendimo motyvavimo

96. Atsakovė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria nuspręsta netenkinti prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų dėl (duomenys neskelbtini) dividendų ir vertės padidėjimo padalijimo, nurodo, kad teismas, motyvuodamas, kad Å¡iuo konkrečiu atveju nebuvo atliktas iÅ¡samus įmonės vertės padidėjimo vertinimas, ignoravo aplinkybę, kad atsakovė, bÅ«dama Lietuvoje, neturi galimybių užsakyti įmonės, esančios (duomenys neskelbtini), vertinimo. Taip pat atsakovė teigia, pirmosios instancijos teismas pažeidė teisę į teisingÄ teismÄ dėl netinkamo rungimosi pareigos paskirstymo.

97. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija yra iÅ¡aiÅ¡kinusi, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiÅ¡kia teismo pareigos bÅ«ti aktyviam visose Å¡eimos bylose ar visų byloje pareikÅ¡tų reikalavimų apimtimi. Å i teismo pareiga turi bÅ«ti derinama su asmenų procesinio lygiateisiÅ¡kumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindÄ teismui aktyviai veikti, tam, kad Å¡i iÅ¡imtinė taisyklė bÅ«tų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikÅ¡tų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams Å¡eimos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

98. Kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismas Å¡eimos bylose įgalinamas veikti aktyviai, kad bÅ«tų maksimaliai apsaugoti nepilnamečių vaikų interesai, o ginčų, nesusijusių su vaikų teisėmis ir interesais, atvejais bÅ«tinybė veikti aktyviai tiek, kiek reikia, kad bÅ«tų užtikrintas sutuoktinių lygiateisiÅ¡kumas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), jų interesų pusiausvyra ar apsaugotos vieno iÅ¡ sutuoktinių teisės ir interesai, kurių jis dėl kokių nors objektyvių aplinkybių negali pats tinkamai ginti, turi bÅ«ti konstatuojama ir pagrindžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2010; 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2014). Kai abu sutuoktiniai santuokos nutraukimo ir padarinių procese dalyvauja lygiomis teisėmis, vadovaujamasi rungimosi ir dispozityvumo principais, o byloje nenustatyta Å¡ių principų iÅ¡imtis pateisinančių aplinkybių, kurios teismui sudarytų pagrindÄ veikti vieno iÅ¡ sutuoktinių interesais, tai teismui procese nėra teisinio pagrindo remtis CPK 376 straipsnyje suteikiamomis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

99. Nagrinėjamu atveju byloje reikalavimÄ dėl įmonės (duomenys neskelbtini) dividendų ir įmonės vertės padidėjimo padalinimo pareiÅ¡kė atsakovė. Dalijant šį turtÄ nėra sprendžiama dėl nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo, sutuoktinio iÅ¡laikymo. Abu buvę sutuoktiniai Å¡iame procese dalyvauja lygiomis teisėmis, vadovaujantis rungimosi ir dispozityvumo principais, byloje nenustatyta Å¡ių principų iÅ¡imtis pateisinančių aplinkybių, kurios teismui sudarytų pagrindÄ dėl pirmiau nurodytų ieÅ¡kovės reikalavimų, susijusių su įmonės (duomenys neskelbtini) gautų pajamų ir įmonės vertės padidėjimo padalinimu, aktyviai veikti vieno iÅ¡ sutuoktinių interesais, savo iniciatyva rinkti įrodymus, virÅ¡yti Å¡alių pareikÅ¡tus reikalavimus.

100. Pabrėžtina, kad, remiantis CPK 12 straipsniu, civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti.

101. Bendroji įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus įrodinėti turinčias reikÅ¡mės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalykÄ ) yra Å¡alių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nustatytas iÅ¡imtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014).

102. Taip pat pažymėtina, kad 2021 m. vasario 5 d. teismo posėdžio metu teismas teiravosi atsakovės nuomonės, ar ji pageidaujanti skirti ekspertizę dėl (duomenys neskelbtini) vertės padidėjimo nustatymo po santuokos sudarymo, tačiau atsakovė nurodė neturinti finansinių galimybių sumokėti už įmonės ekspertizės atlikimÄ (garso įraÅ¡as nuo 10:58:01 iki 11:03:11). Teisėjų kolegijos vertinimu, tačiau tokia situacija yra nulemta subjektyvaus pobÅ«džio priežasčių ir nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė rungimosi pareigÄ tarp Å¡alių. Pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ ir vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis, pagrįstai nusprendė, kad atsakovė neįrodė, jog (duomenys neskelbtini) vertė padidėjo ir kokia suma ji padidėjo.

103. Taip pat atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ieškovo argumentus, jog dividendai laikotarpiu nuo 2016 m. iki 2018 m. nėra dalintini, nes visi dividendai, išmokėti nurodytu laikotarpiu buvo panaudoti bendro šeimos turto įsigijimui, jo pagerinimui ir kitiems šeimos poreikiams tenkinti. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įmonės balanse nurodytos ieškovo gautos dividendų sumos, atsižvelgiant į ieškovo atlyginimo dydį bei išlaidas dviejų namų ūkių skirtingose valstybėse išlaikymui, šeimos poreikių, tarp jų ir gerbūvio pagerinimui bei keliavimo išlaidų padengimui, atitiko šeimos išlaidas, todėl nėra dalintinos

104. Kiti atsakovės apeliacinio skundo argumentai dėl dispozityvumo, konstitucinės teisės į teisminę gynybÄ , sprendimo motyvavimo principų pažeidimo yra deklaratyvaus pobÅ«džio, nulemti atsakovės nesutikimo su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis ir tam tikrų ginčo reikalavimų iÅ¡sprendimo ne jos naudai, tačiau nepagrįsti objektyviomis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimo sprendimas dalyje dėl (duomenys neskelbtini) dividendų ir įmonės vertės padidėjimo paliktinas nepakeistas.

Dėl bylos procesinės baigties

105. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs visumÄ byloje esančių įrodymų ir įvertinęs apeliacinių skundų argumentus, atsiliepimų į skundus argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, nenukrypo nuo teismų praktikos, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas reglamentuojančias santuokos nutraukimÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės, bendro sutuoktinių turto padalijimÄ natÅ«ra, solidariųjų sutuoktinių prievolių padalijimÄ , įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ . Tačiau netinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialiosios teisės normas, spręsdamas dėl atsakovės santuokinės pavardės, todėl atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Å irvintų rÅ«mų 2021 m. spalio 26 d. sprendimo dalis, kuria nuspręsta santuokÄ nutraukus, R. R. palikti iki santuokos sudarymo turėtÄ Z. pavardę, pakeisti ir tenkinti atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo dalį – palikti atsakovei santuokinę pavadę „R.“. Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

106. Apeliacinės instancijos teismui pakeičiant pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ , byloje perskirstytinos Å¡alių turėtos pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

107. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

108. Pirmosios instancijos teismas patikslintÄ ieÅ¡kinį ir patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 8 000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, o atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo – 1 000 Eur jos turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Taip pat, atsižvelgiant į patenkintų prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų dalį, priteisė atlyginti valstybei dalį atsakovei tenkančio sumokėti atidėto žyminio mokesčio, t. y. – 2  020 Eur, o atsakovei priteisė sumokėti valstybei likusiÄ atidėto žyminio mokesčio dalį, t. y. – 4 714 Eur.

109. Nors pirmosios instancijos teismas nedetalizavo šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų proporcijų procentine išraiška pagal patenkintų reikalavimų dalį, tačiau apeliacinės instancijos teismas, atlikęs aritmetinius skaičiavimus nustatė, kad teismas tenkino 70 proc. ieškovo reikalavimų ir 30 proc. atsakovės reikalavimų.

110. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovas už ieÅ¡kinį sumokėjo 4 159 Eur žyminį mokestį, bei patyrė 10 017,59 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai, 1 184,35 Eur iÅ¡laidas už vertimo paslaugas, 414,85 Eur iÅ¡laidų už (duomenys neskelbtini) konsultuojančios įmonės buhalterės paslaugas, teikiant informacijÄ byloje dėl paskolos sutarčių, iÅ¡mokėtų dividendų ir atlyginimo, t. y. iÅ¡ viso patyrė 15 775,79 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

111. Atsakovei Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartimi buvo atidėtas 6 294 Eur žyminio mokesčio už prieÅ¡ieÅ¡kinį sumokėjimas iki teismo sprendimo Å¡ioje byloje priėmimo. Be to, 2021 m. rugpjūčio 19 d. teismui priėmus atsakovės patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį, atsakovei liko mokėtinas ir papildomas 440 Eur žyminis mokestis. Taigi, viso atsakovė už prieÅ¡ieÅ¡kinį turėjo sumokėti 6 734 Eur žyminį mokestį. Taip pat atsakovė pateikė įrodymus, kad bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 3 000 Eur iÅ¡laidas už advokato paslaugas.

112. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (toliau – Rekomendacijos) (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

113. Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme abiejų Å¡alių atstovai aktyviai dalyvavo bylos procese, teikė procesinius dokumentus, papildomus įrodymus, paaiÅ¡kinimus. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, tai pat įvertinus bylos pobÅ«dį, advokatų darbo laiko sÄ naudas, didelį teiktų procesinių dokumentų kiekį, ginčo sumos dydį, taip pat tai, laikytina, kad Å¡alių patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, susijusios su advokatų teikta teisine pagalba, nevirÅ¡ija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio nustatyto maksimalaus užmokesčio už advokato teisinę pagalbÄ dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

114. Perskirstant bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistÄ pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl abiejų Å¡alių kaltės nutraukiant santuokÄ , dėl sutuoktinių turto padalijimo, dėl sutuoktinių prievolių, tačiau sprendimas pakeistas dalyje dėl sutuoktinių bendrų pavardžių. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks pakeitimas nekeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo, todėl Å¡alių bylinėjimosi iÅ¡laidos pirmosios instancijos teisme neperskirstytinos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

115. Apeliacinės instancijos teismui netenkino ieÅ¡kovo apeliacinio skundo, tačiau tenkino atsakovės apeliacinį skundÄ dalyje dėl santuokinės pavardės, t. y. tenkino 20 procentų apeliacinio skundo reikalavimų (iÅ¡ suformuotų penkių reikalavimų, tenkintas vienas – dėl santuokinės pavadės).

116. IeÅ¡kovo apeliacinis skundas nėra tenkinamas, tačiau jis įgijo teisę į 80 proc. iÅ¡laidų, susijusių su atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundÄ parengimu, priteisimÄ , tuo tarpu, atsakovė pateikdama apeliacinį skundÄ atitinkamai įgijo teisę į 20 proc. iÅ¡laidų, susijusių su apeliacinio skundo pateikimu, atlyginimÄ , taip pat 100 proc. iÅ¡laidų, susijusių su atsiliepimo į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ pateikimu, atlyginimÄ .

117. Nagrinėjamu atveju tiek ieškovas, tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo prašė priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės apeliacinės instancijos teisme pabaigos nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jų išlaidas advokato pagalbai, todėl šių išlaidų priteisimo klausimas nespręstinas.

118. Atsakovė už apeliacinį skundÄ turėjo mokėti 6 734 Eur žyminį mokestį, tačiau kartu su apeliaciniu skundu pateikė įrodymus, kad jos turtinė padėtis nepasikeitė, todėl prašė atidėti žyminio mokesčio sumokėjimÄ . Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovės apeliacinio skundo priėmimo klausimÄ neiÅ¡sprendė žyminio mokesčio atidėjimo klausimo. Atsižvelgiant į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme iÅ¡nagrinėta, ir ieÅ¡kovės apeliacinis skundas tenkintas 20 procentų, valstybei iÅ¡ atsakovės priteistinas 5 387,20 Eur (6 734 x 80 proc.) žyminis mokestis už apeliacinį skundÄ , o iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybei priteistinas 1 346,80 Eur (6 734 x 20 proc.) atsakovei tenkančio mokėti žyminio mokesčio dalį už apeliacinį skundÄ .

119. IeÅ¡kovas už pateiktÄ apeliacinį skundÄ sumokėjo 3 795 Eur žyminio mokesčio, tačiau jo apeliacinio skundo netenkinus, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų kasacinėje instancijoje

120. IeÅ¡kovas kasacinės instancijos teisme patyrė 88 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias sudaro už kasacinį skundÄ sumokėtas žyminį mokestis. Trečiasis asmuo kasacinės instancijos teisme patyrė 176 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias sudaro už kasacinį skundÄ sumokėtas žyminį mokestis.

121. Atsižvelgiant į tai, kad kasaciniam teismui grÄ Å¾inus bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo apeliacinės instancijos teismui ieÅ¡kovo apeliacinis skundas nebuvo patenkintas, o trečiojo asmens kasacinio skundo reikalavimas buvo susijęs su ieÅ¡kovo reikalavimu, ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos kasacinės instancijos teisme nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 330 straipsniu,

n u t a r i a:

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Å irvintų rÅ«mų 2021 m. spalio 26 d. sprendimo dalį, kuria santuokÄ nutraukus, atsakovei R. R. palikta iki santuokos sudarymo turėtÄ Z. pavardę.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. spalio 26 d. sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškovės ieškinį ir atsakovo priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieÅ¡kovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuokÄ , sudarytÄ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Priteisti A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 1/2 dalį: buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); negyvenamosios patalpos – sandėliuko, esančio adresu (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane (duomenys neskelbtini); negyvenamosios patalpos – sandėliuko, esančio adresu (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane (duomenys neskelbtini); 1/16 negyvenamosios patalpos – automobilio stovėjimo patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtos plane (duomenys neskelbtini); 1/2 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); kotedžo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Priteisti A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 1/2 dalį išmokėtos kreditorinių reikalavimų bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ sumos – 9 995,73 Eur.

Pripažinti, kad kreditoriniai įsipareigojimai kreditoriui (duomenys neskelbtini) pagal 2017 m. sausio 27 d. ir 2018 m. sausio 15 d. paskolos sutartis po santuokos nutraukimo yra solidari A. R. ir R. R. prievolė.

SantuokÄ nutraukus, R. R. palikti iki santuokinę pavardę – R., A. R. palikti R. pavardę.

Priteisti ieškovui A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8 000 Eur (aštuonių tūkstančių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti atsakovei R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei, atsižvelgiant į patenkintų priešieškinio reikalavimų dalį, dalį R. R. tenkančio sumokėti atidėto žyminio mokesčio – 2 020 Eur (du tūkstančius dvidešimt eurų).

Priteisti iÅ¡ R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei likusiÄ atidėto žyminio mokesčio dalį – 4 714 Eur (keturis tÅ«kstančius septynis Å¡imtus keturiolika eurų).

Kitoje dalyje patikslintÄ ieÅ¡kinį ir patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti.“

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 346,80 Eur (vieno tÅ«kstančio trijų Å¡imtų keturiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių eurų 80 ct bylinėjimosi iÅ¡laidas į valstybės biudžetÄ .

Priteisti iÅ¡ atsakovės R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 387,20 Eur (penkių tÅ«kstančių trijų Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt septinių eurų 20 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidas į valstybės biudžetÄ .

IÅ¡aiÅ¡kinti Å¡alims, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos, priteistos valstybės naudai, turi bÅ«ti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vienÄ iÅ¡ biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.

Teisėjai Rasa Bartašienė

Egidijus Mockevičius

Lina Muchtarovienė