92a6c2fe-1ef0-4e79-a55c-5fc23e2c0b05 · Vilniaus regiono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2YT-3743-1150/2023

Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00408-2023-6

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.2

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

Â

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 26 d.

Trakai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė

raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos I. G. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – D. P., L. K., valstybės įmonė Turto bankas.

Teismas

n u s t a t ė :

1. I. G. (toliau – pareiÅ¡kėja) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus, kad: 1) V. G., miręs (duomenys neskelbtini) (toliau – mirusysis, Tėvas), ir T. G., mirusi (duomenys neskelbtini) (toliau – mirusioji, Motina), iki jų mirties bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo ir valdė statinius (gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), verandÄ , priestatÄ , pagalbinį pastatÄ â€“ Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ lauko virtuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rÅ«siu); 2) pareiÅ¡kėjos Motina, iki mirties asmeninės nuosavybės teise įgijo ir valdė Å¡ulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) pareiÅ¡kėjos Motina po sutuoktinio (pareiÅ¡kėjos Tėvo) mirties priėmė visÄ sutuoktinio palikimÄ , pradėdama jam priklausantį turtÄ faktiÅ¡kai valdyti; 4) pareiÅ¡kėja, po Motinos mirties priėmė visÄ Motinos palikimÄ , pradėdama jai priklausantį turtÄ faktiÅ¡kai valdyti. Nurodo, kad:

1.1. PareiÅ¡kėjos tėvai (duomenys neskelbtini) Trakų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuokÄ .

1.2. PareiÅ¡kėjos tėvai pastatė ir nepertraukiamai iki mirties bendrÄ ja jungtine nuosavybės teise valdė 1 punkte 1) papunktyje nurodytÄ turtÄ . Tuo tarpu 1 punkte 1) papunktyje nurodytas turtas, t. y. Å¡ulinys, buvo pastatytas po Tėvo mirties, todėl laikytina, kad jis buvo motinos asmeninė nuosavybė. Tėvai dėl sunkių ir nepalankiai susiklosčiusių gyvenimiÅ¡kų aplinkybių iki mirties nespėjo įregistruoti nuosavybės teisių į minėtÄ turtÄ .

1.3. (duomenys neskelbtini) mirė Tėvas, dėl ko Motinai, vienai besirÅ«pinančiai vaikais bei Å«kiu, buvo pernelyg sunku susitvarkyti turto įregistravimo ir nuosavybės dokumentus. VisÄ po Tėvo mirties likusį palikimÄ priėmė Motina faktiÅ¡kai valdydama paveldimÄ turtÄ , o palikimo priėmimo fakto nustatymÄ be pirmiau nurodytų priežasčių apsunkino statinių ir daiktinių teisių į juos įregistravimo nebuvimas. Sulaukusi garbaus amžiaus Motina buvo itin silpnos sveikatos, o (duomenys neskelbtini). ji mirė, dėl ko minėto juridinę reikÅ¡mę turintys faktai taip ir liko nenustatyti.

1.4. Motinai mirus, pareiÅ¡kėja liko viena gyventi tėvų name, kuriame nepertraukiamai gyveno nuo vaikystės. Seserys D. P. ir L. K. iÅ¡ tėvų namų iÅ¡sikraustė dar iki motinos mirties. VisÄ palikimÄ , įskaitant ir aukščiau iÅ¡vardintÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , po savo Motinos mirties vienasmeniÅ¡kai ir nepertraukiamai valdė pareiÅ¡kėja.

1.5. 1980 m. liepos 11 d. tarp pareiškėjos Tėvo ir Trakų rajono Pergalės kolūkio pirmininko buvo sudaryta Sodybinio sklypo suteikimo individualinio gyvenamojo namo statybai kaimo vietovėje sutartis (toliau – Sutartis), kurios pagrindu Tėvui, kaip statytojui, neterminuotam naudojimui buvo suteiktas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas gyvenamojo namo statybai. Minėtame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), buvo pabaigtas statyti gyvenamasis namas su veranda ir priestatu, ūkiniu pastatu, lauko virtuve su rūsiu, šuliniu. 2005 m. Vilniaus apskrities archyvo pateiktos išrašų iš žemės kadastro knygos kopijos patvirtina, jog gyvenamasis namas ir tvartas (ūkinis pastatas) buvo pastatyti 1982 m.

1.6. 2010 m. buvo suformuota nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla. Kadastrinius matavimus atliko VĮ „Registrų centras“ matininkas P. B., bylos registro Nr. (duomenys neskelbtini).

1.7. Minėtui gyvenamajam namui suteiktas adresas – (duomenys neskelbtini). Å iuo adresu gyvenamajame name yra tiekiama elektra, teikiamos Å¡alto vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugos bei komunalinės paslaugos. Už Å¡ias paslaugas tiekėjų iÅ¡raÅ¡omas sÄ skaitas, kurios siunčiamos taip pat nurodytu adresu, kurias apmoka pareiÅ¡kėja, kaip Å¡ių paslaugų gavėja (gyventoja).

2. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VÄ®) Turto bankas atsiliepimu į pareiÅ¡kimÄ praÅ¡o bylÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra.

3. Suinteresuoti asmenys L. K. ir D. P. su pareiškimu sutiko, prašė jį tenkinti.

Pareiškimas tenkinamas.

4. Byloje sprendžiamas klausimas dėl juridinių faktų nustatymų, kad : 1) pareiÅ¡kėjos mirusiems tėvams nuosavybės teise priklausė turtas, nurodytas Å¡io sprendimo 1 punkto 1) ir 2) papunktyje; 2) pareiÅ¡kėjos Motina po savo sutuoktinio mirties priėmė jo palikimÄ , pradėjusi paveldimÄ turtÄ faktiÅ¡kai valdyti.3) pareiÅ¡kėja po Motinos mirties priėmė jos palikimÄ , pradėdama jį faktiÅ¡kai valdyti.

Dėl nuosavybės teisių

5. PareiÅ¡kėja nurodo, kad jos tėvai iki mirties bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo ir valdė statinius, t. y. gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), verandÄ , priestatÄ , pagalbinį pastatÄ â€“ Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ lauko virtuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rÅ«siu. Tuo tarpu Motina iki mirties asmeninės nuosavybės teise įgijo ir valdė Å¡ulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau Å¡iame punkte nurodyti statiniai nebuvo įregistruoti registruose, Motina, dar bÅ«dama gyva, dėl sunkios sveikatos bÅ«klės taip pat nesusitvarkė dokumentų. Motinai mirus ir siekiant susitvarkyti dokumentus, pareiÅ¡kėjai reikalingas juridinio fakto nustatymas.

6. Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiÅ«ra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).

7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pastato valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) yra vienas iÅ¡ juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingos teisenos tvarka. Tam, kad bÅ«tų nustatytas pastato valdymo nuosavybės teise faktas, pareiÅ¡kėjas turi įrodyti Å¡ias bÅ«tinÄ sias sÄ lygas, kad: 1) jis įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį daiktÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktÄ ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); 2) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau Å¡iuo metu jie yra dingę; 3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; 4) nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010).

8. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės:

8.1. (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėjos Motina ir Tėvas Trakų r. sav., Civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuokÄ .

8.2. Iš pažymos apie mirusiojo šeimos sudėtį nustatyta, kad pareiškėjos Tėvas iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini).

8.3. Iš „Gamybinis personalas prie Trakų r. architekto“ nustatyta, jog gyvenamojo namo esančio, adresu (duomenys neskelbtini), statytojas pareiškėjos Tėvas.

8.4. Iš Sutartis nustatyta, kad pareiškėjos Tėvui buvo suteiktas sklypas adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo statybai.

8.5. Iš žemės kadastro knygos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad šeimos galva pareiškėjos Tėvas, kuris ūkyje laikė karves, buliukus, paršelius bei paukščius.

8.6. Iš žemės kadastro knygos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad šeimos galva pareiškėjos Motina, kuri ūkyje augino paršelius, paukščius. 1982 m. buvo baigta gyvenamojo namo statyba.

8.7. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, pareiškėjos Motinos ir Tėvo nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikoje neįregistruotos.

8.8. VĮ „Registrų centras“ pateiktoje pažymoje dėl informacijos pateikimo nustatyta, kad dokumentų susijusių su nekilnojamaisiais daiktais, nurodytais šio sprendimo 1 punkte, Nekilnojamojo turto registro įstaiga neturi, kadangi minėti daiktai neįregistruoti, minėtų daiktų statusas „Formuojamas“, pastatų archyvinės dokumentų bylos teisės aktų tvarka nesuformuotos.

8.9. Iš nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos nustatyta, kad 2010 m. gegužės 19 d. užfiksuota, jog (duomenys neskelbtini), 1981 m. buvo pastatytas vieno aukšto gyvenamasis namas su statiniais (veranda, priestatas, ūkinis pastatas, lauko virtuvė, rūsys). Tuo tarpu šulinys pastatytas 1988 m.

8.10. IÅ¡ pareiÅ¡kimo dėl atsiskaitymo už Å¡alto vandens tiekimo paslaugas bei sunaudotÄ elektros energijÄ , adresu (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad pareiÅ¡kėjos Motina iki mirties atsiskaitė pilnai už teikiamas paslaugas.

9. Teismas įvertinęs pateiktų dokumentų visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjos Tėvui ir Motinai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė Å¡io sprendimo 1 punkte 1) papunktyje nurodytas turtas. Šį faktÄ patvirtina aukščiau aptartos faktinės aplinkybės, o bÅ«tent tai, kad pareiÅ¡kėjos Tėvui Sutartimi buvo perleistas sklypas bÅ«tent gyvenamojo namo statybai. Tai, kad gyvenamasis namas buvo pastatytas pareiÅ¡kėjos Tėvo dar 1981 m. patvirtina ir byloje esantys Nekilnojamojo namo kadastriniai duomenys, fotonuotraukos. Be to, minėtu adresu pareiÅ¡kėjos Tėvas gyveno iki mirties. PareiÅ¡kėjos tėvai santuokÄ sudarė (duomenys neskelbtini), tad turtas (gyveamasis namas su statiniais) įgytas po santuokos sudarymo laikytinas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Tuo tarpu pasisakant dėl 1 punkte 2) papunktyje nurodyto turto, t. y. Å¡ulinio, laikytina, kad turtas įgytas pareiÅ¡kėjos Motinos asmenine nuosavybės teise, kadangi pastatytas jau po Tėvo mirties.

10. Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjos tėvai nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį turtÄ Ä¯gijo įstatymų nustatyta tvarka, o Å¡is juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatytamas reikalingas, jog pareiÅ¡kėja galėtų turtÄ Ä¯regitruoti bei susitvarkyti paveldėjimÄ . PareiÅ¡kėja Å¡iam faktui nustatyti pateikė teismui dokumentų kopijas. Akivaizdu, jog žmogus neturintis nuosavybės teisių į daiktÄ , Å¡ių dokumentų neturėtų. Visi aukščiau aptarti įrodymai, sudaro pagrindÄ manyti, jog pareiÅ¡kėjos tėvams priklausė minėtasis nekilnojamas turtas, kuris 1980 m. birželio 11 d. buvo gautas iÅ¡ Trakų r. Pergalės kolÅ«kio pirmininko Sutarties pagrindu. PareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimai nuoseklÅ«s ir logiÅ¡ki, įrodymų vertinimo prasme nėra pagrindo jų vertinti kaip nepatikimų, jais abejoti ir nesivadovauti. Suinteresuoti asmenys byloje pastarųjų faktinių aplinkybių neginčija, paneigiančių pareiÅ¡kime nurodytų aplinkybių neturi ir pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo tenkinimui neprieÅ¡tarauja.

11. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ tenkina, nustatydamas juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus, kad: 1) pareiÅ¡kėjos tėvai iki jų mirties bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo ir valdė statinius nurodytus Å¡io sprendimo 1 punkto 1) papunktyje bei 2) pareiÅ¡kėjos Motina iki mirties asmeninės nuosavybės teise įgijo ir valdė Å¡io sprendimo 1 punkte 2) papunktyje nurodytÄ turtÄ .

12. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai yra reikalingas įregistruoti nuosavybės teisę (CPK 448 straipsnio 2 dalis).

Dėl palikimo priėmimo, pradėjus jį faktiškai valdyti

13. PareiÅ¡kėja pareiÅ¡kimu taip pat praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad: 1) pareiÅ¡kėjos Motina po savo sutuoktinio (pareiÅ¡kėjos Tėvo) mirties priėmė visÄ palikimÄ , pradėdama jį faktiÅ¡kai valdyti; 2) pareiÅ¡kėja, po Motinos mirties priėmė visÄ jos palikimÄ , pradėdama jį faktiÅ¡kai valdyti.

14. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios iÅ¡reiÅ¡kimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimÄ Ä¯gyti visas teises į palikimÄ ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iÅ¡ palikimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali bÅ«ti priimtas faktiÅ¡kai pradėjus paveldimÄ turtÄ valdyti arba padavus pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ notarui. Å ie veiksmai turi bÅ«ti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

15. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo, bet faktiÅ¡kai savo veiksmais priėmė palikimÄ , kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimÄ Å¡iuo bÅ«du, įpėdinis savo valiÄ iÅ¡reiÅ¡kia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimÄ priėmė bei iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Ä®statyme įtvirtintas draudimas priimti palikimÄ iÅ¡ dalies, su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

16. Pagal kasacinio teismo praktikÄ faktiÅ¡ku pradėjimu valdyti paveldėtÄ turtÄ , patvirtinančiu palikimo priėmimÄ , suprantami įpėdinio veiksmai prižiÅ«rint, valdant palikimo dalyku esantį turtÄ , naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pananaÅ¡iai, t. y. aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimÄ , reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

17. Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti, kaip vieno iÅ¡ CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo bÅ«dų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu bÅ«du priimant palikimÄ nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai bÅ«tų teisiÅ¡kai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti, iÅ¡ esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo bÅ«dų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 18 punktas).

18. PareiÅ¡kėjo žodiniai ir raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto apie palikimo priėmimÄ nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 24 punktas). Pagal CPK 185 straipsnio nuostatas visapusiÅ¡kai vertinant pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimus dėl palikimo priėmimo reikia vadovautis tuo, kad pareiÅ¡kėjas turi suinteresuotumÄ bylos baigtimi, tačiau vien Å¡i aplinkybė nenulemia, kad jo paaiÅ¡kinimus reikia vertinti kaip nepatikimus. Kartu įvertinama, kad asmuo kreipiasi su pareiÅ¡kimu dėl Å¡io juridinio fakto nustatymo, nes tokia yra įstatymu nustatyta paveldėjimo įforminimo tvarka ir kitokia tvarka jis negali gauti reikiamo dokumento. PareiÅ¡kėjas nėra pažeidęs įstatymo reikalavimų, kadangi priimti palikimÄ faktiniais veiksmais yra teisėta, tik reikalaujama patikimai įrodyti faktÄ , kad atitinkami veiksmai buvo atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 26 punktas).

19. Sprendžiant dėl suinteresuotumo reikia įvertinti, ar dėl šio fakto yra daugiau suinteresuotų asmenų, ar pareiškėjo prašymui yra prieštaraujama, ar dėl faktinių aplinkybių kyla ginčas, ar teikiami įrodymai, kurie ginčytų pareiškėjo nurodomus faktus. Jeigu pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai dėl palikimo priėmimo gali būti vertinami kaip patikimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 26 punktas).

Dėl V. G. palikimo

20. Teismas Å¡io sprendimo 11 punkte nustatė, kad pareiÅ¡kėjos tėvams bendrÄ ja sutuoktinių nuosavybės teise priklausė turtas nurodytdas Å¡io sprendimo 1 punkto 1) papunktyje.

21. Teismas taip pat nustatė, kad po V. G. mirties, nei palikėjo sutuoktinė, dar bÅ«dama gyva, nei pareiÅ¡kėja ar kiti pirmos eilės įpėdiniai nesikreipė į notarÄ dėl palikimo priėmimo, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Nepaisant to, teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos duomenys yra pakankami konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjos Motina po sutuoktinio mirties priėmė jo palikimÄ , pradėjusi jį faktiÅ¡kai valdyti. Tokia iÅ¡vada grindžiama žemiau iÅ¡dėstytais motyvais.

22. Pareiškėja nurodė, kad mirus pareiškėjos Tėvui, pareiškėjos Motina, t. y. T. G., liko gyventi minėtame gyvenamajame name. Ji naudojosi tiek savo, tiek mirusiojo turtu, jį prižiūrėjo ir tvarkė (tvarkė ūkį, mokėjo mokesčius) iki pat savo mirties.

23. Aukščiau išdėstytas aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai – pažyma apie mirusiojo šeimos sudėtį, santuokos liudijimas, Nekilnojamoojo daikto kadastro duomenų byla, pažymos apie sumokėtus komunalinius mokesčius.

Dėl T. G. palikimo

24. Teismas nustatė, kad po T. G. mirties, t. y. (duomenys neskelbtini)., nei pareiÅ¡kėja, nei kiti galimi mirusiosios įpėdiniai, dėl palikimo priėmimo per įstatyme numatytÄ terminÄ Ä¯ notarÄ nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. PareiÅ¡kėjos seserys su pareiÅ¡kėjos pateiktu pareiÅ¡kimu sutiko, prašė jį tenkinti.

25. Teismas Å¡io sprendimo 21 punkte nustatė, kad pareiÅ¡kėjos Motina po savo sutuoktinio mirties priėmė jo palikimÄ , pradėjusi jį faktiÅ¡kai valdyti. PareiÅ¡kėjos teigimu, po jos tėvų mirties likusį turtÄ , nurodytÄ Å¡io sprendimo 1 punkte, prižiÅ«ri ir rÅ«pinasi (moka komunalinius mokesčius) pareiÅ¡kėja, be to, pareiÅ¡kėja minėtame gyvenamajame name taip pat yra deklaravusi gyvenamÄ jÄ vietÄ . Å ias aplinkybes patvirtina byloje esančios pažymos dėl komunalinių mokesčių apmokėjimo bei pažyma apie asmens deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ .

26. Ä®ertinus byloje esančias faktines aplinkybes, o bÅ«tent sprendimo 20–23 bei 24–25 punktuose nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo aukščiau apraÅ¡ytų pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimų vertinti kaip nepatikimų ar jais nesivadovauti. Dar kartÄ pažymėtina, jog kitų galimimų įpėdinių, norėjusių priimti mirusiosios turtÄ , nėra, o suinteresuoti asmenys dėl juridinio fakto nustatymo neprieÅ¡tarauja. Tad, esant Å¡ioms aplinkybėms, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja priėmė mamos T. G. palikimÄ , nurodytÄ Å¡io sprendimo 1 punkto 1) ir 2) papunktyje pradėjusi juos faktiÅ¡kai valdyti.

Dėl bylos procesinės baigties

27. Teismo vertinimu, byloje pateikti pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimai yra nuoseklÅ«s ir logiÅ¡ki, pagrįsti į bylÄ pateiktais įrodymais, o aplinkybės, kurios paneigtų ar sudarytų pagrindÄ jais abejoti, nenustatytos. Suinteresuoti asmenys VÄ® Turto bankas bei L. K. ir D. P. pareiÅ¡kimui neprieÅ¡tarauja. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad įrodymų vertinimo prasme nėra pagrindo pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimų vertinti kaip nepatikimų, jais nesivadovauti.

28. Atsižvelgdamas į teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes bei iÅ¡dėstytus motyvus, teismas pareiÅ¡kimÄ tenkina, nustatydamas juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus, kad: 1) V. G., ir T. G. iki jų mirties bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo ir valdė statinius, t. y. gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), verandÄ , priestatÄ , pagalbinį pastatÄ â€“ Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ lauko virtuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rÅ«siu; 2) T. G. iki mirties asmeninės nuosavybės teise įgijo ir valdė Å¡ulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) T. G. po savo sutuoktinio V. G. mirties priėmė jo palikimÄ , pradėjusi paveldimÄ turtÄ faktiÅ¡kai valdyti; 4) pareiÅ¡kėja po savo motinos T. G. mirties priėmė jos palikimÄ , pradėjusi paveldimÄ turtÄ faktiÅ¡kai valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktai).

29. Pažymėtina, kad juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas pareiškėjai reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalimi, teismas

n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kimÄ tenkinti.

Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad V. G., gimęs (duomenys neskelbtini)., ir T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iki jų mirties bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo ir valdė statinius, t. y. gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), verandÄ , priestatÄ , pagalbinį pastatÄ â€“ Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ lauko virtuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rÅ«siu.

Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iki mirties asmeninės nuosavybės teise įgijo ir valdė Å¡ulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio V. G., gimusio (duomenys neskelbtini)., mirties priėmė jo palikimÄ , pradėjusi paveldimÄ turtÄ faktiÅ¡kai valdyti.

Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo motinos T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties priėmė jos palikimÄ , pradėjusi paveldimÄ turtÄ faktiÅ¡kai valdyti.

Juridinių faktų nustatymas yra pagrindas pareiÅ¡kėjai I. G. įregistruoti nekilnojamuosius daiktus bei gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ .

Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mus.

Teisėja [pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu] Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė