2016-09-15 Nr. AB-17597-3-61-3-04121-2014-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1254-492/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04121-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija 33.3; 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugsėjo 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. A. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. D. dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas D. A. (toliau – ir pareiškėjas) su 2014 m. rugsėjo 2 d. skundu, įvardytu patikslintu skundu (b. l. 1–5), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NMA) 2014 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą Nr. SP1-(11.2.12E)-1461 „Dėl dalies skolos anuliavimo ir dalies susidariusios skolos sugrąžinimo“ (toliau – ir 2014 m. rugpjūčio 14 d. sprendimas).

Pareiškėjas skunde paaiškino, kad atsakovas, vertindamas jo 2012 m. pateiktą paraišką gauti paramą už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, nustatė neatitikimą – kito asmens 2012 m. paraiškoje buvo deklaruoti analogiški laukai, todėl, norėdamas įrodyti ginčo laukų valdymo teisės pagrįstumą, pareiškėjas pateikė pažymą apie dirbamos žemės plotus ir 2010 m. gegužės 10 d. žemės nuomos sutartį, sudarytą tarp D. A. ir A. D.. Pažymėjo, kad Biržų rajono apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-401-948-2013 minėtą žemės nuomos sutartį pripažino niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento. Pareiškėjas nesutiko su NMA išvada, kad jis pateikė neteisingą informaciją, t. y. pateikdamas paraišką, deklaravo didesnį plotą negu valdo. Nei žemės nuomos sutarties sudarymo metu, nei teikiant paraišką bei papildomą informaciją atsakovui, nei bylinėjimosi teisme metu D. A. nebuvo žinomos aplinkybės, kurios buvo nustatytos vėlesniu Biržų rajono apylinkės teismo sprendimu, t. y. kad nuomotoja prarado teisę nuomotis valstybinę žemę, kadangi pasibaigė nuomos terminas. Pareiškėjas pasitikėjo žemės nuomos sutartyje „nuomotoju“ įvardyta A. D., kuri, kiek jam buvo žinoma, ilgą laiką nuomojosi žemės sklypą iš valstybės, o po kurio laiko tapo jo savininke. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Biržų rajono apylinkės teismas sprendime nenustatė, jog jam buvo žinoma aplinkybė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo neturėjo teisės išnuomoti žemės sklypą, t. y. kad jis buvo nesąžininga sandorio šalis. Be to, A. D. 2012 m. birželio 7 d. paaiškinime taip pat teigė, jog pareiškėjo apie žemės sklypo pardavimą kitiems asmenims neinformavo.

Pasak D. A., aplinkybės, kad ginčo laukuose jis buvo pasėjęs žemės ūkio naudmenas, 2014 m. rugpjūčio 14 d. sprendime sutinka ir atsakovas, tačiau teigia, kad išmokoms išmokėti reikia abiejų sąlygų – teisėto žemės sklypo valdymo ir faktinės žemės ūkio veiklos. Pareiškėjui nesuprantama, kodėl NMA išmokėjo išmokas kitam asmeniui, t. y. dabartiniam sklypų savininkui, kuris jokios veiklos nevykdo. Pažymėjo, kad, jei atsakovas nuspręstų, jog išmokų už žemės sklypuose esančias žemės ūkio naudmenas neturi teisės gauti nei jis, nei dabartinis žemės sklypų savininkas, būtų pažeistas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-171 patvirtintų Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių (toliau – ir Administravimo taisyklės) tikslas remti ūkininkus, todėl vienintelis protingumo kriterijus atitinkantis sprendimas yra išmokėti išmokas faktiškai ūkininkavusiam asmeniui.

Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. spalio 17 d. atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 28–32) prašė skundą atmesti.

Atsakovas paaiškino, kad, administruojant pareiškėjo paraišką, buvo nustatytas kontroliniame žemės sklype (toliau – ir KŽS) Nr. (duomenys neskelbtini) esančių laukų Nr. 1 ir Nr. 2 plotų dvigubas deklaravimas (iš viso du kartus deklaruotas plotas sudarė 19,05 ha). Vertindama pareiškėjo turimą valdymo teisę į deklaruotus laukus, NMA rėmėsi D. A. pateikta žemės nuomos sutartimi, kuri teismo sprendimu buvo pripažinta niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento, o tai reiškia, kad pareiškėjas paraiškos pateikimo, jos administravimo bei paramos išmokėjimo metu nebuvo teisėtas deklaruotų žemės naudmenų valdytojas. Pabrėžė, jog ir pagal Administravimo taisyklių 4 punktą, bet kurio iš dviejų reikalavimų: teisėtai valdyti deklaruojamas žemės naudmenas ir užsiimti jose žemės ūkio veikla, pažeidimas, leidžia konstatuoti neteisingo deklaravimo faktą. Pažymėjo, kad pareiškėjo sąžiningumas privatiniuose civiliniuose santykiuose (žemės nuomos teisiniuose santykiuose) su kitu subjektu neturi reikšmės NMA priimamiems sprendimams.

NMA paaiškino, kad pareiškėjas, pateikdamas 2012 m. paraišką, ir visą laiką nuo jos pateikimo neatitiko reikalavimo teisėtai valdyti deklaruojamą žemę, todėl atsakovas pakartotinai peradministravo jo paraišką ir priėmė 2014 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą. Atėmus pareiškėjo neteisėtai deklaruotų laukų Nr. 1 ir Nr. 2 plotus, bendras paraiškoje deklaruotas tinkamas paramai plotas sumažėjo nuo 124,38 ha iki 100,88 ha, taigi atitinkamai sumažėjo ir D. A. mokėtinos išmokos suma – nuo 67 529,69 Lt iki 54 776,26 Lt. Po pakartotinio paraiškos administravimo anuliavus pareiškėjui pritaikytą sankciją už dvigubą deklaravimą, jam turi būti anuliuota 15 799,85 Lt skola ir iš pareiškėjo turi būti susigrąžinta 12 753,43 Lt be pagrindo išmokėtos paramos už KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) esančius laukus Nr. 1 bei Nr. 2. Įskaičius NMA ir pareiškėjo tarpusavio finansinius įsipareigojimus, D. A. išmokėtas 3 046,42 Lt skirtumas, todėl pareiškėjas pagal 2012 m. pateiktą paraišką atsakovui nėra skolingas.

Teismo posėdyje atsakovo atstovė pažymėjo, kad buvo atsižvelgta į tai, jog Biržų rajono apylinkės teismo sprendime nebuvo konstatuota pareiškėjo tyčia, todėl jo paraiška buvo peradministruota ir panaikinta D. A. paskirta sankcija, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas ginčo žemės teisėtai nevaldė, jam negali būti skiriama parama už KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) laukus Nr. 1 ir Nr. 2.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. D. 2014 m. spalio 9 d. atsiliepime (b. l. 21–25) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti jai bylinėjimosi išlaidas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad pareiškėjas, kaip ūkininkas, sudarydamas nuomos sutartį, turėjo žinoti, kad ji yra niekinė ir jis neturi teisės jos sudaryti. Pareiškėjas nuo 2008 m. gegužės 28 d. be žemės savininko sutikimo negalėjo naudotis žemės sklypu. Aplinkybė, kad D. A. deklaravo užgrobtus žemės sklypus, neleidžia daryti išvados, kad jis buvo teisėtas žemės sklypų naudotojas. Pareiškėjas, nebūdamas teisėtu valstybinės žemės naudotoju ir valdytoju, negali pretenduoti į išmokas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2012 m. gegužės 11 d. NMA buvo gauta pareiškėjo paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiška. Atsakovas, vertindamas šią paraišką, nustatė, kad kito asmens 2012 m. pateiktoje paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškoje deklaruoti analogiški laukai. KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) esantis laukas Nr. 1, kuriame pareiškėjas deklaravo 9,08 ha 5RA-1 (rapsai (vasariniai)) plotą, buvo deklaruotas ir kito asmens 2012 m. paraiškoje. Pakartotinai deklaruotas plotas sudarė 9,08 ha. Be to, KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) esantis laukas Nr. 2, kuriame pareiškėjas deklaravo 14,42 ha 5KR-2 (kvietrugiai (žieminiai)) plotą, buvo deklaruotas ir kito asmens 2012 m. paraiškoje. Pakartotinai deklaruotas plotas sudarė 9,97 ha. NMA 2012 m. rugpjūčio 23 d. raštu prašė pareiškėjo paaiškinti nustatytus neatitikimus bei pateikti nurodytų laukų valdymo teisę įrodančius dokumentus su žemės sklypo planu bei žemės dirbimą (žemės ūkio veiklą) patvirtinančius dokumentus. Pareiškėjas atsakovui pateikė Biržų rajono savivaldybės administracijos Nemunėlio Radviliškio seniūnijos 2012 m. gegužės 21 d. pažymą apie dirbamus žemės sklypus Nr. GP-50 bei 2010 m. gegužės 10 d. tarp A. D. ir jo sudarytą žemės nuomos sutartį, galiojančią iki 2012 m. spalio 1 d., kuria pareiškėjas išsinuomojo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras žemės sklypo plotas – 19,07 ha. Atsakovas, įvertinęs pateiktus dokumentus, 2013 m. vasario 15 d. rašte Nr. BR6-(11.13)-1252 pripažino, kad pareiškėjas įrodė valdymo teisę ir žemės ūkio veiklą KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) esančiuose laukuose Nr. 1 bei Nr. 2, ir skyrė jam 67 529,69 Lt dydžio paramą (iš kurios 50 614,01 – pagrindinė išmoka ir 16 915,68 Lt – kompensacinė išmoka pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Išmokos vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ (mažo nepalankumo vietovės)) ir 10 133, 15 Lt kompensacinę išmoką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Kraštovaizdžio tvarkymas“.

Po pareiškėjo 2012 m. paraiškos vertinimo pabaigos ir apskaičiuotos paramos išmokėjimo atsakovas gavo Biržų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-401-948-2013, kuriame 2010 m. gegužės 10 d. žemės nuomos sutartis, sudaryta tarp A. D. ir pareiškėjo, pripažinta niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento, kadangi A. D. žemės nuomos sutarties pasirašymo metu minėtas žemės sklypas nepriklausė, taigi ji neturėjo teisės jo nuomoti. Atsižvelgdama į Biržų rajono apylinkės teismo sprendimą, NMA pakartotinai įvertino pareiškėjo 2012 m. paraišką ir nustatė, kad D. A. neįvykdė Administravimo taisyklių 31.13 punkto, Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonių „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su direktyva 200/60/EB susijusios išmokos“ ir „Natura 2000 išmokos“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-151 (toliau – ir MPŪV taisyklės), 25.3 bei 25.3.1–25.3.2 punktų bei atsakovo 2012 m. rugpjūčio 23 d. pranešime numatyto reikalavimo pateikti KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) esančių laukų Nr. 1 bei Nr. 2 valdymo (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) teisę įrodančius dokumentus. Po pakartotino paraiškos įvertinimo 2014 m. gegužės 21 d. atsakovas priėmė sprendimą Nr. SP1-(11.2.12E)-796 taikyti pareiškėjui sankciją ir susigrąžinti 28 553,28 Lt išmokėtos paramos. 2014 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu Nr. SP1-(11.2.12E)-1461 NMA panaikino minėtą 2014 m. gegužės 21 d. sprendimą ir anuliavo 15 799,85 Lt dydžio grąžintinų lėšų sumą. Įvertinęs pareiškėjo motyvus, teismas padarė išvadą, kad jis iš esmės nesutinka tik su ta 2014 m. rugpjūčio 14 d. (nurodyta 21 d. laikytina rašymo apsirikimu) sprendimo dalimi, kuria pareiškėjui palikta galioti 12 753,43 Lt skolos suma.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pagal Administravimo taisyklių 31.3 punktą, NMA, nustačiusi deklaruoto ploto persidengimą, pareikalauja pareiškėjų, kurių deklaruoti plotai dengiasi, pateikti persidengiančio ploto žemės dirbimo (žemės ūkio veiklą) įrodymo dokumentus ir žemės valdymo teisę (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) patvirtinančius dokumentus (kartu su kadastro žemėlapiais (žemės sklypų planais)). Žemės ūkio veikla įrodoma pagal žemės ūkio produkcijos realizavimo seniūnijos išduotą pažymą bei kitus dokumentus, kuriais patvirtinamas minėtos veiklos faktas. Jei, vadovaujantis pareiškėjų pateiktais dokumentais, nustatomas neteisingas deklaravimas, NMA atlieka patikrą vietoje. Teismas padarė išvadą, kad atsižvelgiant į Administravimo taisyklių 31.3 punktą, parama gali būti skiriama tik tiems asmenims, kurie tenkina abi nurodytas sąlygas, t. y. pateikia tiek žemės dirbimo įrodymo dokumentus, tiek ir žemės valdymo teisę patvirtinančius dokumentus.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nors nagrinėjamu atveju atsakovas 2013 m. vasario mėnesį buvo pripažinęs, jog pareiškėjo pateikti dokumentai, tarp kurių ir 2010 m. gegužės 10 d. žemės nuomos sutartis, įrodo ginčo laukų valdymo teisę bei pareiškėjo juose vykdomą žemės ūkio veiklą, tačiau įsiteisėjusiu Biržų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-401-948-2013 2010 m. gegužės 10 d. žemės nuomos sutartis, sudaryta tarp A. D. ir pareiškėjo, buvo pripažinta niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento. Atsižvelgęs į tai, kad 2010 m. gegužės 10 d. žemės nuomos sutartis buvo pripažinta niekine ir negaliojančia, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas nepagrindė ginčo laukų valdymo teisės, taigi deklaravo didesnį naudmenų plotą negu teisėtai valdė, todėl atsakovas, pakartotinai įvertinęs pareiškėjo 2012 m. pateiktą paraišką, pagrįstai konstatavo neteisingo deklaravimo faktą. NMA nusprendus nemokėti D. A. paramos už neteisingai deklaruotą plotą, jam buvo apskaičiuota 12 753,43 Lt skola.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog jis nežinojo apie tai, jog A. D. neturėjo teisės jam išnuomoti ginčo žemės, šiuo atveju neturi įtakos neteisingo deklaravimo faktui nustatyti, tačiau atsakovas atsižvelgė į minėtus pareiškėjo teiginius ir panaikino 2014 m. gegužės 21 d. sprendimą, kuriame pareiškėjui pagal MPŪV taisyklių 33.3.1 punktą buvo paskirta padvigubinta sankcija – 28 553,28 Lt išmokėtos paramos susigrąžinimas. Teismas atkreipė dėmesį, kad teisės aktai nustato griežtas taisykles, kokiais atvejais asmenims gali būti išmokama parama. Kadangi pareiškėjas minėtų reikalavimų neatitiko, t. y. neturėjo valdymo teisės į KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) esančius laukus Nr.1 ir Nr. 2, NMA teisėtai ir pagrįstai nusprendė susigrąžinti už minėtus laukus išmokėtą paramą.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjas dėl 2010 m. gegužės 10 d. žemės nuomos sutarties sudarymo pažeistas savo teises gali ginti civilinio proceso tvarka, pareikšdamas A. D. ieškinį dėl patirtų nuotolių atlyginimo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas taip pat konstatavo, kad trečiojo suinteresuoto asmens A. D. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nėra pakankamai pagrįstas išlaidas patvirtinančiais dokumentais, todėl jo nesprendė.

III. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą (b. l. 119–123), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti –, bei iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Bylą D. A. prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, jog jo nurodytos aplinkybės, kad jis nežinojo, jog A. D. neturėjo teisės jam išnuomoti ginčo žemės, neturi įtakos neteisingo deklaravimo faktui nustatyti. Pareiškėjo nuomone, atsakovas neatsižvelgė į jo paaiškinimus ir panaikino sprendimą, kuriuo jam pagal MPŪV taisyklių 33.3.1 punktą buvo paskirta dviguba sankcija. Tai buvo padaryta, be kita ko, vertinant pareiškėjo sąžiningumą bei nežinojimą apie tai, kad A. D. neturėjo teisės išnuomoti žemės sklypo. Administravimo taisyklių 4.16 punkte „Neteisingas deklaravimas“ yra paaiškinta, kad tai – didesnio ploto, negu jame pareiškėjas užsiima žemės ir (arba) miškų ūkio veikla, deklaravimas. Taigi, neteisingu deklaravimu gali būti ir kai žemės ūkio veikla užsiimama mažesniame plote, nei yra iš tikrųjų. Tvirtina, kad tiek atsakovas, tiek teismas neteisingu deklaravimu gali nepripažinti deklaravimo, jeigu asmuo nors ir nevaldo žemės ploto, tačiau užsiima jame žemės ūkio veikla sklype (lauke), dėl kurio dydžio nekyla ginčo. Teismas nustatė, kad pareiškėjas kelis metus laukuose vykdė žemės ūkio veiklą, tačiau išmoka buvo panaikinta tik už 2012 m., nors ji buvo išmokėta už 2010 m. ir 2011 m. D. A. nuomone, esant tokioms aplinkybėms, teismas turėjo teisę padaryti išvadą, jog nebuvo neteisingo deklaravimo.

Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad Administravimo taisyklių 46 punkte nurodyta, jog teisė į išmoką neprarandama, jeigu nustatyti reikalavimai neįvykdomi dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjo valios. Jo nuomone, teismas turėjo įvertinti pareiškėjo sąžiningumą, o nežinojimą, kad žemės nuomos sutartį jis sudarė su tokios teisės neturinčiu asmeniu, vertinti kaip nuo jo valios priklausančią ar nepriklausančią aplinkybę, tačiau teismas tik nusprendė, kad visos šios aplinkybės neturi įtakos neteisingo deklaravimo faktui nustatyti.

Pareiškėjui nesuprantama, kodėl atsakovas išmokėjo išmokas asmeniui, kuris nevykdo jokios veiklos, o jam, kaip žemės sklypo nuomininkui, kuris žemės sklypą nuomojosi iš kito asmens, neturinčio teisės išnuomoti žemės sklypą, ir pareiškėją apgavusio, išmokos nėra mokamos. Mano, kad D. A. faktiškai dirbus laukuose ir paduodant paraišką buvus sąžiningu bei teisėtu sklypų naudotoju, privalu išmokėti išmokas.

Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad pirmosios instancijos teismo cituojamo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. A438-96/2012 ir nagrinėjamos administracinės bylos faktinės aplinkybės nesutampa. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A438-96/2012 buvo sprendžiama situacija, susidariusi dėl deklaruojamų laukų braižymo klaidos, kuri nulėmė ir klaidingą dvigubo deklaravimo nustatymą. Nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta jokių laukų braižymo klaidų, o atsakovas išmoką atsisako išmokėti remdamasis tuo, kad pareiškėjas neturi laukų valdymo teisės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. vasario 13 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A438-96/2012 išaiškino, jog tiesioginių išmokų taisyklių 41 punkto nuostatas yra taikytina tais atvejais, kai nustatomas dviejų ar daugiau subjektų atliktas to paties žemės ūkio naudmenų ar pasėlių ploto deklaravimas. Šia norma siekiama išvengti fiktyvaus deklaravimo atvejų bei sudaryti tinkamas sąlygas nustatyti subjektus, kurie nori gauti jiems nepriklausančias išmokas. Nors D. A. prašė įpareigoti atsakovą pateikti informaciją, kokiems asmenims, deklaravusiems žemės ūkio naudmenas ar pasėlius ginčo laukuose, yra išmokėtos išmokos, tačiau teismas šio prašymo netenkino kaip nesusijusio su ginčo dalyku, o atsakovas tokios informacijos teismo posėdyje negalėjo pateikti. Išmoką už žemės ūkio naudmenas, kurias pasėjo pareiškėjas, neteisėtai gavęs asmuo nėra nustatytas. D. A. nuomone, pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas bei priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 129–133), prašydamas apeliacinį skundą atmesti.

NMA visiškai sutiko su teismo išaiškinimu, kad pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai, jo nežinojimas, neturi reikšmės neteisingo deklaravimo faktui nustatyti. Pažymėjo, kad į tai, jog Biržų rajono apylinkės teismo sprendime nebuvo konstatuotas pareiškėjo nesąžiningumas ir jis nežinojo apie tai, kad trečiasis asmuo neturėjo teisės išnuomoti jam ginčo žemės, NMA atsižvelgė priimdama 2014 m. gegužės 21 d. sprendimą ir anuliuodama pareiškėjui pritaikytą sankciją, tačiau šios aplinkybės nepaneigia fakto, jog D. A. nuo 2010 m. gegužės 10 d. teisėtai nevaldė ginčo žemės ir ją neteisėtai deklaravo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. D. atsiliepime (b. l. 135–138) prašė D. A. apeliacinį skundą atmesti ir priteisti jai patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjas, kaip ūkininkas, sudarydamas nuomos sutartį, turėjo žinoti, kad ji yra niekinė ir jis neturi teisės jos sudaryti. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, neteisėtas žemės naudojimas daug metų negali suponuoti išvados, kad po kažkiek laiko neteisėto žemės naudojimo ji naudojama teisėtai. Pareiškėjas, nebūdamas teisėtu valstybinės žemės naudotoju ir valdytoju, negali pretenduoti į išmokas, nors jis ir dirbo žemę. A. D. tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialines teisės normas, padarė pagrįstas išvadas ir tinkamai įvertino įrodymus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, kuris nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą apeliacine tvarka, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 137 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Aptartoje Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatoje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek proceso šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir proceso šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.

Įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus, apeliacinio skundo ir atsakovo bei trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, teisėjų kolegija nustatė, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjo apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. D. A., prašydamas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, taip pat nenurodė jokių išskirtinių bylos aplinkybių, dėl kurių turėtų būti daroma išimtis ir byla apeliacine tvarka nagrinėjama žodinio proceso tvarka, byloje nėra tiriamos tokios faktinės aplinkybės bei nagrinėjami teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine bylos medžiaga, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, duotais pirmosios instancijos teismui, išdėstytais procesiniuose dokumentuose, iš jų ir apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į apeliacinį skundą. Pabrėžtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. pareiškėjui buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija netenkino apelianto prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka.

V. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo Nr. SP1-(11.2.12E)-1461, kuriame atsakovas, nustatęs neteisingai deklaruotą plotą (deklaruoto ploto persidengimą), sumažino pareiškėjui mokėtiną paramą ir nusprendė susigrąžinti 12 753,43 Lt be pagrindo išmokėtos paramos, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėjas NMA pateikė 2012 m. gegužės 11 d. paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraišką (valdos Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 89–97). Atlikęs minėtos paraiškos vertinimą, atsakovas nustatė, kad kito asmens 2012 m. pateiktoje paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškoje yra deklaruoti analogiški laukai, todėl paprašė pareiškėjo paaiškinti nustatytus neatitikimus bei pateikti nurodytų laukų valdymo teisę įrodančius dokumentus su žemės sklypo planu bei žemės dirbimą žemės ūkio veiklą patvirtinančius dokumentus (b. l. 87–88). Įvertinusi D. A. 2012 m. gegužės 11 d. paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraišką bei pareiškėjo pateiktus Biržų rajono savivaldybės administracijos Nemunėlio Radviliškio seniūnijos 2012 m. gegužės 21 d. pažymą apie dirbamą žemės sklypą Nr. GP-50 (b. l. 81) ir 2010 m. gegužės 10 d. tarp D. A. ir A. D. sudarytą žemės nuomos sutartį, kuria pareiškėjas iki 2012 m. spalio 1 d. išsinuomojo 19,07 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 82), NMA pripažino, kad D. A. įrodė valdymo teisę bei žemės ūkio veiklą KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) esančiuose laukuose Nr. 1 ir Nr. 2 (b. l. 78–79). Pareiškėjui buvo paskirta 77 662,84 Lt dydžio paramos suma (b. l. 75–77).

Po 2012 m. gegužės 11 d. paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos įvertinimo atsakovas gavo Biržų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-401-948-2013, kurioje 2010 m. gegužės 10 d. žemės nuomos sutartis, sudaryta tarp pareiškėjo ir A. D., buvo pripažinta niekine bei negaliojančia nuo jos sudarymo momento (b. l. 98–102). Šiame sprendime Biržų rajono apylinkės teismas konstatavo, kad sudarant 2010 m. gegužės 10 d. žemės nuomos sutartį, ja išnuomotas žemės sklypas A. D. nuosavybės teise nepriklausė, todėl ji neturėjo teisės šio sklypo išnuomoti. Pakartotinai įvertinęs pareiškėjo 2012 m. gegužės 11 d. paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraišką, atsakovas padarė išvadą, kad pareiškėjas neįvykdė Administravimo taisyklių 31.13 punkto bei MPŪV taisyklių 25.3 ir 25.3.1–25.3.2 punktų ir reikalavimo pateikti KŽS (duomenys neskelbtini) esančių laukų Nr. 1 bei Nr. 2 valdymo teisę įrodančius dokumentus, todėl 2014 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. SP1-(11.2.12E)-796 nusprendė susigrąžinti 28 553,28 Lt išmokėtos paramos (b. l. 68–71). Šioje byloje prašomu panaikinti 2014 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu Nr. SP1-(11.2.12E)-1461 NMA pasinaikino minėtą 2014 m. gegužės 21 d. sprendimą ir anuliavo sankciją – 15 799,85 Lt dydžio grąžintinų lėšų sumą.

Pareiškėjas su nurodytu sprendimu nesutinka ir tvirtina, kad nei teikiant 2012 m. gegužės 11 d. paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraišką, nei papildomą informaciją jam nebuvo žinoma, kad nuomotoja neturėjo teisės nuomoti 2010 m. gegužės 10 d. žemės nuomos sutartyje nurodyto žemės sklypo, todėl mano, kad jam, kaip faktiškai žemę dirbusiam asmeniui, turi būti išmokėtos išmokos. Teisėjų kolegija su tokia pareiškėjo pozicija nesutinka.

Pažymėtina, kad paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus ūkininkams skyrimo tikslas yra remti ne visus žemės ūkio veikla užsiimančius asmenis, bet tik tuos, kurie veiklą vykdo laikydamiesi Administravimo taisyklėse ir kituose su paramos skyrimo teisiniu reguliavimu susijusiuose teisės aktuose nustatytų taisyklių. Siekdamos užtikrinti, kad paramos lėšos nebūtų nepagrįstai skiriamos, paramą skiriančios institucijos pirmiausia privalo patikrinti, ar deklaruoti žemės sklypų plotai atitinka paramos skyrimo sąlygas. Tinkamam lėšų apsaugos administravimui kelianti grėsmę išmokų gavėjų veikla turi būti veiksmingai kontroliuojama.

Vienas iš pažeidimų, kuriems esant parama negali būti skiriama, yra dvigubas žemės ūkio naudmenų ar kitų plotų deklaravimas, kai kito pareiškėjo paraiškoje toje pačioje vietoje deklaruotas tas pats laukas arba dalis lauko persidengia. NMA teisės, nustačius dvigubo deklaravimą faktą, yra įtvirtintos Administravimo taisyklių 31 punkte. Pagal Administravimo taisyklių 31.1 punktą, NMA skelbia informaciją apie tokį nustatytą neteisingą deklaravimą NMA informaciniame portale, informuoja pareiškėjus arba savivaldybes apie jų paraiškose ar kituose dokumentuose nustatytus laukų neteisingo deklaravimo atvejus. Nustačiusi deklaruoto ploto persidengimą, NMA pareikalauja pareiškėjų, kurių deklaruoti plotai dengiasi, pateikti persidengiančio ploto žemės dirbimo (žemės ūkio veiklą) įrodymo dokumentus ir žemės valdymo teisę (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) patvirtinančius dokumentus (kartu su kadastro žemėlapiais (žemės sklypų planais) (Administravimo taisyklių 31.3 punktas). Administravimo taisyklių 31.5 punkte nustatyta, kad vadovaudamasi Europos Sąjungos teisės aktų ir kitų dokumentų nuostatomis, NMA už neteisingai deklaruotą plotą sumažina pareiškėjams mokėtiną paramą. Šių normų tikslas yra siekis išvengti fiktyvaus deklaravimo fakto ir sudaryti sąlygas nustatyti subjektus, kurie siekia gauti jiems nepriklausančias išmokas. Administravimo taisyklių 31.3 punkto nuostata suponuoja išvadą, kad paramos mokėjimą lemia dvi aplinkybės: būtina nustatyti 1) neteisingai deklaruoto ploto žemės dirbimo (žemės ūkio veiklos) faktą ir 2) tai, jog asmuo turi žemės valdymo teisę (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) patvirtinančius dokumentus.

Siekiant teisingai išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, būtina išsiaiškinti, ar D. A. turėjo žemės valdymo teisę ir ar tame žemės skype vykdė žemės ūkio veiklą. Ginčo dėl pareiškėjo deklaruoto ploto žemės dirbimo (žemės ūkio veiklos) fakto nekyla. Atsakovo nuomone, pareiškėjas neatitiko antrosios sąlygos paramai gauti, t. y. teikdamas 2016 m. gegužės 11 d. paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraišką, neturėjo valdymo teisės į KŽS (duomenys neskelbtini) esančius laukus Nr. 1 ir Nr. 2 patvirtinančių dokumentų, todėl už šiuose laukuose vykdytą ūkinę veiklą parama jam negali būti skiriama.

Administravimo taisyklių 4 punkte, kuriame pateiktos pagrindinės vartojamos sąvokos, nurodoma, jog neteisingas deklaravimas – tai didesnio naudmenų ar kito ploto, negu pareiškėjas valdo, ir (arba) didesnio ploto, negu jame užsiima žemės ūkio veikla, deklaravimas. Pagal Administravimo taisyklių 7 punktą, pareiškėjas paraiškoje privalo deklaruoti visus valdomus naudmenų ir kitus plotus, už kuriuos jis prašo paramos, ir visus valdomus naudmenų plotus, už kuriuos neprašo paramos. Atsižvelgiant į šias nuostatas, matyti, kad parama gali būti teikiama tik už pareiškėjo valdomą plotą.

D. A. tvirtina, kad aplinkybė, jog jis neturi valdymo teisės į KŽS (duomenys neskelbtini) esančius laukus Nr. 1 ir Nr. 2, paaiškėjo Biržų rajono apylinkės teismui 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimu tarp pareiškėjo ir A. D. 2010 m. gegužės 10 d. sudarytą minėto žemės sklypo nuomos sutartį pripažinus niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Taigi, nurodytos aplinkybės paaiškėjo jau po 2012 m. gegužės 11 d. paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos bei papildomos informacijos pateikimo, nurodytos paraiškos administravimo bei paramos išmokėjimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.478 straipsnio, reglamentuojančio sutarties formą, 1 dalyje įtvirtinta, kad nuomos sutartis ilgesniam kaip vienerių metų terminui turi būti rašytinė. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Pažymėtina, kad žemės nuomos registracija suteikia didesnę nuomininko interesų apsaugą. Taigi, nors privačios žemės nuomos sutarties registravimas nėra privalomas, taigi tik įregistruotą sutartį nuomotojas gali panaudoti prieš trečiuosius asmenis.

Be to, dar prieš sudarant žemės nuomos sutartį, būtina įsitikinti, kad tokia sutartis neprieštarauja įstatymo normoms, kadangi imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantys sandoriai yra niekiniai ir negalioja (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalis), todėl tokio sandorio šalys ateityje negalės tikėtis jų interesų gynimo teisme ar kitose institucijose. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.477 straipsnio 4 dalį, nuomotojas gali būti išnuomojamo daikto savininkas arba asmenys, kuriems teisę išnuomoti svetimą daiktą suteikia įstatymai ar to daikto savininkas.

Atkreiptinas dėmesys, kad asmuo pats turi rūpintis tinkamu savo teisių įgyvendinimu, ir pažeistos jo teisės gali būti ginamos tik tada, kai asmuo elgėsi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai.

Pareiškėjas ir A. D. 2010 m. gegužės 10 d. sudarytoje žemės nuomos sutartyje susitarė, kad žemės sklypas išnuomojamas iki 2012 m. spalio 1 d., tačiau administracinėje byloje nėra jokių įrodymų, jog minėta sutartis buvo registruota nekilnojamojo turto registre. Taigi, sudarydamas 2010 m. gegužės 10 d. sutartį, pareiškėjas ne tik neįsitikino, kad ją sudaro su tokios teisės neturinčiu asmeniu (žinodamas adresą, kuriuo yra norimas išsinuomoti žemės sklypas, bei jo numerį, pareiškėjas galėjo užsisakyti nekilnojamojo turto registro išrašą ir sužinoti visą būtiną informaciją apie ketinamą išsinuomoti žemės sklypą), bet ir jos neregistravo viešame registre ir neišsiaiškino aplinkybių dėl nuomotojos teisės nuomoti žemės sklypą. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto įstatymo 29 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikto dokumento duomenys apie nekilnojamąjį daiktą nesutampa su į nekilnojamojo turto kadastrą įrašytais duomenimis apie tą nekilnojamąjį daiktą. Taigi, nustatęs, kad 2010 m. gegužės 10 d. žemės nuomos sutartyje nurodytas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) A. D. nepriklauso nuosavybės teise ir ji neturi įstatymo ar šio žemės sklypo savininko suteiktos teisės išnuomoti svetimą turtą, nekilnojamojo turto registro tvarkytojas būtų atsisakęs registruoti 2010 m. gegužės 10 d. žemės nuomos sutartį.

Būdamas rūpestingas ir apdairus, pareiškėjas, prieš teikdamas 2012 m. gegužės 11 d. paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraišką, privalėjo įsitikinti, kad tikrai turi žemės sklypų, už kuriuose vykdomą veiklą prašo paramos, valdymo teisę. Kadangi D. A. to nepadarė, nebuvo pakankamai rūpestingas ir apdairus, jis privalo prisiimti neigiamas iš savo veiksmų (neveikimo) kilusias pasekmes. Nors pareiškėjas ir pažymėjo, kad sudarydamas žemės nuomos sutartį, buvo sąžiningas ir nežinojo, jog ją sudarė su tokios teisės neturinčiu asmeniu, tačiau jis nenurodė, kokių veiksmų ėmėsi, siekdamas išsiaiškinti galimybę sudaryti žemės nuomos sutartį bei siekdamas didesnės savo, kaip žemės sklypo nuomininko, interesų apsaugos. D. A. taip pat nenurodė priežasčių, sutrukdžiusių jam tai padaryti. Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjas neturi teisės remtis Administravimo taisyklių 46 punktu, kuriame nurodyta, jog teisė į išmoką neprarandama, jeigu nustatyti reikalavimai neįvykdomi dėl aplinkybių nepriklausančių nuo pareiškėjo valios.

Aplinkybė, kad D. A. neturėjo teisėtos valdymo teisės į KŽS (duomenys neskelbtini) esančius laukus Nr. 1 ir Nr. 2 patvirtinančių dokumentų, reiškia, kad pareiškėjas deklaravo didesnį žemės naudmenų plotą negu teisėtai valdė, todėl parama už šiuose laukuose nors ir faktiškai vykdytą veiklą jam negalėjo būti skiriama. Teisėjų kolegijos nuomone, aplinkybė, kad pareiškėjas nežinojo, jog A. D. neturėjo teisės jam išnuomoti ginčo žemės sklypo, nagrinėjamu atveju, priešingai nei teigia pareiškėjas, neturi įtakos neteisingo deklaravimo faktui nustatyti. Pažymėtina, kad į D. A. sąžiningumą buvo atsižvelgta anuliuojant pareiškėjui pritaikytą sankciją.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikytina, kad atsakovas, nustatęs nurodytas aplinkybes, teisėtai ir pagrįstai nusprendė susigrąžinti be pagrindo išmokėtą paramos sumą. Tarp šalių nesant ginčo dėl grąžintinos lėšų sumos dydžio ir teisėjų kolegijai nekilus abejonių, kad ji galėjo būti netinkamai apskaičiuotas, teisėjų kolegija grąžintinos lėšų sumos apskaičiavimo teisingumo neanalizuoja.

Atkreiptinas dėmesys, kad paramos kitiems asmenims, deklaravusiems žemės ūkio naudmenas ar pasėlius ginčo laukuose, išmokėjimas nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas, todėl su tuo susijusių D. A. teiginių teismas neanalizuoja. Pareiškėjo ankstesniais metais teiktos paramos paraiškos taip pat nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas jų nevertina. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, kad jis kelis metus tuose pačiuose laukuose vykdė žemės ūkio veiklą, tačiau išmoka buvo panaikinta tik už 2012 m., nors buvo išmokėta už 2010 m. ir 2011 m., nesudaro pagrindo išvadai, jog nebuvo neteisingo deklaravimo fakto 2012 m..

Nors, kaip teisingai pažymėjo D. A., Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo administracinės bylos Nr. A438-96/2012 ir nagrinėjamos bylos aplinkybės nėra tapačios, tačiau iš prašomo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad jis rėmėsi tik 2012 m. vasario 13 d. sprendime nurodytoje administracinėje byloje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateiktu išaiškinimu dėl Administravimo taisyklių 31.3 punktu siekiamo tikslo, kuris yra aktualus nagrinėjant ir šią administracinę bylą.

Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą, teisėtą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 15 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o D. A. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliaciniame skundu pareiškėjas taip pat prašė priteisti jam patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi D. A. apeliacinis skundas netenkinamas, t. y. sprendimas priimtas ne jo naudai, nėra jokio pagrindo priteisti ir bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme.

Bylinėjimosi išlaidas prašė priteisti ir trečiais suinteresuotas asmuo A. D.. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 5 dalį, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi šio straipsnio 2 dalyje nurodytas teises į išlaidų atlyginimą. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Nustatyta, kad patirtoms bylinėjimosi išlaidoms pagrįsti trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė advokato Algimanto Kolperto išrašytą 2015 m. rugpjūčio 3 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 115 200 Eur sumai (b. l. 140) ir 2015 m. rugpjūčio 4 d. vietinio mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, kad už A. D. pagal sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 115 buvo sumokėta 200 Eur suma (b. l. 139), tačiau administracinėje byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių advokato Algimanto Kolperto teisę atstovauti A. D.. Administracinėje byloje nesant advokato Algimanto Kolperto įgaliojimų teikti trečiajam suinteresuotam asmeniui teisines paslaugas patvirtinančių įrodymų, A. D. pateiktas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų negali būti laikomas pakankamai pagrįstu, todėl jis paliktinas nenagrinėtu. Pažymėtina, kad šis teismo procesinis sprendimas neužkerta trečiajam suinteresuotam asmeniui kelio ne vėliau kaip 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti teismui atstovo įgaliojimus patvirtinantį dokumentą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 44 straipsnio 1 dalimi, 45 straipsnio 1 dalimi, 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo D. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Trečiojo suinteresuoto asmens A. D. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė