2024-01-17 Nr. AB-1169-3-61-3-02439-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-305-662/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02439-2021-6

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. sausio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. M. skundą atsakovui Lietuvos kalėjimų tarnybai (Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos teisių ir pareigų perėmėjas po reorganizacijos) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja J. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) (teisių ir pareigų perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba) 2021 m. liepos 1 d. įsakymą Nr. P-212 „Dėl tarnybinės nuobaudos“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėja paaiškino, kad nuo 2018 m. spalio 30 d. iki 2021 m. gegužės 18 d. dirbo Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus (duomenys neskelbtini). Įsakymu buvo pripažinta, kad pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto, Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 3 straipsnio 2 dalies, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pasitikėjimo linijos nuostatų, patvirtintų atsakovo 2016 m. gegužės 31 d.

įsakymu Nr. V-188 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pasitikėjimo linijos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai), 12.1, 12.2 papunkčių ir Imuniteto skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo, patvirtinto Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. V-41 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Imuniteto skyriaus pareigybių aprašymų patvirtinimo“ (toliau – ir pareigybės aprašymas), 5.7 papunkčio reikalavimų pažeidimo ir konstatuota, kad jai skirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

Kalėjimų departamento Komisijos galimiems tarnybiniams nusižengimams ištirti 2021 m. birželio 30 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. TT-13 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pareigūnų veiksmų įvertinimo“ (toliau – ir Išvada), nurodyta, kad pareiškėjai nuobauda skirtina už aplaidų neveikimą, pasireiškusį tuo, jog ji Pasitikėjimo linijos nuostatų numatyta tvarka neadministravo 2021 m. kovo 30 d. Kalėjimų departamento pasitikėjimo linijos (toliau – ir Pasitikėjimo linija) elektroniniu paštu pasitikejimas@kaldep.lt gautos informacijos dėl grėsmės nuteistojo M.

K. gyvybei ir sveikatai, t. y., 2021 m. kovo 31 d. susipažinusi su šios linijos elektroniniu paštu gautu pranešimu dėl galimos grėsmės nuteistojo M. K. sveikatai ar gyvybei, elektroniniu paštu persiuntė šią informaciją Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) Trečiojo sektoriaus (duomenys neskelbtini) A. S.. Pastarasis pareigūnas neveikė taip, kaip numatyta Nuostatų 12 punkte, neregistravo informacijos, neįformino jos tarnybiniu pranešimu, nepateikė tarnybinio pranešimo Kalėjimų departamento direktoriui.

Dėl tokio neveikimo nebuvo galimybės nagrinėti informacijos bei priimti atitinkamus sprendimus perduoti ją Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų vadams ir tai sukėlė neigiamus padarinius, t. y. nuteistasis M. K. 2021 m. balandžio 11 d. apie 20 val. 25 min. prie 14–17 būrių buvo pastebėtas sužalotas, jis tą patį vakarą neplaniniu konvojumi konvojuotas į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikas (toliau – ir Kauno klinikos). Dėl šio įvykio 2021 m. balandžio 12 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr.01-0-00194-21 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį dėl nesunkaus nuteistojo M.

K. sveikatos sutrikdymo. Pareiškėjos vertinimu, tarnybinė nuobauda jai paskirta nepagrįstai.

3. Pareiškėja neginčijo, kad ji 2021 m. kovo 31 d. patikrino elektroninio pašto dėžutę pasitikejimas@kaldep.lt ir nustatė, jog 2021 m. kovo 30 d. 23–24 val. buvo atsiųstas elektroninis laiškas, jo autorius pasivadinęs „vardenis pavardenis“ parašė, kad nuteistajam M. K., atliekančiam laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK, iškilęs pavojus (grėsmė). Pareiškėja tvirtino, kad ėmėsi būtinų veiksmų, t. y. reagavo į anoniminį pranešimą – tiek žodžiu, tiek el. paštu jį perdavė Pravieniškių PN-AK administracijai: susisiekė telefonu su administracija, informaciją el. paštu persiuntė Pravieniškių PN-AK (duomenys neskelbtini) A. S.. Pravieniškių PN-AK vadovai gavo aktualią informaciją ir galėjo tinkamai ir laiku imtis priemonių, kad įstaigoje nebūtų sužalotas nuteistasis M. K.

4. Pareiškėja pažymėjo, kad Statuto 3 straipsnyje numatyti pagrindiniai vidaus tarnybos principai, o Įstatymo 3 straipsnis reglamentuoja pataisos pareigūnų teisinę padėtį, šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pataisos pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, vadovaujasi įstatymais ir kitais teisės aktais. Šios teisės aktų normos yra definicinės, jų negali pažeisti, todėl jos veiksmuose nėra šių teisės normų pažeidimo sudėties. Išvadoje nurodyta, kad atsakingas Kalėjimų departamento tarnautojas pranešimus, pateiktus Pasitikėjimo linijos telefonu ar elektroniniu paštu pasitikejimas@kaldep.lt, registruoja ir tvarko: surašo tarnybinį pranešimą, kurį registruoja tam skirtame registre, per dvi darbo dienas šį pranešimą teikia Kalėjimų departamento direktoriui. Pareigybės aprašymo 5.7 punkte nurodyta, kad Imuniteto skyriaus (duomenys neskelbtini) užtikrina Kalėjimų departamento pasitikėjimo linija priimtų pranešimų informacijos administravimą, apskaitą ir jų nagrinėjimą pagal kompetenciją. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 11 straipsnio 3 dalimi, gautas anoniminis pranešimas ne tik galėjo būti neregistruojamas, bet pareiškėja turėjo teisę į jį nereaguoti, taip laikydamasi VAĮ 3 straipsnyje numatyto viešojo administravimo efektyvumo principo. Pareiškėja pagal savo kompetenciją sureagavo, informavo pataisos įstaigos vadovus, kurie pagal gautą informaciją ėmėsi visų būtinų priemonių. Pareiškėja pas atsakovą pradėjo dirbti nuo 2018 m. spalio 30 d., Pasitikėjimo linijos nuostatai patvirtinti 2016 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. V-188, tačiau atsakovas jos net nebuvo supažindinęs su šiuo įsakymu.

5. Pareiškėja teigė, kad buvo nubausta tik už tai, jog perskaičiusi anoniminį laišką, nesurašė atsakovui tarnybinio pranešimo ir jo neužregistravo. Tarnybinio pranešimo nesurašymas ir neužregistravimas – formalumas, kuris neturėjo įtakos reagavimui laiku į anoniminį pranešimą ir (ar) sprendimų priėmimui. Tarnybinio patikrinimo metu pareiškėja paaiškinime nurodė, kad į pašto dėžutę pasitikejimas@kaldep.lt per parą (iki jos nušalinimo nuo pareigų 2021 m. gegužės 7 d.) buvo gaunama apie 80 nepageidaujamų laiškų, kurie priskirtini „šlamštui” (angl. junk mail), todėl šis elektroninio pašto adresas buvo administruojamas atskirame kompiuteryje. Imuniteto skyriuje iki 2021 m. gegužės 19 d. dirbo tik 8 pareigūnai, įskaitant skyriaus viršininką, todėl darbas buvo organizuojamas atsižvelgiant į žmogiškuosius išteklius, veiklos prioritetus bei einamųjų darbų ir pavedamų užduočių terminus. Pareiškėjos manymu, atsakovas pažeidė teisingumo ir protingumo principus, nes jei ir buvo padarytas pažeidimas, jis buvo formalus, vertintinas kaip nedidelio laipsnio nepakankamas rūpestingumas, nesukėlė jokių pasekmių. Pareiškėjos netikslūs veiksmai vertintini kaip mažareikšmiai, todėl tarnybinės nuobaudos – pastabos – paskyrimas yra neproporcingas ir nuobauda apskritai neturėjo būti paskirta.

6. Pareiškėjos nuomone, atsakovas su ja susidorojo, nes per trumpą laikotarpį buvo pradėti penki tarnybiniai patikrinimai, ji buvo nušalinta nuo pareigų (Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-3821-595/202), tokiu būdu darant psichologinį spaudimą. Po atliktų patikrinimų pareiškėjai buvo paskirtos trys tarnybinės nuobaudos.

7. Atsakovas Kalėjimų departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovas paaiškino, kad šiuo atveju tarnybinio nusižengimo subjektu laikytina pareiškėja, turinti tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybinio nusižengimo objektu pripažintini Nuostatai. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – pareiškėjos neveikimas dėl 2021 m. kovo 30 d. Pasitikėjimo linijos elektroniniu paštu pasitikejimas@kaldep.lt gautos informacijos dėl grėsmės nuteistojo M. K. gyvybei ir sveikatai, neadministravimas pagal Nuostatose numatytus reikalavimus. Šio tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – pareiškėjos kaltės forma, kai pareiškėja, žinodama, kokio elgesio varianto iš jos reikalauja atitinkama teisės norma, savo veika būdama nepakankamai rūpestinga bei atidi, ją pažeidė.

Pareiškėja galėjo ir privalėjo suprasti, numatyti galinčius kilti žalingus padarinius, tačiau neveikė teisės aktų numatyta tvarka. Pasitikėjimo linijos elektroniniu paštu vėliau buvo gautas pranešimas apie netinkamai atliekamus Kalėjimų departamento pareigūnų veiksmus bei gauta informacija, kad M. K. sužalotas, jam reikalinga saugi pasveikimui aplinka, todėl atsirado ir neigiamos pasekmės. Kalėjimų departamente nustatyta informavimo tvarka, kad būtų užtikrinti visi reikiami veiksmai galimiems pažeidimams ištirti ar užkirsti jiems kelią.

Pareiškėja, 2021 m. kovo 31 d. susipažinusi su 2021 m. kovo 30 d. pasitikėjimo linijos elektroniniu paštu gauta informacija dėl nuteistojo M. K. galimos grėsmės jo sveikatai ar gyvybei, el. laišku persiuntė šią informaciją Pravieniškių PN-AK Trečiojo sektoriaus (duomenys neskelbtini) A. S., tačiau po to neveikė taip, kaip numatyta Nuostatų 12 punkte: neregistravo informacijos, neįformino jos tarnybiniu pranešimu, nepateikė tarnybinio pranešimo Kalėjimų departamento direktoriui ir dėl tokio jos neveikimo informacijos nagrinėti bei priimti atitinkamus sprendimus nebuvo galimybės, taip pat nebuvo galimybės užregistruoto pranešimo perduoti Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų vadovams bei visapusiškai ir tinkamai reaguoti į susidariusią situaciją.

Tai sukėlė neigiamus padarinius, t. y. nuteistasis M. K. buvo sužalotas ir tą patį vakarą neplaniniu konvojumi konvojuotas į Kauno klinikas. Nors pareiškėja ir teigia, kad visus veiksmus, susijusius su gautu anoniminiu laišku, atliko tinkamai, tačiau atsižvelgiant į tarnybinio nusižengimo sudėties elementus, kilusias neigiamas pasekmes, pareiškėjos padarytas pažeidimas nėra mažareikšmis, už kurį neskiriama nuobauda. Pareiškėjai skirta švelniausia tarnybinė nuobauda – pastaba, kurios nėra pagrindo naikinti. Atsižvelgiant į Pareigybės aprašymą, pareiškėjos teiginys, kad ji gauto skundo galėjo net neregistruoti, nepagrįstas.

9. Tarnybinis patikrinimas atliktas laikantis nustatytų procedūrų, surašyta Išvada, kuria remdamasis Kalėjimų departamento direktorius priėmė Įsakymą. Įsakymas atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, yra motyvuotas, pagrįstas ir teisėtas.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. sausio 11 d. sprendimu pareiškėjos J. M. skundą atmetė.

11. Teismas nustatė, kad Kalėjimų departamento direktorius pripažino, jog pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą, savo veiksmais pažeidė Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto, Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, Nuostatų 12.1, 12.2 papunkčių ir Pareigybės aprašymo 5.7 papunkčio reikalavimus ir nurodė, kad J. M., iki 2021 m. gegužės 18 d. ėjusiai Imuniteto skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigas, turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Įrašas pareiškėjos asmens byloje patvirtina, jog Kalėjimų departamento direktoriaus 2018 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. P-344 ji paskirta į Imuniteto skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigas ir jas ėjo iki nušalinimo nuo pareigų 2021 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. P-172 tarnybinių patikrinimų laikui, o iš vidaus tarnybos Imuniteto skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigų atleista Kalėjimų departamento direktoriaus 2021 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. P-184. Ginčui aktualiu metu pareiškėja ėjo atsakingas pareigas, 2019 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. P-10 jai suteiktas vidaus tarnybos pulkininko leitenanto laipsnis. Ginčijamą Įsakymą direktorius priėmė remdamasis Išvada. Tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas gavus advokatų kontoros „Mikulskas, Baliūtis, Vasilionokas ir partneriai LAW&SUIT“ 2021 m. balandžio 26 d. raštą Nr. 2G-1869 „Dėl M. K. saugumo neužtikrinimo Pravieniškių 2-uose pataisos namuose“. Remiantis 2021 m. kovo 30 d. ir 2021 m. kovo 31 d. pateikta informacija, kad nuteistajam M. K., atliekančiam bausmę Pravieniškių PN-AK, kilo grėsmė ir pavojus jo sveikatai ir gyvybei, 2021 m. balandžio 15 d. Kalėjimų departamento Pasitikėjimo linijos elektroniniu paštu gautu pranešimu, jog nuteistasis buvo sužalotas ir jam reikalinga saugi aplinka, Kalėjimų departamento direktoriaus 2021 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-155 inicijuotas tarnybinis patikrinimas. Komisijai pavesta įvertinti Kalėjimų departamento ir Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmus. Dokumentų valdymo sistemoje DocLogix parengtas ir 2021 m. gegužės 14 d. užregistruotas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo Nr. LV-2518 pareiškėjai išsiųstas registruotu paštu pagal jos paskutinę deklaruotą gyvenamą vietą. Tarnybinio patikrinimo atlikimo terminas buvo du kartus pratęstas, nes pareiškėja paaiškinimą pateikė tik 2021 m. birželio 18 d.

12. Teismas pažymėjo, kad Išvadoje nurodyta, jog pareiškėja registravo ir tvarkė Pasitikėjimo linija gautą informaciją, nes Kalėjimų departamento Imuniteto skyriuje nebuvo paskirtas atsakingas asmuo, iki 2021 m. gegužės 18 d. ėjo šio skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigas. Imuniteto skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo 5.1 papunktyje numatyta, kad (duomenys neskelbtini) organizuoja ir planuoja Imuniteto skyriaus darbą, atsako už Imuniteto skyriaus veiklos tikslų įgyvendinimą, uždavinių ir funkcijų vykdymą, veiklos organizavimą; 5.2 – organizuoja ir kontroliuoja Imuniteto skyriui pavestų užduočių vykdymą; 5.7 – užtikrina Kalėjimų departamento pasitikėjimo linija priimtų pranešimų informacijos administravimą, apskaitą ir jų nagrinėjimą pagal kompetenciją. Komisija konstatavo, kad pareiškėja neadministravo Pasitikėjimo linijos elektroniniu paštu pasitikejimas@kaldep.lt gautos informacijos dėl nuteistojo M. K., nesurašė tarnybinio pranešimo, neinformavo Kalėjimų departamento direktoriaus, todėl pažeidė Nuostatus bei nevykdė šio departamento direktoriaus 2019 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. V-41 patvirtinto Imuniteto skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo 5.7 papunktyje nurodytų funkcijų. Atliekant tarnybinį patikrinimą nustatyta, kad pareiškėja, 2021 m. kovo 31 d. gavusi pasitikėjimo linija informaciją apie nuteistajam M. K. kylančią grėsmę, tą pačią dieną ją elektroniniu paštu persiuntė Pravieniškių PN-AK (duomenys neskelbtini), kuris kitą dieną elektroniniu laišku persiuntė informaciją šių pataisos namų Trečiojo sektoriaus Resocializacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) A. L. ir Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiajam tyrėjui M. M.. Pravieniškių PN-AK 2021 m. balandžio 26 d. nuteistajam M. K. pateikė atsakymą raštu Nr. 7-1442 į jo prašymus ir skundą dėl perkėlimo. Tarnybinio patikrinimo metu Komisija nustatė, kad po 2021 m. kovo 30 d. gautos informacijos pasitikėjimo linijos elektroniniu paštu dėl grėsmės nuteistajam M. K. iki 2021 m. balandžio 11 d. įvykio, dėl kurio pradėtas ikiteisminis tyrimas, su juo pokalbius pravedė Pravieniškių PN-AK Resocializacijos, Saugumo valdymo skyriaus pareigūnai, Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai.

13. Teismas nustatė, kad pareiškėja paaiškinime Komisijai nurodė, jog elektroniniame pašte 2021 m. kovo 31 d. susipažinusi su autoriaus vardenis.pavardenis laišku, jį vertino pagal VAĮ 11 straipsnio 3 dalies nuostatas. Išvadoje akcentuojama, jog Nuostatų 8 punkte numatyta, kad pranešimas gali būti pateikiamas anonimiškai, nenurodant fizinio asmens vardo, pavardės, gyvenamosios vietos adreso, telefono numerio, elektroninio pašto adreso ir t. t. Nuostatų 12 punkte numatytas pasitikėjimo linija gautos informacijos administravimas, t. y. jos įforminimas, registravimas, pateikimas Kalėjimų departamento direktoriui bei tokių pranešimų perdavimas nagrinėjimui pagal kompetenciją Kalėjimų departamento pavaldžioms įstaigoms. Komisija Išvadoje nurodė, jog pareiškėja, 2021 m. kovo 31 d. susipažinusi su elektroniniu laišku, persiuntė informaciją Pravieniškių PN-AK Trečiojo sektoriaus (duomenys neskelbtini), tačiau po to neveikė taip, kaip numatyta Nuostatų 12 punkte. Dėl pareiškėjos neveikimo, informacijos nagrinėti bei priimti atitinkamus sprendimus nebuvo galimybės perduoti Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų vadovams. Tai sukėlė neigiamus padarinius, nes nuteistasis M. K. 2021 m. balandžio 11 d. apie 20.25 val. pastebėtas sužalotas, neplaniniu konvojumi konvojuotas į Kauno klinikas. Išvadoje konstatuota, kad pareiškėja, aplaidžiai vykdydama tarnybines funkcijas, padarė tarnybinį nusižengimą, nesilaikė Statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto, Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatų reikalavimų, pažeidė Nuostatų 12.1 ir 12.2 papunkčiuose ir Pareigybės aprašymo 5.7 papunktyje nustatytus reikalavimus. Atsakomybę sunkinančių ir/ar lengvinančių aplinkybių nenustačius, pasiūlyta skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. Pareiškėjai susipažinimui Išvada išsiųsta 2021 m. liepos 2 d. elektroniniu paštu. Nesutikdama su atsakovo Įsakymu, pareiškėja jį skundžia teismui.

14. Teismas nurodė, kad ginčui aktualūs Nuostatai, juos kontroliuoti ir koordinuoti pavesta Kalėjimų departamento Imuniteto skyriui.

15. Teismas aptarė Nuostatų 12 punkto reglamentavimą ir pažymėjo, kad Nuostatuose įtvirtinta, jog apie gautą informaciją registre registruotas tarnybinis pranešimas pateikiamas Kalėjimų departamento direktoriui.

16. Teismas nustatė, kad pareiškėja elektroniniu paštu gautą informaciją persiuntė Pravieniškių PN-AK (duomenys neskelbtini), jis persiuntė Resocializacijos skyriui bei Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriui.

17. Teismas nesutiko su pareiškėjos teiginiais, kad ji, Pasitikėjimo linija gavusi anoniminį pranešimą, vadovaudamasi VAĮ 11 straipsniu, galėjo jo neregistruoti, turėjo teisę į jį nereaguoti. Tai prieštarauja Nuostatų 8 punktui, kuriame nurodyta, kad pranešimas gali būti pateikiamas anonimiškai. Toks reglamentavimas patvirtina, jog pareiškėja privalėjo elgtis taip, kaip nurodyta Nuostatų 12 punkte, t. y. pranešimą turėjo užregistruoti, tarnybiniame pranešime nurodydama „Anonimas“, jį pateikti Kalėjimų departamento direktoriui. Kadangi šiuo atveju pranešime buvo nurodyta informacija apie nuteistajam kylančią grėsmę, teismo vertinimu, ji turėjo vadovautis Nuostatų 12.2 papunkčiu ir pateikti tarnybinį pranešimą Kalėjimų departamento direktoriui nedelsiant. Pareiškėja ginčui aktualiu metu ėjo Imuniteto skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigas, todėl pagal Pareigybės aprašymo 5.7 papunktį ji turėjo užtikrinti Pasitikėjimo linija priimtų pranešimų informacijos administravimą, apskaitą ir jų nagrinėjimą pagal kompetenciją.

18. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad pareiškėja neveikė taip, kaip numatyta Nuostatuose ir kad būtent dėl jos neveikimo kilo neigiamos pasekmės – nuteistas asmuo buvo sužalotas. Tai, kad jis sužalojimus patyrė ne iš karto po anoniminio pranešimo, šiuo atveju neturi reikšmės. Jei būtų laiku sureaguota į pateiktą informaciją, gautą Pasitikėjimo linija, nedelsiant užtikrinta nuteistajam saugi aplinka, būtų išvengta tokių pasekmių.

19. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju tarnybinio nusižengimo subjektas – pareiškėja J. M., pažeidimo objektas – jos tarnybos pareigų, nustatytų pareigybės aprašyme, reglamentuojančiame viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas. Laikytina, kad kaltė pasireiškė neatsargumo forma. Pareiškėja neveikė taip, kaip numatyta jos, Imuniteto skyriaus (duomenys neskelbtini), Pareigybės aprašyme. Šią aplinkybę patvirtina Kalėjimų departamento vyriausiojo tyrėjo S. A. 2021 m. gegužės 17 d. tarnybiniame pranešime nurodyti faktai, jog „patikrinimo metu įrašų ir dokumentų apie informaciją, gautą ir nurodytą 2021 m. kovo 30 d. 11:37 val. ir 2021 m. balandžio 15 d. 22:34 val. elektroniniuose laiškuose, neužfiksuota.“

20. Teismas nesutiko su pareiškėjos pozicija, kad tarnybinio pranešimo nesurašymas ir neužregistravimas – formalumas, neturėjęs įtakos sureagavimui į anoniminį pranešimą ir sprendimų priėmimą. Pareiškėja, eidama atsakingas pareigas Kalėjimų departamente, privalėjo laikytis bendrųjų pareigūno pareigų nuolatinio vykdymo principo. Pareigūnas privalo atlikti bendrąsias pareigas ir specialiuosiuose įstatymuose nustatytas pareigas, kaip numatyta Statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte. Negalima laikyti padaryto pažeidimo formaliu, nes įrodymų visuma pagrindžia, jog ji nesilaikė Nuostatų 5.7 papunktyje numatytų reikalavimų, todėl atsakovas pagrįstai pripažino pareiškėją padarius tarnybinį nusižengimą, už kurį paskyrė švelniausią tarnybinę nuobaudą.

21. Teismas atmetė pareiškėjos argumentus, kad nebuvo neigiamų pasekmių, o jos netikslūs veiksmai turėtų būti vertinami kaip mažareikšmiai ir vertina juos kaip pasirinktą gynybos būdą, prieštaraujantį surinktiems įrodymams.

22. Teismas konstatavo, kad pareiškėja netinkamai administravo pasitikėjimo linija gautą informaciją, jos neįformino, neįregistravo, nepateikė Kalėjimų departamento direktoriui, todėl nuteistas asmuo patyrė sužalojimus, nes nebuvo laiku užtikrinta saugi aplinka.

23. Teismas sprendė, kad atsakovo Įsakymas teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjos skundą atmetė.

III. 24. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundą patenkinti.

25. Pareiškėja teigia, kad pirmosios instancijos teismas formaliai išnagrinėjo bylą, neįsigilino į ginčo esmę, neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, neatsakė į visus pareiškėjos skundo argumentus ir priėmė nemotyvuotą sprendimą.

26. Pareiškėja nesutinka su teismo išvada, kad pareiškėja neveikė taip, kaip numatyta Nuostatuose ir kad būtent dėl jos neveikimo kilo neigiamos pasekmės – nuteistas asmuo buvo sužalotas, nors ir ne iškart po gauto pranešimo. Pareiškėja pažymi, kad nėra ginčo, jog ji 2021 m. kovo 31 d. patikrino elektroninio pašto: pasitikejimas@kaldep.lt dėžutę ir nustatė, kad 2021 m. kovo 30 d. naktį tarp 23 ir 24 val. buvo atsiųstas elektroninis laiškas, kurio autorius pasivadino „vardenis pavardenis“, kuris parašė, kad nuteistajam M. K., atliekančiam laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK, iškilęs pavojus (grėsmė). Pareiškėja laikosi pozicijos, kad ėmėsi būtinų veiksmų, t. y. reagavo į anoniminį pranešimą – tiek žodžiu, tiek el. paštu gautą anoniminį pranešimą perdavė Pravieniškių PN-AK administracijai, t. y. telefonu buvo susisiekta su Pravieniškių PN-AK administracija, taip pat informacija elektroniniu paštu persiųsta įstaigai, konkrečiai – Pravieniškių PN-AK (duomenys neskelbtini) A. S.. Taigi buvo imtasi visų būtinų, operatyvių veiksmų įkalinimo įstaigą informuojant apie gautą informaciją, Pravieniškių PN-AK vadovai gavo aktualią informaciją, ir galėjo tinkamai, laiku imtis priemonių, kad padalinyje neįvyktų nusikaltimas (nebūtų sužalotas nuteistasis M. K.). Teismas sutiko su šiomis faktinėmis aplinkybėmis ir sprendime jas pažymėjo, t. y., buvo nustatyta, kad į anoniminį pranešimą pareiškėja sureagavo.

27. Pareiškėja teigia, kad teismas neteisingai vertino įrodymus padarydamas išvadą, kad dėl pareiškėjos neveikimo kilo neigiamos pasekmės – nuteistas asmuo buvo sužalotas, o tai, jog sužalojimus jis patyrė ne iš karto po anoniminio pranešimo, šiuo atveju neturi reikšmės, jei būtų laiku sureaguota į pateiktą informaciją, būtų išvengta tokių pasekmių. Byloje nėra jokių įrodymų, kad nuteistasis buvo sužalotas dėl to, kad ne laiku buvo sureaguota į anoniminį pranešimą – jis sužalotas buvo maždaug po dviejų savaičių nuo reagavimo į anoniminį pranešimą. Be to, teismas sutiko, kad pareiškėja elektronu paštu gautą informaciją nedelsiant persiuntė Pravieniškių PN-AK (duomenys neskelbtini), jis persiuntė Resocializacijos skyriui bei Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriui, t. y., buvo nustatyta, kad į anoniminį pranešimą pareiškėja sureagavo.

28. Pareiškėja nurodo, kad teismas neteisingai taikė ir aiškino Statuto 39 straipsnį, nepagrįstai nurodydamas, kad pareiškėjos padarytas formalus pažeidimas buvo nemažareikšmis. Iš esmės pareiškėja buvo nubausta tik už tai, kad perskaičiusi anoniminį laišką, ji nesurašė atsakovui tarnybinio pranešimo ir jo neužregistravo. Tarnybinio pranešimo nesurašymas ir neužregistravimas – formalumas, kuris neturėjo jokios įtakos sureagavimui į anoniminį pranešimą ir (ar) sprendimų priėmimui laiku. Tarnybinio patikrinimo metu pareiškėja paaiškinime nurodė, kad į pasitikėjimo linijos pašto dėžutę per parą (iki jos nušalinimo nuo pareigų dienos 2021 m. gegužės 7 d.) buvo gaunama apie 80 nepageidaujamų laiškų, kurie priskirtini „šlamštui“ (junk mail), todėl dėl tokio nepageidaujamų laiškų gavimo gausos šis elektroninio pašto adresas buvo administruojamas atskirame kompiuteryje. Imuniteto skyriaus veikla apėmė itin plačias sritis: ikiteisminių tyrimų atlikimą, kriminalinę žvalgybą, korupcijos prevenciją, tarnybinių patikrinimų atlikimą, skundų nagrinėjimą, teisės aktų antikorupcinį vertinimą ir kt. Taip pat Imuniteto skyrius buvo paskirtas atsakingu padaliniu už duomenų apsaugą, kuravo lygių galimybių klausimą visoje bausmių vykdymo sistemoje, šifravimo punktų steigimo ir kitus klausimus, šiame skyriuje iki 2021 m. gegužės 19 d. dirbo tik 8 pareigūnai, įskaitant skyriaus viršininką, todėl darbas buvo organizuojamas atsižvelgiant į žmogiškuosius išteklius, veiklos prioritetus bei einamųjų darbų ir pavedamų užduočių terminus. Atsakovas, priimdamas Įsakymą, į tai visiškai neatsižvelgė, formaliai nurodė, kad yra pažeisti nurodyti poįstatyminių aktų punktai ir pareiškėjai skyrė pastabą. Tokiu būdu atsakovas pažeidė teisingumo ir protingumo principus, nes, jei formaliai ir buvo padarytas Nuostatų 12.1, 12.2 papunkčių pažeidimas (informacija nebuvo užregistruota Imuniteto skyriuje, o perduota ją tikrinti kompetentingai įstaigai), toks pažeidimas buvo formalus, vertintinas kaip nedidelio laipsnio nepakankamas rūpestingumas, jis nesukėlė jokių pasekmių. Atsižvelgiant į proporcingumo principą, neigiamų pasekmių nebuvimą, pareiškėjos netikslūs veiksmai vertintini kaip mažareikšmiai, o tarnybinės nuobaudos – pastabos – paskyrimas yra neproporcingas ir nuobauda apskritai neturėjo būti paskirta.

29. Pareiškėja teigia, kad teismas neatsakė į jos skundo argumentą dėl atsakovo susidorojimo su ja. Skunde pareiškėja nurodė, kad atsakovas su ja susidorojo, nes per trumpą laikotarpį buvo pradėti penki tarnybiniai patikrinimai, ji buvo nušalinta nuo pareigų, tokiu būdu darant psichologinį spaudimą (atsakovo jėgos (valdžios) demonstravimas, gąsdinant, įtakojant karjerą, veiklos vertinimus, darbo sąlygas, dėl ko pareiškėja nutarė palikti tarnybą savo noru). Po vienu metu atliktų patikrinimų pareiškėjai buvo paskirtos kelios skirtingos tarnybinės nuobaudos.

30. Atsakovas Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

31. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas ir teisėtas, nėra pagrindo jo panaikinti dėl pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytų argumentų. Teismas tinkamai ir išsamiai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus bei visas su ginču susijusias aplinkybes ir konstatavo, kad yra visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai. Teismas, tinkamai įvertinęs visus su byla susijusius įrodymus, pasisakė, kad pareiškėja netinkamai administravo pasitikėjimo linija gautą informaciją, jos neįformino, neįregistravo, nepateikė direktoriui, todėl nuteistas asmuo patyrė sužalojimus, nes nebuvo laiku užtikrinta saugi aplinka. Teismas pagrįstai sprendė, kad Įsakymas teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 32. Ginčas byloje kilo dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (teisių ir pareigų perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba) 2021 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. P-212, kuriame pažymėta, kad pareiškėjai (iki 2021 m. gegužės 18 d. ėjusiai Imuniteto skyriaus pareigas) turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda (pastaba), teisėtumo ir pagrįstumo.

33. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. sausio 11 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, konstatavo, jog atsakovo priimtas įsakymas teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra teisinio pagrindo.

34. Pareiškėja su anksčiau minėtu teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą patenkinti ir panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2021 m. liepos 1 d. įsakymą Nr. P-212 „Dėl tarnybinės nuobaudos“. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas formaliai išnagrinėjo bylą, neįsigilino į ginčo esmę, neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, neatsakė į visus pareiškėjos skundo argumentus ir tokiu būdu priėmė nemotyvuotą sprendimą.

35. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

36. Ginčo teisinius santykius reguliuoja Vidaus tarnybos statuto, Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo, Kalėjimų departamento direktoriaus 2016 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. V-188 patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pasitikėjimo linijos nuostatų ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. V- 41 patvirtinto Imuniteto skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo nuostatos.

37. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Komisijos galimiems tarnybiniams nusižengimams ištirti 2021 m. birželio 30 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. TT-13 siūloma pripažinti, kad pareiškėja (iki 2021 m. gegužės 18 d. ėjusi Imuniteto skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigas) padarė tarnybinį nusižengimą ir savo veiksmais pažeidė Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto, Pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pasitikėjimo linijos nuostatų, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2016 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. V-188 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pasitikėjimo linijos nuostatų patvirtinimo“ 12.1, 12.2 papunkčių ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. V-41 patvirtinto Imuniteto skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo 5.7 papunkčio reikalavimus.

38. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, ne kartą yra pažymėjęs, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011, 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1457/2010; 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008; 2008 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-845/2008; 2008 m. vasario 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-242/2008 ir kt.). Vertinant, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias pareigūno veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-2512/2012, 2010 m. vasario 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-27/2010 ir kt.).

Ginčui aktualių Kalėjimų departamento direktoriaus 2016 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. V-188 patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pasitikėjimo linijos nuostatų 12 punkte reglamentuota šia linija gautų pranešimų administravimo tvarka (atsakingas Kalėjimų departamento tarnautojas pranešimus, pateiktus pasitikėjimo linijos telefonu (8 5) 271 9022 su autoatsakikliu ir elektroniniu paštu pasitikejimas@kaldep.lt registruoja ir tvarko šia tvarka: pasitikėjimo linijos priemonėmis gauta informacija įforminama tarnybiniu pranešimu. Tarnybinis pranešimas registruojamas Tarnybinių pranešimų apie Pasitikėjimo linija gautus pranešimus registre. Jeigu asmens kontaktiniai duomenys yra žinomi, tačiau asmuo nori likti anonimas, jo duomenys nurodomi Registre, o tarnybiniame pranešime pažymima „Anonimas“ (12.1 punktas); tarnybinis pranešimas apie pasitikėjimo linija gautą pranešimą ne vėliau kaip per dvi darbo dienas pateikiamas Kalėjimų departamento direktoriui. Jei gaunama informacija, dėl kurios būtina imtis neatidėliotinų priemonių, tarnybinis pranešimas pateikiamas Kalėjimų departamento direktoriui nedelsiant (12.2 punktas)). Šių nuostatų vykdymą pavesta kontroliuoti ir koordinuoti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Imuniteto skyriui.

39. Byloje nustatyta, kad pareiškėja, 2021 m. kovo 31 d. gavusi pasitikėjimo linija informaciją apie nuteistajam M. K. kylančią grėsmę, tą pačią dieną elektroniniu paštu persiuntė Pravieniškių PN-AK (duomenys neskelbtini), kuris kitą dieną elektroniniu laišku persiuntė informaciją šių pataisos namų Trečiojo sektoriaus Resocializacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) A. L. ir Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiajam tyrėjui M. M..

40. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir nustatyto teisinio reguliavimo, beje ir byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja atliko tik kai kuriuos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pasitikėjimo linijos nuostatų 12 punkte numatytus veiksmus (persiuntė informaciją Pravieniškių PN-AK Trečiojo sektoriaus (duomenys neskelbtini)), kas reiškia, jog šiuos veiksmus ji atliko nevisapusiškai tinkamai ir nepilnutinai. Anot J. M., elektroniniu paštu gautą informaciją (pranešimą), jį vertino pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies nuostatas. Tačiau esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, J. M. privalėjo vadovautis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pasitikėjimo linijos nuostatų 12 punktu ir atlikti visus jame nustatytus veiksmus, t. y. gautą informaciją tinkamai įforminti, užregistruoti, pateikti Kalėjimų departamento direktoriui bei esant nurodymui tokį pranešimą perduoti nagrinėti pagal kompetenciją Kalėjimų departamento pavaldžiai įstaigai.

41. Taigi tiek anksčiau minėtoje tarnybinio patikrinimo išvadoje, tiek pirmosios instancijos teismo pagrįstai konstatuota, kad pareiškėja aplaidžiai (neveikimu) vykdydama tarnybines funkcijas, padarė tarnybinį nusižengimą – pareiškėjos veikoje nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai (juos konkrečiai sprendime įvardijo pirmosios instancijos teismas).

42. J. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas neatsakė į pareiškėjos skundo argumentą dėl atsakovo susidorojimo su ja – skunde pareiškėja nurodė, kad atsakovas su ja susidorojo, nes per trumpą laikotarpį buvo pradėti penki tarnybiniai patikrinimai, pareiškėja buvo nušalinta nuo pareigų, tokiu būdu darant psichologinį spaudimą (atsakovo jėgos (valdžios) demonstravimas, gąsdinant, įtakojant karjerą, veiklos vertinimus, darbo sąlygas, dėl ko pareiškėja nutarė palikti tarnybą savo noru), t. y. po praktiškai vienu metu atliktų patikrinimų pareiškėjai buvo paskirtos kelios skirtingos tarnybinės nuobaudos.

43. Nagrinėjamu atveju pareiškėja tarnybinių patikrinimų kiekybiškumą vertina kaip susidorojimą su ja. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuota, jog tai, kad pareiškėjui buvo inicijuoti tarnybiniai patikrinimai, nepatvirtina aplinkybės dėl tiesioginės vadovės nusistatymo prieš pareiškėją. Tiesioginės vadovės bei kitų Seimo narių teisėti pavedimai tinkamai atlikti pareigas, pagrįstai išreikštos pastabos ir adekvatus įvertinimas bei tinkama kritika negali būti pripažįstama asmens pažeminimu, įžeidimu ar psichologiniu smurtu (žr., pvz., 2020 m. liepos 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1204-756/2020). Tarnybinių nusižengimų procedūros, kurios minimos administracinėje byloje, teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti siejamos su mobingo sąvoka, nes teisinio vieneto administracija, esant tam pagrindo gali ir turi, remiantis VTĮ, pradėti tokias procedūras (VTĮ). Antra vertus, tarnybinių santykių metu galimos įvairios situacijos, kurios gali sukelti papildomos įtampos, nepasitenkinimo ir kt., tačiau, nesant kitų aplinkybių, būdingų mobingui, neturėtų būti priskiriamos aptariamam socialiniam reiškiniui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1082-556/2019).

44. Pirmosios instancijos teismas sprendime išsamiai pasisakė dėl pareiškėjos padaryto tarnybinio nusižengimo mažareikšmiškumo, formalumo ir kilusių pasekmių. Pastebėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Minėtais aspektais teisėjų kolegija pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir plačiau šiame sprendime dėl to nebepasisako.

45. Peržiūrėjusi bylą ir pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 57 straipsnyje nustatytas taisykles, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 11 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos J. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis