94041ff7-39b5-4e5f-80c7-9d633dd7065a · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. 2-1098-881/2022 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01413-2019-6 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gruodžio 20 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Romualdos Janovičienės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Radzevičienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „IREC Baltic“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. nutarties, kuria netenkintas pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „IREC Baltic“ praÅ¡ymas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo uždarosios akcinės bendrovės „Bajoras“ bankroto byloje.

Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,IREC Baltic“ prašė patvirtinti 869 058,69 Eur dydžio finansinį reikalavimÄ UAB ,,Bajoras“ bankroto byloje.

2. PareiÅ¡kėja praÅ¡ymÄ grindė Å¡alių sudarytomis rangos sutartimis (2016 m. lapkričio 8 d. statybos darbų rangos sutartimi Nr. SUT-16/2016/11/08, 2017 m. sausio 24 d. statybos darbų rangos sutartimi Nr. SUT-17-01-24, 2019 m. gegužės 17 d. statybos darbų rangos sutartimi Nr. SUT-19-05-17/28), UAB „Bajoras“ skolų apyvartos žurnalu, delspinigių skaičiavimo lentele, skolų suderinimo aktu, avansiniais ir kitais mokėjimo pavedimais, PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis, pretenzijomis ir praneÅ¡imais. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartimi pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ atmetė.

4. Teismas konstatavo, kad kreditoriai reikalavimus UAB „Bajoras“ bankroto byloje turėjo teisę pareikÅ¡ti iki 2020 m. kovo 23 d., tačiau bylos duomenys patvirtina, jog nemokumo administratorius elektroniniu paÅ¡tu kreditoriams, tarp jų ir UAB „IREC Baltic“, nurodė terminÄ kreditoriniams reikalavimams pareikÅ¡ti iki 2020 m. balandžio 15 d. UAB „IREC Baltic“ kreditorinį reikalavimÄ pareiÅ¡kė 2020 m. balandžio 14 d. Nors įstatymu nustatytas terminas kreditoriniam reikalavimui pareikÅ¡ti pasibaigė 2020 m. kovo 23 d., teismas nusprendė, kad terminÄ kreditorius praleido dėl svarbios priežasties, todėl jį atnaujino.

5. UAB „IREC Baltic“ 869 058,69 Eur finansinis reikalavimas kildinamas iš tarp UAB „IREC Baltic“ ir UAB „Bajoras“ sudarytų rangos sutarčių: 1) 787 911,69 Eur skola pagal 2016 m. lapkričio 8 d. Statybos darbų rangos sutartį Nr. SUT-16/2016/11/08 (objektas adresu (duomenys neskelbtini)); 2) 40 660,40 Eur skola pagal 2017 m. sausio 24 d. Statybos darbų rangos sutartį Nr. SUT-17-01-24 (objektas adresu (duomenys neskelbtini)); 3) 10 579,77 Eur skola pagal 2019 m. gegužės 17 d. Statybos darbų rangos sutartį Nr. SUT-19-05-17/28 (objektas adresu (duomenys neskelbtini)); 29 906,83 Eur delspinigiai: 28 364,82 Eur pagal 2016 m. lapkričio 8 d. Statybos darbų rangos sutartį Nr. SUT-16/2016/11/08 (objektas adresu (duomenys neskelbtini)); 1 463,72 Eur pagal 2017 m. sausio 24 d. Statybos darbų rangos sutartį Nr. SUT-17-01-24 (objektas adresu (duomenys neskelbtini)); 78,29 Eur pagal 2019 m. gegužės 17 d. Statybos darbų rangos sutartį Nr. SUT-19-05-17/28 (objektas adresu (duomenys neskelbtini)).

6. Spręsdamas dėl pareiÅ¡kėjos reikalavimo pagrįstumo, teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog tarp UAB „Bajoras“ ir UAB „IREC Baltic“ buvo susiklostę rangos teisiniai santykiai, kurių pagrindu UAB „Bajoras“ (rangovas) įsipareigojo pagal užsakymÄ atlikti sutartus darbus pagal UAB „IREC Baltic“ (užsakovo) užduotis trijuose objektuose ir perduoti Å¡io darbo rezultatÄ užsakovui, o užsakovas įsipareigojo priimti darbo rezultatÄ ir už jį sumokėti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.644 straipsnio 1 dalis).

Tačiau teismas sutiko su administratoriaus bei suinteresuotų asmenų pozicija, kad pareiÅ¡kėja, praÅ¡ydama patvirtinti 869 058,69 Eur finansinį reikalavimÄ , nepateikė aiÅ¡kios skolos detalizacijos kiekvienai iÅ¡ skolos sumų pagal atskiras sutartis (787 911,69 Eur, 40 660,40 Eur bei 10 579,77 Eur), o, analizuojant pareiÅ¡kėjos pateiktus duomenis, jie neleidžia spręsti apie praÅ¡omo patvirtinti finansinio reikalavimo pagrįstumÄ .

7. Nagrinėjamu atveju UAB „IREC Baltic“ finansinis reikalavimas, be kita ko, grindžiamas tuo, kad UAB „Bajoras“ laiku neatliko rangos sutartyje Nr. SUT-16/2016/11/08 ((duomenys neskelbtini)) ir rangos sutartyje Nr. SUT-17-01-24/1 ((duomenys neskelbtini)) numatytų darbų, dėl ko užsakovė rangovei bankrutavusiai UAB „Bajoras“ už rangos sutarties Nr. SUT-16/2016/11/08 nutraukimÄ skyrė 138 200 Eur dydžio baudÄ , o už rangos sutarties Nr. SUT-17-01-24/1 nutraukimÄ â€“ 40 560,40 Eur dydžio baudÄ .

Remiantis CK 6.217 straipsnio 1 dalimi, Å¡alis gali nutraukti sutartį, jeigu kita Å¡alis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Esminio sutarties pažeidimo faktÄ turi įrodyti Å¡alis, norinti pasinaudoti vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo teise, Å¡iuo atveju – UAB „IREC Baltic“. Tačiau UAB „IREC Baltic“ nepateikė pakankamų įrodymų, kurie pagrįstų minėtų statybos darbų rangos sutarčių vienaÅ¡alio nutraukimo pagrįstumÄ ir teisėtumÄ .

Nors UAB „IREC Baltic“, nutraukdama sutartis, rėmėsi darbų atlikimo termino (2017 m. spalio 1 d.) pažeidimu, tačiau faktinės bylos aplinkybės leidžia spręsti, kad UAB „Bajoras“ darbus objekte vykdė ir po sutarties nutraukimo, t. y. iki 2019 metų vidurio. NurodytÄ aplinkybę patvirtina ir pačios UAB „IREC Baltic“ 2021 m. kovo 29 d. pateikti atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktai bei 2021 m. kovo 22 d. teismui pateikti mokėjimų nurodymai. Mokėjimų nurodymai patvirtina avansų mokėjimÄ rangovei UAB „Bajoras“ po sutarčių Nr. SUT-16/2016/11/08 ir Nr. SUT-17-01-24 nutraukimo (2019 m. balandžio 4 d.): 2019 m. balandžio 5 d.

– 6 651,75 Eur; 2019 m. balandžio 5 d. – 17 746,90 Eur; 2019 m. balandžio 23 d. – 15 000 Eur; 2019 m. balandžio 23 d. – 5 520,96 Eur; 2019 m. birželio 14 d. – 100 000 Eur.

8. Be to, teismas nurodė, kad UAB „IREC Baltic“ teigia, jog bankrutavusi UAB „Bajoras“ yra skolinga 10 579,77 Eur dydžio sumÄ pagal 2019 m. gegužės 17 d. Statybos darbų rangos sutartį Nr. SUT-19-05-17/28 ((duomenys neskelbtini)), tačiau duomenų apie Å¡ios sutarties nutraukimÄ nagrinėjamoje civilinėje byloje nepateikta.

9. Teismas pažymėjo, kad iÅ¡ UAB „IREC Baltic“ 2019 m. kovo 20 d. praneÅ¡imo dėl statybos darbų rangos sutarties Nr. SUT-16/2016/11/08 (statybos objektui (duomenys neskelbtini)) nutraukimo, matyti, jog pareiÅ¡kėja nurodžiusi, kad yra pervedusi 819 849,88 Eur dydžio avansÄ , apmokant už bÅ«simus, ateityje atliekamus rangos darbus. 2019 m. kovo 20 d. praneÅ¡ime dėl statybos darbų rangos sutarties Nr. SUT-17-01-24/1 (statybos objektui (duomenys neskelbtini)) nutraukimo UAB „IREC Baltic“ nurodžiusi, kad yra pervedusi 227 185,13 Eur dydžio avansÄ , apmokant už bÅ«simus, ateityje atliktinus statybos rangos darbus, kurie nebuvo atlikti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. lapkričio 8 d. statybos rangos sutarties Nr. SUT-16/2016/11/08 2.8 punktu Å¡alys sutarė, jog užsakovas darbų pradžiai finansuoti rangovui perves 70 000 Eur avansÄ , o 2017 m. sausio 24 d. statybos rangos sutarties Nr. SUT-17-01-24/1 2.8 punkte sutartas 20 000 Eur avansas už darbų pradžiÄ . 2019 m. gegužės 17 d. statybos rangos sutartyje Nr. SUT-19-05-17/28 nenumatyti jokie avansiniai mokėjimai. Taigi, pervestos sumos, kaip avansiniai mokėjimai (819 849,88 Eur ir 227 185,13 Eur), neatitiko sutartyse nustatytų maksimalių avansinių sumų dydžių.

Todėl, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti aplinkybes, ar bankrutavusi UAB „Bajoras“ turi pareigÄ grÄ Å¾inti gautus avansinius mokėjimus, svarbu nustatyti kaip buvo vykdomos ginčo rangos sutartys: kokia rangos sutartyse sutarta darbų apimtis buvo įvykdyta, o kokia ne; kokia atliktų darbų apimtis buvo nekokybiÅ¡kai atlikta ir kokia jų iÅ¡taisymo vertė; ar buvo praleistas darbų atlikimo terminas ir kokios priežastys tai lėmė; kokiÄ dalį atliktų darbų užsakovė rangovei apmokėjo.

10. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėja 869 058,69 Eur dydžio finansiniam reikalavimui pagrįsti nepateikė pirminių dokumentų, kurie leistų nustatyti: atliktų ir neatliktų darbų apimtis, darbų kokybiÅ¡kumÄ , darbų atlikimo terminų laikymÄ si, kokia dalis atliktų darbų buvo apmokėta ir kokia ne, konstatuoti sutarčių nutraukimo pagrįstumÄ . Teismui buvo pateikiami dokumentai, kurie neatskleidžia aptartų faktinių aplinkybių, be to, jie neiÅ¡samÅ«s, neinformatyvÅ«s, nes, pavyzdžiui, avansiniuose mokėjimuose nėra nurodytos konkrečios rangos sutartys, konkrečios iÅ¡ankstinės sÄ skaitos, mokėjimo nurodymuose aiÅ¡kiai nenurodyta paskirtis.

BÅ«tent pareiÅ¡kėjai kilo pareiga pagrįsti finansinį reikalavimÄ , teikiant iÅ¡samius duomenis. Teismas sudarė sÄ lygas pareiÅ¡kėjai bylos nagrinėjimo metu pateikti papildomus duomenis, deja, ji duomenis teikė selektyviai, dalies bylai reikÅ¡mingų teismo nurodytų duomenų nepateikė. Teismui nebuvo pateiktas statybos objekto (duomenys neskelbtini), techninis projektas, darbo projektas bei darbų žurnalai, taip pat nepateiktas statybos objekto, esančio (duomenys neskelbtini), darbo projektas visa apimtimi bei statybos darbų žurnalai.

UAB „IREC Baltic“ teismui nepateikė darbo projekto, laikydamasi panašios pozicijos, kaip ir UAB „FREOR LT“, nurodydama, kad darbo projektas nebuvo atliktas, o darbų žurnalai jai nebuvo perduoti. Nurodytus pareiškėjos argumentus dėl negalėjimo pateikti įrodymus teismas vertino kritiškai.

11. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad objektas, esantis (duomenys neskelbtini), 100 proc. baigtas 2019 m. birželio 12 d., o objektas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo100 proc. baigtas dar 2019 m. balandžio 17 d. Å iÄ faktinę aplinkybę patvirtina vieÅ¡ieji registrai bei UAB „Sago“ teikti duomenys. Dėl objektų baigtumo byloje ginčo nekilę. Bylos duomenimis, 2016 m. kovo 15 d. tarp UAB „Sago“ ir UAB „IREC Baltic“ buvo sudaryta statybos valdymo sutartis Nr. SUT-16-03-15/3, kuria statybos objekto ((duomenys neskelbtini)) statytoja – UAB „Sago“ pavedė statybos valdytojai – UAB „IREC Baltic“ – vykdyti statybos organizavimo, koordinavimo bei kontroliavimo darbus.

Nurodytos sutarties 3.1.2.8 punkte nustatyta, kad statybos valdytojas organizuoja ir vykdo statybos objekto pridavimÄ komisijai bei kontroliuoja, jog bÅ«tų surinkta visa reikalinga dokumentacija ir perduoda statybos objektÄ statytojui. Vertinant tai, kad objektų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), statybų pabaiga buvo įregistruota 2019 m. balandžio 17 d. bei 2019 m. birželio 12 d., teismas sprendė, jog iki statybos objekto 100 proc. baigtumo įregistravimo privalėjo bÅ«ti iÅ¡duoti statybos užbaigimo aktai, taip pat pateikti praÅ¡ymai dėl jų iÅ¡davimo.

PraÅ¡ymÄ dėl objekto, esančio (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimo akto iÅ¡davimo kartu su visa dokumentacija galėjo teikti arba statytoja UAB „Sago“, arba statybų valdytoja UAB „IREC Baltic“, tuo tarpu praÅ¡ymÄ dėl statybos objekto (duomenys neskelbtini), užbaigimo bei visÄ dokumentacijÄ turėjo teikti statytoja UAB „IREC Baltic“. Vadovaujantis STR 1.05.01:2017 61 bei 107 punktų reglamentavimu, teismo reikalauti pateikti dokumentai, t. y. statybos darbo projektai ir darbų žurnalai, po statybų proceso užbaigimo, privalėjo bÅ«ti saugomi objekto (duomenys neskelbtini) statytojos UAB „Sago“ arba objekto (duomenys neskelbtini)statytojos UAB „IREC Baltic“.

Tačiau nei UAB „IREC Baltic“, nei UAB „Sago“ teismui jų nepateikė (UAB „Sago“ pateikė tik techninį projektÄ bei darbo projekto Å¡ildymo / vėdinimo ir vandentiekio / nuotekų dalį).

12. Teismas 2021 m. kovo 1 d. ir 2021 m. balandžio 7 d. nutartimis buvo įpareigojęs UAB „FREOR LT“ pateikti: 2019 m. gegužės 17 d. Statybos darbų rangos sutartyje Nr. SUT-19-05-17/28 numatyto objekto ((duomenys neskelbtini)) techninį projektÄ , darbo projektÄ ; darbų žurnalus, objekto užbaigimÄ patvirtinantį dokumentÄ . Nors dalis dokumentų ir buvo pateikta, tačiau nebuvo pateiktas objekto darbo projektas. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1745/2021 UAB „Bajoras“ bankrotas pripažintas tyčiniu dėl buvusio įmonės vadovo S. K. veiksmų, pastarajam netinkamai tvarkius bendrovės buhalterinę apskaitÄ , neperdavus UAB „Bajoras“ bankroto administratoriui buhalterinės apskaitos dokumentų ir turto, sudarius bendrovei nuostolingus ir ekonomiÅ¡kai nenaudingus sandorius.

Administratoriaus užsakymu UAB „Bajoras“ bankroto byloje buvo atliktas bankrutavusios UAB „Bajoras“ Å«kinės finansinės veiklos tyrimas. Teismui pateiktame bankrutavusios UAB „Bajoras“ Å«kinės finansinės veiklos tyrimo akte Nr. A1853, be kita ko, vertinta statybos darbų rangos sutartis Nr. SUT16/2016/11/08 ir konstatuota, kad: rangovė (UAB „Bajoras“) įsipareigojo atlikti darbus objekte (duomenys neskelbtini) už 1 382 000 Eur be PVM, tačiau UAB „Bajoras“ vadovo S. K. pasiraÅ¡yta objekto objektinė sÄ mata ir žiniaraščiai už 2 096 937 Eur be PVM (akto 11.1 punktas); sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡yta už 1 417 052,17 Eur, neįskaitant PVM, bei PVM sÄ skaitų faktÅ«rų už 53 695,40 Eur, neįskaitant PVM, už papildomus darbus (akto 1.3 punktas); akte pateikta objekto sÄ skaitų analizė patvirtina, kad pagal dalį sÄ skaitų nėra atliktų darbų aktų (akto 1.3 punktas); vandentiekio / nuotekų / kondensato ir Å¡ildymo lokalinės sÄ matos yra be parašų; neatitinka lokalinių sÄ matų pavadinimai, lokalinėse sÄ matose numatytų darbų struktÅ«ra, kiekiai ir kainos (akto 11.1 punktas).

Taigi, akte patvirtinami administratoriaus argumentai, kad sutarties Nr. SUT16/2016/11/08 objekto sÄ mata numatyta 1 382 000 Eur be PVM, tačiau pagal sÄ skaitas ir žiniaraščius ji siekia 2 096 937 Eur be PVM, nors nėra pagrindžiamas papildomų darbų atlikimo pagrindas, avansiniuose mokėjimuose nėra nurodytos konkrečios rangos sutartys, konkrečios iÅ¡ankstinės sÄ skaitos, mokėjimo nurodymuose aiÅ¡kiai nenurodyta paskirtis. Todėl bÅ«tent pareiÅ¡kėjai kilo pareiga pagrįsti tiek objektinių sÄ matų neatitikimus, darbų struktÅ«rÄ , kiekius, kainas, papildomų darbų atlikimo pagrindÄ bei nurodyti, kas, jei ne UAB „Bajoras“, užbaigė darbus objektuose.

Tačiau pareiškėja nurodytų aplinkybių nepagrindė.

13. Teismas konstatavo, kad UAB „IREC Baltic“ pateiktos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros už neva pačios UAB „IREC Baltic“ atliktus darbus, tam tikras prekes, komunalines paslaugas, Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimÄ , nuostolių atlyginimÄ , nėra pagrįstos pirminiais dokumentais ir / ar sutarčių nuostatomis ir neįrodo UAB „IREC Baltic“ reikalavimo Å¡ioje dalyje pagrįstumo. Be to, dalyje Å¡ių sÄ skaitų apskritai nenurodoma, su kuria iÅ¡ trijų statybos rangos sutartimi ir kokiu objektu UAB „IREC Baltic“ sieja savo reikalavimÄ sumokėti Å¡iose sÄ skaitose nurodomas sumas.

14. PareiÅ¡kėja UAB „IREC Baltic“ finansiniam reikalavimui pagrįsti kaip įrodymu remiasi 2019 m. rugsėjo 30 d. skolų suderinimo aktu, pasiraÅ¡ytu UAB „IREC Baltic“ bei bankrutavusios UAB „Bajoras“ buvusio vadovo S. K., pagal kurį UAB „Bajoras“ skola UAB „IREC Baltic“ sudaro 861 603,49 Eur. Tačiau tiek administratorius, tiek suinteresuoti asmenys laikosi nuomonės, kad Å¡is dokumentas nėra laikytinas įrodymu, pagrindžiančiu bankrutavusios UAB „Bajoras“ įsiskolinimo pagrindÄ ar dydį.

Kasacinio teismo praktikoje skolų suderinimo aktas nelaikomas sandoriu. Atitinkamai, jį nebÅ«tina pripažinti negaliojančiu. Aktai dėl tarpusavio skolų yra iÅ¡vestiniai dokumentai, nes suraÅ¡omi pirminių duomenų pagrindu. Tik byloje nesant įrodymų, paneigiančių tokio pobÅ«džio akte nurodytas aplinkybes, jis gali patvirtinti Å¡alių susitarimÄ dėl įsipareigojimų dydžio. Todėl faktinį skolų dydį galima įrodinėti tiesioginiais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, kad 2019 m. rugsėjo 30 d. skolų suderinimo aktÄ pasirašė bankrutavusios UAB „Bajoras“ vadovas, atsakingas už UAB „Bajoras“ tyčinį bankrotÄ , skolų suderinimo aktas pasiraÅ¡ytas UAB „Bajoras“ vadovui žinant apie inicijuojamÄ bankroto bylÄ (kreditoriaus pareiÅ¡kimas dėl bankroto iÅ¡kėlimo pateiktas teismui 2019 m. rugsėjo 30 d., byloje yra kreditoriaus pateikti įrodymai, kad iki kreipiantis į teismÄ , UAB „Bajoras“ buvo pasiraÅ¡ytinai supažindintas su pareiÅ¡kimu dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo 2019 m. rugsėjo 11 d.), UAB „IREC Baltic“ neteikiant visų reikÅ¡mingų pirminių įrodymų tarpusavio įsipareigojimams ir atsiskaitymams pagrįsti, nenurodant ir nepagrindžiant, kas užbaigė darbus objektuose, teismo vertinimu, 2019 m. rugsėjo 30 d. skolų suderinimo aktas nelaikytas patikimu įrodymu, pagrindžiančiu UAB „IREC Baltic“ finansinį reikalavimÄ , todėl teismas juo nesivadovavo.

15. Teismo vertinimu, byloje reikalauti įrodymai turi esminę reikÅ¡mę ginčo dalykui, jais remiantis bÅ«tų buvusi galimybė nustatyti UAB „Bajoras“ faktiÅ¡kai atliktų darbų apimtis ir kainas. PareiÅ¡kėjai, teikiant duomenis selektyviai, neteikiant duomenų, kurie turėjo bÅ«ti jos žinioje, neteikiant pirminių įrodymų, taikytina contra spoliatorem (liet. prieÅ¡ pažeidėjÄ ) prezumpcija, t. y. aplinkybės vertintino ne UAB „IREC Baltic“ naudai.

16. Nagrinėjamoje byloje nėra pakankamai įrodymų, kuriais remiantis galima nustatyti UAB „IREC Baltic“ pretenzijų pagrįstumÄ , esminio rangos sutarčių pažeidimo faktÄ . Remiantis UAB „IREC Baltic“ praneÅ¡imais, baudos rangovei skirtos už tai, kad ji neįvykdė rangos sutarties iki rangos sutartyse nustatytų terminų. Rangovas darbus vykdė ir po rangos sutartimis nustatytų terminų bei po rangos sutarčių nutraukimo, nors nepagrindė nurodytų darbų vykdymo pagrindo.

UAB „IREC Baltic“ nepateikė įrodymų, kuriais remiantis bÅ«tų galima nustatyti bankrutavusios UAB „Bajoras“ atliktų darbų apimtį, Å¡ių darbų kokybės trÅ«kumus, konkrečių darbų atlikimo terminus ir apmokėtos sumos dalį, nebuvo pateikė duomenų apie UAB „IREC Baltic“ faktiÅ¡kai patirtų nuostolių dydį. Esant neįrodytai sutartinės prievolės neįvykdymo aplinkybei, UAB „IREC Baltic“ reikalavimÄ priteisti baudas teismas laikė nepagrįstu.

17. Taip pat teismas nurodė, kad CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas nustato sutrumpintÄ Å¡eÅ¡ių mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminÄ ieÅ¡kiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) iÅ¡ieÅ¡kojimo. UAB „IREC Baltic“ reikalavimas dėl netesybų buvo pareikÅ¡tas praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Kadangi UAB „IREC Baltic“ reikalavimÄ sumokėti netesybas pareiÅ¡kė 2019 m. kovo 20 d. praneÅ¡imuose dėl rangos sutarčių nutraukimo, ieÅ¡kinio senaties terminas laikytinas suėjusiu 2019 m. rugsėjo 20 d., todėl, pasak teismo, finansinis reikalavimas dėl netesybų negali bÅ«ti patvirtintas ir dėl praleisto ieÅ¡kinio senaties termino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 18. PareiÅ¡kėja UAB ,, IREC Baltic“ atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – praÅ¡ymÄ tenkinti, arba klausimÄ dėl pareiÅ¡kėjos finansinio reikalavimo tvirtinimo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentai: 18.1. Teismas neatskleidė bylos esmės. Teismas nesiaiÅ¡kino iÅ¡ ko susidaro kreditorės praÅ¡omo patvirtinti 869 058,69 Eur dydžio finansinio reikalavimo suma, nepaisant to, kad pareiÅ¡kėja pateikė detalius paaiÅ¡kinimus dėl finansinio reikalavimo sudėties bei pateikė finansinį reikalavimÄ pagrindžiančius įrodymus.

PraÅ¡omas patvirtinti finansinis reikalavimas yra kildinimas iÅ¡ kelių skirtingų tarp Å¡alių susiklosčiusių teisinių santykių, todėl teismas privalėjo kiekvienÄ sudėtinę finansinio reikalavimo dalį nagrinėti atskirai bei dėl kiekvienos dalies, kuri turi aiÅ¡kiÄ piniginę iÅ¡raiÅ¡kÄ , pasisakyti. Tačiau teismas Å¡ių aplinkybių nesiaiÅ¡kino bei priėmė vienÄ sprendimÄ dėl viso pareikÅ¡to finansinio reikalavimo, neatsižvelgdamas į jo sudėtines dalis. Be kita ko, teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į Vilniaus apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1645-565/2022 pagal atsakovės ieÅ¡kinį pareiÅ¡kėjai dėl skolos priteisimo nustatytas aplinkybes.

Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 29 d. sprendimu atsakovės ieÅ¡kinį atmetė, be kita ko, konstatavęs, jog atsakovė neatliko įrodinėtų papildomų darbų, o tuo atveju, jeigu pastarieji darbai ir bÅ«tų buvę atlikti, reikalavimas bet kuriuo atveju bÅ«tų atmestas, kadangi Å¡alys rangos sutartimi susitarė dėl fiksuotos darbų kainos. Minėtoje byloje pati atsakovė pripažino, kad pareiÅ¡kėja yra sumokėjusi atsakovei 298 920,46 Eur daugiau nei priklauso, dėl ko atsakovė ieÅ¡kiniu sumažino reikalavimÄ nuo 872 382,69 Eur iki 573 462,23 Eur.

Civilinės bylos esmės neatskleidimas galimai yra sÄ lygotas ir civilinės bylos nagrinėjimo trukme. 18.2. Nutartis priimta pažeidus materialiosios teisės ir proceso teisės normas. PareiÅ¡kėjos 869 058,69 Eur finansinį reikalavimÄ sudaro: 1) 298 920,46 Eur avansinių mokėjimų suma (permoka); 2) 540 231,40 Eur suma pagal pareiÅ¡kėjos iÅ¡raÅ¡ytas ir atsakovės neapmokėtas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras; 3) 29 906,83 Eur dydžio delspinigiai. Apie finansinio reikalavimo sudėtines dalis pareiÅ¡kėja plačiai ir iÅ¡samiai pasisakė 2022 m. sausio 7 d. vykusio teismo posėdžio metu, taip pat nurodė iÅ¡ ko susidaro finansinis reikalavimas ir 2022 m. rugpjūčio 31 d. vykusio teismo posėdžio metu.

Teismas reikalavimÄ vertino tik vienu pagrindu – ar pareiÅ¡kėja pagrįstai iÅ¡rašė 138 200 Eur ir 40 560,40 Eur dydžio PVM sÄ skaitas faktÅ«ras už dviejų rangos sutarčių nutraukimÄ . Tokiu bÅ«du, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nevertino bei apskritai nepasisakė dėl likusio 361 471 Eur finansinio reikalavimo, kildinamo iÅ¡ pareiÅ¡kėjos iÅ¡raÅ¡ytų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų atsakovei, dalies. Teismas 869 058,69 Eur finansinį reikalavimÄ visa apimtimi grindė pareiÅ¡kėjos atliktais avansiniais mokėjimais, kas neatitinka pareiÅ¡kėjos reiÅ¡kiamo finansinio reikalavimo faktinio pagrindo.

Tik ta aplinkybė, kad atsakovė darbams pagal sutartį atlikti galimai iÅ¡leido didesnę nei 1 382 000 Eur sumÄ ar galimai atliko darbus, kurie nėra deklaruoti darbų apraÅ¡ymuose, savaime nereiÅ¡kia, jog pareiÅ¡kėja privalo sumokėti atsakovei daugiau, nei sutartyje nustatyta fiksuota kaina. 18.3. Atsakovė neva papildomai atliktais darbais grindė atsikirtimus į pareikÅ¡tÄ finansinį reikalavimÄ . Taigi, bÅ«tent atsakovė privalėjo įrodyti, jog ji neva faktiÅ¡kai atliko įrodinėjamus darbus.

Tačiau pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naÅ¡tÄ pareiÅ¡kėjai, pažymėdamas, jog pareiÅ¡kėjai kilo pareiga pagrįsti atsakovės pateiktų objektinių sÄ matų neatitikimÄ , darbų struktÅ«rÄ , kiekius, kainas ir kt. Tokiu bÅ«du pirmosios instancijos teismas ne tik netinkamai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ tarp Å¡alių, bet ir neatsižvelgė į tai, jog pastarosios aplinkybės buvo nustatytos kitoje civilinėje byloje. 18.4. Teismas nepagrįstai nesirėmė tarp pareiÅ¡kėjos ir atsakovės 2019 m. spalio 14 d. sudarytu 2019 m. rugsėjo 30 d. skolų suderinimo aktu.

Skolų suderinimo aktas buvo sudarytas pirminių dokumentų pagrindu – tiek pareiÅ¡kėjos, tiek atsakovės iÅ¡raÅ¡ytomis PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis, pareiÅ¡kėjos atliktais mokėjimų pavedimais. Skolų suderinimo aktas yra kvalifikuojamas ne tik kaip buhalterinių duomenų suvestinė, bet ir kaip sandoris, sukÅ«ręs Å¡alims teises ir pareigas, kuris gali bÅ«ti nuginčytas tik esant įstatymo nustatytam teisiniam pagrindui. Tuo tarpu atsakovė nereiÅ¡kė reikalavimo dėl skolų suderinimo akto nuginčijimo, dėl ko Å¡is yra galiojantis ir privalomas Å¡alims.

Skolų suderinimo akto pasiraÅ¡ymas yra itin nenaudingas atsakovės buvusiam vadovui S. K., kadangi tokiu aktu jis iÅ¡ esmės patvirtino atsakovės skolinį įsipareigojimÄ pareiÅ¡kėjai. Atitinkamai, sudarius tokį aktÄ ir patvirtinus itin didelį įsiskolinimÄ vienam iÅ¡ kreditorių, atsakovės bankroto byloje galimai bÅ«tų keliamas klausimas dėl atsakovės vadovo atsakomybės, kas, iÅ¡ esmės ir buvo sprendžiama, atsakovės nemokumo administratoriui pateikus pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. 18.5.

Pasisakydamas dėl atsakovo 2021 m. gruodžio 2 d. Å«kinės finansinės veiklos tyrimo akto, teismas visiÅ¡kai nepagrįstai konstatavo, kad pagal dalį atsakovės iÅ¡raÅ¡ytų sÄ skaitų už darbus nėra atliktų darbų aktų. Visi atliktų darbų aktai, pagal tyrimo akte nurodytas atsakovės iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas, buvo pateikti pareiÅ¡kėjos į civilinę bylÄ â€“ tiek pagal atsakovės 2017 m. gruodžio 27 d. sÄ skaitÄ Nr. BAJ2015719, tiek pagal 2019 m. gegužės 17 d. sÄ skaitÄ Nr. BAJ2015944.

Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovės buvusio vadovo vienaÅ¡aliÅ¡kai pasiraÅ¡ytuose darbų kiekio žiniaraščiuose, kuriais atsakovė atsikirtinėja į pareiÅ¡kėjos finansinį reikalavimÄ , nurodytos statybos darbų pozicijos neatitinka Å¡alių sudarytos statybos darbų rangos sutarties Nr. SUT-16/2016/11/08 sÄ matose nurodytų darbų. Taigi, tuo atveju, jeigu atsakovės nurodomi 872 382,69 Eur vertės darbai iÅ¡ tikrųjų bÅ«tų buvę atlikti, didžioji dalis sutarties sÄ matoje bei atsakovės darbų kiekių žiniaraščiuose nurodytų pozicijų sutaptų. 18.6.

Teismas nėra nustatęs, kad atsakovės vadovas klaidingai apskaitė operacijas su pareiÅ¡kėja. Be kita ko, kaip matyti iÅ¡ pastarosios teismo nutarties, vertindamas aplinkybę dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, teismas iÅ¡skirtinai rėmėsi atsakovės veiklos tyrimo aktu. Tyrimo akte nurodyta, kad į atsakovės apskaitÄ yra įtraukta 788 158,39 Eur skola pareiÅ¡kėjai. 18.7. Teismas visiÅ¡kai nepagrįstai nagrinėjamoje byloje taikė contra spoliatorem prezumpcijÄ . Byloje yra pateikti visi pirminiai dokumentai, kuriais pareiÅ¡kėja grindžia finansinį reikalavimÄ , o bÅ«tent: visi pareiÅ¡kėjos mokėjimų pavedimai, kurie pagrindžia piniginių lėšų pervedimÄ atsakovei; pareiÅ¡kėjos iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros už medžiagas, komunalines iÅ¡laidas, baudas ir nuostolius; atsakovės iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros bei atliktų darbų aktai.

Be pirminių dokumentų, kuriais buvo grindžiamas finansinis reikalavimas, byloje taip pat yra pateiktos pareiškėjos teiktos pretenzijos atsakovei dėl baudų taikymo pagal sutartis, šalių sudarytas skolų suderinimo aktas, apyvartos žiniaraštis, atsakovės ūkinės veiklos tyrimo aktas ir kt. Visi byloje surinkti tiek pirminiai, tiek antriniai įrodymai yra nuoseklūs. Iš esmės vienintelis įrodymus, kuriuo paremti atsakovės atsikirtimai, yra atsakovės buvusio vadovo vienašališkai pasirašyti darbų kiekių žiniaraščiai.

Byloje nėra duomenų apie tai, kada, kokiomis aplinkybės buvo sudaryti Å¡ie žiniaraščiai, nėra duomenų, kad žiniaraščiai bÅ«tų buvę siųsti pareiÅ¡kėjai ir kt. Teismas taip pat nepagrįstai konstatavo, kad pareiÅ¡kėja nepateikė statybos objekto (duomenys neskelbtini), techninio projekto. Å io objekto techninis projektas buvo pateiktas į bylÄ dar 2021 m. balandžio 19 d. Darbo projektas bei statybos darbų žurnalas nebuvo pateikti į bylÄ , kadangi pareiÅ¡kėja Å¡ių dokumentų savo dispozicijoje neturi.

Atitinkamai, pareiÅ¡kėjos veiksmuose nėra contra spoliatorem prezumpcijos taikymo sÄ lygų, kadangi pareiÅ¡kėja nepateikė dokumentų ne dėl savo kaltės (atsisakius juos pateikti), o dėl to, kad ji dokumentų neturi, todėl įpareigojimas pateikti dokumentus pažeidžia principÄ â€“ iÅ¡ nieko negalima reikalauti to, kas neįmanoma. 2021 m. balandžio 19 d. praÅ¡yme pareiÅ¡kėja nurodė, kad remiantis tarp Å¡alių 2016 m. lapkričio 8 d. sudaryta statybos darbų rangos sutartimi Nr. SUT-16/2016/11/08, darbo projektÄ privalo parengti atsakovė, tačiau atsakovė darbo projekto neparengė, kÄ patvirtina pareiÅ¡kėjos 2018 m. gegužės 30 d. siųstas praneÅ¡imas. 18.8.

VienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukus statybos rangos sutartis Nr. SUT-16/2016/11/08 ir Nr. SUT-17-01-24/1 sutartyse nurodytais pagrindais, pareiÅ¡kėja neprivalo įrodyti esminio sutarčių pažeidimo. Sutartyje ir įstatyme iÅ¡vardintų vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo pagrindų taikymo skirtumas yra tas, kad teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobÅ«džiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus. 18.9. CK 1.130 straipsnio 2 dalis numato, kad ieÅ¡kinio senaties terminÄ taip pat nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, jog jis prievolę pripažįsta.

Atsakovės vadovas priėmė PVM sÄ skaitas faktÅ«ras dėl netesybų, pasirašė skolų suderinimo aktus, kuriuose matyti ir netesybos. Atsakovė niekada nereiÅ¡kė pareiÅ¡kėjai jokių pretenzijų dėl apskaičiuotų netesybų, kas patvirtina, jog atsakovė jas pripažino. Atsižvelgiant į tai, teismas, taikydamas ieÅ¡kinio senatį, pažeidė CK 1.130 straipsnį.

19. Atsakovė bankrutavusi UAB „Bajoras“ atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti ir skundžiamÄ nutarti palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 19.1. Teismas atskleidė bylos esmę, todėl nėra pagrindo naikinti nutartį ir grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. IÅ¡ nutarties matyti, kad teismas pasisakė dėl kiekvienos pagrindinio UAB „IREC Baltic“ finansinio reikalavimo sudėtinės dalies – dėl tariamai permokėto avanso, baudų ir netesybų.

Tai, kad teismas neatsižvelgė į Vilniaus apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1645-565/2022 nustatytas aplinkybes, Å¡iuo atveju taip pat neįrodo, jog teismas neatskleidė bylos esmės. Minėtas Vilniaus apygardos teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs (byla pagal bankrutavusios UAB „Bajoras“ apeliacinį skundÄ nagrinėjama apeliacine tvarka), todėl jame nustatytos aplinkybės ir teismo padarytos iÅ¡vados neturi prejudicinės galios. Kita vertus, Å¡ios civilinės bylos ir civilinės bylos Nr. e2-1645-565/2022 nagrinėjimo dalykas yra skirtingas, todėl civilinėje byloje Nr. e2-1645-565/2022 konstatuotinos aplinkybės iÅ¡ esmės neturi reikÅ¡mės sprendžiant dėl UAB „IREC Baltic“ finansinio reikalavimo pagrįstumo.

Bylos nagrinėjimo trukmė niekaip nelėmė bylos esmės neatskleidimo, UAB „IREC Baltic“ nepateikė jokių įtikinančių argumentų ar įrodymų, kurie leistų manyti, jog užsitęsęs bylos nagrinėjimas galėjo sÄ lygoti nepagrįsto ar neteisėto procesinio sprendimo priėmimÄ . 19.2. Teismas vertino visas UAB „IREC Baltic“ finansinio reikalavimo dalis, dėl kurių sprendė, jog UAB „IREC Baltic“ neįrodė turinti 869 058,69 Eur finansinio reikalavimo teisę į bankrutavusiÄ UAB „Bajoras“.

UAB „IREC Baltic“ neįrodė, kad 298 920,46 Eur iÅ¡ tiesų yra permokėtas avansas. UAB „IREC Baltic“ sumokėta tariamo avanso suma gerokai virÅ¡ijo statybos rangos sutartyse nurodytus maksimalius mokėtino avanso dydžius ir, be kita, buvo mokama net po Å¡ių sutarčių nutraukimo, todėl nėra suprantama, dėl kokių priežasčių BUAB „Bajoras“ turėtų pareigÄ grÄ Å¾inti pinigines lėšas už atliktus darbus. UAB „IREC Baltic“ nurodo, kad kitÄ finansinio reikalavimo dalį, 540 231,40 Eur, pagrindžia PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, tačiau vien sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ymas už tam tikras prekes, paslaugas ar baudas savaime nepagrindžia finansinio reikalavimo pagrįstumo.

Kaip pagrįstai motyvavo teismas, UAB „IREC Baltic“ pateiktos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros už neva pačios UAB „IREC Baltic“ atliktus darbus, tam tikras prekes, komunalines paslaugas, Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimÄ , nuostolių atlyginimÄ , nėra pagrįstos jokiais pirminiais dokumentais ir / ar statybos rangos sutarčių nuostatomis, todėl neįrodo finansinio reikalavimo Å¡ioje dalyje pagrįstumo. Be to, byloje yra sÄ skaitų, iÅ¡ kurių turinio apskritai neįmanoma nustatyti nei kokiam objektui Å¡ios sÄ skaitos priskiriamos, nei už kÄ ir kokiu teisiniu pagrindu Å¡ios sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ytos. 19.3.

Teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigÄ ir nutartyje pagrįstai vertino, kad UAB „IREC Baltic“, turėdama galimybę pateikti papildomus duomenis, juos teikė selektyviai, o dalies bylai reikÅ¡mingų, teismo nurodytų duomenų, nepateikė. UAB „IREC Baltic“ nepateikus bylai reikÅ¡mingų įrodymų, kuriais ji disponuoja ar turi įstatyminę pareigÄ disponuoti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė contra spoliatorem prezumpcijÄ UAB „IREC Baltic“ atžvilgiu.

UAB „IREC Baltic“ dėstomų aplinkybių apie tai, kad statinio pridavimo metu komisijai atliekant patikrinimÄ statybos žurnalas buvo vis dar pildomas ir neperduotas komisijai, nepatvirtina nei teisės aktų nuostatos, nei raÅ¡ytiniai įrodymai. Vien tai, kad bankrutavusi UAB „Bajoras“ po statybos užbaigimo akto suraÅ¡ymo dar atliko statybos darbus objekte (duomenys neskelbtini), taip pat nepatvirtina, jog UAB „IREC Baltic“ neturi ir nesaugo dokumentų, kuriuos saugoti privalo pagal įstatymÄ ir pateikti juos teismui, vykdant teismo nustatytÄ Ä¯pareigojimÄ . 19.4.

PrieÅ¡ingai nei nurodo UAB „IREC Baltic“, kasacinio teismo praktikoje skolų suderinimo aktas nelaikomas sandoriu. Atitinkamai, jo nebÅ«tina pripažinti negaliojančiu. Teismų praktikoje laikoma, kad jei skolų suderinimo aktai fiksuoja neatitinkančiÄ tikrovės skolÄ , tokie suderinimo aktai negali sukelti Å¡alims teisinių pasekmių. Aktai dėl tarpusavio skolų yra iÅ¡vestiniai dokumentai, nes suraÅ¡omi pirminių duomenų pagrindu. Tik byloje nesant įrodymų, paneigiančių tokio pobÅ«džio akte nurodytas aplinkybes, aktas gali patvirtinti Å¡alių susitarimÄ dėl įsipareigojimų dydžio, todėl faktinį skolos dydį galima įrodinėti tiesioginiais įrodymais.

Å ioje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad bankrutavusios UAB „Bajoras“ buhalterinė apskaita buvo vedama netinkamai, aplaidžiai, o iÅ¡kėlus bankroto bylÄ nemokumo administratoriui perduoti ne visi bendrovės dokumentai. Ä®siteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 28 d. nutartimi konstatuota, kad dėl didelės dalies bankrutavusios UAB „Bajoras“ dokumentų neperdavimo nemokumo administratoriui, finansinės atskaitomybės dokumentų neteikimo Juridinių asmenų registro tvarkytojui, įmonės vadovo disponavimo grynaisiais pinigais tinkamo neapskaitymo, nėra galimybės tiksliai nustatyti bankrutavusios UAB „Bajoras“ nemokumo momentÄ , nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį ar struktÅ«rÄ .

Å is dokumentas, kaip ir visi kiti bankrutavusios UAB „Bajoras“ buhalterinės apskaitos dokumentai, neteisėtų buvusio bendrovės direktoriaus veiksmų, lėmusių UAB „Bajoras“ bankrotÄ , kontekste, turėtų bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai. Nesant kitų pirminių ir tiesioginių finansinio reikalavimo pagrįstumÄ patvirtinančių įrodymų, nėra pagrindo teigti, kad bankrutavusios UAB „Bajoras“ ir UAB „IREC Baltic“ skolų suderinimo aktas įrodo realų UAB „IREC Baltic“ reikalavimo dydį. 19.5.

PrieÅ¡ingai nei teigia UAB „IREC Baltic“, teismas, atmesdamas UAB „IREC Baltic“ pareiÅ¡kimÄ dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo, nesirėmė bankrutavusios UAB „Bajoras“ vadovo pasiraÅ¡ytais darbų kiekių žiniaraščiais bei objektine sÄ mata, todėl nesuteikė Å¡iems įrodymams pirmenybės prieÅ¡ visus kitus byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus. Teismas tinkamai vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, žiniaraÅ¡tį vertino visų kitų raÅ¡ytinių įrodymų kontekste, todėl pagrįstai nusprendė, kad byloje yra daug prieÅ¡taravimų, kurių UAB „IREC Baltic“ nepaÅ¡alino: neatitinka bankrutavusios UAB „Bajoras“ atliktų statybos rangos darbų kiekis, kaina ir apimtis; objektinių sÄ matų duomenys; neaiÅ¡ki darbų struktÅ«ra, kiekiai, kaina, papildomų darbų atlikimo pagrindas bei koks subjektas, jei ne bankrutavusi UAB „Bajoras“, užbaigė darbus objektuose.

UAB „IREC Baltic“ minėtų prieÅ¡taravimų nepaÅ¡alino. IÅ¡ UAB „IREC Baltic“ į bylÄ pateiktų atliktų darbų aktų negalima nustatyti visų bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, susijusių su bankrutavusios UAB „Bajoras“ atliktais darbais pagal su UAB „IREC Baltic“ sudarytas statybos rangos sutartis. Dalis atliktų darbų aktų yra neiÅ¡samÅ«s, iÅ¡ jų neįmanoma nustatyti atskirų darbų, prekių, jų kainos ir kiekio. 19.6. Teismas pagrįstai netvirtino UAB „IREC Baltic“ 138 200 Eur ir 40 560,40 Eur finansinio reikalavimo dalies, kuri kildinama iÅ¡ baudų, paskirtų pagal 2016 m. lapkričio 8 d. ir 2017 m. sausio 24 d. pretenzijas dėl statybos rangos sutarčių nutraukimo.

20. Suinteresuoti asmenys UAB „Salda“ ir UAB „Gilėgilė“ atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti ir skundžiamÄ nutarti palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 20.1. Finansinis reikalavimas bankroto byloje gali bÅ«ti tvirtinamas tik tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais. Neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų, pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių reikalavimus ir turinčių teisėtÄ interesÄ Ä¯ reikalavimo patenkinimÄ kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus.

BÅ«tent pareiÅ¡kėja bankroto bylÄ nagrinėjančiam teismui privalo pateikti aiÅ¡kiÄ finansinio reikalavimo detalizacijÄ , visus finansinį reikalavimÄ pagrindžiančius įrodymus, veikti aktyviai įrodymų rinkimo procese, jei byloje esančių įrodymų nepakanka finansiniam reikalavimui bankroto byloje pagrįsti. 20.2. UAB „IREC Baltic“ bylos nagrinėjimo teisme metu taip ir neiÅ¡aiÅ¡kino bankroto bylÄ nagrinėjančiam teismui bei proceso dalyviams, iÅ¡ ko susidaro jo reiÅ¡kiamas 869 058,69 Eur dydžio finansinis reikalavimas, kokie tikslÅ«s byloje esantys įrodymai patvirtina jo pagrįstumÄ . 20.3.

Tiek nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, tiek atskirajame skunde pareiÅ¡kėja akcentuoja fiksuotÄ statybos rangos sutarčių kainÄ , neva Å¡i negalėjo bÅ«ti virÅ¡ijama. Nepaisant pareiÅ¡kėjos pozicijos dėl fiksuotos statybos rangos darbų kainos, ji su atskiruoju skundu teikia tariamus bankrutavusios UAB „Bajoras“ praÅ¡ymus dėl papildomų avansinių mokėjimų, kurie buvo pateikti statybos rangos sutarčių vykdymo laikotarpiu. Pasak pareiÅ¡kėjos, neva Å¡ių praÅ¡ymų pagrindu UAB „IREC Baltic“ pervedė bankrutavusiai UAB ,,Bajoras“ didesnę avansinių mokėjimų sumÄ , o tai paneigia teiginius apie fiksuotos statybos rangos kainų nustatymÄ ir virÅ¡ijimÄ . 20.4.

PareiÅ¡kėjos elgesys, kuomet ji pateikė itin didelį kiekį įrodymų, tačiau detaliai nepaaiÅ¡kino, kokiu pagrindu įrodymus teikia, yra nesÄ Å¾iningas, nes tikimasi, kad teismas ar nemokumo administratorius savarankiÅ¡kai iÅ¡analizuos visus duomenis ir iÅ¡siaiÅ¡kins, kokiais įrodymais vis tik grindžiamas finansinis reikalavimas. Tokiais veiksmais UAB „IREC Baltic“ nepagrįstai siekia perkelti imperatyviÄ pareigÄ pagrįsti savo finansinį reikalavimÄ teismui ir kitiems proceso dalyviams. 20.5.

Esminio sutarties pažeidimo faktÄ turi įrodyti Å¡alis, norinti pasinaudoti vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo teise. UAB „IREC Baltic“ nei pirmosios instancijos teisme, nei atskirajame skunde neįrodė, kad turėjo teisę nutraukti statybos rangos sutartis su bankrutavusia UAB „Bajoras“. UAB „IREC Baltic“ atlikti mokėjimai paneigia pareiÅ¡kėjos argumentus dėl nutrauktų statybos rangos sutarčių pasibaigimo momento. Vertinant tai, jog UAB „IREC Baltic“ mokėjimai už atliktus bankrutavusios UAB „Bajoras“ statybos rangos darbus buvo atliekami ir po tariamų statybos rangos sutarčių nutraukimo momento, akivaizdu, jog nėra aiÅ¡ki UAB „IREC Baltic“ finansinio reikalavimo dalis, grindžiama netesybomis, kadangi nėra aiÅ¡ku, kada iÅ¡ tiesų statybos rangos sutartys tarp UAB „IREC Baltic“ ir bankrutavusios UAB „Bajoras“ buvo nutrauktos. 20.6.

UAB „IREC Baltic“ reikalavimas dėl netesybų pareikÅ¡tas praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kuris, vadovaujantis CK nuostatomis, yra Å¡eÅ¡i mėnesiai nuo reikalavimo įvykdyti prievolę pareiÅ¡kimo dienos. Kadangi UAB „IREC Baltic“ reikalavimÄ sumokėti netesybas pareiÅ¡kė 2019 m. kovo 20 d. praneÅ¡imuose dėl rangos sutarčių nutraukimo, ieÅ¡kinio senaties terminas suėjo 2019 m. rugsėjo 20 d. 20.7. UAB „IREC Baltic“ pateiktas 2019 m. rugsėjo 30 d. skolų suderinimo aktas negali bÅ«ti laikomas leistinu įrodymu, pagrindžiančiu bankrutavusios UAB „Bajoras“ įsiskolinimo pagrindÄ ar dydį.

Teismas pagrįstai nesivadovavo bankrutavusios UAB „Bajoras“ buhalterinės apskaitos duomenimis, kadangi UAB „Bajoras“ bankrotas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 28 d. nutartimi buvo pripažintas tyčiniu dėl aplaidžios buhalterinės apskaitos tvarkymo. Teismas netvirtino UAB „IREC Baltic“ finansinio reikalavimo, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumÄ , o ne remdamasis tik pavieniais įrodymais, todėl nėra pagrindo naikinti pagrįstÄ teismo nutartį. 20.8.

Nors UAB „IREC Baltic“ į bylÄ pateikė didelį kiekį dokumentų, tačiau iki Å¡iol nėra pateikti statybos objekto, esančio (duomenys neskelbtini), darbo projektas visa apimtimi ir statybos darbų žurnalai; statybos objekto (duomenys neskelbtini), darbo projektas ir darbų žurnalai. PareiÅ¡kėja teigė, kad nepateikė darbo projektų, nes jie nebuvo atlikti, o darbų žurnalai jai apskritai nebuvo perduoti. Visi Å¡ioje byloje reikalingi dokumentai privalo bÅ«ti UAB „IREC Baltic“ arba trečiojo asmens UAB „Sago“ žinioje, nes privalėjo bÅ«ti teikiami komisijai su praÅ¡ymu dėl statybos užbaigimo akto iÅ¡davimo.

Nepaisant to, nei UAB „IREC Baltic“, nei trečiasis asmuo UAB „Sago“ teismo reikalaujamų dokumentų nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „IREC Baltic“, UAB „Sago“ ir UAB „FREOR LT“ teismui nurodė neteisingas ir nepagrįstas faktines aplinkybes, slėpė esminius įrodymus bei dokumentus, teismas pagrįstai sprendimÄ grindė contra spoliatorem principu. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 21.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos UAB „IREC Baltic“ prašymas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo bankrutavusios UAB „Bajoras“ bankroto byloje, pagrįstumo ir teisėtumo. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų teisėjų kolegija nenustatė.

Dėl naujų įrodymų priėmimo 22. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi, įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu.

Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos iÅ¡nagrinėjimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013). Be to, CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes.

23. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė bankrutavusios UAB „Bajoras“ praÅ¡ymus atlikti avansinius mokėjimus. Apeliantė nurodo, kad teismas nutartyje nurodė, jog atsakovės sumokėta avansinių mokėjimų suma neatitinka tarp Å¡alių rangos sutartyse nurodytos maksimalios avansinių mokėjimų sumos, tačiau neatsižvelgė į tai, kad avansiniai mokėjimai buvo atliekami iÅ¡skirtinai atsakovės raÅ¡ytinių bei žodinių praÅ¡ymų pagrindu, kÄ minėjo ir pareiÅ¡kėjos atstovai teismo posėdžio metu. Pažymi, kad įrodymai nėra didelės apimtiems, savo turiniu yra aiÅ¡kÅ«s bei nereikalaujantys specialių žinių, siekiant su jais susipažinti.

24. Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateiktais įrodymais ir skundžiama nutartimi, sprendžia, kad Å¡iuo atveju apeliantės teikiami įrodymai galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, o, priežastys, lėmusios Å¡ių įrodymų pateikimÄ tik apeliacinės instancijos teisme, nėra pagrįstos, todėl atsisako naujai teikiamus įrodymus priimti ir jų nevertina. Dėl praÅ¡ymo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka 25. Apeliantė pateikė praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad nagrinėdamas bylÄ , pirmosios instancijos teismas neatskleidė civilinės bylos esmės. Apeliantės įsitikinimu, civilinės bylos esmės neatskleidimas sudaro pagrindÄ skirti civilinę bylÄ pagal atskirÄ jį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal bendrÄ jÄ bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, įtvirtintÄ CPK 321 straipsnio 1 dalyje, apeliacinis (ir atskirasis) skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė skirti apeliacinio (atskirojo) skundo nagrinėjimÄ Å¾odinio proceso tvarka tais atvejais, kai teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame (atskirajame) skunde, atsiliepime į jį arba pareiÅ¡kime dėl prisidėjimo prie apeliacinio (atskirojo) skundo gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas. Pažymėtina, kad Å¡alys, teikdamos praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos iÅ¡imtines aplinkybes, dėl kurių bÅ«tinas žodinis bylos nagrinėjimas.

27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė Å¡iuo atveju nepagrindė praÅ¡ymo dėl atskirojo skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka bÅ«tinumo, tik nurodė, kad tai sudarytų galimybę visapusiÅ¡kai ir iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti visas bylai svarbias aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje surinktų duomenų visuma, nurodo, kad jų pakanka tam, jog bÅ«tų galima visapusiÅ¡kai ir objektyviai įvertinti apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumÄ bei pagrįstumÄ ir padaryti iÅ¡vadÄ , ar UAB „IREC Baltic“ finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimas iÅ¡spręstas teisingai (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Dėl to apeliantės praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas. Dėl kreditorės UAB „IREC Baltic“ finansinio reikalavimo (ne)pagrįstumo 28. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Apeliantės teigimu, teismas nesiaiÅ¡kino iÅ¡ ko susidaro kreditorės praÅ¡omo patvirtinti 869 058,69 Eur finansinio reikalavimo suma, nepaisant to, kad kreditorės pateikė detalius paaiÅ¡kinimus dėl finansinio reikalavimo sudėties, pateikė finansinį reikalavimÄ pagrindžiančius įrodymus.

29. Iš byloje esančių apeliantės teiktų procesinių dokumentų matyti, kad pareikštas finansinis reikalavimas susideda iš kelių sumų, kurios buvo apskaičiuotos skirtingais pagrindais. Apeliantė nurodė, kad 869 058,69 Eur finansinis reikalavimas kildinamas iš 2016 m. lapkričio 8 d. statybos darbų rangos sutarties Nr. SUT-16/2016/11/08 (787 911,69 Eur skola ir 28 364,82 Eur delspinigiai), 2017 m. sausio 24 d. statybos darbų rangos sutarties Nr. SUT-17-01-24 (40 660,40 Eur skola ir 1 463,72 Eur delspinigiai) ir 2019 m. gegužės 17 d. statybos darbų rangos sutarties Nr. SUT-19-05-17/28 (10 579,77 Eur skola ir 78,29 Eur delspinigiai).

Atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad finansinį reikalavimÄ susidaro: 298 920,46 Eur apeliantės atlikti avansiniai mokėjimai (permoka); 540 231,40 Eur pagal apeliantės iÅ¡raÅ¡ytas ir atsakovės neapmokėtas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras; 29 906,83 Eur dydžio delspinigiai. Taigi, iÅ¡ esmės kreditorė teigia, kad ji yra permokėjusi atsakovei pagal statybos darbų rangos sutartis, taip pat ji iÅ¡rašė atsakovei PVM sÄ skaitas faktÅ«ras pagal atsakovei teiktas pretenzija dėl netinkamo sutarčių vykdymo.

30. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginÄÄ ir iÅ¡analizavęs pateiktus duomenis, sprendė, kad byloje esantys įrodymai neleidžia spręsti apie praÅ¡omo patvirtinti finansinio reikalavimo pagrįstumÄ . IÅ¡ skundžiamos nutarties motyvų matyti, kad teismas analizavo, ar kreditorė pagrįstai atsakovei taikė netesybas, t. y. ar pagrįstai vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė (ir ar apskritai nutraukė) rangos sutartis. Be to, teismas nurodė, kad teismui pateikti dokumentai yra neiÅ¡samÅ«s, neinformatyvÅ«s, nes, pavyzdžiui avansiniuose mokėjimuose nėra nurodytos konkrečios rangos sutartys, konkrečios iÅ¡ankstinės sÄ skaitos, mokėjimo nurodymuose aiÅ¡kiai nenurodyta mokėjimų paskirtis.

Be kita ko, teismas sprendė, kad UAB „IREC Baltic“ pateiktos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros už neva pačios UAB „IREC Baltic“ atliktus darbus, tam tikras prekes, komunalines paslaugas, Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimÄ , nuostolių atlyginimÄ , nėra pagrįstos pirminiais dokumentais ir / ar sutarčių nuostatomis, todėl neįrodo UAB „IREC Baltic“ finansinio reikalavimo Å¡ioje dalyje pagrįstumo. Taigi, kaip matyti, iÅ¡ skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės neįvertino kreditorės reikalavimo dėl jos atsakovei iÅ¡raÅ¡ytų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, kurių bendra suma Å¡iuo atveju, kaip nurodė apeliantė, sudaro net 540 231,40 Eur finansinio reikalavimo dalį.

Tai sudaro pagrindÄ sutikti su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neįvertinto aplinkybės, jog apeliantės reiÅ¡kiamas finansinis reikalavimas susideda iÅ¡ kelių skirtingų dalių, kurie grindžiami skirtingomis faktinėmis aplinkybėmis ir skirtingais pagrindais.

31. Kita vertus, teisėjų kolegija, nesutinka su apeliantės teiginiu, kad ji detaliai iš aiškiai išdėstė, iš ko konkrečiai susideda jos finansinis reikalavimas. Apeliantė užsimena, kad reikalavimas susideda iš kelių dalių, tačiau iš bylos nagrinėjamo metu apeliantės pateiktų procesinių dokumentų matyti, kad apeliantė skaičius pateikta apibendrintai, todėl akivaizdu, jog teismui, gavus daugybę ir didelės apimties įrodymų, iš esmės buvo neįmanoma atrinkti ir nustatyti, kuriai finansinio reikalavimo daliai pagrįsti yra pateikti kurie įrodymai.

Pavyzdžiui, apeliantė ir atskirajame skunde nurodo savo iÅ¡raÅ¡ytų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų grupavimÄ Ä¯ kelias grupes (už apeliantės parduotas prekes atsakovei; už komunalines iÅ¡laidas objektuose; baudos dėl rangos sutarčių nutraukimo; apeliantės patirtų nuostolių atlyginimas; baudos už rangos sutarčių pažeidimus, tokius kaip neblaivaus darbuotojo pasirodymas objekte ir kita), tačiau tokio grupavimo savo procesiniuose dokumentuose neatlieka, t. y. konkrečiai nenurodo, kuri PVM sÄ skaita faktÅ«ra ir kokiai konkrečiai sutarčiai turėtų bÅ«ti priskiriama.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju, tam, kad būtų įvertintas apeliantės finansinis reikalavimas, turėjo būti nustatyta:

1) dėl kokios vertės darbų Å¡alys susitarė ir kokios vertės darbai buvo atlikti pagal kiekvienÄ sutartį atskirai skirtinguose statybos objektuose;

2) kokio dydžio mokėjimus atsakovei atliko apeliantė pagal kiekvienÄ sutartį atskirai;

3) kokio dydžio PVM sÄ skaitas faktÅ«ras ir konkrečiai už kokius darbus, medžiagas, baudas ir pan. apeliantė iÅ¡rašė atsakovei pagal kiekvienÄ sutartį atskirai. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad bankroto bylos susijusios su vieÅ¡uoju interesu – maksimaliai patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus. Atsižvelgiant į vieÅ¡ojo intereso egzistavimÄ bankroto bylose, teismas jose turi bÅ«ti aktyvus; tai apima ir teisę rinkti įrodymus (CPK 179 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2014).

Å iuo atveju, teismas, nustatęs, kad apeliantės pareikÅ¡tas finansinis reikalavimas nėra detalus, netinkamai (neaiÅ¡kiai) nurodytas finansinio reikalavimo faktinis pagrindas, turėjo pasiÅ«lyti apeliantei pateikti paaiÅ¡kinimus, kuriuose ji galėtų iÅ¡samiai ir aiÅ¡kiai nurodyti, iÅ¡ ko konkrečiai susideda pareikÅ¡tas finansinis reikalavimas, kokiomis konkrečiomis aplinkybėmis pagal kiekvienÄ iÅ¡ sutarčių grindžiamas reikalavimas, kokie įrodymai patvirtina iÅ¡dėstytas aplinkybes, tačiau teismas, to nepadaręs, tiesiog nusprendė, jog apeliantė neįrodė pareikÅ¡to finansinio reikalavimo.

32. Be kita ko, atskirajame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai tarp Å¡alių paskirstė įrodinėjimo pareigÄ . Su Å¡iuo apeliantės argumentu teisėjų kolegija taip pat sutinka.

33. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad bankroto bylose kreditorių reiÅ¡kiami finansiniai reikalavimai iÅ¡ esmės atitinka ginčo teisenos nustatyta tvarka pareikÅ¡tus ieÅ¡kinio reikalavimus ir turi bÅ«ti nagrinėjami pagal bendrÄ sias ginčo teisenos taisykles, iÅ¡skyrus JANÄ® nustatytas iÅ¡imtis. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kildinamas iÅ¡ rangos tiesinių santykių. Rangos sutartimi kvalifikuojama sutartis, kuria viena Å¡alis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrÄ darbÄ savo rizika pagal kitos Å¡alies (užsakovo) užduotį ir perduoti Å¡io darbo rezultatÄ užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktÄ darbÄ priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis).

CK 6.681 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytÄ terminÄ pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui bÅ«tinas statybos darbams atlikti sÄ lygas, priimti darbų rezultatÄ ir sumokėti sutartyje nustatytÄ kainÄ . Teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims.

Vadovaujantis bendrÄ ja įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat). Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismo galimybės nustatyti faktines bylos aplinkybes yra ribotos. Kadangi byloje sprendžiamas ginčas paprastai kilęs iÅ¡ praeities įvykių, kuriuose teismas nedalyvavo, praeityje buvusios aplinkybės yra nustatinėjamos įrodymų pagalba.

Atsižvelgiant į tai, kuriai Å¡aliai lengviau įrodyti vienas ar kitas aplinkybes, materialiosios ir proceso teisės normos tarp Å¡alių paskirsto įrodinėjimo pareigÄ . Ä®rodinėjimo pareigÄ sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Ä®rodinėjimo pareiga pirmiausia apima pareigÄ pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo pareigos aspektas). Å i pareiga pagal bendrÄ jÄ taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį įrodymus pateikia Å¡alys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys.

Å ia prasme įrodinėjimo subjektas taip pat yra teismas, nes jis CPK ir kitų įstatymų numatytais atvejais gali rinkti įrodymus savo iniciatyva. Kitas įrodinėjimo pareigos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieÅ¡kovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos Å¡alies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo pareiga (negatyvusis įrodinėjimo pareigos aspektas). Negatyvusis įrodinėjimo pareigos paskirstymas sudaro sÄ lygas rasti iÅ¡eitį iÅ¡ procesinės aklavietės, kai įrodymų tiksliai nustatyti praeities įvykius nepakanka, o reikia iÅ¡spręsti Å¡alių ginÄÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-652/2012; 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-576-881/2020).

34. Nagrinėjamu atveju apeliantė teigia, kad atsakovė jai liko skolinga pagal iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras ir taip pat yra sumokėjusi atsakovei didesnė sumÄ nei faktiÅ¡kai buvo atlikta darbų pagal sutartis. Tai reiÅ¡kia, kad bÅ«tent atsakovei, siekiančiai atsikirsti į apeliantės reikalavimÄ , kyla pareiga įrodyti tai, jog su ieÅ¡kove ji yra atsiskaičiusi arba tai, jog sÄ skaitos buvo iÅ¡raÅ¡ytos nepagrįstai, kad jos neatitinka sutarčių turinio, taip pat įrodyti, jog apeliantės atsakovei sumokėti avansai padengia atsakovės apeliantei iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras už atliktus darbus. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigÄ tarp Å¡alių ir nepagrįstai sprendė, kad bÅ«tent apeliantei kilo pareiga pagrįsti atsakovės pateiktų objektinių sÄ matų neatitikimus, darbų struktÅ«rÄ , kiekius, kainas, atliktų avansų mokėjimų paskirtį ir kita.

35. Tai pat iÅ¡ skundžiamos nutarties motyvų matyti, kad teismas nusprendė, jog nagrinėjamoje byloje nėra pakankamai įrodymų, kuriais remiantis galima nustatyti apeliantės pretenzijų pagrįstumÄ , esminio rangos sutarčių pažeidimo faktÄ . Kaip pagrįstai pastebi ir apeliantė, CK 6.217 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vienaÅ¡aliÅ¡kai sutartis gali bÅ«ti nutraukta joje numatytais atvejais. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad jeigu Å¡alys susitarė, jog tam tikros sutarties sÄ lygos pažeidimas yra pagrindas vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį, tai nebÅ«tina, kad jos bÅ«tų susitarusios šį pažeidimÄ vertinti kaip esminį.

Sutartyje ir įstatyme iÅ¡vardytų vienaÅ¡alio sutarties nutraukimo pagrindų taikymo skirtumas yra tas, kad teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobÅ«džiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus. Tačiau sutartyje nurodytas nutraukimo pagrindas yra sutarties sÄ lyga, todėl teismo vertinamas ir kontroliuojamas sutarties sÄ lygų teisėtumo ir sÄ Å¾iningumo aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2014; 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-596-313/2015; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-1075/2018).

Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tuo atveju, kai šalių sutartyje aptarti vienašalio sutarties nutraukimo atvejai siejami su sutarties pažeidimu, paprastai laikoma, jog toks sutarties pažeidimas yra esminis. Jo esminis pobūdis grindžiamas šalių suderinta valia sudarant sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-916/2019).

36. Nagrinėjamu atveju matyti, kad rangos sutarčių 16.2 punktas numato, jog apeliantė turi teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai, nesikreipdama į teismÄ , nutraukti sutartį įspėjusi rangovÄ raÅ¡tu prieÅ¡ 10 darbo dienų iki numatomo sutarties nutraukimo, jei: (iii) rangovas daugiau nei 20 kalendorinių dienų vėluoja užbaigti bet kurio nors kalendoriniame darbų vykdymo grafike numatyto etapo darbus, ar jei (iv) darbų atlikimo metu pasidaro aiÅ¡ku, kad darbai nebus atlikti tinkamai ir / arba laiku bei rangovas po užsakovo pareikalavimo nepateikia užsakovui priimtinų įrodymų ar užtikrinimų, jog sutartis bus įvykdyta tinkamai ir laiku, ar jei (vi) rangovas atsisako ar nustatytu laiku nepradeda Å¡alinti darbų defektų / trÅ«kumų, ar jei (vii) rangovas atlieka esminį Å¡ios sutarties pažeidimÄ ar bet kokį kitÄ sutarties pažeidimÄ , kuris pagal savo esmė laikytinas esmine sutarties sÄ lyga, ar jei (viii) rangovui iÅ¡keliama bankroto arba restruktÅ«rizavimo byla.

Kaip nurodo apeliantė, atsižvelgdama į darbų atlikimo vėlavimÄ bei kitus pažeidimus, ji pasinaudojo statybos rangos sutarčių 16.2 punkto suteikiama teise bei nutraukė sutartis 2019 m. kovo 20 d. praneÅ¡imais. Viena vertus, vadovaujantis minėtu kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu, pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs rangos sutartimis prisiimtų Å¡alių įsipareigojimų, nepagrįstai konstatavo, kad apeliantė neįrodė esminio rangos sutarčių pažeidimo. Kita vertus, tuo atveju, jei teismas vertina sutarties nuraukimo pagrįstumÄ , tai vėlgi – pareiga įrodyti neteisėtumÄ kylÄ Å¡aliai, kuri su tokiu nutraukimu nesutinka, o nagrinėjamu atveju susiklostė prieÅ¡inga situacija – apeliantei buvo perkelta pareiga įrodyti, kad ji rangos sutartis nuraukė pagrįstai, t. y.

įrodinėti, kad atsakovė atliko esminius rangos sutarčių pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, netinkamas įrodinėjimo pareigos paskirstymas galėjo lemti nepagrįsto procesinio sprendimo priėmimÄ .

37. Teisėjų kolegijos vertinimu, iÅ¡tyrus byloje surinktus įrodymus, skundžiamÄ teismo nutartį bei atskirojo skundo argumentus, yra pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, neiÅ¡siaiÅ¡kino visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių, todėl teisėjų kolegija negali daryti pagrįstos iÅ¡vados, jog pirmosios instancijos teismas sprendime tinkamai įvertino visus byloje esančius įrodymus bei paÅ¡alino prieÅ¡taravimus, vadovavosi teismų praktikoje suformuluotomis įrodinėjimo taisyklėmis (CPK 185 straipsnis).

Pirmosios instancijos teismas, neiÅ¡tyręs visų nurodytų bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, iÅ¡ esmės nepatikslino Å¡alių įrodinėjimo pareigos, byloje esančius įrodymus ir Å¡alių paaiÅ¡kinimus vertino selektyviai, netinkamai, neatsižvelgdamas į tarp ginčo Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius. Nors apeliacijos dalykas – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinamas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, o CPK normos riboja apeliacinės instancijos teismo teisę grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui, vis dėlto apeliacija nėra ir neturėtų virsti detaliu bylos nagrinėjimu iÅ¡ naujo, todėl teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamo ginčo esmę, spręstinų klausimų pobÅ«dį, papildomai tirtinų Å¡ioje byloje aplinkybių ir įrodymų apimtį, jų pagrindu nustatytinas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, dėl kurių byla apeliacinės instancijos teisme turėtų bÅ«ti nagrinėjama naujais aspektais, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

38. Be kita ko, teisėjų kolegijos vertinimu, nors aplinkybė dėl Vilniaus apygardos teismo nagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-1645-565/2022 nesudarė privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindo, tačiau iÅ¡ neįsiteisėjusio sprendimo matyti, kad sprendime buvo konstatuotos aplinkybės tiek dėl Å¡alių sudarytų rangos sutarčių vykdymo, darbų apimties, tiek dėl apeliantės atliktų mokėjimų atsakovei. Pažymėtina, kad 2022 m. birželio 29 d. teismo sprendimas, kuriuo atsakovės reikalavimas dėl skolos priteisimo iÅ¡ apeliantės nebuvo tenkintas, nėra įsiteisėjęs, tačiau siÅ«lytina, bylÄ nagrinėjant iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teisme, atsižvelgti ir į Lietuvos apeliacinio teismo iÅ¡vadas civilinėje byloje Nr. e2A-957-516/2022, kurioje bus nagrinėjamas atsakovės apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1645-565/2022.

39. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nustačius, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino šalių įrodymus ir tai galimai turėjo įtakos nepagrįsto procesinio sprendimo priėmimui, kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui, todėl dėl jų atskirai nepasisakoma.

40. Apeliacinės instancijos teismui grÄ Å¾inus bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnis). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjos Romualda Janovičienė Vilija Mikuckienė Asta Radzevičienė