2020-10-07 Nr. AB-18636-3-61-3-02476-2016-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2208-415/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02476-2016-1

Procesinio sprendimo kategorija 18.6.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų L. B. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atsakovams L. B., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Aplinkos apsaugos agentūra, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, valstybės įmonė Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centras „GIS-Centras“) dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras, ginantis viešąjį interesą, 2016 m. birželio 15 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kurį vėliau dukart patikslino, prašydamas:

1.1. panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. sausio 18 d. sprendimo Nr. 2.5-41-21743 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui L. B.“ (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria L. B. atkurtos nuosavybės teisės į 1,19 ha žemės sklype ((duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); toliau – ir Sklypas Nr. 1) esančio 0,6123 ha valstybinės reikšmės paviršinio vandens telkinio-tvenkinio (pavadinimu (duomenys neskelbtini) VII) dalį, ir įpareigoti L. B. grąžinti valstybei minėtą tvenkinio dalį, priteisti jam iš valstybės 5 969 Eur;

1.2. panaikinti Sprendimo dalį, kuria L. B. atkurtos nuosavybės teisės į 2,69 ha žemės sklype ((duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); toliau – ir Sklypas Nr. 2) esančio 0,2377 ha valstybinės reikšmės paviršinio vandens telkinio-tvenkinio (pavadinimu (duomenys neskelbtini) VII) dalį, ir įpareigoti L. B. grąžinti valstybei minėtą tvenkinio dalį, priteisti jam iš valstybės 5 246 Eur.

2. Pareiškėjas tvirtino, kad Sklypai Nr. 1 ir Nr. 2 1995 m. sausio 31 d. buvo įtraukti į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Be to, remiantis Lietuvos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro (toliau – ir UETK) duomenimis iki 2018 m. vasario mėnesio, dalis Sklypo Nr. 1 pateko į (duomenys neskelbtini) V tvenkinį, o dalis Sklypo Nr. 2 – į (duomenys neskelbtini) IV tvenkinį. Minėti tvenkiniai įtraukti į UETK 2001 m. gruodžio 12 d. bei įrašyti į Valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinių sąrašą (toliau – ir Sąrašas), patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1268. Per minėtus tvenkinius teka (duomenys neskelbtini) upė, kuri taip pat yra valstybinės reikšmės upė (Vyriausybės 1998 m. sausio 10 d. nutarimas Nr. 22).

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad Georeferencinio pagrindo kadastro (toliau – ir GRPK) tvarkytojas valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centrą „GIS-Centras“ (toliau – ir GIS-Centras) 2016 metais nustatė, kad ties Sklypu Nr. 2 esantys vandens reguliatoriai suformuoja tvenkinio kranto liniją ir maitina (duomenys neskelbtini) upę; nors dėl buvusios sausros vanduo kiek atsitraukęs, tačiau toliau matoma teritorija apaugusi vandens drėgmę mėgstančiais augalais, apsemta vandeniu. 2006 ir 2013 metais fiksuojant duomenis, į Sklypą Nr. 2 pateko 277 kv. m ploto nustatyto buv. (duomenys neskelbtini) IV tvenkinio dalis, 2016 ir 2018 metais, patikslinus tvenkinio ribą, – 2 377 kv. m ploto tvenkinio dalis. Vandens lygis dabartiniame (duomenys neskelbtini) V tvenkinyje yra pažemėjęs dėl to, kad prie (duomenys neskelbtini) IV ir (duomenys neskelbtini) V tvenkinių esančiose vandens pralaidose išimti vandens lygį pakeliantys ir palaikantys mediniai šandorai. Remiantis patikrų duomenimis, taip pat Žuvininkystės tvenkinių rekonstrukcijos projekto (1963 m.) informacija, minėtų (duomenys neskelbtini) IV ir (duomenys neskelbtini) V tvenkinių vietoje GRPK įregistruotas vienas bendras tvenkinys, jam nesuteiktas pavadinimas. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas teigė, kad (duomenys neskelbtini) V tvenkiniu laikomas vandens telkinys yra dalis tvenkinio, įregistruoto kaip (duomenys neskelbtini) IV tvenkinys. Vykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-5781-629/2016, Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir Agentūra) sprendimu (duomenys neskelbtini) V ir (duomenys neskelbtini) IV tvenkiniai buvo pripažinti vienu tvenkiniu, kuriam suteiktas pavadinimas – (duomenys neskelbtini) VII, šis tvenkinys įregistruotas UETK ir GRPK.

4. Pareiškėjas toliau apžvelgė teisinį reglamentavimą, susijusį su tuo, kad valstybinės reikšmės vidaus vandenims priskirta žemė yra išimtinė Lietuvos Respublikos nuosavybė, tokie vandens telkiniai yra valstybės išperkami (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 str., Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 str. 1 d. 6 p. ir 2 d., Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 14 str. 1 d., Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 6 str. 2 ir 4 d., 13 str. 1 p., Lietuvos Respublikos vandens įstatymo (2000 m. liepos 26 d. – 2003 m. balandžio 16 d. red.) 5 str.). Pažymėta ir tai, kad Sąrašas atlieka tik išviešinimo funkciją, todėl konkrečių objektų (šiuo atveju – (duomenys neskelbtini) kaime ant (duomenys neskelbtini) upės esančių tvenkinių) neįtraukimas į Sąrašą nepaneigia jų atitikimo Valstybinės reikšmės vandens telkinių aplinkosauginiams kriterijams, patvirtintiems Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2001 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. 276 (toliau – ir Kriterijai). Ginčo vandens telkiniai taip pat nebuvo perduoti privačion nuosavybėn iki Vandens įstatymo įsigaliojimo, t. y. 1997 m. lapkričio 19 d. (Vandens įstatymo 4 str. 3 d.). Sprendimo priėmimo metu ginčo teritorija pateko į įregistruotų ir valstybinės reikšmės vidaus vandenims priskirtų tvenkinių ((duomenys neskelbtini) IV ir (duomenys neskelbtini) V) teritoriją, be to, buvę savininkai valdė tik žemę, o ne vandens telkinį (Atkūrimo įstatymo 16 str. 9 d. 9 p.), todėl nuosavybės teisės į Sklypus Nr. 1 ir Nr. 2 L. B. atkurtos pažeidžiant imperatyvias teisės aktų normas. Pareiškėjas akcentavo, jog panaikinus ginčijamą Sprendimo dalį, turėtų būti atkuriama buvusi iki jo priėmimo padėtis (taikytina restitucija natūra), o L. B. priteistina suma, proporcinga nuosavybėn įgyto valstybinės reikšmės tvenkinio daliai: už Sklypą Nr. 1 – 5 969 Eur (11 600 Eur x 0,6123 ha / 1,19 ha), už Sklypą Nr. 2 – 5 246 Eur (59 372 Eur x 0,2377 ha / 2,6900 ha).

5. Pareiškėjas, siekdamas pagrįsti savo teisę kreiptis į teismą, nurodė, kad valstybė yra suinteresuota valstybinės reikšmės vidaus vandenų apsauga, todėl valstybinės reikšmės vandenų perleidimas privačion nuosavybės susijęs su viešuoju interesu. Daliai valstybinės reikšmės vandens telkinio esant privačioje nuosavybėje, ateityje kils problemų dėl vandens telkinių būklės gerinimo priemonių taikymo (Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinė parama teikiama tik šias priemones įgyvendinant patikėjimo teise naudojamoje valstybinėje žemėje), valstybė negalės pasiekti vandensaugos tikslų, nėra garantuojamas vandens telkinio išsaugojimas ir kt., juolab kad iš pateiktų dokumentų matyti, jog L. B. jau daro įtaką tvenkinio likimui, t. y. ėmėsi veiksmų siekdamas išregistruoti tvenkinius iš Sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 teritorijos, teigdamas, kad po sutvarkymo darbų pelkės ginčo vietoje nebeegzistuoja. Be to, tinkamas viešojo administravimo, valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymas statybų srityje taip pat yra viešasis interesas.

6. Atsakovas L. B. atsiliepime į pareiškėjo patikslintą pareiškimą prašė šį pareiškimą atmesti, taip pat spręsti klausimą dėl Aplinkos apsaugos agentūros piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, aplaidaus ir galbūt nusikalstamo savo funkcijų vykdymo.

7. L. B. teigė, kad pareiškėjo keliamas ginčas jau buvo išspręstas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 23 d. sprendimu byloje Nr. I-5781-629/2016, kuriuo patenkintas L. B. skundas, t. y. Agentūra įpareigota UETK panaikinti (duomenys neskelbtini) V tvenkinio registraciją Sklype Nr. 1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. sausio 9 d. nutartimi byloje Nr. A-1497-261/2017 patvirtino pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, kad Sklype Nr. 1 nėra tvenkinio. Atsižvelgiant į tai, su tuo susijęs pareiškėjo reikalavimas neturėtų būti nagrinėjamas teisme (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 4 p.). L. B. pabrėžė, kad Sklype Nr. 2 taip pat nėra jokio vandens telkinio, tuo labiau valstybinės reikšmės. Jo vertinimu, Agentūra tik formaliai įvykdė teismo sprendimą, jam priklausančiame žemės sklype vietoj (duomenys neskelbtini) V tvenkinio įregistruodama (duomenys neskelbtini) IV tvenkinį, o nuo 2018 m. kovo mėnesio – (duomenys neskelbtini) VII tvenkinį. Pastarasis tvenkinys nėra įtrauktas į Sąrašą. Nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties priėmimo iki 2018 m. kovo mėnesio UETK buvo net tris kartus keičiama valstybinės reikšmės (duomenys neskelbtini) tvenkinių vieta, plotai, numeriai ir registracijos kodai, nors, pagal Vandens įstatymą, tokia teisė suteikta tik Vyriausybei.

8. L. B. atkreipė dėmesį į tai, kad nuosavybės teisės 2006 metais jam buvo atkurtos pagal Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 parengtą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, kuris buvo suderintas su Aplinkos apsaugos ministerijos Vilniaus regiono apsaugos departamentu, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos agentūra ir patvirtintas Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 3267-41 (toliau – ir Žemėtvarkos projektas). Pagal minėtą projektą, Sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 teritorijoje nenurodyti jokie vandens telkiniai ar pelkės. Vilniaus apskrities viršininkas, priimdamas sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, privalėjo vadovautis minėtu projektu. L. B. neaišku, kokiais duomenimis pareiškėjas grindžia savo reikalavimus, kadangi Agentūros pateikti (duomenys neskelbtini) tvenkinių registracijos duomenys ir plotai be jokio pagrindo nuolat kaitaliojami. Be to, pareiškėjas nepagrįstai vadovaujasi Vandens įstatymo redakcija, galiojusia nuo 2009 m. gruodžio 28 d. iki 2016 m. liepos 31 d., nors nuosavybės teisės į ginčo sklypus atkurtos 2006 metais. L. B. pastebėjo ir tai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytos prašomų grąžinti žemės sklypų dalys. GIS-Centras nevykdo kadastrinių matavimų, o jo pateikti duomenys neatitinka Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 695 redakcija) (toliau – ir Kadastro nuostatai), reikalavimų. Iki šiol nebuvo atlikti matavimai, niekas nebendravo nei su L. B., nei su jo atstovais, nesupažindino su kainų skaičiavimu ir neatliko kitų veiksmų, numatytų Kadastro nuostatuose. Sklype Nr. 1 iki šiol nėra kartografuota šlapia pieva su krūmais, GIS-Centras 2015 m. kovo 13 d. rašte įvardijama kaip pelkė (pelkės nėra UETK objektai).

9. L. B. įsitikinimu, aplinkybę, kad Sklype Nr. 1 nėra jokio valstybinės reikšmės tvenkinio, patvirtina ir tai, jog dalis šio sklypo patenka į kultūros paveldo – buvusio (duomenys neskelbtini) dvaro – teritoriją, kurioje statyba negalima. L. B. iniciatyva ir lėšomis su Kultūros vertybių apsaugos departamentu buvo suderintas planas, pagal kurį vietoj užpelkėjusios ir apleistos teritorijos numatyta iškasti 0,47 ha tvenkinį (statybos leidimo Nr. 0573). Šiuo metu darbai sustabdyti dėl prokuratūros iniciatyva administracinėje byloje pritaikytų apribojimų. Sklype Nr. 2 buvo parengtas žemės sklypo vertikalinio išplanavimo ir sutvarkymo projektas, 2009 m. vasario 20 d. gautas statybos leidimas Nr. 0194. Pagal šį statybos leidimą buvo atlikta 90 proc. darbų, kurie sustabdyti prasidėjus bylai. Atlikus patikrinimus, jokie pažeidimai nenustatyti, jokių pastabų negauta. Sklype Nr. 2 esanti 0,21 ha užpelkėjusi dalis yra atskirta nuo (duomenys neskelbtini) upės, kuri apsauginėmis žemės dalimis iš abiejų pusių yra G. K. priklausančiame žemės sklype. L. B. kilo abejonių ir dėl pareiškėjo teiginių apie nepakankamą vandens lygį tvenkinyje pagrįstumo, nes neaišku, kokiu projektu ir kodėl pareiškėjas vadovaujasi, jo minimas 1963 metų (duomenys neskelbtini) žemės ūkio technikumo tvenkinių ir statybos projektas nebuvo pradėtas įgyvendinti.

10. L. B. įsitikinimu, pareiškėjas į teismą kreipėsi praleidęs Atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 30 dienų terminą, kuris šiuo atveju taikytinas pagal analogiją. Pareiškėjas į teismą dėl tariamo viešojo intereso gynimo kreipėsi praėjus daugiau nei 12 metų, nors galėjo tai padaryti iki 2006 m. vasario 17 d. Pareiškėjas nenurodė termino praleidimo priežasčių ir neprašė jį atnaujinti.

11. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) atsiliepime į pareiškėjo patikslintą pareiškimą prašė šį pareiškimą atmesti.

12. Tarnyba akcentavo, kad nuosavybės teisės šiuo atveju buvo atkurtos pagal Žemėtvarkos projektą. Žemėtvarkos projekto plane pažymėtas tvenkinys, esantis Sklypo Nr. 1 pietinėje pusėje (kitoje kelio pusėje, nesiribojantis su šiuo žemės sklypu), ir tvenkinys, esantis Sklypo Nr. 2 rytinėje pusėje (besiribojantis su šiuo žemės sklypu). Minėti žemės sklypai suformuoti atliekant kadastrinius matavimus, kadastro duomenų nustatymo data – 2006 m. vasario 7 d. Nei žemės sklypų kadastro duomenų formoje, nei žemės sklypų planuose M 1:2000 esančioje žemės naudmenų eksplikacijoje nėra duomenų apie vandens telkinius (pažymėtos pievos, želdiniai).

Duomenys apie tai, kad tam tikrą dalį žemės sklypų ploto sudaro žemė, užimta vandens telkiniais, nebuvo įrašyti ir į Nekilnojamojo turto kadastrą. 2001 metų Lietuvos Respublikos topografiniame žemėlapyje M 1:10 000 ginčo žemės sklypuose sutartiniu ženklu pažymėta pelkė, ne tvenkinys. Iš Lietuvos erdvinės informacijos portale pateiktų Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10 000 skaitmeninių rastrinių ortofotografinių žemėlapių ORT10LT (toliau – ir ORT10LT), sudarytų 2005–2006 metais, 2009–2010 metais ir 2012–2013 metais, matyti, kad ginčo žemės sklypuose nėra jokio vandens telkinio.

Tvenkinys nėra pažymėtas ir Aplinkos apsaugos agentūros administruojamame Vandens telkinių interaktyviame žemėlapyje (su topografinio pagrindo M 1:50 000 (VEKT) ir paviršinių vandens telkinių geoduomenų (PAV) sluoksniais). Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje (be ortofoto sluoksnio) ir Lietuvos Respublikos adresų registro objektų interaktyviajame žemėlapyje (REGIA) ginčo žemės sklypuose nenurodytas joks vandens telkinys. Tvenkinys ginčui aktualioje teritorijoje nepažymėtas nei Vilniaus rajono vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiajame plane, patvirtintame Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2011 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. T3-193, nei Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialiajame plane, patvirtintame Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. T3-571.

Nors dalis Sklypo Nr. 1 patenka į Kultūros vertybių registre įregistruotos nekilnojamosios kultūros vertybės – (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos – teritoriją, Kultūros paveldo centro 2011 m. rugpjūčio 3 d. parengtame (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos apibrėžtų teritorijos ribų plane ginčui aktualioje teritorijoje nei tvenkiniai, nei kanalai nėra pažymėti. Net ir šiuo metu UETK žemėlapyje šalia ginčo žemės sklypų nėra pažymėti jokie valstybinės reikšmės tvenkiniai. Tarnyba taip pat pastebėjo, kad pareiškėjas nenurodė, kokiu būdu buvo apskaičiuota Sklypo Nr. 2 ploto dalis, į kurią patenka valstybinės reikšmės tvenkinio dalis, nepateikė jokio tokių skaičiavimų pagrindimo ar įrodymų.

Tarnybos nuomone, anksčiau minėtos aplinkybės patvirtina, jog ginčui aktualioje teritorijoje Sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 privatizavimo metu nebuvo valstybinės reikšmės tvenkinių, todėl Vilniaus apskrities viršininkas, Sprendimu atkurdamas nuosavybės teises L. B., nepažeidė pareiškėjo nurodytų teisės normų.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centras „GIS-Centras“ atsiliepime į pareiškėjo patikslintą pareiškimą prašė teismo spręsti savo nuožiūra.

14. GIS-Centras paaiškino, kad jo veikla nėra susijusi su tvenkinių tikslių ribų nustatymu. Atliekant GRPK erdvinių duomenų rinkinio objektų (įskaitant tvenkinių ribas) atnaujinimą, vietovėje stabilių objektų padėtis nustatoma ir GRPK erdvinių duomenų rinkinyje pažymima su ne didesne nei 2,2 m paklaida. Nurodė, jog ginčo tvenkinių šachtinės pertekliaus vandens pralaidos buvo apžiūrėtos 2016 m. spalio 13–14 d. ir 2018 m. balandžio 4–5 d. patikrų metu. 2016 m. spalio 13–14 d. patikros metu Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas pastebėjo, kad šachtinėse pertekliaus vandens pralaidose išimti vandens lygį pakeliantys ir palaikantys uždoriai („šandorai“). GIS-Centras teigė, kad visi GRPK erdviniame duomenų rinkinyje kaupiami objektai nurodyti GRPK erdvinių duomenų rinkinio specifikacijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 3D-850.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepime į pareiškėjo patikslintą pareiškimą prašė šį pareiškimą tenkinti.

16. Aplinkos ministerija pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą dėl 2016 m. gegužės 23 d. teismo sprendimo, 2018 m. sausio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1497-261/2017 padarė išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad UETK nurodytas Sklype Nr. 1 esantis tvenkinys ir Sąraše kaip (duomenys neskelbtini) V įtvirtintas tvenkinys nėra tas pats tvenkinys. Vykdydama 2016 m. gegužės 23 d. teismo sprendimą, Agentūra iš Sklypo Nr. 1 teritorijos išregistravo (duomenys neskelbtini) V tvenkinį, tačiau jame nustatė kito tvenkinio – (duomenys neskelbtini) VII – dalį. (duomenys neskelbtini) VII tvenkinys, į kurį patenka ginčo žemės sklypų dalys, yra ant valstybinės reikšmės upės – (duomenys neskelbtini), todėl ginčo žemės sklypų dalys, kurios patenka į pastarąjį tvenkinį, išimtine nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei ir nuosavybės teisės į jas neatkurtinos (Konstitucijos 47 str., Žemės įstatymo 6 str. 1 d. 6 p. ir 2 d., Vandens įstatymo 4 str. 2 d. 3 p., Atkūrimo įstatymo 13 str.). Aplinkos ministerija atkreipė dėmesį į tai, kad Sprendimo priėmimo metu UETK buvo registruoti duomenys, pagal kuriuos ginčo žemės sklypų dalys pateko į (duomenys neskelbtini) IV ir (duomenys neskelbtini) V tvenkinius, minėti tvenkiniai įrašyti į Sąrašą, patvirtintą 2003 m. spalio 14 d. nutarimu. Taigi, Vilniaus apskrities viršininkas, priimdamas tokį Sprendimą, pažeidė imperatyvias teisės aktų nuostatas, todėl Sprendimas pripažintinas negaliojančiu, taikytina restitucija natūra.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos apsaugos agentūra atsiliepime į pareiškėjo patikslintą pareiškimą prašė šį pareiškimą tenkinti.

18. Agentūra tvirtino, kad (duomenys neskelbtini) tvenkinys atitinka Kriterijus, nes jis įrengtas ant (duomenys neskelbtini) upės, kuri Vyriausybės 1998 m. sausio 10 d. nutarimu Nr. 22 įrašyta į valstybinės reikšmės upių sąrašą. Kriterijai, pagal kuriuos paviršiniai vandens telkiniai būtų priskiriami valstybinės reikšmės paviršiniams vandens telkiniams, įstatyminiu lygmeniu buvo įtvirtinti 2009 m. gruodžio 17 d. įstatymu Nr. XI-580 pakeitus Vandens įstatymo 4 straipsnį. Be to, (duomenys neskelbtini) tvenkinys nebuvo perduotas privačion nuosavybėn iki Vandens įstatymo įsigaliojimo, t. y. 1997 m. lapkričio 19 d. (Vandens įstatymo 4 str. 3 d.). Agentūra paaiškino, kad į ginčo žemės sklypus patenkantis (duomenys neskelbtini) tvenkinio plotas buvo apskaičiuotas naudojant kompiuterinę programą ArcGIS. UETK esantys (duomenys neskelbtini) tvenkinio ribų grafiniai duomenys buvo analizuojami ir lyginami su Sklypo Nr. 1 plane pateiktomis sklypo ribomis bei riboženklių taškų koordinatėmis. Įvykdžiusi 2016 m. gegužės 23 d. teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. I-5781-629/2016 ir įvertinusi teismų nustatytas aplinkybes dėl (duomenys neskelbtini) V ir (duomenys neskelbtini) IV tvenkinių vietos pagal UAB „Sweco hidroprojektas“ pateiktą dokumentaciją, Agentūra padarė išvadą, kad vietoj minėtų tvenkinių turi būti įregistruotas vienas tvenkinys. (duomenys neskelbtini) IV tvenkinio vieta yra kairėje (duomenys neskelbtini) gatvių pusėje, kurioje esantis tvenkinys pagal UETK neturėjo pavadinimo ir identifikavimo kodo, o tvenkinio pavadinimas (duomenys neskelbtini) V turi būti priskirtas (duomenys neskelbtini) III tvenkiniui. Agentūra akcentavo, kad Sprendimo priėmimo metu (duomenys neskelbtini) upė buvo įrašyta į Sąrašą, taigi, atkuriant nuosavybės teises į teritoriją, kurią užėmė (duomenys neskelbtini) tvenkinys, nebuvo atsižvelgta į imperatyvias teisės aktų normas (Konstitucijos 47 str., Žemės įstatymo 6 str. 1 ir 2 d., Vandens įstatymo 4 str. 1 d., Žemės reformos įstatymo 14 str. 1 d. 1 p., Atkūrimo įstatymo 13 str., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.7 str.) ir pažeistas viešasis interesas. Agentūra sutiko su pareiškėjo pozicija, kad dėl valstybinės reikšmės vandens telkinių ar jų dalių perleidimo privačion nuosavybėn valstybės institucijoms kils problemų įgyvendinant vandens telkinių būklės gerinimo priemones ir kt.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

20. Kultūros paveldo departamentas nurodė, kad dalis Sklypo Nr. 1 patenka į nekilnojamosios kultūros vertybės – (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos – teritoriją, todėl žemės ir statybų darbai šioje sklypo dalyje turi būti derinami su Kultūros paveldo departamentu.

II. 21. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 23 d. sprendimu tenkino pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą, t. y. panaikino Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. sausio 18 d. sprendimo Nr. 2.5-41-21743 dalis, kuriomis L. B. atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esančio valstybinės reikšmės paviršinio vandens telkinio-tvenkinio (pavadinimu (duomenys neskelbtini) VII) 0,6123 ha dalį ir žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esančio valstybinės reikšmės paviršinio vandens telkinio-tvenkinio (pavadinimu (duomenys neskelbtini) VII) 0,2377 ha dalį, įpareigojo L. B. grąžinti Lietuvos Respublikai minėtas žemės sklypų 0,6123 ha ir 0,2377 ha dalis bei priteisė jam iš Lietuvos Respublikos atitinkamai 5 969 Eur ir 5 246 Eur.

22. Teismas nustatė, kad ginčijamu Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. 2.5-41-21743 buvo atkurtos nuosavybės teisės į L. B. tenkančią buvusio savininko V. A. (V. A.) iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 4,37 ha žemės, buvusios (duomenys neskelbtini), grąžinant vietoj turėtos 1,48 ha žemės lygiavertį bendrą 3,88 ha žemės sklypą žemės ūkio paskirčiai, esantį (duomenys neskelbtini).

23. Teismas pastebėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. lapkričio 21 d. nutartimi nusprendė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 7 d. sprendimą ir perduoti administracinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas padarė išvadą, kad „pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą bei naikinti Vilniaus apskrities viršininko 2006-01-18 sprendimo Nr. 2.5-41-21743 dalis būtų tuo atveju, jei byloje būtų konstatuota, jog atkuriant nuosavybės teisės į atkurtiną žemę pateko kuris nors iš 2003 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1268 „Dėl valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinių sąrašo ir jų plotų patvirtinimo“ patvirtintame valstybinės reikšmės tvenkinių, esančių Vilniaus rajono savivaldybėje, sąraše (toliau - Sąrašas) nurodytų (duomenys neskelbtini) tvenkinių ar jų dalis“. Nurodyta, kad būtina surinkti įrodymus dėl ginčo tvenkinių užtvankų atstumo iki žiočių ir tokiu būdu identifikuoti valstybinės reikšmės vandens telkinių sąraše nurodytus tvenkinius.

24. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas, į teismą kreipdamasis 2016 m. birželio 15 d., nepraleido termino skundui paduoti, kadangi byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas pakankamai duomenų apie galbūt pažeistą viešąjį interesą gavo anksčiau nei Aplinkos ministerijos 2016 m. gegužės 16 d. raštu.

25. Teismas, apžvelgęs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, pažymėjo, kad Sprendimo priėmimo metu valstybei išimtine nuosavybės teise buvo priskiriami ir negalėjo būti perduoti privačion nuosavybėn tik tie vandens telkiniai, kurie įtraukti į Vyriausybės sudarytą sąrašą. Vandens įstatymo 4 straipsnyje numatytas sąrašas buvo patvirtintas Vyriausybės 2003 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1268. Ginčui aktualios redakcijos (nuo 2005 m. kovo 3 d. iki 2008 m. vasario 26 d.) Sąrašo 3 skyriuje tarp valstybinės reikšmės tvenkinių yra nurodyti penki Vilniaus rajone ant (duomenys neskelbtini) upės įrengti tvenkiniai, atitinkamai (duomenys neskelbtini) I, (duomenys neskelbtini) II, (duomenys neskelbtini) III, (duomenys neskelbtini) IV ir (duomenys neskelbtini) V. Vadovaujantis aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 594 patvirtintu Lietuvos Respublikos upių ir tvenkinių klasifikatoriumi, (duomenys neskelbtini) tvenkiniai buvo įtraukti į UETK.

26. 2003 m. spalio 14 d. nutarimu patvirtiname Sąraše įtraukti penki iš šešių (duomenys neskelbtini) tvenkinių, nurodant jų plotus. Sąraše įrašyti ant upės (duomenys neskelbtini) (vyresnioji upė (duomenys neskelbtini)) esantys tvenkiniai: (duomenys neskelbtini) I (5,1 ha ploto), užtvankos vieta nuo žiočių, kilometrais – 6,5; (duomenys neskelbtini) II (2 ha ploto), užtvankos vieta nuo žiočių, kilometrais – 6,85; (duomenys neskelbtini) III (1,4 ha ploto), užtvankos vieta nuo žiočių, kilometrais – 7; (duomenys neskelbtini) IV (1 ha ploto), užtvankos vieta nuo žiočių, kilometrais – 7,3; (duomenys neskelbtini) V (6,2 ha ploto), užtvankos vieta nuo žiočių, kilometrais – 7,35. Sąraše nėra daugiau duomenų, iš kurių atsispindėtų minėtų tvenkinių vieta. Byloje surinkti grafiniai bei rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ginčo teritorijoje yra daugiau nei penki tvenkiniai, tvenkinių pavadinimai bei jų plotai, nurodyti Sąraše, neatitinka Lietuvos Respublikos upių ir tvenkinių klasifikatoriuje užfiksuotų duomenų, ginčo tvenkinių plotai ir pavadinimai minėtame klasifikatoriuje keitėsi, šiuo metu ginčo teritorija apibrėžiama kaip (duomenys neskelbtini) VII tvenkinys, kai toks tvenkinio pavadinimas Sąraše nėra ir niekada nebuvo įtrauktas. Tvenkinių pavadinimai keitėsi, taip pat keitėsi jų plotai, kas yra natūralu, atsižvelgiant į tvenkinių, kaip inžinierinių struktūrų, specifiką, t. y. juose vandens lygis, o kartu ir vandens užimamas plotas gali kisti, priklausomai nuo vandens lygį palaikančių įrenginių būklės ir jų reguliavimo.

27. Teismas, vertindamas kitą tvenkinių identifikacinį požymį, t. y. užtvankos vietą nuo žiočių (kilometrais), atkreipė dėmesį į Aplinkos apsaugos agentūros 2019 m. sausio 21 d. rašte Nr. (25)-ATS-ll pateiktą informaciją. Agentūra pateikė (duomenys neskelbtini) tvenkinių užtvankų atstumų iki upės (duomenys neskelbtini) žiočių UETK duomenis, apskaičiuotus pagal 2018 m. rugsėjo mėn. GRPK paviršinių vandens telkinių grafinius duomenis, kuriuos Agentūrai teikia Tarnyba. Skaičiavimai atlikti naudojant geografinių informacinių duomenų analizavimo kompiuterinę ArcGIS programinę įrangą ir jos standartinius įrankius. Agentūra nurodė, kad dėl skirtingų metodų, naudotų užtvankų atstumui iki upės žiočių nustatyti, tarp Sąraše pateiktų ir Agentūros apskaičiuotų tvenkinių užtvankų atstumų iki (duomenys neskelbtini) upės žiočių yra nedidelė paklaida. Buvo įvertintas upės (duomenys neskelbtini) ilgis ir nustatyta, kad Sąraše nurodytas upės ilgis (9,1 km) atitinka šios upės ilgį, nurodytą Lietuvos energetikos instituto 2001 m. parengtoje monografijoje „Lietuvos upės. Hidrografija ir nuotėkis“, o pagal naujausius UETK ir GRPK duomenis upės (duomenys neskelbtini) ilgis yra 9,66 km. Vykdant 2016 m. gegužės 23 d. teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. I-5781-629/2016, buvo atlikti duomenų UETK pakeitimai ir vietoj buvusių (duomenys neskelbtini) IV ir (duomenys neskelbtini) V tvenkinių įregistruotas (duomenys neskelbtini) VII tvenkinys. Agentūros pateiktoje UETK žemėlapio ištraukoje ties (duomenys neskelbtini) ant 1995–1999 m. ortofotografinio pagrindo pažymėta, kad šiuo metu įregistruota UETK (duomenys neskelbtini) I tvenkinio užtvankos vieta – 6,12 km, (duomenys neskelbtini) II užtvankos vieta – 6,48 km, (duomenys neskelbtini) V (anksčiau įregistruotas (duomenys neskelbtini) III tvenkiniu) užtvankos vieta – 7 km, (duomenys neskelbtini) VII tvenkinio (anksčiau įregistruoti (duomenys neskelbtini) IV ir (duomenys neskelbtini) V tvenkiniai) užtvankos vieta – 7,44 km nuo upės žiočių. (duomenys neskelbtini) tvenkinių schemoje pagal anksčiau UETK įregistruotą (duomenys neskelbtini) upės vagą (duomenys neskelbtini) I tvenkinio užtvankos vieta buvo nutolusi 6,07 km nuo upės žiočių, (duomenys neskelbtini) II – 6,57 km, (duomenys neskelbtini) V – 7,64 km, (duomenys neskelbtini) IV – 7,78 km.

28. GIS-Centras 2019 m. sausio 15 d. rašte Nr. (9.24)GRPK_S-5 nurodė, kad matavimus atliko naudodamas erdvinius duomenis, vaizduojančius GRPK įregistruotas upės (duomenys neskelbtini) ašinę liniją (ašinės linijos atkarpas) ir (duomenys neskelbtini) tvenkinių ribas, laikant, kad upės (duomenys neskelbtini) žiotys yra šios upės ašinės linijos sankirta su (duomenys neskelbtini) upės krantu, o užtvankų vietos – upės (duomenys neskelbtini) ašinės linijos pirmos sankirtos su kiekvienu iš (duomenys neskelbtini) tvenkinių riba. Skaičiuojant atstumus buvo įtrauktos ir menamos upės ašinės linijos, einančios per tvenkinių ar ežerų teritorijas. Atstumai išmatuoti 10 m tikslumu, matematiškai apvalinant reikšmę. Atlikdami matavimus, naudojo dvi GRPK erdvinių duomenų versijas: 1) pagal 2015 m. kovo 31 d. versiją, nustatant ginčui aktualių užtvankų vietą atsižvelgiant į tuo metu buvusią (duomenys neskelbtini) tvenkinių numeraciją ir (duomenys neskelbtini) upės vietą: atstumai iki (duomenys neskelbtini) I, (duomenys neskelbtini) II, (duomenys neskelbtini) V – matuoti pagal tuo metu buvusios (duomenys neskelbtini) ašinę liniją, o iki (duomenys neskelbtini) III ir (duomenys neskelbtini) V – papildomai įtraukiant upės, einančios per (duomenys neskelbtini) III tvenkinį, ilgį. Rašto priede 1 pažymėta, kad atstumas iki (duomenys neskelbtini) 1 – 6,1 km, (duomenys neskelbtini) I – 6,4 km, (duomenys neskelbtini) II – 6,6 km, (duomenys neskelbtini) III – 7,0 km, (duomenys neskelbtini) IV – 7,4 km, (duomenys neskelbtini) V – 7,7 km.; 2) pagal 2018 m. gruodžio 31 d. versiją, nustatant užtvankų vietą atsižvelgiant į šiuo metu esamą (duomenys neskelbtini) tvenkinių numeraciją ir (duomenys neskelbtini) upės vietą išmatuoti atstumai iki tvenkinių, turinčių pavadinimus (duomenys neskelbtini) I – 6,1 km, (duomenys neskelbtini) II – 6,5 km, (duomenys neskelbtini) V – 7 km, (duomenys neskelbtini) VII – 7,4 km ir (duomenys neskelbtini) VI – 8,5 km.

29. Teismas taip pat nustatė, kad UETK įregistruoto (duomenys neskelbtini) VII tvenkinio vietoje 2001 m. gruodžio 12 d. buvo įregistruotas (duomenys neskelbtini) V tvenkinys, identifikavimo kodas – 12050181, vandens paviršiaus plotas – 0,5 ha, atstumas nuo upės žiočių – 7,7 km. Užtvenktos upės pavadinimas: (duomenys neskelbtini) (išrašo unikalus Nr. 48811). Įregistruota žemės užtvanka ir vandens pertekliaus pralaida: hidrotechnikos statinio kodas: 12010480h0010, 12010480h0004. (duomenys neskelbtini) IV tvenkinys UETK įregistruotas 2001 m. gruodžio 12 d., vandens paviršiaus plotas – 1,1 ha, atstumas nuo upės žiočių – 7,8 km. Užtvenktos upės pavadinimas: (duomenys neskelbtini) (išrašo unikalus Nr. 35183). Įregistruota žemės užtvanka ir vandens pertekliaus pralaida: hidrotechnikos statinio kodas: 12010480h0011, 12010480h0005.

30. Remiantis GIS-Centro ir Agentūros atliktų vietovės patikrinimų metu surinktais duomenimis bei Žuvininkystės tvenkinių rekonstrukcijos projekto (1963 m.) informacija, tvenkiniai, turintys pavadinimus (duomenys neskelbtini) IV ir (duomenys neskelbtini) V, yra vienodame vandens lygyje ir nėra tarpusavyje atskirti hidrotechnikos statiniais, užtvanka ar vandens šliuzais reguliatoriais, todėl buvusių (duomenys neskelbtini) IV ir (duomenys neskelbtini) V tvenkinių vietoje GRPK įregistruotas vienas bendras tvenkinys, kuriam vėliau priskirtas pavadinimas (duomenys neskelbtini) VII. Patikrinimų metu taip pat nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) upės ašinė linija iki 2018 m. vasario mėnesio buvo registruota klaidingai, t. y. vandentakio vietoje, todėl (duomenys neskelbtini) upės ašinės linijos vieta UETK patikslinta. Vykdydama 2016 m. gegužės 23 d. teismo sprendimą, Agentūra išregistravo (duomenys neskelbtini) V tvenkinį. Agentūra pakeitė ir kito tvenkinio pavadinimą iš „(duomenys neskelbtini) III“ į „(duomenys neskelbtini) V“.

31. Teismas padarė išvadą, kad, pagal Agentūros ir Gis-Centro pateiktus duomenis, labiausiai nuo upės žiočių nutolęs yra šiuo metu UETK įregistruotas (duomenys neskelbtini) VII tvenkinys. (duomenys neskelbtini) VII tvenkinio užtvankos vieta yra 7,4 km ir beveik atitinka Sąraše nurodyto (duomenys neskelbtini) IV tvenkinį pagal atstumą nuo užtvankos – 7,3 km bei (duomenys neskelbtini) V tvenkinį pagal atstumą nuo užtvankos – 7,35 km, įvertinus tai, kad šie du tvenkiniai buvo laikyti atskirais tvenkiniais. UETK duomenimis, iki 2018 m. vasario mėnesio Sklypo Nr. 1 dalis pateko į tvenkinį pavadinimu (duomenys neskelbtini) V, Sklypo Nr. 2 dalis – į tvenkinį pavadinimu (duomenys neskelbtini) IV. Šie tvenkiniai priimant Sprendimą buvo ir šiuo metu yra (paaiškėjus, kad tai vienas tvenkinys) valstybinės reikšmės vidaus vandenys.

32. Teismas, remdamasis Konstitucinio Teismo doktrina, Vandens įstatymo 4 straipsnio, Žemės įstatymo 1 dalies 6 punkto, Žemės reformos įstatymo 14 straipsnio nuostatomis, pabrėžė, kad teisės aktuose yra įtvirtintas draudimas privatizuoti (įgyti privačion nuosavybėn) valstybinės reikšmės vidaus vandenis. Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantys administraciniai aktai, priimti atkuriant nuosavybės teises, turi būti ginčijami ir, jei yra tam pagrindas, panaikinami dėl jų neteisėtumo bei taikomos tokio administracinio akto teisinės pasekmės – Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklausantis turtas be išlygų grąžinamas valstybės nuosavybėn. Dėl aplinkybės, kad nuo Sprendimo praėjo jau 13 metų, teismas pažymėjo, kad ginčijant neteisėtus aktus ir jų pagrindu atsiradusios nuosavybės perleidimo sandorius, kuriems likus galioti būtų nepaisoma konstitucinių teisinės valstybės imperatyvų, kai iš ne teisės atsirastų teisė, viešasis interesas užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą nusveria interesą garantuoti teisinių santykių stabilumą.

33. Teismas nesutiko su L. B. teiginiais, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-5781-629/2016 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1497-261/2017 patvirtina, jog jam nuosavybės teise priklausančiame sklype nebuvo jokio tvenkinio. Priešingai, teismai pažymėjo, jog toks sprendimas nereiškia, kad (duomenys neskelbtini) V tvenkinys netenka valstybinės reikšmės vandens telkinio statuso ir yra išbraukiamas iš Sąrašo, nes šiuo sprendimu konstatuojama tik netiksliai įregistruota šio tvenkinio vieta; iš bylos duomenų negalima vienareikšmiškai teigti, jog ginčo žemės sklype jokio tvenkinio nėra ar niekada nebuvo; L. B. 2007 m. ginčo teritorijai rengė tvenkinio rekonstrukcijos projektą, kurio aiškinamajame rašte buvo nurodyta, kad planuojama atstatyti buvusį tvenkinį, o Vilniaus rajono savivaldybės administracija nurodė, kad pareiškėjo žemės sklype yra likęs vandens išleidimo įrenginys.

34. Teismo vertinimu, Sprendimo priėmimo metu ginčo tvenkiniai atitiko ir šiuo metu atitinka priklausymo valstybinės reikšmės vidaus vandenims kriterijų. Sprendimo priėmimo metu ginčo teritorija pateko į įregistruotų ir valstybinės reikšmės vidaus vandenims priskirtą tvenkinių, pavadinimais (duomenys neskelbtini) IV ir (duomenys neskelbtini) V, teritoriją ir todėl Vilniaus apskrities viršininkas, priimdamas Sprendimą, pažeidė teisės aktų normas, draudžiančias valstybei nuosavybės teise priklausantį vandens telkinį perduoti privačion nuosavybėn. Valstybinės reikšmės vandens telkinio statusą nulemia pats jo buvimo ant valstybinės reikšmės upės faktas, taip pat atsižvelgiama į kriterijų dėl žiočių, todėl duomenų neįtraukimas į Sąrašą negali turėti įtakos tvenkinio teisiniam režimui. Teismas pripažino, kad į Sklypus Nr. 1 ir Nr. 2 pateko ir patenka (duomenys neskelbtini) kaime esantys tvenkiniai, todėl nuosavybės teisės į vandens telkinį L. B. atkurtos nepagrįstai. Taigi, ginčijama Sprendimo dalis naikintina kaip prieštaraujanti aukštesnės galios teisės aktams.

35. Teismas akcentavo, kad, panaikinus ginčijamą Sprendimo dalį, taikytina restitucija natūra, t. y. 0,6123 ha valstybinės reikšmės tvenkinio dalis Sklype Nr. 1 ir 0,2377 ha valstybinės reikšmės tvenkinio dalis Sklype Nr. 2 grąžintina valstybės nuosavybėn, privačion nuosavybėn ji buvo įgyta neatlygintinai (Civilinio kodekso 1.80 str. 2 d., 4 d., 4.96 str. 3 d.). Pagal byloje esančius VĮ Registrų centro duomenis, Sklypo Nr. 1 (1,19 ha ploto) vidutinė rinkos vertė 2016 m. birželio 15 d. buvo 11 600 Eur, todėl už 0,6123 ha L. B. iš valstybės priteistina 5 969 Eur. Sklypo Nr. 2 (2,69 ha ploto) vidutinė rinkos vertė – 59 372 ha, todėl už 0,2377 ha priteistina 5 246 Eur.

III. 36. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo pareiškimą atmesti.

37. Tarnyba mano, kad teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, neatskleidė bylos esmės ir neįsigilino į bylai reikšmingas aplinkybes, rėmėsi vien fragmentiškais faktiniais duomenimis. Pabrėžia, kad tvenkinio ribos nėra statiškos, jos priklauso nuo patvankos lygio (t. y. vandens lygio tvenkinyje). Per daugybę metų tvenkinio ribos gali kisti ir dėl natūralių gamtinių procesų, pavyzdžiui, krantų erozijos, augmenijos vešėjimo. Nagrinėjamoje byloje nėra jokio oficialaus dokumento, kuriame būtų nustatytos konkrečios ir aiškios ginčo valstybinės reikšmės paviršinio vandens telkinio-tvenkinio ribos, kuriomis būtų galima remtis apskaičiuojant tvenkinio plotą, patenkantį į Sklypus Nr. 1 ir Nr. 2. Atsižvelgiant į tai, negalima teigti, kad byloje buvo nustatytas tikslus tvenkinio plotas, patenkantis į ginčo žemės sklypus, ir už šį plotą priteista teisinga kompensacija. Tarnyba teigia, kad teismas neanalizavo ir neįvertino aplinkybės, jog Sprendimo priėmimo metu Sklypuose Nr. 1 ir Nr. 2 faktiškai nebuvo vandens telkinio, tai patvirtina įvairūs dar atsiliepime į pareiškimą minėti duomenys, t. y. duomenys Sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 kadastro duomenų formoje ir planuose M 1:2000 esančioje žemės naudmenų eksplikacijoje, 2001 m. Lietuvos Respublikos topografiniame žemėlapyje M 1:10 000, Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10 000 skaitmeniniuose rastriniuose ortofotografiniuose žemėlapiuose ORT10LT, Vandens telkinių interaktyviame žemėlapyje (su topografinio pagrindo M 1:50 000 (VEKT) ir paviršinių vandens telkinių geoduomenų (PAV) sluoksniais), Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje (be ortofoto sluoksnio) ir Lietuvos Respublikos adresų registro objektų interaktyviajame žemėlapyje (REGIA), Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre (specialieji planai) bei Kultūros vertybių registro interaktyviame žemėlapyje.

38. Tarnyba nesutinka su teismo pozicija, kad viešasis interesas užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą nusveria interesą garantuoti teisinių santykių stabilumą ir todėl Sprendimas turi būti panaikintas. Teigia, kad Sprendimo panaikinimas, nesant nei neteisėtų atsakovų veiksmų, nei kitų aplinkybių, patvirtinančių ginčo žemės sklypams neigiamą poveikį, neatitiktų proporcingumo principo ir nepagrįstai sugriautų susiklosčiusių teisinių santykių stabilumą, pažeistų L. B. teisėtą lūkestį toliau naudotis beveik prieš 12 metų jam grąžintais žemės sklypais. Šiuo atveju realus tvenkinių buvimas Sklypuose Nr. 1 ir Nr. 2 neįrodytas, ginčo tvenkinys nėra realiai naudojamas visuomenės poreikiams tenkinti, o pareiškėjas nepagrindė, kaip konkrečiai pažeidžiamas viešasis interesas, todėl teiktinas prioritetas teisinių santykių stabilumui.

39. Atsakovas L. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo pareiškimą atmesti; netenkinus šio reikalavimo, pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 23 d. sprendimą, t. y. netaikyti restitucijos natūra arba priteisti L. B. iš Lietuvos Respublikos už žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) 0,6123 ha dalį – 56 100 Eur, o už žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) 0,2377 ha dalį – 23 000 Eur; taip pat pridėti prie bylos turto vertinimo ataskaitą Nr. N1906S14 bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

40. L. B. tvirtina, kad teismas klaidingai nustatė faktines aplinkybes, konstatuodamas, jog Sklypuose Nr. 1 ir Nr. 2 yra valstybinės reikšmės (duomenys neskelbtini) VII tvenkinys. Tokia teismo išvada prieštarauja tiek teisės aktams (be kita ko, (duomenys neskelbtini) VII tvenkinys nėra įtrauktas į Sąrašą, o teisė vandens telkinius pripažinti valstybinės reikšmės (įtraukti į Sąrašą) suteikta tik Vyriausybei), tiek įsiteisėjusiais teismų sprendimais (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-5781-629/2016, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1497-261/2017 bei 2018 m. lapkričio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-4941-525/2018) nustatytoms faktinėms aplinkybėms, be kita ko, kad (duomenys neskelbtini) I–V tvenkinių vietos nurodytos netiksliai, o GIS-Centras yra nurodęs, kad Sklype Nr. 1 nustatyta vandens telkinio riba yra tvenkinio, kuris nėra įtrauktas į Sąrašą, todėl neturėtų būti UETK objektu, riba. L. B. pakartoja, kad nuosavybės teisės jam atkurtos remiantis Žemėtvarkos projekto sprendiniais, Agentūra neturėjo pagrindo nesivadovauti šiais sprendiniais. Tarnybos pateiktuose dokumentuose nurodyta, kad Sprendimo priėmimo metu (2006 metais) Sklype Nr. 1 nebuvo vandens telkinių, ginčui aktualioje sklypo dalyje kartografuota pieva ir želdiniai. Tai, kad Sklype Nr. 1 nebuvo ir nėra vandens telkinių ar pelkės, patvirtina tiek nuosavybės teisių atkūrimo dokumentai, tiek Kultūros paveldo departamento pateikti dokumentai, tiek UAB korporacijos „Matininkai“ parengtas žemėtvarkos projektas, tačiau teismas nepasisakė dėl šių įrodymų. (duomenys neskelbtini) IV tvenkinys buvo perkeltas iš vakarinės (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, (duomenys neskelbtini) V vadinamas tvenkinys perkeltas iš pietinės (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Po įsiteisėjusio teismo sprendimo (duomenys neskelbtini) V tvenkinys neteisėtai įregistruotas L. B. priklausančiame žemės sklype, šis tvenkinio pavadinimas suteiktas buvusiam (duomenys neskelbtini) III tvenkiniui.

41. L. B. nuomone, nustatant ginčo tvenkinių užtvankų atstumą iki upės žiočių, neturėtų būti remiamasi GIS-Centro nurodytais atstumais, kadangi GIS-Centras 2019 m. sausio 15 d. rašte Nr. (9.25) GRPK_S-5 paaiškino, kad užtvankos ir upės žiotys nėra GRPK objektai, todėl jam nežinoma metodika, taikoma matuojant atstumus nuo upės žiočių iki tvenkinio užtvankos; nurodytiems atstumams patikrinti būtina žinoti, kokią medžiagą naudojant ir kaip tuo metu buvo išmatuoti atstumai. GIS-Centro nurodyti atstumai yra netikslūs, neįvertinta upės laužyta konfigūracija, buvo remtasi tiesinėmis atkarpomis, matavimus matematiškai apvalinant 10 m tikslumu, taip pat naudotos dvi erdvinių duomenų versijos: 2015 m. kovo 31 d. versija, sudaryta pagal buvusią (duomenys neskelbtini) tvenkinių numeraciją, ir 2018 m. gruodžio 31 d. versija, sudaryta pagal Aplinkos apsaugos agentūros neteisėtai ir nepagrįstai sukeistas (duomenys neskelbtini) I–V tvenkinių vietas, plotus ir registracijos numerius.

L. B. pastebi ir tai, kad (duomenys neskelbtini) III ir IV tvenkinių kaip valstybinės reikšmės tvenkinių registracija UETK panaikinta be Vyriausybės nutarimo (Vandens įstatymo 4 str. 3 d.). L. B. teigimu, Agentūros nustatyti atstumai nuo patvankos iki žiočių taip pat nėra tikslūs, be to, kilo abejonių dėl šių duomenų patikimumo, nes Agentūra yra suinteresuotas asmuo, turintis tikslą „pateisinti“ tvenkinių duomenų kaitaliojimą. Pareiškėjas į teismą kreipėsi gavęs duomenis būtent iš Agentūros, kuriai buvo žinomas 2016 m. gegužės 23 d. teismo sprendimas ir jame nustatytos faktinės aplinkybės, kad Sklype Nr. 1 nėra tvenkinio.

L. B. mano, kad atstumai nuo upės žiočių iki (duomenys neskelbtini) III ir IV tvenkinių nebuvo matuoti, nes grafinėje medžiagoje nepateikta (duomenys neskelbtini) upės situacija nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) upės, neaišku, kaip nustatytas daugiau nei 6 km laužytos konfigūracijos (duomenys neskelbtini) upės ilgis nuo žiočių (duomenys neskelbtini) upėje, kokia metodika remtasi. Pareiškėjas neįvykdė 2018 m. gruodžio 4 d. teismo nutartyje suformuluoto įpareigojimo pasitelkti specialistus, surinkti įrodymus dėl ginčo tvenkinių užtvankų atstumo iki žiočių ir tokiu būdu identifikuoti Sąraše nurodytus tvenkinius.

Išanalizavus GIS-Centro, Agentūros bei L. B. pateiktus (bet teismo nepriimtus) matininko Š. L. ir Lietuvos energetikos instituto Hidrologijos laboratorijos prof. B. G. duomenis, matyti, kad visi nustatyti atstumai labai skiriasi nuo nurodytųjų Sąraše. Pagrindinė to priežastis yra aplinkybė, kad nuo 2003 metų buvo naudojami skirtingi kartografiniai planai, matavimų metodika. L. B. atkreipia dėmesį ir į tai, kad teismas konstatavo, jog labiausiai nuo upės žiočių nutolęs (7,4 km) yra šiuo metu UETK įregistruotas tvenkinys pavadinimu (duomenys neskelbtini) VII, kuris beveik atitinka Sąraše nurodytus (duomenys neskelbtini) IV ir (duomenys neskelbtini) V tvenkinius (atstumai nuo užtvankos, atitinkamai, 7,3 km ir 7,35 km), tačiau teismas nepaisė, kad Agentūros 2019 m. sausio 28 d. rašte Nr. (25)-ATS-15 yra minimas ir kitas atstumas iki (duomenys neskelbtini) VII tvenkinio – 7,78 km.

Teismas neteisingai nurodė (duomenys neskelbtini) IV ir V tvenkinių atstumus nuo upės žiočių – 7,8 km, nes tokie atstumai neminimi nei Agentūros raštuose, nei Sąraše.

42. L. B. pabrėžia, kad (duomenys neskelbtini) V tvenkinys buvo neteisėtai įkeltas į Sklypą Nr. 1, o (duomenys neskelbtini) IV tvenkinys – atkeltas iš vakarinės (duomenys neskelbtini) gatvės pusės į Sklypą Nr. 2, tai patvirtina Vilniaus rajono savivaldybės ir Agentūros raštai (2016 m. liepos 19 d. raštas Nr. (9.24)GRPK-S-65, 2016 m. liepos 14 d. raštas Nr. A33(1)-4847, 2018 m. gegužės 21 d. raštas Nr. (25)A4-4803). Neprivatizuojamų ir valstybės išperkamų teritorijų plane ir Žemėtvarkos projekte esantys duomenys patvirtina, kad Sprendimo priėmimo metu ginčui aktualioje teritorijoje nebuvo Vyriausybės nutarimais patvirtintų valstybinės reikšmės vandens telkinių.

Kadangi Sklypai Nr. 1 ir Nr. 2 yra dešinėje (duomenys neskelbtini) gatvių pusėje, jie niekada nesiribojo su (duomenys neskelbtini) IV ir V tvenkiniais. Sąraše nėra duomenų apie (duomenys neskelbtini) I–V tvenkinių vietą. (duomenys neskelbtini) VII tvenkinys nėra įtrauktas į Sąrašą, iki 2018 metų jis nebuvo ir įregistruotas UETK, nes jo plotas mažesnis nei 0,5 ha. Bylos nagrinėjimo metu pastarojo tvenkinio plotas neteisėtai buvo padidintas, tam panaudojant Sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 dalis, ir įregistruotas UETK, nesilaikant Vandens įstatymo ir Vyriausybės nustatytos tvarkos, todėl jis neįgijo valstybinės reikšmės statuso (nėra Vyriausybės nutarimo dėl šio tvenkinio įtraukimo į Sąrašą).

Be to, teismas nepagrįstai laikė, kad (duomenys neskelbtini) VII vietoje 2001 m. gruodžio 12 d. UETK buvo įregistruotas (duomenys neskelbtini) V tvenkinys (identifikavimo kodas 12050181), nes (duomenys neskelbtini) V tvenkinio plotas, nurodytas Sąraše, yra 6,2 ha, o ne 0,5 ha. L. B. nuomone, nei pareiškėjas, nei teismas nepagrįstai nesiaiškino, kokiu pagrindu Agentūra kaitaliojo valstybinės reikšmės vandens telkinių duomenis (plotus, numerius ir vietas), patvirtintus Vyriausybės nutarimu, bei nepagrįstai rėmėsi šiais klaidingais ir neteisėtais duomenimis.

L. B. pakartoja, kad su Kultūros vertybių apsaugos departamentu dar 2008 metais buvo suderintas projektas – vietoj Sklype Nr. 1 užpelkėjusios, apaugusios krūmais ir apleistos teritorijos iškasti 0,47 ha tvenkinį, o dėl Sklypo Nr. 2 2009 metais buvo parengtas vertikalinio išplanavimo ir sutvarkymo projektas. Darbai buvo sustabdyti inicijavus nagrinėjamą administracinę bylą. Sklype Nr. 2 yra 0,15 ha ploto užpelkėjusi dalis, kurią pareiškėjas nurodo kaip (duomenys neskelbtini) VII tvenkinio dalį, nors ši dalis net nesiriboja su (duomenys neskelbtini) upe.

43. L. B. atkreipia dėmesį į tai, kad teismas įpareigojo jį grąžinti valstybei 0,6123 ha ploto Sklypo Nr. 1 dalį ir 0,2377 ha ploto Sklypo Nr. 2 dalį neatlikęs kadastrinių geodezinių matavimų. GIS-Centro atliktas plotų nustatymas turi daug trūkumų (be kita ko, nenustatyta kranto linija, nes nėra vandens). Nei Agentūra, nei GIS-Centras neturi leidimo vykdyti kadastrinius matavimus. Pareiškėjas neįvykdė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 7 d. sprendime ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartyje suformuluoto įpareigojimo pateikti tikslius žemės sklypų dalių plotų, kuriems prašoma taikyti restituciją, matavimus arba geodezinius matavimus, reikalingus sudarant topografines nuotraukas bei nustatant vidutines rinkos kainas. Pareiškėjas ne kartą tikslino savo reikalavimus, nurodydamas skirtingus prašomos grąžinti žemės plotus.

44. L. B. tvirtina, kad pareiškėjas, apskaičiuodamas jam priteistinas sumas, neįsigilino į aplinkybę, kad L. B. per 13 metų ginčo žemės sklypuose atliko įvairius darbus: Sklype Nr. 1 atlikti kadastriniai matavimai, padaryta topografinė nuotrauka, šlapioje ir krūmais apaugusioje dalyje, esančioje kultūros vertybės teritorijoje, gautos sąlygos ir parengtas bei suderintas 2008 m. liepos 1 d. tvenkinio 0,41 ha kasimo projektas Nr. 0573, atlikti geologiniai tyrinėjimai gręžiniais, nesant jokio vandens ar tvenkinio, 2013 metais pradėtas ir 2015 metais baigtas viso 1,19 ha teritorijos išplanavimo projektas, suderintas ir sustabdytas pareiškėjo teismui pateiktu pareiškimu bei prašymu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, stabdant disponavimą žemės sklypu ir jo valdymą; Sklype Nr. 2 atlikti kadastriniai matavimai, padaryta sklypo topografinė nuotrauka, parengtas ir patvirtintas 2009 m. žemės sklypo vertikalinio planavimo ir sutvarkymo projektas, išduotas statybos leidimas Nr. 0194, iki pareiškėjo pareiškimo padavimo teismui teritorijoje atlikta 90 proc. darbų, Vilniaus rajono savivaldybė 2013 metais išdavė sąlygas sklypo detalaus išplanavimo projekto rengimui, projektas suderintas, bet dėl teisminio proceso nėra galimybės jį pateikti tvirtinimui. L. B. ginčo sklypų priežiūrą vykdo nuo 2006 metų, darbų atlikimas pareikalavo didelių piniginių lėšų, laiko ir fizinio darbo. Pagal turimus dokumentus, minėtiems darbams atlikti sumokėta 37 000 Eur. Visi atlikti darbai žymiai padidino ginčo žemės sklypų vertę. Pagal nepriklausomo vertintojo J. S. (UAB NILL NILL) turto vertinimo ataskaitą Nr. N1906S14, nurodytos grąžinti Sklypo Nr. 1 dalies vertė 2019 m. birželio 11 d. buvo 56 100 Eur, Sklypo Nr. 2 dalies – 23 000 Eur. Be to, L. B. įsitikinimu, teismas nepagrįstai įpareigojo jį, kurio sąžiningumu neabejojama, žemės grąžinimo procedūras vykdyti savo jėgomis ir lėšomis. Teismas nenurodė, kas turėtų kompensuoti už jo atliktas būtinas žemės sklypų grąžinimo procedūras. Toliau L. B. apžvelgia Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, susijusią su gero valdymo principu, valdžios institucijų klaidų taisymu, nuosavybės išreikalavimu iš sąžiningo įgijėjo, proporcingumo principu ir kt.

45. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į atsakovo L. B. apeliacinį skundą prašo šį apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo pareiškimą atmesti, arba pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir netaikyti restitucijos.

46. Tarnyba iš esmės pakartoja savo apeliacinio skundo argumentus. Akcentuoja, kad byloje nebuvo nustatytas tikslus ginčo tvenkinio plotas, patenkantis į privačius žemės sklypus, o pateikti ploto skaičiavimai yra tik apytiksliai, paremti tam tikru laiku buvusiais ortofotografiniais duomenimis, nepaisant to, kad tvenkinių ribos nėra statiškos. Tarnyba nesutinka su L. B. pozicija, kad tuo atveju, jei teismo sprendimas taikyti restituciją natūra būtų pripažintas pagrįstu, jam už grąžintinas Sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 dalis turėtų būti priteista iš viso 79 100 Eur. Mano, kad šiuo atveju nesiremtina pateikta turto vertinimo ataskaita, nes joje pateikti duomenys negali būti laikomi besąlygiškai objektyviais (turto vertinimo ataskaitą pateikęs asmuo, t. y. turto savininkas, yra suinteresuotas didesnės turto vertės nustatymu, Tarnybos atstovai neturėjo galimybės dalyvauti turto vertinime), taip pat neatsižvelgta į svarbią aplinkybę, jog grąžintinos žemės sklypų dalys tariamai užimtos tvenkinio (faktiškai šiuo metu yra užpelkėjusios), grąžintinos žemės sklypų dalys nėra įvertintos atskirai, nenustatyta šių dalių geografinė padėtis. Turto vertinimo ataskaita negali būti prilyginta teismo paskirtai ekspertizei, o bylos nagrinėjimo metu L. B. neprašė turto vertės nustatymui skirti ekspertizę. Tarnyba pastebi ir tai, kad L. B. turto vertinimo ataskaitą pateikė tik bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, nors turėjo galimybę ją užsakyti ir anksčiau.

47. Atsakovas L. B. atsiliepime į atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą prašo šį apeliacinį skundą tenkinti.

48. L. B. sutinka su Tarnybos argumentais, kad teismas klaidingai nustatė faktines aplinkybes, konstatuodamas, jog Sklypuose Nr. 1 ir Nr. 2 yra valstybinės reikšmės (duomenys neskelbtini) VII tvenkinys. Teigia, kad ginčo žemės sklypų dalių grąžinimas valstybei, nesant nei neteisėtų atsakovų veiksmų, nei kitų aplinkybių, neatitiktų proporcingumo principo, nepagrįstai sugriautų teisinių santykių stabilumą bei sužlugdytų L. B. teisėtus lūkesčius, kadangi jis šiuos žemės sklypus naudoja jau 13 metų, į juos investavo daug laiko ir pinigų (parengti net 4 projektai, atlikti didelės apimties darbai). Nei tvenkinių buvimas Sklypuose Nr. 1 ir Nr. 2, nei tvenkinių realus naudojimas visuomenės poreikiams tenkinti šioje byloje nebuvo įrodytas, o pareiškėjas nesugebėjo paaiškinti, kaip konkrečiai pažeidžiamas visuomenės interesas.

49. Pareiškėjas Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras, ginantis viešąjį interesą, atsiliepime į atsakovų apeliacinius skundus prašo šiuos apeliacinius skundus atmesti.

50. Pareiškėjas teigia, kad tiek Žemėtvarkos projekto, patvirtinto Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 3267-41, ištraukoje, tiek (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės, miško ir vandens telkinių plane, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1999 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. 2263-41, L. B. suprojektuoti žemės sklypai Nr. 589-1 ir Nr. 589-2 yra pažymėti mėlyna spalva, kuria žymimi vandenys (Valstybinės geodezijos ir kartografijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 1999 m. liepos 7 d.

įsakymu Nr. 27 patvirtintas „Topografinių M 1:10 000 žemėlapių techninių reikalavimų reglamento GKTR 2.02.02:1999. Topografinio M 1:10 000 žemėlapio turinys, kodai ir sutartiniai ženklai. Antrasis pataisytas leidimas“). Minėtame plane akivaizdžiai matyti vienas vandens telkinys, su aiškiai pažymėta kranto linija, sutartiniais topografiniais ženklais pažymėti pylimai, sankasos, užtvankos. 2000 metais matininko sudarytame žemės sklypų Nr. 589-1 ir Nr. 589-2 abrise M 1:2000 pirmajame sklype pažymėta „pelkė su krūmais“, antrajame – „pelkė, šlapia pieva su krūmais“.

Abrise suprojektuotų Sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 riba nubrėžta lygiai su (duomenys neskelbtini) upe, o sklypas Nr. 589-2 ribojasi su pažymėta užtvanka (taške 7), abrise taip pat pažymėti kiti pylimai, užtvankos ir vandens pralaidos. Akcentuotina, kad pelkės prigimtis yra natūrali, o tvenkinys – tai dirbtinis vandens telkinys, susidaręs dėl hidrotechnikos statinių. Nors abrise minima pelkė, iš kitų pažymėtų duomenų (greta bėgančios upės, hidrotechnikos statinių) darytina išvada, jog Sklype Nr. 1 (projektinis Nr. 589-2) ir Sklype Nr. 2 (projektinis Nr. 589-1) buvo tvenkinio dalis.

Žemėtvarkos projekte ir (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės, miško ir vandens telkinių plane tvenkiniai iš esmės ir neturėjo būti pažymėti kaip valstybės išperkami ir neprivatizuojami, kadangi kriterijai, kuriais vadovaujantis paviršiniai vandens telkiniai priskiriami valstybinės reikšmės vidaus vandenims, buvo patvirtinti aplinkos ministro 2001 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. 276. Pareiškėjas pažymi, kad upė (duomenys neskelbtini) į Sąrašą buvo įtraukta Vyriausybės 1998 m. sausio 10 d. nutarimu Nr.

22. Ant valstybinės reikšmės upės buvę tvenkiniai atitiko Kriterijų reikalavimus (3 p.), todėl visi (duomenys neskelbtini) tvenkiniai (I–V) buvo įrašyti į Sąrašą 2003 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1268. (duomenys neskelbtini) IV ir V tvenkinių duomenys į UETK, įsteigtą nuo 2001 m. sausio 1 d., buvo įtraukti 2001 m. gruodžio 12 d., nurodant, be kita ko, kad (duomenys neskelbtini) V tvenkinio vandens paviršiaus plotas – 5 ha, atstumas nuo upės žiočių – 7,7 km; (duomenys neskelbtini) IV tvenkinio vandens paviršiaus plotas – 1,1 ha, atstumas nuo upės žiočių – 7,8 km.

Pareiškėjas pabrėžia, kad Žemėtvarkos projektas ar kiti sklypo formavimo dokumentai nesukūrė pareigos Vilniaus apskrities viršininkui priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, jeigu tai prieštarauja aukštesnės galios teisės normoms, galiojančioms sprendimo priėmimo metu. Pareiškėjas pakartotinai pastebi ir tai, kad buvę savininkai valdė tik žemę, o ne vandens telkinį, todėl nuosavybės teisės į vandens telkinį L. B. atkurtos pažeidžiant imperatyvias teisės aktų normas (Atkūrimo įstatymo 16 str. 9 d. 9 p.).

51. Pareiškėjas teigia, kad, remiantis GIS-Centro paaiškinimais (2018 m. kovo 23 d. raštas), duomenys, vaizduojantys (duomenys neskelbtini) IV tvenkinį, fiksuojami nuo 2005 m. vidurio (Lietuvos Respublikos teritorijos M. 1:10 000 georeferencinių erdvinių duomenų rinkinys GDR10LT (toliau – ir GDR10LT)). Duomenys, vaizduojantys pelkes, GDR10LT pradėti kaupti 2011 metais. Duomenys, vaizduojantys pelkę (duomenys neskelbtini) V tvenkinio teritorijoje, buvo įvesti 2011 metais, pagal 2009–2010 metų ORT10LT žemėlapyje matomą vietovės situaciją. 2015 m. kovo 9 d. gavęs prašymą išregistruoti GDR10LT nurodytą pelkę, GIS-Centras išanalizavo ORT10LT matomą vietovės situaciją ir nustatė, kad toje vietovėje, t. y.

Sklype Nr. 1, yra tvenkinys, UETK įregistruotas kaip (duomenys neskelbtini) V. Iš kompetentingos institucijos – GIS-Centro – pateiktų archyvinių duomenų matyti, kad Sprendimo priėmimo metu Sklypas Nr. 2 pateko į (duomenys neskelbtini) IV tvenkinio, kuris buvo registruotas UETK kaip valstybinės reikšmės vandens telkinys, teritoriją, o Sklypas Nr. 1 pateko ne į pelkės, o į (duomenys neskelbtini) V tvenkinio teritoriją. Pareiškėjo nuomone, šiuo atveju nesiremtina 2001 metų, 2005–2006 metų žemėlapiais, kurie, Tarnybos vertinimu, patvirtina, jog ginčo žemės sklypuose nebuvo pavaizduotas tvenkinys, kadangi tvenkiniu laikytina ne tik teritorija, kurioje akimi matomas veidrodinis vandens paviršius, bet ir teritorija, apaugusi vandens augmenija (pvz., meldai, nendrės) (GRPK nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2013 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 215, 5 p.).

GIS-Centras byloje išsamiai paaiškino, kodėl buvo klaidingai identifikuota viena iš teritorijų, ir pagrindė, kad tiek Sklype Nr. 1, tiek Sklype Nr. 2 esanti ginčo teritorija yra tvenkinio dalis. GIS-Centras 2015 m. lapkričio 24 d., 2015 m. gruodžio 29 d. ir 2016 m. spalio 13 d. atliko Sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 patikras vietovėje ir tuometinio tvenkinio (buvęs pavadinimas – (duomenys neskelbtini) V) teritorijoje užfiksavo vandens telkinį (vandens teritoriją), gausiai apaugusią nendrynu, dalis Sklypo Nr. 2 teritorijos užpilta gruntu ir suformuotas šlaitas. 2016 m. gegužės 17 d. patikros metu nustatyta, kad buvusi pelkėta teritorija apsemta vandeniu, todėl ši teritorija priskirta tvenkinio teritorijai.

GIS-Centras, kartu su Vilniaus rajono savivaldybės atstovu, 2016 m. liepos 1 d. pakartotinai atliko patikrą ir nustatė, kad dėl buvusios sausros vanduo kiek atsitraukė, tačiau toliau matoma teritorija, apaugusi vandens drėgmę mėgstančiais augalais, buvo apsemta vandeniu. GIS-Centras, atlikęs patikrinimą vietovėje 2018 m. balandžio 4–5 d., nurodė, kad GRPK įregistruoto (duomenys neskelbtini) VII (buv. (duomenys neskelbtini) IV ir V) tvenkinio riba prie ginčo žemės sklypų sutampa su lauko patikros metu užfiksuoto matomo vandens paviršiaus riba; matomo vandens paviršiaus plotai, patenkantys į šiuos žemės sklypus, daugiausiai apaugę nendrėmis;

šachtinėse pertekliaus vandens pralaidose (PVP) išimti vandens lygį pakeliantys ir palaikantys uždoriai, kas galbūt lėmė pažemėjusį vandens lygį tvenkinyje, kuris buvo žemesnis nei projektinis normaliai patvenktas vandens lygis (NPL). Iš GIS-Centro pateiktų fotonuotraukų (2018 m. sausio 22 d. rašto Nr. (9.25)GRPK_S-4 ir 2018 m. balandžio 10 d. rašto Nr. (9.25)GRPK_S-21 priedai) net vizualiai matoma teritorija atitinka tvenkinio apibūdinimą. Taigi institucija, kurią teisės aktai įpareigoja identifikuoti vandens telkinio ribas (GRPK nuostatų 22 p.) – GIS-Centras – nuo 2015 metų beveik 6 kartus atliko lauko patikras vietoje ir patvirtino, jog ginčui aktuali teritorija, patenkanti į Sklypus Nr. 1 ir Nr. 2, atitinka tvenkinio apibūdinimą.

Nors per daugiau nei 10 metų vietovė galėjo pasikeisti, mažai tikėtina, jog 2006 metais nebuvo tvenkinio, o nustatyta aplinkybė, jog buvusių (duomenys neskelbtini) IV ir V tvenkinių vandens pralaidose išimti vandens lygį pakeliantys ir palaikantys mediniai šandorai, paaiškina, kodėl vandens lygis yra pažemėjęs.

52. Pareiškėjas nepritaria teiginiams, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. sausio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1497-261/2017 pripažino, jog Sklype Nr. 1 nėra tvenkinio, kadangi pačioje nutartyje nurodyta, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu konstatuojama tik netiksliai įregistruota (duomenys neskelbtini) V tvenkinio vieta. Vykdant minėtą teismo sprendimą, UETK tvarkytojas (Aplinkos apsaugos agentūra) išregistravo (duomenys neskelbtini) V tvenkinį iš Sklypo Nr. 1. Nustačius, kad (duomenys neskelbtini) IV ir V tvenkiniai turi būti laikomi vienu tvenkiniu, UETK ir GRPK įregistruotas vienas tvenkinys – (duomenys neskelbtini) VII. Dėl tvenkinio pavadinimu (duomenys neskelbtini) IV patekimo į Sklypą Nr. 2 teismai nėra pasisakę, o ankstesnės administracinės bylos dalykas skiriasi nuo nagrinėjamos administracinės bylos.

53. Pareiškėjas nesutinka su argumentais, kad (duomenys neskelbtini) IV tvenkinys yra kairėje (duomenys neskelbtini) gatvių pusėje, kurioje esantis tvenkinys šiuo metu neturi pavadinimo, o (duomenys neskelbtini) V tvenkinys priskirtinas tvenkiniui, kuris pagal šiuo metu UETK suteiktą pavadinimą yra (duomenys neskelbtini) III tvenkinys. Tokie argumentai nepagrįsti, nes, pirma, tvenkinys, esantis kairėje (duomenys neskelbtini) gatvės pusėje, nėra ant (duomenys neskelbtini) upės; antra, Žemėtvarkos projekto ištraukoje, pateiktoje kartu su Tarnybos 2016 m. birželio 21 d. atsiliepimu į pareiškimą, ant (duomenys neskelbtini) kaime esančių tvenkinių nėra nurodyti numeriai.

54. Pareiškėjas pažymi, kad skiriamasis tvenkinių įrašymo į Sąrašą požymis yra užtvankos vieta nuo upės žiočių, taigi užtvankos nustatymas ir upės įvardijimas yra reikšmingos aplinkybės, identifikuojant vandens telkinį tvenkiniu, priskiriant jį valstybinės reikšmės telkiniui ir nustatant jo buvimo vietą. Šiuo atveju pareiškėjas pateikė teismui GRPK ir UETK tvarkytojų – GIS-Centro ir Agentūros – atliktų matavimų duomenis bei paaiškinimus dėl tikėtinų nedidelių neatitikimų (skirtingi metodai atstumui nustatyti). Atsižvelgiant į kompetentingų valstybės įstaigų specialistų pateiktus duomenis, padaryta išvada, kad labiausiai nuo upės žiočių nutolęs yra šiuo metu UETK įregistruotas (duomenys neskelbtini) VII tvenkinys, kuris atitinka Sąraše esančius (duomenys neskelbtini) IV ir (duomenys neskelbtini) V tvenkinius. (duomenys neskelbtini) VII tvenkinio užtvankos vieta – 7,4 km, o Sąraše nurodyta (duomenys neskelbtini) IV tvenkinio vieta pagal atstumą nuo užtvankos – 7,3 km, (duomenys neskelbtini) V tvenkinio – 7,35 km. (duomenys neskelbtini) IV ir V tvenkiniai (įregistravus kaip vieną tvenkinį – (duomenys neskelbtini) VII), kurie patenka į Sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 teritoriją, yra ant valstybinės reikšmės upės (duomenys neskelbtini), jie nebuvo perleisti privačion nuosavybėn iki 1997 m. lapkričio 19 d., todėl šie tvenkiniai laikytini valstybinės reikšmės vidaus vandens telkiniu (Vandens įstatymo 4 str. 2 d. 3 p., Kriterijų 3 p.), į kurį negalėjo būti atkurtos nuosavybės teisės. Pareiškėjas papildomai pastebi, kad, pagal 2019 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusią Vandens įstatymo redakciją, valstybinės reikšmės vidaus vandenims priskiriamos visos upės ir jose įrengti tvenkiniai (4 str. 2 d. 2 p.), Vyriausybės vaidmuo valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašų sudaryme nebenumatytas. Vyriausybės 2003 m. spalio 14 d. nutarimas Nr. 1268, kuriuo patvirtintas Sąrašas, buvo pripažintas netekusiu galios Vyriausybės 2019 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 283.

55. Pareiškėjas, atsakydamas į atsakovų abejones dėl vandens telkinio ploto, patenkančio į ginčo žemės sklypus, apskaičiavimo, pagal analogiją remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2009, kurioje buvo sprendžiama dėl miškui apibrėžti būtinų kriterijų, ir teigia, kad valstybei grąžinamam vandens telkiniui konkretizuoti pakanka nurodyti jo dislokaciją ir dydį. Pagal duomenis iš GRPK ir UETK, į Sklypą Nr. 1 patenka 6123 kv. m apjungto tvenkinio (buvusių (duomenys neskelbtini) IV ir V dalis), o į Sklypą Nr. 2 – 2377 kv. m apjungto tvenkinio (buvusio (duomenys neskelbtini) IV dalis). GIS-Centras 2018 m. balandžio 10 d. rašte Nr. (9.25)GRPK_S-21 paaiškino, kad plotinių figūrų ploto reikšmė (plotas) apskaičiuojama pagal plotą ribojančių laužčių, sudarančių uždarą poligoną, viršūnių (posūkio taškų) erdvines plokštumines koordinates; naudojamas standartinis programinės įrangos ESRI ArcGIS Desktop plotų skaičiavimo algoritmas; tvenkinio plotas, patenkantis į ginčo žemės sklypus, apskaičiuotas tokiu pat būdu kaip ir kadastriškai matuojami žemės sklypų plotai. Pareiškėjo nuomone, nors UETK ir GRPK esantys duomenys gali nesutapti su kitų registrų duomenimis, tačiau, atsižvelgiant į šių kadastrų paskirtį, objektus, duomenų įregistravimo ir išregistravimo pagrindus, tai savaime nereiškia, jog šie duomenys neteisingi. Nagrinėjamu atveju pirmumas ir patikimumas turi būti teikiamas UETK ir GRPK duomenims, šie duomenys nėra nuginčyti.

56. Pareiškėjo vertinimu, L. B. prašymas netaikyti restitucijos natūra nepagrįstas, kadangi valstybinės reikšmės paviršiniai vandens telkiniai yra išimtinė valstybės nuosavybė. Be to, kaip matyti iš bylos aplinkybių, tvenkinio buvimas privačioje nuosavybėje neabejotinai turi įtakos jo išlikimui, pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini) VII tvenkinio hidrotechnikos statiniai neprižiūrėti (tai galbūt lėmė vandens lygio pažemėjimą), o L. B. jau ėmėsi veiksmų, siekdamas išregistruoti tvenkinius iš Sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 teritorijos bei nurodydamas, jog po sutvarkymo darbų pelkės ginčui aktualioje vietoje nebeegzistuoja (2015 m. gruodžio 16 d. prašymas). Šiuo atveju matyti akivaizdus atsakovo siekis pakeisti teritorijos faktinę būklę ir pritaikyti ją gyvenamųjų namų statybai.

57. Pareiškėjas tvirtina, kad pateikta turto vertinimo ataskaita Nr. 1906S14 neturėtų būti pridėta prie bylos, nes ji pateikta nesavalaikiai, jau išnagrinėjus administracinę bylą. L. B. turėjo pakankamai laiko turto vertinimą ir ataskaitą gauti anksčiau, taip pat prašyti teismo atlyginti dėl turto turėtas išlaidas. Be to, minėtoje turto vertinimo ataskaitoje nėra pagrindimo, kodėl ginčo žemės sklypų dalys yra įvertintos daugiau nei 12 kartų didesne suma nei VĮ Registrų centro nustatytoji vidutinė vertė, nenurodyta konkreti Sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 vidutinė rinkos vertė, nėra aiškūs pasirinkti vertinimo metodai, nepaminėta, kad vertinamos dalys yra užimtos vandens telkiniu. L. B. apeliaciniame skunde pažymima, kad 79 100 Eur vertė apskaičiuota įtraukiant pagerinimus, tačiau turto vertinimo ataskaitoje tai nepaminėta. Pareiškėjo įsitikinimu, šiuo atveju teismas tinkamai nustatė valstybinės reikšmės vandens telkinio dalis, patenkančias į atsakovui priklausančius žemės sklypus, ir priteisė teisingą kompensaciją, proporcingą neatlygintinai perduotos žemės ūkio paskirties žemės vertei.

58. Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centras „GIS-Centras“ atsiliepime į atsakovų apeliacinius skundus prašo teismo spręsti savo nuožiūra.

59. GIS-Centras teigia L. B. apeliaciniame skunde pastebėjęs kelis netikslumus. Dėl teiginio, kad GIS-Centro atliktas plotų nustatytas turi daug trūkumų, be kita ko, atliktas nematant vietovėje kranto linijos, nes nėra vandens, paaiškina, kad, kaip minėta 2018 m. balandžio 10 d. rašte Nr. (9.25)GRPK_S-21, 2018 m. balandžio 4–5 d. GIS-Centras atliko patikrinimą vietovėje, o 2016 m. spalio 13–14 d. įvyko (duomenys neskelbtini) tvenkinių patikrinimas, kurį vykdė įvairių institucijų darbo grupė; patikras vietovėje atliko GIS-Centro specialistas, turintis matininko ir geodezininko kvalifikacinius pažymėjimus. Dėl teiginio, kad GIS-Centro nurodyti tvenkinių atstumai iki upės žiočių nėra tikslūs, nes nebuvo vertinama upės laužyta konfigūracija, nustatant atstumus per tvenkinius vadovautasi tiesinėmis atkarpomis, pažymi, jog, kaip minėta 2019 m. sausio 15 d. rašte Nr. (9.25)GRPK_S-5, GRPK, tokios linijos paprastai nėra pravedamos tiese, jungiančia užtvankos arba upės ištekėjimo iš ežero vietą su upės įtekėjimo į tvenkinį ar ežerą vieta.

60. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepime į atsakovo L. B. apeliacinį skundą nurodo palaikantis atsiliepimuose į pareiškimą (patikslintą pareiškimą) išdėstytą poziciją, prašo apeliacinį skundą nagrinėti atsižvelgiant į minėtuose atsiliepimuose išdėstytus argumentus.

61. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepime į atsakovų apeliacinius skundus prašo šiuos apeliacinius skundus atmesti.

62. Aplinkos ministerijos įsitikinimu, teismas, identifikuodamas tvenkinius, pagrįstai vadovavosi identifikacijos požymiu – tvenkinių atstumu nuo žiočių, kaip buvo nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. lapkričio 21 d. nutartyje. Minėtas identifikacijos požymis yra pakankamai stabilus, todėl, remdamasis juo ir išsamiai išnagrinėjęs pateiktus rašytinius įrodymus, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Sprendimo priėmimo metu į ginčo teritoriją pateko valstybinės reikšmės paviršiniai vandens telkiniai.

Byloje esantis Žemėtvarkos projektas taip pat patvirtina, kad paviršiniai vandens telkiniai pateko į ginčo teritoriją. Kita vertus, vadovaujantis teismų praktika, viešasis interesas ginamas ir valstybei grąžinami valstybinės reikšmės objektai, išimtine nuosavybės teise galintys priklausyti tik valstybei, nepriklausomai nuo to, kas pažymėta žemės reformos žemėtvarkos projekte. Aplinkos ministerija pabrėžia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. sausio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1497-261/2017 nekonstatavo, kad ginčo teritorijoje nėra paviršinio vandens telkinio.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog į Sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 teritoriją patenka (duomenys neskelbtini) VII tvenkinys, kuris laikytinas valstybinės reikšmės tvenkiniu ir nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, kadangi jis yra ant valstybinės reikšmės upės – (duomenys neskelbtini) , kuri įtraukta į Sąrašą Vyriausybės 1998 m. sausio 10 d. nutarimu Nr. 22 (Vandens įstatymo 4 str. 2 d. 3 p. / 4 str. 1 d. 3 p.). Teismas, spręsdamas ginčą, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, suformuotos 2017 m. gruodžio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1446-126/2017.

Toliau Aplinkos ministerija apžvelgia teismų praktiką dėl viešojo intereso aiškinimo tokio pobūdžio bylose (pvz., tinkamas nuosavybės teisių atkūrimo proceso įgyvendinimas laikytinas viešuoju interesu), senaties termino taikymo (pvz., kad senatis netaikoma tais atvejais, kai reiškiami reikalavimai yra susiję su ypatingų vertybių gynimu), kuri, jos manymu, sudaro pagrindą L. B. prašymą netaikyti restitucijos natūra pripažinti nepagrįstu. Aplinkos ministerija pažymi, kad, bylą nagrinėjant pirmojoje instancijoje, nekilo ginčas dėl L.

B. priteistinos sumos, ir šiuo atveju nėra priežasčių, dėl kurių prašoma pridėti prie bylos turto vertinimo ataskaita negalėjo būti pateikta anksčiau.

63. Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos apsaugos agentūra atsiliepime į atsakovų apeliacinius skundus prašo šiuos apeliacinius skundus atmesti.

64. Agentūra apžvelgia ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir pabrėžia, jog (duomenys neskelbtini) tvenkinys atitiko ir šiuo metu atitinka kriterijų, nurodytą Vandens įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punkte, t. y. tvenkinys yra valstybinės reikšmės, nes jis įrengtas ant valstybinės reikšmės upės (duomenys neskelbtini). Akcentuota ir tai, kad (duomenys neskelbtini) tvenkinys nebuvo perduotas privačion nuosavybėn iki Vandens įstatymo įsigaliojimo (1997 m. lapkričio 19 d.). Agentūra pažymi, kad administracinės bylos, kurioje priimtas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 23 d. sprendimas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis bei kuria remiasi L. B., tvirtindamas, kad Sklype Nr. 1 nėra tvenkinio, dalykas ir aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos administracinės bylos, todėl ankstesniuose teismo procesiniuose sprendimuose nustatytos aplinkybės neturi prejudicinės reikšmės. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. sausio 9 d. nutartyje nekonstatavo, kad Sklype Nr. 1 nėra tvenkinio. Agentūra, vykdydama 2016 m. gegužės 23 d. teismo sprendimą, iš Sklypo Nr. 1 išregistravo tvenkinį pavadinimu (duomenys neskelbtini) V. Tačiau, įvertinus gautus duomenis bei atlikus patikrą vietoje, padaryta išvada, jog (duomenys neskelbtini) IV ir V tvenkiniai turi būti laikomi vienu tvenkiniu, todėl UETK ir GRPK buvo įregistruotas vienas tvenkinys – (duomenys neskelbtini) VII. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad, atkuriant nuosavybės teises L. B., buvo pažeistos imperatyvios teisės aktų nuostatos bei viešasis interesas. Kadangi valstybinės reikšmės paviršiniai vandens telkiniai yra išimtinė valstybės nuosavybė (Konstitucijos 47 str.), L. B. prašymas netaikyti restitucijos natūra nepagrįstas. Agentūra nesutinka su L. B. prašymu pridėti prie bylos UAB NILL NILL turto vertintojo parengtą turto vertinimo ataskaitą, kadangi atsakovas nuo pareiškimo pateikimo teismui dienos turėjo pakankamai laiko atlikti turto vertinimą ir anksčiau pateikti teismui ataskaitą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 65. Ginčijamo sprendimo priėmimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos vandens įstatymo (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2004 m. balandžio 30 d. iki 2009 m. gruodžio 27 d.) 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso požeminiai vandens telkiniai ir valstybinės reikšmės paviršiniai vandens telkiniai, kurių sąrašą nustato Vyriausybė.

66. Vandens įstatymo 4 straipsnyje numatytas sąrašas buvo patvirtintas Vyriausybės 2003 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1268 „Dėl valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinių sąrašo ir jų plotų patvirtinimo“. Ginčui aktualios redakcijos (nuo 2005 m. kovo 3 d. iki 2008 m. vasario 26 d.) Sąrašo 3 skyriuje tarp valstybinės reikšmės tvenkinių yra nurodyti penki Vilniaus rajone ant (duomenys neskelbtini) upės įrengti tvenkiniai, atitinkamai (duomenys neskelbtini) I, (duomenys neskelbtini) II, (duomenys neskelbtini) III, (duomenys neskelbtini) IV ir (duomenys neskelbtini) V. Be tvenkinių pavadinimų Sąraše dar nurodyta upė, ant kurios įrengti tvenkiniai, vyresnioji upė (t. y. upė, į kurią įteka (duomenys neskelbtini) upė), tvenkinių plotai bei užtvankos vieta nuo žiočių.

67. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytu faktinių aplinkybių įvertinimu.

67.1. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

67.2. Teisėjų kolegija, taikydama šias procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių.

67.3. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ginčo tvenkinių vietą, pagrįstai vadovavosi identifikacijos požymiu – tvenkinių atstumu nuo žiočių, ką ir nurodė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2018 m. lapkričio 21 d. nutartyje, priimtoje šioje byloje. Pirmosios instancijos teismas privalėjo taikyti šį identifikacinį požymį (ABTĮ 148 str. 2 d.). Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Sprendimo priėmimo metu į ginčo teritoriją pateko valstybinės reikšmės paviršiniai vandens telkiniai. Tai matyti ir iš Žemėtvarkos projekto.

67.4. GRPK ir UETK tvarkytojų (GIS-Centro ir Agentūros) atliktų matavimų duomenų bei paaiškinimų pagrindu padaryta pagrįsta išvada, kad labiausiai nuo upės žiočių nutolęs yra šiuo metu UETK įregistruotas (duomenys neskelbtini) VII tvenkinys, kuris atitinka Sąraše esančių (duomenys neskelbtini) IV ir (duomenys neskelbtini) V tvenkinių vietą. (duomenys neskelbtini) VII tvenkinio užtvankos vieta – 7,4 km, o Sąraše nurodyta (duomenys neskelbtini) IV tvenkinio vieta pagal atstumą nuo užtvankos – 7,3 km, (duomenys neskelbtini) V tvenkinio – 7,35 km. Sutiktina su tuo, kad neatitikimai yra neesminiai dėl skirtingų metodų atstumui nustatyti taikymo.

67.5. Teisėjų kolegija pagrįstais pripažįsta ir pareiškėjo argumentus, kuriais grindžiama pozicija dėl vandens telkinio ploto, patenkančio į ginčo žemės sklypus, apskaičiavimo. Tokioje, kaip susiklosčiusi šioje byloje, faktinėje situacijoje, kai neteisėtai perduoto nuosavybėn valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinio ribos Sprendimo priėmimo metu nebuvo apibrėžtos atlikus kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje ar su šia sistema susietose vietinėse koordinačių sistemose valstybinėje koordinačių sistemoje, vandens telkinys identifikuotinas pagal jo dislokaciją ir dydį. Pagal duomenis iš GRPK ir UETK, į Sklypą Nr. 1 patenka 6123 kv. m apjungto tvenkinio (buvusių (duomenys neskelbtini) IV ir V dalis), o į Sklypą Nr. 2 – 2377 kv. m apjungto tvenkinio (buvusio (duomenys neskelbtini) IV dalis). Pažymėtina, jog GIS-Centras šiuo aspektu yra byloje paaiškinęs (2018 m. balandžio 10 d. raštas Nr. (9.25)GRPK_S-21), kad plotinių figūrų ploto reikšmė (plotas) apskaičiuojama pagal plotą ribojančių laužčių, sudarančių uždarą poligoną, viršūnių (posūkio taškų) erdvines plokštumines koordinates; naudojamas standartinis programinės įrangos ESRI ArcGIS Desktop plotų skaičiavimo algoritmas; tvenkinio plotas, patenkantis į ginčo žemės sklypus, apskaičiuotas tokiu pat būdu kaip ir kadastriškai matuojami žemės sklypų plotai. UETK ir GRPK esantys duomenys jų, kaip įrodymų šioje byloje, patikimumo aspektu vertintini kaip atspindintys tikrąją reikalų padėtį ir jais pagrįstai remiamasi.

67.6. Atsakovo L. B. argumentai, kad (duomenys neskelbtini) IV tvenkinys yra kairėje (duomenys neskelbtini) gatvių pusėje, kurioje esantis tvenkinys šiuo metu neturi pavadinimo, o (duomenys neskelbtini) V tvenkinys priskirtinas tvenkiniui, kuris pagal šiuo metu UETK suteiktą pavadinimą yra (duomenys neskelbtini) III tvenkinys, pripažintini nepagrįstais, nes, kaip teisingai nurodo pareiškėjas, tvenkinys, esantis kairėje (duomenys neskelbtini) gatvės pusėje, nėra ant (duomenys neskelbtini) upės, be to, Žemėtvarkos projekto ištraukoje, pateiktoje kartu su Tarnybos 2016 m. birželio 21 d. atsiliepimu į pareiškimą, ant (duomenys neskelbtini) kaime esančių tvenkinių nėra nurodyti numeriai.

68. Nutarties 67 punkte nurodyti argumentai leidžia prieiti prie išvados, kad (duomenys neskelbtini) IV ir V tvenkiniai, įregistravus juos kaip vieną tvenkinį – (duomenys neskelbtini) VII, patenka į Sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 ribas, yra ant valstybinės reikšmės upės (duomenys neskelbtini), taigi būtent šie tvenkiniai yra valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinys (Vandens įstatymo 4 str. 2 d. 3 p., Kriterijų 3 p.), į kurį negalėjo būti atkurtos nuosavybės teisės.

69. Vandens įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, jog Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės paviršiniai vandens telkiniai. Vadovaujantis Žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punktu, Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės vidaus vandenims. Valstybinės reikšmės vidaus vandenys – neprivatizuojami (Žemės reformos įstatymo 14 str. 1 p.).

70. Todėl Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. sausio 18 d. sprendimo Nr. 2.5-41-21743 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui L. B.“ dalis, kuria L. B. atkurtos nuosavybės teisės į 1,19 ha žemės sklype (adresas (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio 0,6123 ha valstybinės reikšmės paviršinio vandens telkinio-tvenkinio (pavadinimu (duomenys neskelbtini) VII) dalį, ir šio Sprendimo dalis, kuria L. B. atkurtos nuosavybės teisės į 2,69 ha žemės sklype (adresas (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio 0,2377 ha valstybinės reikšmės paviršinio vandens telkinio-tvenkinio (pavadinimu (duomenys neskelbtini) VII) dalį, yra neteisėtos ir naikintinos.

71. Dėl restitucijos taikymo ir kompensacijos priteisimo.

71.1. Panaikinus imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančius administracinius aktus dėl jų neteisėtumo, taikomos tokio administracinio akto teisinės pasekmės – neteisėtai įgytas turtas grąžinamas valstybės nuosavybėn (CK 6.145 str.). Taip be išlygų atsitinka su Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklausančiu turtu (Konstitucijos 47 str. 3 d., Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas).

71.2. Tačiau restitutio in integrum principo taikymas, atkuriant tik pažeistą išimtinę valstybės teisę, nepaisant arba visiškai paneigiant sąžiningo naujo teisės įgijėjo teises ir teisėtus interesus, reikštų Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) saugomų teisių paneigimą.

71.3. Valstybės klaidų taisymo kontekste Europos Žmogaus Teisių Teismas nuolat pabrėžia gero valdymo principo svarbą (paprastai aiškindamas Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio (nuosavybės apsauga) nuostatas; žr., pvz., 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimą byloje Bogdel prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 41248/06)). Nurodytas principas reikalauja, kad, spręsdamos klausimą dėl viešojo intereso, ypač susijusio su tokiomis pagrindinėmis žmogaus teisėmis kaip nuosavybės teisė, valstybės institucijos veiktų greitai, tinkamai ir nuosekliai (žr. 2011 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Rysovskyy prieš Ukrainą (pareiškimo Nr. 29979/04), 70–71 p.).

Gero valdymo principas neturėtų užkirsti galimybės valdžios institucijoms taisyti klaidas, net jei jos padarytos dėl jų pačių nerūpestingumo (žr. 2009 m. rugsėjo 15 d. sprendimą byloje Moskal prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 10373/05), 73 p.). Vis dėlto poreikis ištaisyti seną „neteisybę“ neturėtų neproporcingai riboti naujos teisės, kurią asmuo įgijo gera valia, sąžiningai remdamasis valdžios institucijos veiksmų teisėtumu (žr. mutatis mutandis (pakeistus tai, kas keistina) 2002 m. lapkričio 5 d. sprendimą byloje Pincová ir Pinc prieš Čekijos Respubliką (pareiškimo Nr. 36548/97), 58 p.).

Kitaip tariant, valstybės institucijoms, kurios nesugeba įdiegti arba laikytis savo pačių procedūrų, neturėtų būti leidžiama gauti naudos dėl jų padarytų klaidų ar išvengti savo pareigų vykdymo (žr. 2010 m. gegužės 20 d. sprendimą byloje Lelas prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 55555/08), 74 p.). Valstybės padarytų klaidų rizika turi tekti pačiai valstybei ir klaidos neturėtų būti taisomos asmenų sąskaita (žr., mutatis mutandis, sprendimą byloje Pincová ir Pinc, 58 p.; 2007 m. gruodžio 13 d. sprendimą byloje Gashi prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 32457/05), 40 p.; 2009 m. birželio 11 d. sprendimą byloje Trgo prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 35298/04), 67 p.).

Klaidingai perduotų nuosavybės teisių panaikinimo kontekste gero valdymo principas gali ne tik reikšti pareigą valdžios institucijoms veikti greitai taisant padarytas klaidas (žr., pvz., sprendimą byloje Moskal, 69 p.), bet ir pareikalauti sumokėti adekvačią kompensaciją ar kitos formos tinkamą reparaciją buvusiam bona fide nuosavybės savininkui (žr. sprendimą byloje Pincová ir Pinc, 53 p.; 2008 m. lapkričio 25 d. sprendimą byloje Toşcuţă ir kiti prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 36900/03), 38 p.).

71.4. Paminėtas Konvencijos aiškinimas aktualus šios bylos kontekste, siekiant apginti atsakovo L. B. teises, įgytas gera valia, sąžiningai remiantis valdžios institucijos veiksmų teisėtumu.

71.5. Dėl kompensacijos dydžio nustatymo yra reikšminga Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teisės aiškinimo ir taikymo praktika. Ja vadovaujamasi ir šioje byloje (žr., pvz., 2015 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3-92/2015 (3K-3-92-611/2015)). Be to, 2013 m. lapkričio 12 d. sprendime byloje Pyrantienė prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 45092/07) Europos Žmogaus Teisių Teismas pažymėjo, kad panašių bylų aplinkybėmis teisinga interesų pusiausvyra paprastai nustatoma, kai asmeniui, kurio turtas nusavinamas, sumokama kompensacija yra pagrįstai susijusi su jo rinkos verte, nustatyta turto nusavinimo (praradimo) metu. Jeigu priteisiama mažesnė negu turto rinkos vertė, disproporcija negali būti pernelyg didelė.

71.6. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovui L. B. priteistinos kompensacijos dydžio, rėmėsi VĮ Registrų centro duomenimis apie žemės vidutines rinkos vertes, kurios, viena vertus, ne visada atspindi tikrąją turto rinkos vertę, todėl kiekvienu atveju teismo turi būti vertinamos individualiai, kita vertus, taikytos vertės jų nustatymo laiko požiūriu nesutampa su turto nusavinimo (praradimo) laikotarpiu. Tai, kad, kaip sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, tarp šalių nėra ginčo dėl turto rinkos kainos ir L. B. priteistinos piniginės sumos, nelaikytina pagrindu netaikyti šios Nutarties 71.5 papunktyje nurodytos rinkos vertės nustatymo taisyklės. O tai, įvertinant situacijos procesinį specifiškumą, kad kompensacijos priteisimo klausimas sprendžiamas teismo ex officio (pagal pareigas), savo ruožtu suponuoja teismo procesinę pareigą aktyviai veikti renkant valstybei grąžinamo turto rinkos vertę jo grąžinimo metu patvirtinančius duomenis, inter alia (be kita ko, įskaitant) pasitelkti specialistus arba skirti teismo ekspertizę, jei tam yra objektyvi būtinybė ir procesinės sąlygos (ABTĮ 56 str. 4 d., 60 ir 61 str.).

71.7. Apeliacinės instancijos teismas šioje proceso stadijoje negali išspręsti kompensacijos dydžio nustatymo klausimo. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija dėl Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies atskleidžia, kad patys teisėjai privalo gerbti proceso rungimosi principą, ypač kai jie atmeta skundą ar nusprendžia dėl ginčo savo iniciatyva iškelto klausimo pagrindu (žr., pvz., 2005 m. spalio 13 d. sprendimą byloje Clinique des Acacias prieš Prancūziją (pareiškimų Nr. 65399/01, 65406/01)). Rungimosi, betarpiškumo ir teisėjų nešališkumo principų, kaip bendrųjų proceso principų, taip pat teisės į apeliaciją įgyvendinimą tokioje teisinėje situacijoje, kokia yra šioje byloje, geriausiai atitinka procesinis sprendimas bylą dėl atsakovo L. B. teisių, įgytų gera valia, sąžiningai remiantis valdžios institucijos veiksmų teisėtumu, įgyvendinimo (adekvačios kompensacijos ar kitos formos tinkamos reparacijos) grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

72. Dėl nurodytų motyvų pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria L. B. iš valstybės priteista 11 215 Eur kompensacija, panaikinama ir ši bylos dalis perduodama tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista (ABTĮ 140 str. 1 d. 4 p.).

73. Iš naujo nagrinėdamas bylą dėl priteistinos kompensacijos dydžio, pirmosios instancijos teismas inter alia turi tirti ir vertinti atsakovo L. B. argumentus, teiktus apeliacinės instancijos teismui, dėl turto vertės ir jo, kaip teigia, atliktų turto pagerinimų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo L. B. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 23 d. sprendimo dalį, kuria L. B. iš valstybės priteista 11 215 Eur kompensacija, ir šią bylos dalį perduoti tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 23 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys