94056f93-e2ba-4e23-b55d-2d3c8d5882d7 · Kauno apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2-759-945/2021 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00527-2017-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.15; 3.2.6.1 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 12 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas, sekretoriaujant Robertai JaneliÅ«nienei, dalyvaujant ieÅ¡kovo K. K. atstovei advokatei Jolitai Rimai PuÅ¡korienei, atsakovės vieÅ¡osios įstaigos Marijampolės ligoninės atstovui advokatui Sauliui Brazauskui, trečiojo asmens InterRisk Vienna Insurance Group AAS, veikiančio per Lietuvos filialÄ , atstovui V.

M., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo K. K. ieÅ¡kinį atsakovei vieÅ¡ajai įstaigai Marijampolės ligoninei, tretiesiems asmenims, nepareiÅ¡kusiems savarankiÅ¡kų reikalavimų, InterRisk Vienna Insurance Group AAS, veikiančiam per Lietuvos filialÄ , vieÅ¡ajai įstaigai Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei, vieÅ¡ajai įstaigai Vilniaus miesto klinikinei ligoninei, vieÅ¡ajai įstaigai Marijampolės greitosios medicinos pagalbos stočiai dėl žalos paciento sveikatai atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė :

1. IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu, kurio reikalavimus tikslino, prašė nustatyti, kad atsakovė pažeidė jo teisę į kokybiÅ¡kas medicinos paslaugas, priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 5 580,28 Eur turtinės ir 50 000 Eur neturtinės žalos, taip pat bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . IeÅ¡kovas nurodė 2016 m. sausio 13 d. komandiruotės į VokietijÄ metu vairuodamas transporto priemonę Akmenynų k., Kalvarijos sav. pajutęs deÅ¡inės kojos pėdos skausmus, dėl kurių tęsti kelionės negalėjo, todėl sustojo ir laukė jį pakeisiančio bendradarbio.

Skausmui nesiliaujant, apie 14 val. ieÅ¡kovas iÅ¡sikvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , atvykę medikai suleido vaistų nuo skausmo. TÄ pačiÄ dienÄ apie 23 val. ieÅ¡kovas pakartotinai iÅ¡sikvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , po apžiÅ«ros buvo nuvežtas į atsakovės priėmimo ir skubios pagalbos skyrių, kur buvo apžiÅ«rėtas vidaus ligų gydytojo ir gydytojo traumatologo ortopedo, ieÅ¡kovui padaryta rentgenograma, nustatytas čiurnos raiščių patempimas, uždėta langetė, paskirti vaistai nuo skausmo ir ieÅ¡kovas iÅ¡ gydymo įstaigos iÅ¡leistas.

Trauma buityje ieÅ¡kovui konstatuota nepaisant to, kad jau kviesdamas greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ jis akcentavo, jog skausmas atsirado iÅ¡ niekur, apie prieÅ¡ kelias dienas įvykusį kojos pakreipimÄ užsiminė tik klausinėjamas atvykusių medikų. 2016 m. sausio 15 d. apie 7 val. skausmui tapus nepakeliamu, ieÅ¡kovas trečiÄ kartÄ iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , jam dar kartÄ buvo suleisti vaistai nuo skausmo, į gydymo įstaigÄ ieÅ¡kovas nevyko, atvykus jį pakeisiančiam kolegai, ieÅ¡kovas iÅ¡vyko namo į Vilnių.

BÅ«damas namuose, skausmui vis didėjant, ieÅ¡kovas 2016 m. sausio 17 d. apie 6 val. vėl iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ ir buvo nuvežtas į VÅ¡Ä® Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur buvo konstatuota deÅ¡iniojo bifurkacinio rago trombozė. 2016 m. sausio 18 d. ieÅ¡kovas buvo paguldytas į VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės angiochirurgijos skyrių, kur po dviejų rezultatų nedavusių operacijų 2016 m. sausio 20 d. ieÅ¡kovui buvo atlikta deÅ¡inės kojos amputacija. 2016 m. balandžio 16 d. ieÅ¡kovui buvo nustatytas ribotas 30 proc. darbingumas, dėl kojos amputacijos jis prarado darbÄ , kojos netekimas buvo itin skausmingas ir sukėlė didelius iÅ¡gyvenimus bei nepatogumus.

IeÅ¡kovas nurodė nesutinkantis su Pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimo komisijos 2017 m. kovo 23 d. sprendimu, kuriuo netenkintas jo praÅ¡ymas atlyginti žalÄ . IeÅ¡kovas akcentavo, kad atsakovės sudarytos komisijos 2016 m. rugsėjo 26 d. iÅ¡vada, kurioje neigiamas nekokybiÅ¡kų paslaugų suteikimo faktas, yra grindžiama aplinkybe, jog pacientas neigė Å«minius susirgimus ir kitas patologijas. Tokia iÅ¡vada yra nesuderinama su greitosios medicinos pagalbos kortelėje užfiksuota kraujagysline patologija – iÅ¡emine Å¡irdies liga.

Matydama, kad pacientas serga šia liga, atsakovės vidaus ligų gydytoja turėjo išsiaiškinti visas paciento sveikatos problemas, susijusias su šia liga, bei, įvertinusi tai, jog kojos skausmas atsirado netikėtai, buvo itin stiprus, pasikartojantis, koja yra šalta, turėjo pakankamai duomenų įtarti, kad skausmo priežastis gali būti susijusi su kraujotakos sutrikimu. Ieškovui turėjo būti atlikta kojos kraujagyslių echoskopija bei kiti tyrimai, reikalingi galimiems kraujotakos sutrikimams nustatyti, tačiau buvo pasirinkta kitokia apžiūros taktika, nustatyta klaidinga diagnozė.

Laiku nustačius ieÅ¡kovo sveikatos sutrikimo priežastį buvo galima iÅ¡vengti žalos jo sveikatai. Turtinės žalos atsiradimÄ ieÅ¡kovas siejo su prarastomis pajamomis, neturtinės žalos – su patirtu skausmu, neigiamais iÅ¡gyvenimais, prarastu gyvenimo džiaugsmu.

2. Atsiliepimu į ieÅ¡kinį atsakovė prašė ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Atsiliepime nurodoma, kad chroninė galÅ«nių iÅ¡emija ieÅ¡kovui buvo diagnozuota dar 2013 m., gydant Å¡iÄ ligÄ 2013 m. sausio 19 d. atlikta deÅ¡inės klubinės arterijos stenozės angioplastika su stentavimu, 2014 m. balandžio 28 d. – Å¡untas protezu iÅ¡ Ao bifurkacijos į bendrÄ sias Å¡launies arterijas. Medicininiuose dokumentuose konstatuoti skausmai kojose, akcentuota aplinkybė, kad ieÅ¡kovas nenaudojo vaistų.

Nors ieÅ¡kovas greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ 2016 m. sausio 13–15 d. kvietė tris kartus, atsakovė jam paslaugas teikė tik po antrojo iÅ¡kvietimo 2016 m. sausio 14 d. Pristatant ieÅ¡kovÄ Ä¯ gydymo įstaigÄ kvietimo kortelėje buvo užfiksuota skausmo priežastis – kojos pakrypimas lipant laiptais. Greitosios medicinos pagalbos specialistus ieÅ¡kovas informavo apie iÅ¡eminę Å¡irdies ligÄ , tačiau duomenų, kad buvo atskleista informacija ir apie diagnozuotÄ obliteruojančiÄ apatinių galÅ«nių aterosklerozę bei atliktas operacijas, nėra.

Net ir atsakovės gydytojui traumatologui ortopedui ieÅ¡kovas nurodė traumÄ patyręs buityje 2016 m. sausio 12 d. Å iÄ aplinkybę ieÅ¡kovas pakartojo ir vėliau jį apžiÅ«rėjusiems kitų gydymo įstaigų medikams. Å ie ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai paneigia jo argumentus, kad skausmas prasidėjo staiga ir nebuvo susijęs su trauma. IeÅ¡kovo nurodomÄ aplinkybę, kad trombozės požymiai buvo akivaizdÅ«s jau 2016 m. sausio 14 d., paneigia 2016 m. sausio 15 d. greitosios medicinos pagalbos epikrizėje nurodytos aplinkybės apie apčiuopiamÄ arterinį pulsÄ . 2016 m. ieÅ¡kovÄ pristačius į VÅ¡Ä® Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, iÅ¡ gydymo įstaigos jis buvo iÅ¡leistas paties praÅ¡ymu, konstatavus, kad kraujotaka subkompensuota.

Amputacija ieÅ¡kovui atlikta 2016 m. sausio 20 d., prieÅ¡ tai atlikus keturias operacijas ir konstatavus pooperacinę trombozę. IeÅ¡kovas taip pat nepateikė duomenų, kad tinkamai rÅ«pinosi savo sveikata, vartojo medikamentus, jo darbo pobÅ«dis buvo nesuderinamas su sveikatos bÅ«kle. NeaiÅ¡kus ieÅ¡kovo nurodomos turtinės žalos apskaičiavimo pagrindas, nepagrįstas ir neturtinės žalos dydis. Nurodytas aplinkybes atsakovė nurodė vertinanti kaip paneigiančias sÄ lygų civilinei atsakomybei taikyti egzistavimÄ .

3. Trečiasis asmuo VÅ¡Ä® Vilniaus miesto klinikinė ligoninė atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė praÅ¡anti ginÄÄ spęsti teismo nuožiÅ«ra.

4. Trečiasis asmuo InterRisk Vienna Insurance Group AAS, veikiantis per Lietuvos filialÄ , atsiliepimu į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kovo reikalavimus atmesti, akcentuodamas, kad asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas atsakovė ieÅ¡kovui suteikė laiku, tinkamai ir kokybiÅ¡kai, žalos ieÅ¡kovo sveikatai nepadarė.

5. Trečiasis asmuo VÅ¡Ä® Marijampolės greitosios pagalbos stotis atsiliepimu į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kovo reikalavimus atmesti akcentuodamas, kad atsakovė pagal kompetencijÄ bÅ«tinÄ sias asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas ieÅ¡kovui suteikė tinkamai, nei turtinės, nei neturtinės žalos ieÅ¡kovo sveikatai nepadarė.

6. Trečiasis asmuo VÅ¡Ä® Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė atsiliepimu į ieÅ¡kinį prašė paÅ¡alinti įstaigÄ iÅ¡ dalyvaujančių byloje asmenų sÄ raÅ¡o, o ginÄÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra. Atsiliepime akcentuojama, kad trečiasis asmuo neturi jokio suinteresuotumo bylos baigtimi. IeÅ¡kinys atmetamas 7. Byloje nekilo ginčo dėl ieÅ¡kinyje nurodomų faktinių aplinkybių, kad, dirbdamas vilkiko vairuotoju ir veždamas krovinį į VokietijÄ , ieÅ¡kovas 2016 m. sausio 13 d. dėl kojos skausmų sustojo Akmenynų k., Kalvarijos sav. ir kreipėsi dėl medicininės pagalbos suteikimo.

Su ieÅ¡kiniu, o taip pat su trečiojo asmens VÅ¡Ä® Marijampolės greitosios medicinos pagalbos stoties atsiliepimu į ieÅ¡kinį pateikti dokumentai atskleidžia, kad, bÅ«damas Akmenynų k., greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ ieÅ¡kovas kvietė tris kartus. 2016 m. sausio 13 d. apie 14 val. įvykusio iÅ¡kvietimo metu ieÅ¡kovas buvo apžiÅ«rėtas, jam suleisti vaistai nuo skausmo, tačiau į ligoninę vykti jis atsisakė. Antrojo iÅ¡kvietimo 2016 m. sausio 13 d. apie 23 val. metu ieÅ¡kovas naktį iÅ¡ 2016 m. sausio 13 d.

į 2016 m. sausio 14 d. buvo pristatytas į VÅ¡Ä® Marijampolės ligoninę, jam konstatuotas deÅ¡inės kojos čiurnos raiščių patempimas, uždėta langetė, skirti vaistai, ieÅ¡kovui nurodyta dėl tolimesnio gydymo kreiptis į Å¡eimos gydytojÄ . IeÅ¡kovui 2016 m. sausio 15 d. apie 7 val. trečiÄ jį kartÄ iÅ¡kvietus greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , jis buvo apžiÅ«rėtas, jam buvo suleisti vaistai, tačiau į ligoninę ieÅ¡kovas vykti dar kartÄ atsisakė.

8. Nėra ginčo ir dėl to, kad 2016 m. gegužės 15 d., ieÅ¡kovui grįžus į namus Vilniuje, 2016 m. sausio 17 d. apie 6 val. jis vėl iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ ir buvo nuvežtas į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur buvo konstatuota deÅ¡iniojo bifurkacinio rago trombozė. IeÅ¡kovui atsisakius operacinio gydymo, iÅ¡ gydymo įstaigos jis buvo iÅ¡leistas, tačiau jau 2016 m. sausio 18 d. buvo paguldytas į VÅ¡Ä® Vilniaus miesto klinikinės ligoninės angiochirurgijos skyrių, kur po kelių rezultatų nedavusių operacijų 2016 m. sausio 20 d. ieÅ¡kovui buvo atlikta deÅ¡inės kojos amputacija.

9. Nors medicininę pagalbÄ ieÅ¡kovui teikė keturios skirtingos įstaigos, vadovaudamasis paslaugų teikimo metu (2016 m. sausio 13–20 d.) galiojusiu teisiniu reglamentavimu (Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas arba Ä®statymas) 2 straipsnio 2 dalimi, 24 straipsniu), į žalos atlyginimo klausimÄ Ä¯galiotÄ spręsti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijÄ ieÅ¡kovas kreipėsi dėl atsakomybės taikymo dviem juridiniams asmeniams – atsakovei (praÅ¡ymas atmestas 2017 m. kovo 23 d. sprendimu, kurio kopijÄ ieÅ¡kovas pateikė su ieÅ¡kiniu) ir trečiajam asmeniui VÅ¡Ä® Marijampolės greitosios medicinos pagalbos stočiai (praÅ¡ymas atmestas 2017 m. gegužės 2 d. sprendimu, kurio kopijÄ su atsiliepimu į ieÅ¡kinį pateikė trečiasis asmuo).

10. Ä® teismÄ ieÅ¡kovas kreipėsi nesutikdamas su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2017 m. kovo 23 d. sprendimu, kuriuo atmestas ieÅ¡kovo reikalavimas iÅ¡ieÅ¡koti žalos atlyginimÄ iÅ¡ atsakovės, kuri, kaip minėta sprendimo 7 punkte, sveikatos priežiÅ«ros paslaugas ieÅ¡kovui teikė naktį iÅ¡ 2016 m. sausio 13 d. į 2016 m. sausio 14 d., kai ieÅ¡kovas po antrojo greitosios medicinos pagalbos iÅ¡kvietimo buvo pristatytas į gydymo įstaigÄ . Dėl sÄ lygų civilinei atsakomybei taikyti (ne)egzistavimo 11.

Ginčo santykiui taikytinos redakcijos Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje, 3 straipsnyje buvo įtvirtinta kiekvieno paciento teisė į kokybiÅ¡kas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas, kurios apibrėžiamos kaip prieinamos, saugios, veiksmingos sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos, diagnostikos, ligonių gydymo ir slaugos paslaugos, kurias tinkamam pacientui, tinkamu laiku, tinkamoje vietoje suteikia tinkamas sveikatos priežiÅ«ros specialistas ar sveikatos priežiÅ«ros specialistų komanda pagal Å¡iuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerÄ patirtį, atsižvelgdami į paslaugos teikėjo galimybes ir paciento poreikius bei lÅ«kesčius, juos tenkindami ar virÅ¡ydami.

Įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnyje atlygintina paciento sveikatai padaryta (turtinė ir neturtinė) žala buvo apibrėžiama kaip pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis, atsiradę dėl sveikatos priežiūros paslaugas teikusio asmens neteisėtos kaltos veikos, ir nurodoma, kad ji atlyginama Įstatyme ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) nustatyta tvarka.

12. Sveikatos priežiÅ«ros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiÅ«ros paslaugas padarytÄ Å¾alÄ pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.283, 284 straipsniai), kurios taikymui bÅ«tina konstatuoti keturių sÄ lygų visumÄ : neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), žalÄ (CK 6.249 straipsnis), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis) ir žalos padariusio asmens kaltę (CK 6.248 straipsnis). Kadangi žalos padariusio asmens kaltė preziumuojama, žalos atlyginimo reikalaujantis asmuo turį įrodyti kitų trijų sÄ lygų (neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryÅ¡io) egzistavimÄ , o asmuo, kuriam reiÅ¡kiamas reikalavimas atlyginti žalÄ , turi teisę ginčyti kaltės egzistavimÄ .

13. Kaip teisingai ieÅ¡kinyje nurodė ieÅ¡kovas, gydytojų civilinė atsakomybė už netinkamÄ gydymÄ yra profesinė atsakomybė, vertinant gydytojo veiksmus ir sprendžiant jo kaltės klausimÄ turi bÅ«ti taikomas gydytojo veiksmų standartas, t. y. jo veiksmai vertinami ne pagal protingo ir atidaus žmogaus, bet pagal protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartÄ . PacientÄ ir gydytojÄ (sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ ) sieja prievolė, kurios turinį sudaro gydytojo pareiga užtikrinti, kad Å¡i prievolė bÅ«tų vykdoma dedant maksimalias pastangas. Toks teisinio reglamentavimo aiÅ¡kinimas yra pateiktas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. spalio 22 d. nutartyje, kuria Å¡i byla pirmosios instancijos teismui buvo grÄ Å¾inta nagrinėti iÅ¡ naujo.

14. IeÅ¡kinyje neteisėtais atsakovės veiksmais įvardijamas klaidingas ieÅ¡kovo sveikatos bÅ«klės diagnozavimas, kurį, ieÅ¡kovo tvirtinimu, nulėmė nepakankamas medikų rÅ«pestingumas, profesionalumo standartų neatitinkantis elgesys aiÅ¡kinantis ieÅ¡kovÄ kamavusių skausmų priežastis.

15. IÅ¡ su ieÅ¡kiniu pateiktos greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės turinio matyti, kad 2016 m. sausio 13 d. apie 23 val. iÅ¡sikvietęs pagalbÄ ieÅ¡kovas nurodė, jog jam skauda deÅ¡inę kojÄ , kuri pakrypo lipant iÅ¡ automobilio, koja yra patinusi, skausminga. Skausmo stiprumas įvertintas 4 balais. Kortelėje užfiksuota, kad ieÅ¡kovas atsisakė nuskausminamųjų vaistų bei sutiko bÅ«ti vežamas į ligoninę. BÅ«tent po tokios informacijos užfiksavimo ieÅ¡kovas buvo pristatytas į VÅ¡Ä® Marijampolės ligoninę.

Atsakovės su atsiliepimu į ieÅ¡kinį pateikti dokumentai – asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelė, paciento tyrimo priėmimo ir skubios pagalbos skyriuje lapas bei paciento, patyrusio traumÄ , apžiÅ«ros lapas – atskleidžia ieÅ¡kovui atsakovės teiktų paslaugų eigÄ . IeÅ¡kovas skundėsi deÅ¡inės kojos čiurnos skausmais, nurodė traumÄ patyręs lipdamas laiptais, čiurna buvo patinusi, palpuojant (spaudžiant) skausminga, oda nepakitusi. Ä®vertinusi Å¡iuos duomenis, pacientÄ apžiÅ«rėjusi vidaus ligų gydytoja nurodė, kad ieÅ¡kovo bÅ«klė atitinka paslaugų teikimo metu galiojusios redakcijos BÅ«tinosios medicinos pagalbos ir bÅ«tinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos bei masto, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 8 d.

įsakymu Nr. V-208, lentelėje nurodytÄ ketvirtos skubios medicinos pagalbos kategorijos Å«mios klinikinės bÅ«klės arba skubiosios medicinos pagalbos teikimo indikacijÄ numeris 5 – traumos ir nelaimingi atsitikimai, nurodė preliminariÄ diagnozę – deÅ¡inės čiurnos trauma, bei paskyrė ortopedo traumatologo konsultacijÄ . Å is specialistas, apžiÅ«rėjęs ieÅ¡kovÄ , paskyręs jam rentgenogramÄ , kurioje nebuvo užfiksuoti trauminiai pakitimai (lūžimai), diagnozavo čiurnos raiščių patempimÄ , kojÄ imobilizavo gipso langete bei iÅ¡rašė siuntimÄ ambulatoriniam gydymui, nurodydamas, kad ieÅ¡kovas tÄ pačiÄ dienÄ turi kreiptis į sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ , kurioje yra registruotas.

16. PraÅ¡ydamas tokius atsakovės medikų veiksmus pripažinti netinkamais, ieÅ¡kovas akcentuoja, kad pirmÄ kartÄ kviesdamas greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ jis aiÅ¡kiai nurodė, jog skausmas atsirado iÅ¡ niekur, dėl skausmo ieÅ¡kovas negali vairuoti automobilio, tÄ pačiÄ dienÄ kviesdamas pagalbÄ antrÄ jį kartÄ ieÅ¡kovas taip pat neminėjo traumos, medicininis įraÅ¡as apie galimÄ traumÄ â€“ lipant iÅ¡ automobilio pakrypusiÄ kojÄ â€“ atsirado tik greitosios medicinos pagalbos specialistams apžiÅ«rint ieÅ¡kovÄ ir pildant apžiÅ«ros dokumentus. GrÄ Å¾indamas bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. spalio 22 d. nutartyje akcentavo, kad pirmÄ kartÄ nagrinėdami bylÄ teismai Å¡ių aplinkybių deramai nesiaiÅ¡kino.

17. Ä®vertinęs nurodytus argumentus teismas pažymi, kad, nors ieÅ¡kovo su ieÅ¡kiniu pateiktų jo skambučių garso įrašų bei greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelių turinys patvirtina ieÅ¡kovo argumentus, jog, ieÅ¡kovui 2016 m. sausio 13 d. apie 14 val. iÅ¡kvietus pagalbÄ , nebuvo teikiama informacija apie skausmo priežastis (galimÄ traumÄ ), dėl ko buvo diagnozuota Å«mi liga, kojos skausmas, tačiau ieÅ¡kovas į gydymo įstaigÄ vykti atsisakė, paslaugų teikimas apsiribojo vaistų nuo skausmo suleidimu.

Kartu pabrėžtina, kad į bylÄ surinktų įrodymų visuma neleidžia spręsti, jog atsakovei (ieÅ¡kovui medicinines paslaugas teikusiems atsakovės darbuotojams) Å¡i informacija buvo žinoma. Pirma, kaip 2021 m. kovo 31 d. teismo posėdžio metu patvirtino trečiojo asmens VÅ¡Ä® Marijampolės greitosios medicinos pagalbos stoties vadovas A. D., ieÅ¡kovui paskambinus pagalbos telefonu su juo bendravo ne trečiojo asmens, bet specialiÄ iÅ¡kvietimų registravimo paslaugÄ teikiančio subjekto darbuotojas, tikslus telefoninio pokalbio turinys trečiajam asmeniui, ir, juo labiau, atsakovei tapo žinomas tik kilus ginčui.

Antra, A. D. taip pat patvirtino, kad kiekvieno iÅ¡kvietimo metu pildoma atskira kortelė. Pacientui atsisakius vykti į gydymo įstaigÄ , greitosios medicinos pagalbos teikimo veiksmas buvo užbaigtas ir medžiaga, kuria Å¡is veiksmas buvo įformintas, atsakovei nebuvo perduota. Trečia, kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovui 2016 m. sausio 13 d. apie 23 val. antrÄ jį kartÄ iÅ¡sikvietus greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ užpildytos kvietimo kortelės turinio, Å¡ioje kortelėje, nors jÄ pildė ta pati trečiojo asmens specialistė, teikusi pagalbÄ ir pirmojo iÅ¡kvietimo metu, niekur neužfiksuota informacija, kad pagalbÄ ieÅ¡kovas iÅ¡sikvietė pakartotinai.

Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad tokio pobÅ«džio informacijÄ trečiojo asmens darbuotojai perdavė atsakovei ieÅ¡kovo pristatymo į gydymo įstaigÄ metu. Ketvirta, kaip matyti iÅ¡ su trečiojo asmens VÅ¡Ä® Marijampolės greitosios medicinos pagalbos stoties atsiliepimu į ieÅ¡kinį pateiktų trečiojo asmens 2017 m. balandžio 24 d. raÅ¡to Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai ir Å¡ios komisijos 2017 m. gegužės 2 d. sprendimo turinio, antrÄ kartÄ atvykusi teikti ieÅ¡kovui medicininę pagalbÄ trečiojo asmens specialistė, vykdydama Lietuvos medicinos normos MN 142: 2007 „Skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialistas.

Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. V-710, 16.2 punkte įtvirtintÄ pareigÄ nustatyti vyraujantį sindromÄ , įvertinusi aplinkybę, kad pirmojo iÅ¡kvietimo metu suleistų vaistų poveikis baigėsi, ėmėsi aiÅ¡kintis galimas skausmo priežastis ir iÅ¡ ieÅ¡kovo gavo informacijÄ apie 2016 m. sausio 12 d. ieÅ¡kovo buityje (lipant laiptais) patirtÄ traumÄ . BÅ«tent Å¡i ieÅ¡kovÄ kamuojančio skausmo priežastis buvo įvardinta medicininiuose dokumentuose, su kuriais ieÅ¡kovas buvo perduotas atsakovei sveikatos priežiÅ«ros paslaugoms teikti.

18. IeÅ¡kovas taip pat akcentuoja, kad, atsakovei teikiant medicinines paslaugas, nebuvo įvertinta ieÅ¡kovo ligos istorija (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. spalio 22 d. nutartyje pažymėjo, jog Å¡is argumentas pirmÄ kartÄ nagrinėjant bylÄ teismų nebuvo deramai įvertintas). Nors su atsakovės atsiliepimu į ieÅ¡kinį buvo pateikti duomenys apie ieÅ¡kovui 2013 m. diagnozuotÄ obliteruojančiÄ apatinių galÅ«nių aterosklerozę, kojų kraujagyslių susiaurėjimÄ , atliktas deÅ¡inės klubinės arterijos stenozės angioplastikÄ su stenavimu ir kairės vidinės miego arterijos endarterektomijÄ bei plastikÄ protezo lopeliu, 2014 m. medicininė informacija apie ieÅ¡kovÄ kamuojantį nuovargį, jam diagnozuotÄ chroninę abiejų kojų galÅ«nių iÅ¡emijÄ bei atliktÄ operacijÄ , pažymėtina, kad ieÅ¡kovas medicinos paslaugų, dėl kurių kokybės kilo ginčas, kreipėsi ne į tÄ Ä¯staigÄ , kurioje buvo registruotas.

Atsakovės atstovas 2021 m. kovo 31 d. teismo posėdžio metu akcentavo, kad teikdama ginčo paslaugas atsakovė neturėjo tiesioginio įrankio informacijai apie ieÅ¡kovo ligos istorijÄ patikrinti. IeÅ¡kovas Å¡ios aplinkybės neginčijo, neįrodinėjo fakto, kad nurodyti duomenys buvo elektroninėje sistemoje e-sveikata.

19. Vertinant į bylÄ surinktus duomenis ieÅ¡kovui skubios medicinos pagalbos paslaugas teikusių atsakovės darbuotojų galimybių diagnozuoti lėtinės ligos paÅ«mėjimÄ kontekste, akcentuotinos ir su paties ieÅ¡kovo elgesiu susijusios reikÅ¡mingos aplinkybės: 19.1. Su atsakovės atsiliepimu į ieÅ¡kinį pateikti medicininiai dokumentai atskleidžia, kad ieÅ¡kovas į medikus po 2013 – 2014 m. vykusių operacijų iÅ¡ esmės kreipdavosi tam, kad jam bÅ«tų iÅ¡raÅ¡yti vaistai. Nors ieÅ¡kovas pripažino turėjęs kompensuojamųjų vaistų pasÄ , į bylÄ nebuvo pateikti dokumentai apie jam iÅ¡raÅ¡omus vaistus, kuriais bÅ«tų gydoma kojų galÅ«nių iÅ¡emija.

Kad ieÅ¡kovas nenaudojo antiagreganto, akcentuojama ir atsakovės su atsiliepimu į ieÅ¡kinį pateiktuose 2014 m. medicininiuose dokumentuose. Nors ieÅ¡kovo atstovė bylos nagrinėjimo metu ir akcentavo, kad vaistus ieÅ¡kovas vartojo, jokių Å¡iÄ aplinkybę patvirtinančių įrodymų nebuvimas, medicininiuose dokumentuose fiksuotas vaistų nenaudojimo faktas, kartu su duomenimis, jog, turėdamas galimybę gauti kompensuojamuosius vaistus, Å¡ia galimybe ieÅ¡kovas nesinaudojo, kaip labiausiai tikėtinÄ leidžia vertinti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas nebuvo pakankamai rÅ«pestingas, nerimtai vertino jį kamuojančius sveikatos sutrikimus bei galimas jų pasekmes. 19.2.

Su ieÅ¡kiniu pateiktoje Neįgalumo ir darbingumo nustatymo komisijos 2013 m. balandžio 8 d. iÅ¡vadoje nėra nurodytų ribojimų, susijusių su tolimųjų reisų vairuotojo darbo pobÅ«džiu, o su dubliku ieÅ¡kovas pateikė ir 2016 m. liepos 5 d. vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymÄ , kurioje nurodyta, kad, su tam tikrais apribojimais, ieÅ¡kovas gali vairuoti transporto priemones, todėl nėra pagrindo konstatuoti jo neatsakingÄ požiÅ«rį vien dėl to, jog ieÅ¡kovas po jam 2013 – 2014 metais diagnozuotų sveikatos sutrikimų ir atliktų operacijų tęsė nurodytÄ profesinę veiklÄ , kuri galėjo turėti neigiamos įtakos jo sveikatos bÅ«klės raidai.

Kita vertus, iÅ¡klausius su ieÅ¡kiniu pateiktus garso įraÅ¡us, kuriuose užfiksuoti ieÅ¡kovo skambučiai kviečiant greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , taip pat įvertinus atsakovės su atsiliepimu į ieÅ¡kinį pateiktus medicininius dokumentus, kuriuose užfiksuotos ieÅ¡kovui 2016 m. sausio 13–20 d. teiktos sveikatos priežiÅ«ros paslaugos, akivaizdu, kad pats ieÅ¡kovas akcentavo 2016 m. sausio 12 d., dar prieÅ¡ iÅ¡vykdamas į užsienį vykdyti darbo funkcijų, patyręs kojos traumÄ , pripažino, jog kojÄ skaudėti jam pradėjo ne tuo metu, kai jis Akmenynų k., Kalvarijos sen. sustojo ir iÅ¡sikvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , bet anksčiau.

Kviesdamas medikus ieÅ¡kovas nurodė, kad jau kraunantis krovinį Akmenės r. skausmas buvo paÅ«mėjęs, bet ieÅ¡kovas vis tiek tęsė kelionę. Å ie duomenys rodo, kad ieÅ¡kovas prioritetÄ teikė darbo funkcijų vykdymui. 19.3. Sutinkant tiek su ieÅ¡kovo argumentais, kad galimai netinkamas ieÅ¡kovo elgesys turi bÅ«ti vertinamas sprendžiant atlygintinos žalos dydžio nustatymo klausimÄ , tiek ir su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartyje iÅ¡dėstyta pozicija, jog vertinant paciento bÅ«klę negali bÅ«ti apsiribojama jo paties nurodytų skausmo priežasčių realumo įvertinimu, kartu pabrėžtina, kad subjektyvus paties paciento vengimas pateikti reikÅ¡mingÄ informacijÄ arba akivaizdus informacijos iÅ¡kraipymas negali bÅ«ti vertinami kaip neturintys įtakos skubios sveikatos priežiÅ«ros paslaugų turiniui ir apimčiai.

Tiek aplinkybė, kad ieÅ¡kovui 2016 m. sausio 13 d. apie 14 val. iÅ¡kvietus greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ jo skausmo lygis buvo įvertintas 5 balais iÅ¡ 10 galimų, t. y. kaip vidutinis (BÅ«tinosios medicinos pagalbos ir bÅ«tinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos bei masto 17 punktas), tiek ir faktas, jog jis atsisakė vykti į gydymo įstaigÄ , nesant jokių duomenų apie lėtinį susirgimÄ â€“ kojų kraujagyslių iÅ¡emijÄ , neleido greitosios pagalbos specialistams ieÅ¡kovo bÅ«klės vertinti kaip kritinės. IeÅ¡kovui 2016 m. sausio 13 d. apie 23 val. pagalbÄ iÅ¡kvietus antrÄ kartÄ , kaip minėta sprendimo 17 punkte, pakartotinai atvykusi ta pati specialistė ėmėsi aiÅ¡kintis nepraeinančio skausmo priežastis.

Kaip teisingai nurodo ieÅ¡kovas, iÅ¡kvietimo kortelėje buvo užfiksuota, kad ieÅ¡kovas serga iÅ¡emine Å¡irdies liga. Å i aplinkybė atskleidžia, kad ieÅ¡kovo buvo teiraujamasi apie lėtines ligas, kuriomis jis serga, tačiau nėra jokių duomenų, kad jis užsiminė sergÄ s ir kojų kraujagyslių iÅ¡emija, kuri galėtų bÅ«ti potencialia skausmo priežastimi. Be to, nors ieÅ¡kovas kviesdamas greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ pirmus du kartus akcentavo skausmÄ atsiradus staiga, antrojo iÅ¡kvietimo metu jis jau pateikė papildomus duomenis apie iÅ¡ vakaro (2016 m. sausio 12 d.) patirtÄ traumÄ lipant laiptais.

Tai, kad ieÅ¡kovas nebuvo linkęs atskleisti visos informacijos, patvirtina ir 2016 m. sausio 15 d. apie 7 val. įvykusio trečiojo greitosios medicinos pagalbos iÅ¡kvietimo pokalbio garso įraÅ¡as, kuriame ieÅ¡kovas, klausiamas, ar trauma buvo patirta dirbant, pradžioje vengė tiesioginio atsakymo, vėliau akcentavo, kad trauma nėra susijusi su darbu. 2016 m. sausio 17–20 d. medicininiuose dokumentuose jau fiksuojama nuosekli ieÅ¡kovo pozicija, kad kojÄ lipdamas laiptais jis susižalojo prieÅ¡ vykdamas į darbo kelionę (2016 m. sausio 12 d.).

Nepriklausomai nuo to, kokios buvo tokio subjektyvaus elgesio priežastys (siekis, kad poreikis gauti sveikatos priežiÅ«ros paslaugas nebÅ«tų siejamas su darbo funkcijų vykdymu, ar kt.), tai ne tik nepadėjo medikams tinkamai įvertinti ieÅ¡kovo sveikatos bÅ«klę, bet, prieÅ¡ingai, jiems trukdė. Skubios pagalbos suteikimui į gydymo įstaigÄ ieÅ¡kovas buvo pristatytas kaip dėl lipant laiptais patirtos traumos jaučiantis vidutinio stiprumo (4 balų iÅ¡ 10 galimų) skausmÄ . Koja buvo patinusi, palpuojant skausminga, jokių kitų požymių skausmo zonoje nebuvo fiksuojama.

BÅ«tent dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kovas ir buvo nukreiptas ortopedo traumatologo konsultacijai, kuris, esant duomenims, kad ieÅ¡kovas traumÄ buvo patyręs, nenustatęs lūžimo, konstatavo raiščių patempimÄ . 19.4. Pabrėžtina, kad byloje ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės neginčija jam nustatytos diagnozės teisingumo (t. y. fakto, kad raiščiai iÅ¡ tikrųjų galėjo bÅ«ti patempti), tik akcentuoja, jog tai nebuvo pagrindinė skausmo priežastis, kadangi skausmÄ sukėlė kojų kraujagyslių iÅ¡emija (besiformuojantys trombai).

Atsakovės pareigÄ nustatyti papildomÄ ieÅ¡kovÄ kamuojančio skausmo priežastį jis iÅ¡ esmės grindė trimis argumentais: medikų turėtais duomenimis apie iÅ¡eminę Å¡irdies ligÄ ; pooperaciniais randais; kojos bÅ«kle (spalva, temperatÅ«ra, pulso nebuvimu). Pabrėžtina, kad ieÅ¡kovo atstovė bylos nagrinėjimo metu neginčijo aplinkybės, jog Å¡irdies iÅ¡eminė liga ir kojų kraujagyslių iÅ¡emija nėra ta pati liga (Å¡iÄ aplinkybę 2018 m. sausio 29 d. teismo posėdžio metu patvirtino angiochirurgu dirbantis liudytojas M.

P., nurodęs, kad Å¡irdies iÅ¡emine liga Lietuvoje serga kas antras žmogus virÅ¡ 50 m. ir vien Å¡is faktas, pats savaime nereiÅ¡kia, jog tokį asmenį pristačius į gydymo įstaigÄ kiekvienu atveju bÅ«tina angiochirurgo konsultacija), todėl sieti duomenis apie greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje nurodytÄ lėtinį susirgimÄ su kojos skausmais, nesant jokių kitų duomenų, nebuvo pagrindo. 19.5. Kartu pabrėžtina, kad atsakovė nebuvo nuolatinės sveikatos priežiÅ«ros paslaugas ieÅ¡kovui teikianti įstaiga, gydanti lėtines ligas ir turinti informacijÄ apie ieÅ¡kovo ligos istorijÄ .

Atsakovė teikė skubios medicininės pagalbos paslaugas. IeÅ¡kovas į įstaigÄ buvo pristatytas besiskundžiantis kojos čiurnos skausmais bei nurodęs, kad kojÄ susižeidė. IÅ¡ su ieÅ¡kiniu pateiktų 2013 – 2014 m. medicininių dokumentų matyti, kad taikytas operacinis gydymas sietas su kirkÅ¡nies, klubo zona, bet ne su čiurna, todėl faktas, jog greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ teikęs medikas neapžiÅ«rėjo viso kÅ«no ir nepastebėjo pooperacinių randų, aptariamų aplinkybių kontekste negali bÅ«ti vertinamas kaip nerÅ«pestingumas, nepakankamų diagnostikos priemonių naudojimas. 19.6.

Ä®vertinęs ieÅ¡kovo argumentus apie kojos bÅ«klę (spalvÄ , temperatÅ«rÄ , pulso buvimÄ ), teismas pažymi, kad iÅ¡ į bylÄ surinktų įrodymų nėra pagrindo spręsti apie nurodytų simptomų egzistavimÄ tuo metu, kai sveikatos priežiÅ«ros paslaugas ieÅ¡kovui teikė atsakovė. Nors 2021 m. kovo 31 d. teismo posėdyje apklausti ekspertas R. R. ir trečiojo asmens VšĮ Marijampolės greitosios medicinos pagalbos stoties vadovas A. D. pripažino, kad traumos vietoje kÅ«no temperatÅ«ra paprastai bÅ«na aukÅ¡tesnė už vidutinę, o iÅ¡emijos atveju – žemesnė, nagrinėjamu atveju, kaip minėta, ieÅ¡kovas pats patvirtino traumos faktÄ , kuris galėjo turėti įtakos kojos bÅ«klei.

Nors ieÅ¡kovo atstovės 2017 m. rugpjūčio 29 d. pateiktoje konsultacinėje iÅ¡vadoje teismo medicinos gydytojas P. P. ir nurodė, kad sveikatos priežiÅ«ros paslaugas atsakovė ieÅ¡kovui suteikė netinkamai ir nekokybiÅ¡kai, kadangi Å«minės kojos iÅ¡emijos požymiai yra lengvai identifikuojami, kaip nurodė ekspertas R. R. 2021 m. kovo 31 d. posėdyje, tokia mediko, kuris nėra aptariamos srities specialistas, vadovavosi senais literatÅ«ros Å¡altiniais ir iÅ¡vadÄ pateikė neturėdamas duomenų apie faktiÅ¡kai egzistavusius simptomus, iÅ¡skyrus skausmÄ , kurį galėjo sukelti ir ieÅ¡kovo patirta trauma, pozicija vertintina kaip subjektyvi prielaida.

Pažymėtina, kad, skirtingai nei akcentavo ieÅ¡kovo atstovė, VÅ¡Ä® Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje ieÅ¡kovÄ 2016 m. sausio 18–20 d. gydęs angiochirurgas M. P., apklausiamas 2018 m. sausio 29 d. teismo posėdyje, nepatvirtino aplinkybės, jog atsakovei teikiant ieÅ¡kovui sveikatos priežiÅ«ros paslaugas kojos kraujagyslių iÅ¡emijos požymiai turėjo bÅ«ti akivaizdÅ«s. Liudytojas nurodė, kad sunku (praktiÅ¡kai neįmanoma) nemačius realios situacijos įvertinti, kada ir kur prasidėjo Å«minė iÅ¡emija, kaip ji vystėsi. 19.7.

ReikÅ¡mingais teismas pripažįsta duomenis, užfiksuotus trečiojo greitosios medicinos pagalbos kvietimo, įvykusio 2016 m. sausio 15 d. apie 7 val., kortelėje. Praėjus daugiau nei parai po to, kai ieÅ¡kovas buvo iÅ¡leistas iÅ¡ ligoninės tęsti gydymÄ Ä¯ pirminės sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ , ieÅ¡kovas, vis dar laikÄ leisdamas savo vairuotoje transporto priemonėje, vėl iÅ¡sikvietė pagalbÄ . Atvykę greitosios pagalbos specialistai apžiÅ«rėjo ieÅ¡kovÄ ir ne tik konstatavo, kad koja neiÅ¡tinusi, o gipso langetė laisva, bet ir apčiuopė pulsÄ pakinklio ir pėdos arterijų srityje.

Å ie duomenys, kartu su paties ieÅ¡kovo pateikta informacija apie raiščių patempimÄ , leido diagnozuoti trauminį čiurnos sÄ nario skausmo pobÅ«dį. Papildomai akcentuotina, kad greitosios pagalbos specialistei įvertinus paciento bÅ«klę, ieÅ¡kovas atsisakė pakartotinai vykti į ligoninę. Be to, kvietimo kortelėje užfiksuota aplinkybė, kad ieÅ¡kovas buvo vartojęs alkoholio. Subjektyvus ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimas, kad jis, dirbdamas vairuotoju, negalėjo vartoti alkoholio, vertintinas kaip gynybinė versija.

Kartu pabrėžtina, kad pats ieÅ¡kovas patvirtino laukęs jį pakeisti atvyksiančio bendradarbio, kas reiÅ¡kia, jog vairuoti automobilio jis neketino. Su dubliku ieÅ¡kovo pateikta pažyma apie registracijÄ gydytis nuo alkoholizmo negali bÅ«ti vertinama kaip patvirtinanti faktÄ , kad ieÅ¡kovas negalėjo alkoholio vartoti. Tiek nurodyta aplinkybė, tiek ir faktas, kad ieÅ¡kovas automobilyje dvi paras laukė, kol bendradarbis atvyks jo pakeisti, net ir po to, kai iÅ¡leidžiamas iÅ¡ ligoninės buvo informuotas apie bÅ«tinybę vykti į pirminės sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ , leidžia spręsti, kad ieÅ¡kovo bÅ«klė tuo metu dar nebuvo kritinė arba jis pats dėl subjektyvių priežasčių jos tinkamai nevertino.

Pabrėžtina, kad tiek ieÅ¡kovo atsisakymas po trečiojo greitosios medicinos pagalbos iÅ¡kvietimo vykti į ligoninę, tiek ir nenuvykimas į pirminės sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ lėmė, kad jo bÅ«klė atsakovei baigus teikti sveikatos priežiÅ«ros paslaugas tebuvo po daugiau nei paros preliminariai įvertinta greitosios pagalbos specialistės, o iÅ¡samiai gydymo įstaigoje ieÅ¡kovas buvo apžiÅ«rėtas 2016 m. sausio 17 d., praėjus daugiau nei trims paroms.

20. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2020 m. spalio 22 d. nutartyje, kuria byla grÄ Å¾inta nagrinėti iÅ¡ naujo, akcentavus, kad medikų pareigų apimtis diagnozuojant sveikatos sutrikimÄ nebuvo aptarta įrodymų Å¡altiniuose, kurių duomenimis teismai grindė iÅ¡vadÄ dėl neteisėtų veiksmų fakto nebuvimo (Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendime bei nagrinėjant bylÄ paskirtos ekspertizės akte), taip pat pabrėžus ekspertizės akto turinio trÅ«kumus (duomenų vertinimo ir argumentų, kurių pagrindu daromos iÅ¡vados, nebuvimÄ ), pakartotinio bylos nagrinėjimo metu 2021 m. kovo 31 d. teismo posėdyje buvo apklaustas vienas iÅ¡ ekspertizę atlikusių ekspertų – R.

R., kuris patvirtino atsakovės ir trečiojo asmens VšĮ Marijampolės greitosios pagalbos stoties atstovų argumentus, kad, pacientÄ pristačius į skubios pagalbos skyrių, skirtingai nei jam atvykus į Å¡eimos gydytojo konsultacijÄ , yra vertinami tik skubios pagalbos poreikį lemiantys paciento nusiskundimai, jog jokiame teisės akte nėra nurodytas informacijos, kuri privalo bÅ«ti surinkta teikiant skubiÄ medicinos pagalbÄ , sÄ raÅ¡as. Ekspertas taip pat akcentavo, kad aplinkybė, jog greitosios medicinos pagalbos specialistė 2016 m. sausio 15 d. apžiÅ«rėdama ieÅ¡kovo kojÄ užčiuopė pulsÄ , leidžia spręsti, kad tuo metu, o taip pat ir anksčiau, visiÅ¡kos trombozės dar nebuvo.

Eksperto tvirtinimu, bÅ«tinoji pagalba teikiama pagal dominuojančiÄ patologijÄ , o Å¡iuo atveju tiek ieÅ¡kovo pateikta, tiek ir greitosios medicinos pagalbos specialistų atsakovės darbuotojams perduota informacija buvo siejama su vienintele patologija – kojos trauma.

21. Nors vertindamas retrospektyviai kilusias sunkias pasekmes, kai po intensyvaus, bet nerezultatyvaus operacinio gydymo, pradėto 2016 m. sausio 18 d., ieÅ¡kovui 2016 m. sausio 20 d. buvo amputuota koja, ieÅ¡kovas kelia klausimÄ , ar ankstesnis sveikatos sutrikimo diagnozavimas galėjo įtakoti ligos raidÄ bei gydymo sėkmę, svarbu pabrėžti, kad sprendimo 15–19 punktuose pateikta detali į bylÄ surinktų įrodymų analizė nesukuria pagrindo spręsti, jog atsakovei teikiant ieÅ¡kovui sveikatos priežiÅ«ros paslaugas ieÅ¡kovo sveikatos bÅ«klė, tuo metu pasireiÅ¡kę simptomai bei ieÅ¡kovo nusiskundimai rodė nustatytos diagnozės (kojos skausmas dėl patirtos traumos) klaidingumÄ bei sÄ lygojo pareigÄ ieÅ¡koti papildomų sveikatos sutrikimo priežasčių bei diagnozuoti kojos kraujagyslių trombozę.

22. Priežastinio ryÅ¡io, kaip civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygos, aspektu itin reikÅ¡minga aplinkybė, kad po trečiojo greitosios medicinos pagalbos iÅ¡kvietimo 2016 m. sausio 15 d. apie 7 val. ieÅ¡kovas atsisakė vykti į ligoninę, nes į tÄ pačiÄ gydymo įstaigÄ pristačius ieÅ¡kovÄ pakartotinai bÅ«tų buvusi papildomai įvertinta sveikatos sutrikimo raida. Pabrėžtina ir paties ieÅ¡kovo nurodyta aplinkybė, kad iki 2016 m. sausio 15 d. laukęs, kol jį pakeis bendradarbis, grįžęs į namus Vilniuje ieÅ¡kovas į medikus nesikreipė, nes planavo praėjus savaitgaliui kreiptis į jį anksčiau gydžiusį specialistÄ .

Net ir po to, kai, ieÅ¡kovui ketvirtÄ kartÄ jau Vilniaus mieste 2016 m. sausio 17 d. apie 6 val. iÅ¡kvietus greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , jis buvo nuvežtas į VÅ¡Ä® Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur, pagal tuo metu buvusiÄ bÅ«klę jam buvo diagnozuotas lėtinės ligos paÅ«mėjimas bei rekomenduotas operacinis gydymas, ieÅ¡kovas tokio gydymo atsisakė. Kitaip tariant, net ir supratęs, kad blogėjanti sveikatos bÅ«klė susijusi ne su patirta trauma, bet su lėtinės ligos pasekmėmis, ieÅ¡kovas priėmė valinį sprendimÄ atidėti gydymÄ , siekė, kad jį gydytų pažįstamas gydytojas.

Spręsti, kad ieškovas būtų elgęsis kitaip tuo atveju, jeigu tikroji kamuojančio skausmo priežastis būtų buvusi nustatyta anksčiau, kai ieškovas dar jautėsi geriau ir pagalba jam buvo teikiama kitame mieste, nėra pagrindo.

23. Kartu akcentuotina ir tai, kad, net ir ieÅ¡kovÄ pristačius į VÅ¡Ä® Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, vertinant jo bÅ«klę buvo konstatuota, jog silpna kraujotaka iki pėdos girdima dopleriu (retrogradinės trombozės nėra). Atsakovui atsisakius operacinio gydymo, jis iÅ¡ gydymo įstaigos iÅ¡leistas pažymint, kad kraujotaka, nors iÅ¡emiÅ¡ka, bet subkompensuota. Kitaip tariant, net ir praėjus keturioms paroms po to, kai ieÅ¡kovui sveikatos priežiÅ«ros paslaugas teikė atsakovė, esant akivaizdiems lėtinės ligos požymiams, nustatyta diagnozė nebuvo įvertinta kaip kritinė, sÄ lygojanti bÅ«tinybę operacijÄ atlikti nedelsiant. Ne vėlesnė diagnozė, o ieÅ¡kovo siekis sulaukti, kol jo vairuojamÄ automobilį perims bendradarbis ir, praėjus savaitgaliui, ieÅ¡kovas galės kreiptis į anksčiau jį gydžiusį specialistÄ , lėmė gydymo eigÄ .

24. Apibendrinant nurodytų aplinkybių visumÄ darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, teikiant ieÅ¡kovui skubios medicinos pagalbos paslaugas buvo laikomasi profesionalo rÅ«pestingumo standarto, iÅ¡analizuoti gauti medicininiai duomenys, apžiÅ«rėjus pacientÄ Ä¯vertinta jo bÅ«klė bÅ«tinosios pagalbos teikimo ribose, atlikti tyrimai pagal vyraujančiÄ patologijÄ ir konstatuotas sveikatos sutrikimas, kurio egzistavimÄ paneigiančių duomenų byloje nėra, o spręsti, jog egzistavo pareiga ieÅ¡koti papildomų ieÅ¡kovÄ kamavusio skausmo priežasčių, atsižvelgiant į paties ieÅ¡kovo elgesį bei teiktų paslaugų pobÅ«dį, nėra pagrindo, taip pat nebuvo įrodytas ir priežastinis ryÅ¡ys tarp ieÅ¡kovui atsakovės teiktų paslaugų kokybės ir ieÅ¡kovo sveikatos bÅ«klės raidos nulemtos kojos amputacijos.

25. IeÅ¡kovui neįrodžius atsakovės veiksmų neteisėtumo ir priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovės veiksmų ir kilusių pasekmių (žalos), nėra pagrindo spręsti egzistavus kaltei, kaip civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygai. Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo 26. Konstatavus, kad ieÅ¡kovas neįrodė sÄ lygų civilinei atsakomybei taikyti, ieÅ¡kinio reikalavimai dėl žalos atlyginimo priteisimo atmetami kaip nepagrįsti.

27. IeÅ¡kinį atmestus spręstinas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas. PrieÅ¡ Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 21 d. nutartimi paskiriant byloje ekspertizę, atsakovė 2018 m. vasario 6 d. sumokėjo 1 000 Eur užstatÄ . Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarties pagrindu ekspertams iÅ¡mokėta 932 Eur suma, o nepanaudota 68 Eur užstato dalis grÄ Å¾inta pirmÄ kartÄ iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės Kauno apygardos teismo priimto 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimo pagrindu. Atsakovė taip pat buvo pateikusi duomenis apie 4 000 Eur atstovavimo iÅ¡laidas.

Priimdamas sprendimÄ Kauno apygardos teismas detaliai įvertino tiek atsakovės atstovo teiktų paslaugų apimtį, tiek ir iÅ¡laidų atstovavimui atitikimÄ Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos) nustatytiems maksimaliems dydžiams bei atlygintinÄ iÅ¡laidų sumÄ sumažino iki 3 500 Eur ir Å¡iÄ sumÄ , prie jų pridėjęs 932 Eur iÅ¡laidas ekspertizei, priteisė atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo.

Å alys į bylÄ neteikė jokių argumentų, kurie leistų abejoti nurodytų skaičiavimų pagrįstumu. Lietuvos apeliacinis teismas, 2019 m. gruodžio 5 d. nutartimi, kuria pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo paliktas nepakeistas, priteisė atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo apeliaciniame procese turėtų iÅ¡laidų atlyginimÄ , jų dydį, vadovaudamasis Rekomendacijomis, motyvuotai sumažindamas nuo 1 200 Eur iki 1 100 Eur. Teismų procesinių sprendimų dalys dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo buvo įvykdytos ir teismui 2019 m. gruodžio 13 d. pateiktas 5 532 Eur sumos (932 Eur + 3 500 Eur + 1 100 Eur) sumokėjimÄ patvirtinantis dokumentas.

Nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartimi žemesniųjų instancijų teismų procesiniai sprendimai buvo panaikinti, iÅ¡nagrinėjus bylÄ pakartotinai ir nusprendus, kad ieÅ¡kinį tenkinti nėra pagrindo, iÅ¡ naujo spręsti 932 Eur ekspertizės iÅ¡laidų ir 4 600 Eur atstovavimo iÅ¡laidų, kurios jau yra atlygintos, paskirstymo klausimÄ nėra pagrindo.

28. Be sprendimo 27 punkte nurodytų iÅ¡laidų, atsakovė pateikė duomenis apie turėtas 1 600 Eur atstovavimo iÅ¡laidas už atsiliepimo į kasacinį skundÄ parengimÄ ir 2 000 Eur iÅ¡laidas pakartotinai nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme. Maksimalus atlygintinas iÅ¡laidų už atsiliepimo į kasacinį skundÄ , pateikto 2020 m. antrÄ jį ketvirtį, dydis apskaičiuotinas taip: 1 358,60 Eur × 1,7 = 2 309,62 Eur (Rekomendacijų 7, 8.14 punktai). Pakartotinai nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme 2020 m. ketvirtÄ jį ketvirtį atsakovės atstovas teikė 2020 m. spalio 27 d., 2020 m. lapkričio 20 d., 2020 m. gruodžio 3 d. praÅ¡ymus ir dalyvavo daugiau nei pusantros valandos trukusiame 2020 m. gruodžio 8 d. posėdyje.

Maksimali atlygintina atstovavimo iÅ¡laidų už Å¡iuos veiksmus suma apskaičiuotina taip: 1 398,50 Eur × (0,4 + (0,1 × 2) + (0,1 × 2)) = 1 118,80 Eur (Rekomendacijų 7, 8.16, 8.17, 8.19 punktai). 2021 m. pirmÄ jį ketvirtį atsakovės atstovas teikė 2021 m. kovo 26 d. praÅ¡ymÄ ir dalyvavo beveik 4 val. trukusiame 2021 m. kovo 31 d. posėdyje. Maksimali atlygintina atstovavimo iÅ¡laidų už Å¡iuos veiksmus suma apskaičiuotina taip: 1 454,80 Eur × (0,1 + (0,1 × 4)) = 727,40 Eur (Rekomendacijų 7, 8.17, 8.19 punktai).

Bendra maksimali atlygintinų iÅ¡laidų už atsakovės atstovavimÄ pakartotinai bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme suma sudaro 1 846,20 Eur (1 118,80 Eur + 727,40 Eur). Ä®vertinus bylos sudėtingumÄ , atliktų veiksmų pobÅ«dį ir apimtis, spręsti, kad yra pagrindas nurodytÄ sumÄ virÅ¡yti ir atsakovei priteisti 2 000 Eur atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimÄ , nėra pagrindo, todėl bendra atsakovei priteistina atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo suma apskaičiuojama taip: 1 600 Eur + 1 846,20 Eur = 3 446,20 Eur.

29. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas yra atleistas nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo valstybei, ieÅ¡kinį atmetus teismų iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neskirstomos (CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 ir 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti atsakovei vieÅ¡ajai įstaigai Marijampolės ligoninei, juridinio asmens kodas 165803154, iÅ¡ ieÅ¡kovo K. K., gim. (duomenys neskelbtini), 3 446,20 Eur (trijų tÅ«kstančių keturių Å¡imtų keturiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių eurų 20 ct) atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Dėl Å¡io sprendimo per 30 dienų nuo jo priėmimo gali bÅ«ti teikiamas apeliacinis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundÄ paduodant per sprendimÄ priėmusį Kauno apygardos teismÄ . Teisėjas Marius Bartninkas