9407104f-a13b-4301-a501-d68fb53d1552 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2YT-22399-466/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16575-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 10 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras PaÅ¡venskas, sekretoriaujant Laimai Å idlauskienei, vertėjaujant E. S., dalyvaujant pareiÅ¡kėjams I. Å ., V. Å ., J. Å . ir jo atstovui advokatui Michailui Sadovničiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų I.

Å ., V. Å . ir J. Å . pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – M. Å ., L. T., Vilniaus miesto 25-ojo notarų biuro notarė Daiva Jakubauskaitė, valstybės įmonė „Turto bankas“. Teismas nustatė: pareiÅ¡kėjai I. Å ., V. Å . ir J. Å . kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu praÅ¡ydami nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jie po K. Å . mirties, priėmė jo palikimÄ , kuriam notarė Daiva Jakubauskaitė neiÅ¡davė paveldėjimo liudijimo, faktiÅ¡kai pradėję valdyti paveldimÄ turtÄ nuo pat palikimo atsiradimo momento.

Suinteresuotam asmeniui L. T. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka buvo įteikti pareiÅ¡kimo kopijos ir praneÅ¡imai apie atsiliepimo pateikimo tvarkÄ . Remiantis minėto straipsnio 3 dalimi, procesinis dokumentas laikomas įteiktu praneÅ¡imo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dienÄ , tačiau suinteresuotas asmuo per nustatytÄ terminÄ atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ nepateikė. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VÄ®) „Turto bankas“ atsiliepime nurodė, kad nėra gavusi praneÅ¡imo apie galimÄ pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kime nurodyto turto paveldėjimÄ , taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjo turto priėmimÄ valdyti.

Taip pat nurodė, jog jei pagal įrodymų visumÄ bÅ«tų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjai faktiniais veiksmais priėmė palikimÄ , tai VÄ® „Turto bankas“ neprieÅ¡tarautų, jog pareiÅ¡kimas bÅ«tų patenkintas. Suinteresuotas asmuo notarė Daiva Jakubauskaitė atsiliepime nurodė, kad nesutinka su pareikÅ¡tu reikalavimu. Nors pareiÅ¡kėjai I. Å ., V. Å . ir J. Å . palikimÄ priėmė tinkamai, tačiau nėra aiÅ¡ki palikėjo dukros L. T. pozicija. Notarei neturint duomenų apie jos gyvenamÄ jÄ vietÄ , notarė negalėjo įsitikinti, ar ji žino apie palikimo atsiradimÄ , ar ji nėra priėmusi palikimo pradėdama turtÄ faktiÅ¡kai valdyti, ar ji yra gyva ir ar yra veiksni.

Pažymėjo, kad į likusias paveldimo turto dalis notarė galės iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ tik gavusi teismo sprendimÄ /nutartį dėl L. T.. Suinteresuotas asmuo M. Å . atsiliepime nurodė, jog yra susipažinęs su pareiÅ¡kimu ir prašė jį tenkinti. Apie teismo posėdį, vykusį 2019 m. rugsėjo 23 d. 13:30 val., Å¡alys buvo informuotos tinkamai, CPK 123, 130 straipsniuose nustatyta tvarka. 2019 m. rugsėjo 23 d. teismo posėdyje suinteresuoti asmenys notarė Daiva Jakubauskaitė, VÄ® „Turto bankas“ ir M.

Å . nedalyvavo, kadangi atsiliepimuose prašė nagrinėti civilinę bylÄ jiems nedalyvaujant. Suinteresuotas asmuo L. T. į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys teismui nežinomos. Nenustačius kliūčių bylos nagrinėjimui teismas nutarė nagrinėti civilinę bylÄ iÅ¡ esmės. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas J. Å . pateiktÄ pareiÅ¡kimÄ palaikė. Nurodė, kad yra mirusiojo K. Å . sÅ«nus ir po jo mirties lygiomis dalimis su kitais pareiÅ¡kėjais paveldėjo nekilnojamÄ turtÄ , o L.

T. tenkančias nekilnojamojo turto dalis su kitais pareiÅ¡kėjais pradėjo valdyti faktiÅ¡kai – rÅ«pinasi butu, moka mokesčius tiek už butÄ , tiek už žemės sklypus, tvarkomi dokumentai, susiję su žemės sklypais ir pan. Taip pat nurodė, kad L. T. yra K. Å . dukra iÅ¡ pirmos santuokos, tačiau su jÄ jokių ryÅ¡ių nepalaikė ir neteko jos matyti. Duomenų, kur galėtų gyventi L. T., negali pateikti, nes jų neturi. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjo J. Å . atstovas advokatas pateiktÄ pareiÅ¡kimÄ palaikė ir prašė jį tenkinti.

Pažymėjo, jog teismui nustačius faktÄ , kad pareiÅ¡kėjai priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdami jį valdyti, notarei bus pagrindas iÅ¡duoti paveldėjimo liudijimÄ likusiam nekilnojamam turtui. Nors notarė norėjo sužinoti L. T. procesinį suinteresuotumÄ dėl paveldimo turto, tačiau iÅ¡ bylos aplinkybių yra matyti, kad L. T. neturi suinteresuotumo dėl nekilnojamojo turto po K. Å . mirties, kadangi per tiek laiko nesikreipė į notarę, kad priimti palikimÄ , taip pat nesikreipė į teismus dėl paveldimo turto.

Be to, L. T. šioje byloje nepateikė atsiliepimo, bei taip pat jame nedalyvavo, nors buvo tinkamai pranešta. Teismo posėdžio metu pareiškėjas V. Š. nurodė, kad per pastaruosius du metus jie bandė surasti seserį L. T., tačiau nepavyko, ir iki šiol nežino, kur galimai ji gyvena. Taip pat nurodė, kad M. Š. yra jo brolis, su kuriuo bendrauja ir palaiko ryšius. Pagal jam žinomas aplinkybes, M. Š. atsisakė savo paveldimos dalies, tikėtina, motinos naudai. Teismo posėdžio metu pareiškėja I.

Å . nurodė, kad palaiko savo pareiÅ¡kimÄ . Nurodė, kad L. T. niekada nematė, o sutuoktinis K. Å . su savo dukra nebendravo. VisÄ likusį turtÄ po sutuoktinio K. Å . mirties, kartu su savo sÅ«numis (pareiÅ¡kėjais) pradėjo valdyti kaip nuosavÄ turtÄ . PareiÅ¡kimas tenkintinas. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimÄ Ä¯pėdiniui nesukuria. Ä®pėdinis, norėdamas įgyti palikimÄ , turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienaÅ¡alis sandoris, kuriuo įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ perimti palikėjo teises ir pareigas.

Ä®pėdinio valia priimti palikimÄ turi bÅ«ti iÅ¡reiÅ¡kiama įstatymo nustatytais bÅ«dais ir terminais. Ä®statymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo bÅ«dų: įpėdinis pradeda faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Å ie veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

FaktÄ , kad asmuo priėmė palikimÄ , pradėjęs faktiÅ¡kai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo turtÄ valdyti, juo rÅ«pintis kaip savo turtu (daiktÄ valdo, jį naudoja, prižiÅ«ri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismÄ , iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ , praÅ¡ydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ . Esminės Å¡ios normos aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimÄ , pradedant faktiÅ¡kai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , trečia, įpėdinis valdo turtÄ kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010 ir kt.).

Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai iÅ¡reiÅ¡kia įpėdinio valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į palikimÄ , valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose, galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiÅ¡kia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiÅ«ra, iÅ¡skyrus įstatyme nustatytus ribojimus.

Paveldėjimo teisėje Å¡is principas įgyvendinamas, priimant arba atsisakant priimti palikimÄ (CK 5.50 straipsnis, 5.60 straipsnis), kai asmuo turi teisę paveldėti pagal įstatymÄ . Paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojantys įstatymai nustato specifinę įpėdinio teisių į palikimÄ Ä¯gyvendinimo tvarkÄ . Palikėjo mirties momentu atsiranda palikimas (CK 5.3 straipsnis). Kad įgytų palikimÄ , įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra įpėdinio valios iÅ¡reiÅ¡kimas veiksmais, patvirtinančiais jo sutikimÄ Ä¯gyti teises į palikimÄ (CK 5.50 straipsnis).

Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienaÅ¡alis įpėdinio sandoris) (CK 1.63 straipsnio 3 dalis), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra iÅ¡reikÅ¡tas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Pažymėtina, kad paveldėjimo teisė yra asmeninė. Ä®pėdinio teisės priimti palikimÄ turinys – jo valios iÅ¡reiÅ¡kimas – priimti palikimÄ ar jo atsisakyti. Jeigu įpėdinis nusprendžia priimti palikimÄ , tai pradeda paveldimÄ turtÄ valdyti arba pareiÅ¡kia apie palikimo priėmimÄ Ä¯statyme nustatyta tvarka (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Jeigu įpėdinis atsisako nuo palikimo arba neatlieka jokių veiksmų, kurie patvirtintų, jog jis priėmė palikimÄ , teismų praktikoje, paveldėjimo teisės doktrinoje pripažįstama, kad jis į paveldėjimo santykius neįstojo arba iÅ¡ jų pasitraukė ir paveldėjimo santykiai nutrÅ«ko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2007; 2006-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006). IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė K.

Å .. Dalį palikimo pagal įstatymÄ pareiÅ¡kėjai priėmę pagal įstatymÄ , paduodami pareiÅ¡kimÄ Vilniaus miesto 25-ojo notaro biuro notarei Daivai Jakubauskaitei. Tačiau į likusį paveldimÄ turtÄ notarė Daiva Jakubauskaitė atsisakė iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ , kadangi neturėjo duomenų apie kitus įpėdinius M. Å . ir L. T., t. y. ar įpėdiniai nėra pradėję turto faktiÅ¡kai valdyti, ar nėra padavę teismui praÅ¡ymo atnaujinti terminÄ palikimui priimti, ar jie yra gyvi ir veiksni.

Taip pat nustatyta, kad 2019 m. gegužės 14 d. M. Å . pateikė notarei Daivai Jakubauskaitei pareiÅ¡kimÄ , jog po tėvo K. Å . mirties palikimo nepriėmė, ir žino, kad nepriėmus palikimo, ta palikimo dalis, kuri priklausytų jam, atitenka kitiems palikimÄ priėmusiems įpėdiniams. PareiÅ¡kėjai praÅ¡o nustatyti, kad po K. Å . mirties atsiradusį palikimÄ , t. y. 1/5 buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 11197/131970 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 189/7885 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/10 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/10 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/5 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priėmė faktiÅ¡kai, pradėdami atsiradusį palikimÄ valdyti nuo pat palikimo atsiradimo momento, t. y. toliau naudojosi nekilnojamu turtu, mokėjo visus privalomus mokesčius, kÄ patvirtina pareiÅ¡kėjų pateikti mokėjimo nurodymai už komunalines paslaugas.

Sutiktina su pareiÅ¡kėjų atstovo advokato pozicija, kad L. T. nėra suinteresuota priimti palikimÄ po savo tėvo K. Å . mirties ir nėra pradėjusi turto faktiÅ¡kai valdyti. PareiÅ¡kėjai įmanomais bÅ«dais siekė nustatyti L. T. gyvenamÄ jÄ vietÄ , tačiau net iÅ¡ valstybės įmonės (toliau – VÄ®) „Registrų centras“ gyventojų registro pažymos matyti, kad registre duomenų apie deklaruotÄ L. T. gyvenamÄ jÄ vietÄ ir Lietuvos Respublikos pilietybę nėra. Teismas pažymi, kad įstatymas (CPK ir CK) neįpareigoja įpėdinio praneÅ¡ti kitiems įpėdiniams apie jų turimÄ paveldėjimo teisę ir neleidžia priimti palikimo už kitÄ .

Be to, teismo posėdžio metu, buvo nustatyta, kad nei vienas iÅ¡ pareiÅ¡kėjų nematė L. T., o pats K. Å . nebendravo su jÄ . Teismas taip pat nenustatė, kad L. T. yra pradėjusi turtÄ faktiÅ¡kai valdyti, kadangi visÄ nekilnojamÄ jį turtÄ po K. Å . mirties faktiÅ¡kai valdo patys pareiÅ¡kėjai. Pažymėtina, kad po K. Å . mirties praėjo daugiau nei pusantrų metų, tačiau L. T. ne tik praleido CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ 3 mėnesių terminÄ , tačiau apskritai neatliko jokių veiksmų, susijusių su palikimo priėmimu.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajonų rÅ«mai 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartyje, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis (civilinė byla Nr. 2-1426-860/2018), nurodė, kad pareiÅ¡kėjai I. Å ., V. Å . ir J. Å . yra K. Å . teisių perėmėjai ir patvirtino, kad jiems tenka 57/171 dalis sklypo, t. y. visa galima sklypo dalis. Atsižvelgiant į tai, teigtina, jog pareiÅ¡kėjai faktiÅ¡kai pradėjo valdyti paveldimÄ turtÄ . Remiantis nurodytu ir byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjai savo aktyviais veiksmais priėmė palikimÄ .

Atsižvelgiant į tai, nustatytinas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, jog I. Å ., V. Å . ir J. Å . priėmė palikimÄ po K. Å . mirties, faktiÅ¡kai pradėję valdyti paveldimÄ turtÄ (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, nusprendžia: pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad I. Å ., a. k. (duomenys neskelbtini) V. Å ., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J.

Å ., a. k. (duomenys neskelbtini) po K. Å ., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) faktiniais veiksmais priėmė visÄ jo palikimÄ , t. y. 1/5 buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 11197/131970 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 189/7885 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/10 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/10 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/5 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), faktiÅ¡kai pradėję valdyti paveldimÄ turtÄ .

Juridinis faktas pareiÅ¡kėjams I. Å ., V. Å . ir J. Å . nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ . Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Gintaras PaÅ¡venskas