940bfb56-e9c3-4e08-afb1-904fbec598d7 · Regionų administracinis teismas

Civilinė byla Nr                                                                                Administracinė byla Nr. I-2547-428/2017                                                                         Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00020-2017-6Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1.1.(S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 24 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Medvedevienė, sekretoriaujant Gediminui Laukevičiui,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D.Å . skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, tretysis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie LR teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LVAL, Ligoninė), 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 4-6).PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog atskirais laikotarpiais nuo 2009-03-05 iki 2016-12-30 periodiÅ¡kai buvo laikomas Laisvės atėmimo vietų ligoninės kamerose netinkamomis sÄ lygomis. Pažymėjo, kad LVAL kameros buvo perpildytos ir jam nebuvo užtikrintas minimalus teisės aktais reglamentuotas gyvenamasis plotas.

Kamerų tipo palatose netinkamai atitvertas tualetas, todėl negalėjo kitiems asmenims matant, normaliai atlikti gamtinių reikalų. Netinkamas vėdinimas, kameras tekdavo valyti patiems, grindys supuvusios, lenda žiurkės, į duÅ¡Ä vesdavo tik vienÄ kartÄ Ä¯ savaitę, duÅ¡o rageliai nulaužti, o vanduo tekėjo iÅ¡ vamzdžio. Nurodė, jog drabužius skalbė rankomis kameros praustuvėje, po Å¡altu vandeniu. Drabužių džiovyklų nebuvo, dėl drėgmės kameroje, drabužiai nedžiÅ«vo.

Nebuvo kur susidėti rÅ«bų ir daiktų, nes palatoje buvo viena spintelė, kuri buvo sulaužyta. Patalpose langai iÅ¡daužyti, kiauri, supuvę. Nurodė, kad negavo vaistų nuo astmos ir dietinio maitinimo. Dėl tokių atsakovo veiksmų pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , kuri pasireiÅ¡kė gyvenimo kokybės pablogėjimu, diskomfortu, depresija, sutriko visavertis gyvenimas, tapo dirglus, nervingas. Dėl kankinamų sÄ lygų patirtÄ neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas vertina 3 000 Eur.Atsakovo atstovas Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepimu (b. l. 13-17) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir nurodė, jog konkrečių duomenų, kiek asmenų kartu su pareiÅ¡kėju buvo laikoma atskirose palatose, nėra, tačiau įprastai toje pačioje palatoje visos lovos nebÅ«na užimtos.

Patalpos, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, vėdinamos per atveriamus langus. Laisvės atėmimo vietų ligoninės patalpos remontuojamos eilės tvarka, remontas atliekamas pagal poreikį, kiekvienais metais Å¡iam tikslui skirtos lėšos (biudžeto asignavimai) pilnai panaudojamos. Laisvės atėmimo vietų ligoninė turi Vilniaus visuomenės sveikatos centro iÅ¡duotÄ LeidimÄ -Higienos pasÄ , kuris įrodo, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės patalpos atitinka Lietuvos higienos normų reikalavimus.

Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu į pataisos namų administracijÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų nesikreipė. PareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ nėra pagrįstas jokiais įrodomÄ jÄ galiÄ turinčiais įrodymais, jo teiginiai yra abstraktaus pobÅ«džio, nepagrįstas priežastinis ryÅ¡ys. Atsakovas praÅ¡o taikyti trejų metų senaties terminÄ bei skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Skundas dalyje tenkintinas iÅ¡ dalies, dalyje byla nutrauktina.Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas praÅ¡o neturtinės žalos, kuriÄ kildina iÅ¡ neteisėtų Laisvės atėmimo vietų ligoninės veiksmų, laikotarpiu nuo 2009-03-05 iki 2016-12-30.

Atsakovo atstovas prašė teismo pareiÅ¡kėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senatį (b. l. 17).Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartÄ nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.).

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarkÄ reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobÅ«džio. Tikslus ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas yra itin reikÅ¡mingas, nes ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas reiÅ¡kia asmens galimybių apginti savo teises per teismÄ ribojimÄ , kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimÄ praradimÄ , kuomet ginčo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).CK 1.125 str. 8 d. numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintÄ trejų metų senaties terminÄ , todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimui jo praÅ¡omas bendras senaties terminas netaikytinas.

Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Pagal bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Pagal Å¡iÄ teisės nuostatÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviÄ ja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimÄ ), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rÅ«pintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebÅ«tų pažeistas civilinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009).Kaip jau buvo nurodyta, pareiÅ¡kėjas jam padarytÄ neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ jo bausmės atlikimo sÄ lygų laikotarpiu nuo 2009-03-05.

Teismas, atsižvelgdamas į pareiÅ¡kėjo nurodytas bausmės atlikimo sÄ lygų jam sukeltas neigiamas pasekmes, vertina, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ dėl netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų nuo atvykimo į LVAL pradžios, t. y. 2009-03-13 (b. l. 13), nes patirdamas skunde nurodytus nepatogumus, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais Å¡iuos teisinius santykius, kreiptis dėl netinkamų laikymo sÄ lygų į LVAL, Å¡ios įstaigos vadovÄ , kitas kompetentingas institucijas.

Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti iÅ¡ LVAL ar kitų institucijų reikiamÄ informacijÄ .Å ios aplinkybės patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimÄ turėjo sužinoti nuo atvykimo LVAL, t. y. 2009-03-13, tačiau į teismÄ kreipėsi tik 2017-01-02 (b. l. 8). CK1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).PareiÅ¡kėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, jog galimų bausmės atlikimo sÄ lygų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie Å¡iuos pažeidimus.

Nenurodė Å¡io termino praleidimo aplinkybių ar priežasčių. Tokiu bÅ«du, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo ex officio atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo. Esant Å¡ioms aplinkybėms, atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, praÅ¡ymas tenkintinas, pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimui taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas, todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2009-03-13 iki 2014-01-02 atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTÄ® 88 str. 1 p.).Pritaikius trejų metų senaties terminÄ laikytina, jog sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumÄ bei teisėtumÄ , yra reikÅ¡mingos ir analizuotinos pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygos nuo 2014-01-02 iki 2016-12-19.

PareiÅ¡kėjas teismui pateikė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais laikant jį Laisvės atėmimo vietų ligoninėje netinkamomis sÄ lygomis.Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 103 straipsnio 2 punkte įtvirtinta, kad teismas nutraukia bylÄ , jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiÅ¡kėjo skundo (praÅ¡ymo) atsisakymÄ ar patvirtinti Å¡alių taikos sutartį.Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ Nr. I-5307-244/2016 pagal pareiÅ¡kėjo Dovydo Å erpečio skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriame pareiÅ¡kėjas prašė priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 2 204 Eur neturtinei žalai atlyginti už laikotarpius nuo 2015-01-23 iki 2015-01-28, nuo 2015-04-08 iki 2015-04-15, nuo 2015-08-14 iki 2015-08-19 ir nuo 2015-08-28 iki 2015-09-09.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad ginčo laikotarpiu buvo gydomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Nurodė, jog jam trÅ«ko ploto palatose, be to, į kamerų plotÄ Ä¯skaičiuojami sanitarinis mazgas ir baldai. Tualetai buvo kamerose-palatose ir nuo gyvenamųjų patalpų jie buvo atitverti tik maždaug 1,5 m aukščio sienele, o kita jų pusė buvo atvira. Tualetai buvo prie durų, pro kurias dažnai vaikščiojo žmonės, o pro langelį kameras nuolat stebėjo prižiÅ«rėtojai, todėl gamtinius reikalus teko atlikti matant kitiems asmenims.

Nei tualetuose, nei kamerose nebuvo vėdinimo. Tiek tualetus, tiek kameras teko valyti ligoniams, jų niekas kitas nevalė ir nedezinfekavo, tam nebuvo jokių priemonių ar įrankių. Patalpose buvo tarakonų. Ä® duÅ¡Ä buvo galima nueiti tik kartÄ per savaitę. DuÅ¡o grindys buvo slidžios, todėl kilo pavojus susižeisti. DuÅ¡o rageliai nulaužti, o vanduo tekėjo iÅ¡ vamzdžio. Be to, kamerose buvo tik Å¡altas vanduo. Nebuvo, kur džiauti iÅ¡skalbtų rÅ«bų. Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose buvo Å¡alta ir drėgna, veisėsi pelėsis.

Patalpų langai buvo kiauri, todėl susidarydavo skersvėjis, o iÅ¡skalbti rÅ«bai ilgai džiÅ«davo ir įgaudavo nemalonų kvapÄ . Nebuvo, kur susidėti rÅ«bų ir daiktų, todėl jie buvo laikomi po lovomis, lagaminuose arba kuprinėse. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 25 d. sprendimu skundas buvo tenkintas iÅ¡ dalies ir priteista pareiÅ¡kėjui 200 Eur. Å is sprendimas įstatymo nustatytu terminu ir tvarka nebuvo apskųstas apeliacinės instancijos teismui, todėl yra įsiteisėjęs. Atsižvelgiant į tai, kad ginčas yra tarp tų pačių Å¡alių ir dalykas bei pagrindas sutampa, todėl teismas sprendžia, kad byla, dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo laikotarpyje nuo 2015-01-23 iki 2015-09-09 (dėl perpildytų kamerų, netinkamos ventiliacijos, drėgmės, tualetų netinkamo atitvėrimo nuo likusios kameros, privatumo tualetuose, pelėsio, kamerų ir dušų bÅ«klės, drabužių skalbimo ir džiovinimo, langų bÅ«klės, parazitų (graužikų) buvimo patalpose, dėl naudojimosi duÅ¡u), nutrauktina.Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar Institucija arba jos darbuotojai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios Institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.Teismas Å¡ioje byloje vertina žalos atlyginimÄ laikotarpiu nuo 2014-01-02 iki 2015-01-22 ir nuo 2015-09-10 iki 2016-12-30.Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiÅ¡kėjais laikotarpiu nuo 2014-01-02 iki 2015-01-22 nebuvo gydomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, todėl byloje vertintinas laikotarpis nuo 2015-09-10 iki 2016-12-30.

Dėl kamerų tipo palatų ploto reikalavimų PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ kildina dėl jo kalinimo perpildytose Laisvės atėmimo vietų ligoninės patalpose.Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 11 4 punkte nurodyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m.

Minėtoje teisės normoje nurodytas vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas nėra įvardijamas kaip neužstatytas palatos plotas, todėl laikytina, kad teisės aktais nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali bÅ«ti mažesnis kaip 5,1 kv. m. viso bendro palatos ploto. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Europos Žmogaus Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje teismų praktikoje (žr. pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimÄ byloje Grzywaczewski prieÅ¡ LenkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 18364/06);

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-261-1798/2013, 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014; 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).Vertinant reikalavimÄ pagrįsti, kad buvo laikomasi minimalios ploto normos, pastebėtina, jog, pareiÅ¡kėjui įvykdžius pareigÄ nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, įrodinėjimo naÅ¡ta dėl kalinimo sÄ lygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ Ananyev ir kiti prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013, 2015 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1218-858/2015).

Atitinkamai Å¡iuo atveju įrodinėjimo naÅ¡ta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu LAVL pareiÅ¡kėjui buvo užtikrintas nurodytas vienam asmeniui turintis tekti plotas, tenka atsakovui. Tačiau atsakovas nepateikė duomenų apie tai, kiek asmenų vertinamuoju laikotarpiu buvo laikoma kartu su pareiÅ¡kėju ginčo patalpose, todėl pareiÅ¡kėjui tekusi gyvenamojo ploto norma byloje apskaičiuotina ginčo patalpos gyvenamÄ jį plotÄ padalinant iÅ¡ joje įrengtų lovų skaičiaus.Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2015-09-18 iki 2015-09-23 buvo laikomas Psichiatrijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 2, plotas 8,92 kv. m., įrengtos 2 lovos, t. y. 2 miegamosios vietos (teko vienam asmeniui ploto 4,46 kv. m.); nuo 2016-09-22 iki 2016-09-28 Psichiatrijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 107, plotas 22,92 kv. m., įrengtos 3 lovos, t. y. 3 miegamosios vietos (teko vienam asmeniui ploto 7,64 kv. m.); nuo 2016-12-14 iki 2016-12-19 Ambulatorinio skyriaus skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 224, plotas 20,61 kv. m., įrengtos 3 lovos, t. y. 3 miegamosios vietos (teko vienam asmeniui ploto 6,87 kv. m.) (b. l. 13-14).Daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu iÅ¡ viso 5 paras, t. y. nuo 2015-09-18 iki 2015-09-23, Laisvės atėmimo vietų ligoninėje buvo laikomas pažeidžiant Taisyklių 111.4 punkte nustatytÄ minimaliÄ 5,1 kv. m. gyvenamojo ploto normÄ (trÅ«ko 0,64 kv. m.), todėl konstatuotina, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo subjektinė teisė į tinkamas kalinimo sÄ lygas.

Å iuo aptariamu atveju vieÅ¡ojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nes LAVL veikė pažeisdama teisės aktų reikalavimus dėl vienam asmeniui tenkančios minimalios gyvenamojo ploto normos, nesvarbu, jog tokios sÄ lygos galėjo susidaryti dėl nuo įstaigos nepriklausančių aplinkybių. Dėl naudojimosi duÅ¡u Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punkte įtvirtinta, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti duÅ¡u, kirpėjo paslaugomis, gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę ir apatinius drabužius.

Laisvės atėmimo vietų ligoninė yra patvirtinusi pacientų naudojimosi duÅ¡u tvarkÄ bei naudojimusi duÅ¡u grafikÄ , pagal kurį pacientams suteikiama galimybė pasinaudoti duÅ¡u kartÄ per savaitę (b. l. 50). Taigi, teisės pareiÅ¡kėjui kartÄ per savaitę praustis duÅ¡e pažeidimas nebuvo nustatytas. Administracinėje byloje nėra jokių įrodymų, kad dušų įrengimas neatitiktų jam keliamų įrengimo bei higienos reikalavimų. PareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu dėl Å¡io galimo jo teisių pažeidimo nei į Laisvės atėmimo vietų ligoninės administracijÄ , nei į Vilniaus visuomenės sveikatos centrÄ nesikreipė, o aptariamų faktų dėl praėjusio ilgo laiko nustatyti negalima.Dėl tualeto ir sanitarinio mazgo PareiÅ¡kėjas nurodė, kad kamerų tipo palatose nebuvo tinkamai įrengtas tualetas, todėl neužtikrintas privatumas.Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 (galiojusioje iki 2015 m. lapkričio 1 d.) 21 punkte nurodyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas.

Sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema, taip pat unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Jis turi turėti ir atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ . Atsakovo atstovas į bylÄ nepateikė jokių duomenų apie sanitarinio mazgo įrengimÄ . Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ pateikiamuose standartuose (iÅ¡trauka iÅ¡ Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92) 3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose bÅ«tų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais.

Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas turi bÅ«ti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumÄ pažeidžiantis elgesys, kadangi nuolatinis stebėjimas kitų asmenų trikdo, įžeidžia ir pažemina asmenį. Atsižvelgiant į tai, teismas pripažįsta, jog pareiÅ¡kėjas buvo laikomas su kitais nuteistaisiais ir jo teisė į privatumÄ buvo pažeista. Lietuvos higienos normos HN 47:2011 4 punkte įtvirtinta, kad Å¡ios higienos normos 7–9, 18, 19, 23, 26, 29, 30, 32–34, 40 ir 45–50 punktų nuostatos taikomos tik naujai statomoms ir (ar) rekonstruojamoms asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigoms.

Veikiančioms sveikatos priežiÅ«ros įstaigoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Sanitarinio mazgo vėdinimo sistemos įrengimas yra susijęs su patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl jos įrengimas nėra privalomas. Ginčo dėl to, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės Psichiatrijos skyriaus kamerų tipo palatose buvo Å¡altas vanduo, nekyla, o kamerose-palatose teikti karÅ¡tÄ vandenį teisės aktai Laisvės atėmimo vietų ligoninės neįpareigoja.

Dėl kitų gyvenimo sÄ lygųPareiÅ¡kėjas nurodė, jog patalpose netinkamas vėdinimas, kameras tekdavo valyti patiems, grindys supuvusios, lenda žiurkės, duÅ¡o rageliai nulaužyti. Patalpose langai iÅ¡daužyti, kiauri, supuvę.PareiÅ¡kėjo nusiskundimai dėl iÅ¡daužytų, kiaurų, supuvusių langų ir grindų yra abstraktaus pobÅ«džio ir nepagrįsti jokiais įrodymais. Kaip nurodė atsakovės atstovas, LAVL palatos yra minimaliai aprÅ«pintos baldais ir kitu inventoriumi, kuris nuolat yra remontuojamas ir/arba keičiamas.

Visi atsiradę pažeidimai ir/ar neatitikai Å¡alinami minimaliais terminais. Å iam tikslui skirtos lėšos LAVL yra visiÅ¡kai panaudojamos, gydomųjų skyrių patalpos yra nuolatos remontuojamos. Tai, kad kameros yra remontuojamos, patvirtina byloje esantys darbų priėmimo aktai (b. l. 65-68). Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas nedetalizavo, kada ir kuriose kamerose buvo iÅ¡daužyti, supuvę langai, supuvę grindys. Byloje taip pat nėra duomenų, kad dėl Å¡ių aplinkybių pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į LAVL administracijÄ .

Ä®vertinęs byloje esančius duomenis, atsižvelgęs į tai, kad pareiÅ¡kėjo abstraktÅ«s argumentai niekuo nepagrįsti, teismas sprendžia, jog pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygos Å¡iuo aspektu nebuvo pažeistos. Ä® bylÄ pateiktos sudarytos paslaugų teikimo sutartys su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ patvirtina, kad Ligoninė ėmėsi bÅ«tinų priemonių, siekdama užtikrinti buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) naikinimÄ (b. l. 36-43). IÅ¡ UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ atliktų darbų aktų matyti, kad graužikų naikinimo darbai Ligoninėje atliekami nuolat (b. l. 44-45, 51-61), todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl graužikų atmetami.Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepime nurodė, kad kiekvienoje kameroje yra vėdinimo Å¡achta (mechaninė vėdinimo sistema), ir arba langas (langai).

Tai atitiko Lietuvos higienos normos HN 47:2011 47 punkto reikalavimÄ , kad recirkuliuojant asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigų patalpų orÄ turi bÅ«ti vadovaujamasi sveikatos apsaugos ministro 2005-06-09 įsakymu Nr. D1-289 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ nuostatomis. Pagal Å¡io teisės akto 20.1 punktÄ , natÅ«ralusis vėdinimas naudojamas tais atvejais, kai tiekiamo ar Å¡alinamo oro nereikia valyti, o naudotojas, nekenkdamas kitiems, gali užtikrinti norminį mikroklimatÄ ir oro Å¡varumÄ reguliuodamas tiesiai į patalpÄ patenkančio oro kiekį, arba kai į patalpÄ infiltruojasi pakankamai lauko oro.

Administracinėje byloje nėra jokių langų ar vėdinimo sistemos netinkamumÄ patvirtinančių įrodymų. Administracinėje byloje taip pat nėra duomenų apie kamerų tipo palatų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, ginčo laikotarpiu atliktus patikrinimus. PareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu dėl netinkamų gydymosi sÄ lygų nei į Laisvės atėmimo vietų ligoninės administracijÄ , nei į Visuomenės sveikatos centrÄ nesikreipė, todėl darytina iÅ¡vada, kad jo teisės nebuvo pažeidžiamos.

Å iuo metu dėl praėjusio laiko pažeidimų negalima nustatyti. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiÅ¡kėjas tik deklaratyviai nurodė, jog gyvenamosiose patalpose yra netinkamas vėdinimas, prasta langų, grindų, duÅ¡o įrenginių bÅ«klė, kas pažeidžia jo teises ir, jo manymu, duoda pagrindÄ reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau nepagrindė bei neindividualizavo dėl to jam kilusių subjektyvių neigiamų pasekmių (iÅ¡gyvenimų), taip pat ir priežastinio ryÅ¡io, o teisės ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ Ä¯statymų leidėjas jam nesuteikė.

Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo sudaryta galimybė vėdinti patalpas per langus, pats pareiÅ¡kėjas tokios aplinkybės nenurodo. PareiÅ¡kėjas savo pateiktų argumentų dėl galimai netinkamo vėdinimo, avarinės patalpų bÅ«klės nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis, todėl teismas netikėti atsakovo atstovo paaiÅ¡kinimais neturi pagrindo. Teismas taip pat pažymi, kad LVAT laikosi pozicijos, jog nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus ginčo laikotarpiu, pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sÄ lygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (LVAT 2015-12-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A2446-624/2015).

Nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į Visuomenės sveikatos centrÄ ar Ligoninės administracijÄ su nusiskundimais dėl kalinimo sÄ lygų ar praÅ¡ymais atlikti patikrinimus patalpose, kuriose gyveno. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje atmestini.Kaip neturinės žalos atsiradimo pagrindÄ pareiÅ¡kėjas nurodė, jog drabužius teko skalbti kamerose esančioje kriauklėje Å¡altu vandeniu. Ä® bylÄ pateiktas LAVL Å¡ilto vandens tiekimo grafikas (b. l.

46) patvirtina, kad Å¡i gydymo įstaiga užtikrina teisę visiems nuteistiesiems pasinaudoti karÅ¡tu vandeniu, todėl, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę drabužius skalbti ir karÅ¡tu vandeniu. Atsižvelgiant į tai, Å¡ie pareiÅ¡kėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.PareiÅ¡kėjas taip pat skunde nurodo, kad palatose nebuvo džiovyklų, todėl rÅ«bus reikėjo džiovinti ant lovų galų. Å ie pareiÅ¡kėjo argumentai vertinti kritiÅ¡kai ir atmestini, kadangi jokie teisės aklai nereglamentuoja džiovyklų (virvių skalbiniams džiauti) įrengimo gyvenamosiose patalpose.Remiantis Lietuvos higienos normos HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011-07-29 įsakymu Nr. V-737 (toliau – ir HN 47:2011), 21 punktu palatoje kiekvienam pacientui turi bÅ«ti spintelė paciento asmeniniams daiktams laikyti bei spinta (ar atskira spintos dalis) arba kabykla virÅ¡utiniams drabužiams kabinti.

Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82, nenustato, kokie baldai turi bÅ«ti gyvenamosiose patalpose. Nors atsakovas nepaneigė pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių, jog palatose nebuvo kur susidėti rÅ«bų ir daiktų, nes buvo viena spintelė, kuri buvo sulaužyta. Tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas dėl inventoriaus trÅ«kumo ar jo nurodomų aplinkybių, bÅ«tų kreipęsis į įstaigos administracijÄ su praÅ¡ymu suteikti trÅ«kstamÄ inventorių, o administracija bÅ«tų atsisakiusi tokį praÅ¡ymÄ tenkinti.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, atsakovo neteisėti veiksmai Å¡ioje dalyje nekonstatuotini. PareiÅ¡kėjas tik abstrakčiai teigia, kad nebuvo iÅ¡duoti vaistai nuo astmos ir nepaskirtas dietinis maitinimas, tačiau plačiau nepaaiÅ¡kino, kada konkrečiai ir kas nedavė vaistų, neskyrė dietinio maitinimo, todėl abstraktÅ«s ir niekuo nepagrįsti argumentai atmestini. Byloje taip pat nėra duomenų, kad dėl Å¡ių aplinkybių pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į LAVL administracijÄ .

Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. LVAT ir Europos žmogaus teisių teismas (toliau – EŽTT) formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str.1d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).IÅ¡samiai bei visapusiÅ¡kai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose sÄ lygų analizę, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė ginčui aktualiu laikotarpiu iÅ¡ viso 5 paras neužtikrino pareiÅ¡kėjui teisės aktais reglamentuotos minimalios vienam asmeniui tenkančios gyvenamojo ploto normos, taip pat byloje liko nepaneigti pareiÅ¡kėjo argumentai dėl privatumo neužtikrinimo sanitariniame mazge, todėl konstatuotina, kad Ligoninė pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti laikomam tinkamomis sÄ lygomis.

Teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t. y. pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalÄ . LVAT praktikoje yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir EŽTT praktikoje (EŽTT 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ ).

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

PareiÅ¡kėjas nurodė, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų patyrė 3 000 Eur neturtinę žalÄ , kuri pasireiÅ¡kė nepatogumais, stresu, pažeminimu, ir pan. Byloje nėra duomenų apie pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio. Byloje nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgęsis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Ä®vertinus nustatytų pažeidimų pobÅ«dį, trukmę, byloje nesant duomenų apie pareiÅ¡kėjo sveikatos pablogėjimÄ bei informacijos, jog pareiÅ¡kėjas raÅ¡tu bÅ«tų skundęsis Ligoninės administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, nenustačius, kad atsakovo atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeisti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, atsižvelgiant į Å¡iuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 70 Eur ir Å¡i suma priteistina iÅ¡ atsakovo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 103 straipsnio 2 punktu teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjo D.Å . bylÄ dalyje, dėl neturtinės žalos atlyginimo laikotarpyje nuo 2015-01-23 iki 2015-09-09, nutraukti.Priteisti D.Å . iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 70 Eur (septyniasdeÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti. Dėl kitos reikalavimų dalies skundÄ atmesti.

Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                                                         Jolanta Medvedevienė