94066128-e63d-4723-b202-d5345da7dcba · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėjas Artūras Pažarskis Pranešėjas Artūras Pažarskis                      Baudžiamoji byla Nr. 1A-652-648/2013Teisėja Ainora Kornelija Macevičienė                 Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01080-2011-6Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.1.; 2.1.7.4.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS2013 m. gruodžio 19 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Pažarskio, teisėjų Lauretos Ulbienės ir Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės,sekretoriaujant Irmai Greičiuvienei,dalyvaujant prokurorui Sigitui Jankauskui,nukentėjusiajai V.

P.,nuteistajam P. K., jo gynėjui advokatui Rimui Andrikiui,specialistams Linai Lazarenko ir Valentinui Mitunevičiui,vertėjaujant Jelenai KondraÅ¡ovai, Olgai Vostrenkovai, Irinai Siniavskai,teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo nuteistojo P. K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 28 d. nuosprendžio, kuriuo P. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. 15 MGL dydžio (2 025 Lt) bauda.Nukentėjusiosios V. P. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies priteisiant jai iÅ¡ ADB „Ergo Lietuva“ 1 858 Lt turtinei ir 8 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ,nustatė:P. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. už tai, kad jis, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisykles (toliau - KET), dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, t. y. 2011-09-04, apie 13.41 val., Vilniuje, P. K., vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Audi A6“, v/n (duomenys neskelbtini), važiuodamas PaneriÅ¡kių gatve ir sukdamas į kairę, buvo neatidus, nedavė kelio jo važiavimo krypties eismo juosta iÅ¡ deÅ¡inės į kairę kirtusiai pėsčiajai V.

P., todėl jÄ partrenkė ir sužalojo. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų V. P. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.Nuteistasis P. K. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-28 nuosprendį ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.Teigia, kad teismas nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje abstrakčiai nurodė, jog P. K. pažeidė KET, tačiau ne konkretų jų reikalavimų. Tai prieÅ¡tarauja tiek Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 1 p., įtvirtinančiam apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies reikalavimus, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai (kasacinės nutartys Nr. 2K-195/2007, 2K-127/2010, 2K-185/2012, 2K-398/2012).

Be to, teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nuostatas. Pasak P. K., jis nuosekliai teigė, jog sukdamas į kairę pasirinko tinkamÄ ir saugų greitį, pėsčiųjų perėjos sankryžoje nebuvo, o staiga į važiuojamÄ jÄ kelio dalį iÅ¡bėgusiÄ moterį bandė aplenkti stabdydamas ir pasukdamas kairėn. Kontaktas tarp jo vairuojamo automobilio ir nukentėjusiosios nebuvo stiprus, pastaroji nukrito. Apeliantas neturėjo galimybės stebėti nukentėjusiÄ jÄ prieÅ¡ jai iÅ¡bėgant į važiuojamÄ jÄ kelio dalį, todėl jis nepažeidė KET reikalavimų.

Specialistės L. Lazarenko paaiÅ¡kinimai, kuriais buvo atmesti minėti P. K. teiginiai, prieÅ¡tarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. Jos 2012-07-13 specialisto iÅ¡vadoje konstatuota, jog byloje nėra duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima apskaičiuoti automobilio „Audi A6“ greitį prieÅ¡ eismo įvykį, nes ikiteisminio tyrimo medžiagoje neužfiksuota jokių Å¡ios transporto priemonės pėdsakų, todėl tyrime naudotas automobilio „Audi A6“ greitis - 10-20 km/h. Specialisto iÅ¡vados konstatavimas tam tikrose nepatikrintose ir nepatvirtintose įvykio situacijÄ apibÅ«dinančiose ribose negali bÅ«ti pripažintas pagrįstu.

L. Lazarenko taip pat paaiÅ¡kino, kad GariÅ«nų turgavietėje yra intensyvus eismas ir daug pėsčiųjų, todėl vairuotojas turėjo pasirinkti greitį pagal kelio sÄ lygas, kad galėtų sustabdyti automobilį iki kliÅ«ties, o pėsčioji privalėjo eiti pagal Å¡aligatvio linijas, Å¡iuo atveju eismas nėra organizuotas, įvykio vietoje nėra nei Å¡aligatvių linijų, nei perėjos. Tokie paaiÅ¡kinimai yra akivaizdžiai tendencingi, nes akcentuojamos tik apelianto, kaip vairuotojo, pareigos, tačiau nutylima pėsčiosios V.

P. pareiga eiti per važiuojamÄ jÄ kelio dalį laikantis KET. Byloje nėra duomenų, kad kartu su nukentėjusiÄ ja gatvę kirto ir kiti žmonės, ji pati pripažįsta nepastebėjusi nuteistojo automobilio. Todėl V. P. parodymai apie ramybę gatvėje nėra pamatuoti, kita vertus, pati specialistė L. Lazarenko davė paaiÅ¡kinimus apie intensyvų eismÄ GariÅ«nų turgavietėje, kas atitinka tikrovę. Pažymi, kad teismas skundžiamame nuosprendyje įvertino ir pačios nukentėjusiosios veiksmus nagrinėjamo įvykio metu bei pripažino, jog ji pažeidė KET 49 p. reikalavimus.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nenustačius P. K. vairuojamo automobilio greičio eismo įvykio metu, teismo iÅ¡vados dėl nukentėjusiosios kÅ«no sužalojimo mechanizmo, apelianto galimybės iÅ¡vengti eismo įvykio, matomumo sÄ lygų yra grindžiamos tik prielaidomis, o ne patikimais įrodymais. Esant tokioms aplinkybėms, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-28 nuosprendis negali bÅ«ti laikomas teisėtu ir pagrįstu.Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras ir nukentėjusioji - apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo P. K. apeliacinis skundas atmetamas.Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas nuosprendyje savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis.

Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. PrieÅ¡ingai nei teigia nuteistasis P. K., apylinkės teismas įvertino bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, o savo iÅ¡vadas, iÅ¡dėstytas apkaltinamajame nuosprendyje, pagrindė bÅ«tent pakankamai iÅ¡samia įrodymų visumos analize bei iÅ¡dėstė motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus.

Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, kad apeliantui nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar Lietuvos Respublikos BPK normų pažeidimu.P. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., kuri numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Kvalifikuojant veikÄ pagal šį Lietuvos Respublikos BK straipsnį, bÅ«tina nustatyti ne tik pavojingÄ veikÄ (konstatuoti KET pažeidimÄ ), bet ir padarinius (eismo įvykį ir nesunkų kito žmogaus sveikatos sutrikdymÄ ) bei priežastinį ryšį tarp pažeidimo ir kilusių padarinių. IÅ¡vada apie priežastinio ryÅ¡io buvimÄ tokiais atvejais daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus ir kurie jų pažeidimai buvo tiesioginė padarinių kilimo sÄ lyga (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-31/2013, 2K-370/2013).Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje abstrakčiai nurodė, jog jis pažeidė KET, tačiau ne konkretų jų reikalavimÄ .

Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. dispozicija yra blanketinė, t. y. kelių eismo taisyklės, kurių pažeidimas gali reikÅ¡ti ir Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ , yra įtvirtintos, poįstatyminiame akte - Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintose KET (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K–578/2011). IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies pradžioje iÅ¡ tikrųjų nenurodė, kokį konkretų KET punktÄ pažeidė apeliantas sukeldamas eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas šioje byloje surinktus įrodymus, konstatavo, jog P. K. pažeidė KET 162 p. reikalavimus (nuosprendžio 5 l). Toks KET punkto reikalavimų pažeidimas buvo inkriminuotas nuteistajam ir kaltinamajame akte (t. 1, b.l. 145-148). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, jog šiuo atveju apkaltinamajame nuosprendyje apskritai nebuvo nustatytas ir aiškiai nurodytas nuteistojo padarytas KET punkto pažeidimas, sukėlęs Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. numatytas pasekmes.

Vien minėtas skundžiamo nuosprendžio netikslumas neleidžia pripažinti, kad priimtas procesinis sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.P. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis baudžiamojo proceso metu nuosekliai teigė, jog sukdamas į kairę pasirinko tinkamÄ ir saugų greitį, pėsčiųjų perėjos sankryžoje nebuvo, o staiga į važiuojamÄ jÄ kelio dalį iÅ¡bėgusiÄ moterį bandė aplenkti stabdydamas ir pasukdamas kairėn. Apeliantas neturėjo galimybės stebėti nukentėjusiÄ jÄ prieÅ¡ jai iÅ¡bėgant į važiuojamÄ jÄ kelio dalį, todėl jis nepažeidė KET reikalavimų.

Tokie nuteistojo teiginiai neatitinka byloje surinktų įrodymų.P. K., ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip liudytojas, parodė, kad 2011-09-04, apie 13.30 val., jis, vairuodamas automobilį „Audi A6“, įvažiavo iÅ¡ GariÅ«nų g. į Jočionių g. Važiavo GariÅ«nų turgavietės pagrindinių vartų link. PrieÅ¡ vartus nuteistasis norėjo pasukti į kairę, kadangi norėjo nuvažiuoti į naujÄ GariÅ«nų prekybos centrÄ . Praleidęs iÅ¡ priekio atvažiuojančius automobilius iÅ¡ deÅ¡inės, jis pradėjo posÅ«kio manevrÄ Ä¯ kairę.

Nuo pagrindinių turgavietės vartų tuo metu važiuojamÄ ja kelio dalimi ėjo daug pėsčiųjų. P. K. važiavo lėtai, apie 20 km/h greičiu, važiuojamÄ ja kelio dalimi per vidurį, matė nuo turgavietės pagrindinių vartų pusės palei deÅ¡inį kraÅ¡tÄ einančius pėsčiuosius, kurie ėjo važiuojamÄ ja kelio dalimi skersai jo važiavimo krypties. Pėstieji vaikščiojo į abi puses, t. y. GariÅ«nų g. pusės pagrindinių vartų link ir atgal. Jis matė laisvÄ tarpÄ tarp žmonių, todėl važiavo nestabdydamas vairuojamo automobilio.

Apeliantui privažiavus ties iÅ¡važiavimo iÅ¡ turgavietės deÅ¡inio kraÅ¡to tiesiÄ ja, jis pamatė jo važiavimo kryptimi iÅ¡ deÅ¡inės pusės bėgančiÄ moterį. Atstumas tuo metu iki jos buvo apie 1-2 metrus. Nuteistasis iÅ¡ karto paspaudė stabdžio pedalÄ . Kaip jam atrodo, automobilis jau sustojo, bet moteris vis tik užkrito ant automobilio ir nukrito į transporto priemonės priekį. P. K. iÅ¡ atvykusio greitosios medicinos pagalbos vairuotojo iÅ¡girdo, kad pastarajam moteris sakė, jog nukrito pati.

Apeliantas pats negalėjo patvirtinti, ar buvo kontaktas su jo automobiliu, nes negirdėjo jokio smÅ«gio garso, bet matė, jog moteris nukrito prieÅ¡ automobilį, taip ji gal užsikabino už automobilio (t. 1, b.l. 17-18).P. K., ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis, parodė, kad inkriminuotu laiku jis važiavo GariÅ«nų turgavietės pagrindinių vartų pusės link, tuo metu jo važiavimo greitis buvo apie 10-20 km/h. Privažiavęs posÅ«kį į kairę, apeliantas pasuko iÅ¡ karto nuvažiavimo į naujÄ jį prekybos centrÄ â€žGariÅ«nai“ link, nes tuo metu važiuojančių iÅ¡ priekio automobilių nebuvo.

Tada pamatė prieÅ¡ pat automobilį pėsčiÄ jÄ , kuri bėgo iÅ¡ deÅ¡inės pusės važiuojamÄ ja kelio dalimi nuo turgavietės pagrindinių vartų pusės. P. K. iÅ¡sigando ir, siekdamas iÅ¡vengti susidÅ«rimo, stabdė vairuojamÄ automobilį, tačiau negalėjo jo sustabdyti dėl mažo atstumo. Kaip tik pasuko į kairę automobilį, jis nematė einančių jo važiavimo krypties eismo juosta pėsčiųjų, laisva taip pat buvo prieÅ¡ingos krypties eismo juosta. Partrenkta pėsčioji krito į jo važiavimo krypties priekį.

Ji viena bėgo per važiuojamÄ jÄ kelio dalį, daugiau pėsčiųjų nebuvo. Sankryžoje, nuo GariÅ«nų turgavietės pusės žiÅ«rint po deÅ¡ine puse, stovėjo „miniveno“ tipo automobilis, kuris, kaip jam atrodo, galėjo užstoti pėsčiÄ jÄ , einančiÄ jo važiavimo krypties link (t. 1, b.l. 85-86).P. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dienÄ jis važiavo GariÅ«nų g. iki prekybos centro ir pasuko į deÅ¡inę, ten buvo 50 km/h apribojimas. Ä®važiavęs į sankryÅ¾Ä , jis praleido važiuojantį automobilį.

Kelias buvo tuščias, tik deÅ¡inėje pusėje stovėjo dar vienas automobilis. Šį „miniveno“ tipo automobilį apvažinėjo iÅ¡ kairės pusės. Staiga prieÅ¡ savo automobilį apeliantas pamatė moterį, todėl staigiai stabdė automobilį, ketino Å¡iÄ moterį apvažiuoti iÅ¡ kairės. Pėsčiųjų perėjos toje vietoje nėra, o nukentėjusioji iÅ¡bėgo į važiuojamÄ jÄ kelio dalį prieÅ¡ pat jo automobilį. Sustojus automobiliui, moteris nejudėdama gulėjo prieÅ¡ais jo automobilį, nors jis negirdėjo jokio smÅ«gio garso, todėl iÅ¡kart paskambino bendrojo pagalbos telefonu 112.

Tame kelyje viena kryptimi yra viena eismo juosta, o pėsčioji ėjo per sankirtÄ . Automobiliai, kuris suko ir kuris stovėjo kelkraÅ¡tyje, jam ribojo matomumÄ ir trukdė anksčiau pamatyti pėsčiÄ jÄ , todėl pastarosios iki to momento, kol ji nebuvo įžengusi į važiuojamÄ jÄ kelio dalį, nematė. Toje vietoje bÅ«na daug pėsčiųjų ir automobilių, eismas intensyvus (t. 2, b.l. 41).V. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dienÄ , sekmadienį, grįždama iÅ¡ GariÅ«nų turgaus, ji ėjo į autobuso stotelę, kad parvažiuotų į Lentvarį.

Važiuojamojoje kelio dalyje nebuvo pažymėta, kur eiti pėstiesiems, nes vyko remontas. Ten pėsčiųjų perėjos nėra. Ji ėjo ne viena, o kartu su kitais žmonėmis. Ji pažiÅ«rėjo į kairę-deÅ¡inę ir ten nebuvo jokio automobilio, kelyje buvo ramu, atvažiuojančios transporto priemonės, kuri jÄ nutrenkė, nepastebėjo. Ä®vykio aplinkybių nežino, nes atsipeikėjo tik ligoninėje. Nukentėjusioji negalėjo nurodyti, kuria automobilio vieta ji buvo kliudyta. Žino, kad smÅ«gis buvo iÅ¡ kairės pusės. V.

P. ėjo tiesiausiu ir trumpiausiu keliu, nebėgo ir neskubėjo (t. 2, b.l. 42). Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu davė iÅ¡ esmės tokius pačius parodymus, patvirtino juos atliekant parodymų patikrinimÄ vietoje (t. 1, b.l. 28-30, 44-47).Liudytoja T. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2011-09-04, apie 14 val., ji ėjo nuo GariÅ«nų g., Vilniuje, pagrindinių turgavietės vartų link. Automobiliai važiavo jai iÅ¡ deÅ¡inės pusės. Tuo metu dauguma žmonių ėjo iÅ¡ turgavietės pusės jai iÅ¡ priekio.

Pastebėjo nuo turgavietės vartų moterį, einančiÄ liudytojos link. Tuo metu sankryžoje, nuo įvažiavimo į naujÄ GariÅ«nų prekybos centrÄ Ä¯ Jočionių g., pasuko į kairę juodos spalvos automobilis. Matė, kaip kiti automobiliai praleido minėtÄ automobilį, kai jis norėjo pasukti į kairę, ir važiavo negreitai toliau. Moteris eidama žiÅ«rėjo tiesiai į T. Z., nepasuko galvos į automobilio pusę. Pamatė, kad automobilis važiuoja moters link, o Å¡i net nesustoja, eina skersai automobilio važiavimo kelio.

Vairuotojas dar bandė apvažiuoti moterį, bet nepavyko ir partrenkė pėsčiÄ jÄ priekine dalimi (t. 1, b.l. 24-25). Å i liudytoja patvirtino savo parodymus atliekant parodymų patikrinimÄ vietoje, tik nurodė, jog pėsčioji, kaip jai atrodė, įbėgo į važiuojamÄ jÄ kelio dalį (t. 1, b.l. 52-55).2012-07-13 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11-922 (12) konstatuota, kad byloje nėra duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima apskaičiuoti automobilio „Audi A6“ greitį prieÅ¡ eismo įvykį.

Automobilio „Audi A6“ vairuotojas P. K., prieÅ¡ sukdamas į kairę, privalėjo iÅ¡ anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios kelio dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, kairiojo kraÅ¡to, duoti keliÄ pagrindiniu keliu iÅ¡ deÅ¡inės artėjančioms transporto priemonėms, praleisti į jo važiavimo krypties bet kuriÄ eismo juostÄ Ä¯Ä—jusį pėsčiÄ jį, sukti taip, kad įvažiuodamas į važiuojamųjų kelio dalių sankirtÄ ir iÅ¡važiuodamas iÅ¡ jos neatsidurtų prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostoje.

Automobilio „Audi A6“ vairuotojas P. K., vairuodamas jo nurodomu 10-20 km/h greičiu, stabdydamas vairuojamÄ transporto priemonę, kai pėsčioji įžengė į važiuojamÄ jÄ kelio dalį nuo deÅ¡iniojo Jočionių g. važiuojamosios kelio dalies kraÅ¡to, turėjo techninę galimybę iÅ¡vengti pėsčiosios partrenkimo. Automobilio „Audi A6“ vairuotojo P. K. veiksmai - sankryžoje sukdamas į kairę, įvažiavo į Jočionių g. prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ , laiku nestabdė vairuojamos transporto priemonės ir nedavė kelio jo važiavimo krypties eismo juostÄ kirtusiai pėsčiajai V.

P. - techniniu požiÅ«riu buvo pagrindinė sÄ lyga kilti Å¡iam eismo įvykiui (t. 1, b.l. 129-132).Specialistė L. Lazarenko pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino suraÅ¡ytÄ iÅ¡vadÄ . PaaiÅ¡kino, kad automobilis judėjo posÅ«kio kreive į kairę važiuojamosios kelio dalies kraÅ¡to link, į kurį įžengė nukentėjusioji. PrieÅ¡ partrenkdamas pėsčiÄ jÄ , automobilis nuo deÅ¡iniojo kraÅ¡to buvo dar Å¡iek tiek toliau. Trumpiausias atstumas, kurį nukentėjusioji nuėjo važiuojamÄ ja kelio dalimi, yra 3,9 m.

Teikdama tokiÄ iÅ¡vadÄ , specialistė vadovavosi tuo, kad partrenkimo vieta buvo ta, kur yra užfiksuotas įlenkimas automobilio priekyje. Kadangi byloje parodymai skiriasi, kad nukentėjusioji bėgo ar ėjo, tai L. Lazarenko atliko tyrimÄ remdamasi greičiu, esant aplinkybei, kad nukentėjusioji bėgo. Tuo metu, kai nukentėjusioji ėjo važiuojamÄ ja kelio dalimi, automobilis buvo ne mažesniu kaip 12 m atstumu. Pėsčiajai automobilis nesudarė pavojaus, nes jis tik artėjo. KET yra nurodyta, jog sukdamas į kairę, vairuotojas turi duoti keliÄ jo judėjimo kryptį kertantiems eismo dalyviams.

GariÅ«nų turgavietėje yra intensyvus eismas ir daug pėsčiųjų, vairuotojas turėjo pasirinkti greitį pagal kelio sÄ lygas, kad galėtų automobilį sustabdyti iki kliÅ«ties. Pėsčioji partrenkta 0,5 m atstumu nuo važiuojamosios kelio dalies kraÅ¡to, kelių sankirtoje, kuri yra sankryžos dalis. Ten, kur nepažymėta pėsčiųjų perėja, pėstieji turi eiti Å¡aligatviu. Pėsčiajai artėjant prie važiuojamosios kelio dalies, stovintis automobilis gal ir trukdė matomumÄ , bet įžengus į važiuojamÄ jÄ kelio dalį, matomumo nukentėjusiajai neribojo.

Ji nurodė iÅ¡vadoje greitį tÄ , kuris užfiksuotas vairuotojo parodymuose. Pagal kelio sÄ lygas vairuotojo pasirinktas greitis buvo tinkamas, bet vairuotojas turi pasirinkti greitį pagal kelio situacijÄ , kad spėtų sustabdyti. Pėsčioji privalėjo eiti pagal Å¡aligatvio linijas, Å¡iuo atveju eismas nėra organizuotas, įvykio vietoje nėra nei Å¡aligatvių linijos, nei perėjos. Vairuotojas, važiuodamas kairio posÅ«kio kreive, turi neatsidurti prieÅ¡ingo eismo juostoje, Å¡iuo atveju buvo prieÅ¡ingai.

Automobilio įlenkimas yra ties radiatorių grotelių kairiuoju kraÅ¡tu, ten kur buvo nuvalytos dulkės. Realiai nuotraukose įžvelgė dulkių nuvalymÄ . Po susidÅ«rimo automobilis sustojo nepabaigęs posÅ«kio manevro. Papildomai apklausta L. Lazarenko paaiÅ¡kino, kad P. K. nurodomas „minivenas“, vertinat važiuojamÄ jÄ kelio dalį, nei vienam iÅ¡ eismo įvykio dalyvių negalėjo trukdyti matomumo. SmÅ«gio metu automobilis sustojo tik įvažiavęs į gatvę. Apeliantas pradėjo sustabdyti dar posÅ«kio kreivėje.

Jei transporto priemonės greitis bÅ«tų didesnis, ji bÅ«tų toliau nuvažiavusi. Tuo atveju, jei pėsčiasis turi didelį judėjimo greitį, tai partrenkimo metu gaudamas smÅ«gį jis turi nuskrieti stipriai į kairę savo bėgimo kryptimi. To nepatvirtina ir kiti užfiksuoti duomenys, nes moteris gulėjo prie pat automobilio (t. 2, b.l. 43-44, 177-178).Specialistė L. Lazarenko apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad ji, suraÅ¡ydama specialisto iÅ¡vadÄ , rėmėsi tuo, jog byloje nebuvo nustatyta automobilio stabdymo pėdsakų, ir vadovavosi vairuotojo nurodytu greičiu.

Gal prieÅ¡ susidÅ«rimÄ vairuotojas automobiliu važiavo 25 km/h greičiu, bet Å¡i aplinkybė nekeičia iÅ¡vados, jog vairuotojas turi lygiai tokiÄ pačiÄ galimybę iÅ¡vengti susidÅ«rimo. Vairuotojas privalo pasirinkti tokį greitį, kad galėtų sustoti prie iÅ¡ anksto matomos kliÅ«ties.Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas pateikė UAB „Impulsana“ 2013-09-12 konsultacinę specialisto iÅ¡vadÄ Nr. MV 2013-43, kurioje konstatuota, jog automobilis „Audi A6“, vairuojamas P. K., prieÅ¡ eismo įvykį judėjo ne mažesniu kaip 25 km/h greičiu.

Pėsčioji V. P. buvo partrenkta automobiliui „Audi A6“ važiuojant 5÷10 km/h greičiu. Nėra pagrindo teigti, kad buvusiomis prieÅ¡ eismo įvykį sÄ lygomis automobilio „Audi A6“ vairuotojas P. K. turėjo techninę galimybę iÅ¡engti pėsčiosios partrenkimo. Techniniu požiÅ«riu Å¡io eismo įvykio kilimÄ lėmė pėsčiosios V. P. veiksmai, kurie buvo nepriimtini ir prieÅ¡taravo KET 51 p. reikalavimui (t. 3, b.l. 10-16).Specialistas V. Mitunevičius apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad atlikdamas tyrimÄ , jis turėjo eismo įvykio vietos protokolÄ , schemÄ , nuotraukas, kurios buvo padarytos eismo įvykio vietoje, specialistės L.

Lazarenko iÅ¡vadÄ ir kitÄ medžiagÄ . Tyrimui pateiktose nuotraukose buvo galima identifikuoti automobilio stabdymo pėdsakÄ , kurio ilgis buvo ne mažesnis nei 2,5 m, o automobilio greitis, atlikus skaičiavimus, buvo ne mažesnis nei 25 km/h. Stabdymo pėdsakas įžiÅ«rimas nuotraukose, jo ilgis apskaičiuotas pagal nuotraukÄ , kuri iÅ¡vadoje įvardinta numeriu. Automobilis turi stabdžių ABS sistemÄ ir, jam intensyviai stabdant, bet kuriuo atveju neiÅ¡lieka ryÅ¡kÅ«s matomi pėdsakai, tai tokius pėdsakus galima įžiÅ«rėti tik žiÅ«rint labai stačiu kampu, iÅ¡ didesnio atstumo į tÄ vietÄ , kur buvo stabdomas automobilis.

Minėtas pėdsakas sutampa su automobilio ratų padėtimi ir matyti, jog yra vienas ryÅ¡kesnis pėdsakas, o kadangi automobilis turi stabdžių ABS sistemÄ , todėl susidaro pulsuojančio pobÅ«džio pėdsakai. Specialistas nemano, kad toks sutapimas atsitiktinis, pagal rato plotį ir iÅ¡sidėstymÄ yra pagrindas teigti, kad čia to automobilio pėdsakas. Jei pėsčioji ėjo, o ne bėgo, tai reikėtų padaryti kitus skaičiavimus. Po partrenkimo nuteistasis pavažiavo labai nedaug nuo 13 iki 52 cm.

Galima vertinti, kad iÅ¡važiuojant iÅ¡ sankryžos, „Audi“ vairuotojas iÅ¡ dalies iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , kas yra KET pažeidimas, tačiau specialistas pasisakė, kad Å¡is pažeidimas neturi priežastinio ryÅ¡io su eismo įvykiu. Be to, jis pasisakė, kad Å¡iuo atveju pėsčioji bÅ«tų kliudyta automobilio priekine kaire dalimi, jei bÅ«tų važiuota arčiau deÅ¡inio važiuojamosios kelio dalies kraÅ¡to, o KET įtvirtinta, kad iÅ¡važiuojant iÅ¡ sankryžos, kai yra atliekamas kairys posÅ«kis, negalima iÅ¡važiuoti į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , tai yra natÅ«ralu, jog važiuoti arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to Å¡is reikalavimas netaikomas, kadangi Å¡iuo atveju tai yra neįmanoma.

Jei P. K. važiuotų prie pat iÅ¡tisinės kelio ženklinimo linijos, tai jis bÅ«tų partrenkęs pėsčiÄ jÄ priekine kairės pusės automobilio dalimi.KET 162 p. numatyta, kad sukdamas sankryžoje į kairę arba į deÅ¡inę, vairuotojas privalo duoti keliÄ visiems eismo dalyviams, kertantiems jo važiavimo krypties eismo juostas. Sukdamas į keliÄ su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuotojas privalo duoti keliÄ eismo dalyviams, kertantiems bet kuriÄ važiuojamosios dalies eismo juostÄ .Byloje nustatyta, kad nagrinėjamu laiku nukentėjusioji V.

P. ėjo iÅ¡ GariÅ«nų turgavietės važiuojamÄ ja kelio dalimi. NukentėjusiÄ jÄ , įžengusiÄ Ä¯ važiuojamųjų kelio dalių sankirtÄ , partrenkė P. K. vairuojamas automobilis, kuris sankryžoje suko į kairę. Eismo įvykio vietos plane neužfiksuota, kad tame kelio ruože bÅ«tų pėstiesiems eiti skirta perėja (t. 1, b.l. 8). Apelianto parodymus, kad jam, važiuojant automobiliu, V. P. iÅ¡bėgo į važiuojamÄ jÄ kelio dalį prieÅ¡ jo transporto priemonę, nepatvirtina jokie byloje esantys objektyvÅ«s įrodymai.

Nukentėjusioji viso baudžiamojo proceso metu kategoriÅ¡kai paneigė tokiÄ aplinkybę teigdama, jog ji nebėgo ir neskubėjo eiti važiuojamÄ ja kelio dalimi. Teisėjų kolegija nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas abejoti nukentėjusiosios parodymais, jos parodymai yra nuoseklÅ«s, todėl laikytini patikimais. V. P. parodymus, kad ji ėjo, o ne bėgo per važiuojamÄ jÄ kelio dalį, atitinka teisiamojo posėdžio metu pagarsinti liudytojos T. Z., kurios dėl mirties nebuvo galima apklausti teisiamajame posėdyje, parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b.l. 24-25).

Liudytoja T. Z. parodymų patikrinimo metu nurodė, jog pėsčioji, kaip jai atrodė, įbėgo į važiuojamÄ kelio dalį (t. 1, b.l. 52). Å i liudytoja nebuvo kategoriÅ¡ka atsakydama į klausimÄ , kaip V. P. judėjo per važiuojamÄ jÄ kelio dalį iki partrenkimo. Be to, Å¡is procesinis veiksmas buvo atliekamas praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui po T. Z. apklausos ikiteisminio tyrimo metu (daugiau nei 3 mėn.), dėl ko asmuo natÅ«raliai gali nevisiÅ¡kai tiksliai atsiminti visas įvykiui reikÅ¡mingas aplinkybes.

Todėl aptartas T. Z. nurodytos aplinkybės prieštaravimas neleidžia abejoti nukentėjusiosios parodymų patikimumu. Šiuo aspektu taip pat atkreiptinas dėmesys, kad byloje nustatyta, jog po V. P. partrenkimo nukentėjusioji parkrito ties P. K. vairuojamu automobiliu. Specialistė L. Lazarenko pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad jei pėsčiasis turi didelį judėjimo greitį, tai partrenkimo metu gaudamas smūgį jis iš inercijos turi nuskrieti stipriai į kairę savo bėgimo kryptimi (t. 2, b.l. 178).

V. P. buvimo vieta po kontakto su automobiliu irgi neleidžia abejoti tuo, jog nukentėjusioji įžengė į važiuojamųjų kelio dalių sankirtÄ eidama, o ne bėgdama.Vertinant paties P. K. baudžiamojo proceso metu duotus parodymus, visų pirma pasakytina, kad jis nebuvo nuoseklus nurodydamas dėl „miniveno“ tipo automobilio, kuris galėjo trukdyti apeliantui pastebėti V. P.. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip liudytojas, jis apskritai nenurodė, kad toks automobilis stovėjo Å¡alia sankryžos (t. 1, b.l. 17-18).

P. K. nurodė Å¡iÄ aplinkybę įtariamojo apklausos metu pateikdamas savo nuomonę, kad „miniveno“ tipo automobilis galėjo užstoti pėsčiÄ jÄ , einančiÄ jo važiavimo krypties link (t. 1, b.l. 85-86). Bylos teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis jau kategoriÅ¡kai teigė, kad Å¡is automobilis jam ribojo matomumÄ ir trukdė anksčiau pamatyti pėsčiÄ jÄ (t. 2, b.l. 41). Pažymėtina, kad eismo įvykio vietos plane, kuriame pasirašė apeliantas, nėra užfiksuota, jog eismo įvykio metu ties sankryža stovėjo minėtas automobilis (t. 1, b.l. 8).

P. K. nepateikė jokių pastabų dėl eismo įvykio plane sudarytų aplinkybių. Be to, net ir teigiant, jog „miniveno“ tipo automobilis iÅ¡ tikrųjų stovėjo trukdydamas P. K. stebėti aplinkÄ , nuteistasis turėjo bÅ«ti itin atsargus, kadangi už Å¡io automobilio į važiuojamÄ jÄ kelio dalį galėjo iÅ¡eiti pėsčiasis. Nuteistasis tik pirmosios instancijos teismo posėdžio metu iÅ¡kėlė versijÄ , kad prieÅ¡ jam pasukant į kairę, praleidžiamas automobilis taip pat trukdė pastebėti pėsčiÄ jÄ , nenurodydamas to ikiteisminio tyrimo metu.

Dėl praleidžiamo automobilio negalėjimas stebėti tam tikrÄ laikÄ visos eismui reikÅ¡mingos aplinkos negali paÅ¡alinti vairuotojo pareigos įvertinti, ar atlikti manevrÄ bus saugu. PrieÅ¡ingai, vairuotojas, kuriam matomumÄ riboja kokie nors objektai, turi bÅ«ti itin atsargus ir atidus siekiant iÅ¡vengti staiga atsirandančių kliūčių važiuojamoje kelio dalyje. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog P. K. baudžiamojo proceso metu nebuvo nuoseklus nurodydamas dėl jo vairuojamo automobilio kontakto su nukentėjusiÄ ja, bei nebekartoja jų.P. K. apeliaciniame skunde nesutikimas su priimtu skundžiamu nuosprendžiu argumentuojamas iÅ¡ esmės tuo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino du byloje surinktus įrodymus - 2012-07-13 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vadÄ Nr. 11-922 (12) ir specialistės L.

Lazarenko duotus paaiÅ¡kinimus. Pastebėtina, kad nuteistojo kaltė pagrįsta visuma byloje surinktų įrodymų, o ne tik minėtais įrodymais. 2012-07-13 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vada Nr. 11-922 (12) buvo suraÅ¡yta remiantis pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga, eismo įvykio mechanizmas nustatytas panaudojus specialius, tokioms užduotiems skirtus skaičiavimus. Specialistė, turinti eismo įvykių ir transporto trasologijos eksperto kvalifikacijÄ , 23 metų ekspertinio darbo staÅ¾Ä , iÅ¡vadoje iÅ¡samiai aprašė visÄ tyrimo eigÄ , motyvavo savo iÅ¡vadas, padarytas atsakant į užduotyje pateiktus klausimus.

Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo nesivadovauti minėta specialisto iÅ¡vada kaip įrodymu nustatant Å¡iai bylai reikÅ¡mingas aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje neužfiksuota jokių objektyvių duomenų (stabdymo pėdsakų ar kt.), kuriais remiantis bÅ«tų galima nustatyti P. K. vairuojamo automobilio greitį, todėl specialistė, darydama atitinkamas iÅ¡vadas, rėmėsi nuteistojo apklausų metu nurodytu transporto priemonės greičiu. Nagrinėjamu atveju įvertinus vietos, kurioje P. K. vairavo automobilį, specifikÄ , atliekamo manevro pobÅ«dį, V.

P. padarytų sužalojimų sunkumÄ , pripažintina, kad specialistė pagrįstai rėmėsi apelianto ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais dėl jo vairuojamos transporto priemonės važiavimo greičio, kuris akivaizdu, jog buvo nedidelis. Be to, pats apeliantas viso baudžiamojo proceso metu nenurodė, kad jo vairuojamo automobilio greitis itin skyrėsi nuo to greičio, kuris panaudotas specialisto iÅ¡vadoje. Dėl minėtų aplinkybių nėra pagrindo nesivadovauti specialisto iÅ¡vada, o apeliacinio skundo teiginys, jog specialisto iÅ¡vados konstatavimas tam tikrose nepatikrintose ir nepatvirtintose įvykio situacijÄ apibÅ«dinančiose ribose negali bÅ«ti pripažintas pagrįstu, atmetamas kaip nepagrįstas.

Specialistė L. Lazarenko, apklausiama tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismo posėdžių metu, patvirtino savo suraÅ¡ytÄ iÅ¡vadÄ , iÅ¡samiai ir motyvuotai atsakydama į teismo bei proceso dalyvių klausimus, ji paaiÅ¡kino, kuo remiantis buvo suraÅ¡yta bÅ«tent tokio pobÅ«džio iÅ¡vada. Pirmosios instancijos teismui apklausus tirto eismo įvykio kilimo mechanizmÄ nustačiusiÄ ir iÅ¡vadÄ pateikusiÄ specialistę L. Lazarenko, nekilo jokių abejonių jos pateiktos iÅ¡vados iÅ¡samumu ar pagrįstumu.

To nekyla ir teisėjų kolegijai, kuri papildomai apklausė Å¡iÄ specialistę. Todėl specialistės L. Lazarenko paaiÅ¡kinimai taip pat laikytini įrodymu, kuriuo nustatytinos Å¡iai bylai reikÅ¡mingos aplinkybės.Byloje nustatyta, kad V. P. iÅ¡ tikrųjų perėjo į kitÄ važiuojamosios kelio dalies pusę eidama sankryža ne pagal Å¡aligatvio linijÄ , tačiau nukentėjusioji kirto P. K. važiavimo krypties eismo juostÄ , o vadovaujantis KET 162 p., apeliantas, sukdamas sankryžoje į kairę, privalėjo duoti keliÄ Ä—jusiai nukentėjusiajai.

Vien V. P. neatsargus elgesys einant per važiuojamÄ jÄ kelio dalį nepaneigia apelianto nesilaikyto KET punkto ir nedaro pagrindo konstatuoti, jog eismo įvykio priežastis buvo nukentėjusiosios veiksmai. 2012-07-13 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11-922 (12) konstatuota, jog automobilio „Audi A6“ vairuotojo P. K. veiksmai techniniu požiÅ«riu buvo pagrindinė sÄ lyga kilti Å¡iam eismo įvykiui. Pažymėtina, kad specialisto iÅ¡vadoje V. P. judėjimo greitis per važiuojamÄ jÄ kelio dalį buvo imamas kaip ramiu tempu bėgančios senyvo amžiaus pėsčiosios (specialisto iÅ¡vados 3 l.).

Taigi, specialistė, nustatydama eismo įvykio mechanizmÄ , rėmėsi P. K. palankia aplinkybe, jog nukentėjusioji įbėgo į važiuojamÄ jÄ kelio dalį, tačiau net ir Å¡i aplinkybė nepatvirtino, kad apeliantas savo veiksmais negalėjo iÅ¡vengti susidÅ«rimo su nukentėjusiÄ ja. Å iuo atveju bÅ«tina įvertinti ir byloje nagrinėjamo eismo įvykio vietos ypatumus, t. y. kad eismo įvykis įvyko Å¡alia GariÅ«nų turgavietės pagrindinio įėjimo, kur transporto priemonių ir pėsčiųjų eismas yra intensyvus, tuo labiau, kad eismo įvykio diena buvo sekmadienis, t. y. savaitgalio diena.

P. K. teisiamojo posėdžio metu taip pat pripažino, kad eismo įvykio vietoje bÅ«na daug pėsčiųjų ir automobilių, eismas intensyvus (t. 2, b.l. 41). Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip liudytojas, jis detalizavo, jog matė, kad nuo pagrindinių turgavietės vartų tuo metu važiuojamÄ ja kelio dalimi ėjo daug pėsčiųjų. P. K. važiavo lėtai, apie 20 km/h greičiu, važiuojamÄ ja kelio dalimi per vidurį, matė nuo turgavietės pagrindinių vartų pusės palei deÅ¡inį kraÅ¡tÄ einančius pėsčiuosius, kurie ėjo važiuojamÄ ja kelio dalimi skersai jo važiavimo krypties.

Pėstieji vaikščiojo į abi puses, t. y. GariÅ«nų g. pusės pagrindinių vartų link ir atgal (t. 1, b.l. 17-18). Tai rodo, jog pats apeliantas pripažino, kad jis matė, jog važiavimo metu pėstieji intensyviai vaikščiojo iÅ¡ ir į GariÅ«nų turgavietę važiuojamÄ ja kelio dalimi. Pasak apelianto, byloje nėra duomenų, kad kartu su nukentėjusiÄ ja gatvę kirto ir kiti žmonės, tačiau tai nepaneigia, kad apeliantui važiuojant automobiliu, pėsčiųjų eismas buvo intensyvus.

Esant tokioms važiavimo sÄ lygoms, apeliantas, sukdamas sankryžoje į kairę, privalėjo praleisti jo važiavimo kryptimi einančiÄ V. P., tačiau to nepadarė tinkamai neįvertindamas važiavimo sÄ lygų, dėl ko ir įvykio eismo įvykis. Visa tai patvirtina, kad pagrindinė priežastis eismo įvykiui atsirasti buvo ne nukentėjusiosios, o apelianto veiksmai. P. K., tinkamai įvertinęs važiavimo sÄ lygas ir sankryžoje sukdamas į kairę nedideliu greičiu, turėjo galimybę iÅ¡vengti eismo įvykio.

Apeliantui nepažeidus KET 162 p. reikalavimų, V. P. nebÅ«tų padaryti byloje nustatyti sužalojimai. Ä®vertinus visas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad P. K. padarytas KET pažeidimas ir nukentėjusiajai atsiradę sužalojimai yra priežastiniame ryÅ¡yje. Nukentėjusiosios veiksmai eismo įvykio metu nebuvo pagrindinė priežastis, lėmusi eismo įvykį. V. P. veiksmai Å¡iuo atveju reikÅ¡mingi tik nustatant jos patirtos neturtinės žalos dydį, į kÄ ir buvo atsižvelgta skundžiamame nuosprendyje.

Todėl nuteistojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.Anksčiau aptartos aplinkybės paneigia P. K. apeliacinio skundo teiginį, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl nukentėjusiosios kÅ«no sužalojimo mechanizmo, apelianto galimybės iÅ¡vengti eismo įvykio, matomumo sÄ lygų yra pagrįstos tik prielaidomis, o ne patikimais įrodymais.Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas pateikė UAB „Impulsana“ 2013-09-12 konsultacinę specialisto iÅ¡vadÄ Nr. MV 2013-43, kurioje nustatytos aplinkybės neatitinka 2012-07-13 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11-922 (12) nustatytų aplinkybių.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad neÅ¡aliÅ¡ko eksperto (specialisto) atliktam tyrimui ir vienÄ iÅ¡ proceso Å¡alių konsultavusio specialių žinių turinčio asmens tyrimui teismų praktikoje suteikiama nevienoda teisinė reikÅ¡mė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-165/2013). Nagrinėjamu atveju konsultacinėje iÅ¡vadoje konstatuota, jog automobilis „Audi A6“, vairuojamas P. K., prieÅ¡ eismo įvykį judėjo ne mažesniu kaip 25 km/h greičiu.

Toks greitis buvo apskaičiuotas remiantis nuotraukoje užfiksuotais automobilio kairės pusės padangų išilginio slydimo pėdsakais (konsultacinės išvados 4-5 l.). Eismo įvykio vietos plane, t. y. objektyviame įrodyme, kuriame užfiksuotos betarpiškai apžiūrėtos eismo įvykio aplinkybės, neužfiksuoti, kokie nors P. K. vairuojamo automobilio stabdymo (slydimo) pėdsakai. Apeliantas pasirašė šiame eismo įvykio vietos plane, taip sutikdamas su jame užfiksuotomis aplinkybėmis. Kitų įrodymų, kurie vienareikšmiškai leistų patvirtinti minėto pobūdžio pėdsakus byloje taip pat nėra surinkta.

Specialistas V. Mitunevičius, remdamasis savo subjektyvia nuomone, nustatė, jog jam pateiktoje nuotraukoje yra užfiksuoti P. K. vairuojamo automobilio kairės pusės padangų išilginio slydimo pėdsakai, nesant tam objektyvių duomenų, ir atliko atitinkamus skaičiavimus apskaičiuodamas šios transporto priemonės greitį prieš eismo įvykį. Remdamasis nustatytu subjektyviu P. K. vairuojamo automobilio greičiu (25 km/h), specialistas atliko ir kitus skaičiavimus bei padarė atitinkamas išvadas dėl eismo įvykio mechanizmo.

Be to, apeliacinės instancijos teismo posėdyje specialistė L. Lazarenko, susipažinusi su konsultacine iÅ¡vada, paaiÅ¡kino, kad net ir nustatytas P. K. vairuojamo automobilio 25 km/h greitis iki eismo įvykio nekeičia Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11-922 (12) nustatytų aplinkybių. Konsultacinėje iÅ¡vadoje nurodyta, jog specialisto nuomone, sprendžiant pagal pėdsakų ant automobilio „Audi A6“ variklio gaubto pobÅ«dį (laikant, kad dulkių nubraukimai susidarė pėsčiosios kÅ«nui kontaktuojant su variklio gaubtu), Å¡io automobilio greitis partrenkiant pėsčiÄ jÄ buvo ne mažesnis kaip 5 km/h (konsultacinės iÅ¡vados 3 l.).

IÅ¡ tokios sakinio konstrukcijos akivaizdu, kad specialistas pateikia tik savo subjektyviÄ nuomonę dėl P. K. vairuojamo automobilio greičio nustatymo nukentėjusiosios partrenkimo momentu. Vien dulkių nubraukimo nuo automobilio lokalizacija nepripažintina kaip pakankama konstatuoti konkretų transporto priemonės greitį kontakto su nukentėjusiÄ ja metu. Tariamų faktinių duomenų, kuriais remiantis apskaičiuojamas transporto priemonės greitis ir nustatomos aplinkybės, sukÅ«rimas bei įvertinimas negali bÅ«ti pripažintas kaip objektyvus konsultacinės iÅ¡vados pateikimas.

Ä®vertinusi anksčiau aptartose iÅ¡vadose esančius duomenis ir specialistų duotus paaiÅ¡kinimus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Å¡iai bylai reikÅ¡mingos aplinkybės nustatytinos remiantis ikiteisminio tyrimo duomenimis specialistės L. Lazarenko suraÅ¡yta iÅ¡vada, o ne specialisto V. Mitunevičiaus suraÅ¡yta iÅ¡vada, paremta daugiau subjektyviai nustatytomis aplinkybėmis.Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-28 nuosprendį nuteistojo P. K. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė:atmesti nuteistojo P. K. apeliacinį skundÄ .

Kolegijos pirmininkas                                     Artūras PažarskisTeisėjos                                                  Laureta Ulbienė                                     Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė