92a5f1dd-959b-491e-aa30-9bdffd129ea0 · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėja D. Matiukienė                          Civilinė byla Nr. 2A-532-154/2012Teisėja V. Valantienė                          Teisminio proceso Nr. 2-12-3-01121-2010-6                                                    Procesinio sprendimo kategorija (S) 30.12.;30.12.2.;121.21.                                        ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. gruodžio 28 d.ŠiauliaiŠiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danutės Matiukienės,kolegijos teisėjų:

Laisvės Aleknavičienės, Jolantos Badaugienės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės A. Å . apeliacinį skundÄ dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-9-440/2012, iÅ¡keltoje pagal ieÅ¡kovės A. Å . ieÅ¡kinį atsakovei J. B., tretiesiems asmenims: Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Žemės Å«kio ministerijos ir A. Å ., byloje dalyvaujant iÅ¡vadÄ teikiančioms institucijoms:

VÄ® „Registrų centro“ TelÅ¡ių filialui ir Akmenės rajono savivaldybės administracijai, dėl atsakovės J. B. įpareigojimo paÅ¡alinti ieÅ¡kovės A. Å . teisių pažeidimus, nesusijusius su valdymo netekimu.            Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė:              IeÅ¡kovė A. Å . 2010-10-12 kreipėsi į Akmenės rajono apylinkės teismÄ ieÅ¡kiniu, 2010-12-02 papildomu ieÅ¡kiniu ir 2011-03-21 papildomu ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė nustatyti atsakovės J.

B. žemės sklypui kelio servitutÄ , t.y. teisę važiuoti transporto priemonėmis, kuriuo galės naudotis ieÅ¡kovė A. Å ., norėdama patekti į ir iÅ¡ savo valdomo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Kelio servitutÄ prašė nustatyti buvusio bendro naudojimo įvažiavimo vietoje; įpareigoti atsakovę J. B. atstatyti buvusį bendro naudojimo keliÄ , kuriame bus nustatytas kelio servitutas. (t.1, b. l. 2-5, 50-53, 85-88).Pasirengimo bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teisme metu 2011-11-25 ieÅ¡kovė pakeitė ieÅ¡kinio dalykÄ ir pareiÅ¡kė reikalavimus įpareigoti atsakovę leisti įrengti antrÄ Ä¯važiavimÄ Ä¯ žemės sklypÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), t. y. patvirtinti savo sutikimÄ dėl antrojo įvažiavimo įrengimo valstybės ar savivaldybės institucijoms, Nacionalinės žemės tarnybai ar kitoms institucijoms.

Priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei 5000 Lt piniginę kompensacijÄ už kelio įrengimÄ ir tam tikslui reikalingų planavimo dokumentų, leidimų, suderinimų ir kitokių dokumentų gavimÄ , paruoÅ¡imÄ ir įregistravimÄ teisės aktų nustatyta tvarka (t. 2, b. l. 190-193).2012-01-26 pateikė naujÄ PareiÅ¡kimÄ dėl ieÅ¡kinio dalyko pakeitimo, kuriuo pareikalavo įpareigoti atsakovę J. B. paÅ¡alinti ieÅ¡kovės A. Å ., kuri yra savininkė 51/150 dalių gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/3 dalies pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2/3 dalių pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2/3 dalių pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), teisių pažeidimus, nesusijusius su valdymo netekimu, t. y.

įpareigoti atsakovę J. B. leisti ieÅ¡kovei naudotis vieninteliu esančiu įvažiavimu į namų valdÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini) (t.3, b. l. 86-91).             2012-03-01 ieÅ¡kovė A. Å . pareiÅ¡kė galutinį negatorinį reikalavimÄ , praÅ¡ydama:- įpareigoti atsakovę J. B. paÅ¡alinti ieÅ¡kovės A. Å ., kuri yra savininkė 51/150 dalių gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/3 dalies pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2/3 dalių pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2/3 dalių pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), teisių pažeidimus, nesusijusius su valdymo netekimu, t. y.

įpareigoti atsakovę J. B. leisti ieÅ¡kovei A. Å . naudotis vieninteliu esančiu įvažiavimu į namų valdÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini);- atkurti iki 2010-11-10 buvusias gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), iÅ¡orinių sienų ribas;- priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (t. 3, b. l. 123-129).IeÅ¡kovė A. Å . nurodė, kad asmeninės nuosavybės teise turi nekilnojamÄ jį turtÄ : 51/150 dalį pastato - gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/3 dalį pastato - sandėlio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2/3 dalis pastato – garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2/3 dalis pastato – garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 51/150 dalį kitų statinių - kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), kurį valdo bendrojoje dalinėje nuosavybėje su atsakove J.

B.. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis bendraturčiu taip pat nurodytas jos sutuoktinis J. Å . yra miręs (duomenys neskelbtini), ir J. Å . turto dalis atiteko jo vaikams - A. Å . ir J. P.. Bendras turtas nėra atidalytas. IeÅ¡kinyje nurodė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pagal 1956 m. liepos 10 d. žemės sklypo planÄ plotas buvo 0,1168 ha. Žemės sklypo suteikimo metu buvo numatytas vienas įvažiavimas į abu butus iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės per valstybinę žemę.

Buvusi bendraturtė L. Z. 0,0685 ha žemės sklypÄ iÅ¡sipirko 1994-11-28 pagal Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Žemėtvarkos tarnyba, 1994 m. suformavusi L. Z. namų valdos žemės sklypo 685 kv. m ribų planÄ , neiÅ¡sprendė klausimo dėl naudojimosi bendru įvažiavimu. 2000-10-12 L. Z. pardavus nekilnojamÄ jį turtÄ atsakovei J. B., pastaroji uždraudė naudotis bendru įvažiavimu, teigdama, kad buvęs įvažiavimas yra jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ir kiti bendraturčiai turi įsirengti kitÄ savo įvažiavimÄ .

Buvusio įvažiavimo vietoje atsakovė J. B. pasistatė pastatus, t.y. priestatÄ prie bendro namo ir garaÅ¾Ä . Todėl ieÅ¡kovė jau deÅ¡imt metų neturi įvažiavimo į savo sklypÄ ir prie savo pastatų, kas trukdo jai naudotis savo nuosavybe. Atsakovė neturi galimybių savo jėgomis ir lėšomis įsirengti atskirÄ Ä¯važiavimÄ Ä¯ jos naudojamÄ iÅ¡ valstybės nuomojamÄ Å¾emės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini).              Atsakovė J. B. pateikė atsiliepimÄ dėl galutinio patikslinto ieÅ¡kinio, kuriuo su ieÅ¡kiniu nesutiko (t. 3, b. l. 161-164).             Nurodė, kad žemės sklypas, ant kurio stovi jai priklausantys statiniai, yra faktiÅ¡kai atidalintas dar iki to, kai ji 2000-10-12 pirkimo - pardavimo sutartimi iÅ¡ L.

Z. įsigijo 0,0685 ha ploto namų valdos žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), su jame esančiomis 49/100 dalimis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalimi pastato – sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 49/100 dalimis kitų statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini). Jos nuosavybės teisės į minėtÄ turtÄ 2000-12-18 įregistruotos VÄ® „Registrų centras” Nekilnojamojo turto registre. Buvusiai žemės sklypo ir pastatų dalies savininkei L.

Z. 1994-11-28 iÅ¡perkant iÅ¡ Valstybės 0,0685 ha žemės sklypÄ , Å¡io sklypo planas buvo pasiraÅ¡ytinai suderintas su tuometiniu pastatų bendrasavininkiu J. Å . ir L. Z. iÅ¡perkamame žemės sklype nebuvo numatytas bendras įvažiavimas. L. Z., prieÅ¡ parduodama turtÄ , jai pasakė, kad yra J. Å . sutikimas, kuriuo jis sutinka įsirengti kitÄ Ä¯važiavimÄ . Atsakovė nurodė, kad prieÅ¡ pirkdama iÅ¡ L. Z. sklypÄ ir namo dalį ji taip pat buvo pas architektÄ , žemėtvarkos skyriuje, kur klausė, ar ji viena naudosis įvažiavimu, ir visi jai patvirtino, kad pagal dokumentus įvažiavimas priklauso tik jai, t.y.

J. B.. 2000 metais jai perkant sklypÄ iÅ¡ L. Z. įrengto įvažiavimo nebuvo, buvo tik žolynas ir kiti bendrasavininkiai per ten nevažinėjo. Atsakovė pati susitvarkė įvažiavimÄ , iÅ¡klojo trinkelėmis.              Teigia, kad kita dalis žemės sklypo, esančio prie bendro naudojimo pastatų, kuria naudojasi ieÅ¡kovė A. Å ., tebėra neiÅ¡pirkta iÅ¡ Valstybės dėl pačios ieÅ¡kovės neveiklumo. Atsakovės nuomone, ieÅ¡kovė įvažiavimÄ prie savo namo dalies gali įsirengti toje valstybinės žemės dalyje, kuria ji naudojasi ir kuriÄ turi galimybę iÅ¡sipirkti iÅ¡ valstybės.              Nurodė, kad Å¡iuo metu ieÅ¡kovė A.

Å . per jos sklype esantį įvažiavimÄ negalėtų patekti prie savo pastatų ir prie jos naudojamo žemės sklypo, nes įvažiavimo gale yra pastatyti pastatai - priestatas ir garažas. PriestatÄ prie namo ir garaÅ¾Ä atsakovė teigia pasistačiusi turėdama visus reikalingus leidimus ant jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, todėl ieÅ¡kovės reikalavimu jie negali bÅ«ti nugriaunami tik tam, kad ieÅ¡kovė galėtų pravažiuoti prie savo žemės sklypo, kai yra galimybė įsirengti kitÄ Ä¯važiavimÄ .

Nei žemės pirkimo sutartys, nei pastatų statybos leidimai iki Å¡iol nėra panaikinti ar pakeisti, todėl galiojantys (t. 3, b. l. 161-164).             Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Akmenės rajono žemėtvarkos skyrius pateikė atsiliepimÄ dėl skundo.             Nurodė, kad ieÅ¡kovė A. Å . turi galimybę iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės įsirengti įvažiavimÄ Ä¯ jos Å¡iuo metu naudojamÄ valstybinės žemės sklypÄ prie jai priklausančios namo bei kitų statinių dalies.

Pažymėjo, kad šioje gatvėje beveik visi namai yra dviejų butų ir įsirengia atskirus įvažiavimus į kiemus. 1994-11-10 L. Z. sudarytas namų valdos 685 kv. m žemės sklypo ribų planas M1 : 500 buvo pasirašytinai suderintas su tuometiniu bendrasavininkiu J. Š.. Plane nebuvo numatytas bendras įvažiavimas ir bendras kiemas. Tada ginčo tarp savininkų nebuvo. Atsakovei sklypas yra suformuotas, ji į jį yra įgijusi asmeninės nuosavybės teisę. Ieškovė A. Š. naudojasi valstybiniu žemės sklypu, moka nuomos mokestį.

Pagal turimus duomenis Å¡iuo metu esantis atstumas nuo atsakovės garažo iki namo yra per siauras ir su transporto priemone ieÅ¡kovė prie savo valdomos pastatų dalies patekti negalėtų. IeÅ¡kovei yra siÅ«lomas kitas teisių gynimo bÅ«das, t.y. įsirengti atskirÄ Ä¯važiavimÄ .             IÅ¡vadÄ teikianti institucija - Akmenės rajono savivaldybės administracija nurodė, kad kitiems pastatų bendrasavininkiams A. Å . ir A. Å . yra galimybė įsirengti antrÄ Ä¯važiavimÄ per valstybei priklausančiÄ namų valdos žemės sklypo dalį, tik reikia suformuoti antrÄ Å¾emės sklypÄ .

IÅ¡aiÅ¡kino visÄ tvarkÄ , kaip tai bendrasavininkiai A. Å . ir A. Å . turėtų atlikti, kur kreiptis, kokius pateikti dokumentus. Pažymėjo, kad antro žemės sklypo suformavimui ir plano parengimui reikalingas pastatų bendrasavininkių sutikimas (t. 3, b. l. 71-73).              Akmenės rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės3 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės A. Å . atsakovei J. B. 3000 Lt atstovavimo iÅ¡laidų. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės A.

Å . 206,50 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei.Teismas nurodė, kad visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiÅ¡kia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos negatoriniu ieÅ¡kiniu (CK 4.98 str.). Pažymėjo, kad konkrečiu atveju byloje nenustatyta, kad atsakovė J. B. uždraudė naudotis ieÅ¡kovei A. Å . įvažiavimu, neturėdama teisinio pagrindo. Konstatavo, kad ieÅ¡kovė A. Å . neturi nuosavybės teisių į sklypÄ , kuriame yra įvažiavimas, o atsakovei J.

B. yra įregistruotos asmeninės nuosavybės teisės į minėtÄ sklypÄ . Nustatė, kad J. B. nuosavybės teise priklausančiame 685 kv. m žemės sklype, bendras įvažiavimas ir bendras naudojimas nepažymėtas ir nenustatytas, servitutas nenustatytas, todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad atsakovė J. B. įvažiavimu naudojasi neteisėtai, be teisinio pagrindo. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė A. Å . be kitų aplinkybių nurodė ir tai, kad ji negali įsirengti atskiro įvažiavimo, nes neturi galimybių, tačiau nenurodė kiek tai pareikalautų sÄ naudų, iÅ¡laidų.             IeÅ¡kovė A.

Å . pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o Akmenės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 3 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinį patenkinti. Priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme.             Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:             1. Nurodo, kad byloje buvo nustatyta, jog ieÅ¡kovė asmeninės nuosavybės teisėmis valdo šį nekilnojamÄ jį turtÄ : 51/500 dalį pastato-gyvenamojo namo; 1/3 dalį pastato-sandėlio; 2/3 dalis pastato-garažo; 2/3 dalis pastato-garažo; 51/150 dalį kitų statinių - kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), kurį valdo bendrojoje dalinėje nuosavybėje kartu su atsakove J.

B.. Teigia, kad bendrÄ ja daline nuosavybe priklausančiame name nėra nustatytos realios dalys ar naudojimosi daiktu tvarka, todėl teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias bendrosios dalinės nuosavybės naudojimÄ (LR CK 4.75 str., 4.72 str. 1 d., 4.81 str.) ir savininko teisių gynimÄ , nesusijusį su valdymo netekimu (LR CK 4.98 str., 4.99 str.). Nurodo, kad ieÅ¡kovė įrodė savo teisę reikÅ¡ti negatorinį reikalavimÄ .             2. Byloje yra surinkti duomenys, kad namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), žemės sklypo dalis (0,0685 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir, kurio savininkė yra atsakovė J.

B., buvusiai savininkei L. Z. buvo parduotas neteisėtai, pažeidžiant imperatyvias teisės normas ir pardavimo metu galiojančias Žemės įstatymo nuostatas bei tuo metu galiojusio LR Vyriausybės 1993-07-21 nutarimo Nr. 550 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės Å«kio veiklai pardavimo ir nuomos” nuostatas, reikalavimus ir nustatytÄ tvarkÄ . Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos žemės Å«kio ministerijos 2011-05-11 raÅ¡tu nurodė, jog Akmenės rajono valdyba negalėjo priimti 1994-11-10 potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini) ir negalėjo leisti buvusiai bendrasavininkei L.

Z. pirkti iÅ¡ valstybės 0,0685 ha ploto žemės sklypÄ , nes Nekilnojamojo turto registre ir techninės apskaitos plane pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), buvo pažymėti bendrame žemės sklype. Žemės sklypÄ gyvenamojo namo bendraturčiai naudojo bendrai (nebuvo ir nėra iki Å¡iol nurodytų į sklypÄ atskirų įvažiavimų), todėl Akmenės rajono valdyba neteisėtai pardavė L. Z. (kuri nuosavybės teises pardavė atsakovei J. B.) bendrai naudojamo žemės sklypo (0,0685 ha) dalį.

Be to, Akmenės rajono valdyba neteisėtai nenurodė sklypo kainos, nepažymėjo apribojimų ir sÄ lygų, kaip to reikalavo LR Vyriausybės 1993-07-21 nutarimu Nr. 550 patvirtintos Valstybinės žemės sklypų ne žemės Å«kio veiklai pardavimo ir nuomos ne aukciono tvarka taisyklės (9 Taisyklių p.). Teigia, kad atlikus namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pradinius kadastrinius matavimus, namų žemės sklypo ribų plane buvo nurodytas bendras kiemas ir bendras įvažiavimas.              3.

IÅ¡vadÄ teikianti valstybės institucija VÄ® „Registrų centras” 2011-12-28 byloje pateikė iÅ¡vadÄ , kurioje nurodė, kad nekilnojamojo turto registre (NTR) atsakovės J. B. vardu įregistruota viena suformuota namu valdos sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis. Apeliantė teigia, kad, (duomenys neskelbtini), esantis žemės sklypas yra viena valda, kurioje yra vienas įvažiavimas, anksčiau (iki ginčo su atsakove pradžios) naudotas bendrai visų bendraturčių. Kad šį faktÄ patvirtinimo byloje apklausta liudytoja G.

U.. Atlikus namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus (atliko AB „Inžineriniai tyrinėjimai“), namų žemės sklypo ribų plane nurodytas bendras kiemas ir bendras įvažiavimas.             4. Nurodo, kad ieÅ¡kovė turi pagrindo manyti, jog perkant žemę įvažiavimas į namų valdÄ atsakovės (ir prieÅ¡ jos buvusios savininkės L. Z.) apskritai nebuvo iÅ¡pirktas iÅ¡ valstybės. Å iÄ aplinkybę ieÅ¡kovė teisme įrodinėjo ir nurodė jÄ kaip vienÄ iÅ¡ argumentų, tačiau ji pakankamai iÅ¡tirta taip ir nebuvo.

Teigia, jog įvažiavimo plotas buvo iÅ¡skirtas iÅ¡ perkamos žemės sklypo dalies bendro ploto ir atsakovės (bei žemės sklypo nuosavybės teisių jai perleidėjos) iÅ¡ tiesų nebuvo iÅ¡pirktas. Pirmosios instancijos teismas neiÅ¡samiai ir nevisapusiÅ¡kai įvertino pateiktus įrodymus - oficialius dokumentus, kuriais remiantis iÅ¡ valstybės buvo nupirktas 0,0685 ha žemės sklypas. IÅ¡ pateiktų dokumentų matyti, kad L. Z. iÅ¡pirko tik 0,0685 ha žemės sklypÄ , o likusi dalis - 0,0032 ha liko neiÅ¡pirkta ir neįregistruota, nors 1994-11-10 Akmenės rajono valdybos potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypų ne žemės Å«kio veiklai įteisinimo“ buvo nutarta įteisinti L.

Z. papildomai valdomÄ Å¾emės sklypÄ . Kadangi 0,0685 ha žemės sklypÄ L. Z. įsigijo asmeninės nuosavybės teise, nebuvo pateiktas joks gyvenamojo namo bendraturčių susitarimas dėl bendrai naudojamo ploto pirkimo bendrosios nuosavybės teise, mano, kad L. Z. 1994-11-28 sutartimi buvo perleista žemės sklypo dalis, kuri nebuvo bendrai naudojama, o bendro naudojimo plotas - vienintelis įvažiavimas, tokia tvarka ir pagrindu negalėjo bÅ«ti ir nebuvo parduotas.              5. IÅ¡ pateiktų įrodymų matyti, kad Å¡iuo metu ieÅ¡kovė neturi jokių galimybių ir negali realizuoti teisės tinkamai naudoti savo nuosavybės - dalies gyvenamojo namo ir dalies pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), nes vienintelis įvažiavimas į namų valdÄ yra dalyje namų valdos, kuriÄ nuosavybės teisėmis valdo atsakovė ir yra naudojamas vien tik atsakovės reikmėms, neleidžiant juo naudotis ieÅ¡kovei.

Tai patvirtina ne tik byloje jau esantys įrodymai, bet ir naujas dokumentas, kurio ieškovė negalėjo pateikti teismui, nes sprendimo priėmimo metu jo neturėjo, t. y. 2012-05-22 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos raštas Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame dokumente nurodyta, kad žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad žemės sklypo ribos kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas nekilnojamasis daiktas, išskyrus inžinerinius statinius (inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir panašiai), taip pat tuos atvejus, kai žemės sklypas formuojamas statinio, suformuoto kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, daliai eksploatuoti, jeigu kitai šio statinio daliai eksploatuoti reikalingas žemės sklypas suformuotas iki LR Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 28-868) įsigaliojimo dienos (2004-02-21).

Nei vienos iÅ¡ teisės aktuose nustatytų iÅ¡imčių nėra: statinys - gyvenamasis namas, dėl kurio tinkamo eksploatavimo kilo ginčas, yra suformuotas kaip vienas nekilnojamasis daiktas, iki Å¡iol jis nėra nei padalintas, nei atidalintas, nenustatyta jo naudojimosi tvarka, tai yra bendroji dalinė Å¡alių nuosavybė, juo labiau jis nėra suformuotas kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, kuris suteiktų teisę suformuoti ir įteisinti atsakovei žemės sklypÄ , kurio riba kirstų statinį.             6.

Pagal CK 4.77 str. 1 d., bendraturčio dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje jo reikalavimu gali bÅ«ti padidinama ir atitinkamai pakeičiama naudojimosi tvarka, jei bendras daiktas ar jo vertė padidinami tokiomis sÄ lygomis:

1) turint kitų bendraturčių sutikimÄ ;

2) laikantis įstatymu nustatytų taisyklių;

3) bendraturčio lėšomis. Pažeisdama Å¡iuos imperatyvius reikalavimus J. B. prie gyvenamojo namo (toje pusėje, kur gyvena), įvažiavimo/iÅ¡važiavimo vietoje pasistatė ir kažkokiu bÅ«du įregistravo priestatÄ asmeninės nuosavybės teise (įregistravimo pagrindas 2010-11-10 Deklaracija apie statybos užbaigimÄ ). Susiklosčius tokiai situacijai, dėl atsiradusio naujo priestato pro vienintelį įvažiavimÄ Ä¯ namų valdÄ Ä¯ A. Å . gyvenamÄ pusę patekti neįmanoma. Vadinasi, ieÅ¡kovė neturi objektyvios galimybės patekti į savo valdomÄ Å¾emę, tačiau tai negali bÅ«ti kliÅ«tis tenkinti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, nes bÅ«tent dėl to yra varžomos ieÅ¡kovės nuosavybės teisės. Tokiu bÅ«du, atsakovei savivaliaujant jai su ieÅ¡kove bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, pažeidžiamos ne tik ieÅ¡kovės A.

Å . teisės naudotis jai priklausančia bendrÄ ja daline nuosavybe, bet ir civilinių teisių įgyvendinimo, gynimo, sutarčių teisės, civilinio proceso principai.             Atsakovė J. B. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o Akmenės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.             Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:

             1. Žemės sklypas, ant kurio stovi atsakovei bei ieÅ¡kovei priklausantys statiniai, yra faktiÅ¡kai atidalintas dar iki tol, kol atsakovė įsigijo savo namo dalį. Pagal žemės sklypų planus ir atsakovų naudojamas gyvenamojo namo ir kitų statinių dalis, yra aiÅ¡ku, kad naudojimosi tvarka Å¡ia bendrÄ ja nuosavybe tarp atsakovės ir ieÅ¡kovės jau seniai nusistovėjusi ir pilnai atitinka bendraturčių interesus. Netgi adresai daug metų yra įvardijami kaip atskirų butų: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 205, 206).

Žemės sklypo, prieÅ¡ L. Z. jį iÅ¡perkant iÅ¡ valstybės, ribų planas 1994-11-10 buvo suderintas su buvusiu bendrasavininkiu J. Å .. Taip pat byloje yra 2010-02-18 žemės sklypo planas, kuriame pažymėti visi jame esantys statiniai.             2. Pagal 2002-06-12 atsakovės parengtÄ projektÄ statybos darbams 2003-06-12 atsakovei buvo iÅ¡duotas Leidimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pagrindu J. B. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, prie jos valdomos gyvenamojo namo dalies, atsakovė pastatė priestatÄ , kuris gyvenamojo namo bendrÄ plotÄ padidino 12,71 kv. m.

Statybos darbus atsakovė vykdė jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, todėl nepažeidė ieÅ¡kovės interesų. Dėl minėto statybos leidimo iÅ¡davimo ieÅ¡kovė A. Å . 2003-05-14 ir 2003-06-26 rašė skundus Akmenės rajono savivaldybės administracijai, į kuriuos jai 2003-06-27 raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pateiktas atsakymas „Dėl vykdomų remonto darbų teisiÅ¡kumo”, po kurio A. Å . nesikreipė nei į bendros kompetencijos teismÄ , nei į Administracinį teismÄ ir Akmenės r. savivaldybės administracijos sprendimų neskundė.             3. 2004-09-17 pagal parengtÄ projektÄ atsakovei buvo iÅ¡duotas statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu J.

B. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pasistatė garaÅ¾Ä . Statinys pastatytas teisėtai ir yra atsakovės asmeninė nuosavybė. IÅ¡ byloje esančių žemės sklypo planų ir situacijų schemų matyti, kad joks pravažiavimas į valstybei priklausančiÄ Å¾emės valdÄ , kuria naudojasi ieÅ¡kovė, per atsakovės žemę nėra įmanomas, nes jis teisėtai užstatytas pastatais.                    Apeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (LR CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).Byloje tarp Å¡alių yra kilęs ginčas dėl nuosavybės teisės gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu.Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis).

Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, nevirÅ¡ydamas savo kompetencijos, LR CK 1.138 straipsnyje nustatytais bÅ«dais. Konkretų savo teisių gynimo bÅ«dÄ pasirenka ieÅ¡kovas (LR CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai).Daikto savininkas gali reikalauti paÅ¡alinti bet kuriuos jo nuosavybės teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, LR CK 4.98 straipsnio pagrindu reikÅ¡damas negatorinį ieÅ¡kinį. Dėl negatorinio ieÅ¡kinio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikoje yra konstatuota, kad savininkas, pareiÅ¡kęs tokį ieÅ¡kinį, turi įrodyti du dalykus:

1) kad jis yra turto savininkas;

2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-04-26 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-189/2011; 2011-05-17 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-242/2011 ir kt.).Ieškovė A. Š. atsakovei J. B. pareiškė ieškinį, siekdama pašalinti atsakovės J.

B. draudimÄ naudotis vieninteliu įvažiavimu (privažiavimu) iÅ¡ (duomenys neskelbtini), prie ieÅ¡kovei dalinės nuosavybės teise priklausančių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), nurodydama, kad toks draudimas jai trukdo naudotis savo nuosavybe. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė A. Å . 1999-07-12 Paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymÄ pagrindu, po savo vyro J. Å . mirties, įgijo nuosavybės teise šį nekilnojamÄ jį turtÄ : 51/150 dalį pastato - gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 1/3 dalį pastato – sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 2/3 dalis pastato – garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 2/3 dalis pastato – garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 51/150 dalį kitų statinių - kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), kurį valdo bendrojoje dalinėje nuosavybėje su atsakove J.

B.. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis bendraturčiu taip pat nurodytas jos sutuoktinis J. Å ., miręs (duomenys neskelbtini), tačiau J. Å . turto dalis atiteko jo vaikams - A. Å . ir J. P.. A. Å ., kurį atstovavo A. Å ., paveldėjimo bylÄ užvedė, bet toliau dokumentų nebesutvarkė, o J. P. dėl paveldėjimo nesikreipė (t.1, b. l. 17, 18-19, 23-32).Atsakovė J. B., 2000-10-12 pirkimo-pardavimo sutartimi iÅ¡ L. Z. įgijo nuosavybės teise šį nekilnojamÄ jį turtÄ : 0,0685 ha žemės sklypÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), „su jame esančiomis“: 49/100 dalimis gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį sandėlio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 49/100 dalį kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (t.1, b. l. 136-137,140-141).

Pagal DeklaracijÄ apie statinio užbaigimÄ J. B. vardu namų valdoje (duomenys neskelbtini), nuo 2011-02-14 užregistruotas garažas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir padidintas gyvenamojo namo, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), plotas (t. 2, b. l. 198-204). Buvusi savininkė L. Z. 0,0685 ha žemės sklypÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgijo asmeninės nuosavybės teise pagal 1994-11-28 pirkimo - pardavimo sutartį žemę iÅ¡sipirkdama iÅ¡ valstybės.IeÅ¡kovė A. Å . yra dalies pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), bendrasavininkė.A.

Å . ieÅ¡kinyje nurodė, kad nuo 2000-10-12 atsakovei J. B. iÅ¡ L. Z. nupirkus dalį pastatų ir 0,0685 ha žemės sklypÄ ir buvusio įvažiavimo dalyje atsakovei J. B. pasistačius priestatÄ prie bendro namo ir garaÅ¾Ä bei uždraudus ieÅ¡kovei naudotis bendru įvažiavimu, ieÅ¡kovė nebeturi įvažiavimo į jos naudojamÄ sklypÄ ir prie jai nuosavybės teise priklausančių pastatų, kas trukdo jai naudotis savo nuosavybe. Todėl ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė reikalavimÄ Ä¯pareigoti atsakovę J.

B. paÅ¡alinti ieÅ¡kovės A. Å . teisių pažeidimus, nesusijusius su valdymo netekimu, t. y. įpareigoti atsakovę J. B. leisti ieÅ¡kovei naudotis vieninteliu įvažiavimu į namų valdÄ , esančiÄ , adresu (duomenys neskelbtini), bei atlaisvinant pravažiavimÄ , atkuriant iki 2010-11-10 buvusias gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡orinių sienų ribas.Kaip jau buvo minėta, teisminėje praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad turto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai, prieÅ¡ingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiÅ¡kai atitinka teisės aktų reikalavimus.Byloje nustatyta, kad 0,0685 ha žemės sklypÄ su Å¡iame sklype esančiu bei ieÅ¡kovės J.

B. lėšomis pagerintu įvažiavimu, kuriuo, reikÅ¡dama negatorinį ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovė praÅ¡o leisti jai naudotis, atsakovė J. B. įsigijo 2000-10-12 notariÅ¡kai patvirtintos Pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ir Å¡is žemės sklypas jai priklauso asmeninės nuosavybės teise. Nei 1994-11-28 pirkimo- pardavimo sutartyje, kuria ankstesnė sklypo savininkė L. Z. 0,0685 ha žemės sklypÄ iÅ¡sipirko iÅ¡ valstybės, nei 2000-10-12 sutartyje, kuria iÅ¡ L. Z. šį žemės sklypÄ nusipirko atsakovė J.

B., nėra nustatyta, kad kokias nors teises į šį žemės sklypÄ turi kiti asmenys. Abi žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartys iki Å¡iol nėra nuginčytos, nėra panaikintos ar pakeistos, todėl galiojančios ir vykdytinos. IeÅ¡kovės J. B. nuosavybės teise valdomam 0,0685 ha žemės sklypui nebuvo ir nėra nustatytas kelio servitutas (LR CK 4.117, 4.119 str.). Nors ieÅ¡kovė A. Å ., Å¡ioje byloje pareikÅ¡dama pradinius ieÅ¡kinius prašė atsakovei J. B. nuosavybės teise priklausančiame sklype nustatyti kelio servitutÄ , tačiau vėliau Å¡io reikalavimo atsisakė ir, galutinai apsisprendusi, pareiÅ¡kė negatorinį ieÅ¡kinį LR CK 4.98 straipsnio pagrindu.Apeliantė savo skunde nurodo, kad 0,0685 ha žemės sklypas prie bendrosios dalinės nuosavybės teise naudojamų pastatų buvo L.

Z. išpirktas neteisėtai, o tuo pačiu jį neteisėtai įgijo J. B., tačiau reikalavimo pripažinti šiuos sandorius negaliojančiais šioje byloje nėra. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės A. Š. argumentais, kad įvažiavimas, kuriuo ieškovė prašo jai leisti naudotis, galimai, nėra atsakovės J. B. asmeninė nuosavybė, t.y. ši sklypo dalis L. Z. nebuvo išpirkta iš valstybės. Kaip byloje nurodė pati A. Š., tai tėra ieškovė prielaidos. Šių ieškovės prielaidų nepatvirtina byloje esantys įrodymai, t.y. iš Valstybės išperkamo 0,0685 ha žemės sklypo planas, suderintas su tuometiniu bendrasavininkiu J.

Å . ir kiti raÅ¡ytiniai dokumentai. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė apeliaciniame skunde prieÅ¡tarauja pati sau: vienoje apeliacinio skundo dalyje ji teigia, kad „šioje byloje pateikti dokumentai yra pakankami tam, kad teismas konstatuotų, jog Å¡iuo metu ieÅ¡kovė neturi jokių galimybių ir negali realizuoti teisės tinkamai naudoti savo nuosavybės - dalies gyvenamojo namo ir dalies pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini): vienintelis įvažiavimas į namų valdÄ yra dalyje namų valdos, kuriÄ n u o s a v y b ė s teisėmis valdo atsakovė ir yra naudojamas vien tik atsakovės reikmėms, neleidžiant juo naudotis ieÅ¡kovei“ (t. 4, b. l. 40), o kitoje apeliacinio skundo dalyje jau nurodo, kad „Šie duomenys leidžia taip pat daryti iÅ¡davÄ , kad žemės sklypo dalis, kurioje yra vienintelis įvažiavimas namų valdoje L.

Z. nebuvo išpirktas 1994-11-28 Valstybės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi<...>“ (t. 4, b. l. 39). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi įrodymais, o ne kurios nors šalies prielaidomis (LR CPK 177 str., 185 str.)Taigi žemės sklypas ir jame esantis įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) gatvės, šiuo metu teisėtai, notarinės sutarties pagrindu, priklauso atsakovei J. B., todėl, nesant nustatyto kelio servituto, ji turi teisę neleisti ieškovei A. Š. naudotis šiuo įvažiavimu ir šiuo žemės sklypu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijos 23 straipsnio nuostata, jog nuosavybės teises saugo įstatymai, iÅ¡reikÅ¡ta LR Civilinio kodekso (toliau CK ) 4.37 straipsnio 1 dalyje įtvirtintame nuosavybės teisės apibrėžime, pagal kuriÄ nuosavybės teisė yra iÅ¡imtinė daiktinė savininko teisė savo nuožiÅ«ra tvarkyti nuosavybės reikalus, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų. Nuosavybės teisė gali bÅ«ti ribojama tik iÅ¡imtiniais atvejais, pvz., nustatant servitutÄ , tačiau pagal CK 4.126 straipsnį servitutÄ galima nustatyti tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai savininkai tarpusavyje nesusitaria, o nenustačius servituto nebÅ«tų įmanoma normaliomis sÄ naudomis daikto naudoti pagal paskirtį ir tai yra vienintelis bÅ«das paÅ¡alinti objektyvias kliÅ«tis naudotis daiktu.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, kad visais atvejais servituto teisė yra mažesnė už savininko teises. Kaip jau buvo minėta, kelio servitutas J. B. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nenustatytas. LR CK 1.5 str. 1 dalis numato, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus.Å ioje byloje reikalinga įvertinti tai, kad pagal bylos duomenis, J.

Å . ir A. Å . yra susituokę (duomenys neskelbtini), J. Å . mirė (duomenys neskelbtini), todėl J. Å . 1994-11-10 suderinant L. Z. iÅ¡ Valstybės perkamo 685 kv. m ploto namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribų nustatymo planÄ , kuriame nėra pažymėtas joks bendras įvažiavimas ar bendras kiemas, akivaizdžiai buvo žinoma ir ieÅ¡kovei A. Å ., nes A. Å . Å¡eima gyveno tame pačiame name, esančiame (duomenys neskelbtini) (t.1, b. l. 24). Nors pirmosios instancijos teismas pripažino, kad tarp ankstesnės žemės sklypo savininkės L.

Z. ir J. bei A. Å . galėjo bÅ«ti žodinis susitarimas, kad bus galima naudotis bendru įvažiavimu, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad tokio žodinio susitarimo turėjo laikytis atsakovė J. B., 2000-10-12 iÅ¡ L. Z. nupirkusi žemės sklypÄ asmeninės nuosavybės teise. Be to, neaiÅ¡ku, kiek ilgai turėjo galioti toks žodinis susitarimas, nes, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, J. Å . taip pat buvo įmokėjęs 10,16 Lt investiciniais čekiais, kuriuos paveldėjo A. Å ., už 0,568 ha namų valdos žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (t.1, b. l. 18, t.2, b. l. 7, 8-9).

Darytina išvada, kad abu pastatų bendrasavininkiai buvo susitarę suformuoti ir asmeninės nuosavybės teisę iš Valstybės išsipirkti atskiras namų valdas, tik ieškovės A. Š. šeima šio susitarimo neįgyvendino, t.y. neišsipirko žemės sklypo ne nuo atsakovės priklausančių priežasčių.Pažymėtina tai, kad nors ieškovė teigė esanti įsitikinusi, jog įvažiavimas yra bendras, tačiau įvažiavimo ji netvarkė, nesiūlė kaip nors atsilyginti atsakovei J.

B. už įvažiavimo sutvarkymÄ , iÅ¡grindimÄ trinkelėmis, prieÅ¡ingai, viename iÅ¡ savo ieÅ¡kinių reikalavo įpareigoti atsakovę jai sumokėti 5000 litų už atskiro įvažiavimo įsirengimÄ (t. 2, b. l. 190-193).Nors ieÅ¡kovė pripažino, kad atsakovei J. B. savo žemės sklype pasistačius garaÅ¾Ä ir prie namo prisistačius priestatÄ , privažiuoti prie jai priklausančių pastatų ir jos naudojamo žemės sklypo yra neįmanoma, nes tėra likęs apie vieno metro tarpas, tačiau vis tiek reikalavo įpareigoti atsakovę J.

B. leisti ieÅ¡kovei naudotis esančiu įvažiavimu į jos namų valdÄ , kartu įpareigojant J. B. „atkurti iki 2010-11-10 buvusias gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), iÅ¡orinių sienų ribas“. Teisėjų kolegija sprendžia, kad toks reikalavimas iÅ¡eina už negatorinio ieÅ¡kinio ribų ir pažeidžia LR CK 1.5 str. 1 dalyje nustatytus teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, o taip pat proporcingumo principÄ .Pirma, atsakovės J.

B. pastatai (tame tarpe namo priestatas) pastatyti turint projektÄ ir leidimÄ statybos darbams vykdyti, kurie nėra panaikinti ar pakeisti (t.1, b. l. 33,161-164). Pastatai yra priimti pagal 2010-11-10 DeklaracijÄ apie statybos užbaigimÄ ir įtraukti į Nekilnojamojo turto registrÄ (t. 2, b. l. 198-203). J. B. įpareigojimas „atkurti iki 2010-11-10 buvusias gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), iÅ¡orinių sienų ribas“, realiai reiÅ¡kia, reikalavimÄ nugriauti priestatÄ , tačiau toks konkretus reikalavimas byloje nėra pareikÅ¡tas, nėra apmokėtas žyminiu mokesčiu.

Antra, byloje yra nustatyta ir to ieÅ¡kovė neginčijo (t. 3, b. l. 199-200), kad ieÅ¡kovei A. Å . ir kitiems bendrasavininkiams yra reali galimybė įsirengti atskirÄ Ä¯važiavimÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės į namų valdos dalį, kuria faktiÅ¡kai naudojasi ieÅ¡kovė, o tuo pačiu turėti privažiavimÄ prie ieÅ¡kovės faktiÅ¡kai naudojamų pastatų dalies. Tiek Akmenės rajono savivaldybės administracija (t. 3, b. l. 71-73, t. 4, b. l. 51-52), tiek Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos Akmenės žemėtvarkos skyrius (t. 3, b. l. 177-180) yra detaliai iÅ¡aiÅ¡kinę, kur ir kokie dokumentai turi bÅ«ti pateikti Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui.

IeÅ¡kovė pripažino, kad Naujosios Akmenės miesto seniÅ«nas pats kvietėsi ieÅ¡kovę siÅ«lydamas ne ieÅ¡kovės lėšomis įrengti „žiotis“ įvažiavimui nuo gatvės iki kiemo ribos ir ji tokį praÅ¡ymÄ yra paraÅ¡iusi (t.3, b. l. 204). Nors ieÅ¡kovė prie apeliacinio skundo pateikė Lokalinę sÄ matÄ , kad atskiro įvažiavimo įrengimas jai kainuotų 3592,27 Lt, tačiau neįvertino to, kad Lokalinėje sÄ matoje nurodytas kapitaliai įrengtas įvažiavimas su augalinio grunto nukasimu, atitinkamo Å¡alčiui atsparaus pagrindo įrengimu, smėlio- žvyro dangos paklojimu, kai tuo tarpu gali bÅ«ti įrengtas kur kas paprastesnis įvažiavimas, kaip ir buvęs įvažiavimas per atsakovei priklausantį sklypÄ , t.y.

žolynas, nes esamÄ Ä¯važiavimÄ atsakovė J. B. įsirengė savo lėšomis. Taigi ieÅ¡kovės reikalavimas leisti važiuoti atsakovei J. B. priklausančiu įvažiavimu nugriaunat dalį atsakovei priklausančių pastatų tik dėl to, kad ieÅ¡kovė gali turėti tam tikrų organizacinių ir finansinių sunkumų įsirengdama atskirÄ Ä¯važiavimÄ , yra neproporcingas ir nesÄ Å¾iningas, todėl negali bÅ«ti patenkintas.Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ , pagrįstai atsižvelgė į abiejų Å¡alių interesų svarbÄ .

Pripažino, kad ieškovės teisė patekti prie jai nuosavybės teise priklausančių statinių yra suvaržyta, tačiau atsižvelgė į tai, kad nuosavybės teisės ribojimas gali būti pateisinamas tik esant svarioms priežastims, todėl pripažino, kad ieškovės interesas pasinaudoti svetimu, atsakovei nuosavybės teise priklausančiu sklypu, dėl to, kad ieškovei taip patogiau, nėra pakankamas pagrindas riboti atsakovės - žemės sklypo savininkės nuosavybės teisę. Teismas pagrįstai pripažino, kad ieškinio patenkinimo atveju ginčas iš esmės neišsispręstų, nes atsirastų naujos prielaidos dėl galinčių kilti ginčų ateityje.

Vadovaudamasi iÅ¡dėstytais motyvais ir nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ , tinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o Akmenės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 3 d. sprendimas paliktinas nepakeistu. Atsakovė J. B. pateikė įrodymus, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ patyrė 500,00 Lt advokato pagalbos iÅ¡laidų, kurias praÅ¡o priteisti iÅ¡ apeliantės (t. 4, b. l. 57, 58).Å alies, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, iÅ¡laidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.).

Rekomendacijų 8.11. p. nurodyta, kad už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ maksimali priteistina advokato pagalbos iÅ¡laidų suma yra 1,5 MMA, t. y. 1275 Lt. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Rekomendacijų 8.11. punkte nurodytÄ maksimalų atlyginimo už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ dydį, į tai, kad byla apeliacinėje instancijoje buvo nagrinėta raÅ¡ytinio proceso tvarka, į Rekomendacijų 2 punkte iÅ¡dėstytus teisinės pagalbos sudėtingumo vertinimo kriterijus, sprendžia, kad praÅ¡omos priteisti iÅ¡ apeliantės atsakovės J.

B. turėtos advokato pagalbos iÅ¡laidos yra pagrįstos ir protingos (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 2, 3 d.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Akmenės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės A. Å . (a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), atsakovei J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 500,- Lt (penkis Å¡imtus litų ) atstovavimo iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė                                                                    Danutė Matiukienė Teisėjai                                                                                           Laisvė Aleknavičienė                                                                  Jolanta Badaugienė