92a2f17d-5cce-45e4-9b02-d8897badcd03 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-121-516/2022 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00493-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.2.4.2.1.; 2.6.1.6.1; 3.3.1.20 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 1 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos GudžiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Romualdos Janovičienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Drustila“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-710-273/2021 pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Drustila“ ieÅ¡kinį atsakovui T.

R. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys D. K., Vilniaus m. 10-ojo notarų biuro notaras D. P., S. V. T., E. M. ir V. M.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Drustila“ nemokumo administratorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Top Consult“ kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama pripažinti negaliojančia tarp ieÅ¡kovės BUAB „Drustila“ ir atsakovo T.

R. 2019 m. kovo 21 d. sudarytÄ garažo pirkimo–pardavimo sutartį, taikyti restitucijÄ piniginiu ekvivalentu, priteisiant ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 41 601 Eur, priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad 2019 m. kovo 21 d. tarp šalių buvo sudaryta Garažo pirkimo–pardavimo sutartis (toliau – sutartis), kuria (duomenys neskelbtini) esančios 289,45 kv. m ploto ieškovei priklausiusios patalpos (registruota paskirtis – garažų) parduotos atsakovui už 10 500 Eur. Ieškovės nuomone, pardavimo kaina 36,28 Eur už 1 kv. m labai žema. Sutarties sudarymo metu ginčo turto 1 kv. m kaina buvo ne mažesnė nei 180 Eur, todėl ginčo turto vertė yra ne mažesnė nei 52 101 Eur (180 Eur x 289,45 kv. m). Ieškinio suma (41 601 Eur) yra skirtumas tarp turto rinkos vertės – 52 101 Eur ir sutartyje nurodytos 10 500 Eur ginčo turto kainos.

3. PaaiÅ¡kino, kad yra visos bÅ«tinos sÄ lygos ginčijamÄ sutartį pripažinti negaliojančia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.82 straipsnio 1 d. pagrindu. Sutartis prieÅ¡tarauja ieÅ¡kovės, kaip juridinio asmens, teisnumui ir tikslams, nes yra ieÅ¡kovei nuostolinga. Sudarydamas sutartį atsakovas buvo nesÄ Å¾iningas, nes ginčo turtÄ Ä¯sigydamas už kainÄ , kuri yra kelis kartus mažesnė nei rinkos kaina, turėjo suprasti, kad sudaromas sandoris yra akivaizdžiai nenaudingas ieÅ¡kovei. Ginčo sandoriu buvo pažeisti ieÅ¡kovės kreditorių teisėti interesai gauti savo reikalavimų patenkinimÄ turtÄ pardavus už nepagrįstai maÅ¾Ä kainÄ .

4. Nurodė, kad yra visos bÅ«tinos įstatymo numatytos sÄ lygos ginčijamÄ sandorį pripažinti negaliojančiu ir CK 6.66 straipsnio pagrindu. Ginčijamas sandoris pažeidė ieÅ¡kovės kreditorių teises, nes ginčijamo sandorio sudarymo metu ieÅ¡kovė turėjo pradelstų skolų, o pardavusi ginčo turtÄ už labai maÅ¾Ä kainÄ sumažino savo galimybes atsiskaityti su kreditoriais. IeÅ¡kovės sunkiÄ turtinę padėtį ginčijamo sandorio sudarymo metu patvirtino tai, kad ieÅ¡kovė nepraėjus net mėnesiui nuo turto pardavimo, kreipėsi į teismÄ dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo. 2019 m. gegužės 14 d.

Kauno apygardos teismo nutartimi ieÅ¡kovei iÅ¡kelta restruktÅ«rizavimo byla. Nebuvo jokio įstatymo ar teismo sprendimo, kuris bÅ«tų įpareigojęs ieÅ¡kovę parduoti ginčo turtÄ atsakovui už 10 500 Eur. NesÄ Å¾iningos buvo abi sandorio Å¡alys – tiek ieÅ¡kovė, tiek ir atsakovas. IeÅ¡kovė žinojo, kad keliems kreditoriams turi pradelstų įsipareigojimų, žinojo apie sunkiÄ savo finansinę padėtį ginčijamo sandorio sudarymo metu. Atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ , pasak ieÅ¡kovės, patvirtino tai, kad atsakovas nekilnojamÄ jį turtÄ Ä¯sigijo už kainÄ , kuri yra kelis kartus mažesnė nei rinkos kaina.

5. Nurodė, kad ginčo turtas po sutarties sudarymo buvo perleistas ir nebepriklauso atsakovui. Atsakovas ginčo turtÄ 2019 m. lapkričio 20 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 6654 pagrindu perleido E. M. ir V. M., kurie galimai sÄ Å¾iningi ginčo turto įgijėjai, todėl restitucijÄ prašė taikyti ne natÅ«ra, o piniginiu ekvivalentu. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Kauno apygardos teismas 2021 m. kovo 30 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

7. Teismas nustatė, kad byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovÄ su ieÅ¡kove ar su jos dalyviais bÅ«tų sieję kokie nors santykiai ar kad sandorio sudarymo metu vieÅ¡oje erdvėje bÅ«tų praneÅ¡imų apie sunkiÄ ieÅ¡kovės finansinę padėtį ar ieÅ¡kovės pradelstas skolas. IÅ¡ vieÅ¡ai prieinamos informacijos atsakovui buvo žinoma, kad bendrovė yra nuo 1997 m. veikiantis juridinis asmuo, 2019 m. kovo 14 d. joje dirbo 17 darbuotojų. PareiÅ¡kimas dėl restruktÅ«rizavimo bylos ieÅ¡kovei iÅ¡kėlimo teismui buvo pateiktas po sutarties sudarymo. Sutartis sudaryta notarine tvarka, ieÅ¡kovė pateikė notarui 2019 m. kovo 7 d. ieÅ¡kovės visuotinio akcininkų susirinkimo protokolÄ , kuriuo ieÅ¡kovės akcininkai D. K. ir S. V. T. vienbalsiai nusprendė parduoti pastatÄ , esantį (duomenys neskelbtini), už ne mažesnę kaip 10 000 Eur sumÄ .

8. Nors ieÅ¡kovė nurodė, kad ginčo turtas parduotas už aiÅ¡kiai mažesnę nei rinkos kaina, tačiau, teismo vertinimu, Å¡io argumento nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais. Sutartis buvo sudaryta atsižvelgiant į rinkos kainas, turto bÅ«klę bei vadovaujantis 2019 m. kovo 7 d. ieÅ¡kovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu. Pati ieÅ¡kovė su ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimu pateikė 2019 m. kovo 12 d. UAB „Cre pro“ konsultacijÄ apie galimÄ ginčo garažo rinkos kainÄ , kurioje nurodyta, kad galima turto rinkos kaina yra 11 300 Eur.

Å ių duomenų pagrindu atsakovas, kaip apdairus ir protingas, ketinantis sudaryti turto pirkimo sandorį asmuo, įsitikino turto verte ir jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar ieÅ¡kovė neturi kreditorių, kurių teises pažeistų sudaromas sandoris. Teismas pažymėjo, kad atsakovas ginčo turtÄ pardavė 2019 m. lapkričio 7 d. E. M. už tÄ pačiÄ kainÄ , už kuriÄ ir įgijo turtÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės, t. y. už 10 500 Eur.

9. Teismas atmetė ieÅ¡kovės atstovo praÅ¡ymÄ paskirti ekspertizę ginčo turto rinkos vertei nustatyti, nes, teismo vertinimu, ekspertizės paskyrimas nagrinėjamu atveju nebuvo tikslingas, be to, kitokios ginčo turto vertės nustatymas neturėtų jokios teisinės reikÅ¡mės galutiniam bylos iÅ¡sprendimo rezultatui, nes neįrodžius atsakovo nesÄ Å¾iningumo, tenkinti ieÅ¡kinį nebuvo pagrindo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 10. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 30 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, netenkinus Å¡io praÅ¡ymo – perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, skirti ekspertizę, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 10.1. Teismas nenustatė nekilnojamojo turto realios vertės, nes nepagrįstai atmetė apeliantės praÅ¡ymÄ paskirti ekspertizę siekiant nustatyti ginčijamu sandoriu perleisto turto vertę. Apeliantė dar su ieÅ¡kiniu pateikė iÅ¡ vieÅ¡ai prieinamų Å¡altinių surinktus duomenis apie skelbiamas parduodamų garažų kainas (duomenys neskelbtini) mieste, kurie sudarė pakankamÄ pagrindÄ abejoti ginčijamo sandorio kainos adekvatumu ir paskirti turto vertės ekspertizę. 10.2.

Atmesdamas apeliantės praÅ¡ymÄ skirti turto vertės ekspertizę pats pirmosios instancijos teismas užkirto keliÄ pateikti ekspertinę iÅ¡vadÄ dėl ginčijamo sandorio tikrosios turto vertės, kuria apeliantė grindė ne tik patį ieÅ¡kinį, bet ir pagrindÄ preziumuoti atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ CK 6.67 straipsnio 4 punkto pagrindu. 10.3. Nesuprantama teismo iÅ¡vada, kad kitokios ginčo turto vertės nustatymas neturės jokios teisinės reikÅ¡mės galutiniam bylos iÅ¡sprendimo rezultatui. PrieÅ¡ingai nei nurodoma sprendime, realios turto vertės nustatymas turėtų esminę reikÅ¡mę sprendžiant bylÄ â€“ nustačius, kad ginčijamu sandoriu turtas buvo įgytas už nepagrįstai maÅ¾Ä kainÄ , trečiojo asmens (atsakovo) nesÄ Å¾iningumas preziumuojamas, o trečiajam asmeniui, norinčiam Å¡iÄ prezumpcijÄ paneigti, tektų įrodinėjimo naÅ¡ta.

Atlikus ekspertizę ir pasitvirtinus apeliantės pozicijai, kad turtÄ atsakovas įsigijo už kelis kartus mažesnę kainÄ nei reali turto vertė, bÅ«tų nelikę abejonių ir dėl atsakovo nesÄ Å¾iningumo (tiek actio Pauliana (Pauliano ieÅ¡kinio), tiek CK 1.82 straipsnio pagrindais). 10.4. Tai, kad vėlesnis sandoris dėl to paties turto buvo sudarytas už tÄ pačiÄ kainÄ , už kuriÄ turtÄ Ä¯gijo atsakovas, nelegalizuoja ankščiau sudaryto (ginčo) sandorio, todėl apeliantei nėra poreikio nustatyti ar įrodyti E. M. vaidmens ar santykio su atsakovu ar kitais asmenimis, dėl ko E. M. atsakovas turtÄ pardavė už nepagrįstai maÅ¾Ä , tÄ pačiÄ 10 500 Eur kainÄ . 10.5.

Teismų praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1146-241/2020) itin aiÅ¡kiai nurodo, kad nustačius sandorio Å¡alių gaunamos vertės neadekvatumÄ (prieÅ¡prieÅ¡inių įsipareigojimų disproporcija), preziumuojama, kad kreditoriaus (apeliantės) interesus pažeidusio sandorio Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos. Taip pat aiÅ¡kiai nurodytas įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymas tokiomis aplinkybėmis, t. y. – įrodinėjimo naÅ¡ta, siekiant paneigti preziumuojamÄ nesÄ Å¾iningumÄ ir apsiginti nuo ieÅ¡kinio, tenka sandorio Å¡alims (bylos atveju – atsakovui paneigti jo nesÄ Å¾iningumÄ , kuris yra preziumuojamas). 10.6.

Pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista bylos esmė, nes teismas visiÅ¡kai nevertino ginčijamo sandorio teisėtumo ieÅ¡kinyje nurodytu CK 1.82 straipsnio ir CK 6.66 straipsnio pagrindu, sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumo prezumpcijos CK 6.67 straipsnio 4 punkto taikymo aspektu. Å ios aplinkybės sudaro pagrindÄ konstatuoti proceso teisės normų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 2 dalis, 265 straipsnis) pažeidimÄ bei bylos esmės neatskleidimÄ (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o dėl to byla buvo iÅ¡spręsta neteisingai (CPK 329 straipsnio 1 dalis). 10.7.

Teismui nusprendus, kad Å¡i byla gali bÅ«ti iÅ¡nagrinėta apeliacinės instancijos teisme, apeliantė Å¡ioje byloje praÅ¡o skirti ekspertizę, pavedant jÄ atlikti teismo ekspertui K. K.. Teismo skirtos ekspertizės procese nustatytini duomenys apie turto vertę patvirtins apeliantės pozicijÄ , kad atsakovas turtÄ Ä¯sigijo už akivaizdžiai nepagrįstai maÅ¾Ä kainÄ , o reali turto kaina yra daugiau nei keturgubai didesnė nei sumokėjo atsakovas.

11. Atsakovas T. R. atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o jo netenkinti, atmesti praÅ¡ymÄ dėl ekspertizės skyrimo, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo tokius argumentus: 11.1. IeÅ¡kovės ir atsakovo nesieja jokie giminystės ar kokie kiti artimi ryÅ¡iai, atsakovas iki turto įsigijimo nebuvo pažįstamas su ieÅ¡kove ir jos dalyviais (akcininkais ir vadovu), o apie parduodamÄ turtÄ sužinojo iÅ¡ internete vieÅ¡ai patalpinto skelbimo. Akivaizdu, kad įstatyme įtvirtinta nesÄ Å¾iningumo prezumpcija nagrinėjamu atveju neegzistuoja. 11.2.

Atsakovas protingomis jam prieinamomis priemonėmis tikrino ieÅ¡kovės mokumÄ , sandoris buvo tvirtinamas notaro, kuriam nekilo įtarimų, jog sandoris yra neteisėtas. IeÅ¡kovės pateikti dokumentai ir sutartyje nurodyti ieÅ¡kovės patvirtinimai sudarė pakankamÄ pagrindÄ atsakovui manyti, kad sudaromas sandoris nepažeidžia jokių trečiųjų asmenų interesų. 11.3. Net jei kaina ir buvo per maža, atsakovas negali bÅ«ti laikomas už tai atsakingas, kadangi kainÄ nustatė ne atsakovas, o turto pardavėjai, t. y. pati ieÅ¡kovė. 11.4.

Atsakovas turi pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad Å¡iuo ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė ir jos atstovas sÄ moningai siekia „pridengti“ buvusį ieÅ¡kovės akcininkÄ S. V. T. (ieÅ¡kovės atstovo sutuoktinės tėvas), kuris buvo vienas iÅ¡ dviejų ieÅ¡kovės akcininkų, turėjusių 50 procentų ieÅ¡kovės akcijų, ir priėmusių sprendimÄ parduoti turtÄ už ne mažesnę nei 10 000 Eur sumÄ . IeÅ¡kovė, manipuliuodama suteiktomis teisėmis, siekia padidinti bankrutuojančios įmonės turto masę, reikÅ¡dama nepagrįstÄ ieÅ¡kinį asmeniui, kuris nebuvo atsakingas už ieÅ¡kovės sprendimo dėl turto pardavimo priėmimÄ , o prieÅ¡ingai, buvo sÄ Å¾iningas turto pirkėjas. 11.5.

IeÅ¡kovė per visÄ bylos nagrinėjimo laikotarpį nepateikė jokių konkrečių įrodymų apie tai, kad ginčo turto pardavimo kaina buvo ženkliai mažesnė nei turto rinkos vertė. IeÅ¡kovės pateiktuose skelbimuose garažų plotai varijuoja nuo 21 kv. m iki 340 kv. m, o pardavimo kaina – nuo 3 000 Eur iki 130 000 Eur, tačiau ieÅ¡kovė niekaip nepaaiÅ¡kina, kokiu bÅ«du nustatė, kad ginčijamos sutarties pagrindu parduoto garažo 1 kv. m kaina pardavimo metu turėjo bÅ«ti 180 Eur.

IeÅ¡kovės pateikiamuose skelbimuose nurodyti parduodami garažai yra tvarkingi, pritaikyti veiklai ir tinkami naudoti. Atsakovui perkant garaÅ¾Ä iÅ¡ ieÅ¡kovės, turtas buvo prastos bÅ«klės, reikalaujantis didelių investicijų. 11.6. IeÅ¡kovė turėjo pakankamai laiko ir visas galimybes iki bylos iÅ¡nagrinėjimo pabaigos savo lėšomis užsakyti retrospektyvinį turto vertinimÄ bei jį pateikti teismui kaip įrodymÄ , kuris galbÅ«t bÅ«tų galėjęs sudaryti pagrindÄ pagrįstoms abejonėms dėl turto kainos, tačiau ieÅ¡kovė to neatliko. 11.7.

IeÅ¡kovė teismo ekspertizės bÅ«tinumo nepagrindė nei pirmosios instancijos teisme, nei teikiant apeliacinį skundÄ (teikiamos vien deklaratyvios frazės, kad ekspertizė įrodys nesÄ Å¾iningumÄ ). IÅ¡ bylos duomenų akivaizdu, kad ekspertizės atlikimas nėra įmanomas, nes nėra jokių duomenų, patvirtinančių turto bÅ«klę jo pardavimo atsakovui metu, todėl ieÅ¡kovės reikalavimas dėl ekspertizės skyrimo negali bÅ«ti tenkinamas. 11.8. IeÅ¡kovė visiÅ¡kai nepagrįstai remiasi Lietuvos apeliacinio teismo praktika, suformuota 2020 m. gruodžio 10 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-1146-241/2020, kurios faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės buvo skirtingos.

12. Trečiasis asmuo D. K. atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 30 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , atmesti praÅ¡ymÄ dėl ekspertizės skyrimo, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai: 12.1. IeÅ¡kovė sutarties sudarymo metu nebuvo nemoki, tÄ patvirtina 2019 m. gegužės 14 d. Kauno apygardos teismo nutartis iÅ¡kelti ieÅ¡kovei restruktÅ«rizavimo, o ne bankroto bylÄ . Esminė UAB „Drustila“ bankroto priežastis buvo netinkamas atstovavimas įmonės interesams.

Iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonės interesams atstovavo advokatas V. R. (ieÅ¡kovės atstovas Å¡ioje byloje), kuris neatvyko į 2019 m. liepos mėnesį Kauno apygardos teisme nagrinėtÄ bylÄ prieÅ¡ atsakovę UAB „Kortas“ dėl daugiau nei 160 000 Eur skolos, todėl ieÅ¡kinys buvo paliktas nenagrinėtas, o UAB „Drustila“ padaryta didelė turtinė žala. 12.2. IeÅ¡kovė nepagrįstai rėmėsi valstybės įmonės Registrų centras duomenimis apie nekilnojamojo turto vertę, nustatytÄ masinio vertinimo bÅ«du, nes masinio vertinimo metu neatsižvelgiama į individualias turto savybes. 12.3.

IeÅ¡kovė nepagrįstai lygino neva panaÅ¡aus turto pardavimo kainas, nes toks turtas buvo pritaikytas savo paskirčiai ir tinkamas veiklai vykdyti, o ginčo turto kokybė buvo žymiai prastesnė, reikėjo atlikti statybos darbus tam, kad Å¡is turtas bÅ«tų tinkamas naudoti. 12.4. Trečiasis asmuo nėra susijęs jokiais ryÅ¡iais su atsakovu. Sutarties sudarymo metu trečiasis asmuo elgėsi sÄ Å¾iningai, teisėtai ir pagrįstai įgyvendino UAB „Drustila“ 2019 m. kovo 7 d. visuotinio akcininkų sprendimÄ parduoti turtÄ .

Apeliantė skunde remiasi tik deklaratyviais teiginiais apie Å¡alių nesÄ Å¾iningumÄ . 12.5. Nagrinėjamu atveju buvo parduotas įmonės veiklai nereikalingas turtas, kurio balansinė vertė buvo mažesnė už gautÄ sumÄ . 12.6. IeÅ¡kovės nemokumo administratorės analogiÅ¡kas ieÅ¡kinys tuo pačiu pagrindu buvo atmestas 2021 m. sausio 26 d. sprendimu Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1107-392/2020.

13. Tretieji asmenys E. ir A. M. atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o jo netenkinti, atmesti praÅ¡ymÄ dėl ekspertizės skyrimo, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai: 13.1. PrieÅ¡ingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad sutarties sudarymo metu UAB „Drustila“ nebuvo nemoki, kÄ patvirtina 2019 m. gegužės 14 d. Kauno apygardos teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-1468- 945/2019 dėl restruktÅ«rizavimo iÅ¡dėstyta pozicija:

„pradelsti bendrovės įsipareigojimai kreditoriams sudaro 129 352,36 Eur, nesiekia pusės į įmonės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės“. 13.2. Tretieji asmenys pirko ginčo turtÄ už tÄ pačiÄ kainÄ , už kuriÄ turtÄ nusipirko ir atsakovas. Å i kaina buvo nustatyta atsižvelgus į byloje esančiÄ 2019 m. kovo 12 d. UAB „Cre pro“ konsultacijÄ bei 2019 m. kovo 7 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimÄ , taip pat į tai, kad turto kokybė buvo prasta, buvo bÅ«tina atlikti statybos / apdailos darbus tam, jog turtas bÅ«tų tinkamas naudojimui. 13.3.

IeÅ¡kovė skundÄ grindžia teismų praktika, kurios faktinės aplinkybės visiÅ¡kai prieÅ¡ingos (Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. e2A-1146-241/2020).

14. Trečiasis asmuo D. K. 2021 m. gruodžio 27 d. pateikė praÅ¡ymÄ dėl naujų įrodymų priėmimo. PraÅ¡o prie bylos medžiagos pridėti Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1383-413/2021, kuri turi prejudicinę reikÅ¡mę Å¡ioje byloje ir paneigia apeliacinio skundo teiginius bei patvirtina, kad už garaÅ¾Ä gautos lėšos buvo panaudotos įmonės veiklos tęstinumui, sandoris neprieÅ¡taravo įmonės veiklos tikslams, įmonė nebuvo nemoki, todėl kreditorių interesai nebuvo pažeisti ir neegzistuoja actio Pauliana ieÅ¡kinio pagrindai.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo 16. Trečiasis asmuo D. K. praÅ¡o priimti naujÄ Ä¯rodymÄ â€“ Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1383-413/2021 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 13 d. nutarties kopijas. PaaiÅ¡kina, kad minėta Kauno apygardos teismo nutartis turi prejudicinę reikÅ¡mę Å¡ioje byloje, nes patvirtina, jog už ginčo garaÅ¾Ä gautos lėšos buvo panaudotos įmonės veiklos tęstinumui, sandoris neprieÅ¡taravo įmonės veiklos tikslams, įmonė nebuvo nemoki.

17. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

18. CPK 179 straipsnio 3 dalis leidžia teismui naudoti duomenis iÅ¡ teismų informacinės sistemos, taip pat iÅ¡ kitų informacinių sistemų ir registrų. Atsižvelgdama į tai, kad trečiojo asmens teikiami įrodymai apeliacinės instancijos teismui yra prieinami Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“, teisėjų kolegija sprendžia Å¡ių įrodymų papildomai prie bylos medžiagos nepridėti. Dėl sandorio negaliojimo CK 6.66 straipsnio pagrindu 19. CK 6.66 straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas yra specialusis, su sutarčių laisvės principo ribomis susijęs kreditoriaus teisių gynimo bÅ«das, kurio poreikis nulemtas siekio užkirsti keliÄ galimam skolininko piktnaudžiavimui savo teisėmis, taip užtikrinant įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų pareigų kreditoriui įvykdymÄ .

Å io instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesÄ Å¾iningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visiÅ¡kÄ savo reikalavimo patenkinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-313/2018).

20. Pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sÄ lygų, kurios yra iÅ¡skirtos kasacinio teismo praktikoje, visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas. Be Å¡ių sÄ lygų, taip pat skiriami du Å¡io instituto taikymo ypatumai:

1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas;

2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų actio Pauliana sÄ lygų, Å¡iuo pagrindu ieÅ¡kinys negali bÅ«ti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017).

17. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apeliantės ieÅ¡kinį, padarė iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju byloje nėra vienos iÅ¡ pirmiau aptartų sÄ lygų – atsakovo, ginčijamÄ sandorį su skolininke (apeliante) sudariusios Å¡alies, nesÄ Å¾iningumo. Dėl kitų sÄ lygų buvimo ar nebuvimo pirmosios instancijos teismas nepasisakė, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, kliudo apeliacinės instancijos teismui patikrinti, ar ginčas buvo iÅ¡spręstas teisingai, ir leidžia konstatuoti ginčo esmės neatskleidimÄ . Todėl sutiktina su apeliantės apeliacinio skundo argumentais, kad nebuvo atskleista bylos esmė.

18. Pirmosios instancijos teismo pozicija, kad nėra trečiojo asmens, sudariusio sandorį su apeliante, nesÄ Å¾iningumo, grindžiama tuo, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovas bÅ«tų susijęs su apeliante ar jos dalyviais ir kad sandorio sudarymo metu vieÅ¡oje erdvėje bÅ«tų praneÅ¡imų apie sunkiÄ ieÅ¡kovės finansinę padėtį ar ieÅ¡kovės pradelstas skolas. Tačiau tokia pozicija nėra paremta byloje esančių įrodymų analize bei jų vertinimu, o atitinkama teismo iÅ¡vada padaryta nepaisant pačiam teismui tenkančių pareigų įrodinėjimo procese, pažeidžiant kooperacijos (bendradarbiavimo) su byloje dalyvaujančiais asmenimis principÄ ir nesiimant priemonių, kad byla bÅ«tų tinkamai iÅ¡nagrinėta, nesilaikant įrodymų naÅ¡tos paskirstymo Å¡alims taisyklių (CPK 8 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis, 181, 185 straipsniai), netinkamai aiÅ¡kinant ir taikant CK 6.67 straipsnio nuostatas.

19. CK 6.66 straipsnyje įtvirtinta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡skiriama actio Pauliana taikymo sÄ lyga yra ir trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumas, t. y. kreditoriaus teises pažeidžiantys sandoriai gali bÅ«ti nuginčyti tik tuomet, kai nustatoma, kad ir trečiasis asmuo, sudarydamas atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises.

20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymima, kad sÄ Å¾iningumas – tai teisinė ir faktinė kategorija, vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiÅ«riu sÄ Å¾iningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rÅ«pestingas ir atidus elgesys; subjektyviuoju požiÅ«riu jis nusako asmens psichikos bÅ«klę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, iÅ¡simokslinimÄ , patirtį, faktines bylos aplinkybes.

CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio Å¡alys laikytinos nesÄ Å¾iningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703-706/2015). Tai, atitinkamai, reiÅ¡kia, kad įrodyti trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumo faktÄ , t. y. jo žinojimÄ ar turėjimÄ Å¾inoti, kad konkretus sandoris pažeidžia skolininko kreditorių teises, yra sandorį actio Pauliana pagrindu ginčijančio subjekto pareiga.

21. Kita vertus, CK 6.67 straipsnyje nustatytas skolininko ir trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumo prezumpcijos atvejų sÄ raÅ¡as. Esant bent vienam Å¡ių atvejų trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumas preziumuojamas, o trečiajam asmeniui, norinčiam Å¡iÄ prezumpcijÄ paneigti, tenka įrodinėjimo naÅ¡ta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017).

22. Pagal CK 6.67 straipsnio 4 punktÄ preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos, jeigu įvykdymo, kurį pagal tÄ sandorį turėjo atlikti skolininkas, vertė žymiai virÅ¡ija kitos sandorio Å¡alies pateiktÄ Ä¯vykdymÄ (prieÅ¡prieÅ¡inių įsipareigojimų disproporcija). Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nurodyta prezumpcija taikoma tuo atveju, kai turtas parduodamas už daug mažesnę kainÄ nei nustatyta jo rinkos vertė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013, 2013 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2013, 2014 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2014).

23. Kaip matyti, apeliantė savo ieÅ¡kinį ir grindė tokiomis faktinėmis aplinkybėmis, kad pardavimo kaina 36,28 Eur už 1 kv. m yra labai žema, nes tokios kainos (duomenys neskelbtini) mieste ginčo sandorio sudarymo metu neegzistavo. Remdamasi tomis pačiomis aplinkybėmis, apeliantė ir prašė teismo taikyti CK 6.67 straipsnio 4 punktÄ , pagal kurį bÅ«tų preziumuojamas abiejų sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumas. Atitinkamai, siekiant teisingai iÅ¡spręsti byloje kilusį ginÄÄ apeliantės kreditorių teisių gynimo CK 6.66 straipsnio normos pagrindu kontekste, bylos nagrinėjimo metu turėjo bÅ«ti nustatinėjami ne atsakovo ir tuometinių apeliantės vadovų ir dalyvių tarpusavyje ryÅ¡iai, kurių ieÅ¡kovė neįrodinėjo ir dėl kurių nebuvimo skundžiamame sprendime pasisakė pirmosios instancijos teismas, o faktinės aplinkybės, susijusios su tikrÄ ja nekilnojamojo turto rinkos verte, buvusia ginčijamo sandorio sudarymo metu.

24. Apeliacinės instancijos teismas atkerpia dėmesį, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pastarosios aplinkybes tiriamos ir vertinamos nebuvo, dėl jų nėra pasisakyta ir skundžiamo teismo sprendimo motyvuose. Tokių teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktų byloje nenustatymas leidžia konstatuoti, kaip jau minėta, bylos esmės neatskleidimÄ bei daryti prielaidÄ , kad Å¡alių ginčas galėjo bÅ«ti iÅ¡spręstas neteisingai.

25. Å ių esminių faktinių aplinkybių nustatymas nėra galimas apeliacinės instancijos teisme, kadangi į nagrinėjamÄ bylÄ nėra surinkta pakankamai duomenų Å¡ioms abejonėms pagrįsti arba paneigti. Kaip matyti, apeliantė 2019 m. kovo 21 d. garažo pirkimo–pardavimo sutarties kainos neatitikimÄ realiai garažų rinkos vertei įrodinėjo vieÅ¡uose skelbimų portaluose nurodytomis parduodamų garažų, esančių (duomenys neskelbtini), kainomis. Viena vertus, tokie įrodymai yra leistini, tačiau ekspertinės individualaus vertinimo iÅ¡vados, kuriose matyti specifinės konkretaus turto savybės, rinkos kainų pokyčiai ir panaÅ¡ios turto vertei turinčios įtakos aplinkybės, yra laikomos tikslesniais turto vertės įrodymais už Nekilnojamojo turto registro duomenis ir / ar kitus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2012).

26. Nors apeliantė į nagrinėjamÄ bylÄ nepateikė individualios vertinimo iÅ¡vados dėl jos ginčijamo sandorio sudarymo metu buvusios buto rinkos vertės, tačiau pirmosios instancijos teismui pateiktame dublike, t. y. dar pasirengimo ginčo nagrinėjimui iÅ¡ esmės proceso stadijoje, suformulavo procesinį praÅ¡ymÄ byloje paskirti retrospektyvinę nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizę. Tokį savo praÅ¡ymÄ apeliantė pakartojo 2020 m. lapkričio 20 d. praÅ¡yme skirti ekspertizę turto kainai nustatyti, tačiau pirmosios instancijos teismas 2021 m. kovo 10 d. teismo posėdžio metu jį atmetė, iÅ¡ esmės motyvuodamas tuo, kad ieÅ¡kovė savo praÅ¡ymo nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais, galimai didesnę ginčo turto vertę ieÅ¡kovė grindė tik prielaidomis dėl didesnės turto kaip administracinės paskirties patalpų vertės. Tačiau, kitaip nei sprendė pirmosios instancijos teismas, tokios faktinės aplinkybės nustatymas buvo teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas, nes tik leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 3 dalis) grindžiama ginčo turto rinkos vertė galėjo patvirtinti pirmosios instancijos teismo pozicijÄ dėl atsakovo sÄ Å¾iningumo, atsižvelgiant į tai, kokiais faktais bei argumentais apeliantė grindė atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ .

27. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismo funkcija – tirti ir vertinti visų Å¡alių pateiktus įrodymus, padaryti iÅ¡vadÄ apie įrodinėjimo dalykÄ sudarančių faktinių aplinkybių buvimÄ ar nebuvimÄ . Tam, kad Å¡i funkcija bÅ«tų tinkamai įvykdyta, turi bÅ«ti iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėti Å¡alių pateikti argumentai, o dėl jų padarytos iÅ¡vados turi bÅ«ti motyvuotos. Tais atvejais, kai abejojama tam tikrų faktų buvimu ir Å¡ioms aplinkybėms nustatyti reikalingos specialiosios žinios, tikslinga skirti ekspertizę. Teismas gali skirti ekspertizę savo arba byloje dalyvaujančių asmenų iniciatyva, jeigu teismui iÅ¡kyla neaiÅ¡kių, specialiųjų žinių reikalaujančių klausimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017).

28. Taigi, byloje esant aiÅ¡kiems prieÅ¡taravimams dėl Å¡alių pozicijos apie ginčo nekilnojamojo turto realiÄ rinkos vertę, konstatuotinas ir specialių žinių poreikis Å¡ioms aplinkybėms nustatyti. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas turėjo pareigÄ apeliantės praÅ¡ymu paskirti retrospektyvinę nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizę, kurios metu bÅ«tų atsakyta į klausimÄ , kokia buvo ginčo garažo rinkos vertė apeliantės ginčijamos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu.

Teismui tokio procesinio praÅ¡ymo netenkinus, apeliantei buvo sudarytos procesinės kliÅ«tys įrodyti savo ieÅ¡kinio reikalavimus, ir, atitinkamai, paneigta galimybė teisingai iÅ¡spręsti byloje kilusį ginÄÄ , priimant pagrįstÄ ir motyvuotÄ procesinį sprendimÄ . Dėl sandorio ginčijimo CK 1.82 straipsnio pagrindu 29. Apeliantė kaip alternatyvų pirkimo–pardavimo sutarties nuginčijimo pagrindÄ nurodė ir CK 1.82 straipsnį. Pasak apeliantės, ginčijamas sandoris prieÅ¡tarauja ieÅ¡kovės kaip juridinio asmens teisnumui ir tikslams, nes yra ieÅ¡kovei nuostolingas.

30. Minėtoje CK 1.82 straipsnio 1 dalies normoje nustatyta, kad sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, gali bÅ«ti pripažinti negaliojančiais dėl steigimo dokumentuose nustatytos kompetencijos pažeidimo ar dėl prieÅ¡taravimo juridinio asmens tikslams tik tais atvejais, kai kita sandorio Å¡alis veikė nesÄ Å¾iningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, jog tas sandoris prieÅ¡tarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams. Skirtingai negu pirmiau aptartu actio Pauliana instituto taikymo atveju, reiÅ¡kiant reikalavimus CK 1.82 straipsnio pagrindu, galioja trečiųjų asmenų, sudariusių ginčijamÄ sandorį, sÄ Å¾iningumo prezumpcija.

31. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad, Å¡iuolaikinei civilinei teisei plėtojantis civilinių santykių stabilumo, teisinio tikrumo ir apibrėžtumo, sutarties iÅ¡saugojimo principų linkme, galiojantys įstatymai trečiųjų sÄ Å¾iningų asmenų interesų apsaugos naudai riboja galimybę nuginčyti juridinio asmens sandorius, sudarytus pažeidžiant jų teisnumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2011).

32. Todėl siekiant nuginčyti juridinio asmens sudarytus sandorius remiantis tuo, kad jie prieÅ¡tarauja juridinio asmens teisnumui, t. y. sudaryti pažeidžiant juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytÄ jo valdymo organų kompetencijÄ , ar prieÅ¡tarauja juridinio asmens tikslams, bÅ«tina nustatyti Å¡ių teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ : pirma, sudarė sandorį vieÅ¡asis ar privatus juridinis asmuo; antra, turi bÅ«ti nustatytas valdymo organo kompetencijos pažeidimas ar (ir) prieÅ¡taravimas juridinio asmens tikslams; trečia, turi bÅ«ti įrodytas privataus juridinio asmens kontrahento ginčijamame sandoryje nesÄ Å¾iningumas; ketvirta, konstatavus juridinio asmens interesų pažeidimÄ , spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas ginti pažeistas Å¡io asmens teises pripažįstant jo sudarytÄ sandorį negaliojančiu ar paliekant jam teisę apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo bÅ«dais (pvz., reiÅ¡kiant ieÅ¡kinį dėl nuostolių atlyginimo savo valdymo organams, sudariusiems tokį sandorį (CK 2.87 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108-611/2016)).

33. Svarbu tai, kad asmuo, ginčydamas sandorį CK 1.82 straipsnyje nurodytu pagrindu, turi įrodyti, kad kita sandorio Å¡alis tikrai veikė nesÄ Å¾iningai. Ä®rodyti, kad veikta tikrai nesÄ Å¾iningai, reiÅ¡kia įrodyti, jog kita sandorio Å¡alis žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieÅ¡tarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2012). Nepaneigus kitos sandorio Å¡alies sÄ Å¾iningumo prezumpcijos, juridinio asmens sudarytas sandoris negali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu Å¡iuo pagrindu, tačiau jo teisės gali bÅ«ti ginamos kitais civilinių teisių gynimo bÅ«dais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2006).

34. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje ne kartÄ yra pažymėjęs, kad CK 1.82 straipsnyje nustatyti sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindai savaime nesiejami su juridinio asmens sudaromų sandorių komercine nauda; prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų neproporcingai pažeidžiamas teisinių santykių stabilumo principas. Tačiau jei tai nurodyta juridinio asmens teisnumÄ apibrėžiančiose normose ar steigimo dokumentuose, su juridinio asmens teisnumu gali bÅ«ti nesuderinamas tik aiÅ¡kus, akivaizdus sandorio nenaudingumas, kai tokio sandorio palikimas galioti reikÅ¡tų aiÅ¡kų neteisingumÄ vienai iÅ¡ sandorio Å¡alių. Tokiu atveju CK 1.82 straipsnio taikymas (atsižvelgiant ir į kitas Å¡io straipsnio taikymui svarbias aplinkybes) bÅ«tų pateisinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2013; 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-375-611/2017).

35. Atsižvelgiant į tai, kas buvo nurodyta, akivaizdu, kad ir šiuo pagrindu pareikšto ieškinio pagrįstumo vertinimo, jame nurodytų argumentų teisinės analizės ir bylos įrodymų vertinimo pirmosios instancijos teismas neatliko.

36. IÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apeliantės ieÅ¡kinį dėl nenustatyto atsakovo nesÄ Å¾iningumo, tokias savo iÅ¡vadas faktiÅ¡kai siejo su actio Pauliana instituto taikymu. Atsakovo (ne)sÄ Å¾iningumas CK 1.82 straipsnio normos taikymo kontekste galėjo bÅ«ti nustatytas tik teismui įvertinus kitas Å¡iam savarankiÅ¡kam sandorių nuginčijimui skirto instituto taikymo sÄ lygas. Siekiant sandorį pripažinti negaliojančiu CK 1.82 straipsnio pagrindu, pirmiausia bÅ«tina nustatyti, ar toks sandoris apskritai laikomas prieÅ¡taraujančiu juridinio asmens tikslams, o tik tada spręsti, ar kita sandorio Å¡alis (Å¡iuo atveju – atsakovas) žinojo apie tokias aplinkybes, t. y. apie ginčo sandorio prieÅ¡taravimÄ bendrovės veiklos tikslams.

37. Pirmosios instancijos teismui neįvertinus ir neaptarus, ar ginčijama pirkimo–pardavimo sutartis prieÅ¡taravo apeliantės veiklos tikslams, negalėjo bÅ«ti atsakyta ir į klausimÄ , ar atsakovui apie tokių aplinkybių egzistavimÄ iÅ¡ tiesų (ne)buvo arba (ne)turėjo bÅ«ti žinoma. Dėl bylos procesinės baigties 38. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstÄ teismo sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme.

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra Å¡ios normos taikymo sÄ lygos, turi bÅ«ti atsižvelgiama į neiÅ¡tirtų aplinkybių mastÄ ir pobÅ«dį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobÅ«džio bÅ«tų pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad byla apeliacinės instancijos teisme turi bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).

39. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nes nepagrįstai atsisakė atlikti įrodymų tyrimÄ (skirti ekspertizę), atmetė actio Pauliana pagrindu grindžiamÄ ieÅ¡kinį tik dėl vienos jos sÄ lygos nebuvimo, bet nepasisakė dėl kitų Å¡io instituto taikymo bÅ«tinųjų sÄ lygų. Dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobÅ«džio byla apeliacinės instancijos teisme turėtų bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi. IÅ¡nagrinėjus Å¡alių ginÄÄ iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme, bÅ«tų pažeista proceso dalyvių teisė į instancinę teismo sprendimo peržiÅ«rÄ . Dėl to, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

40. Be to, pirmosios instancijos teismas, nepasisakydamas dėl alternatyvaus reikalavimo ginčijamÄ sandorį pripažinti negaliojančiu CK 1.82 straipsnio pagrindu, padarė procesinį pažeidimÄ , kuris sudaro ir savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ bylÄ (jos dalį) grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 327 straipsnio 2 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 30 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjai Marius Bajoras Rasa GudžiÅ«nienė Romualda Janovičienė