2018-01-19 Nr. AB-1521-3-63-3-00057-2016-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-59-1062/2018

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00057-2016-6

Procesinio sprendimo kategorija 7.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. Š. skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja S. Š. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydama: 1) panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus (toliau – Paramos skyrius) 2015 m. birželio 16 d. sprendimą Nr. (23.45.)-SP13-5019 (toliau – ir 2015 m. birželio 16 d. sprendimas); 2) panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės Visuomeninės administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2016 m. sausio 8 d. sprendimą byloje Nr. TGK-35 (toliau – 2016 m. sausio 8 d. sprendimas); 3) įpareigoti Administraciją tenkinti pareiškėjos paraiškas dėl jos prašomos piniginės socialinės paramos skyrimo.

2. Pareiškėja nurodė, kad Administracijos Paramos skyrius 2015 m. birželio 16 d. sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymus dėl būsto išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos skyrimo. Pareiškėja paaiškino, kad dėl šio sprendimo kreipėsi į Komisiją, kuri 2016 m. sausio 8 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė, konstatuojant, kad pareiškėja nepateikė visų reikalingų duomenų apie gaunamas visų rūšių pajamas bei sudarytas žemės nuomos ir (ar) panaudos sutartis.

3. Pareiškėja paaiškino, kad pateikė ištaisytą turto deklaraciją, kurioje nurodytos jos už turto nuomą gautos pajamos. Nurodė, kad keliais žemės sklypais naudojasi ūkininkas S. B., juos deklaruoja ir už tai gauna išmokas. Pareiškėja nurodė, kad už 2014 metus ūkininkas S. B. jai ir jos seseriai bendrai sumokėjo 200,00 Lt (57,92 Eur) - po 28,96 Eur (100,00 Lt) kiekvienai už vienerius metus, todėl vertina, kad 2014 metais ji kiekvieną mėnesį už žemės nuomą gaudavo po 2,41 Eur. Nurodo, kad už 2015 metus ūkininkas S. B. jai ir jos seseriai bendrai sumokėjo 80,00 Eur, t. y. po 40,00 Eur kiekvienai už vienerius metus, taigi 2015 metais už žemės nuomą ji kiekvieną mėnesį gaudavo po 3,33 Eur. Pareiškėja nurodo, kad vienu iš jai nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų neatlygintinai naudojasi kaimynai, už tai pareiškėjai atsilygindami daržovėmis. Kadangi ji visada bendradarbiavo su Administracijos Paramos skyriumi, teikė prašomus dokumentus, juos tikslino, teikė paaiškinimus, dėjo maksimalias pastangas pagrįsti savo teisę gauti piniginę socialinę paramą, pareiškėja mano, jog jos prašymai buvo netenkinti nepagrįstai.

4. Administracija atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

5. Administracija nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – Paramos įstatymas) 7 straipsnio 1 dalį, gyvenamąją vietą būste deklaravę arba būstą nuomojantys bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į kompensacijas, jeigu kreipimosi dėl kompensacijų metu atitinka visus šiuos reikalavimus: 1) bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimo turto, nurodyto šio įstatymo 14 straipsnyje, vertė neviršija turto vertės normatyvo; 2) kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų sąlygų, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą; 3) įsiskolinusieji už būsto šildymą ir (ar) karštą vandenį, ir (ar) geriamąjį vandenį su energijos, kuro, vandens tiekėjais yra sudarę sutartį (sutartis) dėl dalies skolos apmokėjimo, kas mėnesį grąžinant ne daugiau kaip 20 procentų bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų, arba teismas yra priteisęs apmokėti skolą.

6. Administracija paaiškino, kad pagal Paramos įstatymo 25 straipsnio 1 punktą, piniginę socialinę paramą gaunantys nepasiturintys gyventojai privalo išnaudoti visas teisėtas kitų pajamų gavimo galimybes (sudaryti teismo patvirtintą sutartį dėl vaiko (įvaikio) materialinio išlaikymo, kreiptis į Vaikų išlaikymo fondo administratorių, gauti teisės aktais nustatytas priklausančias išmokas ir (ar) pašalpas ir kita). To paties straipsnio 2 punkte numatyta pareiškėjo, besikreipiančio dėl piniginės socialinės paramos, pareiga pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą prašymo-paraiškos formą ir jos priedus pateikti visą ir teisingą informaciją, įrodančią bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę gauti piniginę socialinę paramą, ir būtinus piniginei socialinei paramai gauti dokumentus. Paramos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 11 punkte įtvirtinta savivaldybės administracijos teisė papildomai apklausti asmenis, kurie kreipiasi dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ar gauna šią paramą, tikrinti jų pateiktus dokumentus ir reikalauti papildomų duomenų, įrodančių asmenų teisę į piniginę socialinę paramą.

7. Administracija nurodė, kad pareiškėja, teikdama prašymus piniginei socialinei paramai gauti, nepateikė žemės nuomos sutarčių bei gautų pajamų už nekilnojamojo turto nuomą, išskyrus panaudos sutartį, sudarytą su M. B. Kilus įtarimams buvo paprašyta pateikti trūkstamus dokumentus ir duomenis. Pareiškėja pateikė turto (įskaitant gaunamas pajamas) deklaracijas už 2014 ir 2015 metus, tačiau šiose deklaracijose pajamos, gautos iš žemės nuomos, nedeklaruotos. Pareiškėjai nepateikus visų trūkstamų dokumentų piniginei socialinei paramai gauti, pareiškėja buvo informuota, kad būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos jai yra neskiriamos. Pareiškėja Komisijai pateikė skundą, kuriuo paprašė panaikinti 2015 m. birželio 16 d. sprendimą. Pareiškėjos skundo nagrinėjimo Komisijoje metu pareiškėjos advokatas pateikė pataisytą 2014 metų pareiškėjos turto ir pajamų deklaraciją, pinigų mokėjimo 2015 metais kvitą, todėl Komisija įpareigojo Paramos skyrių paskaičiuoti, kokios kompensacijos pareiškėjai galėjo būti skirtos laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2015 m. gegužės 1 d.

8. Administracija paaiškino, kad Paramos skyrius, siekdamas objektyviai ir visapusiškai įvertinti pareiškėjos teisę į piniginę socialinę paramą, bei vadovaudamasis Paramos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 11 punktu, atliko pareiškėjos pateiktų duomenų įvertinimą, kurio metu nustatyta, kad pareiškėja neįvykdė Paramos įstatymo 25 straipsnio 1 ir 2 punktuose numatytų pareigų. Administracija vertino, kad pareiškėjos teiginiai, jog panaudos sutarties sudarymas netiesiogiai pagerina jos finansinę padėtį, kadangi ji nebeturi pareigos išlaikyti nekilnojamojo turto, mokėti su juo susijusių mokesčių ir rinkliavą yra nepagrįsti. Nurodė, kad žemės ar kitokie mokesčiai jai nebuvo paskaičiuoti. Pažymi, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai yra dirbami žemės plotai, 2014 metais buvo deklaruoti, o išmokos buvo skiriamos kitam asmeniui. Pasak Administracijos, pareiškėja pati pripažino, jog nuomos sutarties su dabartiniu panaudos gavėju nesudarė, nes jai neapsimokėjo. Pasak pareiškėjos, nuomos mokestis būtų tik apie 5 Eur/mėn., nuo kurio dar reikėtų atskaityti pajamų mokestį. Nurodytos aplinkybės, pasak Administracijos, akivaizdžiai įrodo, kad pareiškėja neišnaudojo visų teisėtų galimybių gauti pajamas bei tokiu būdu pagerinti savo finansinę padėtį, taip pat nepateikė teisingų duomenų piniginei socialinei paramai gauti, todėl buvo atsisakyta suteikti pareiškėjai piniginę socialinę paramą.

II. 9. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 17 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

10. Teismas konstatavo, kad pareiškėja, neįformindama dalies jai nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų naudojimosi teisinių santykių bei suteikdama galimybę žemės sklypais faktiškai neatlygintinai naudotis kitiems asmenims, pareiškėja pažeidė Paramos įstatymo 25 straipsnio 1 punktą.

11. Teismas nustatė, kad pareiškėja kreipėsi į nekilnojamojo turto agentūrą dėl tarpininkavimo parduodant žemės sklypus esančius (duomenys neskelbtini) rajone. Agentūra 2014 m. birželio 3 d. atsakė pareiškėjai, kad dėl nepatrauklios žemės sklypų vietovės potencialaus pirkėjo nerado. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tai nėra pakankamas pagrindas išvadai, kad pareiškėja neturi galimybės minėtus žemės sklypus parduoti.

12. Pareiškėjos teiginius apie nesėkmingas pastangas dalį žemės sklypų išnuomoti teismas vertino kaip nepagrįstus įrodymais.

13. Teismas sprendė, kad pareiškėjos ginčijamas Administracijos Paramos skyriaus 2015 m. birželio 16 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atitinkamai, teismas vertino, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos išvestinį reikalavimą, t. y. tenkinti pareiškėjos 2014 m. spalio 23 d., 2015 m. kovo 19 d. ir 2015 m. balandžio 20 d. prašymus suteikti pareiškėjai socialinę paramą.

III. 14. Pareiškėja apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.

15. Pareiškėja atkreipia dėmesį į tai, kad dėjo maksimalias pastangas gauti papildomas pajamas. Be to, Paramos skyrius 2016 m. sausio 5 d. pažymoje nurodė, kad pareiškėjai visgi priklausytų piniginė socialinė parama.

16. Pareiškėja pakartoja, kad turimus žemės sklypus bandė parduoti arba išnuomoti, tačiau to padaryti jai nepavyko. Pasak pareiškėjos, tai vienareikšmiškai patvirtina nekilnojamojo turto agentūros 2014 m. birželio 3 d. pranešimas, o pirmosios instancijos teismas sprendime neišdėstė argumentų, dėl kurių šį įrodymą atmetė.

17. Pareiškėja teigia, kad Administracija taip pat turėjo pareigą teikti byloje įrodymus, tačiau nepateikė jokių dokumentų ar pagrįstų argumentų, kurie patvirtintų, kad pareiškėja turi galimybių gauti papildomas pajamas, todėl teismo sprendimas buvo paremtas ne įrodymais, o prielaidomis.

18. Pasak pareiškėjos, ji įvykdė visus Administracijos reikalavimus dėl papildomų duomenų suteikimo ir nurodė visą teisingą ir išsamią informaciją apie gaunamas pajamas (pateikė patikslintą turto deklaraciją) ir galimybes gauti papildomų pajamų, t. y. apie šių galimybių nebuvimą.

19. Administracija atsiliepime prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.

20. Administracijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylos faktines aplinkybes, ištyrė įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pasak Administracijos, pareiškėja jokiais dokumentais nepagrindė savo argumentų, kad žemės sklypo panaudos sutarties sudarymas buvo vienintelė išeitis, galinti palengvinti pareiškėjos finansinę naštą, kad šios sutarties sudarymas netiesiogiai pagerina jos finansinę padėtį, nes buvo stengtasi nekilnojamąjį turtą parduoti arba išnuomoti, tačiau pirkėjai ar nuomininkai neatsirado, esą nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini) rajone, nepalankioje Lietuvos Respublikos teritorijoje, kurioje nekilnojamojo turto pardavimas ar išnuomavimas vyksta labai vangiai, o galiojant sutarčiai pareiškėja neprivalo nekilnojamojo turto išlaikyti, mokėti mokesčių. Be to, pati pareiškėja pripažino, kad su panaudos gavėju nuomos sutartį sudaryti neapsimokėtų, nes nuomos mokestis būtų tik apie 5 Eur/mėn., neatskaičiavus mokesčių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atsisakymo skirti pareiškėjai būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijas.

22. Ši administracinė byla apeliacinės instancijos teisme išnagrinėta vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) redakcijos, galiojusios iki 2016 m. birželio 30 d., nustatyta tvarka (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalis).

23. Pareiškėja, kreipdamasi į teismą, siekia, kad būtų panaikintas Administracijos Paramos skyriaus 2015 m. birželio 16 d. sprendimas Nr. (23.45.)-SP13-5019, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjos 2014 m. spalio 23 d., 2015 m. kovo 19 d. ir 2015 m. balandžio 20 d. prašymus dėl kompensacijų skyrimo.

Dėl pareiškėjos 2014 m. spalio 23 d. prašymo

24. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja 2014 m. spalio 23 d. kreipėsi į Administracijos Paramos skyriaus Socialinių išmokų poskyrį, prašydama nuo 2014 m. spalio mėnesio iki 2015 m. sausio mėnesio skirti būsto šildymo, karšto vandens išlaidų ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas.

25. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas (dabar Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai) nagrinėjo administracinę bylą Nr. eI-872-609/2015, kurioje buvo sprendžiamas Klaipėdos miesto savivaldybės Visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2015 m. sausio 16 d. sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Minėtu Komisijos sprendimu buvo panaikintas Administracijos Paramos skyriaus 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimas neskirti pareiškėjai piniginės socialinės paramos pagal pareiškėjos 2014 m. spalio 23 d. prašymą, nes pareiškėja neišnaudojo visų kitų pajamų gavimo galimybių, kadangi nuosavybės teise valdomą turtą pareiškėja neatlygintinai perdavė naudotis kitam asmeniui ir nepasinaudojo savo teise iš tokio turto nuomos gauti papildomas pajamas. Komisija įpareigojo Paramos skyrių surinkti visą reikiamą informaciją bei iš naujo įvertinti, ar pareiškėja tikrai nėra išnaudojusi visų teisėtų pajamų gavimo būdų ir todėl neturi teisės gauti kompensacijas nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d. Minėtas Komisijos sprendimas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimu buvo pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimas įsiteisėjo 2015 m. balandžio 22 d. Šiame teismo sprendime buvo konstatuota, kad iš byloje esančios 2012 m. liepos 16 d. panaudos sutarties turinio matyti jog tam tikri sutarties šalių įsipareigojimai gali būti vertintini pareiškėjos išnaudojimo teisėtų kitų pajamų gavimo aspektu, be to, UAB Nekilnojamojo turto agentūros „Centras“ (RE/MAX naudotojas) 2014 m. birželio 3 d. pranešime pažymėta apie mažą pareiškėjos nuosavybės teise valdomo turto paklausą.

26. Administracijos Paramos skyrius, vykdydamas Komisijos 2015 m. sausio 16 d. spendimą, dar kartą nagrinėjo pareiškėjos 2014 m. spalio 23 d. prašymą ir 2015 m. birželio 16 d. priėmė ginčijamą sprendimą, kuriame nurodė netenkinantis pareiškėjos prašymo dėl kompensacijų skyrimo, nes pareiškėja nepateikė visos ir teisingos informacijos, įrodančios jos teisę gauti piniginę socialinę paramą bei neišnaudojo visų teisėtų kitų pajamų gavimo galimybių. Paramos skyrius minėtame sprendime pažymėjo, kad turto savininkas turėtų priimti tokius sprendimus, kad turto naudojimas padėtų pagerinti jo šeimos materialinę padėtį tiek, kad nereikėtų kreiptis paramos iš valstybės arba gauti ją mažesnę. Paramos skyrius ginčijamame 2015 m. birželio 16 d. sprendime darė išvadą, kad pareiškėja, turėdama turto, jį perdavė naudotis kitam asmeniui neatlygintinai, t. y. nepasinaudojo savo teise iš nuosavybės gauti pajamų, todėl neišnaudojo visų kitų pajamų gavimo galimybių. Nesutikdama su Paramos skyriaus sprendimu, pareiškėja kreipėsi į Komisiją.

27. Komisija ginčijamu 2016 m. sausio 8 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė, konstatuodama, kad pareiškėjos sudaryta panaudos sutartis, kaip ir neatlygintinai kaimynų naudojamas žemės sklypas, nepagerina pareiškėjos padėties, t. y. pareiškėja neišnaudojo kitų pajamų (nuomos mokesčio) gavimo galimybių. Nesutikdama su šiuo Komisijos sprendimu, pareiškėja kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, kuris pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėja neįrodė, jog neturėjo galimybės parduoti ar išnuomoti savo nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) rajone ir gauti su tuo susijusias pajamas.

28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su minėtomis Komisijos ir pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka.

29. Piniginės socialinės paramos teikimo principus, finansavimo šaltinius, piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat piniginės socialinės paramos, teikiamos nepasiturintiems gyventojams, kai suaugę asmenys yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes, rūšis, jų dydžius ir teikimo sąlygas nustato Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas (Paramos įstatymo 1 straipsnio 1 dalis).

30. Pagal Paramos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. liepos 2 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d.) 2 straipsnio 9 dalį, nepasiturintys gyventojai – tai bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo, kurie, įvertinus jų turimą turtą ir pajamas, šio įstatymo nustatyta tvarka turi teisę gauti piniginę socialinę paramą. Pagal Paramos įstatymo 5 straipsnį, piniginė socialinė parama yra dviejų rūšių: 1) socialinė pašalpa; 2) būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos (toliau – kompensacijos).

31. Paramos įstatymo 7 straipsnyje yra nustatyti reikalavimai, kuriuos kreipimosi dėl kompensacijų metu turi atitikti asmenys, siekiantys įgyvendinti teisę į kompensacijas, o 25 straipsnyje yra nustatytos piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų pareigos. Viena tokių pareigų yra išnaudoti visas teisėtas kitų pajamų gavimo galimybes (sudaryti teismo patvirtintą sutartį dėl vaiko (įvaikio) materialinio išlaikymo, kreiptis į Vaikų išlaikymo fondo administratorių, gauti teisės aktais nustatytas priklausančias išmokas ir (ar) pašalpas ir kita) (Paramos įstatymo 25 straipsnio 1 punktas).

32. Paramos įstatymo 25 straipsnio 2 punkte yra nustatyta piniginę socialinę paramą gaunančių nepasiturinčių gyventojų pareiga pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą prašymo-paraiškos formą ir jos priedus pateikti visą ir teisingą informaciją, įrodančią bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę gauti piniginę socialinę paramą, ir būtinus piniginei socialinei paramai gauti dokumentus.

33. Paramos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 punkte, be kita ko, nustatyta, kad savivaldybės administracija turi teisę neteikti kompensacijų, jeigu asmuo nevykdo šio įstatymo 25 straipsnio 1 punkte nustatytos pareigos (išnaudoti visas teisėtas kitų pajamų gavimo galimybes). Jeigu asmuo nevykdo šio įstatymo 25 straipsnio 2 punkte nustatytos pareigos, savivaldybės administracija turi teisę 3 mėnesius neteikti piniginės socialinės paramos (Paramos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

34. Pagal ginčijamo Administracijos Paramos skyriaus sprendimo priėmimo metu galiojusio Piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. T2-1, 31.3.2 punktą, jeigu asmuo nevykdo Paramos įstatymo 25 straipsnio 1, 4–6 punktuose nustatytų pareigų, Administracija asmeniui socialinės pašalpos ir (ar) kompensacijų neteikia ar nutraukia jų teikimą, iki pareigos bus įvykdytos.

35. Bylos duomenys patvirtina, kad prieš kreipdamasi piniginės paramos į Administraciją, pareiškėja kreipėsi į nekilnojamojo turto agentūrą ir 2013 m. birželio 3 d. sudarė tarpininkavimo paslaugų sutartį, pagal kurią nekilnojamojo turto agentūra įsipareigojo tarpininkauti parduodant pareiškėjai ir jos seseriai nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus (su pastatais), esančius (duomenys neskelbtini) rajone. Minėta sutartis galiojo metus, t. y. iki 2014 m. birželio 3 d. Pasibaigus sutarties galiojimui (2014 m. birželio 3 d.) pareiškėja gavo iš nekilnojamojo turto agentūros pranešimą dėl nesuteiktos tarpininkavimo paslaugos, kuriame nurodyta, kad potencialus pirkėjas nebuvo rastas dėl mažo susidomėjimo, nepatrauklios vietovės bei silpno nekilnojamojo turto rinkos aktyvumo minėtame regione. Po kelių mėnesių (2014 m. spalio 23 d.) pareiškėja kreipėsi į Administraciją dėl kompensacijų suteikimo. Taigi bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja prieš kreipdamasi į Administraciją siekė pasinaudoti kitomis pajamų gavimo galimybėmis ir gauti pajamas iš (duomenys neskelbtini) rajone kartu su seserimi turimų žemės sklypų. Šias pareiškėjos pastangas taip pat patvirtina ir byloje esantys įrodymai apie dar 2011 m. gegužės 5 d. pareiškėjos patirtas išlaidas už skelbimo dėjimą į laikraštį (sumokėta uždarajai akcinei bendrovei „Vienybės redakcija“).

36. Atsižvelgdama į visa tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Administracijos Paramos skyriaus 2015 m. spalio 16 d. sprendime buvo nepagrįstai konstatuota, kad pareiškėja neišnaudojo visų teisėtų kitų pajamų gavimo galimybių. Šiame sprendime buvo taip pat nepagrįstai konstatuota, kad pareiškėja nepateikė visos ir teisingos informacijos. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pastebi, kad nagrinėjant pareiškėjos 2014 m. spalio 23 d. prašymą pareiškėjos buvo paprašyta pateikti duomenis apie 2014 m. gautas pajamas už žemės nuomą. Pareiškėja šią informaciją Administracijai pateikė kartu su 2015 m. birželio 10 d. pranešimu dėl papildomų duomenų pateikimo (toliau – 2015 m. birželio 10 d. pranešimas). Pareiškėja šiame pranešime paaiškino, kad kartu su seserimi už žemės nuomą 2014 m. gavo 200 Lt, pareiškėja pridėjo tai patvirtinantį 2014 m. rugsėjo 12 d. pinigų išmokėjimo kvitą.

37. Kitų pareiškėjos 2014 m. spalio 23 d. prašymo netenkinimo pagrindų ginčijamame 2015 m. spalio 16 d. sprendime nebuvo nurodyta, todėl teisėjų kolegija Administracijos Paramos skyriaus 2015 m. spalio 16 d. sprendimo dalį dėl pareiškėjos 2014 m. spalio 23 d. prašymo netenkinimo panaikina ir įpareigoja Administraciją dėl šio pareiškėjos prašymo priimti naują sprendimą (jį tenkinti).

Dėl pareiškėjos 2015 m. kovo 19 d. ir 2015 m. balandžio 20 d. prašymų

38. 2015 m. kovo 19 d. pareiškėja kreipėsi į Paramos skyriaus Socialinių išmokų poskyrį, prašydama skirti būsto šildymo, karšto vandens ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas 2015 m. sausio – balandžio mėnesiams. Šiame prašyme pareiškėja nurodė, kad jos ankstesniame prašyme pateikta informacija nepasikeitė, todėl jos tikslinti nereikia. Kaip priedas prie prašymo buvo pridėtas pareiškėjos paaiškinimas dėl pareiškėjai ir jos seseriai priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) rajone. Jame nurodyta, kad pareiškėja ir jos sesuo nuo 2011 m. iki 2012 m. vasaros bandė parduoti joms priklausantį nekilnojamąjį turtą (patalpino skelbimus internete, (duomenys neskelbtini) regioniniuose laikraščiuose, taip pat laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“). Paaiškino, kad 2012 m. vasarą sudarė panaudos sutartį. Vėliau dėl žemės pardavimo pareiškėja ir jos sesuo sudarė tarpininkavimo sutartį su nekilnojamojo turto agentūra, tačiau nesėkmingai.

39. 2015 m. balandžio 20 d. prašymu pareiškėja kreipėsi dėl būsto šildymo kompensacijos skyrimo 2015 m. balandžio – gegužės mėnesiams bei dėl karšto vandens ir geriamojo vandens kompensacijų skyrimo 2015 m. balandžio – liepos mėnesiams. Prie prašymo pareiškėja pridėjo paaiškinimą, kad gegužės mėnesį planuoja (duomenys neskelbtini) laikraščiuose paskelbti apie nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) rajone pardavimą. Pareiškėja taip pat paaiškino, kad siūlė kaimynams (D. L.) nuomotis daržą, bet jie atsisakė, o asmens su kuriuo sudaryta panaudos sutartis jokia dirbama žemė nedomina. Nurodė, kad su juo sudaryti nuomos sutartį (vietoje panaudos) neapsimoka, nes tada jis nebeprižiūrėtų ūkio. 2015 m. birželio 10 d. pranešime pareiškėja paaiškino, kad žodiniu susitarimu leidžia naudotis dalimi žemės sklypo D. L., kuri už tai atsilygina rudenį duodama 10 kg bulvių ir keletą stiklainių marinuotų agurkų.

40. Šie pareiškėjos prašymai 2015 m. birželio 16 d. sprendimu buvo netenkinti tais pačiais motyvais, kuriais buvo netenkintas ir pareiškėjos 2014 m. spalio 23 d. prašymas. Administracijos Paramos skyrius ginčijamame 2015 m. birželio 16 d. sprendime, be kita ko, pažymėjo, kad žemės sklypų nuomos sutartys pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą turi būti sudaromos rašytine forma.

41. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja iki ginčijamo sprendimo priėmimo dienos buvo pateikusi Administracijai duomenis apie 2015 m. gautas nekilnojamojo turto nuomos pajamas (2015 m. rugsėjo 25 d. pinigų išmokėjimo kvitas), tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su Administracijos, Komisijos ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėja šiuo atveju nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad ji išnaudojo visas teisėtas kitų pajamų gavimo galimybes.

42. Pareiškėja pateikė Administracijai mokėjimo nurodymo kopiją, iš kurios matyti, kad ji uždarajai akcinei bendrovei „Santarvės laikraštis“ 2015 m. gegužės 26 d. sumokėjo už skelbimą apie nekilnojamojo turo pardavimą (duomenys neskelbtini) rajone. Kaip minėta, pareiškėja dėl piniginės paramos (kompensacijų) į Administraciją kreipėsi 2015 m. kovo 19 d. ir 2015 m. balandžio 20 d., todėl pareiškėjos po to atlikti bandymai išnaudoti kitų pajamų gavimo galimybes nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, todėl teisėjų kolegijos nevertinami.

43. Minėta, tarpininkavimo paslaugų sutartis buvo pasibaigusi dar 2014 m. birželio 3 d. Byloje nėra duomenų apie šios sutarties pratęsimą arba naujos sutarties sudarymą, siekiant parduoti arba išnuomoti pareiškėjos turimą nekilnojamąjį turtą, t. y. siekiant išnaudoti visas teisėtas kitų pajamų gavimo galimybes. Pareiškėjos sudaryta žemės panaudos sutartis pareiškėjos gaunamų pajamų aspektu nėra teisiškai reikšminga, nes panaudos sutartis pagal savo pobūdį yra neatlygintina.

44. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visą įrodinėjimo naštą perkėlė pareiškėjai, nereikalaudamas atsakovo įrodyti, kad pareiškėja turėjo galimybių gauti kitų pajamų. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad Paramos įstatymas asmenims, siekiantiems gauti piniginę paramą, numato pareigą išnaudoti visas teisėtas kitų pajamų gavimo galimybes (Paramos įstatymo 25 straipsnio 1 punktas). Ši pareiga yra nustatyta paramos siekiantiems asmenims, todėl būtent šiems asmenims ir tenka įrodyti, kad šios pareigos buvo laikomasi. Asmens turimas ir nenaudojamas nekilnojamas turtas yra prielaida gauti pajamas (pvz., pajamas iš nuomos ar pardavimo), todėl būtent asmuo, kuris siekia gauti piniginę paramą, turi įrodyti, kad pajamų gavimas iš turimo nekilnojamojo turto yra neįmanomas.

45. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje yra nurodyta, kad tai, ar asmuo, siekiantis gauti kompensaciją, teisėtas kitų pajamų gavimo galimybes išnaudojo, turi būti vertinama kiekvienu konkrečiu atveju, kadangi išsamiai šių pajamų gavimo galimybės Paramos įstatyme nėra apibrėžtos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra konstatavęs, jog tai, kad pareiškėjas nebuvo sudaręs jam priklausančio buto nuomos sutarties, tačiau šiuo butu leido neatlygintinai naudotis kitam asmeniui, pagrįstai vertintinas kaip Paramos įstatymo 25 straipsnio 1 punkto pažeidimas – pareiškėjas turėjo galimybę gauti pajamų iš jam priklausančio buto nuomos, tačiau šia galimybe nesinaudojo (LVAT 2014 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-410/2014).

46. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodė, kad negalima iš pareiškėjos reikalauti pateikti to, ko ji net nežinojo privalanti pateikti. Pirmosios instancijos teismui pareiškėja pateikė argumentą, kad prašymų nagrinėjimo metu jai buvo 70 metų. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pastebi, kad 2015 m. kovo 19 d. ir 2015 m. balandžio 20 d. prašymais pareiškėja kreipėsi į Administraciją jau ne pirmą kartą, t. y. nagrinėjant pareiškėjos 2014 m. spalio 23 d. prašymą, pareiškėjai buvo išaiškinta jos pareiga pagrįsti aplinkybes, kad pareiškėja yra išnaudojusi visas teisėtas kitų pajamų gavimo galimybes. Be to ginčo teisinius santykius reguliuojantys teisės aktai yra viešai skelbiami. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atmeta pareiškėjos argumentus, susijusius su pareiškėjos nežinojimu ar nesuvokimu, kokią informaciją reikia pateikti, siekiant pasinaudoti savo teise į piniginę paramą.

47. Apibendrindama, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ginčijamas 2015 m. birželio 16 d. sprendimas tiek, kiek jis susijęs su pareiškėjos 2015 m. kovo 19 d. ir 2015 m. balandžio 20 d. prašymais yra teisėtas ir pagrįstas. Atitinkamai šiose dalyse yra teisėti ir Komisijos bei pirmosios instancijos teismo sprendimai.

48. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta teisėjų kolegija pareiškėjos apeliacinį skundą tenkina iš dalies ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 17 d. sprendimą pakeičia: panaikina Administracijos Paramos skyriaus 2015 m. birželio 16 d. sprendimo dalį, kuria buvo netenkintas pareiškėjos 2014 m. spalio 23 d. prašymas ir įpareigoja Administraciją šioje dalyje priimti naują sprendimą (pareiškėjos 2014 m. spalio 23 d. prašymą tenkinti), bei panaikina Komisijos 2016 m. sausio 8 d. sprendimą tiek, kiek juo šioje dalyje buvo atmestas pareiškėjos skundas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. birželio 30 d.) 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos S. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 17 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjos S. Š. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2015 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. (23.45.)-SP13-5019 „Dėl piniginės socialinės paramos S. Š.“ dalį, kuria buvo netenkintas pareiškėjos S. Š. 2014 m. spalio 23 d. prašymas-paraiška piniginei socialinei paramai gauti (reg. Nr. SP23-42827) ir įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją šioje dalyje priimti naują sprendimą; panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės Visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2016 m. sausio 8 d. sprendimo byloje Nr. TGK-35 dalį, kuria pareiškėjos skundas dėl 2014 m. spalio 23 d. prašymo nagrinėjimo buvo atmestas.

Likusią pareiškėjos skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Irmantas Jarukaitis

Ramutė Ruškytė