9406f1d7-fb6f-49e7-aede-690ebe92a233 · Panevėžio apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-420-589/2021 Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01456-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugsėjo 14 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Ramunės Čeknienės, Ritos Dambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Pranckienės, uždarame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundÄ dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rÅ«mų 2021 m. balandžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-383-839/2021 pagal ieÅ¡kovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieÅ¡kinį atsakovams (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, (duomenys neskelbtini), dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir ieÅ¡kovas, ir Skyrius) praÅ¡o neterminuotai apriboti tėvų valdžiÄ (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) jų nepilnamečių vaikų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atžvilgiu; priteisti iÅ¡ atsakovų iÅ¡laikymÄ kiekvienam vaikui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo laikinosios globos vaikams nustatymo (2019 m. liepos 18 d.) iki vaikų pilnametystės; vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo nustatyti kartu su laikinÄ jÄ globėja (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad nepilnamečiai vaikai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra atsakovų sÅ«nÅ«s. Pagrindas apriboti atsakovams tėvų valdžiÄ sÅ«nų atžvilgiu yra atsakovų vengimas atlikti savo, kaip tėvų, pareigas, vengimas atlikti savo konstitucinę pareigÄ auklėti, tinkamai prižiÅ«rėti, auginti, iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus, nesirÅ«pinimas jais, amoralus elgesys, darantis žalingÄ Ä¯takÄ vaikams. Atsakovų Å¡eima, Socialinės paramos Å¡eimai informacinės sistemos duomenimis, nuo 2007 m. sausio 8 d. iki 2018 m. birželio 30 d. buvo įtraukta į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos socialinės rizikos Å¡eimų, auginančių vaikus, apskaitÄ , dėl socialinių įgÅ«džių stokos ir alkoholio vartojimo problemų.

Vaiko teisių pažeidimai Å¡eimoje buvo fiksuojami ir grėsmės lygis nepilnamečiams vaikams buvo vertinamas ne vienÄ kartÄ , vaikai jau antrÄ kartÄ buvo paimti iÅ¡ Å¡eimos. Atsakovų netinkamas elgesys vaikų atžvilgiu yra neigiamai nuoseklus ir pasikartojantis. Tėvų alkoholio vartojimo problemos ir iÅ¡ to sekantys tokie neigiami veiksmai kaip smurtas (tiek Å¡eimos aplinkoje, tiek prieÅ¡ vaikus), konfliktų sprendimas nepilnamečių akivaizdoje, nepriežiÅ«ra yra žalingi vaikų vystymuisi ir jų požiÅ«rio į Å¡eimos gyvenimÄ formavimuisi.

Vaikai negali grįžti gyventi į Å¡eimÄ , čia jiems nebÅ«tų užtikrinta saugi aplinka ir patenkinti jų poreikiai. Praėjus daugiau nei metams nuo laikinosios globos nustatymo pasiekti pagrindinio laikinosios globos tikslo – sugrÄ Å¾inti vaikus į Å¡eimÄ nėra galimybių dėl atsakovų nenoro (negebėjimo) keisti gyvenimo bÅ«do. Atsižvelgiant į tai, jog vaikų grÄ Å¾inti į Å¡eimÄ negalima, kad socialinis darbas su Å¡eima teigiamų rezultatų nedavė, nėra pagrindo tikėtis teigiamų pokyčių ateityje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rÅ«mai 2021 m. balandžio 12 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies – neterminuotai apribojo motinos valdžiÄ (duomenys neskelbtini) bei tėvo valdžiÄ (duomenys neskelbtini) ir sustabdė asmenines ir turtines teises, pagrįstas giminyste ir nustatytas įstatymų atsakovams sÅ«nų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, nustatė nepilnamečių vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ iki teismo sprendimo dėl vaiko rÅ«pybos nustatymo įsiteisėjimo su laikina globėja (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje; priteisė iÅ¡ kiekvieno atsakovo iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams po 120 Eur, kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo 2019 m. liepos 18 d. iki vaikų pilnametystės, iÅ¡laikymo dydį indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ ; skyrė nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise laikinÄ jÄ globėjÄ (duomenys neskelbtini); priteisė valstybei iÅ¡ atsakovų po 12,16 Eur iÅ¡ kiekvieno atsakovo iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; nusprendė inicijuoti bylos dėl nuolatinės globos nustatymo, globėjo paskyrimo nepilnamečiams vaikams iÅ¡kėlimÄ ; likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmetė.

4. Teismas nustatė, kad nepilnamečiai vaikai (duomenys neskelbtini), gimęs 2010 m. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), gimęs 2011 (duomenys neskelbtini), yra atsakovų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sÅ«nÅ«s. Atsakovų Å¡eima nuo 2007 m. sausio 8 d. iki 2018 m. birželio 30 d. buvo įtraukta į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos socialinės rizikos Å¡eimų, auginančių vaikus, apskaitÄ , dėl socialinių įgÅ«džių stokos ir alkoholio vartojimo problemų.

Vaiko teisių pažeidimai Å¡eimoje buvo fiksuojami ir grėsmės lygis nepilnamečiams vaikams buvo vertinamas ne vienÄ kartÄ , t. y. 2015 m. birželio 18 d., 2018 m. liepos 12 d., 2019 m. balandžio 26 d., 2019 m. liepos 6 d., 2019 m. liepos 24 d. Vaikai iÅ¡ nesaugios jiems aplinkos buvo paimti 2018 m. liepos 16 d., nustačius antrÄ grėsmės vaikams lygį. 2018 m. liepos 19 d. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rÅ«mai leido paimti nepilnamečius vaikus iÅ¡ jų tėvų (atsakovų).

Vaikams buvo nustatyta laikinoji globa, Å¡eimai taikyta atvejo vadyba. 2019 m. balandžio 5 d. vaikai buvo grÄ Å¾inti tėvams, tačiau ieÅ¡kovas 2019 m. liepos 15 d. Vaiko laikino apgyvendinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vaikus vėl paėmė iÅ¡ namų ir laikinai apgyvendino (duomenys neskelbtini) Å¡eimos ir vaiko gerovės centre, nes ieÅ¡kovas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato gavo praneÅ¡imÄ apie vaikų tėvo (duomenys neskelbtini) konfliktus, dėl ko jis buvo iÅ¡gabentas į areÅ¡tinę, o vaikų motina (duomenys neskelbtini) buvo neblaivi, todėl vaikais negalėjo pasirÅ«pinti.

Fiksuotais duomenimis, vaikai pasakojo, kad mama ir tėtis dažnai geria alų ir degtinę, iÅ¡gėrę tarpusavyje barasi. Sakė, kad matė kaip mama dÅ«rė tėčiui peiliu, kad mama mušė juos diržu, stumdė į sienÄ . Dėl smurto prieÅ¡ vaikus, ieÅ¡kovas kreipėsi su pareiÅ¡kimu į (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiÄ jį policijos komisariatÄ . 2019 m. liepos 16 d. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rÅ«mų vėl leido paimti nepilnamečius vaikus iÅ¡ jų tėvų (atsakovų).

Nuo 2019 m. liepos 11 d. iki 2019 m. liepos 24 d. darbui su Å¡eima buvo inicijuotas mobiliosios komandos darbas. Atsakovai iÅ¡ pradžių geranoriÅ¡kai sutiko bendradarbiauti ir priimti pagalbÄ Å¡eimai. Buvo identifikuotos problemos: abiejų tėvų alkoholio vartojimas, nuolatiniai konfliktai Å¡eimoje, tėvų bedarbystė, tėvystės įgÅ«džių stoka. Å eimai buvo pateiktos rekomendacijos: kreiptis į specialistus dėl alkoholio vartojimo problemos sprendimo; abiems tėvams kreiptis dėl mediacijos, siekiant konstruktyvių tarpusavio santykių; tęsti psichologo konsultacijų lankymÄ ; nuolat palaikyti ryšį su sÅ«numis; pozityvios tėvystės mokymų lankymas; stengtis įsidarbinti; socialinių įgÅ«džių ugdymas.

Taip pat Å¡eimai buvo taikoma atvejo vadyba, sudarytas pagalbos planas, numatomos priemonės ir veiksmai, kurių turi imtis atsakovai: spręsti alkoholio problemÄ (lankyti priklausomybių specialisto konsultacijas, lankyti psichiatro konsultacijas); lankyti psichologo konsultacijas (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centre; užsiregistruoti ir dalyvauti pozityvios tėvystės mokymuose; lankyti vaikus ir pan. Pateiktais duomenimis, pagalbos plane numatytus kai kuriuos įpareigojimus dažniausiai vykdė atsakovė. Atsakovas dažniausiai posėdžiuose nedalyvavo, o ir jų metu, bÅ«davo neigiamai nusiteikęs specialistų atžvilgiu ir įpareigojimų nevykdė. 2020 m. birželio 1 d. vykusio posėdžio metu susirinkę specialistai padarė iÅ¡vadas, kad:

„specialistų sprendimu pagalbos plane numatyta ir teikta pagalba nepadėjo tėvams ir tėvai nepakeitė savo elgesio susigrÄ Å¾inti vaikus į Å¡eimÄ â€œ. (duomenys neskelbtini) rajono socialinių paslaugų centro 2020 m. birželio 16 d. raÅ¡te Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad atvejo vadybos procesas atsakovų Å¡eimai taikomas nuo 2019 m. liepos 11 d. Å eimai buvo numatytos atitinkamos pagalbos priemonės. Atsakovai epizodiÅ¡kai lankė psichologo, psichiatro, priklausomybių ligų konsultanto konsultacijas.

Atsakovė dalyvavo pozityvios tėvystės mokymuose. Prasidėjus karantino laikotarpiui atsakovai nesinaudojo specialistų teikiamomis paslaugomis. Centro turimais duomenimis, atsakovai vartoja alkoholį, fiksuoti atvejai, kai sugyventinių namuose lankėsi policijos pareigūnai.

5. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovai nuolat buvo motyvuojami spręsti piktnaudžiavimo alkoholiu problemÄ . Sugyventiniams suteikta informacija apie galimybę gydytis alkoholio priklausomybę Respublikiniame priklausomybės ligų centre bei priklausomybių reabilitacijos centre. Rekomenduota lankyti psichiatro, psichologo konsultacijas (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centre, priklausomybių konsultanto konsultacijas, AA klubo veiklas. Pateiktais duomenimis, bendraujant su atsakove pastebėta, kad moteris stengiasi nuslėpti alkoholio vartojimo problemÄ , nenuvyko į Respublikinį priklausomybės ligų centrÄ dalyvauti „Minesotos“ programoje, atsisako kreiptis dėl ilgalaikio gydymo nuo alkoholio, lankyti AA klubÄ , tačiau sutinka lankyti priklausomybių ligų konsultanto, psichiatro konsultacijas.

Atsakovas nepripažįsta alkoholio vartojimo problemos, ignoruoja rekomenduojamos pagalbos galimybes, vengia dalyvauti atvejo vadybos posėdžiuose, nepriima siūlomos pagalbos. 2019 m. liepos 18 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ir įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta laikinoji globa, laikinu vaikų globėju paskirtas (duomenys neskelbtini) šeimos ir vaiko gerovės centras. 2020 m. birželio 15 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)vaikų globėjas buvo pakeistas ir globėja paskirta (duomenys neskelbtini).

6. IÅ¡analizavęs byloje surinktus įrodymus, iÅ¡klausęs ieÅ¡kovo atstovę, atsakovus, trečiÄ jį asmenį, liudytojÄ , teismas darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovai netinkamai rÅ«pinasi, auklėja ir daro žalingÄ Ä¯takÄ savo amoraliu elgesiu savo nepilnamečiais vaikais, neiÅ¡vengia smurto naudojimo vaikų atžvilgiu, su jais bendrauja epizodiÅ¡kai, neteikia pakankamo iÅ¡laikymo, nerodo noro ir nededa pakankamai pastangų, jog patys augintų savo vaikus. Teismas nurodė, kad nors 2019 m. spalio 16 d. ikiteisminis tyrimas atsakovės atžvilgiu dėl skausmo vaikams sukėlimo buvo nutrauktas, nes neužteko įrodymų baudžiamajai atsakomybei kilti, tačiau, pateiktais duomenimis bei vaikų teigimu, ji juos mušė, jie grįžti namo nenorėjo, neturėjo kÄ valgyti, arba pavalgyti važiuodavo pas draugÄ , namuose bÅ«davo daug alaus „bambalių“, mama dažnai gėrė, girta važinėjo, tėvai dažnai konfliktuodavo, neiÅ¡vengdavo smurto (Vaiko nuomonės iÅ¡klausymo aktai, 2019 m. liepos 8 d., (duomenys neskelbtini) rajono socialinių paslaugų centro psichologės informacija, 2019 m. liepos 23 d. (duomenys neskelbtini) Å¡eimos ir vaiko gerovės centro informacinis praneÅ¡imas, 2019 m. spalio 16  d. nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo).

Liudytoja (duomenys neskelbtini) nurodė, kad atsakovai linkę meluoti ir slėptis, kai iÅ¡gėrinėja, užgėrimai ilgalaikiai; Å¡eimos gyvenimas ir bÅ«das nepastovus, bÅ«na gyvena kartu, tačiau bÅ«na gyvena atskirai; kai negeria vaikus stengiasi prižiÅ«rėti; kartais bendrauja ir priima pagalbÄ , tačiau kartais be priežasties pagalbos nebepriima, neatsiliepia į skambučius, neperskambina; iÅ¡ bendravimo su Å¡eima įspÅ«dis toks, jog pagalba reikalinga tik dėl kitų, bet ne jiems patiems.

Liudytojos teigimu, toks atsakovų gyvenimo bÅ«das tęsiasi visÄ laikÄ ir tikimybė, jog situacija pasikeis, maža. Teismas vertino, kad tokie duomenys yra pakankami teigti, jog atsakovų elgesys vaikų atžvilgiu nėra tinkamas ir yra žalingas.

7. Teismas taip pat nurodė, kad nuo laikinosios globos vaikams nustatymo praėjus daugiau kaip metams laiko, atsakovai iÅ¡ esmės pagalbos plane numatytų įsipareigojimų neįvykdė, nepriėmė visos specialistų siÅ«lomos pagalbos, nesistengė atstatyti ryÅ¡io su vaikais, nepakeitė savo elgesio bei gyvenimo bÅ«do. Teismas sprendė, kad savo netinkamu, neatsakingu elgesiu atsakovai neužtikrina ir negali užtikrinti sÅ«nums gerų gyvenimo sÄ lygų, tinkamo auklėjimo ir priežiÅ«ros, saugumo, normalaus vystymosi.

Jų pastangos nėra pastovios ir ilgalaikės. Atsakovo teiktais paaiškinimais jam pagalba nėra reikalinga ir jis savo elgesyje ir gyvenimo būde iš esmės neįžvelgia vaikams netinkamos įtakos. Atsakovė nurodo, jog sieks pasikeisti, tačiau, praėjus daugiau nei metams po vaikų paėmimo, jos elgesys iš esmės nesikeičia ir nėra konkrečiai aišku, kokiomis priemonėmis ir kada galima tikėtis pokyčių dėl jos gyvenimo būdo pasikeitimo. Nors atsakovai įsidarbinę ir dirba, tačiau teismas vertino, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog yra realūs ir kitokie teigiami pokyčiai atsakovų gyvenimo būde dėl jų požiūrio, elgesio, bendravimo bei galimų pasikeitimų pastovumo.

8. Esant tokioms aplinkybėms, teismas darė iÅ¡vadÄ , jog pagrįstai galima konstatuoti, kad atsakovai Å¡alinasi nuo tinkamo vaikų auklėjimo ir auginimo, nesudaro ir nesiekia sudaryti pastovesnių tinkamų sÄ lygų vaikams augti, nepakankamai priima jiems teikiamÄ socialinę pagalbÄ , taip pat ir patys nerodo įmanomai maksimalių pastangų keisti savo gyvenimo bÅ«dÄ bei sÄ lygas, esminių teigiamų pokyčių jų elgesyje nenustatyta, todėl nėra pagrindo manyti, kad padėtis ateityje gali pasikeisti, nes netinkamas jų elgesys vaikų atžvilgiu, bylos duomenimis, tęsiasi kelis metus. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kinys dėl reikalavimų neterminuotai riboti atsakovų tėvų valdžiÄ , laikytinas pagrįstu ir įrodytu.

9. Teismas nustatė, kad pas globėjÄ vaikams yra sudarytos tinkamos sÄ lygos augti, geros buitinės gyvenimo sÄ lygos, jie tinkamai prižiÅ«rėti, tinkamai rÅ«pinamasi jų sveikata ir ugdymu, yra visos palankios sÄ lygos visapusiÅ¡kam ir harmoningam vystymuisi. Kadangi vaikams jų buvimo vieta pas globėjÄ tapo įprasta, tai vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ iki teismo sprendimo dėl vaikų rÅ«pybos nustatymo įsiteisėjimo teismas nustatė pas (duomenys neskelbtini).

10. Teismas nustatė, kad atsakovų vaikus gyvenamuoju būstu aprūpina globėja, todėl sprendė, kad labiausiai vaikų poreikius patenkintų išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovai yra pakankamai jauno amžiaus, darbingi ir dirbantys, gaunamos pajamos vidutiniškai sudaro apie 400-600 Eur, savo vardu registruoto turto ir kitų išlaikytinių atsakovai neturi. Atsakovė nurodė, kad būsto išlaikymui per mėnesį reikalinga apie 150 Eur suma.

Atsakovas nurodė turintis kreditorinių įsipareigojimų, tačiau teismas vertino, kad jie nėra susiję su vaikų poreikių tenkinimu. Teismas sprendė, kad nors konkrečių skaičiavimų dėl vaikų išlaikymo dydžio nėra teikiama, šiuo metu mažiausia išmoka vaikui 70 Eur, tačiau racionali ir pagrįsta tokio amžiaus vaiko išlaikymui reali išlaidų suma būtų apie 280-330 Eur per mėnesį, o atsakovams tenkanti išlaikymo dalis vieno vaiko atžvilgiu – apie 210-260 Eur.

Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovų gaunamos pajamos nėra itin didelės, kitokio turto jie neturi, jiems taip pat reikalingos lėšos bÅ«sto iÅ¡laikymui, pragyvenimui, iÅ¡laikymas priteistinas dviem iÅ¡laikytiniams, todėl pagal atsakovų turtinę padėtį teismas iÅ¡ atsakovų priteisė iÅ¡laikymÄ kiekvienam vaikui po 120 Eur dydžio kas mėnesį mokamomis iÅ¡mokomis nuo 2019 m. liepos 18 d., nes nėra duomenų, jog iÅ¡laikymas po laikinosios globos nustatymo buvo teikiamas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 11.

Atsakovė (duomenys neskelbtini) apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rÅ«mų 2021 m. balandžio 12 d. sprendimo dalį dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ laikinai apriboti motinos valdžiÄ ir sustabdyti asmenines ir turtines teises, pagrįstas giminyste ir nustatytas įstatymų atsakovei sÅ«nų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

12. Atsakovė nurodo, kad neterminuotam motinos valdžios ribojimui nėra bÅ«tinų įstatyme numatytų sÄ lygų. Netvirtina, kad motinos valdžiÄ Ä¯gyvendino nepriekaiÅ¡tingai, ir neprieÅ¡tarautų iÅ¡vadai, kad yra pagrindas motinos valdžiÄ riboti laikinai, tačiau, mano, kad iÅ¡imtinių aplinkybių, kuriomis galėtų bÅ«ti grindžiamas neterminuotas apribojimas, bylos medžiaga nerodo.

13. Pažymi, kad skundžiamo sprendimo motyvuose nėra pagrįsta nei ypatinga žala vaikų vystymuisi, kuriÄ vaikai esÄ patyrė dėl to, kad ji netinkamai įgyvendino motinos valdžiÄ , nėra nepagrįsta iÅ¡vada, kad ji visiÅ¡kai nesirÅ«pina vaikais ir kodėl laikytina, kad padėtis negali pasikeisti. IÅ¡ skundžiamo sprendimo motyvų nematyti, kad dėl to, kaip ji su atsakovu įgyvendina tėvų valdžiÄ , vaikams bÅ«tų padaryta fizinės žalos, sutrikdyta jų psichinė raida ir pan. (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratÅ«ra 2019 m. spalio 16 d. nutarimu taip pat nutraukė ikiteisminį tyrimÄ dėl tariamo fizinio smurto, kurį ji neva pavartojo prieÅ¡ savo vaikus. Pažymi, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ne dėl to, kad jos padaryti veiksmai nėra tiek pavojingi, kad užtrauktų baudžiamÄ jÄ atsakomybę, bet todėl, kad ji jų neatliko. Be to, tame pat nutarime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) nepageidavo patvirtinti prieÅ¡ motinÄ duotų parodymų.

14. Pažymi, kad taip pat nėra duomenų, kad vaikai bÅ«tų iÅ¡ esmės stokoję bendravimo ir / ar socialinių įgÅ«džių, sutrikusi jų pedagoginė raida, atsiradę pykčio / agresijos priepuoliai, pradėję formuotis žalingi įpročiai, asocialus nusistatymas ir pan. Netvirtina, jog yra gerai, kad vaikai mato tėvus apsvaigusius ir tarp jų iÅ¡kylančias konfliktines situacijas, tačiau pozicija, kad bet koks aplinkos vaikui netinkamumas, visada įgalima teismÄ taikyti griežčiausiÄ priemonę – neterminuotÄ motinos valdžios ribojimÄ , neatitinka įstatymų leidėjo valios skirstyti tėvų valdžios ribojimÄ Ä¯ dvi kategorijas, pagal tėvų kaltės sunkumÄ .

15. Atkreipia dėmesį į tai, kad vaikais pastaruoju metu rÅ«pinosi tiek, kiek tai leido vaiko paėmimo iÅ¡ Å¡eimos režimas. Nurodo, kad su vaikais nuolatos bendrauja bent valandÄ per savaitę betarpiÅ¡ko susitikimo metu ir bent kartÄ telefonu. Toks bendravimo intensyvumas jos netenkina, nes turėtų trukti ilgiau, tačiau taip vienaÅ¡aliÅ¡kai nutarė vaikų globėja (duomenys neskelbtini). Bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu Å¡ios aplinkybės nebuvo iÅ¡samiai iÅ¡aiÅ¡kintos. Susitikimai su vaikais vyksta (duomenys neskelbtini) Å¡eimos ir vaiko gerovės centre tarpininkaujant socialinei darbuotojai (globos koordinatorei) (duomenys neskelbtini), ji turėjo bÅ«ti apklausta kaip liudytoja, kad iÅ¡aiÅ¡kinti, ar tikrai ji savo vaikais nesirÅ«pina ir ar nesirÅ«pinu visiÅ¡kai.

16. Mano, kad net ir konstatavus ypatingÄ Å¾alÄ vaikų vystymuisi ir / ar visiÅ¡kÄ nesirÅ«pinimÄ , neterminuotam tėvų valdžios ribojimui to neužtektų. Kita bÅ«tina sÄ lyga – nebuvimas duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Pirmos instancijos teismas apsiribojo tik pareikÅ¡damas, kad „nėra pagrindo manyti, kad padėtis ateityje gali pasikeisti, nes netinkamas atsakovų elgesys vaikų atžvilgiu, bylos duomenimis, tęsiasi kelis metus“. Tačiau pažymi, kad padėtis gali iÅ¡ esmės keisti į gerÄ jÄ pusę, rodo Å¡ios aplinkybės: kartÄ 2018 m. liepos 19 d. vaikai jau buvo paimti, tačiau 2019 m. balandžio 5 d. vaikai buvo grÄ Å¾inti į Å¡eimÄ ; iÅ¡ 2020 m. birželio 1 d. pagalbos Å¡eimai plano matyti, kad ji vykdė beveik visas numatytas priemones (lankė priklausomybės ligų specialisto, psichiatro, psichologo konsultacijas, registravosi ir dalyvavo pozityvios tėvystės kursuose), problemas pripažįsta; su vaikais nuolatos bendrauja pagal galimybes.

17. Pažymi, kad teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 404 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Teismas nei nustatė jai terminÄ pasirinkti advokatÄ , nei pranešė apie advokato reikalingumÄ Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai. Pažymi ir tai, kad teismui nepateikė nei atsiliepimo, nei jokių įrodymų. Teismo posėdžio metu tik pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ keisti socialinę darbuotojÄ , nors tas aiÅ¡kiai nėra teismo kompetencijoje. Tas reiÅ¡kia, kad ginti savo teisių teisme savarankiÅ¡kai nesugebėjo, ir advokatas jai buvo bÅ«tinas.

18. Mano, kad nors negali skųsti sprendimo dalies dėl tėvo valdžios neterminuoto ribojimo atsakovui, tačiau tėvo valdžia jam taip pat galėjo bÅ«ti ribojama tik terminuotai. PraÅ¡o teismo apsvarstyti galimybę virÅ¡yti apeliacinio skundo reikalavimus ir tais pačiais motyvais suÅ¡velninti tėvų valdžios ribojimo formÄ ir atsakovui.

19. IeÅ¡kovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

20. IeÅ¡kovas mano, kad Å¡ioje byloje motinos valdžia pagrįstai apribota neterminuotai, atsakovės socialiai rizikingas elgesys yra ilgalaikis, ji, nors ir deklaruoja kažkÄ daranti, tačiau nesugeba iÅ¡ esmės, reikÅ¡mingai pakeisti gyvenimo bÅ«do, atsikratyti žalingų įpročių, neturi ir nesiekia įgyti socialinių įgÅ«džių rÅ«pintis vaikais, todėl teismas teisingai įvertino, kad padėtis Å¡eimoje negali pasikeisti, ir tuo pagrindu atsakovės motinos valdžiÄ apribojo neterminuotai.

Atsakovė vengia atlikti savo pareigas vaikų atžvilgiu, nesirūpina vaikais, toks jos elgesys pažeidžia vaikų interesus, todėl neterminuotas motinos valdžios apribojimas nustatytas pagrįstai ir jis atitinka vaikų interesus. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 21. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

22. Atsakovė (duomenys neskelbtini) praÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, nurodydama, kad tokiu bÅ«du bÅ«tų paÅ¡alinti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme trÅ«kumai: turėjo bÅ«ti apklausta liudytoja socialinė darbuotoja (duomenys neskelbtini) tam, kad iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar tikrai atsakovė savo vaikais nesirÅ«pina ir ar nesirÅ«pina visiÅ¡kai, be to, apeliacinės instancijos teismo posėdyje ji dalyvautų kartu su advokatu.

23. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io kodekso 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundÄ arba pareiÅ¡kime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas. Pažymėtina, kad Å¡alys, teikdamos praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos iÅ¡imtines aplinkybes, dėl kurių bÅ«tinas žodinis bylos nagrinėjimas.

24. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar galėjo Å¡is konkretus įrodymas bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ , ir atsižvelgti į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ sprendžiant Å¡alių ginÄÄ .

Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sÄ lygų taikyti CPK 314 straipsnyje iÅ¡vardytas iÅ¡imtis ir šį įrodymÄ priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali bÅ«ti priimami nauji sužinoti, iÅ¡reikalauti įrodymai, jeigu Å¡alis Å¡ia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).

25. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, Å¡alių procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme nurodytas aplinkybes bei argumentus, įvertinusi praÅ¡ymo apklausti liudytojÄ apeliacinės instancijos teisme motyvus, liudytojos galimų paaiÅ¡kinimų įtakÄ nagrinėjamai bylai, taip pat ir tai, kad atsakovės nesutikimo su skundžiamu sprendimu motyvai iÅ¡dėstyti apeliaciniame skunde, kurį parengė profesionalus teisininkas (advokatas), konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančios įrodymų visumos, kurios pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad bÅ«tų galima įvertinti Å¡io teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ bei padaryti iÅ¡vadÄ , ar skundžiamu sprendimu byla buvo iÅ¡spręsta teisingai (CPK 320 straipsnio 1 dalis), todėl atsakovės praÅ¡ymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir liudytojos apklausos netenkinamas.

26. Nagrinėjamu atveju atsakovė (duomenys neskelbtini) skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinys ir neterminuotai apribota motinos valdžia atsakovei bei sustabdytos asmenines ir turtines teises, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų atsakovei nepilnamečių sūnų atžvilgiu. Atsakovas (duomenys neskelbtini) apeliacinio skundo, pareiškimo dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo nepateikė, todėl laikytina, kad kita sprendimo dalis, kuria patenkintas ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinys ir neterminuotai apribota tėvo valdžia atsakovui (duomenys neskelbtini) bei sustabdytos asmenines ir turtines teises, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų atsakovui nepilnamečių sūnų atžvilgiu, sūnums iš atsakovų priteistas sprendime nurodyto dydžio išlaikymas, taip pat išspręsti kiti susiję klausimai, nėra ginčijama, todėl teisėjų kolegija dėl šios sprendimo dalies nepasisako.

Teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ar pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

27. Atsakovė nesutikimÄ su skundžiama sprendimo dalimi argumentuoja ne tik tuo, kad, tenkinant materialinius reikalavimus byloje, jos nuomone, nebuvo nustatyta iÅ¡imtinių aplinkybių, kuriomis galėtų bÅ«ti grindžiamas neterminuotas motinos valdžios apribojimas, bet ir dėl proceso teisės normų pažeidimo, kuris pasireiÅ¡kė tuo, kad pirmosios instancijos teismas neužtikrino, jog atsakovė bÅ«tų tinkamai atstovaujama procese, taip buvo pažeista CPK 404 straipsnyje numatyta atsakovės teisė turėti atstovÄ ir tinkamai ginti savo teises.

28. Atmesdama kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai taikyto motinos valdžios apribojimo bÅ«do, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į kasacinio teismo praktikÄ , kurioje aiÅ¡kinant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.180 straipsnyje įvardytas sÄ lygos, dėl kurių gali bÅ«ti ribojama tėvų valdžia, konstatuota, kad tėvų valdžios apribojimas yra atsakomybės tėvams forma, kai yra pagrindas spręsti, kad tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingÄ Ä¯takÄ vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirÅ«pina vaikais (CK 3.180 straipsnis).

Å is tėvų valdžios apribojimo sÄ lygų sÄ raÅ¡as yra baigtinis ir visais iÅ¡vardytais atvejais turi bÅ«ti nustatyta tėvų kaltė. Tėvų valdžia gali bÅ«ti apribota nustačius bent vienÄ iÅ¡ CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Kiekvienu iÅ¡ Å¡ių prieÅ¡ingų teisei veiksmų ar neveikimo tėvai daro ypatingÄ Å¾alÄ vaikui.

Žala neturi bÅ«ti suprantama vien kaip tam tikras tiesioginis smurtinis elgesys ar vaiko žalojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra ultima ratio (kraÅ¡tutinė priemonė), taikoma tuomet, kai teismas padaro iÅ¡vadÄ , kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingÄ Å¾alÄ vaiko vystymuisi ar visiÅ¡kai juo nesirÅ«pina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020).

29. IÅ¡ EŽTT jurisprudencijos dėl tėvų teisės į Å¡eimos gyvenimo gerbimÄ taip pat matyti, kad vaiko sugrÄ Å¾inimas į biologinę Å¡eimÄ ne visada atitiktų jo interesus (žr. EŽTT 2014 m. balandžio 29 d. sprendimÄ byloje Z. J. prieÅ¡ LietuvÄ , peticijos Nr. 60092/12; 2012 m. kovo 13 d. sprendimo byloje Y. C. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 4547/10, par. 133–135), o sunkiai iÅ¡sprendžiama tėvų alkoholizmo problema gali bÅ«ti svarus pagrindas griežtai suvaržyti tėvų valdžiÄ , pabrėžiant kertinę geriausių vaiko interesų apsaugos svarbÄ (žr., pvz., mutatis mutandis (su bÅ«tinais (atitinkamais) pakeitimais) EŽTT 2000 m. vasario 8 d. sprendimÄ byloje Scott prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 34745/97).

30. Taigi, prieÅ¡ingai nei nurodo atsakovė, įstatymas numato ir teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog konstatuoti, kad tėvai daro ypatingÄ Å¾alÄ vaikui, nėra bÅ«tina nustatyti, kad buvo sutrikdyta vaiko psichinė sveikata, vaikui buvo padaryta fizinė žala, pakanka nustatyti bent vienÄ iÅ¡ CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių: tėvų (tėvo ar motinos) vengimÄ atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiavimÄ tėvų valdžia, žiaurų elgesį su vaikais, daromÄ Å¾alingÄ Ä¯takÄ vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirÅ«pinimÄ vaikais.

31. Nesutiktina ir su apeliacinio skundo argumentu, jog skundžiamo sprendimo motyvuose nėra pagrįsta nei ypatinga žala vaikų vystymuisi, kuriÄ vaikai esÄ patyrė dėl to, kad atsakovė netinkamai įgyvendino motinos valdžiÄ , nėra nepagrįsta iÅ¡vada, kad ji visiÅ¡kai nesirÅ«pina vaikais ir kodėl laikytina, kad padėtis negali pasikeisti. IÅ¡ skundžiamo sprendimo motyvų aiÅ¡kiai matyti, jog pirmosios instancijos teismas ypatinga žala vaikų vystymuisi laikė atsakovės žiaurų elgesį su vaikais (smurto naudojimÄ vaikų atžvilgiu), atsakovės daromÄ Å¾alingÄ Ä¯takÄ vaikams savo amoraliu elgesiu (neiÅ¡spręstÄ alkoholizmo problemÄ , atsakovų tarpusavio konfliktų sprendimÄ vaikų akivaizdoje), atsakovės vengimÄ atlikti savo pareigas auklėti vaikus (pareigos tinkamai identifikuoti vaikų poreikius nevykdymÄ , epizodinį bendravimÄ su jais), taip pat nesirÅ«pinimÄ vaikais (neteikiamÄ pakankamÄ iÅ¡laikymÄ ).

32. Spręsdamas dėl atsakovės žiauraus elgesio su vaikais, pirmosios instancijos teismas vertino 2019 m. liepos 8 d. Vaiko nuomonės iÅ¡klausymo aktuose užfiksuotus atsakovės vaikų pasakojimus apie tai, kad namuose mama juos skriaudžia; dažnai muÅ¡a diržu, mušė per rankÄ ir kojÄ , stumdė. Taip pat vertino (duomenys neskelbtini) Å¡eimos ir vaiko gerovės centro psichologės informaciniame praneÅ¡ime nurodytus duomenis, kad 2019 m. liepos 23 d. vykusios konsultacijos metu, atsakovės vyriausiasis sÅ«nus pasakojo, kaip gegužės mėn. girta motina jį stÅ«mė į sienÄ bei į radiatorių ir prakirto kaktÄ .

Atsižvelgė į ieÅ¡kovo nurodytus duomenis apie tai, kad vaikų teisių pažeidimai Å¡eimoje buvo fiksuojami ne vienÄ kartÄ , t. y. 2015 m. birželio 18 d. (nustatytas galimas smurtas prieÅ¡ vaikus), 2018 m. liepos 12 d., 2019 m. balandžio 26 d., 2019 m. liepos 6 d. ir 2019 m. liepos 24 d. (nustatyti galimi nesmurtiniai vaikų teisių pažeidimai), taip pat atsižvelgė į ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, užfiksuotus 2019 m. spalio 16 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ , iÅ¡ kurių matyti, kad vaikų pasakojimus apie tai, kad atsakovė namuose juos mušė diržu, stumdė, girdėjo ir Skyriaus specialistė (duomenys neskelbtini), atsakovės sesuo (duomenys neskelbtini) bei atsakovo sesuo (duomenys neskelbtini).

33. Teisėjų kolegija įvertinusi Å¡iuos duomenis, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta pakankamai aplinkybių, liudijančių apie atsakovės smurtinį elgesį vaikų atžvilgiu. Vien ta aplinkybė, kad civilinio proceso tvarka vertinami atsakovės veiksmai ikiteisminio tyrimo metu nebuvo įvertinti kaip neteisėti, neužkerta kelio konstatuoti jų prieÅ¡ingumÄ teisei civilinio proceso tvarka. Be to, iÅ¡ 2019 m. spalio 16 d. nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo nurodytos informacijos matyti, jog atsakovės vyriausiasis sÅ«nus, apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, atsisakė pasakoti apie mamÄ dėl jai jaučiamo pykčio. Todėl vertinti, kad tokiu bÅ«du atsakovės sÅ«nus pripažino, kad Skyriaus specialistei ir (duomenys neskelbtini) Å¡eimos ir vaiko gerovės centro psichologei pasakojo netiesÄ , nėra jokio pagrindo.

34. Vertindamas atsakovės daromÄ Å¾alingÄ Ä¯takÄ vaikams savo amoraliu elgesiu, pirmosios instancijos teismas iÅ¡ ieÅ¡kinyje, kartu su ieÅ¡kiniu pateiktuose dokumentuose nurodytų duomenų nustatė, jog atsakovų Å¡eima nuo 2007 m. sausio 8 d. iki 2018 m. birželio 30 d. buvo įtraukta į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos socialinės rizikos Å¡eimų, auginančių vaikus, apskaitÄ dėl socialinių įgÅ«džių stokos ir alkoholio vartojimo problemų.

Taip pat nustatė, kad netrukus po to, kai 2019 m. balandžio 5 d. vaikai buvo grÄ Å¾inti atsakovams, 2018 m. liepos 19 d. teismui leidus juos paimti iÅ¡ atsakovų pirmÄ kartÄ , 2019 m. liepos 15 d. vaikai vėl buvo paimti iÅ¡ namų ir laikinai apgyvendinti (duomenys neskelbtini) Å¡eimos ir vaiko gerovės centre, nes iÅ¡ (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato buvo gautas praneÅ¡imas apie tai, kad vaikų tėvas susimušė su savo broliu, todėl buvo iÅ¡gabentas į areÅ¡tinę, o vaikų motina buvo neblaivi, todėl vaikais negalėjo pasirÅ«pinti.

Iš 2019 m. liepos 8 d. Vaiko nuomonės išklausymo aktuose užfiksuotų duomenų pirmosios instancijos teismas nustatė, jog vaikai pasakojo Skyriaus specialistei, kad mama ir tėtis dažnai geria alų ir degtinę, išgėrę tarpusavyje barasi; mama dažnai bara tėtį ir net „padūrė“ jį peiliu; mama prašė tėtį jai nupirkti alaus, jis nepirko, tada mama jį išvarė iš namų. Iš 2019 m. liepos 23 d. (duomenys neskelbtini) šeimos ir vaiko gerovės centro informacinio pranešimo duomenų pirmosios instancijos teismas nustatė, jog 2019 m. liepos 23 d. vykusios konsultacijos metu, atsakovų vyriausiasis sūnus pasakojo, kad tuo laiku, kai gyveno su mama, ji dažnai gėrė, girta važinėdavo miestelyje motociklu, tualete būdavo daug alaus bambalių.

Remdamasis 2020 m. birželio 1 d. pagalbos plano duomenimis, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovės alkoholizmo problema nėra iÅ¡spręsta, kÄ iÅ¡ esmės pripažino ir pati atsakovė, teismo posėdyje duodama paaiÅ¡kinimus.

35. Teisėjų kolegija vertina, kad Å¡ios byloje nustatytos aplinkybės yra pakankamos padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovės neiÅ¡spręsta alkoholio vartojimo problema ir iÅ¡ to sekantys tokie neigiami veiksniai, kaip smurtas Å¡eimoje ir prieÅ¡ vaikus, konfliktų sprendimas nepilnamečių vaikų akivaizdoje, nepriežiÅ«ra, neabejotinai yra žalingi vaikų vystymuisi ir jų požiÅ«rio į Å¡eimos gyvenimÄ formavimuisi.

36. Atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad vaikai bÅ«tų iÅ¡ esmės stokoję bendravimo ir / ar socialinių įgÅ«džių, sutrikusi jų pedagoginė raida, atsiradę pykčio / agresijos priepuoliai, pradėję formuotis žalingi įpročiai, asocialus nusistatymas ir pan. IÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklaustos (duomenys neskelbtini) duotų parodymų, užfiksuotų 2019 m. spalio 16 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ , matyti, jog bendraudama su (duomenys neskelbtini) Å¡eima, ji pastebėjo, jog Å¡eimos socialiai įgÅ«džiai silpni, bendravimas nedraugiÅ¡kas, agresyvus.

Liudytoja nurodė mačiusi, kaip atsakovės vaikai žaisdami tarpusavyje pykstasi, muÅ¡asi, yra labai grubÅ«s vienas kito atžvilgiu. Jos nuomone, atsakovės vaikų bendravimas tarpusavyje yra iÅ¡skirtinai nedraugiÅ¡kas. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta Å eimos ir vaiko gerovės psichologė taip pat nurodė, kad vyriausiasis atsakovės sÅ«nus turi emocinių ir elgesio sunkumų. IÅ¡ 2019 m. liepos 8 d. Vaiko nuomonės iÅ¡klausymo akto matyti, kad vyriausiasis atsakovės sÅ«nus buvo paliktas antriems metams kartoti kursÄ . (duomenys neskelbtini) Å¡eimos ir vaiko gerovės centro parengtuose 2020 m. liepos 3 d. raÅ¡tuose dėl vaikų charakteristikos, 2020 m. birželio 1 d. pagalbos plane nurodoma, kad mama susitikimų su vaikais metu mažai užsiimdavo bendra veikla su vaikais, daugiau laiko skirdavo stebėjimui iÅ¡ Å¡alies, atsineÅ¡tam maistui bei kalboms apie tėtį; paraginta užsiimti bendra veikla, pvz., padėti ruoÅ¡ti namų darbus, mama vengė tai daryti.

Pastebėta, jog tėvai iÅ¡ vaikų renka informacijÄ vienas apie kitÄ , o ne tiesiogiai bendrauja su vaikais, dėmesys labiau sutelkiamas į tėvų poreikių tenkinimÄ , tačiau ne į susitikimų prasmę ir tikslÄ . Tėvai mažai bendrauja su mokykla ir (duomenys neskelbtini) Å¡eimos ir vaiko gerovės centru.

37. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad domėtis vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iÅ¡ tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviÅ¡koms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014). Atsižvelgdama į Å¡iuos iÅ¡aiÅ¡kinimu, teisėjų kolegija vertina, kad vaikų ir pačios atsakovės elgesys neabejotinai yra atitinkamai netinkamo vaikų auklėjimo ir pareigos tinkamai identifikuoti vaikų poreikius nevykdymo dėl aplaidumo ar abejingumo pasekmė. 38. (duomenys neskelbtini) Å¡eimos ir vaiko gerovės centro parengtuose 2020 m. liepos 3 d. raÅ¡tuose dėl vaikų charakteristikos, 2020 m. birželio 1 d. pagalbos plane nurodoma, kad mama atvykdavo į centrÄ 3-4 kartus per mėnesį, tačiau susitikimai su vaikais nebuvo pastovÅ«s, mama nesilaikė susitarto lankymo grafiko, apie neatvykimÄ nepraneÅ¡davo, dažnai neatsakydavo į skambučius.

Kelis kartus patys vaikai skambino tėvams. Yra užfiksuota, kada mama vaikams melavo, norėdama pateisinti savo neatvykimÄ , taip pat yra paskambinusi bÅ«dama neblaivi. Globėja (duomenys neskelbtini) teismo posėdžio metu pasakojo, kad dėl vaikų susitikimų su tėvais bendrauja su (duomenys neskelbtini) Å¡eimos ir vaiko gerovės centru, vaikai supranta, kada jų mama skambina neblaivi, po tokių pokalbių, pasak globėjos, jie bÅ«na iÅ¡balansuoti, neranda sau vietos, nervinasi. Atsakovė, bendraudama su vaikais, juos apdalina pažadais, kurių vėliau neiÅ¡pildo, tai vaikus labai nuvilia.

39. Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamÄ pagrindÄ spręsti, kad atsakovės bendravimas su vaikais vertintinas kaip epizodinis, socialiai neatsakingas ir yra ilgalaikis, o tai daro vaikams didelę psichologinę žalÄ . Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes dėl globėjos (duomenys neskelbtini) trukdymo atsakovei bendrauti su vaikais. Taip pat nėra pagrindo tvirtinti, kad atsakovės epizodinis bendravimas su vaikais yra nulemtas vaikų paėmimo iÅ¡ Å¡eimos teisinio režimo.

40. Taip pat prieÅ¡ingai nei nurodo atsakovė, pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo motyvuose iÅ¡samiai iÅ¡dėstė faktines aplinkybes, kurioms esant pripažino, jog nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Teisėjų kolegija pritaria Å¡iems motyvams ir jų papildomai nekartoja. Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, teisėjų kolegija nurodo, kad aplinkybė, jog kartÄ vaikai jau buvo paimti ir grÄ Å¾inti į Å¡eimÄ , tik patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų dėl atsakovės negebėjimo pasiekti stabilių ir visas sritis apimančių pokyčių, pagrįstumo.

41. Netgi pripažįstant tam tikrus minimalius teigiamus atsakovės elgesio pokyčius, pagrindinė priežastis, lėmusi netinkamÄ atsakovės motinos pareigų įgyvendinimÄ , yra susijusi su alkoholio vartojimu, kenkiančiu pamatinėms vaikų teisėms ir interesams. BylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad atsakovė paskirtus įpareigojimus vykdė tik iÅ¡ dalies, bendradarbiavimas dažniausiai vyko socialinės darbuotojos iniciatyva, atsakovė nėra motyvuota keisti savo gyvenimo bÅ«dÄ , jos elgesys nesikeičia jau ilgÄ laikÄ ir nėra konkrečiai aiÅ¡ku, kokiomis priemonėmis ir kada galima tikėtis pokyčių dėl jos gyvenimo bÅ«do pasikeitimo, todėl duomenų apie tai, kad jos elgesys gali pasikeisti, nėra.

Taigi, byloje nenustatyta, kad vaikai gali bÅ«ti grÄ Å¾inti į Å¡eimÄ ir atsakovė yra pajėgi jais tinkamai pasirÅ«pinti, tuo tarpu laikinoji globa trunka nuo 2019 m. liepos 18 d. (pagal CK 3.253 straipsnio 2 dalį laikinoji globa gali trÅ«kti ne ilgiau kaip dvylika mėnesių, o tėvams dedant pastangas keisti savo elgesį, gali bÅ«ti pratęsta nevirÅ¡ijant maksimalaus aÅ¡tuoniolikos mėnesių termino), ir Å¡iuo metu turi bÅ«ti priimtas nuolatinis ir geriausiai vaiko interesus atitinkantis sprendimas.

42. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta pakankamai aplinkybių, liudijančių, kad atsakovė nesuvokia nei savo pareigų, nei vaikų poreikių, turi daug problemų dėl savo gyvenimo bÅ«do, su tokiu vertinimu iÅ¡ dalies sutiko ir pati atsakovė. Å iuo atveju nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė Å¡iuo metu yra pajėgi pati pasirÅ«pinti vaikais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors apribojus tėvų valdžiÄ tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, bet tėvams iÅ¡lieka teisė matytis su vaiku, iÅ¡skyrus atvejus, kai tai prieÅ¡tarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis), o įrodžius, kad tėvas (motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikÄ , tėvų valdžios apribojimas gali bÅ«ti panaikintas (CK 3.181 straipsnis).

43. Pasisakydama dėl atsakovės nurodomo proceso teisės normų pažeidimo, kolegija pažymi, jog pagal CPK 51 straipsnį asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovÄ . Atstovavimas – tai specifinė veiklos rÅ«Å¡is, reikalaujanti ne tik laiko, bet ir specialių teisės žinių. Proceso Å¡alys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys dažniausiai tokių žinių neturi. Dėl to, norėdami geriau apginti savo teises ir interesus, jie kviečiasi į pagalbÄ advokatus ar kitus asmenis – atstovus.

Asmenų teisių ir įstatymo saugomų interesų apsauga ir gynimas nėra vienintelis atstovavimo tikslas. Atstovai, įgyvendindami kooperacijos civiliniame procese principÄ , taip pat padeda teismui priimti teisingÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ byloje. Dėl to atstovavimas laikomas viena iÅ¡ teisės į tinkamÄ procesÄ garantijų. Teisės į teisingÄ teismo procesÄ principas reikalauja, kad valstybė, garantuodama teisę kreiptis į teismÄ teisminės gynybos, kartu užtikrintų, jog teismo procesas vyktų sÄ Å¾iningai, operatyviai, kvalifikuotai, bÅ«tų gerbiamos Å¡alių teisės, o bylÄ nagrinėtų neÅ¡aliÅ¡kas ir neutralus teisėjas.

Pažymėtina tai, kad įstatymų leidėjas, siekdamas užtikrinti Konstitucijoje įtvirtintÄ asmens teisę į gynybÄ , taip pat teisę turėti advokatÄ ir siekdamas sudaryti galimybes asmenims ginti įstatymų garantuojamas savo teises ir teisėtus interesus civilinėse ir administracinėse bylose, 2000 m. kovo 28 d. priėmė ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymÄ .

44. CPK 161 straipsnyje numatyta, jog tais atvejais, kai posėdžio pirmininkas mano, kad Å¡alis be atstovo pagalbos nesugeba tinkamai ginti savo teisių, jis gali pasiÅ«lyti Å¡iems asmenims pasirÅ«pinti, jog jiems bÅ«tų atstovaujama procese. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad pagal įstatymÄ teismas neprivalo rÅ«pintis, kad Å¡alis turėtų atstovÄ , kvalifikuotÄ teisininko pagalbÄ byloje; tik matydamas, kad Å¡alių gebėjimai dalyvauti nagrinėjant bylÄ yra aiÅ¡kiai nelygÅ«s, kad dėl sveikatos ar kitos svarbios priežasties Å¡alis be atstovo pagalbos negali tinkamai ginti savo teisių, teismo posėdžio pirmininkas gali pasiÅ«lyti Å¡alims pasirÅ«pinti jų atstovavimu; toks posėdžio pirmininko veiksmas nepažeistų Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178/2006).

Gebėjimas veiksmingai įgyvendinti procesines teises iÅ¡ esmės priklauso nuo dalyvaujančio byloje asmens gebėjimo sekti procesÄ ir visapusiÅ¡kai jame dalyvauti, šį gebėjimÄ gali menkinti amžius, nepakankama branda ar negalia. Galimos situacijos, kai dalyvaujantis byloje asmuo dėl menko iÅ¡silavinimo, teisinio neiÅ¡prusimo bei nepatyrimo gali nesugebėti įvertinti pasirinkto teisių gynimo bÅ«do tinkamumo bei jo veiksmingumo konkrečioje byloje ir dėl to atsidurti nelygiavertėje procesinėje padėtyje kitos bylos Å¡alies atžvilgiu, taigi teisingo, sÄ Å¾iningo ir tinkamo bylos iÅ¡nagrinėjimo tikslas gali likti neįgyvendintas.

Ar Å¡alis dėl tam tikrų priežasčių be atstovo pagalbos negali tinkamai ginti savo teisių, vertinama konkrečioje byloje vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

45. CPK 404 straipsnio, reglamentuojančio pasirengimÄ nagrinėti bylÄ dėl tėvų valdžios apribojimo, 4 dalyje numatyta, jog, jeigu vaiko tėvai (ar vienas iÅ¡ jų), dėl kurių valdžios apribojimo sprendžia teismas, per teismo nustatytÄ terminÄ patys (pats) nepasirenka advokato, teiksiančio jiems (jam) teisinę pagalbÄ , teisėjas, kuriam paskirta parengti bylÄ nagrinėti, praneÅ¡a valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimÄ organizuojančiai institucijai apie tai, kad vaiko tėvams (ar vienam iÅ¡ jų), dėl kurių valdžios apribojimo sprendžia teismas, bÅ«tinas advokatas, jei mano, kad vaiko tėvai (ar vienas iÅ¡ jų) be advokato pagalbos negalės tinkamai ginti savo teisių.

46. Teisėjų kolegija pažymi, kad, atsižvelgiant į bylose dėl tėvų valdžios apribojimo sprendžiamų klausimų svarbÄ , CPK 161 straipsnio 1 dalyje nustatyta teismo posėdžio pirmininko ar kito bylÄ nagrinėjančio teisėjo pareiga įsitikinti, ar byloje dalyvaujantys asmenys be atstovo pagalbos sugeba (sugebės) tinkamai ginti savo teises, o tuo suabejojus, pasiÅ«lyti Å¡iems asmenims pasirÅ«pinti, kad jiems bÅ«tų atstovaujama procese, turi ypatingÄ reikÅ¡mę. Å ios kategorijos bylose vaiko teisėti atstovai paprastai patiria daug neigiamų iÅ¡gyvenimų, kurie daro neigiamÄ Ä¯takÄ jų galimybei racionaliai mÄ styti, tinkamai elgtis procese.

Dėl to kiekvienu atveju, kai vaiko tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymÄ nėra pasirÅ«pinę savo teisiniu atstovavimu, teismas turi iÅ¡siaiÅ¡kinti to priežastis, įvertinti Å¡ių asmenų galimybę tinkamai ginti savo teises teisminio proceso metu. Toks vertinimas apima, be kita ko, vaiko tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymÄ amžiaus, iÅ¡silavinimo, socialinių įgÅ«džių, raÅ¡tingumo ir kitų reikÅ¡mingų aplinkybių įvertinimÄ . Esant bent menkiausiai abejonei dėl vaiko tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymÄ sugebėjimo tinkamai ginti savo teises, teismas turi pasiÅ«lyti Å¡iems asmenims pasirÅ«pinti, kad jiems bÅ«tų atstovaujama procese.

47. Susipažinus su proceso pirmosios instancijos teisme eiga nustatyta, jog nagrinėjamu atveju atsakovė (duomenys neskelbtini) proceso metu nebuvo atstovaujama advokato. Procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti asmeniÅ¡kai 2020 m. gruodžio 29 d., praneÅ¡ime nurodyta, jog atsakovė per 25 dienas nuo praneÅ¡imo įteikimo dienos privalo pateikti teismui atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį. Pirmasis teismo Å¡aukimas atsakovei į 2021 m. kovo 5 d. teismo posėdį, grįžo neįteiktas, duomenų, kad Å¡aukimas įsiteikė per darbovietę, byloje nebuvo, todėl teismas bylos nagrinėjimÄ atidėjo.

Å aukimas į 2021 m. balandžio 1 d. teismo posėdį atsakovei įteiktas asmeniÅ¡kai. Atsakovė į teismo posėdį atvyko, jame dalyvavo, tačiau jokių procesinių dokumentų iki teismo posėdžio nepateikė. Teismo posėdžio pradžioje atsakovams ir trečiajam asmeniui buvo iÅ¡aiÅ¡kintos teisės, tame tarpe, ir teisė turėti advokatÄ , tačiau poreikio pasinaudoti advokato teisine pagalba atsakovė nenurodė. Atsakovė teismo posėdyje pateikė pakankamai suprantamus ir aiÅ¡kius paaiÅ¡kinimus dėl ieÅ¡kinio reikalavimų: nurodė, jog sutinka, kad turi bėdÄ (alkoholio vartojimÄ ), nurodė, kad planuoja per pusę metų pakeisti savo gyvenimo bÅ«dÄ , planuoja imtis priemonių dėl žalingų įpročių atsikratymo – vykti į Vilnių „koduotis“, paklausta dėl bendradarbiavimo su socialiniais darbuotojais, nurodė, kad žino socialinės darbuotojos teises ir pareigas ir jos netekina esama socialinė pedagogė, pasisakė dėl iÅ¡laikymo dydžio, kokį galėtų skirti, iÅ¡reiÅ¡kė norÄ , kad bÅ«tų laikinai apribota jos valdžia.

Pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimÄ ir toje dalyje ieÅ¡kinį tenkinus, atsakovė kreipėsi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo ir 2021 m. gegužės 6 d. apeliacinio skundo suraÅ¡ymui jai buvo paskirtas advokatas. Advokato parengtame apeliaciniame skunde ji taip pat praÅ¡o pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ laikinai apriboti motinos valdžiÄ sÅ«nų atžvilgiu, jokių naujų įrodymų, iÅ¡skyrus apklausti liudytoja socialinę darbuotojÄ (duomenys neskelbtini), priimti nepraÅ¡o ir iÅ¡ esmės jokių naujų duomenų nenurodo, kurių nebÅ«tų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimo dalį.

48. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir tai, jog atsakovė pirmosios instancijos teisme vykusiame teisminiame procese dalyvavo bÅ«dama pakankamai brandaus (51 m.) amžiaus, turėdama gyvenimiÅ¡kos ir dalyvavimo teisminiuose procesuose patirties, nes nepilnamečius vaikus net du kartus buvo leista paimti iÅ¡ atsakovės. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovei bÅ«tų nustatytas ribotas darbingumas ar atsakovė turėtų psichinės sveikatos sutrikimų. Nors byloje nėra duomenų apie atsakovės iÅ¡silavinimÄ , tačiau iÅ¡klausius posėdžio pirmosios instancijos teisme garso įraÅ¡Ä , taip pat nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė bÅ«tų neraÅ¡tinga, atsakovė yra dirbanti, bylos duomenys taip pat patvirtina, jog atsakovės socialinių įgÅ«džių stoka iÅ¡ esmės susijusi su atsakovės piktnaudžiavimu alkoholiu bei negebėjimu darniai bendrauti Å¡eimoje, su vaikais, laikytis pozityvios tėvystės principų, nesmurtauti.

49. Aptartų motyvų pagrindu teisėjų kolegija visiÅ¡kai pritaria pirmosios instancijos teismas iÅ¡vadai, jog Å¡iuo atveju nėra pagrindo manyti, jog be advokato pagalbos atsakovė nebÅ«tų galėjusi tinkamai ginti savo teisių ir veiksmingai įgyvendinti savo procesines teises. Pažymėtina, jog Å¡ios kategorijos bylose teismo vaidmuo yra aktyvus ir teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais Å¡alys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai yra bÅ«tina siekiant teisingai iÅ¡spręsti bylÄ (CPK 376 straipsnio 1 dalis); atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio (prieÅ¡ieÅ¡kinio) pagrindÄ sudarančias ir teismo posėdyje paaiÅ¡kėjusias aplinkybes, peržengti pareikÅ¡tų reikalavimų ribas, t. y. patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikÅ¡ta, taip pat priimti sprendimÄ dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikÅ¡to ieÅ¡kinio (prieÅ¡ieÅ¡kinio) dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnio 3 dalis), kt.

Å ioje byloje pirmosios instancijos teismas surinko įrodymus apie atsakovų turtinę padėtį, tam, kad bÅ«tų iÅ¡spręstas iÅ¡laikymo vaikams priteisimo klausimas ir įvertinęs juos bei atsakovų paaiÅ¡kinimus, nusprendė sumažinti ieÅ¡kinio reikalavimÄ , priteisdamas iÅ¡ atsakovų po 120 Eur kiekvienam vaikui, kas mėnesį mokamų iÅ¡mokų, nes atsakovai patys nepateikė jokių įrodymų. Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindÄ spręsti, kad pirmosios instancijos teismas Å¡ioje byloje pažeidė pareigÄ bÅ«ti aktyviam.

50. Remdamasi iÅ¡dėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ procesinį sprendimÄ , kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

51. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a: (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rÅ«mų 2021 m. balandžio 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Å i Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Ramunė Čeknienė Rita Dambrauskaitė Dalia Pranckienė