2025-10-15 Nr. AB-16856-3-61-3-03553-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-100-822/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03553-2021-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės, Egidijaus Šileikio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. G. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, apeliacinius skundus administracinėje byloje dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. G. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (iki reorganizacijos Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, toliau - ir Departamentas) 2 000 Eur ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN, po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba, toliau – ir LKT) – 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis nuo 2012 m. iki 2020 m. sausio mėn. atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN, o nuo 2020 m. sausio mėn. perkeltas į Pravieniškių pataisos namus (toliau – ir Pravieniškių PN). Pareiškėjo teigimu, atskleidus narkotikų platinimo tinklą Alytaus PN, atsirado priešiškumas ne tik iš nuteistųjų, bet ir iš kalinimo įstaigos administracijos. Nuteistieji pareiškėjui ėmė grasinti susidoroti, reikalavo sumokėti tam tikras pinigų sumas už jų prarastas narkotines medžiagas. Pareiškėjas teigė, kad jausdamas grėsmę savo sveikatai ir gyvybei, jis ne kartą kreipėsi į Alytaus PN administraciją, prašydamas jį izoliuoti nuo kitų nuteistųjų, tačiau į jo prašymus nebuvo atsižvelgta.

3. Pareiškėjas nurodė, kad Departamentas nesvarstė galimybės perkelti jį į kitus pataisos namus ir 2019 m. spalio 15 d. tyrimo išvadoje dėl pareiškėjo atsisakymo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus pasiūlė netaikyti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnio 6 dalies nuostatos (laikina izoliacija nuo kitų nuteistųjų), bet siūlė pareiškėją nubausti. Tuo pagrindu bei atsižvelgdamas į nuteistojo pasiaiškinimą ir vadovaudamasis BVK 142 ir 143 straipsniais, 2019 m. spalio 15 d. nutarimu Alytaus PN direktorius nutarė jam paskirti nuobaudą – pareikšti papeikimą už tai, kad jis pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus. Alytaus PN direktorius 2019 m. spalio 22 d. nutarimu pareiškėjui skyrė nuobaudą – perkėlė į kamerų tipo patalpą 30 parų už tai, kad jis pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus. Alytaus PN direktorius 2019 m. lapkričio 21 d. nutarimu nutarė pareiškėjui skirti nuobaudą – perkelti į kamerų tipo patalpą 21 parai už tai, kad pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus.

4. Pareiškėjas teigė, kad jis Departamento direktoriui teikė skundus, prašymus ir paklausimus, prašydamas jį perkelti į kitus pataisos namus, tačiau Departamento direktorius tik 2020 m. sausio mėn. nutarė pareiškėją perkelti iš Alytaus PN į Pravieniškių PN tęsti bausmės atlikimo. Dėl šios priežasties, pareiškėjo vertinimu, jo kalinimo sąlygos Alytaus PN nuo 2019 m. lapkričio 4 d. iki 2020 m. sausio mėn. buvo nesaugios: pareiškėjui dėl grėsmės jo gyvybei ir sveikatai atsisakant eiti į paskirtą būrį, jis nepagrįstai buvo baudžiamas, varžomos jo teisės, verčiant atlikinėti bausmę kamerų tipo patalpose. Dėl Alytaus PN taikytų nepagrįstų nuobaudų ir Departamento atsisakymo perkelti jį į kitus pataisos namus pareiškėjas jautė nuolatinę baimę, įtampą, netikrumo jausmą, depresines nuotaikas, kitų kalinių patyčias, užgauliojimus, grasinimus, sumažėjo jo bendravimo galimybės, jis patyrė fizinį ir psichologinį smurtą, atsirado nemiga, t. y. patyrė neturtinę žalą. Dėl pareiškėjo sužalojimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris prokurorės 2020 m. gegužės 27 d. nutarimu sustabdytas, nenustačius nusikaltimą padariusio asmens. Pareiškėjo atsisakymai atlikti laisvės atėmimo bausmę paskirtuose būriuose, prašymai jį izoliuoti ar net perkelti į kitus pataisos namus buvo pagrįsti, todėl pareiškėjas buvo baudžiamas be jokio pagrindo.

5. Pareiškėjas paaiškino, kad kalinimo sąlygos drausmės grupėje Alytaus PN, kaip ir kitose įkalinimo įstaigose, neatitinka teisės aktų reikalavimų, tai nustatyta 2021 m. sausio 20 d. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos rašte. Tirdamas kito nuteistojo skundą dėl kalinimo sąlygų Seimo kontrolierius padarė išvadą, kad laisvės atėmimo vietose nuteistųjų socialinės integracijos problemos šiuo metu vis dar yra sprendžiamos itin formaliai, nes tokiems nuteistiesiems yra atimama galimybė užsiimti individualia darbine, kūrybine ar kitokia veikla, yra nutraukiamos bet kokios intervencinės socialinės reabilitacijos programos, todėl toks drausmės grupėje esančių nuteistųjų bausmės vykdymas iš esmės kelia abejonių ne tik dėl savo tikslingumo, bet ir dėl dermės su bausmės vykdymo tikslais bei atitikties tarptautiniams žmogaus teisių standartams.

6. Pareiškėjo įsitikinimu, jo kalinimo sąlygos Alytaus PN neatitiko įstatymų reikalavimų, buvo nesaugios pareiškėjo fizinei ir psichologinei sveikatai, prieš pareiškėją buvo naudojamas psichologinis smurtas, taip pažeidžiant BVK 10 straipsnio 1 dalies ir 70 straipsnio nuostatas dėl kalinimo įstaigos pareigos užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir saugumą. Pareiškėjo nuomone, dėl nesaugių kalinimo sąlygų kalta kalinimo įstaigos, kurioje atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pareiškėjas patyrė psichologinį smurtą, administracija, kuri nepagrįstai jį baudė, ir Departamentas, ilgai delsęs priimti sprendimą dėl pareiškėjo perkėlimo į kitus pataisos namus. Pareiškėjas buvo perkeltas į griežtesnį režimą virš keturių mėnesių. Teigė, kad nuo 6 val. iki 23 val. iš jo būdavo atimamas čiužinys ir patalynė, tai pareiškėjui, turėjusiam (duomenys neskelbtini) traumą, sudarė ypatingus nepatogumus ir kančias. Pareiškėjas negalėjo rašyti laiškų, žiūrėti televizoriaus, skaityti spaudos, eiti į pasimatymus, pasivaikščioti gryname ore iki trijų valandų, paskambinti telefonu, nusipirkti parduotuvėje papildomų maisto produktų, iš jo buvo atimta USB atmintinė, kompiuteris, turima teisinė literatūra.

7. Pareiškėjas teigė, kad Departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos specialistė įvairiais būdais vilkino pagal pareiškėjo pranešimą pradėtą ikiteisminį tyrimą, tuo pačiu Alytaus PN administracija pastoviai reikalavo, jog pareiškėjas atsisakytų savo skundų. Departamento pareigūnai pasiūlė pareiškėjui kompromisą – pažadėjo jį iškelti į kitus pataisos namus, tačiau pareikalavo, kad jis atsisakytų visų savo skundų, tą pareiškėjas, norėdamas būti kuo greičiau perkeltas į kitus pataisos namus, ir padarė.

8. Pareiškėjas, pasisakydamas dėl viešosios atsakomybės kilimo sąlygų, nurodė, kad Alytaus PN pareigūnai neužkirto kelio kitų kalinių psichologiniam smurtavimui prieš jį, taip pat taikė jam nepagrįstas nuobaudas, nors pareiškėjas juos apie jam kilusį pavojų informavo. Departamento pareigūnai vilkino pagal pareiškėjo pranešimą pradėtą ikiteisminį tyrimą, ilgai delsė perkelti pareiškėją į kitus pataisos namus, nors tam buvo rimtas pagrindas – pareiškėjas davė parodymus baudžiamojoje byloje prieš kitus nuteistuosius, todėl Alytaus PN ir Departamento veiksmai neteisėti. Dėl Alytaus PN ir Departamento neveikimo pareiškėjas patyrė fizines ir dvasines kančias, t. y. patyrė neturtinę žalą, todėl egzistuoja priežastinis ryšys tarp nurodytų institucijų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pareiškėjas patyrė neigiamus išgyvenimus, kūno sužalojimą, t. y. neturtinę žalą.

9. Pareiškėjas papildomai pateiktuose paaiškinimuose nurodė, kad jis 2019 m. rugsėjo m. su prašymu kreipėsi į KŽS, jog jį izoliuotų nuo kitų nuteistųjų, nes jis nurodė kaip pataisos namuose platinamos narkotinės medžiagos. Pareiškėjas nebuvo izoliuotas nuo nuteistųjų, dėl kurių jam yra kilusi grėsmė, tačiau pareiškėją, kaip tvarkos pažeidėją, patalpino į baudos izoliatorių. Pareiškėjas 2019 m. spalio 10 d. prašyme – paaiškinime, adresuotame Alytaus PN, ir 2019 m. spalio 10 d. prašyme Departamentui nurodė visas aplinkybes, jog jo sveikatai ir gyvybei yra kilusi grėsmė, todėl KŽS turėjo būti žinomos visos aplinkybės, nes pagal 2019 m. spalio 10 d. prašymą – paaiškinimą Alytaus PN direktorius nurodė pradėti ikiteisminį tyrimą. Pareiškėjas paaiškino, kad jis dėl Alytaus PN direktoriaus sprendimų paskirti jam nuobaudas rašė raštus Departamentui, tačiau jis jų nenagrinėjo, nes prijungė juos prie ikiteisminio tyrimo medžiagos.

10. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

11. Atsakovo atstovas nurodė, kad Departamento Kriminalinės žvalgybos 5-ajame kriminalinės žvalgybos skyriuje (toliau – ir KŽS) buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, dėl kurio asmuo, laikinai einantis KŽS viršininko funkcijas, 2020 m. sausio 20 d. surašė tarnybinį pranešimą Nr. LV-291, kuriame nurodė, jog dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo gali kilti konfliktai su kitais nuteistaisiais ir dėl to yra tikslinga inicijuoti pareiškėjo perkėlimą iš Alytaus PN į Pravieniškių PN. Po surašyto tarnybinio pranešimo praėjus 2 dienoms, pareiškėjas Departamento 2020 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. NN-22 „Dėl nuteistojo perkėlimo“, buvo perkeltas tolimesniam bausmės atlikimui į Pravieniškių PN. Departamento vertinimu, jis ėmėsi visų veiksmų siekiant užkirsti kelią galbūt kilsiančiai grėsmei pareiškėjo gyvybei ar sveikatai, dėl to pareiškėją buvo nutarta perkelti į kitus pataisos namus. Pareiškėjo skunde nurodytas teiginys, jog Departamentas vengė jį perkelti į kitus pataisos namus yra nepagrįstas.

12. Departamentas pažymėjo, kad pareiškėjas deklaruoja, jog patyrė neturtinę žalą, todėl privalo visas aplinkybes tinkamai įrodyti. Departamento nuomone, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens teisių pažeidimu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio prasme, taip pat pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių kilti Departamento viešajai atsakomybei – įstaigos neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos bei priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšio. Pareiškėjas nepateikė rašytinių įrodymų, kuo grindė prašomos sumos dėl neturtinės žalos apskaičiavimą, skunde pateikė deklaratyvius teiginius, kurie neturi būti laikomi kaip pagrindžiantys turtinį reikalavimą.

13. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

14. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas Alytaus PN bausmę atliko nuo 2012 m. kovo 9 d. iki 2020 m. sausio 23 d. Pareiškėjas nuo 2019 m. spalio 18 d. iki 2020 m. sausio 18 d. buvo priskirtas drausmės grupei. Pareiškėjas iš Alytaus PN etapuotas 2020 m. sausio 23 d.

15. Atsakovo atstovas teigė, kad vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 65 straipsniu, Alytaus PN yra sudaryta Nuteistųjų skirstymo komisija (toliau – ir Komisija), kuri atsižvelgdama į nuteistųjų neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems riziką, sveikatos būklę, amžių, kitas asmenines savybes, sprendžia apie nuteistųjų paskyrimo tikslingumą į atskirus būrius ar lokalinius sektorius. Ginčo laikotarpiu šios Komisijos sprendimu pareiškėjas buvo paskirtas 2019 m. spalio 14 d. į 2 būrį; 2019 m. spalio 18 d., 2019 m. lapkričio 15 d., 2019 m. gruodžio 4 d. ir 2019 m. gruodžio 23d. į 12 būrį, o 2019 m. spalio 23 d., 2019 m. gruodžio 10 d., 2019 m. gruodžio 27 d. ir 2020 m. sausio 17 d. į kamerų tipo patalpą Nr. 12. Pažymėjo, kad Komisijos sudėtyje yra įtrauktas ir KŽS, kuris nuo 2019 m. spalio 1 d. tapo Departamento padaliniu, darbuotojas. Komisija negavo duomenų, kad pareiškėjui gresia pavojus sveikatai ar gyvybei paskyrus į konkretų būrį ar kamerą atlikti paskirtą nuobaudą.

16. Alytaus PN nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu atsisakydavo būti jam Komisijos skiriamuose 2 ir 12 būriuose nurodydamas, jog šiuose būriuose yra priešiškai nusiteikusių nuteistųjų, tačiau jų neįvardindavo. Po pareiškėjo atsisakymų būti viename ar kitame būriuose nebuvo gauta duomenų, kad jam gresia pavojus sveikatai, todėl jam buvo nurodoma eiti į administracijos paskirtą būrį, tačiau jis šio nurodymo niekada nevykdydavo. Toks nuteistojo elgesys Komisijos buvo įvertinamas kaip teisėtų administracijos nurodymų nevykdymas, todėl jam buvo skiriamos įvairios drausminės nuobaudos taip pat ir perkėlimas į kamerų tipo patalpas: 2019 m. spalio 15 d. (atsisakė būti 2 būryje) – skirtas papeikimas; 2019 m. spalio 22 d. (atsisakė būti 12 būryje) – paskirtas perkėlimas į kamerų tipo patalpas 30 parų; 2019 m. lapkričio 21 d. (atsisakė būti 12 būryje) – paskirtas perkėlimas į kamerų tipo patalpas 21 parai.

17. Atsakovo atstovas paaiškino, kad vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 236 punktu sudaryta Drausmės komisija, kuri yra pataisos įstaigos direktoriaus patariamoji institucija, teikianti įstaigos direktoriui teikimą dėl galimos nuobaudos skyrimo nuteistajam. Komisijos sudėtyje yra ir Departamento Kriminalinės žvalgybos darbuotojas.

18. Alytaus PN nurodė, kad neturi duomenų, jog pareiškėjas paskirtas nuobaudas būtų skundęs Departamento direktoriui BVK 183 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, o tai reiškia, kad sprendimai pareiškėją tenkino. Alytaus PN ginčo laikotarpiu nebuvo gavę duomenų, kad pareiškėją būtų buvę tikslinga izoliuoti nuo kitų nuteistųjų, kaip nustato BVK 70 straipsnio 6 dalis, todėl pareiškėjo argumentai, jog Alytaus PN neužkirto kitų kalinių psichologinio smurtavimo, atmestini. Pažymėjo, kad pareiškėjui niekada nebuvo sudarytos išskirtinės, blogesnės nei kitiems nuteistiesiems, bausmės atlikimo sąlygos.

19. Atsakovo atstovas teigė, kad pareiškėjas siekia žalos atlyginimo, todėl privalo visas aplinkybes tinkamai įrodyti. Pareiškėjas skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo atlyginti žalą. Pareiškėjas skunde teismui nenurodė, kuo grindžia prašomos priteisti žalos dydis ir kaip konkrečiai jis paskaičiuotas, todėl pareiškėjas į teismą kreipėsi galbūt siekdamas tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės.

20. Atsakovo atstovas Lietuvos kalėjimų tarnyba (Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Alytaus PN teisių ir pareigų perėmėja po reorganizavimo) papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad pareiškėjas iki buvo perkeltas į Pravieniškių PN, Alytaus PN bausmę atlikinėjo saugiai ir pavojus pareiškėjo fizinei neliečiamybei iš kitų nuteistųjų negrėsė. Atsakovas ginčo laikotarpiu ėmėsi visų priemonių, kad apsaugoti pareiškėją nuo smurto. Pareiškėjas Alytaus PN iki kol buvo perkeltas į kitą bausmės atlikimo įstaigą, buvo laikomas patalpose, kur jam negrėsė pavojus sveikatai ar gyvybei, jis neturėjo galimybės bendrauti su nuteistaisiais, su kuriai palaikė santykius iki 2019 m. spalio 14 d., kuomet bausmę atlikinėjo Alytaus PN 18 būryje. Pagal pareiškėjo 2019 m. spalio 19 d. skundą Departamentui, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir aplinkybės, susijusios su grėsmėmis Alytaus PN, buvo tiriamos šio ikiteisminio tyrimo metu. Todėl pareiškėjo argumentai, kad skundas nebuvo išnagrinėtas ir nebuvo išspręstos jo problemos, atmestini. Pareiškėjas 2019 m. lapkričio 28 d. buvo apklausiamas liudytoju ikiteisminiame tyrime, todėl jis žinojo, kad pagal jo skundą pradėtas ikiteisminis tyrimas.

II. 21. Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismas pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkino.

22. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo kalinamas Alytaus PN: nuo 2018 m. gruodžio 12 d. iki 2019 m. spalio 14 d. 18 būryje (8 lokalinis sektorius) 1 miegamajame; nuo 2019 m. spalio 14 d. iki 2019 m. spalio 18 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 2 būrį (8 lokalinis sektorius) 4 miegamąjį, tačiau atsisakė jame būti ir buvo izoliuotas vadovaujantis BVK 144 straipsniu bei laikomas kamerų tipo patalpoje Nr. 1; nuo 2019 m. spalio 18 d. iki 2019 m. spalio 23 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 12 būrį (5 lokalinis sektorius) 3 miegamąjį, tačiau atsisakė jame būti ir buvo izoliuotas vadovaujantis BVK 144 straipsniu bei laikomas kamerų tipo patalpoje Nr. 3; nuo 2019 m. spalio 23 d. iki 2019 m. lapkričio 15 d. pareiškėjas buvo paskirtas ir buvo laikomas kamerų tipo patalpoje Nr. 12, kur atlikinėjo nuobaudą – perkėlimą į kamerų tipo patalpas; nuo 2019 m. lapkričio 15 d. iki 2019 m. lapkričio 21 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 12 būrį (5 lokalinis sektorius) 3 miegamąjį, tačiau nuo 2019 m. lapkričio 17 d. atsisakė jame būti ir buvo izoliuotas vadovaujantis BVK 144 straipsniu bei laikomas kamerų tipo patalpoje Nr. 5; nuo 2019 m. lapkričio 21 d. iki 2019 m. gruodžio 4 d. pareiškėjas buvo paskirtas ir buvo laikomas kamerų tipo patalpoje Nr. 12, kur atlikinėjo nuobaudą – perkėlimą į kamerų tipo patalpas; nuo 2019 m. gruodžio 4 d. iki 2019 m. gruodžio 10 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 12 būrį (5 lokalinis sektorius) 3 miegamąjį, tačiau atsisakė jame būti ir buvo izoliuotas vadovaujantis BVK 144 straipsniu bei laikomas kamerų tipo patalpoje Nr. 11; nuo 2019 m. gruodžio 10 d. iki 2019 m. gruodžio 23 d. pareiškėjas buvo paskirtas ir laikomas kamerų tipo patalpoje Nr. 12, kur atlikinėjo nuobaudą – perkėlimą į kamerų tipo patalpas; nuo 2019 m. gruodžio 23 d. iki 2019 m. gruodžio 27 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 12 būrį (5 lokalinis sektorius) 3 miegamąjį, tačiau nuo 2019 m. gruodžio 24 d. atsisakė jame būti ir buvo izoliuotas vadovaujantis BVK 144 straipsniu bei laikomas kamerų tipo patalpoje Nr. 3; nuo 2019 m. gruodžio 27 d. iki 2020 m. sausio 23 d. pareiškėjas buvo paskirtas ir laikomas kamerų tipo patalpoje Nr. 12, kur atlikinėjo nuobaudą – perkėlimą į kamerų tipo patalpas.

23. Pareiškėjas nuo 2019 m. spalio 10 d. iki 2019 m. gruodžio 8 d. Alytaus PN direktoriui teikė paaiškinimus, kodėl jis atsisako eiti į jam paskirtą būrį, nurodė visas priežastis pateikęs Alytaus PN direktoriui ir Departamentui rašytuose paaiškinimuose. Kai kuriuose paaiškinimuose (spalio 10 d.; lapkričio 18 d.; gruodžio 5–8 d.) nurodė, jog atsisakymo priežastis – grėsmė jo sveikatai ir gyvybei.

24. Pareiškėjas 2019 m. spalio 10 d. Alytaus PN direktoriui pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė aplinkybes, susijusias su Alytaus PN disponuojamomis narkotinėmis medžiagomis, konkrečiai su tuo susijusius asmenis ir prašė būti perkeltas į kitus pataisos namus, nes už atskleistą informaciją jo gyvybei gresia pavojus.

25. Alytaus PN direktorius 2019 m. spalio 15 d. nutarimu Nr. 49-1907 pareiškėjui paskyrė papeikimą. Nutarime nurodyta, kad 2019 m. spalio 14 d. pareiškėjas paaiškino, jog atsisako būti jam paskirtame būryje dėl asmeninių priežasčių, todėl jis pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

26. Pareiškėjas 2019 m. spalio 19 d. Departamentui pateikė skundą dėl neteisėtos nuobaudos paskyrimo, kad jis buvo perkeltas iš paprastosios grupės į drausminę. Skunde nurodė aplinkybes, susijusias su Alytaus PN disponuojamomis narkotinėmis medžiagomis, konkrečiai su tuo susijusius asmenis, paaiškino, jog šias aplinkybes buvo nurodęs ir Alytaus PN direktoriui. Nurodė, kad atsisakė eiti į paskirtą būrį, nes bijojo, jog su juo bus susidorota dėl būryje buvusių kalinių, dėl kurių neteisėtų veiksmų jis pateikė paaiškinimus. Pareiškėjas teigė, kad pareigūnai neužtikrino jo saugumo ir specialiai skyrė į tą būrį, kur jo saugumui gresia pavojus. Pareiškėjas prašė panaikinti Alytaus PN nutarimus, kuriais jis buvo perkeltas į 2 būrį, bei paskirtus papeikimus.

27. Teismas nurodė, kad Alytaus PN 2019 m. spalio 24 d. raštu Nr. 8-9249 persiuntė pareiškėjo 2019 m. spalio 10 d. paaiškinimus–prašymą KŽS pagal kompetenciją, kuris 2019 m. lapkričio 4 d. pranešimu informavo pareiškėją, jog pagal jo kreipimąsi buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu).

28. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra 2019 m. gruodžio 20 d. raštu pareiškėją informavo, kad patikrinus ikiteisminio tyrimo medžiagą, dėl ikiteisminį tyrimą atliekančios specialistės yra taikytos reagavimo priemonės siekiant nustatyti tiek priežastis, dėl kurių laiku nebuvo atlikti būtini veiksmai, tiek siekiant užtikrinti, kad ateityje ikiteisminis tyrimas vyktų sklandžiai, operatyviai, išsamiai ir nebūtų vilkinamas.

29. KŽS 2020 m. sausio 20 d. surašė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjas duoda parodymus ikiteisminiame tyrime ir gali kilti konfliktai su kitais Alytaus PN bausmę atliekančiais nuteistaisiais, todėl tikslinga inicijuoti pareiškėjo perkėlimą iš Alytaus PN į kitą kalinimo vietą.

30. Departamento direktoriaus 2020 m. sausio 22 d. nutarimu pareiškėją nutarta perkelti iš Alytaus PN į Pravieniškių PN. Nutarimas priimtas atsižvelgus į KŽS 2020 m. sausio 20 d. tarnybinį pranešimą.

31. Pareiškėjas, ginčydamas Alytaus PN ir Departamento veiksmus (neveikimą), kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. balandžio 5 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 18 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

32. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje konstatavo, kad spręsdamas dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą teisėtumo ir pagrįstumo, pirmosios instancijos teismas turėjo išsamiai išnagrinėti byloje surinktų įrodymų visumą ir sistemiškai vertinti, ar yra visos civilinės atsakomybės sąlygos pagal CK 6.271 straipsnį. Sprendžiant dėl pareiškėjo keliamo reikalavimo pagrįstumo svarbu nustatyti, ar Alytaus PN ir Departamentas turėjo informacijos ir žinojo apie gresiantį pavojų pareiškėjo fizinei neliečiamybei iš kitų kalinių, ar ėmėsi visų protingai prieinamų priemonių, kad apsaugotų pareiškėją nuo smurto.

Taip pat nurodė, kad kritiškai vertina pirmosios instancijos teismo išvadą, jog pareiškėjas nenurodė aplinkybių dėl jam galbūt kilusios grėsmės. Byloje pateiktame 2019 m. spalio 10 d. paaiškinime nurodyti tiek konkretūs asmenys, tiek ir aplinkybės dėl psichotropinių medžiagų ir pavojaus pareiškėjui. Šios aplinkybės taip pat buvo nurodytos pareiškėjo 2019 m. spalio 19 d. skunde Departamentui, jos taip pat buvo paminėtos 2019 m. lapkričio 4 d. Departamento Kriminalinės žvalgybos 5-ojo KŽS (Alytaus PN veiklos teritorija) specialistės tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, jog pareiškėjo 2019 m. spalio 10 d. paaiškinime-prašyme ir 2019 m. spalio 19 d. prašyme nurodytos analogiškos aplinkybės dėl pavojaus pareiškėjui.

Be to, ir Alytaus PN adresuotuose paaiškinimuose dėl atsisakymo eiti į paskirtą būrį pareiškėjas pažymėjo, kad konkrečios priežastys dėl atsisakymo nurodytos anksčiau minėtuose pareiškėjo raštuose Departamentui. Todėl negali būti pripažinta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas rėmėsi hipotetinio pobūdžio teiginiais ir nenurodė konkrečių aplinkybių dėl galbūt gresiančio pavojaus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas vertino, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir visapusiškai neįvertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl Departamento veiksmų/neveikimo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. spalio 19 d. skunde Departamentui nesutiko su jam paskirta nuobauda – perkėlimu iš paprastosios grupės į drausminę grupę. Pareiškėjas teigė, kad šis skundas nebuvo išnagrinėtas, kadangi buvo prijungtas prie baudžiamosios bylos. Posėdžio pirmosios instancijos teisme metu Departamento atstovė negalėjo nurodyti, kodėl aptariamas veiksmas buvo įvykdytas, t. y. nenurodyta, kodėl Departamentas neatsakė į pareiškėjo skundą ir jame nurodytas aplinkybes. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas neįvertino ir dėl jos nepasisakė pareiškėjo skundo reikalavimų aspektu.

33. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos civilio kodekso 6.271 straipsniu, BVK 69 straipsnio 1 dalimi, 70 straipsnio 1, 6 dalimis, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-321 (2019 m. rugpjūčio 1 d. įsakymo Nr. V-275 redakcija) patvirtintu Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašu (toliau – ir Tvarkos aprašas), ginčui aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

34. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, jog jam atskleidus narkotikų platinimo tinklą Alytaus PN, jo gyvybei ir sveikatai atsirado grėsmė, tačiau pataisos įstaiga neatsižvelgė į jo prašymus izoliuoti jį nuo kitų nuteistųjų, taip pat skirdavo pareiškėjui nuobaudas (papeikimą ir perkėlimą į kamerų tipo patalpas, kuriose buvo blogesnės sąlygos), be to, Departamentas ilgai delsė perkelti pareiškėją į kitus pataisos namus. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas patyrė neigiamus išgyvenimus.

35. Teismas pažymėjo, kad nors byloje nėra duomenų, jog Alytaus PN direktoriaus sprendimai, kuriais pareiškėjui buvo skiriamos nuobaudos būtų nuginčyti ir negaliojantys, tai neužkerta kelio pareiškėjui reikalauti žalos atlyginimo. Šiuo atveju pareiškėją Departamento direktoriaus 2020 m. sausio 22 d. nutarimu nutarta perkelti iš Alytaus PN į kitą kalinimo vietą dėl to, kad pareiškėjas davė parodymus ikiteisminiame tyrime ir gali kilti konfliktai su kitais nuteistaisiais. Taigi pareiškėjo perkėlimo priežastis – galimos grėsmės pareiškėjui kilimas.

36. Alytaus PN direktoriui priimant nutarimus dėl nuobaudų skyrimo pareiškėjui, jis buvo gavęs pareiškėjo 2019 m. spalio 10 d. paaiškinimą, kuriame nurodytos aplinkybės, susijusios su pataisos namuose disponuojamomis narkotinėmis medžiagomis, asmenimis, kurie tomis medžiagomis disponuoja, todėl pareiškėjas prašė būti perkeltas į kitus pataisos namus, nes už atskleistą informaciją jo gyvybei gresia pavojus.

37. Teismas nurodė, kad nors teisę perkelti nuteistąjį turėjo Departamento direktorius, tačiau pagal Tvarkos aprašą, Alytaus PN direktorius turėjo pareigą aiškintis pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl jo perkėlimo į kitą įstaigą ir nustačius tam pagrindą, pateikti Departamentui motyvuoto nutarimo dėl nuteistojo perkėlimo projektą, arba, pagrindo nenustačius – pateikti pareiškėjui motyvuotą atsakymą.

38. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo 2019 m. spalio 10 d. paaiškinimas – prašymas 2019 m. spalio 24 d. buvo persiųstas KŽS pagal kompetenciją, byloje nėra duomenų, jog Alytaus PN direktorius būtų tinkamai išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą dėl perkėlimo, taip pat nėra duomenų, kodėl to nebuvo padaryta.

39. LKT paaiškinimuose nurodė, kad pareiškėjas Alytaus PN bausmę atlikinėjo saugiai ir pavojus pareiškėjo fizinei neliečiamybei iš kitų nuteistųjų negrėsė, nes iki kol buvo perkeltas į kitą bausmės atlikimo įstaigą, buvo laikomas patalpose, kur jam negrėsė pavojus sveikatai ar gyvybei. Teismas vertino, kad LKT faktiškai pripažįstą, jog pareiškėjo paaiškinimuose nurodytos aplinkybės buvo pagrįstos, nes galiausiai pareiškėjas buvo perkeltas, o Alytaus PN jis buvo laikomas patalpose, kuriose jam negrėsė pavojus, tačiau nepaaiškina, kodėl šiam tikslui pasiekti – apsaugoti pareiškėjo sveikatą, jam buvo skiriamos nuobaudos ir jis laikomas kamerų tipo patalpoje, kurioje buvo taikomi jo teisių apribojimai, nustatyti BVK. Teismas iš byloje esančių Alytaus PN direktoriaus nutarimų skirti pareiškėjui nuobaudas nenustatė, kad juos priimant būtų atsižvelgta į pareiškėjo pateiktą 2019 m. spalio 10 d. paaiškinimą – prašymą, ar jis būtų izoliuojamas BVK 70 straipsnio 6 dalies pagrindu. Priešingai, pareiškėjui buvo taikomos nuobaudos dėl administracijos reikalavimų nevykdymo, o ne todėl, kad buvo siekiama jį apsaugoti.

40. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad Europos komitetas prieš kankinimą ir nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą (toliau – ir CPT) 2023 m. vasario 23 d. ataskaitoje nurodė, kad Alytaus PN buvo gauta nemažai patikimų kaltinimų dėl personalo nederamo elgesio su kaliniais ir (arba) netinkamų kalinimo sąlygų. Ataskaitoje pabrėžiama, kad situacija beveik nepasikeitė nuo paskutinio CPT vizito 2018 m. Ataskaitoje rašoma, kad Alytuje daug kalinių skundėsi, jog darbuotojai jiems grasino perkėlimu į 2 skyrių, kur toks perkėlimas reikštų, jog kaliniui būtų skirta drausminė nuobauda – patalpinimas į kamerą iki 30 dienų.

41. Teismas sprendė, kad Alytaus PN direktorius nesiėmė visų galimų priemonių išspręsti pareiškėjo klausimą dėl perkėlimo į kitus pataisos namus, persiuntė jo paaiškinimus KŽS dėl pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau nesprendė jo kompetencijai priskirtų klausimų dėl pareiškėjo prašymo pagrįstumo. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad Alytaus PN direktorius, prieš priimdamas pareiškėjui nepalankius nutarimus dėl nuobaudų skyrimo, būtų atsižvelgęs į pareiškėjo teiktus paaiškinimus, kodėl jis atsisako eiti į jam paskirtą būrį, nors tai pareiškėjas buvo išsamiai paaiškinęs 2019 m. spalio 10 d. paaiškinime – prašyme bei vėliau teiktuose paaiškinimuose, todėl Alytaus PN direktorius neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti, ir todėl jo neteisėti veiksmai laikytini įrodytais.

III. 42. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 29 d. sprendimo dalį ir tinkamai įvertinus visas aplinkybes, patirtus išgyvenimus, priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 3 000 Eur neturinės žalos atlyginimą.

43. Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio.

44. Pareiškėjas pažymi, kad jis iš viso 25 paras buvo laikomas kamerose, kuriose laikomi nuteistieji tol, kol Alytaus PN direktorius priims sprendimą kaip nubausti nuteistąjį už jo padarytus ar nepadarytus nusižengimus. Kamerose buvo laikoma ne mažiau kaip po 28 nuteistuosius, kurie buvo „pristatyti“ iš visų pataisos namų. Kiekvieną kartą galėjo į kamerą patalpinti nuteistuosius, kuriuos pareiškėjas įskundė, ar jo draugus. Kiekvieną kartą jis galėjo būti sužalotas, grėsė pavojus gyvybei. Teigia, kad visą šį laikotarpį jis negalėjo užmigti, bijojo, jog į kamerą nebūtų įkeltas nuteistasis, kurį jis įskundė ar jo draugai, kurie galėjo pareiškėją sumušti. Taigi 25 paras nebuvo užtikrintas jo saugumas.

45. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl paminėtos aplinkybės, jog be to, kad keturis mėnesius buvo laikomas neteisėtai kamerų tipo patalpose, 25 paras buvo laikomas dar blogesnėmis sąlygomis nei įprasta, nes kiekvieną kartą papildomai patyrė kančias, baimę.

46. Nurodo, kad nebuvo izoliuojamas BVK 70 straipsnio 6 dalies pagrindu. Priešingai, buvo taikomos nuobaudos dėl administracijos reikalavimų nevykdymo, nebuvo siekiama pareiškėją apsaugoti. Atkreipia dėmesį, kad buvo laikomas ne tik kamerų tipo patalpose (toliau – ir KTP) bet atliko bausmę baudos izoliatoriuje (toliau – ir BI), buvo taikomi papildomi suvaržymai. Pareiškėjas teigia, kad keturis mėnesius, neteisėtai laikomas KTP, jis negalėjo rašyti laiškų artimiesiems ir gauti laiškų iš jų, jam nebuvo leista paskambinti ar pranešti artimiesiems kur jis yra. Tuo metu turėjo artimą draugę, su kuria norėjo susituokti, tačiau dingimas keturiems mėnesiams padarė neigiamą įtaką jų santykiams, kurie nutrūko. Be to, keturis mėnesius jis negalėjo galimybės gauti laikraščių, pasinaudoti riboto interneto prieiga, naudotis kompiuteriu. Pažymi, kad visus keturis mėnesius jis buvo kankinamas. Nuo 6.00 val. ryto buvo atimami čiužiniai, patalynė ir išnešami pagal pareigūnų komandą į koridorių. Galėjo sėdėti tik ant geležinės lovos ar geležinių kėdžių, nors tuo metu turėjo (duomenys neskelbtini) problemų. Prašė pareigūnų, kad išduotų dienai čiužinį, bet jo negavo. Buvo labai pašlijusi sveikata, kad ryte negalėjo čiužinio išnešti iš kameros į koridorių ir atsisakė tą daryti, dėl to buvo surašytas tarnybinis pranešimas, neva jis nepakluso pareigūnų nurodymams ir dėl to buvo paskirta eilinė nuobauda už pareigūnų reikalavimų nevykdymą. Teigia, kad buvo žeminamas pareigūnų, kurie iš jo tyčiojosi, nors matė, kad jis negali išnešti čiužinio, vis tiek vertė tą daryti. Pareiškėjas taip pat kalėjimo parduotuvėje negalėjo įsigyti maisto produktų, taigi buvo verčiamas kęsti alkį.

47. Pareiškėjas akcentuoja, kad laikant jį nežmoniškomis sąlygomis, pažeidžiant jo orumą, kankinant, buvo pažeistos jo konstitucinės teisės (Konstitucijos 21 straipsnio 1 ir 3 dalys). Be to, pareigūnai, norėdami, kad jis atsisakytų savo parodymų dėl narkotinių medžiagų patekimo į pataisos namus, specialiai perkeldavo jį į 2-ą skyrių, kuriame buvo laikomas visas nuteistųjų „elitas“, jog pareiškėją sumuštų ar kitaip susidorotų kiti nuteistieji, esantys tame būryje. Perkeldavo jį į 12-tą būrį, kuriame bausmę atlikinėjo nuteistieji, nesilaikantys vidaus tvarkos taisyklių drausmės grupės sąlygomis. Žinodami, kad pareiškėjas negali į paskirtą būrį eiti, nes jame atlikinėjo bausmę nuteistųjų, kurie prekiavo narkotinėmis medžiagomis draugai, ir bet kada galėtų jį sumušti ar kitaip iš jo pasityčioti. Dėl to pareiškėjas teigia patyręs papildomų išgyvenimų.

48. Pareiškėjas nurodo, kad nuo 2019 m. spalio 10 d. iki 2019 m. gruodžio 8 d. Alytaus PN direktoriui teikė paaiškinimus, kodėl atsisako eiti į paskirtą būrį, nurodydamas, jog visas priežastis išdėstė Alytaus PN direktoriui ir Departamentui rašytuose paaiškinimuose. Kai kuriuose paaiškinimuose (spalio 10 d.; lapkričio 18 d.; gruodžio 5–8 d.) nurodė, jog atsisakymo priežastis – grėsmė sveikatai ir gyvybei.

49. 2019 m. spalio 10 d. Alytaus PN direktoriui pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė aplinkybes, susijusias su Alytaus PN disponuojamomis narkotinėmis medžiagomis, konkrečiai su tuo susijusius asmenis ir prašė būti perkeltas į kitus pataisos namus, nes už atskleistą informaciją jo gyvybei gresia pavojus. Alytaus PN direktorius nesiėmė jokių priemonių, kad būtų užtikrintas jo saugumas, kad jis galėtų saugiai atlikti bausmę. Ir tik po keturių mėnesių kankinimo Alytaus PN direktorius „suprato“, kad pareiškėjo sveikatai ir gyvybei gręsią pavojus ir nurodė perkelti jį į kitą pataisos įstaigą. Departamento 2020 m. sausio 22 d. nutarimu nutarta jį perkelti į Pravieniškių PN. Pažymi, kad visi jo išgyvenimai ir kančios buvo įvertinti tik 250 Eur.

50. Pareiškėjas dėl neturtinės žalos dydžio, priteisto iš Departamento, nurodo, kad jeigu Departamentas būtų elgęsis tinkamai, atsakęs į jo 2019 m. spalio 19 d. skundą, jam nebūtų reikėję keturis mėnesius atlikinėti bausmę BI sąlygomis. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė tik 250 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjo nuomone, jam turi būti priteista ženkliai didesnė suma neturtinei žalai atlyginti.

51. Pareiškėjas prašo tinkamai įvertinti visas aplinkybes, ką jis galėjo patirti ir patyrė prievarta laikomas BI, taip pat ir KTP. Teigia, kad buvo kankinamas, todėl prašo iš valstybės priteisti 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

52. Atsakovo atstovas LKT atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

53. Nurodo, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai sudarė pakankamą pagrindą konstatuoti, jog šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, atlyginama pinigais. Pareiškėjo skunde minimi paaiškinimai yra tik bendro bei deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti jokiais įrodymais.

54. Teigia, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomi analogiški argumentai kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas nenurodo jokių objektyvių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo nepagrįstumo ar neteisėtumo. Pareiškėjas visiškai nepagrindžia ir neindividualizuoja subjektyvių neigiamų pasekmių, išgyvenimų, priežastinio ryšio tarp nurodomų pažeidimų ir jam tariamai padarytos neturtinės žalos, nepateikia duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines bei psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ir laipsnio klausimo sprendimui.

55. Pažymi, kad tam tikras suimtųjų ir/arba nuteistųjų laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, tai lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą.

56. Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjo apeliacinis skundas yra nepagrįstas jokiais naujais faktais ar atsikirtimais, iš kurių galima būtų spręsti, kad jo teisės dėl laikymo sąlygų buvo tikrai pažeistos. Pareiškėjas neturtinės žalos atlyginimą išreiškia konkrečia prašoma priteisti pinigų suma, tačiau nepateikia jokių įrodymų ar svarių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo nepagrįstumo, todėl tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.

57. Atsakovo atstovas LKT apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 29 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti. Jeigu būtų nuspręsta, kad pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, prašo apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

58. Nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais teisiniais argumentais ir sprendimo motyvais, kuriais remiantis pareiškėjui buvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas. LKT nuomone, teismo sprendimas yra neteisingas dėl netinkamo bylos aplinkybių įvertinimo, todėl turi būti panaikintas.

59. Atsakovo atstovas dėl pareiškėjo saugumo užtikrinimo ginčo laikotarpiu atliekant bausmę Alytaus PN nurodo, kad iš byloje pateiktų pareiškėjo medicininių dokumentų matyti, jog jis ginčo laikotarpiu lankėsi pas medicinos specialistus, kurie nenustatė, kad pareiškėjas Alytaus PN būtų patyręs kokius nors kūno sužalojimus. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad pareiškėjas iki 2020 m. sausio 23 d., kuomet buvo perkeltas į Pravieniškių PN tolimesniam bausmės atlikimui, Alytaus PN bausmę atlikinėjo saugiai ir pavojus pareiškėjo fizinei neliečiamybei iš kitų nuteistųjų negrėsė. Alytaus PN ginčo laikotarpiu ėmėsi visų priemonių, kad apsaugoti pareiškėją nuo smurto. Pažymi, kad pareiškėjo perkėlimas į Pravieniškių PN buvo inicijuotas 2020 m. sausio 20 d. dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo, t. y. tik tuomet, kai buvo nustatyta, kad gali kilti konfliktai tarp pareiškėjo ir kitų nuteistųjų Alytaus PN. KŽS pareigūnai, vykdydami kriminalinę žvalgybą, neturėjo duomenų apie tai, kad pareiškėjui Alytaus PN ginčo laikotarpiu būtų grėsęs pavojus sveikatai ar gyvybei paskyrus jį į konkretų būrį ar kamerą paskirtai nuobaudai atlikti.

60. Atkreipia dėmesį, kad Alytaus PN direktoriaus sprendimai, kuriais pareiškėjui buvo skiriamos nuobaudos, nebuvo nuginčyti ir yra galiojantys, todėl patirti suvaržymai negalėjo turėti įtakos jo nusiskundimams medicinos specialistui dėl pablogėjusio miego ir savijautos. Taigi nėra priežastinio ryšio tarp pareigūnų neteisėtų veiksmų ir pareiškėjui atsiradusios žalos. LKT nuomone, pareiškėjo tariamai patirti nepatogumai nebuvo tokie dideli, dėl ko turėtų būti priteista neturtinė žala pinigais.

61. Atsakovo atstovo nuomone, tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas ir nustatytų, jog pareiškėjo teisės buvo pažeistos ir tai galėjo sukelti jam tam tikrus nepatogumus, atsižvelgiant į pareiškėjo patirto minimalaus nepatogumo lygį, teisės pažeidimo pripažinimas turėtų būti laikomas pakankama satisfakcija nagrinėjamu atveju, tuo labiau, kad būtent tokią praktiką formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

62. Atsakovo atstovas teigia, kad visa aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismo sprendime nurodomi galbūt patirti tam tikri nepatogumai pareiškėjui realiai negalėjo sukelti tokio laipsnio neigiamų pasekmių, kurias būtų galima įvardyti kaip dvasiniai ir emociniai išgyvenimai, nepatogumai, dėl šių išgyvenimų pablogėjęs jo miegas ir bendra savijauta. LKT nuomone, šioje byloje yra visi pagrindai pareiškėjui nepriteisti neturtinės žalos atlyginimo pinigais, o nusprendus, kad buvo kažkuria apimtimi patirti tam tikri nepatogumai, apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

63. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

64. Pareiškėjas nurodo, kad nagrinėjamu atveju neturtinę žalą kildina iš to, jog jam atskleidus narkotikų platinimo tinklą Alytaus PN, jo gyvybei ir sveikatai atsirado grėsmė, tačiau pataisos įstaiga neatsižvelgė į jo prašymus izoliuoti jį nuo kitų nuteistųjų, taip pat skirdavo nuobaudas (papeikimą ir perkėlimą į kamerų tipo patalpas, kuriose buvo blogesnės sąlygos), be to, Departamentas ilgai delsė perkelti jį į kitus pataisos namus. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas patyrė neigiamus išgyvenimus.

65. Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teigia, kad nors byloje nėra duomenų, jog Alytaus PN direktoriaus sprendimai, kuriais jam buvo skiriamos nuobaudos, būtų nuginčyti ir negaliojantys, tai neužkerta kelio jam reikalauti žalos atlyginimo. Šiuo atveju, Departamento direktoriaus 2020 m. sausio 22 d. nutarimu nutarta perkelti jį iš Alytaus PN į kitą kalinimo vietą dėl to, kad davė parodymus ikiteisminiame tyrime ir gali kilti konfliktai su kitais nuteistaisiais. Taigi jo perkėlimo priežastis – galimos grėsmės kilimas.

66. Pareiškėjas nurodo, kad Alytaus PN direktoriui priimant nutarimus dėl nuobaudų skyrimo, jis buvo gavęs 2019 m. spalio 10 d. paaiškinimą, kuriame nurodytos aplinkybės, susijusios su pataisos namuose disponuojamomis narkotinėmis medžiagomis, asmenimis, kurie tomis medžiagomis disponuoja, todėl pareiškėjas prašė būti perkeltas į kitus pataisos namus, nes už atskleistą informaciją jo gyvybei gresia pavojus.

67. Pareiškėjas teigia, kad nors teisę perkelti nuteistąjį turėjo Departamento direktorius, tačiau, pagal Tvarkos aprašą, Alytaus PN direktorius turėjo pareigą aiškintis pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl jo perkėlimo į kitą įstaigą ir nustačius tam pagrindą, pateikti Departamentui motyvuoto nutarimo dėl perkėlimo projektą, arba, pagrindo nenustačius – pateikti motyvuotą atsakymą pareiškėjui. Pareiškėjo 2019 m. spalio 10 d. paaiškinimas – prašymas 2019 m. spalio 24 d. buvo persiųstas KŽS pagal kompetenciją, tačiau byloje nėra duomenų, kad Alytaus PN direktorius būtų tinkamai išnagrinėjęs šį prašymą dėl perkėlimo, taip pat nėra duomenų, kodėl to nebuvo padaryta.

68. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad jis ginčijamu laikotarpiu patyrė neturtinę žalą, t. y. dvasinius ir emocinius išgyvenimus, nepatogumus, dėl šių išgyvenimų pablogėjo miegas ir bendra savijauta. Tačiau teismas patirtiems nepatogumams kompensuoti priteisė per mažą neturtinės žalos dydį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 69. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Alytaus PN ir Departamento (teisių perėmėja LKT) veiksmų (neveikimo), atlyginimo.

70. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Alytaus PN direktorius nesiėmė visų galimų priemonių išspręsti pareiškėjo klausimą dėl perkėlimo į kitus pataisos namus, nesprendė jo kompetencijai priskirtų klausimų dėl pareiškėjo prašymo pagrįstumo, prieš priimdamas pareiškėjui nepalankius nutarimus dėl nuobaudų skyrimo, neatsižvelgė į pareiškėjo teiktus paaiškinimus, kodėl jis atsisako eiti į jam paskirtą būrį, todėl neveikė taip, kaip privalėjo veikti, dėl to jo veiksmus vertino kaip neteisėtus. Departamentas neišnagrinėjo pareiškėjo 2019 m. spalio 19 d. skundo dėl Alytaus PN direktoriaus nutarimų taikyti pareiškėjui drausmines nuobaudas ir neišsprendė klausimų dėl jam taikomų nuobaudų ir pagrindo perkelti į kitą kalinimo įstaigą, todėl teismas sprendė, kad Departamentas neveikė taip, kaip privalėjo veikti, todėl konstatavo jo neteisėtus veiksmus. Teismas pareiškėjo patirtą neturtinę žalą įvertino 500 Eur (250 Eur dėl Alytaus PN veiksmų ir 250 Eur dėl Departamento veiksmų), kurią priteisė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos LKT.

71. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu teigia, kad teismas pagrįstai nustatė Alytaus PN ir Departamento neteisėtus veiksmus, tačiau pareiškėjo patirtiems neigiamiems išgyvenimams kompensuoti priteisė per mažą neturtinės žalos sumą, todėl prašė priteisti 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

72. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad Alytaus PN ginčo laikotarpiu ėmėsi visų priemonių, kad apsaugoti pareiškėją nuo smurto, Alytaus PN direktoriaus nutarimai, kuriais pareiškėjui buvo skiriamos nuobaudos, nebuvo nuginčyti ir yra galiojantys, todėl nėra priežastinio ryšio tarp pareigūnų neteisėtų veiksmų ir pareiškėjui atsiradusios žalos. Be to, pareiškėjo tariamai patirti nepatogumai nebuvo tokie dideli, kad būtų pagrindas priteisti jam neturtinę žalą pinigais. Atsakovo nuomone, šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, tačiau teismui nusprendus, kad buvo patirti tam tikri nepatogumai, apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

73. Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

74. Teisėjų kolegija tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

75. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

76. Kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl pareiškėjo ir atsakovo apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

77. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau pareiškėjas nesutinka su jam priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu ir teigia, jog jam turi būti priteista 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad Alytaus PN direktoriaus nutarimai, kuriais pareiškėjui buvo skiriamos nuobaudos, nebuvo nuginčyti ir yra galiojantys, todėl nėra priežastinio ryšio tarp pareigūnų neteisėtų veiksmų ir pareiškėjui atsiradusios žalos, tačiau teismui nusprendus, jog kažkuria apimtimi pareiškėjas patyrė tam tikrus nepatogumus, jie nebuvo tokie dideli, kad būtų pagrindas priteisti jam neturtinę žalą pinigais, šiuo atveju būtų pagrindas pripažinti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

78. Pasisakydama dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų, jog Alytaus PN direktoriaus nutarimai, kuriais pareiškėjui buvo skiriamos nuobaudos, nebuvo nuginčyti ir yra galiojantys, todėl nėra priežastinio ryšio tarp pareigūnų neteisėtų veiksmų ir pareiškėjui atsiradusios žalos, teisėjų kolegija pažymi, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog Alytaus PN nesiėmė visų galimų priemonių išspręsti pareiškėjo klausimą dėl perkėlimo į kitus pataisos namus, persiuntė jo paaiškinimus KŽS dėl pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau nesprendė jo kompetencijai priskirtų klausimų dėl pareiškėjo prašymo pagrįstumo. Nenustatyta, kad Alytaus PN direktorius, prieš priimdamas pareiškėjui nepalankius nutarimus dėl nuobaudų skyrimo, būtų atsižvelgęs į pareiškėjo teiktus paaiškinimus, kodėl jis atsisako eiti į jam paskirtą būrį, nors tai pareiškėjas buvo išsamiai paaiškinęs 2019 m. spalio 10 d. paaiškinime – prašyme bei vėliau teiktuose paaiškinimuose, todėl Alytaus PN direktorius neveikė taip, kaip privalėjo veikti, ir todėl jo neteisėti veiksmai laikytini įrodytais. Pareiškėjas teigė, kad dėl Alytaus PN ir Departamento veiksmų (neveikimo) jautė nuolatinę įtampą, baimę, netikrumo jausmą, depresines nuotaikas, kitų kalinių grasinimus, atsirado nemiga, t. y. jis patyrė neturtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu lankėsi pas medicinos specialistus ir nurodė, jog blogai miega, skundėsi padidintu dirglumu. Taip pat medicinos specialistui nurodė, jog jis neteisingai nubaustas ir paskirtas į drausmės grupę, o ten yra daug suvaržymų, dėl to pablogėjo jo miegas ir savijauta (diagnozuotas nepatikslintas neorganinis miego sutrikimas).

79. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija kaip nepagrįstus vertina atsakovo apeliacinio skundo argumentus, jog nagrinėjamu atveju nėra priežastinio ryšio tarp Alytaus PN pareigūnų neteisėtų veiksmų ir pareiškėjui atsiradusios žalos. Aplinkybė, kad šiuo atveju nenuginčyti Alytaus PN nutarimai savaime neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, administracinio akto nenuginčijamas neužkerta kelio asmeniui reikalauti žalos atlyginimo priteisimo iš valstybės pagal CK 6.271 straipsnį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-416/2014, 2019 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2060-1062/2019). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė visas būtinąsias Lietuvos valstybės deliktinės atsakomybės sąlygas.

80. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo ir atsakovo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su neturtinės žalos atlyginimo būdu ir dydžiu pažymi, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, pareiškėjui įvykdyti neteisėti veiksmai, jo sveikatos būklė ir pan., ir atsižvelgus į konkrečią situaciją sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4354-520/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018 ir kt.). Paprastai esant nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018).

81. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką paprastai neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteisiamas, jeigu, atsižvelgus į konkrečią asmens, padavusio skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo, situaciją, nustatoma, kad egzistuoja tik nežymūs, vienkartiniai, neilgalaikiai kalinimo sąlygų pažeidimai (nepriklausomai nuo įstaigos tipo) (pvz., 2018 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018; 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1288-629/2018; 2023 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-62-815/2023).

82. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (žr. pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02).

83. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014; kt.), CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

84. Iš administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.

85. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi EŽTT praktika panašiose bylose, pagal kurią EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).

86. Teisėjų kolegija, įvertinusi administracinėje byloje pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę, atliktų neteisėtų veiksmų pobūdį, pareiškėjo patirtų fizinių ir psichologinių nepatogumų pobūdį ir intensyvumą, remdamasi įstatymuose įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais, teismų suformuluotais patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais ir vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti neužtenka pripažinti Alytaus PN ir Departamento neteisėtus veiksmus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjui turi būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

87. Pasisakydama dėl pareiškėjui priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad asmens patirtos neturtinės žalos dydis yra nustatomas teismo pagal administracinėje byloje nustatytų aplinkybių visumą. Tai reiškia, kad neturtinės žalos dydį nustato teismas, o minėtą žalą patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių aplinkybių, reikšmingų minėtos žalos dydžiui nustatyti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-237-415/2018; kt.).

88. Įvertinusi administracinės bylos įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu priteistas pareiškėjo patirtos neturtinės žalos atlyginimas yra adekvatus, proporcingas ir tinkamas. Pirmosios instancijos teismo priteisto dydžio neturtinės žalos atlyginimas visiškai kompensuoja pareiškėjo patirtą neturtinę žalą, t. y. fizinius ir psichologinius išgyvenimus, susijusius su laisvės atėmimo vietos įstaigos ir Departamento atliktais neteisėtais veiksmais ir jų sukeltais padariniais.

89. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui turi būti priteistas 3 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas. Administracinės bylos nagrinėjimo metu nenustatytos jokios aplinkybės, sudarančios pagrindą spręsti, kad pareiškėjui turi būti priteistas išimtinai tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas, tokių įrodymų nepateikė ir pareiškėjas.

90. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjui iš atsakovo 500 Eur dydžio patirtos neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjo ir atsakovo apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo abejoti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumu ir teisėtumu. Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo bei atsakovo apeliacinius skundus ir palieka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. G. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, apeliacinius skundus atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Beata Martišienė

Egidijus Šileikis

Skirgailė Žalimienė