2013-05-22 Nr. AB-1944-3-61-3-00858-2013-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS556-439/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00858-2013-0

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1; 63.3.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. gegužės 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) 2013 m. kovo 14 d. paštu išsiuntė teismui skundą, kuriame prašė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, jo naudai priteisti 100 000 000 000 litų neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas nurodė, kad 2013 m. sausio 25 d. pareiškimu kreipėsi į LR Vyriausybę siekdamas, jog Vyriausybė imtų įgyvendinti teisingumą. Vyriausybė jo pareiškimą persiuntė nekompetentingai įstaigai, kuri neturi galios nukreipti valstybės iždo lėšas. Pažymėjo, kad šiuo metu įkalinimo įstaigos perpildytos, nėra tinkamai įrengtos laisvės atėmimo vietų ligoninės, kur medikai galėtų teikti tinkamas gydymo paslaugas, kitos įkalinimo įstaigos taip pat perpildytos ir tokių įstaigų įrengimas neatitinka nustatytų teisės aktų. Vyriausybė nukreipia lėšas ne į svarbius strateginius objektus, dėl ko jam valstybė daro didžiulę skriaudą. Šio skundo tikslas – įpareigoti valstybę rūpintis visuomenės socialinėmis grupėmis be jokių išlygų, dėl ko jis ir reikalauja neturtinės žalos atlyginimo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 20 d. nutartimi atsisakė priimti V. K. skundą, kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 2 p.). Teismas nutarė nutarčiai įsiteisėjus skundą su priedais grąžinti pareiškėjui. Teismas išaiškino pareiškėjui teisę skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo paduoti Kauno apygardos administraciniam teismui, skundo reikalavimą reiškiant atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų.

Teismas konstatavo, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė (Civilinio kodekso 6.271 str.). Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 26 d. nutarimu Nr. 932, bylose dėl žalos atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja valstybės institucijos (valstybinio administravimo subjektai), dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala. Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas prašomą atlyginti neturtinę žalą kildina iš Marijampolės pataisos namų, o ne iš centrinio viešojo administravimo subjekto Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos veiksmų ar neveikimo, susijusių su jo kalinimo sąlygomis šioje įstaigoje. Byloje dalyvaujančiais asmenimis pripažįstami tie proceso dalyviai, kurie turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Atsakovu administraciniame procese laikoma materialiojo teisinio santykio šalis, tikrai ar tariamai pažeidusi pareiškėjo materialiąsias teises ar interesus, ir kuri kviečiama į teismą atsakyti į pareiškėjo pareikštą reikalavimą. Ir nors pasirinkti į ką nukreipti materialinį teisinį reikalavimą byloje, t. y. ką patraukti atsakovu, gali tik pareiškėjas, tačiau teismas, būdamas aktyvus ir įstatymu įpareigotas išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises (ABTĮ 10 str.), padarė išvadą, kad pagal pareiškėjo skunde nurodytą pagrindą ir dalyką atsakovu byloje turėtų būti Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų. Tokio skundo nagrinėjimas priskirtinas Kauno apygardos administracinio teismo kompetencijai. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti, kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai. Vadovaujantis ABTĮ 10 straipsniu, pareiškėjui išaiškinta teisė skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo paduoti Kauno apygardos administraciniam teismui, skundo reikalavimą reiškiant atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartį ir įpareigoti teismą priimti nagrinėti jo skundą.

Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia tuo, kad teismas priėmė šališką nutartį nurodydamas, jog Marijampolės pataisos namai turi teisę skirti valstybės iždo lėšas. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, kadangi LR Vyriausybės netinkama politika sukuria kankinančias kalinimo sąlygas laisvės atėmimo vietose ir dėl to jam jau 9 metus sukeliamos kančios. Jeigu yra lėšų, tai visų pirma Vyriausybė privalo rūpintis žmonėmis, o ne pramogų vietomis. Teigia, kad atsakovą nurodė tinkamą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai.

ABTĮ 16 straipsnio 2 dalis expressis verbis numato, jog administracinių teismų kompetencijai inter alia nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos) veiklos.

Pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas 2010 m. gegužės 13 d. nutarime nagrinėdamas ABTĮ 16 straipsnio 2 dalies (2007 m. gruodžio 18 d. redakcija) atitiktį Konstitucijai pažymėjo, kad administraciniai teismai sprendžia administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda inter alia valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą. ABTĮ nėra nuostatų, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių teisinių santykių. Minėtame nutarime Konstitucinis Teismas konstatavo, jog ABTĮ 16 straipsnio 2 dalies formuluotė „Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos) veikla“ reiškia tokią veiklą, kuria įgyvendinama valstybės valdžia. Ši veikla negali būti tapatinama su tokia veikla, kurią apima ABTĮ vartojama sąvoka „viešasis administravimas“. Šiame kontekste ABTĮ 16 straipsnio 2 dalies nuostata „Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti <...> Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos) <...> veiklos <...>“, <...> aiškintina kaip inter alia reiškianti, kad administraciniame teisme sprendžiamo administracinio ginčo dalyku negali būti tokia Respublikos Prezidento ar Vyriausybės veikla, kuria įgyvendinama valstybės valdžia.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pagal Konstitucijos 94 straipsnio 4 punktą Vyriausybė inter alia rengia valstybės biudžeto projektą ir teikia jį Seimui; vykdo valstybės biudžetą, teikia Seimui biudžeto įvykdymo apyskaitą. Vyriausybė įgyvendindama Konstitucijoje bei įstatymuose jai nustatytą kompetenciją sprendžia valstybės valdymo reikalus.

Administracinis teismas nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte, tai yra ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, tai yra kada ginčo teisiniams santykiams taikytinos ratione materiae yra CK 6.271 straipsnyje įtvirtintos nuostatos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-127/2013).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo argumentus, veiksmus, su kuriais jis sieja jam padarytą neturtinę žalą, pažymi, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo keliamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo nėra grindžiamas Vyriausybės, kaip viešojo administravimo subjekto, veiksmais. Pareiškėjo skunde nurodyta Vyriausybės netinkama politika paskirstant valstybės biudžeto lėšas nėra viešojo administravimo veikla, todėl keliamas ginčas nepatenka į ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinio teismo nagrinėjamų bylų kategoriją.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, todėl atskirasis skundas atmestinas ir skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius