2025-03-12 Nr. AB-4457-3-61-3-02777-2024-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-99-575/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02777-2024-4

Procesinio sprendimo kategorija 57.2.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. kovo 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų I. P. ir H. P. atskirąjį skundą administracinėje byloje Nr. eAS-99-575/2025 dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų I. P. ir H. P. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjai I. P. ir H. P. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) priimti sprendimą dėl 2024 m. kovo 12 d. prašymo Nr. 1GP-4912 (toliau – ir Prašymas).

Regionų administraciniame teisme 2024 m. lapkričio 5 d. gautas pareiškėjų pranešimas dėl atsisakymo nuo skundo ir prašymas bylą nutraukti.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. lapkričio 6 d. nutartimi administracinę bylą nutraukė, tačiau prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų netenkino.

Teismas, įvertinęs pareiškėjų pranešime dėl atsisakymo nuo skundo nurodytas aplinkybes, laikė, jog pareiškėjų atsisakymas nuo skundo neprieštarauja įstatymui ir viešajam interesui, nepažeidžia šalių ir kitų asmenų teisių ir įstatymu saugomų interesų. Atsižvelgęs į tai, teismas priėmė pareiškėjų atsisakymą nuo skundo ir bylą nutraukė (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 str. 4 p.).

Pasisakydamas dėl pareiškėjų prašymo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ABTĮ 140 straipsnio 1 dalis iš esmės atspindi administracinėje byloje vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008; 2008 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556- 503/2008; 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-264/2012; 2013 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-238/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013).

Teismas nustatė, jog, kreipdamiesi į teismą, pareiškėjai nesilaikė Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) 18 straipsnio 3 dalyje nustatytos neteisminio ginčo nagrinėjimo tvarkos. Kadangi skundo dalykas yra išnykęs, teismas pažymėjo, jog nevertintina, kad pareiškėjai skundo atsisakė dėl to, jog atsakovas patenkino skunde reikštą reikalavimą. Teismas apibendrino, kad pareiškėjai neįgijo teisės reikalauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ABTĮ 40 straipsnio 2 dalies pagrindu, todėl prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkino.

III. Pareiškėjai atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 6 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir šioje dalyje priimti naują nutartį – tenkinti pareiškėjų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėjai nurodo, kad, padavus skundą teismui, NŽT pateikė suderinti išvados projektą „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybės“, tokiu būdu buvo įvykdytas pareiškėjų prašymas. Pareiškėjų vertinimu, NŽT veiksmai parodo, jog pripažįsta, kad pareiškėjų skundas buvo pagrįstas.

Atsižvelgę į tai, kad pareiškėjų reikalavimas bylą iškėlus teisme buvo patenkintas, pareiškėjai pateikė prašymą dėl skundo atsisakymo ir prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjai nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria netenkintas prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, motyvuojant tuo, kad pareiškėjai pagal Žemės reformos įstatymą turėjo laikytis neteisminio ginčo nagrinėjimo tvarkos.

Pareiškėjai paaiškina, kad į teismą kreipėsi dėl to, kad NŽT nevykdo savo pareigų, t. y. per įstatyme nurodytą terminą nepateikė pareiškėjams atsakymo.

Teismas nurodė, kad pareiškėjai nesilaikė Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatytos neteisminio ginčo nagrinėjimo tvarkos, skundo dalykas yra išnykęs, todėl nevertintina, jog pareiškėjai skundo atsisakė dėl to, kad atsakovas patenkino skunde reikštą reikalavimą. Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad Žemės reformos įstatymas nagrinėjamu atveju nėra taikomas, teismas pritaikė netinkamą įstatymo normą, kuri nesusijusi su skundo dalyku ar pagrindu.

Pareiškėjai paaiškina, kad atsakovas privalėjo per 20 darbo dienų pateikti pareiškėjams atsakymą arba turėjo teisę tokį terminą dar pratęsti, tačiau to nepadarė.

Atsižvelgiant į tai, kad NŽT 2024 m. birželio 11 d. raštu patenkino pareiškėjų prašymą, t. y. pareiškėjų prašomus veiksmus atliko jau po to, kai pareiškėjai kreipėsi į teismą, todėl pareiškėjai turi teisę į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Atsakovas NŽT atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pareiškėjų atskirąjį skundą atmesti.

Atsakovas sutinka su teismo vertinimu, kad pareiškėjai kreipdamiesi į teismą nesilaikė Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatytos neteisminio ginčo nagrinėjimo tvarkos. Skundo dalykas yra išnykęs, todėl nevertintina, jog pareiškėjai skundo atsisakė dėl to, kad atsakovas patenkino skunde reikštą reikalavimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 6 d. nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjų prašymas priteisti prašomas bylinėjimosi išlaidas, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadas, pirmiausia pažymi, jog ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ tiesiogiai nereglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tais atvejais, kai administracinė byla nutraukiama, išskyrus ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta, jog pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui.

Sprendžiant šalies patirtų teismo išlaidų atlyginimo klausimą tuomet, kai administracinė byla buvo nutraukta jos neišnagrinėjus iš esmės (t. y. kuomet nėra aišku, kieno naudai būtų buvęs priimtas galutinis teismo sprendimas), pirmiausiai būtina įvertinti kelto ginčo turinį, kokioje bylos nagrinėjimo stadijoje byla buvo nutraukta bei nustatyti, kas yra atsakingas dėl, šiuo atveju, pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-298-602/2017). Būtina įvertinti, ar dėl pareiškėjo kreipimosi į administracinį teismą ir bandymo priverstine tvarka įgyvendinti (ginti) subjektines teises (atitinkamai ir dėl pareiškėjo patirtų išlaidų) nėra atsakingas atsakovas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-293/2010; 2020 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-162-415/2020).

Teismas, vertindamas tai, ar yra pagrindas pagal ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį priteisti pareiškėjui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, turi, be kita ko, įvertinti ir nustatyti, ar atsakovas ėmėsi veiksmų, patenkinančių pareiškėjo skundo reikalavimus, tik tuomet, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-636-624/2018). Minėtai teisės normai taikyti neturi esminės reikšmės tai, kokie vidiniai motyvai paskatino atsakovą geruoju patenkinti pareiškėjo reikalavimą. Esminė aplinkybė yra tai, kad de facto (faktiškai) reikalavimas buvo patenkintas tik po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą. Priešingas situacijos aiškinimas būtų neproporcingas ir pažeistų teisėtų lūkesčių principą. Kiekvieną kartą kreipdamasis į teismą, pareiškėjas negalėtų būti tikras dėl teisės į bylinėjimosi išlaidas atsiradimo, jei vėliau bet kuriuo momentu atsakovas įvykdytų pareiškėjo reikalavimą ir motyvuotų tai bet kokiomis aplinkybėmis. Tokiu būdu atsakovas nepagrįstai išvengtų pareigos atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, nors kreipimosi į teismą momentu pareiškėjo reikalavimas nebuvo de facto įvykdytas arba pareiškėjas apie tai nežinojo ir negalėjo žinoti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016, 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-108-442/2019).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą ir prašė įpareigoti atsakovą NŽT priimti sprendimą dėl Prašymo. NŽT pirmosios instancijos teismui pateikė 2024 m. liepos 10 d. raštą Nr. 1PD-1928-(3.2 E.), kuriuo atsakė į pareiškėjo Prašymą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėjo prie išvados, jog pareiškėjas šiuo atveju pasiekė tą materialinį teisinį rezultatą, kurio jis siekė paduodamas skundą, t. y. buvo išnagrinėtas pareiškėjo Prašymas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Aplinkybė, kad pareiškėjas iki kreipdamasis į teismą nesiekė šio klausimo išspręsti ne teismo tvarka, nėra svarbi sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. vasario 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eAS-166-815/2025). Teisėjų kolegijai šiuo atveju nekyla abejonių, kad atsakovas yra atsakingas dėl pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų, nes pareiškėjas nebūtų patyręs išlaidų, susijusių su pasikreipimu į teismą, jei atsakovas per teisės aktuose nustatytus terminus būtų atlikęs jo kompetencijai priskirtus veiksmus (atsakovas neginčija, kad jis laiku nepateikė atsakymo į Prašymą), todėl pareiškėjas turi teisę gauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija, susipažinusi su dokumentais apie pareiškėjams suteiktas teisines paslaugas (teisinė konsultacija, dokumentų analizė, pareiškimo teismui parengimas ir pateikimas, bylos vedimas per EPP), sprendžia, kad pareiškėjo bylinėjimosi išlaidos atitinka būtinumo, realumo ir pagrįstumo reikalavimus. Teisėjų kolegija, įvertinusi prašomų atlyginti bylinėjimosi išlaidų dydį –280 Eur – pagal Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) įtvirtintus kriterijus (8.2 p.), vadovaudamasi bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, konstatuoja, kad šiuo atveju pareiškėjų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimą yra tenkintinas visiškai, t. y. pareiškėjams priteistina 280 Eur suma.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl nepagrįstai netenkino pareiškėjų prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų atskirasis skundas tenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškėjų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą tenkinamas, priteisiant pareiškėjams 280 Eur bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų I. P. ir H. P. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 6 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjų I. P. ir H. P. prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą tenkinti ir priteisti pareiškėjams I. P. ir H. P. iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 280 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius