2025-01-29 Nr. AB-1901-3-61-3-04205-2024-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1322-815/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04205-2024-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. sausio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

uždarame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. K. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas K. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, ir atsakovas) 2024 m. gegužės 3 d. sprendimą Nr. 24S113518 (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo paskesnį prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos argumentus ir faktines aplinkybes:

2.1. Pareiškėjas paskesnį prašymą suteikti prieglobstį grindžia tuo, kad jis yra persekiojamas valdžioje esančios (duomenys neskelbtini) politinės partijos.

2.2. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo Sprendime pateiktu vertinimu, kad jis klaidino tyrimą, buvo nustatyti prieštaravimai tarp prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų. Pareiškėjas apklausos metu paaiškino, jog neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų (dokumentus pametė Baltarusijos miškuose), o jo identifikaciniai duomenys, atvykus iš Baltarusijos, buvo užrašyti rusiškai, dėl ko galėjo būti nesutapimų (gramatikos klaidų). Jam neturint dokumentų, paneigiančių klaidingus identifikacinius duomenis, jis negalėjo ištaisyti jų.

2.3. Pareiškėjo pasakojimas yra suderinamas su kilmės valstybės informacija, nes apklausos metu nurodyti asmenys, su kuriais jis dirbo opozicinėje grupėje, t. y. F. A., D. O., J.-P. O., K. G., atsakovo buvo identifikuoti ir jie patyrė valstybės persekiojimo veiksmus, t. y., F. A. nuteistas 3 m. laisvės atėmimo bausme už „viešosios valdžios atstovų įžeidinėjimą“, D. O. nuteistas 2 metų laisvės atėmimo bausme už „viešosios valdžios atstovų įžeidinėjimą ir melagingos informacijos skleidimą“, J.-P. O. sulaikytas 2021 m. ir pristatytas į teismą, K. G. nuteistas laisvės atėmimo bausme. Vien tai, kad viešai prieinamuose šaltiniuose nėra minimi pareiškėjo identifikaciniai duomenys bei ryšiai su nurodytais asmenimis, savaime nepaneigia jo pasakojimo dėl jo ryšių ir vykdytos opozicinės veiklos. Kadangi pareiškėjo pasakojimas yra suderintas su kilmės valstybės informacija, jis turėjo būti vertinamas jo naudai ir vertinamas tarptautinės apsaugos suteikimo kontekste, t. y. ar jam gresia patirti analogiško pobūdžio persekiojimo veiksmus dėl jo vykdytos opozicinės veiklos.

2.4. Sprendimo motyvai nepagrįsti, orientuojami išimtinai į informaciją, kad prieglobstis pareiškėjui nebūtų suteiktas. Migracijos departamentas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam atliko paviršutiniškai, apsiribojo abstrakčiu situacijos vertinimu, neužtikrino visapusiško įrodymų tyrimo. Atsakovas nesurinko duomenų apie pareiškėjo kilmės valstybę, tinkamai neįvertino jam galinčios kilti grėsmės kilmės valstybėje. Atsakovas neužtikrino objektyvaus ir išsamaus jo prieglobsčio prašymo vertinimo, tokiu būdu nepagrįstai atmetė jo prašymą ir nesuteikė jam pabėgėlio statuso.

2.5. Jeigu teismas nuspręstų, jog Migracijos departamentas pagrįstai nesuteikė̇ pareiškėjui pabėgėlio statuso, turi būti patikrinta ir kita skundžiamo Sprendimo dalis, t. y. dėl papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo. Pareiškėjas negali grįžti į kilmės valstybę dėl pagrįstos baimės, kad jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas, taip pat kyla grėsmė, kad jam gali būti įvykdyta mirties bausmė (patirs persekiojimą kaip ir jo opozicinės grupės nariai). Taigi, atsakovas, spręsdamas prieglobsčio suteikimo pareiškėjui klausimą, nepakankamai išnagrinėjo pareiškėjo individualią situaciją, nenustatė̇ visų aplinkybių̨, leidžiančių̨ daryti neabejotiną išvadą̨, jog pareiškėjas nebuvo ir nebus persekiojamas savo kilmės valstybėje bei kad jis neatitinka papildomos apsaugos kriterijų̨.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovas atsiliepime nurodė šiuos argumentus ir faktines aplinkybes:

4.1. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo pirminį prieglobsčio prašymą, 2021 m. lapkričio 26 d. priėmė sprendimą Nr. 21S43526, kuriuo nesuteikė pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); išsiuntė pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); uždraudė asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvedė į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, kurį pareiškėjas apskundė Migracijos departamento prieglobsčio sprendimų komisijai (toliau – ir Komisija). Komisija išnagrinėjusi jo skundą panaikino minėtą Migracijos departamento sprendimą. Atsižvelgdamas į Komisijos sprendimą, Migracijos departamentas atliko pakartotinį tyrimą ir 2022 m. kovo 16 d. priėmė sprendimą Nr. 22S9720: 1) nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); 2) išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); 3) uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; 4) įvesti į centrinę Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir C. SIS II) perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Minėtą sprendimą pareiškėjas apskundė teismui, kuris išnagrinėjęs administracinę bylą pareiškėjo skundą patenkinto iš dalies, t. y. pakeitė Migracijos departamento 2022 m. kovo 16 d. sprendimo Nr. 22S9720 rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus ir juos išdėstė taip: „Uždrausti K. K. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dviem) metams nuo K. K. išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“. Teismas atmetė likusią skundo dalį. Pareiškėjas neskundė šio teismo sprendimo.

4.2. Ginčijamas Sprendimas nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) priimtas dėl to, kad pareiškėjas, teikdamas paskesnį prašymą nepateikė naujos esminės informacijos arba duomenų, dėl kurių labai padidėtų tikimybė, kad prieglobsčio prašytojas gali atitikti Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 ar 87 straipsnyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus. Taip pat Sprendime konstatuota, kad tyrimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėjas teikė tikrovės neatitinkančią informaciją bei klaidino tyrimą, todėl jo nurodytiems duomenims, nepatvirtintiems rašytiniais įrodymais, nebuvo pritaikyta abejonės privilegija.

4.3. Pareiškėjo nesutikimas su Migracijos departamento išvada, kad jis klaidino tyrimą, yra deklaratyvus. Tai, kad pareiškėjas neva neturėjo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, nepateisina jo nenuoseklumo apklausų metu nurodant savo asmenvardžius ir gimimo datą. Mažai tikėtina, kad neturint asmens tapatybės dokumento pareiškėjas neprisimena ar nežino savo tikro vardo (-ų) pavardės (-žių) ir savo gimimo datos. 2021 m. lapkričio 15 d. apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad jo vardas yra K. E., pavardė K., gimimo data (duomenys neskelbtini). 2023 m. kovo 27 d. apklausos metu nurodė savo vardą K., pavardę K., gimimo datą (duomenys neskelbtini). 2024 m. vasario 15 d. apklausos metu nurodė savo vardą K., pavardę K., gimimo data (duomenys neskelbtini). Tokie pareiškėjo prieštaringi ir nenuoseklūs parodymai apie savo asmenvardžius ir gimimo datas negali būti pateisinami asmens tapatybę patvirtinančio dokumento nebuvimu.

4.4. Pareiškėjo skundo argumentai, kad jo pasakojimai yra suderinami su kilmės valstybės informacija, yra nepagrįsti. Pareiškėjas net ir skunde teikia prieštaraujančius surinktai kilmės valstybės informacijai paaiškinimus. Tyrimo metu, viešai prieinamuose šaltiniuose nebuvo aptikta duomenų, kad pareiškėjo nurodomi asmenys (F. A. (žurnalistas) ir D. O. (buvęs ryšių ministras) ir J.-P. O. (žurnalistas)) būtų buvę įtariamaisiais, kaltinamaisiais ar nuteistaisiais, vykdant baudžiamąjį persekiojimą dėl pasikėsinimo įvykdyti valstybės perversmą 2009 m. Taip pat tyrimo metu neaptikta duomenų, kad minėti asmenys būtų dirbę kartu su K. G. Pareiškėjas nepateikė Migracijos departamento surinktą informaciją paneigiančios informacijos. Atitinkamai atmestini pareiškėjo skundo teiginiai, kad jam nepagrįstai buvo nesuteiktas prieglobstis. Tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjo paskesniame prašyme pateikti duomenys prieštarauja bendrai ir specifinei kilmės valstybės informacijai bei yra nelogiški ir nenuoseklūs.

4.5. Pareiškėjo skundo teiginiai dėl papildomos apsaugos suteikimo vertintini kaip deklaratyvūs. Pareiškėjas nenurodė kitos informacijos, aplinkybių ar kilmės valstybėje kylančių grėsmių, todėl tos pačios aplinkybės buvo nagrinėjamos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjui tikimybės. Atsižvelgus į tai, nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jam grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 – 2 punktuose.

4.6. Nors pareiškėjas skunde teigė, kad Migracijos departamentas nesurinko pakankamai duomenų, leidžiančių daryti nekvestionuotiną išvadą, kad pareiškėjo išsiuntimo į kilmės valstybę atveju jis nebus kankinamas, su juo nebus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi ar nebus žeminamas jo orumas, tačiau pareiškėjas tokios informacijos taip pat nepateikė. Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, atliko išsamų tiek faktinių aplinkybių, galinčių būti prašymą pagrindžiančiais įrodymais, įvertinimą, tiek ir šių įrodymų teisinį įvertinimą, rėmėsi aktualia kilmės valstybės informacija. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų Migracijos departamento tyrimo metu surinktą informaciją, o tik išsakė savo deklaratyvų nesutikimą. Taigi, iš byloje esančių duomenų nenustatyta, kad egzistuoja pagrįsta tikimybė, jog kilmės valstybėje pareiškėjui gresia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje nurodyti veiksmai.

II. 5. Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimu pareiškėjo K. K. skundą atmetė.

6. Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad:

6.1. Pareiškėjas gimė (duomenys neskelbtini), nevedęs, katalikas, gimtoji kalba (duomenys neskelbtini), tautybė (duomenys neskelbtini), kalba prancūzų, anglų, vokiečių kalbomis ir truputį rusiškai.

6.2. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas į Lietuvos teritoriją pateko nelegaliai, kirtęs Lietuvos Respublikos sieną iš Baltarusijos.

6.3. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2023 m. kovo 27 d. pareiškėjas pakartotinai pateikė prieglobsčio prašymą, kuriame nurodė, kad pabėgo iš šalies dėl prieš jį vykdomo dabartinės vyriausybės persekiojimo. Buvęs (duomenys neskelbtini) prezidentas G. E. laikėsi poligamijos, jis turėjo daug žmonų ir daug vaikų. Tarp jo vaikų yra tie, kurie priešinasi valdžiai ir tie, kurie palaiko valdžią. (duomenys neskelbtini).

6.4. Migracijos departamente 2021 m. lapkričio 15 d. vyko pareiškėjo apklausa, kurios metu pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) valstybėje yra dvi politinės partijos: (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas paaiškino, kad sužinojo apie galimybę išvažiuoti į Baltarusiją ir jis ja pasinaudojo. Pareiškėjas iš (duomenys neskelbtini) išvyko 2020 m. vasario 16 d., 2020 m. vasario 16 – 18 d. buvo (duomenys neskelbtini), 2020 m. vasario 19 d. jo lėktuvas nusileido Stambule, o vasario 20 d. jo lėktuvas nusileido Minske. Kadangi kilmės šalyje pareiškėjas laikomas išdaviku ir šalyje yra diktatūra, jeigu pareiškėjas grįš, paklius į kalėjimą.

6.5. Migracijos departamentas 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. 21S43526 nusprendė: 1) nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje; 2) išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); 3) uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; 4) įvesti į C. SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

6.6. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į Komisiją, prašydamas panaikinti Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimą, įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį. Komisija, išnagrinėjusi jo skundą, panaikino Migracijos departamento sprendimą.

6.7. Atlikęs pakartotinį tyrimą Migracijos departamentas 2022 m. kovo 16 d. priėmė sprendimą Nr. 22S9720: 1) nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); 2) išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); 3) uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; 4) įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Minėtą sprendimą pareiškėjas apskundė teismui. Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-5505-283/2022 iš dalies tenkino pareiškėjo skundą, pakeitė 2022 m. kovo 16 d. sprendimo Nr. 22S9720 rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus bei išdėstė juos taip: „Uždrausti asmeniui K. K. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.“; „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dviem) metams nuo asmens K. K. išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2022 m. gruodžio 13 d.

6.8. Pareiškėjas pateikė paskesnį prašymą priimti sprendimą dėl pabėgėlio statuso.

6.9. Pareiškėjas 2024 m. vasario 15 d. buvo apklaustas. Apklausos metu tvirtino, kad priklauso opozicijai, tačiau visi draugai yra vyriausybės pusėje. Jis priklauso opozicijos informacinei grupei, kurie apsimeta, kad draugauja su valdžiai priklausančiais asmenimis, bet iš tiesų jie renka informaciją apie jų vaikus ir ją perduoda opozicijai. Pareiškėjas pasakojo, kad dirbo su žurnalistais. Visi pabėgo iš šalies, o kurie nepabėgo – buvo sulaikyti ir uždaryti į kalėjimą. Po 2020 metų vasario mėnesio rinkimų pareiškėjas išvyko į Baltarusiją. Jis išskrido ne iš (duomenys neskelbtini), ėjo mišku, pateko į kitą valstybę, iš tos kaimyninės valstybės išvyko į Minską, ten sumokėjo pinigus ir jam davė „spravką“ (pažymą).

6.10. Migracijos departamentas 2024 m. gegužės 3 d. priėmė sprendimą Nr. 24S113518 nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos).

7. Apžvelgęs ginčo teisiniams santykiams aktualias 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“, Įstatymo 86 ir 87 straipsnių, Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d įsakymu Nr. 1V-131, (toliau – ir Tvarkos aprašas) 99 punkto nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo prieglobsčio prašymo motyvai išsiskyrė skirtingai nurodytomis aplinkybėmis. 2021 m. rugsėjo 9 d. pareiškėjas pateikė prieglobsčio prašymą, kuriame nurodė, kad atvyko iš Baltarusijos Respublikos, jis yra kilęs iš (duomenys neskelbtini). Jis taip pat teigė, kad atvyko prašyti prieglobsčio dėl situacijos šalyje, kuri kilo dėl politinės suirutės valdžioje, nekontroliuojamų partijų, jų atstovų veikimų, pareiškėjo priklausymo politinei partijai. Teismas atkreipė dėmesį, kad iš pirmosios apklausos protokolo matyti, jog pareiškėjas iš viso nenurodė savo priklausymo jokiai politinei partijai. Be to, teismas konstatavo, kad institucijoms derinant veiksmus, atsakovui bendradarbiaujant su (duomenys neskelbtini) ambasada, kilo neaiškumų dėl pareiškėjo tapatybės, nes neva neteisingai buvo nurodyta pareiškėjo pavardė.

8. Įvertinęs pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, jo pasakojimą apklausos metu ir teisme duotus paaiškinimus bei Migracijos departamento surinktą informaciją, teismas sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti ir neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnyje.

9. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo pasakojimai (apklausos Migracijos departamente metu, teismo posėdyje) buvo neišsamūs prieštaringi, kintantys, nenuoseklūs. Apklausos Migracijos departamente metu pareiškėjas nurodė, kad jis dalyvavo opozicinės partijos protestuose, dirbo su lyderiais, kurie prarado savo pozicijas, tačiau nenurodė įtikinamų pasakojimo detalių ar nepateikė informacijos, todėl teismas vertino, kad šie pasakojimo trūkumai yra esminiai.

10. Teismas pažymėjo, kad apklausų Migracijos departamente metu pareiškėjas nurodė, kad lengvai išvyko iš šalies, o tai mažai tikėtina, nes savo pirmosios ir pakartotinės apklausos metu jis nurodė, kad buvo persekiojamas ir bijojo būti suimtas ir uždarytas į kalėjimą. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas negalėjo įvardinti, kada ir kokiomis formomis dalyvavo politinių partijų veikloje, kokius įsitikinimus, kur reiškė ir pan.

11. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas apklausos metu laikėsi pozicijos, kad (duomenys neskelbtini) ambasada tyčia jo neatpažįsta, kad pareiškėjas grįžtų į savo šalį, kur būtų nužudytas. Visus įrodymus pareiškėjas turėjo socialiniuose tinkluose („YouTube“, „Wikipedia“, „Google“), tačiau valdžioje esantys asmenys išleido daug pinigų, kad būtų ištrinta visa informacija apie pareiškėją.

12. Teismas kritiškai vertino pareiškėjo pasakojimo pokyčius ir prieštaravimus. Pasak teismo, pareiškėjas laisvai reiškia mintis, gali išreikšti savo patirtį, o nustatyti prieštaravimai nulemti ne pareiškėjo nepatyrimo, o pasakojimo nenuoseklumo trūkumų. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjo pasakojimas pasižymi tokiais esminiais trūkumais, kurie užkerta kelią toliau tirti, aiškintis, spręsti teigiamai dėl prašymo suteikti prieglobstį. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentas nerado jokių viešai skelbiamų duomenų apie pareiškėją ir jo nupasakotus ryšius su politinei partijai priklausančios organizacijos lyderio draugu. Taip pat teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas buvo suklaidintas nustatinėdamas pareiškėjo tapatybę.

13. Pareiškėjo skundo argumentai neleido teismui suabejoti Migracijos departamento padarytų išvadų pagrįstumu ir teisėtumu dėl pareiškėjo papildomos apsaugos suteikimo negalimumo, nes, pasak teismo, vien tariama grėsmė, kuri yra abejotina, nėra pagrindas suteikti papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas.

14. Teismas pažymėjo, kad remiantis kilmės šalies informacija (duomenys neskelbtini).

15. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl neįvertintų aplinkybių, nustatęs, kad pareiškėjas savo prašymą grindė grėsme, kylančia dėl hipotetinės galimybės būti suimtam, todėl, teismo įsitikinimu, Migracijos departamentas Sprendime pagrįstai vertino būtent šiuos, o ne kitus argumentus. Teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas tinkamai įvertino pareiškėjo prieglobsčio prašyme išdėstytas aplinkybes, pagrįstai nerinko kitokios informacijos.

16. Teismas pritarė atsakovo pozicijai, kad nei pareiškėjo pasakojimas, nei kilmės valstybės informacija nesuponuoja prielaidos, kad prieglobsčio prašytojui kilmės valstybėje grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl konvencinių priežasčių.

17. Įvertinęs Direktyvos 2008/115/EB nuostatas, aplinkybes, kad pareiškėjo prieglobsčio prašymas pagrįstai atmestas kaip akivaizdžiai nepagrįstas ir pareiškėjo atvykimo aplinkybes į Lietuvą (žinojo, kad vyks į Europos Sąjungą nelegaliai, neteisėtai kertant Lietuvos–Baltarusijos sieną hibridinės atakos metu, atvyko be dokumentų ir t.t.), prašymo išnagrinėjimą skubos tvarka, teismas konstatavo, kad Sprendimo dalis dėl pareiškėjo išsiuntimo yra pagrįsta ir teisėta. Anot teismo, Migracijos departamentas pagrįstai nusprendė, kad yra tikimybė, jog pareiškėjas slėpsis ir nusprendė vykdyti jo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas iki Sprendimo priėmimo nepateikė prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę.

III. 18. Pareiškėjas K. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti ir panaikinti Migracijos departamento 2024 m. gegužės 3 d. sprendimą Nr. 24S113518 bei įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo paskesnį prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja argumentus, nurodytus pirmosios instancijos teismui, be kita ko nurodydamas, kad:

19.1. Atsakovo argumentai, kad pareiškėjas klaidino tyrimą yra nepagrįsti. Pareiškėjas apklausos metu paaiškino, jog neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų (dokumentus pametė Baltarusijos miškuose), o jo identifikaciniai duomenys, atvykus iš Baltarusijos, buvo užrašyti rusiškai, dėl ko galėjo būti nesutapimų (gramatikos klaidų). Jam neturint dokumentų, paneigiančių klaidingus identifikacinius duomenis, jis negalėjo ištaisyti jų. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju pareiškėjo pasakojimui turėtų būti taikoma abejonės privilegija.

19.2. Atsakovas, rinkdamas kilmės šalies informaciją, identifikavo pareiškėjo pasakojime nurodytus asmenis. Vien tai, kad viešai prieinamuose šaltiniuose nėra minimas pareiškėjas bei jo ryšiai su nurodytais asmenimis, savaime nepaneigia jo pasakojimo dėl jo ryšių ir vykdytos opozicinės veiklos. Pareiškėjo pasakojimui esant suderintam su kilmės valstybės informacija, pasakojimas turėjo būti vertinamas jo naudai ir vertinamas tarptautinės apsaugos suteikimo kontekste, t. y., ar jam gresia patirti analogiško pobūdžio persekiojimo veiksmus dėl jo vykdytos opozicinės veiklos. Atsakovas neužtikrino objektyvaus ir išsamaus jo prieglobsčio prašymo vertinimo, tokiu būdu netinkamai atmetė jo prašymą ir nepagrįstai nesuteikė jam pabėgėlio statuso.

19.3. Nagrinėjamu atveju turi būti patikrinta ir Sprendimo dalis dėl papildomos apsaugos nesuteikimo. Pareiškėjo prieglobsčio prašymas nebuvo įvertintas tinkamai: pareiškėjas negali grįžti į kilmės valstybės dėl pagrįstos baimės, kad jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas, taip pat kyla grėsmė, kad jam gali būti įvykdyta mirties bausmė (patirs persekiojimą analogišką jo opozicinės grupės nariams).

20. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimą.

21. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės pakartoja argumentus, nurodytus pirmosios instancijos teismui, be kita ko nurodydamas, kad:

21.1. Pareiškėjas deklaratyviai nesutinka su Migracijos departamento išvada, kad pareiškėjas klaidino tyrimą. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis Įstatymo 83 straipsnio 5 dalimi Migracijos departamentas pagrįstai pripažino, kad pareiškėjui netaikoma abejonės privilegija.

21.2. Pareiškėjo skundo teiginiai dėl papildomos apsaugos taip pat yra deklaratyvūs. Pareiškėjas nenurodė kitos informacijos, aplinkybių ar kilmės valstybėje kylančių grėsmių, todėl tos pačios buvo nagrinėjamos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjui tikimybės. Atsižvelgus į tai, nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jam grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

21.3. Nors pareiškėjas skunde teigia, kad Migracijos departamentas nesurinko pakankamai duomenų, leidžiančių daryti nekvestionuotiną išvadą, kad pareiškėjo išsiuntimo į kilmės valstybę atveju jis nebus kankinamas, su juo nebus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi ar nebus žeminamas jo orumas, tačiau pareiškėjas tokios informacijos taip pat neįrodė.

21.4. Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, atliko išsamų tiek faktinių aplinkybių, galinčių būti prašymą pagrindžiančiais įrodymais, įvertinimą, tiek ir šių įrodymų teisinį įvertinimą, rėmėsi aktualia kilmės valstybės informacija.

21.5. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, apeliaciniame skunde iš esmės nepagrindžia konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų, vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o tiesiog atkartoja pirminio skundo argumentus ir pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių bei siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados ginčo klausimu, nei padarė pirmosios instancijos teismas.

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. gegužės 3 d. sprendimo Nr. 24S113518 teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo paskesnį prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo pagrįstumo.

23. Byloje nustatyta, kad Migracijos departamentas 2022 m. kovo 16 d. priėmė sprendimą Nr. 22S9720, kuriuo nusprendė:

1) nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos);

2) išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini);

3) uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; 4) įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Pareiškėjui apskundus minėtą sprendimą Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-5505-283/2022 (teisminio proceso Nr. 3-62-3-00929-2022-0) skundą tenkino iš dalies: pakeitė Migracijos departamento 2022 m. kovo 16 d. sprendimo Nr. 22S9720 rezoliucinės dalies 3-iąjį ir 4-ąjį punktus ir išdėstė juos taip:

„Uždrausti asmeniui K. K. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dviem) metams nuo asmens K. K. išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“. Teismas sprendė, kad pareiškėjo pasakojimai ir paaiškinimai yra nenuoseklūs ir tarpusavyje prieštaraujantys; pasakojimas apie galimai patirtą persekiojimą nebuvo detalus ir išsamus; Migracijos departamentas pagrįstai priėjo prie išvados, kad tyrimo metu nebuvo nustatyta reali ir individuali grėsmė patirti persekiojimus dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikimų pareiškėjui grįžus į kilmės valstybę; pareiškėjo pasakojimas apie galimą persekiojimą dėl priklausymo tam tikrai politinei partijai yra nesuderinamas su Migracijos departamento surinkta kilmės valstybės informacija apie situaciją (duomenys neskelbtini);

Migracijos departamento atlikto tyrimo metu nebuvo nustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti, jog pareiškėjas atitinka pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijus, nurodytus Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje ir 87 straipsnio 1 dalies 1 – 2 punktuose; (duomenys neskelbtini) Respublikoje šiuo metu nevyksta tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas, pasireiškiantis beatodairišku smurtu, kai vien dėl buvimo toje teritorijoje asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus, todėl Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

Nagrinėjamu atveju teismas sumažino draudimo atvykti į Lietuvą bei perspėjimo įvedimo į C.SIS II sistemą laikotarpius.

24. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis, Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-5505-283/2022 (teisminio proceso Nr. 3-62-3-00929-2022-0) įsiteisėjo 2022 m. gruodžio 13 d.

25. Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčijamas Sprendimas priimtas išnagrinėjus pareiškėjo paskesnį prašymą. Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjas 2023 m. kovo 23 d. išreiškė rašytinį norą, kad prašymas dėl prieglobsčio būtų nagrinėjamas pakartotinai, o 2023 m. kovo 27 d. pateikė nustatytos formos prašymą, bei jame nurodė pirminę informaciją susijusią su paskesniu prašymu suteikti prieglobstį. Migracijos departamentas Sprendime nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), konstatavęs, kad teikdamas paskesnį prašymą, pareiškėjas nepateikė naujos esminės informacijos arba duomenų, dėl kurių labai padidėtų tikimybė, kad prieglobsčio prašytojas gali atitikti Įstatymo 86 ar 87 straipsnyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus. Migracijos departamentas taip pat sprendė, kad tyrimo metu buvo nustatyta, jog prieglobsčio prašytojas teikė tikrovės neatitinkančią informacija bei klaidino tyrimą, dėl ko jo nurodytiems duomenims, nepatvirtintiems rašytiniais įrodymais nebuvo pritaikyta abejonės privilegija.

26. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjo apklausų metu bei teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, kilmės šalies informaciją, konstatavo, kad pareiškėjo pasakojimas yra nenuoseklus, prieštaringas, pareiškėjo nurodoma grėsmė hipotetinė, atsakovas tinkamai įvertino pareiškėjo prieglobsčio prašyme išdėstytas aplinkybes, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

27. Apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, ir pakartodamas argumentus, nurodytus pirmosios instancijos teismui, pareiškėjas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad Migracijos departamentas, vertindamas pareiškėjo pasakojimą, nepagrįstai netaikė abejonės privilegijos. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovo išvados, kad jis klaidino tyrimą yra nepagrįstos. Pareiškėjo pasakojime pateikta informacija atitinka kilmės šalies informaciją. Pareiškėjas taip pat pabrėžia, kad nebuvo atliktas išsamus ir objektyvus tyrimas, bei netinkamai įvertinta pareiškėjo situacija papildomos apsaugos suteikimo kontekste.

28. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

29. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kurio 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Tokio persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo.

30. Įstatymo 87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu; šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo tokių veiksmų.

31. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

32. Pagal Europos žmogaus teisių teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad, įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui; tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

33. Tvarkos aprašo 97 punkte nurodyta, kad surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 97.1–97.5 punktuose nurodytus kriterijus.

34. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą, atlikdamas Tvarkos aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus. Prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais, patikimumas vertinamas atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai detalus ir konkretus; ar prieglobsčio prašytojo žodžiu ir raštu pateikti duomenys yra nuoseklūs; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja jo šeimos narių arba kitų liudytojų pateiktai informacijai; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę ir visuotinai žinomiems faktams. Prieglobsčio prašytojo daromų prielaidų apie numanomas tam tikrų įvykių ar epizodų priežastis, aplinkybes ar pasekmes, taip pat apie priežastinius ar įrodomuosius ryšius tarp tam tikrų įvykių ar epizodų pagrįstumas vertinamas visų kitų tyrimo metu surinktų įrodymų ir nustatytų faktų kontekste. Jeigu prieglobsčio prašytojo pasakojimas iš esmės yra nuoseklus ir suderinamas su kitais surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, tam tikros abejonės dėl prieglobsčio prašytojo nurodytų faktinių aplinkybių tikrumo netrukdo laikyti jo pasakojimą patikimu įrodymu.

35. Tvarkos aprašo 99.1 punkte nustatyta, kad, remdamasis surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas įvertina, ar prieglobsčio prašytojas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Atliekant šį vertinimą, vadovaujamasi, be kita ko, principais, nurodytais Aprašo 99.1.1–99.1.10 punktuose.

36. Kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju (Įstatymo 83 str. 2 d.). Šio straipsnio 2 dalis netaikoma ir duomenys, kurie negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, atmetami, jeigu prieglobsčio prašytojo prašymo nagrinėjimo metu prieglobsčio prašytojas klaidina tyrimą, savo veiksmais ar neveikimu jį vilkina, bando sukčiauti arba nustatomi prieštaravimai tarp prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų, turinčių esminę įtaką prieglobsčiui suteikti (Įstatymo 83 str. 5 d.).

37. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2023 m. kovo 23 d. pateikė Migracijos departamentui paskesnį prašymą suteikti jam tarptautinę apsaugą Lietuvos Respublikoje. Išsamus nustatytos formos prašymas pateiktas 2023 m. kovo 27 d.

38. Įstatymo 2 straipsnio 181 dalyje nurodyta, kad paskesnis prašymas suteikti prieglobstį – tai užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį, teikiamas po to, kai dėl jo ankstesnio prašymo suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas arba priimtas sprendimas nutraukti prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą ir nebėra galimybės atnaujinti prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. Įstatymo 2 straipsnio 64 dalis nustato, kad galutinis sprendimas – šio Įstatymo nustatyta tvarka dėl užsieniečio priimtas ir per šio Įstatymo nustatytą terminą neapskųstas sprendimas arba sprendimas, dėl kurio įstatymų nustatyta tvarka išnaudotos visos galimybės jį apskųsti.

39. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. sausio 15 d. nutartyje administracinėje byloje administracinėje byloje Nr. eA-1081-602/2025 išaiškino, kad paskesnis prašymas gali būti grindžiamas tiek nauja informacija arba naujomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios atsirado priėmus sprendimą dėl ankstesnio prašymo, tiek nauja informacija arba naujomis faktinėmis aplinkybėmis, kurias pirmą kartą pateikė prašytojas. Taigi nagrinėjant paskesnį prieglobsčio prašymą nauja informacija ar duomenys apima informaciją ir faktines aplinkybes, atsiradusias po to, kai buvo galutinai užbaigta ankstesnio tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimo procedūra, bei informaciją ir faktines aplinkybes, kurios egzistavo dar prieš užbaigiant procedūrą, tačiau kurių prašytojas nenurodė.

40. Įvertinus pareiškėjo pirminius paaiškinimus, pateiktus 2023 m. kovo 27 d., matyti, kad pareiškėjas savo prašymą grindžia aplinkybėmis, kad gali būti persekiojamas dabartinės (duomenys neskelbtini) vyriausybės. Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) vyriausybė sužinojo, kad pareiškėjas dirbo su (duomenys neskelbtini), kuris bandė padaryti perversmą, todėl jam grįžus į kilmės šalį, jis bus nužudytas. Pareiškėjas taip pat aiškino, kad pernai pas jį buvo atvykęs (duomenys neskelbtini) ambasadorius, ambasadorius gerai pažįsta pareiškėją, priešingai nei buvo nustatyta nagrinėjant pirminį prašymą. (duomenys neskelbtini) ambasada tyčia duoda tokį atsakymą (kad nepažįsta pareiškėjo), siekia, kad pareiškėjas būtų grąžintas į kilmės šalį ir būtų nužudytas.

41. Iš 2024 m. vasario 15 d. apklausos transkripcijos nustatyta, kad apklausiamas Migracijos departamento pareigūno, pareiškėjas savo prašymą dėl tarptautinės apsaugos grindė aplinkybėmis, kad priklauso opozicijos informacinei grupei, (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) kalbėti apie politiką yra pavojinga. Pareiškėjas pasakojo, kad kai į Pabradę buvo atvykęs (duomenys neskelbtini) ambasadorius, jis buvo nuėjęs susitikti, ir teigė, kad ambasadorius jį atpažino. Pareiškėjas taip pat paaiškino, kad yra valdžioje esančios partijos nario sūnus, tačiau pasisako prieš valdžią. Pirminiame prašyme visas aplinkybes nurodė teisingai, nemeluodamas, tačiau negali savo teiginių pagrįsti įrodymais. Valdžioje esantys asmenys panaikino visą informaciją apie jį iš socialinių tinklų. (duomenys neskelbtini) ambasada informavo atsakovą, kad pareiškėjo nėra jų sistemoje, todėl, kad jis yra išbrauktas iš sąrašo, nes yra persekiojamas dėl savo politinių pasisakymų apie valdžią. Jeigu pareiškėjas pateiks dokumentus prieš (duomenys neskelbtini) valdžią, bus galima teigti, kad šie dokumentai yra suklastoti. Pareiškėjas, aiškindamas priežastis, kodėl jo duomenų nėra (duomenys neskelbtini) ambasados sistemoje, taip pat nurodė, kad jo tėvas galėjo neužregistruoti jo gimimo.

42. Migracijos departamentas Sprendime identifikavo, kad pareiškėjo paskesnio prašymo pagrindinis motyvas valdančios (duomenys neskelbtini) politinės partijos persekiojimas dėl prieglobsčio prašytojo priklausymo opozicinei partijai. Migracijos departamentas konstatavo, kad pareiškėjas tyrimo metu teikė skirtingus duomenis dėl savo vardo, pavardės bei gimimo datos, ir vertino tokius pareiškėjo veiksmus kaip tyrimo klaidinimą. Migracijos departamentas Sprendime nurodė kilmės šalies informaciją susijusią su pareiškėjo nurodytais asmenimis (K. G., F. A., D. O., J.-P. O.) bei vertino ją pareiškėjo pateiktų paaiškinimų kontekste. Be kita ko, Migracijos departamentas pastebėjo, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjas buvo mažametis, todėl nėra tikėtina, kad pareiškėjas galėjo dalyvauti politinėje veikloje, lankytis konferencijose, perduoti informaciją opozicinei partijai. Migracijos departamentas taip pat nustatė nesutapimus kilmės šalies informacijoje su pareiškėjo pasakojimu apie tai, kad jis pranešė K. G. apie (duomenys neskelbtini).

43. Įvertinusi pareiškėjo paskesnio prašymo ir jo pagrindu atliktų apklausų turinį, Migracijos departamento Sprendimą, apeliacinį skundą ir atsikirtimus į jį, kitą bylos medžiagą, teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo bei Migracijos departamento išvadomis, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti ir papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnyje. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo paaiškinimai apklausose nėra nuoseklūs, yra prieštaringi, kintantys, abstraktaus pobūdžio, nurodomos aplinkybės apie kitus asmenis, nesusiejant jų su savo asmeniu, nenurodant konkrečių su persekiojimu susijusių asmeninių aplinkybių (įvykių, datų, vietovių ir pan.), nors paskesnis prašymas grindžiamas (duomenys neskelbtini) valdžios persekiojimu dėl pareiškėjo opozicinės veiklos, tačiau pareiškėjas nenurodo konkrečių asmeninių aplinkybių susijusių su jo dalyvavimu opozicinėje veikloje, konkrečių su jo asmens persekiojimu susijusių aplinkybių (su grasinimu susidoroti susijusios aplinkybės, konkrečių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog (duomenys neskelbtini) valdžia žino, kad pareiškėjas veikė prieš ją, dalyvauja opozicinėje veikloje). Be to, pareiškėjas savo pasakojimo niekaip nepagrindė įrodymais. Minėtų pasakojimų trūkumų pareiškėjas nepašalino nei skunde, nei apeliaciniame skunde. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjui būtų ribojama teisė pateikti paaiškinimus, priešingai iš apklausos transkripcijos matyti, kad pareiškėjui buvo suteikta teisė laisvai nurodyti priežastis, lėmusias paskesnio prašymo pateikimą. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas pagrįstai nusprendė, kad nepakanka vien pareiškėjo teiginių, kad būtų patvirtintos pareiškėjo nurodomos aplinkybės. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas savo paskesnį prašymą grindė grėsme, kylančia dėl hipotetinės galimybės būti suimtam dėl politinių įsitikinimų, byloje nenustatyta realios ir individualios grėsmės asmeniui tikimybės, kad kilmės valstybėje asmeniui grėstų kankinimai arba mirties bausmė.

44. Nors pareiškėjas pasakojimuose nurodė asmenis (K. G., F. A., D. O., J.-P. O.), kuriuos patvirtina kilmės šalies informacija, tačiau išanalizavusi kilmės šalies informaciją, atsižvelgusi į kitus pasakojimo trūkumus (žr. šios nutarties 43 p.), teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokių asmenų nurodymas apklausose negali būti laikomas pakankamu patvirtinti pareiškėjui kylančią grėsmę susijusią su pareiškėjo persekiojimu. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs kilmės šalies informaciją apie šių asmenų sulaikymus ir pan., konstatavo, kad aptarti incidentai yra pavieniai ir niekaip nesusiję tarpusavyje. Pasak Migracijos departamento, byloje nenustatyta, kad F. A., D. O., J.-P. O. pasikėsino įvykdyti valstybės perversmą 2009 m. Taip pat tyrimo metu neaptikta duomenų, kad minėti asmenys būtų dirbę kartu su K. G. Informacijos apie sistemingą politinės opozicijos narių persekiojimą (duomenys neskelbtini) nebuvo rasta. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas niekaip šios informacijos nepaneigė.

45. Pareiškėjas apeliaciniame skunde neginčijo fakto, kad teikė nevienodus savo asmens duomenis (vardo, pavardės, gimimo datos), tačiau tvirtino, kad jo vardo ir pavardės duomenys bei gimimo data nesutapo, nes pareiškėjas pametė dokumentus ir neleista duomenis pataisyti. Nors duomenų nesutapimas tyrimo dokumentuose nebūtinai turi būti sąlygotas prieglobsčio prašytojo tyčios suklaidinti tyrimą, tačiau nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nepaisant pamestų dokumentų, tokius duomenis pareiškėjas galėjo ir turėjo žinoti ir nurodyti tiksliai, ypač gimimo datą. Todėl pareiškėjo paaiškinimai vertintini kaip mažai tikėtini ir labiau gynybinė versija. Taip pat pažymėtina, kad nors pareiškėjas nurodė, kad „jie“ (galbūt pareigūnai) nesutiko patikslinti pareiškėjo asmens duomenų, tačiau pareiškėjas nekonkretizavo su tuo susijusių aplinkybių. Be to, kaip matyti iš Migracijos departamento Sprendimo, netikslumus asmens duomenyse Migracijos departamentas nustatė ne viename pareiškėjo pateiktame dokumente. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepaaiškino konkrečių su netiksliai pateiktais duomenimis bei bandymu juos pataisyti aplinkybių. Atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visetą, teisėjų kolegija pritaria atsakovo išvadai, kad pareiškėjo elgesys vertintinas kaip tyrimo klaidinimas, neteisingų duomenų pateikimas, tikėtina, siekiant nuslėpti tikrąją savo tapatybę, atsižvelgiant į tai, sutiktina, kad pareiškėjo pasakojimas nėra pakankamas prieglobsčio prašymui pagrįsti ir nelaikytinas patikimu.

46. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo pateikiami paaiškinimai dėl (duomenys neskelbtini) ambasados veiksmų, neatpažįstant pareiškėjo, yra nelogiški ir prieštaringi. Nors pareiškėjas pabrėžia, kad (duomenys neskelbtini) ambasada siekia, kad tokiu būdu pareiškėjas būtų grąžintas į kilmės šalį, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tokie (duomenys neskelbtini) ambasados veiksmai būtų nelogiški, kadangi pareiškėjas dėl to nebūtinai būtų grąžintas į ją.

47. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus, kad Migracijos departamentas netinkamai įvertino papildomos apsaugos suteikimą. Pirmosios instancijos teismas atmetė šiuos argumentus kaip nepagrįstus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šie pareiškėjo argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio. Priešingai nei tvirtina pareiškėjas, iš Sprendimo turinio matyti, kad Migracijos departamentas vertino papildomos apsaugos suteikimo pagrindus, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas nenurodė kitų kilmės valstybėje jam kylančių grėsmių, tas pačias aplinkybes vertino papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Migracijos departamentas konstatavo, kad tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės asmeniui tikimybės, kad kilmės valstybėje asmeniui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Kilmės šalies informacija nepatvirtino ginkluoto konflikto (duomenys neskelbtini), todėl Migracijos departamentas sprendė, kad nagrinėjama situacija neatitinka beatodairiško smurto, realios ir individualios grėsmės, grėsmės gyvybei ar sveikatai bei priežastinio ryšio tarp beatodairiško smurto ir kylančios grėsmės. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas nepateikė teismui šiuos duomenis paneigiančios informacijos ir įrodymų.

48. Kiti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kuriais grindžiamas Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo sprendimų neteisėtumas ir nepagrįstumas, nesudaro pagrindo kitaip vertinti nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas išvadas. Migracijos departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo paskesnio prašymo tyrimą, o pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią pagrįstą jo baimę kilmės valstybėje būti persekiojamam dėl pareiškėjo nurodytų ar kitų aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas nepagrindė visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam dėl politinių įsitikinimų, dėl ko jam galėtų būti suteiktas pabėgėlio statusas pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį.

49. Pabrėžtina, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 7 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018). Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo paaiškinimus, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad Migracijos departamento Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

50. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju svarbu pabrėžti, kad, kaip jau minėta, įsiteisėjusiu Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-5505-283/2022 (teisminio proceso Nr. 3-62-3-00929-2022-0) paliktas galioti Migracijos departamento sprendimas, kuriuo išnagrinėtas ir atmestas pareiškėjo pirminis prašymas dėl prieglobsčio suteikimo. Ir šioje administracinėje byloje teismas nustatė, kad pareiškėjo pasakojimai ir paaiškinimai buvo nenuoseklūs ir tarpusavyje prieštaraujantys; pasakojimas apie galimai patirtą persekiojimą nebuvo detalus ir išsamus; tyrimo metu nebuvo nustatyta reali ir individuali grėsmė patirti persekiojimus dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikimų; pareiškėjo pasakojimas apie galimą persekiojimą už priklausymą tam tikrai politinei partijai nesuderinamas su Migracijos departamento surinkta kilmės valstybės informacija apie situaciją (duomenys neskelbtini).

51. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė pabėgėlio statuso suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir pagrįstai sprendė, jog ginčijamas Migracijos departamento Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti jį pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais, nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo K. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis