929efa7a-c24a-4d74-bf2a-5eb2e32cfae4 · Å iaulių apygardos administracinis teismas

            Administracinė byla Nr. I-84-621/2016    Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02930-2014-7                                                                                     Procesinio sprendimo kategorija:1.16.5; 3.21 (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. sausio 5 d.Šiauliai Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Žanas Kubeckas, sekretoriaujant Palmirai Berberaušienei, dalyvaujant pareiškėjui R.

B., pareiÅ¡kėjo atstovo Lietuvos policijos profesinės sÄ jungos atstovei I. R., dalyvaujant atsakovo TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui D. K.,nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. B. praÅ¡ymÄ atsakovui TelÅ¡ių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2014 m. spalio 20 d. tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados Nr. 86-IS-51 „Dėl TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato vieÅ¡osios policijos skyriaus prevencijos poskyrio tyrėjo R.

B. sveikatos sutrikdymo tarnybos metu“ panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas R. B. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) praÅ¡ymu (2–10 b. l.) kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas panaikinti TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2014 m. spalio 20 d. tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ Nr. 86-IS-51 „Dėl TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato vieÅ¡osios policijos skyriaus prevencijos poskyrio tyrėjo R.

B. sveikatos sutrikdymo tarnybos metu“; įpareigoti atsakovÄ siųsti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicininės ekspertizės komisijÄ dėl sveikatos sutrikdymo laipsnio nustatymo. PareiÅ¡kėjas praÅ¡yme nurodė, kad ginčijamoje TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2014 m. spalio 20 d. tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje Nr. 86-IS-51 neteisėtai ir nepagrįstai konstatuota, kad jo tarnybos metu patirtas sveikatos sutrikdymas nėra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigÅ«no gyvybei bei sveikatai ar su jo statusu vykdant tarnybines pareigas, bei nuspręsta kompensacijos nemokėti.

PaaiÅ¡kino, kad 2014 m. rugpjūčio 20 d. apie 15.19 val., atliekant tarnybÄ TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariate (toliau – ir Mažeikių rajono PK), paskambino S. R. į tarnybinį mobilųjį telefonÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir pranešė, kad prieÅ¡ jÄ smurtauja buvęs jos sugyventinis G. P.. Apie tai informavo tiesioginį vadovÄ A. B.. A. B. davė nurodymÄ vykti adresu (duomenys neskelbtini), kartu vyko Prevencijos poskyrio tyrėjas G. P..

Apie 15.40 val. nuvykus minėtu adresu, pareiÅ¡kėjas ir kolega G. P. įėjo į namo vidų (virtuvę) ir pamatė, kad S. R. verkdama plauna indus. S. R. paklausė, kas nutiko bei kur yra jos sugyventinis, pastaroji atsakė, kad jis guli kitame kambaryje. Nukentėjusioji nurodė, kad jos sugyventinis G. P. sukinėjo (laužė) jai rankas. Ant rankų matėsi paraudimai ir kraujosruvos. Tuo metu iÅ¡ kambario į virtuvę atėjo G. P. rėkdamas: „Sonata, kÄ tu čia nusiÅ¡neki?“. Kadangi pastarasis artėjo prie akivaizdžiai smurtÄ patyrusios aukos nedelsdamas pastÅ«mė G.

P. nuo savęs, atitolindamas jį nuo S. R.. G. P. atsidÅ«rė kambaryje, iÅ¡ paskos įėjo pareiÅ¡kėjas. G. P. liko virtuvėje su S. R.. Kadangi S. R. buvo sužalotomis rankomis, t. y. patyrusi smurtÄ , siekdamas apsaugoti nukentėjusiÄ jÄ nuo galimų smurtinių G. P. veiksmų, stumtelėjo jį atgal į kambarį iÅ¡ virtuvės. Tai matė ir jo kolega. G. P. buvo agresyvus, pareikalavo, kad Å¡is apsiramintų. G. P. paklausė, ar veÅ¡ jį į Mažeikius. Atsakė, kad jis bus pristatytas į policijos komisariatÄ .

Tada rankomis gestikuliuodamas ėmė pakeltu tonu sakyti, kad jis nieko nėra padaręs, bei niekur nevažiuos. Kadangi minėtas asmuo į teisėtus reikalavimus nusiraminti nereagavo, po pakartotinio perspėjimo jo atžvilgiu buvo panaudoti koviniai savigynos veiksmai bei specialiosios priemonės – atrankiai. Uždėjus antrankius ant vienos rankos, G. P. ėmė muistytis, stumdytis ir neduoti antros rankos antrankiams uždėti, vengė sulaikymo. G. P. pradėjus muistytis, pareiÅ¡kėjas panaudojo kovinius imtynių veiksmus ir liepė nesimuistant duoti antrÄ rankÄ antrankiams uždėti.

Tokiu bÅ«du G. P. buvo nuramintas ir jam uždėti antrankiai. Kadangi visi G. P. judesiai buvo greiti ir nenuspėjami, pareiÅ¡kėjas nė nespėjo pasikviesti kolegos į pagalbÄ . Grumtynių garsus bei pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ duoti rankas girdėjo virtuvėje likęs kolega bei S. R., kadangi jie vėliau net užėjo pažiÅ«rėti, kas darosi jam sulaikant G. P.. Kadangi tarnybinis automobilis neturi atskiro skyriaus sulaikytiems asmenis, o sulaikyti asmenys vežami panaudojus antrankius ir spec. dirÅ¾Ä , kuris yra pritvirtintas prie galinės sėdynės, todėl buvo nuspręsta panaudoti spec. priemonę – antrankius.

Uždėjus antrankius G. P. buvo iÅ¡vedamas iÅ¡ namo, tačiau pastarasis ėjo vis muistydamasis, prieÅ¡inosi, todėl jį reikėjo vesti panaudojant jėgÄ . Kolegos pagalbos neprašė, nes matė, kad susitvarko ir vienas pats. Nuvedus G. P. į tarnybinį automobilį, Å¡is aprimo. Antrankių ir specialaus diržo, esančio tarnybiniame automobilyje, pagalba G. P. buvo prirakintas automobilyje. G. P. alkotesteriu buvo nustatytas 3,66 promilės girtumas. S. R. užpildė pareiÅ¡kimÄ , buvo surinkti kiti reikiami dokumentai.

G. P. buvo pristatytas į Mažeikių rajono PK. Vedant G. P. į tarnybinį automobilį pajuto, kad skauda kairės rankos plaÅ¡takÄ . Kadangi G. P. sulaikymo metu visÄ dėmesį buvo sukoncentravęs į sulaikomÄ jį, tad negali tiksliai pasakyti, kada ir kaip jam buvo sužalota ranka. Dar įvykio vietoje, pasodinus G. P. į tarnybinį automobilį, susisiekė su savo tiesioginiu vadovu A. B. ir informavo, kad įvykio vietoje užtruks ilgiau, bei, kad jaučia skausmÄ kairėje rankoje, kuris atsirado po G.

P. sulaikymo. Grįžę į Mažeikių rajono PK nuvedė G. P. pas budėtojÄ J. P., o budėtojas ar jo padėjėjas (kuris iÅ¡ jų – tiksliai pasakyti negali) G. P. nuvedė į laikinojo sulaikymo kamerÄ . Apie skaudančiÄ rankÄ bei tokio skausmo priežastį taip pat informavo ir tuo metu l. e. budėtojo pareigas J. P.. Tai girdėjo ir jo kolega G. P.. J. P. patarė palaukti ryto ir tada, jei rankos skausmas neaprims, paraÅ¡yti tarnybinį praneÅ¡imÄ dėl traumos darbe. 2014 m. rugpjūčio 21 d. ryte pabudus pamatė, kad kairė ranka sutinusi.

PrieÅ¡ tarnybÄ informavo Prevencijos poskyrio virÅ¡ininkÄ A. B., kad dėl sutinusios ir skaudančios rankos dirbti negalės ir, gavęs leidimÄ , iÅ¡vyko į VÅ¡Ä® Mažeikių ligoninės priėmimo skyrių, kur pareiÅ¡kėjui buvo diagnozuotas kairės rankos plaÅ¡takos raiščių trauminis plyÅ¡imas. 2014 m. spalio 20 d. buvo suraÅ¡yta ir patvirtinta TelÅ¡ių apskrities VPK tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada Nr. 86-IS-51 „Dėl TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato vieÅ¡osios policijos skyriaus prevencijos poskyrio tyrėjo R.

B. sveikatos sutrikdymo tarnybos metu“ (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada), kuria buvo pripažinta, jog pareiškėjo sveikata buvo sutrikdyta tarnybos metu, tačiau šis sveikatos sutrikdymas nėra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika jo gyvybei ar sveikatai ar jo statusu vykdant tarnybines pareigas. Tarnybinio patikrinimo išvadoje pažymėta, jog patirtas sveikatos sutrikdymas atsirado ne dėl G. P. veiksmų, o dėl paties pareiškėjo neatsargumo sulaikant asmenį. Dėl to buvo nuspręsta, jog aptariamas atvejis yra nelaimingas atsitikimas tarnyboje ir atitinkamai Tarnybinio patikrinimo išvados siūlomosios dalies 3 punkte buvo įtvirtintas sprendimas kompensacijos nemokėti.

Su Å¡iuo Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados sprendimu nesutinka, kadangi mano, jog jo sveikatos sutrikdymas atitinka 2003 m. balandžio 29 d. įstatytu Nr. IX-153 8 patvirtino Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 40 straipsnio 3 dalyje numatytas sÄ lygas, todėl pareiÅ¡kėjui priklauso minėtoje teisės normoje nustatyta kompensacija. Nurodė, jog pareiÅ¡kėjo sveikata buvo sutrikdyta jam vykdant tiesiogiai iÅ¡ Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio 1, 3, 4 ir 5 punktų kylančius policijos uždavinius, t. y. sulaikant asmenį, galimai įvykdžiusį baudžiamosios teisės pažeidimÄ (kadangi su kolega atvyko reaguodami į iÅ¡kvietimÄ dėl agresyviai besielgiančio asmens) ir policijos pareigÅ«nų atvykimo metu kėlusį tiesioginę grėsmę aplinkiniams pilnamečiams bei nepilnamečiams asmenims bei besiprieÅ¡inusį sulaikymui.

BÅ«tent dėl Å¡ių aplinkybių, t. y. esant bÅ«tinybei apginti nepilnamečių ir pilnamečių asmenų teises nuo gresiančio jų teisių pažeidimo, taip pat siekiant iÅ¡aiÅ¡kinti galimai jau padarytÄ teisės pažeidimÄ ir sulaikyti jį padariusį asmenį, aktyviais veiksmais vengusį sulaikymo, buvo panaudoti koviniai imtynių veiksmai bei specialioji priemonė – antrankiai. Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje nurodyta, kad G. P. 2014 m. liepos 19 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartimi buvo skirti įpareigojimai laikinai iÅ¡sikelti iÅ¡ gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), ir nesiartinti prie smurtÄ patyrusios S. R. (pritaikyta baudžiamojo poveikio priemonė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 1 d. 8 p.).

Dėl to bei dėl paraudusių ir kraujosruvų nusėtų rankų kilo pagrįstas įtarimas, kad G. P. naudojo smurtÄ artimoje aplinkoje. Be to, kaip jau minėta, pati S. R. pranešė apie smurtÄ artimoje aplinkoje, dėl to pareigÅ«nai ir atvyko į įvykio vietÄ . Taigi, susidariusioje situacijoje pareiÅ¡kėjas, kaip policijos pareigÅ«nas, turėjo pareigÄ padėti nukentėjusiesiems: sulaikyti teisės pažeidimÄ padariusį asmenį, siekiant nutraukti neteisėtÄ veikÄ bei pristatyti į policijos komisariatÄ kaltininkÄ .

Tačiau G. P. į žodinius jo perspėjimus nereagavo ir daromo teisės pažeidimo nenutraukė, nesutiko savo noru vykti į policijos komisariatÄ , taip pat aktyviais veiksmais prieÅ¡inosi sulaikymui ir trukdė vykdyti pareigas. Minėtas asmuo buvo akivaizdžiai neblaivus, be to, buvo nusiteikęs gana agresyviai, buvo sunku prognozuoti jo elgesį. Dėl to baiminosi, kad jis gali prieÅ¡ virtuvėje buvusiÄ savo sugyventinę arba jo kolegÄ ir jį patį pradėti naudoti stalo įrankius ar kitus aÅ¡trius virtuvėje buvusius namų apyvokos daiktus.

Mano, kad Å¡iuo atveju kovinių imtynių veiksmų panaudojimas, kuriuo buvo siekiama sulaikyti teisės pažeidimus įvykdžiusį asmenį bei apginti asmenų teises, savaime sudarė padidėjusio pavojaus jo gyvybei ir sveikatai situacijÄ , kurioje jau nebegalėjo numatyti sulaikomo asmens veiksmų ar kitų iÅ¡orinių aplinkybių. Todėl, nepriklausomai nuo to, dėl kurio konkretaus veiksnio ir kuriuo konkrečiu G. P. sulaikymo metu plyÅ¡o pareiÅ¡kėjo kairės plaÅ¡takos raiščiai, jų plyÅ¡imo situacija, pareiÅ¡kėjo nuomone, vertintina kaip atitinkanti visus Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytus kriterijus kompensacijai skirti.

Todėl mano, jog Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada, kurioje konstatuota, jog pareiÅ¡kėjas susižalojo dėl savo paties neatsargumo, laikytina nepagrįsta, neteisėta ir naikintina.PareiÅ¡kėjas R. B. palaiko praÅ¡ymÄ ir praÅ¡o jį tenkinti. PareiÅ¡kėjo atstovo Lietuvos policijos profesinės sÄ jungos atstovė I. R. palaiko pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ ir praÅ¡o jį patenkinti. Atsakovas TelÅ¡ių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ (59–62 b. l.) praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

AtsikirtimÄ grindžia argumentais, kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo patirtas sužalojimas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau Å¡ių pareigų atlikimas nebuvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ir padidėjusia rizika pareigÅ«no sveikatai. Padidėjęs pavojus ar padidėjusi rizika atsiranda policijos pareigÅ«nų tiesioginio darbo metu realaus užpuolimo ar gynimosi metu. Paprastai padidėjęs pavojus ir padidėjusi rizika gyvybei ar sveikatai kyla tuomet, kai yra tam tikros neįprastos aplinkybės ar yra sÄ veika su padidėjusio pavojaus Å¡altiniu (persekiojamas ar sulaikomas nusikalstamÄ veikÄ ar kitÄ teisės pažeidimÄ padaręs asmuo pasiprieÅ¡ina ir dėl to pareigÅ«nas patiria sveikatos sutrikdymÄ , sprogsta nukenksminamas sprogmuo, užsikrečiama liga atliekant sergančio asmens kratÄ , policijai priskirtos funkcijos vykdomos ore ar po vandeniu ir dėl to patiriamas sveikatos sutrikdymas ir pan.).

Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas susižalojo sulaikydamas asmenį. Teisės aktai neapibrėžia, kokių tarnybinių pareigų atlikimas laikytinas susijusiu su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai. Todėl, atliekant tarnybinį patikrinimÄ , kiekvienas sveikatos sutrikdymas įvertinamas atskirai, atsižvelgiant į esamas aplinkybes, kurios tam tikrais atvejais leidžia konstatuoti padidėjusį pavojų ar padidėjusiÄ rizikÄ pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai, o kitais atvejais ne.

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo sveikatos sutrikdymas tarnyboje negali bÅ«ti laikomas susijusiu su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika sveikatai ar gyvybei, nėra pakankamai įrodymų, jog įtariamasis tikrai prieÅ¡inosi panaudodamas fizinę jėgÄ prieÅ¡ policijos pareigÅ«nÄ ir nėra pagrindo teigti, kad pareiÅ¡kėjo sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigÅ«no statuso. PareiÅ¡kėjo patirta trauma priskirtina nelaimingiems atsitikimams tarnyboje pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 patvirtintas Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryÅ¡ium su tarnyba sÄ lygas.

Todėl pareiÅ¡kėjui buvo pasiÅ«lyta kreiptis į Valstybinio socialinio  draudimo  fondo  valdybos  Mažeikių skyrių dėl įvykio pripažinimo draudiminiu ir iÅ¡mokos apskaičiavimo.Atsakovo atstovas D. K. atsiliepime iÅ¡dėstytų argumentų pagrindų ir teismo posėdžio metu praÅ¡o pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikė atsiliepimÄ (34–36 b. l.) į pareiÅ¡kėjo R.

B. praÅ¡ymÄ , praÅ¡o pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .PareiÅ¡kėjo R. B. praÅ¡ymas tenkintinas iÅ¡ dalies.Byloje ginčas kilo dėl TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2014 m. spalio 20 d. tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados Nr. 86-IS-51 „Dėl TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato vieÅ¡osios policijos skyriaus prevencijos poskyrio tyrėjo R. B. sveikatos sutrikdymo tarnybos metu“ (toliau – Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada) teisėtumo ir pagrįstumo.

IÅ¡vadoje atsakovas nustatė, kad pareiÅ¡kėjo sveikatos sutrikdymas nėra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika gyvybei ar sveikatai ar su statusu vykdant tarnybines pareigas ir siÅ«lė kompensacijos, numatytos Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje, jam nemokėti.Ginčydamas tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ pareiÅ¡kėjas siekia gauti Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 (toliau – ir Vidaus tarnybos statutas), 40 straipsnio 3 dalyje numatytÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams dėl jų sužalojimo, susižalojimo ar sveikatos sutrikdymo kompensacijÄ .

Pagal vidaus tarnybos ypatumų kompensavimo principÄ , vidaus tarnybos pareigÅ«nų tarnybos ypatumai (padidėjęs pavojus gyvybei ar sveikatai, sugriežtinta atsakomybė, ilgesnis darbo laikas ir įvairÅ«s su tarnyba susiję apribojimai) yra kompensuojami Å¡iame Statute bei kituose teisės aktuose nustatytomis socialinėmis garantijomis (Statuto 3 straipsnio 7 dalis). Vidaus tarnybos statute numatytas tarnybos ypatumų kompensavimo principas įgyvendinamas įstatymu (Vidaus tarnybos statutu) nustatytomis sÄ lygomis, kurių įgyvendinimo tvarkÄ detalizuoja atitinkami Å¡io Statuto įgyvendinamieji teisės aktai.

Padidėjęs pavojus gyvybei ar sveikatai yra vienas iÅ¡ vidaus tarnybos ypatumų, tačiau tai savaime nėra pagrindas mokėti statutiniam valstybės tarnautojui kompensacijÄ kiekvienu sužalojimo, susižalojimo ar sveikatos sutrikdymo atveju. Pagal Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnyje nustatytÄ teisinį reguliavimÄ Å¡io straipsnio 3 dalyje numatytos kompensacijos gali bÅ«ti mokamos, jei teisės aktų numatyta tvarka yra nustatoma (Statuto 40 straipsnio 5 dalis), kad vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«no sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas priskirtinas vienam iÅ¡ Å¡io Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytų atvejų ir nėra aplinkybių, numatytų Statuto 40 straipsnio 6 dalyje, kurioms esant kompensacijos nemokamos.Pagal Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalį, pareigÅ«nui kompensacija dėl sveikatos sutrikdymo gali bÅ«ti mokama nustačius, jog atitinkama konkreti situacija priskirtina vienam iÅ¡ Å¡ių atvejų:

1) pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai;

2) pareigūno sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai;

3) pareigÅ«no sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigÅ«no statuso. Pasisakydama dėl nurodytų alternatyvų tarpusavio iÅ¡skyrimo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2010 m. gruodžio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A756-1509/2010 pažymėjo, kad pirmosios alternatyvos dalis „kai pareigÅ«nas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas“ yra panaÅ¡i į trečiÄ jÄ alternatyvÄ â€žkai pareigÅ«no sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigÅ«no statuso“, t. y. ir vienu, ir kitu atveju pareigÅ«no sveikatos sutrikdymas yra siejamas su jo tarnybinių pareigų atlikimu, todėl lingvistinio teisės aiÅ¡kinimo požiÅ«riu Å¡ios nuostatos galėtų bÅ«ti suprastos panaÅ¡iai.

Tačiau, kita vertus, Å¡ių nuostatų skirtingas suformulavimas bei priskyrimas prie skirtingų alternatyviai nurodytų paminėtos kompensacijos iÅ¡mokėjimo sÄ lygų suponuoja, kad įstatymų leidėjo joms yra suteikta skirtinga prasmė. AiÅ¡kindama šį skirtumÄ , teisėjų kolegija pažymėjo, kad trečiosios iÅ¡ nurodytų alternatyvų suformulavimas (kai pareigÅ«no sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigÅ«no statuso) leidžia jÄ suprasti taip, kad joje nurodyti tarnybinių pareigų atlikimas bei pareigÅ«no statusas savaime yra priežastis, kuri lėmė pareigÅ«no sveikatos sutrikdymÄ .

Å iems atvejams gali bÅ«ti priskirtos situacijos, kai nustatoma, jog tretieji asmenys sutrikdo vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«no sveikatÄ dėl atitinkamų jo atliktų veiksmų vykdant tarnybos pareigas (pavyzdžiui, sulaikymo už padarytÄ nusikaltimÄ ir pan.) ar atitinkamo statuso (Statuto 2 str. 5 d.) vidaus tarnyboje. Tuo tarpu pirmosios iÅ¡ anksčiau nurodytų alternatyvų paminėta dalis (kai pareigÅ«nas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas) pagal savo prasmę nukreipia į laikÄ , kai pareigÅ«nas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta, siejant jį (laikÄ ) su tarnybinių pareigų atlikimu.

Å i teisės normos dalis turi bÅ«ti suprantama ir aiÅ¡kinama taip, kad laikas, kai pareigÅ«nas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta, yra jo tarnybinių pareigų atlikimo metas. Kalbėdama apie antrÄ jÄ iÅ¡ nurodytų alternatyvų (kai pareigÅ«no sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai), kolegija pažymėjo, kad ji yra adresuota situacijai, kai pareigÅ«no sveikatos sutrikdymas buvo patirtas laiko požiÅ«riu nors ir ne tarnybinių pareigų atlikimo metu, tačiau jam atliekant savo kaip vidaus tarnybos (policijos) pareigÅ«no pareigas, kurias jis turi atlikti pagal pareigÅ«no statusÄ .Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl aptariamo Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies taikymo, yra bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti: pirma, ar pareigÅ«no sužalojimas, susižalojimas arba jo sveikatos sutrikdymas atsirado tuo metu, kai jis ėjo savo tarnybines pareigas, arba Å¡ių bÅ«klių (sužalojimas, susižalojimas, sveikatos sutrikdymas) atsiradimas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu; antra, ar tarnybos pareigos, kurias pareigÅ«nas atliko Å¡ių bÅ«klių (sužalojimas, susižalojimas, sveikatos sutrikdymas) atsiradimo metu, buvo atliekamos padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai sÄ lygomis.

Ar pareigÅ«no susižalojimas, sužalojimas arba sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigÅ«no statusu, taip pat ar tarnybinių pareigų atlikimas susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai, nustatoma vidaus reikalų ministro patvirtinta tvarka (Statuto 40 straipsnio 5 dalis). Ä®gyvendinant Å¡iÄ Vidaus tarnybos statuto nuostatÄ , Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 1V-138 patvirtino Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«no mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu arba jo tarnyba, o vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos kursanto – su profesiniu ar įvadiniu mokymu, taisykles (toliau – ir Taisyklės).

Vadovaujantis Taisyklėmis statutinėje įstaigoje turi bÅ«ti atliktas tarnybinis patikrinimas. Tarnybinio patikrinimo metu nustačius, kad pareigÅ«no susižalojimas, sužalojimas arba sveikatos sutrikdymas priskirtinas kuriam nors iÅ¡ Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytų atvejų, pareigÅ«nas siunčiamas į Centrinę medicinos ekspertizės komisijÄ (toliau – ir CMEK) sveikatos sutrikdymo sunkumo mastui nustatyti (Statuto 40 straipsnio 8 dalis). Taigi Taisyklėse numatyta tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada lemia, ar pradedama administracinė procedÅ«ra dėl kompensacijos skyrimo (pareigÅ«nas siunčiamas į CMEK sveikatos sutrikdymo laipsniui nustatyti ir kt.).

Tuo atveju, jei tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje nustatoma, kad pareigÅ«no sužalojimas, susižalojimas ar jo sveikatos sutrikdymas neatitinka Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytų sÄ lygų gauti kompensacijÄ , kompensacijos skyrimo procedÅ«ra galima tuo atveju, jei tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada teisės aktų nustatyta tvarka yra pakeičiama arba panaikinama. PareiÅ¡kėjas nagrinėjamu atveju pasinaudojo teise apskųsti teismui jam nepalankiÄ TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2014 m. spalio 20 d. tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ Nr. 86-IS-51 „Dėl TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato vieÅ¡osios policijos skyriaus prevencijos poskyrio tyrėjo R.

B. sveikatos sutrikdymo tarnybos metu“. Nurodė, kad jo tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika jo gyvybei ar sveikatai, taip siekdamas, kad būtų pradėta kompensacijos skyrimo administracinė procedūra.Ginčijamoje tarnybinio patikrinimo išvadoje (11–14 b. l.) nustatyta, kad Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio viršininkas, atliekantis Viešosios policijos skyriaus viršininko funkcijas, A.

B. 2014 m. rugpjūčio 22 d. tarnybiniu praneÅ¡imu Nr. 86-PR5-5606 „Dėl sužalojimo tarnybos metu“ informavo, kad 2014 m. rugpjūčio 20 d. apie 15.25 val. pas A. B. į kabinetÄ atėjo TelÅ¡ių apskrities VPK Mažeikių rajono PK VieÅ¡osios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjas R. B., kuris informavo, kad jam į tarnybinį telefonÄ paskambino S. R., kuri skundėsi dėl sugyventinio netinkamo elgesio. Kadangi 2014 m. liepos 19 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartimi G. P. buvo skirti įpareigojimai laikinai iÅ¡sikelti iÅ¡ gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), ir nesiartinti prie smurtÄ patyrusios S. R. ir 2014 m. rugpjūčio 7 d. buvo priimtus procesinis sprendimus bylÄ baigti baudžiamuoju įsakymu, todėl A.

B. liepė R. B. vykti nedelsiant ir kartu nurodė vykti Prevencijos poskyrio tyrėjui G. P., po kurio laiko tyrėjas R. B. informavo, kad sulaikant G. P. susižalojo rankÄ . 2014 m. rugpjūčio 21 d. apie 07.40 val. tyrėjas R. B. atėjės į tarnybinį kabinėtÄ informavo A. B., kad jam yra sutinusi ranka ir važiuos į VÅ¡Ä® Mažeikių ligoninės priėmimo skyrių. Po apžiÅ«ros R. B. papildomai informavo, kad jam buvo diagnozuota kairės rankos plaÅ¡takos raiščių trauminiai plyÅ¡imai ir Å¡eimos gydytoja iÅ¡rašė nedarbingumo pažymÄ .

VieÅ¡osios įstaigos Mažeikių ligoninės 2014 m. rugpjūčio 21 d. iÅ¡duotoje pažymoje Nr. P6-469 „Pažyma apie traumos sunkumÄ â€œ nurodoma, kad R. B., gim. 1980 m., į VÅ¡Ä® Mažeikių ligoninę atgabentas 2014 m. rugpjūčio 21 d. 7.55 val., diagnozė: kairės plaÅ¡takos raiščių trauminis plyÅ¡imas. Gydymo įstaigos VÅ¡Ä® Mažeikių pirminės sveikatos priežiÅ«ros centro 2014 m. rugpjūčio 21 d. iÅ¡duotame nedarbingumo pažymėjime pažymėtas 6 punktas „Nelaimingas atsitikimas darbe, kelyje į (iÅ¡) darbÄ (o)“.

R. B. gydėsi nuo 2014-08-21, nedarbingumo priežasties kodas 6, kÄ patvirtina gydymo įstaigų VÅ¡Ä® Mažeikių pirminės sveikatas priežiÅ«ros centro iÅ¡duoti nedarbingumo pažymėjimai EE Nr. 0016979, EE Nr. 0052409, EE Nr. 0092377, EE Nr. 0139013, EE 0182988.Nagrinėjamojoje byloje aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjo sveikata buvo sutrikdyta atliekant pareiÅ¡kėjui tarnybines pareigas, nėra kvestionuojama. Å alys pripažįsta, kad tyrėjas R. B. sveikatos sutrikdymÄ patyrė atlikdamas tarnybines pareigas, tai yra sulaikant asmenį, o tai reiÅ¡kia, jog pirmoji Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies taikymo sÄ lyga (pareigÅ«nas susižalojo atlikdamas tarnybines pareigas) bei priežastinis ryÅ¡ys tarp tarnybos ir sveikatos sutrikdymo yra nustatyta.

IÅ¡ Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados matyti, kad atsakovas atlikęs tarnybinį patikrinimÄ padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo 2014 m. rugpjūčio 20 d. patirtas sveikatos sutrikdymas nėra susijęs Statuto 40 straipsnio 3 dalies numatyta sÄ lyga – su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai, todėl šį atvejį vertino kaip nelaimingÄ atsitikimÄ tarnyboje.Pažymėtina, kad Statuto 49 straipsnio 1 dalis numato, jog pareigÅ«nų sveikata ir gyvybė visam jų tarnybos laikui valstybės biudžeto lėšomis privalomai draudžiama nuo nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nuo nelaimingų atsitikimų, susijusių su tarnyba, nuo nelaimingų atsitikimų vykstant į tarnybÄ ar grįžtant iÅ¡ jos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad tiek Statuto 40 straipsnio 3 dalis, tiek 49 straipsnio 1 dalis nustato atitinkamas vidaus tarnybos pareigūnų socialines garantijas, jų taikymas siejamas su tarnybinių pareigų (tarnybos) atlikimu, taikant Statuto 40 straipsnio 3 dalį, skirtingai nei taikant Statuto 49 straipsnio 1 dalį, taikytinas papildomas kriterijus – tarnybinių pareigų atlikimo susiejimas su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai (žr., pvz., LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1098/2010).

Taigi ginčas tarp Å¡alių kilo dėl skirtingo antrosios Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies taikymo sÄ lygos – ar pareiÅ¡kėjas tarnybos pareigas sveikatos sutrikdymo atsiradimo metu atliko padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai sÄ lygomis, aiÅ¡kinimo.Atsakovas Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje nurodė, jog 2014 m. rugpjūčio 20 d. dėl G. P. pradėtas ikiteisminis tyrimas (bylos numeris 73-1-00951-14) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl pasiprieÅ¡inimo policijos pareigÅ«nui ikiteisminio tyrimo medžiagoje niekur neužsimenama. Administracinė teisena dėl pasiprieÅ¡inimo policijos pareigÅ«nui nepradėta. 2014 m. rugpjūčio 21 d. suraÅ¡ytame įtariamojo apklausos protokole G. P. apie jokias grumtynes su policijos pareigÅ«nu neužsimena. R. B. kolega tyrėjas G. P. taip pat teigia, kad R. B. nekvietė G. P. ateiti į kambarį, neprašė pagalbos. G. P. atliekant kitus procesinius veiksmus, R. B. iÅ¡sivedė iÅ¡ kambario G. P. ir nusivedė į namo kiemÄ .

Atsakovas, įvertinęs tarnybinio patikrinimo metu surinktus duomenis, padarė iÅ¡vadÄ , jog policijos pareigÅ«no R. B. susižalojimas tarnyboje nėra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai arba su jo statusu vykdant tarnybines pareigas.Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas dirba TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėju. IÅ¡ tarnybinio patikrinimo metu nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad pareiÅ¡kėjas 2014-08-21 tarnybiniame praneÅ¡ime Nr. 86-73-PR5-11378 nurodė, jog dirbant Mažeikių rajono PK 2014 m. rugpjūčio 20 d. apie 15.19 val.

į tarnybinį telefonÄ paskambino S. R., gyv. (duomenys neskelbtini), ji pasakė, kad iÅ¡ namų negalinti iÅ¡varyti buvusio sugyventinio G. P.. Po to pasakė, kad nori padiktuoti G. P. telefono numerį, padėjo telefono ragelį ir daugiau nepaskambino. Prevencijos poskyrio virÅ¡ininko A. B. nurodymu į įvykį R. B. iÅ¡vyko kartu su G. P.. PareigÅ«nai nuvyko apie 15.40 val., įėję į namo vidų (į virtuvę) pamatė, kad S. R. verkdama plauna indus. R. B. teigia paklausęs, kur yra sugyventinis, ir ji atsakė, kad kambaryje guli.

Tada su S. R. liko bendrauti G. P., o R. B. nuėjo į kambarį. Tuo metu iÅ¡ lovos atsikėlė G. P. ir bandė pulti į virtuvę (R. B. bandydamas nustumti) ir Å¡aukdamas: „Sonata, kÄ tu čia nusiÅ¡neki“. Kad G. P. neprileistų prie S. R., R. B. nuo savęs G. P. nustÅ«mė į kambario pusę. Kadangi jis buvo agresyvus, R. B. pasakė, kad jis yra sulaikomas. Suėmė G. P. už rankos ir ėmė dėti antrankius. Tada G. P. aktyviais veiksmais ėmė prieÅ¡intis, todėl jie susistumdė, panaudojus kovinius imtynių veiksmus G.

P. buvo nuramintas ir uždėti antrankiai. Tuo metu tyrėjas G. P. bendravo su nukentėjusiÄ ja S. R.. Vedant G. P. iÅ¡ namo, pro duris nenorėdamas eiti, jis vis prieÅ¡inosi, bet nusivedus į tarnybinį automobilį, nurimo. Antrankių ir spec. diržo, esančio tarnybiniame automobilyje, pagalba G. P. buvo prirakintas automobilyje. Tada buvo paimta iÅ¡ S. R. pareiÅ¡kimas dėl įvykio bei užpildyti kiti reikalingi dokumentai. G. P. alkotesteriu buvo nustatytas 3,66 prom. girtumas. Jau vedant G. P. į automobilį R.

B. juto, kad stipriai skauda kairės rankos plaÅ¡takÄ . Manė, kad ranka buvo sužalota, kai susistumdė ir sulaikinėjo G. P.. Apie galimai sužalotÄ rankÄ informavo tiesioginį vadovÄ bei grįžęs policijos komisariato budėtojÄ , bet manydamas, kad rankÄ yra tik susitrenkęs į medikus iÅ¡ karto nesikreipė ir iÅ¡vyko namo. 2014 m. rugpjūčio 21 d. iÅ¡ ryto atsikėlęs namuose R. B. pamatė, kad minėta kairės rankos plaÅ¡taka yra iÅ¡tinusi, todėl atsiprašęs iÅ¡ darbo nuvyko į VÅ¡Ä® Mažeikų ligoninės priėmimo skyrių, kur jam buvo diagnozuota kairės rankos plaÅ¡takos raiščių trauminiai plyÅ¡imai, Å¡eimos gydytoja iÅ¡rašė nedarbingumo pažymÄ .Liudytojas G.

P. 2015 m. spalio 19 d. teismo posėdžio metu nurodė, jog dirba TelÅ¡ių apskrities VPK Mažeikių rajono PK vieÅ¡osios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėju. Nurodė, jog iÅ¡ vadovo gavo nurodymÄ vykti į kaimÄ , kur galimai vyko konfliktas tarp sugyventinių ir naudojamas fizinis smurtas. Nuvykus namo viduje, virtuvėje, sutiko moterį, ji buvo iÅ¡sigandusi, verkė, aiÅ¡kino, kad jÄ sumušė sugyventinis, liko smurto žymės. Besikalbant iÅ¡girdo jos sugyventinis ir atėjo į virtuvę.

Siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti aplinkybes R. B. jį nusivedė į kambarį, o jis pasiliko virtuvėje ir aiÅ¡kinosi situacijÄ . BesiaiÅ¡kinant iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ , garsiai kalbant, Å¡Å«kaujant. Å Å«kavo vyriÅ¡kis, R. B. davė nurodymus paklusti. Kažkas vyko ne taip, kaip turi bÅ«ti, todėl nuėjo pasižiÅ«rėti. Įėjęs su moterimi į kambarį, pamatė, kad vyriÅ¡kiui buvo uždėjęs antrankius, o jis tuo metu muistėsi, nenorėjo pasiduoti. Su moterimi pasitraukė į Å¡onÄ , kolega R.

B. vyriÅ¡kį iÅ¡vedė iÅ¡ kambario, išėjo į laukÄ . VyriÅ¡kį pasodino į automobilį. Nepamena, kokiu metu, bet R. B. buvo susiėmęs už rankos. Jis paaiÅ¡kino, kad prieÅ¡inosi vyriÅ¡kis, muistėsi, nenorėjo bÅ«ti sulaikomas. Po to ar pasitempė, ar susižalojo rankÄ nepamena, tačiau jam skaudėjo rankÄ . Tarnybiniame praneÅ¡ime galbÅ«t praleido tÄ epizodÄ paraÅ¡yti. KitÄ dienÄ matė, kad ranka buvo sutinusi. Antrankius buvo bÅ«tina dėti, jis galėjo pabėgti. Liudytojas G.

P. 2015 m. gruodžio 16 d. teismo posėdžio metu nurodė, jog pareiÅ¡kėjÄ pažįsta, kaip pareigÅ«nÄ . 2014 m. rugpjūčio mėnesį jis buvo atvažiavęs ir jį iÅ¡vežė į policijos komisariatÄ . Jam liepė iÅ¡ karto iÅ¡eiti į laukÄ , uždėjo antrankius ir prirakino maÅ¡inoje. Kiek atsimena, kontakto su pareigÅ«nu nebuvo. Nurodė, jog buvo iÅ¡gėręs alaus, girtumas buvo nustatytas, tačiau neatsimena koks. NesiprieÅ¡ino, neatsimena, ar koridoriuje, ar lauke buvo uždėti antrankiai, nebuvo agresyvus, prieÅ¡ jį nebuvo panaudotas fizinis smurtas.Teismas liudytojo G.

P. parodymus vertina kritiÅ¡kai, nes visų pirma G. P. bÅ«tų davęs parodymus prieÅ¡ save apie savo galimai padarytÄ teisės pažeidimÄ dėl pasiprieÅ¡inimo. 2014 m. rugpjūčio 21 d. įtariamojo apklausos protokole G. P. nurodė aplinkybes, buvusias dar iki atvykstant pareigÅ«nams (106–108 b. l.). Teismas pažymi, kad administracinei bylai reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės nustatytinos įvertinant byloje esančius įrodymus pagal taisykles, nurodytas ABTÄ® 57 straipsnyje. Å ioje teisės normoje nurodyta, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylÄ nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso Å¡alių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, arba kad jų nėra (1 dalis); minėti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso Å¡alių ir jų atstovų paaiÅ¡kinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiÅ¡kinimais ir ekspertų iÅ¡vadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais raÅ¡ytiniais, garso bei vaizdo įrodymais (2 dalis).

Pažymėtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.IÅ¡ tarnybinio patikrinimo metu ir liudytojų parodymų nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad pareiÅ¡kėjas veikė siekdamas jo tarnybos funkcijomis apibrėžto tikslo, t. y. sulaikyti teisės pažeidimu įtariamÄ asmenį, atvykimo metu kėlusį grėsmę asmenims bei besiprieÅ¡inantį sulaikymui.

Adekvačiai susidariusiai situacijai, t. y. esant bÅ«tinybei apginti asmenį nuo gresiančio teisės pažeidimo, taip pat siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti galimai jau padarytÄ teisės pažeidimÄ ir sulaikyti padariusį asmenį, vengusį sulaikymo, buvo panaudoti koviniai imtynių veiksmai bei specialioji priemonė – antrankiai. Atsakovo argumentai, kad pareiÅ¡kėjas susižalojo dėl savo neatsargumo nei tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje, nei teisme nebuvo pagrįsti ir įrodyti.Pažymėtina, kad vertinant, ar tarnybinių pareigų atlikimas yra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai, bÅ«tina nustatyti, ar padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai faktoriai (kurie ir nulėmė pareigÅ«no susižalojimo atsiradimÄ arba jo sveikatos sutrikdymÄ ) gali bÅ«ti siejami su tiesioginiu Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo (toliau – ir Ä®statymas) 5 straipsnyje nurodytų uždavinių vykdymu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-193/2010).

Ä®statymas pagrindiniais policijos uždaviniais įvardija žmogaus teisių ir laisvių apsauga (5 straipsnio 1 dalies 1 punktas); vieÅ¡osios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas (5 straipsnio 1 dalies 2 punktas); nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencija (5 straipsnio 1 dalies 4 punktas); nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimas ir tyrimas (5 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Taigi aptariamu atveju pareigÅ«nas (pareiÅ¡kėjas) vykdė jam priskirtas tarnybines funkcijas bei Ä®statymo 5 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytus uždavinius, vertino situacijÄ , jÄ suvokė, sprendžiant pagal įvykio aplinkybes, kaip iÅ¡kilusiÄ grėsmę asmenų (visuomenės) saugumui ar kaip įvykdytÄ teisei prieÅ¡ingÄ veikÄ ir ėmėsi veiksmų, siekdamas sulaikyti teisės pažeidimus padariusį asmenį bei pristatyti į policijos įstaigÄ dėl aplinkybių iÅ¡aiÅ¡kinimo bei tokiu bÅ«du padidindamas rizikos faktorių savo sveikatai, kas ir pasitvirtino.

Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje nurodyta, jog apie G. P. pasiprieÅ¡inimÄ niekur neužsimenama. Pažymėtina, jog 2014 m. rugpjūčio 21 d. R. B. tarnybiniame praneÅ¡ime Nr. 86-73-PR5-11378 „Dėl sužalojimo tarnybos metu“ nurodyta, kad „G. P. aktyviais veiksmais ėmė prieÅ¡intis, todėl susistumdėme ir panaudojus kovinius imtynių veiksmus G. P. buvo nuramintas ir uždėti antrankiai“ (15 b. l.). Be to, ir 2014 m. rugpjūčio 20 d. R. B. suraÅ¡ytame tarnybiniame praneÅ¡ime „Dėl smurto artimoje aplinkoje fakto“ nurodė, kad G.

P. elgėsi agresyviai (102–105 b. l.). Todėl Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje pateikti argumentai, jog „dėl pasiprieÅ¡inimo policijos pareigÅ«nui ikiteisminio tyrimo medžiagoje niekur neužsimenama“, atmestini kaip nepagrįsti. Byloje nustatyta, jog G. P. apie pasiprieÅ¡inimÄ niekas neklausinėjo, todėl Å¡ios aplinkybės neužfiksuotos. Pažymėtina, jog atsakovas neinicijavo (nepradėjo) tyrimo dėl pasiprieÅ¡inimo, o tai buvo atsakovo pareiga pradėti ikiteisminį tyrimÄ , tačiau to neatliko.

Atsakovas patvirtino, kad tai galėjo turėti reikÅ¡mės nustatant, ar buvo padidėjusi grėsmė pareigÅ«nui R. B.. Todėl nustatytos aplinkybės vertintinos pareiÅ¡kėjo naudai.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vertindamas, ar pareigÅ«no susižalojimas tarnyboje yra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika sveikatai ar gyvybei, ar yra nelaimingas atsitikimas darbe, nesusijęs su minėtomis sÄ lygomis, yra nurodęs, kad pareigÅ«no susižalojimas tarnyboje nėra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika sveikatai ar gyvybei, kai nėra situacijos, kurioje pareigÅ«nas turėtų padėti kitam asmeniui, persekioti galimÄ teisės pažeidėjÄ ar pats gintis nuo užpuolimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1987/2008).

Pažymėtina ir tai, kad įvertinus byloje konstatuotas aplinkybes, jog G. P. vengė sulaikymo, muistėsi, darytina iÅ¡vada, jog tokiomis aplinkybėmis paprastai negalima numatyti visų iÅ¡orinių nuo pareigÅ«no valios nepriklausančių veiksnių, todėl pareiÅ¡kėjas sulaikydamas G. P. veikė ekstremaliomis normalioms gyvenimo sÄ lygomis neįprastomis (nebÅ«dingomis) aplinkybėmis ir tai jam kėlė padidėjusį pavojų ar padidėjusiÄ rizikÄ sveikatai ir/ar gyvybei. Byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiÅ¡kėjas vykdydamas savo tarnybines funkcijas, turėjo galimybę imtis kitokių nei koviniai veiksmai, priemonių, tam kad sulaikytų agresyviai besielgiantį teisės pažeidimu įtariamÄ asmenį ir taip iÅ¡vengtų susižalojimo.

Dėl atsakovo tiek Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje, tiek teismui pateiktame atsiliepime nurodytos aplinkybės, jog pareiÅ¡kėjas susižalojo ne dėl jo atžvilgiu panaudoto smurto, o dėl savo neatsargumo akcentuotina, kad Å¡i atsakovo nurodyta aplinkybė nėra esminė nustatant, ar pareigÅ«no pareigos sveikatos sutrikdymo atsiradimo metu buvo atliekamos padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai sÄ lygomis. Å i aplinkybė galėtų lemti tik pareigÅ«no bÅ«klės, tai yra ar jis buvo sužalotas, ar susižalojo, ar kitaip sutriko sveikata, nustatymui.

Atsakovo argumentÄ , kad pareiÅ¡kėjas patyrė traumÄ dėl neatsargumo, teismas pripažįsta taip pat nepagrįstu. Neatsargumo sÄ vokos Vidaus tarnybos statutas neapibrėžia. Didelis neatsargumas teisine prasme apibrėžiamas kaip paprasčiausių kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių ignoravimas, kai asmuo numato ar gali numatyti savo veiksmų žalingas pasekmes, tačiau lengvabÅ«diÅ¡kai tikisi jų iÅ¡vengti. Byloje nepateikta duomenų, kad pareiÅ¡kėjas, sulaikydamas agresyviai besielgiantį asmenį, ignoravo elgesio standartus, galėjo numatyti pasekmes, tačiau lengvabÅ«diÅ¡kai tikėjosi jų iÅ¡vengti.

Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių darytina išvada, jog Tarnybinio patikrinimo išvada, kad pareiškėjo susižalojimas nesusijęs su padidėjusiu pavojumi pareigūno gyvybei ar sveikatai vykdant tarnybines pareigas, yra nepagrįsta. Tarnybinio patikrinimo metu atsakovas Statuto 40 straipsnio 6 dalies išvardytų atvejų, kuriuos nustačius šiame straipsnyje nustatytos kompensacijos nemokamos, taip pat nenustatė. Nagrinėjama situacija pagal Statuto 40 straipsnio 3 dalį kvalifikuotina kaip pareiškėjo susižalojimas vykdant tarnybos pareigas, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai.

IÅ¡analizavus nustatytas aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2014 m. spalio 20 d. tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada Nr. 86-IS-51 „Dėl TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato vieÅ¡osios policijos skyriaus prevencijos poskyrio tyrėjo R. B. sveikatos sutrikdymo tarnybos metu“ yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina.Teismo sprendimu panaikinus tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ ir konstatavus, kad pareigÅ«no sužalojimas, susižalojimas arba jo sveikatos sutrikdymas atitinka Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytas kompensacijos skyrimo sÄ lygas, vidaus tarnybos statutinei įstaigai sukuriama pareiga siųsti pareigÅ«nÄ (pareiÅ¡kėjÄ ) į CMEK sveikatos sutrikdymo laipsniui nustatyti, t. y. sukuriama pareiga vykdyti administracinę procedÅ«rÄ dėl kompensacijos skyrimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-1489/2012).

Todėl nėra teisinių prielaidų teismo procesiniame sprendime atskirai atsakovÄ Ä¯pareigoti atlikti veiksmus, kuriuos pareiga vykdyti kyla iÅ¡ teismo sprendimo, kuriuo panaikinama kaip neteisėta tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada. Teismas, remdamasis tuo, kas aukščiau iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 2 punktu, 86–87 straipsniais, n u s p r e n d ė : PareiÅ¡kėjo R. B. praÅ¡ymÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Panaikinti TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2014 m. spalio 20 d. tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ Nr. 86-IS-51 „Dėl TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato vieÅ¡osios policijos skyriaus prevencijos poskyrio tyrėjo R.

B. sveikatos sutrikdymo tarnybos metu“. KitÄ pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Å iaulių apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėjas                                                                                        Žanas Kubeckas